Daily Archives: 2018-02-02

  • 0

Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubo prezidente išrinkta kybartietė

Per visuotinį Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubo susirinkimą išrinkta naujoji asociacijos prezidentė. Ja daugumos balsų persvara tapo kybartietė Edita Naidaitė.

Ilgai dvejojo

Nuo 2005 m. gyvuojantis jaunųjų verslininkų klubas vienija būrį iniciatyvių Marijampolės regiono žmonių. Tiesa, iki šiol jam nepriklausė nė vienas asmuo iš Vilkaviškio rajono. Kiek mažiau nei prieš metus klubo nare tapusi E. Naidaitė tapo pirmąja mūsų rajono atstove per trylika šios asociacijos gyvavimo metų. Moteris labai greitai užsitarnavo kitų klubo narių pasitikėjimą ir neseniai įvykusiame visuotiniame susirinkime jai bei marijampolietei verslininkei Ingai Rauluševičienei buvo pasiūlyta kovoti dėl klubo prezidento posto. Po slapto balsavimo paaiškėjo, jog daugumos balsų persvara šių metų kadencijai naująja prezidente išrinkta būtent kybartietė. Ji pakeitė praėjusiais metais klubui vadovavusį marijampolietį teisininką Andrių Papečkį.

„Klubo nariai keletą kartų netiesiogiai manęs klausė, ar nenorėčiau tapti prezidente. Ilgai šiai idėjai priešinausi. Man atrodė, kad paroje nėra tiek valandų, jog galėčiau pakankamai laiko skirti dar ir šiai veiklai. Esu samdoma darbuotoja, kasdien iš Kybartų važinėju į darbą Kalvarijoje, po darbo nepamirštu dar vienos savo aistros – šokių, auginu tris vaikus, dalyvauju Vilkaviškyje įsikūrusios asociacijos „Keisk požiūrį“ veikloje, stengiuosi užsiimti saviugda ir turiu aibes kitų veiklų. Kartą vienas kolega pasakė, kad tie, kas daro, tie ir padaro, o kas nieko neveikia, tiems visada laiko pritrūksta. Ši frazė pakeitė mano požiūrį, tad nusprendžiau nesipriešinti ir sutikau kandidatuoti į prezidento pareigas“, – prisiminė E. Naidaitė.

Tiesa, net ir sutikusi kandidatuoti į jaunųjų verslininkų klubo prezidento postą, moteris nesitikėjo, jog būtent ji bus išrinkta. Nors su kitais klubo nariais kybartietė buvo pažįstama jau keletą metų, kartu įgyvendino įvairius projektus, tačiau pati klubo nare neišbuvo nė metų. Jai atrodė, kad tiek laiko – paprasčiausiai per mažai ir yra daug vertesnių už ją kandidatų.

Nebūtinai verslininkai

Šiuo metu Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubui priklauso 25 nariai. Kasmet šis skaičius šiek tiek kinta. Be E. Naidaitės, jame nuo šiol yra ir dar viena mūsų rajono atstovė Rasa Valaitytė. Ji – buvusi E. Naidaitės mokinė, šiuo metu Kauno technologijos universitete studijuojanti Europos studijų bei Žmogiškųjų išteklių vadybą. Rasa jaunųjų verslininkų klubo nare tapo tą pačią dieną, kai jo prezidente buvo išrinkta E. Naidaitė.

„Nuolat ieškome jaunų, iniciatyvių ir aktyvių žmonių. Vyresni mūsų nariai dažniausiai vėliau prisijungia prie „Rotary“ klubo, tačiau išlieka asociacijos garbės nariais. Tapti mūsų organizacijos dalimi gali visi norintys. Jokių specialių sąlygų nėra. Svarbiausia – noras veikti. Aš suprantu, kad ne visi žmonės yra idėjų generatoriai, tačiau net ir patys „kiečiausi“ idėjų generatoriai nieko nepadarytų be tų, kurie tas idėjas įgyvendina. Yra simbolinis įstojimo bei metų narystės mokestis, bet, kaip buvo ir man pačiai, už nuveiktus darbus klubo valdyba dažniausiai pačius aktyviausius savo narius nuo mokesčio atleidžia. Už surinktus pinigus klubas pats organizuoja įvairius projektus, remia gražias iniciatyvas, padeda tiems, kuriems trūksta lėšų įgyvendinti savo sumanymus“, – pasakojo pašnekovė.

Anot Editos, asociacijos nariais gali tapti nebūtinai verslininkai, todėl ji kvietė prie klubo prisijungti visus tą norinčius padaryti vilkaviškiečius. Ji tvirtino, kad jau turi kelių kraštiečių žodinius sutikimus, tad tikimasi, jog artimiausiu metu klubo gretose mūsų rajono atstovų dar padaugės.

Didžiausias turtas – idėjos

Tapusi jaunųjų verslininkų klubo prezidente E. Naidaitė norėtų šį laikotarpį įprasminti nuveiktais darbais. O veiklų laukia išties nemažai.

Šiuo metu intensyviai planuojama trečioji Marijampolės regiono mokinių bendrovių mugė-konkursas, kurios organizavimo idėja ir kilo tuo metu dar Gražiškių gimnazijoje dirbusiai Editai. Mokinių mokomosios bendrovės – tai mokymo programa, per kurią vaikai jau mokykloje susipažįsta su verslo kūrimo bei jo vystymo pagrindais.

Šiais metais vyksiantis renginys bus išskirtinis tuo, kad truks dvi dienas. Mokiniams, kurie suvažiuos iš visų Lietuvos kampelių, bus suorganizuota ekskursija po Marijampolę, jie turės galimybę apsilankyti Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos autobuse, kuriame įkurta „maža gamykla“ su 3D spausdintuvais, virinimo prietaisais ir t. t. Per renginį vyks ir speciali konferencija, skirta moksleiviams, mokytojams bei verslininkams.

„Su Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubu ruošiame net kelias paraiškas tarptautinei „Erasmus+“ projekto mainų programai. Mes esame tie, kurie nori mokytis bei tobulėti. Šiemet vyks ir tradiciniai mūsų renginiai: dviračių žygis, Marijampolės šeimų šventė, klubo naujokų krikštynos. Dauguma klubo narių yra prisiekę buriuotojai, todėl rengsime vaikų buriavimo stovyklas. Labiausiai siekiame tapti žinomi ir matomi, tad trokštame į savo gretas pritraukti daug jaunų žmonių. Nebūtina banko sąskaitoje turėti milijono. Brangiausias turtas – idėjos. Siekiame suvienyti didžiausius regiono verslus, švietimo įstaigas, valdžios institucijas. Manau, jog pamažu žengiame šiuo keliu“, – šypsojosi naujoji jaunųjų verslininkų klubo prezidentė.

Nuotr. Naująja jaunųjų verslininkų klubo prezidente tapusi Edita Naidaitė (viduryje) tikisi savo vadovavimo laikotarpį įprasminti nuveiktais darbais.

Andrius GRYGELAITIS

Publikuota: „Santaka“, 2018-02-02.


  • 1

Valgyklos puodai pilni tik rėmėjų dėka

Kategorija :Kybartai spaudoje

Sunkiai gyvenančius kybartiečius maistu šelpiančią labdaros valgyklėlę prispaudė nepriteklius. Trūksta mėsos ir daržovių, trūksta duonos.

Tiesa, šiomis dienomis rūpestis gerokai atlėgo, nes pinigų duonai ir mėsai pažadėjo Kybartuose veikianti verslo įmonė „Belor“. Tačiau problema, iš kur reikės gauti daržovių sriubai, dar neišspręsta.

Kur gauti mėsos?

Kybartiečių, kurie darbo dienomis labdaros valgyklėlėje gauna lėkštę karšto maisto, yra pusšimtis. Pavalgyti čia renkasi žmonės, turintys negalią, taip pat socialiai remtini asmenys. Maždaug pusė valgytojų patys ateina į valgyklą, kitiems tirštos sriubos nunešama į namus.

Valgykla besirūpinanti Vilkaviškio rajono Neįgaliųjų draugijos Kybartų grupės vadovė Leonarda Dovidaitienė pastaruoju metu turėjo didelį rūpestį dėl netolimos ateities. Ką reikės daryti, jei neatsiras žmonių, įmonių, kurie galėtų valgyklėlę paremti produktais? Labiausiai galvą skaudėjo dėl mėsos, jau baigiasi morkos, burokėliai.

„Jokio vargo nebuvo, kol valgyklą ilgą laiką rėmė Algirdo Butkevičiaus labdaros ir paramos fondas, Kybartuose dirbęs verslininkas Arvydas Abraitis. Galima sakyti, kad pernai mus išgelbėjo verslininkė Auksė Vaičaitienė. Jei ne jos labdara, būtume nežinoję, kur gauti mėsos“, – vienu balsu tvirtino Kybartų seniūnas Romas Šunokas ir L. Dovidaitienė.

Tačiau šiuo metu minėto fondo nebėra, vienas verslininkas savo veiklą baigęs, kitas kol kas sustabdė paramos teikimą.

Dar valgyklėlei labai padėjo kybartiečiai Valdas ir Sandrina Saukaičiai. Būtent jų dėka mėsos problema buvo dar sykį „užgesinta“, bet tik kuriam laikui. Vos prieš kelias dienas virėja vėl nuogąstavo, jog greitai nebeturės kuo pagerinti sriubos, kad ši būtų ir skanesnė, ir sotesnė.

„Kol kas dar turime lašinukų, jais užspirginame. Lašinių pasiūlė geri žmonės, atvežė Matlaukio kaimo bendruomenės pirmininkė. Tačiau su mėsa ar su kauliukais sriuba būtų gardesnė, maistingesnė“, – savaitės pradžioje rūpesčiu su žurnalistais ir su Kybartų seniūnu Romu Šunoku dalijosi L. Dovidaitienė.

„Kaip gali nebūti duonos!“

Apie jokį mėsos pirkimą negalėjo būti nė kalbos – valgyklėlė už gaunamus eurus neįpirko net duonos.

„Pinigus, kuriuos skirdavo per Neįgaliųjų draugiją, jau pernai sumažino, – kalbėjo L. Dovidaitienė. – Pavyzdžiui, 2016-aisias maisto produktams mūsų valgyklai skyrė 60 eurų mėnesiui. O 2017 m. tą pačią sumą turėjome taip paskirstyti, kad sumokėtume ir už patalpų šildymą (o šiluma šitame pastate labai brangi), ir nupirktume maisto produktų.“

Suprantama, kad pirkinių sąrašas, kai per mėnesį produktams gali išleisti 30 ar 40 eurų, yra itin kuklus. Jame – druska, grietinė, bulvių krakmolas, džiovinti vaisiai, rauginti kopūstai, prieskoniai, manų kruopos, actas, česnakai, svogūnai. Duonos, batono labdaros valgyklėlė nebeperka nuo 2017-ųjų vidurio.

„Pinigų duonai, batonui nelieka, jie brangūs. 2017 m. pavasarį, kai dar pirkdavome, per mėnesį išleisdavome per 30 eurų, – suskaičiavo L. Dovidaitienė. – Duonos ant stalo atsiranda tada, kai valgyklėlė jos veltui gauna iš prekybos centro. O kai neturime ir neduodame, tada žmonės pyksta, skundžiasi, stebisi: kaip gali nebūti duonos! O šiemet ir vėl girdžiu: spauskit, taupykit, bet kad jau nėra iš ko taupyti. Druskos, pipirų, kitų prieskonių tikrai reikia.“

Smagu, jog dabar jau galime pasakyti, kad ir duonos, ir mėsos labdaros valgyklėlėje vis dėlto bus. Seniūno paprašyta, finansiškai paremti valgyklą sutiko Kybartuose veikianti UAB „Belor“. Verslo parama bus nevienkartinė, lėšų duonos gaminiams, mėsai žadama skirti ilgą laiką.

Morkos, burokėliai – deficitas

Rasti, kas valgyklai dovanotų bulvių, dar pavyksta. Vieni žemdirbiai planuoja tą padaryti, kiti, pavyzdžiui, Šakių rajono ūkininkas Linas Pukelis, jau ir pasidalijo.

Tačiau morkų, burokėlių atsargos senka, o jų papildyti nėra iš kur. Ne vienus metus visokių daržovių kybartiečiams dosniai aukodavęs pilviškietis ūkininkas Juozas Lengvelis šiuo metu valgyklos remti negali.

Kaip tyčia, nei bulvių, nei burokėlių šiemet nesiūlo anksčiau savo užaugintu derliumi geranoriškai dalijęsi kiti žmonės. Tiesa, kai rudenį Kybartuose vyko „Rudens kermošius“, ūkininkai, kaimo bendruomenės valgyklai dovanojo užauginto derliaus.

L. Dovidaitienė prisiminė, kad gal prieš porą metų, kai valgykloje pritrūko bulvių, ji kalbino valgytojus po kelis eurus susidėti ir tiesiog nusipirkti. Vienas davė, kitas nedavė. Galų gale susėdus prie bendro stalo kilo piktumų, pasipylė priekaištai.

Sriuba iš kirvio

Situacija, kurioje tenka suktis Kybartų labdaros valgyklos valgiaraščiu besirūpinančioms moterims, dabar tikrai sudėtinga. Akivaizdu ir tai, jog kybartiečių niekaip neapkaltinsi neūkiškumu. Priešingai – negali nesistebėti jų pastangomis prikaupti maisto atsargų.

Kai vyksta „Maisto banko“ akcijos, iš aukotojų kybartiečiai prisirenka visokių kruopų, makaronų, aliejaus, cukraus. Šitų produktų sako turintys pakankamai. Žmonės iš namų atneša uogienių. Labdaros valgykla taip pat gauna maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

„Stengiamės prisidžiovinti obuolių, bet ką buvome pasiruošusios, jau pabaigėme. Arbatai turime prisidžiovinusios netgi morkų lapų. Vasarą renkame vaistažoles, su virėja Renata Merkevičiene konservuojame daržoves: iš pradžių – visus agurkus, kiek tik žmonės suneša, vėliau marinuojame burokėlius, kurių ūkininkas atveždavo maišais. Morkas tarkuojame, užšaldome. Štai, dar petražolių turime, – atidariusi šaldiklį rodė L. Dovidaitienė. – Praeitą rudenį priskynusi atnešiau pusantro kibiro svarainių. Virėja bei dar keturi žmonės, kurie ne tik ateina pavalgyti, bet paprašyti visuomet padeda, ir aš – visi susėdome valgykloje rateliu ir susitvarkėme tuos svarainius. Dabar stiklainiukuose turime.“

Seniūnas R. Šunokas, į kurį pirmąjį pagalbos kreipiasi L. Dovidaitienė, Neįgaliųjų draugijos Kybartų grupės vadovei negailėjo gero žodžio: „Šitokie žmonės ir „tempia“ organizacijas. Jie eina eina, prašo, o jei neprašo, tai patys susiieško, pasidaro ar galų gale iš namų savo atneša.“

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. Neįgaliųjų draugijos Kybartų grupės vadovei Leonardai Dovidaitienei dabar rūpi, kur gauti daržovių sriuboms.

Publikuota: „Santaka“, 2018-02-02.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian