Monthly Archives: gegužės 2018

  • 0

Prezidento A. Smetonos žvalgas aprašė įvykius Kybartuose

Kybartuose pristatyta knyga „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“. Istorinę monografiją atvežė jos sudarytojas Seimo narys istorikas dr. Arvydas Anušauskas.

Pasienio miestas leidinyje minimas ne sykį. 1940 m. birželio 15 d. vakaro įvykiai Kybartuose tapo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos politinės veiklos lūžio momentu. Mūsų krašto žmonėms turbūt labiau nei kitiems įdomu, ką apie tą naktį, kai Prezidentas perėjo valstybės sieną, prisiminė knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ centrinė figūra – vienas iš pirmųjų Lietuvos žvalgybos darbuotojų, tarpukariu – Valstybės saugumo departamento (VSD) Ypatingojo skyriaus viršininkas Albinas Čiuoderis (1898–1965). Lietuvos savanoris tarnavo žvalgyboje bei saugume, vadovavo Prezidento A. Smetonos apsaugai ir ne kartą gelbėjo valstybės vadovą. A. Čiuoderis asmeniškai lydėjo Prezidentą per Lieponos upelį, kai pirmąją sovietų okupacijos dieną valstybės vadovas traukėsi į Vokietiją. Užtikrinti Prezidento pasitraukimą iš Lietuvos – tokia buvo paskutinė jo apsaugos viršininko užduotis.

1962-aisiais A. Čiuoderis užrašė savo prisiminimus apie to meto įvykius, politikus, karininkus, saugumo vadovus. Įdomu, kad charakterizavo juos kaip asmenis. Pasak A. Anušausko, nuo 1990-ųjų tyrinėjančio Lietuvos žvalgybos istoriją, kad žvalgybininkas rašytų prisiminimus – mūsų valstybės istorijoje yra labai retas dalykas. Tam ryžęsis A. Čiuoderis savo rankraštyje įamžino ir istorinį momentą Kybartuose.

Prezidento A. Smetonos asmens apsaugos vadovas rašė: „Smetonai griežtai pareiškus, kad nepasiliks Lietuvoje, buvo asignuota 12.000 dolerių, kuriuos kitą dieną turėjo gauti iš L. [Lietuvos] banko. Karo vadai, kartu ir gen. Raštikis, tame posiedy pareiškė, kad gintis nėra prasmės!!! Už Lietuvos gynimą pasisakė A. Smetona, kr. aps. m. [krašto apsaugos ministras] gen. Musteikis (ne Ignas) ir teisingumo min. [ministras] liaud. [liaudininkas] Tamošaitis. <...> Mūsų vilkstynė apsistojo Kybartuose. <...> Vienas iš pol. tarnautojų pranešė, kad gautas iš Kauno įsakymas sulaikyti, nežiūrint kas mėgintų pereiti sieną. Iš šalies žinojau, kad vietos komunistuojantieji ruošias pastoti kelią. <...> Jau siena buvo uždaryta ir pasienio policija, priešaky su rajono v-ku, įspėjo, kad nesiartinti, ir paruošė ginklus. Liko dvi išeitys: nuginkluoti pasienio sargybą arba eiti slaptai. <...> Užbėgau į nuovadą. Prisistatė policninkas ir savanoriškai pasisiūlė pervesti slaptai. Keletą desėtkų metrų paėjus sutikome advokatą Pijų Miziūrevičių, grįžtantį pervedus pulk. Musteikį, ir jis paėmė mūsų grupės vadovavimą. Gi policninkas grįžo. Gerokai tamsu. Išeidami iš miesto į vieną Širvintos pievutę, pastebėjome žibantį vandenį to siauro upelykščio, kurį reikės perbristi. Brasta negili, bet batus nuimti reikia. Prezidentas susijaudinęs. Vis dairosi, ar kas neseka. Palydovai, saugumo valdininkai, išskyrus Adomavičių, apsisprendė grįžti į Kauną. Palinkėjau geros kelionės ir įdaviau nedegamos spintos raktus. Truputį buvo keista, kad jie grįžta, bet tokiu atveju turėjau susilaikyti nuo patarimų. Čia lieka žmogus, pats savo likimo kalvis. Kitoj pusėj susėdome mautis batus. Smetona, pasijutęs saugus, atsipeikėjo: „Tegul jie dabar į subinę buč..“

Pasak A. Anušausko, ši Prezidento replika buvo skirta sovietams, kurie būtų siekę užgrobtos šalies vadovą priversti pasirašyti svarbius dokumentus.

Tačiau net ir perbridęs Lieponą Prezidentas nesijautė saugus. „Iš Lietuvos išskrido, bet toliau nežinia. Vokiečiai persiėmę neapykanta už Klaipėdą. Už neva persekiotus ten vokiečius. Ką pasakys Hitleris, nežinia. Vienu mostu gali visus grąžinti atgal. Smetona tą aiškiai jautė ir pergyveno“, – prisiminė A. Čiuoderis.

Tai tik vienas iš daugybės rašytinių liudijimų, sudėtų į knygą „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“. Joje publikuojama dokumentų, liudijančių, kokias grėsmes Lietuvos saugumui dar 1940-ųjų vasario pabaigoje buvo nustačiusi ir politikams įvardijusi tarpukario žvalgyba. Jas žinojo ir A. Čiuoderis, nes vadovavo sekliams, sekusiems antivalstybines organizacijas ir šnipus. Beje, vienas jiems rūpėjęs šnipas, vokiečių nacionalsocialistams dirbęs Richardas Šveiceris, buvo kilęs iš Kybartų.

Istorinėje monografijoje taip pat publikuojamos unikalios fotografijos, kurių nėra Lietuvos archyvuose.

„Prieš dešimt mėnesių aš dar nežinojau, kad tokia knyga bus, nebuvau matęs medžiagos, kuria parėmiau knygos siužetą, – Kybartų bibliotekininkių sukviestiems žmonėms sakė leidinio sudarytojas A. Anušauskas. – Tačiau į mano rankas pateko pačiame Kolumbijos centre, 100 km piečiau Bogotos, surastas žvalgybininko Albino Čiuoderio rankraštis, vėliau jo giminaitės rado dar kitus užrašus, nuotraukų.“

Istorinė monografija „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ yra reikšminga Lietuvos žvalgybos tarnybai, šiais metais mininčiai įkūrimo šimtmetį. VSD Ypatingojo skyriaus viršininko prisiminimus apie A. Sniečkų ir J. Paleckį, Prezidento A. Smetonos likimą, lietuviško saugumo ir kriminalinės policijos skyriaus darbą nacistinės okupacijos metais galima priskirti prie įdomesnių lietuviškos žvalgybos istorijos šaltinių. Sunkiausi pasirinkimai tarpukario Lietuvos žvalgybininkų laukė sovietams ieškant buvusių saugumo darbuotojų, kad jais pasinaudotų arba sunaikintų.

Kybartiečiai Seimo nariui A. Anušauskui aprodė Kybartų požemius, vietą, kur Prezidentas A. Smetona perbrido Lieponą. Svečias miesto bibliotekai padovanojo su Kybartais susijusią minėtą knygą.

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. Istorikas dr. Arvydas Anušauskas rajono žmonėms atskleidė knygos detalių, susijusių su pasienio miestu.

Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Publikuota: „Santaka“, 2018-05-22.


  • 0

Kybartuose policijos yra, bet chuliganų daugėja

Kategorija :Kybartai spaudoje

Kybartiečiai skundžiasi, kad įgyvendinus policijos sistemos reformą jų mieste situacija gerokai suprastėjo. Nejusdami nuolatinės pareigūnų kontrolės pradėjo siausti chuliganai, suklestėjo prekyba cigaretėmis.

Pasigenda prevencijos

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė ne tik pats pastebėjęs, bet ir išklausęs ne vieno miesto gyventojo skundą, jog atkuto seniau pritilę ir sutramdyti chuliganai. Visai neseniai buvo suniokoti miestą puošę devyni raudonieji klevai, kurie vargu ar atsigaus. Taip pat chuliganai prasiautė karių kapinėse per Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną. Seniūnijos darbuotojai rado išvartytas ir sudaužytas žvakeles, o ant paminklų pripieštų nepadorių simbolių.

– Negalime sakyti, kad policijos Kybartuose visai nėra, pareigūnų automobilių matome netgi labai daug, tačiau jie tik pralekia su sirenomis per miestą, kai skuba į iškvietimus. Patruliai dar nubaudžia ne vietoje kelią perėjusius pėsčiuosius ar Kelių eismo taisyklių nesilaikančius dviratininkus, – sakė R. Šunokas. – Bet ant suolelio geriančių kompanijų niekas nebedrausmina. Niekas nepaklausia, kodėl jos ten sėdi, neįspėja, neliepia skirstytis. Tiesiog pasigendame prevencinio policijos darbo – akcijų dėl girtavimo, reidų, kokie buvo anksčiau.

Vyksta prekyba

Kybartiečiai pastebėjo, kad gatvėse vėl pradėjo būriuotis romų tautybės asmenys, siūlantys pirkti cigarečių. Taip pat padaugėjo girtuoklėlių, prie prekybos centrų stvarstančių praeivius už skvernų ir prašančių pinigų buteliui. Tokie atvejai mieste jau buvo beveik išnykę ar bent gerokai sumažėję.

O dabar chuliganų, kitų įstatymų pažeidėjų vis daugėja ir situacija greitai gali pasiekti pavojingą ribą, kai šie visai suįžūlės. Tada bus nubrauktas visas įdirbis, kurį policija pasiekė atkakliai kovodama su nusikalstamumu.

Seniūnas sakė, jog ne kartą pagalbos kreipėsi ir į nuolat Kybartuose patruliuojančius pasieniečius. Tačiau šie irgi turi savo maršrutus, priskirtus darbus, tad chuliganai bei viešosios tvarkos pažeidėjai jiems nerūpi.

– Gerai, kad policija operatyviai reaguoja, kai įvykdomas nusikaltimas. Tačiau man tokia politika, kai skubama tirti žmogžudystės, bet nesiimama priemonių iki tol, kad tokia tragedija neįvyktų, atrodo neracionali, – svarstė R. Šunokas. – Kaip valdininkas ir miesto šeimininkas baiminuosi, jog neužkertant kelio smulkiems nusižengimams, kurie augina nebaudžiamumą, procesas taps nevaldomas.

Elgiasi įžūliau

Anot seniūno, kai buvo dirbamas prevencinis darbas, kai policija patruliuodavo nuolat, pakakdavo nurodyti problemines vietas, kuriose renkasi visokio plauko asmenys, ir pareigūnai pro jas prasukdavo, perspėdavo nederamai besielgiančius asmenis. Tai buvo tikrai veiksminga. Dabar, kai policijos atokesnėse miesto vietose chuliganai nebemato, jie elgiasi įžūliau ir nieko nebebijo.

Seniūną stebina ir tai, jog piktavaliams suniokojus vieną ar kitą miesto objektą policija prašo įvertinti žalą. Jei ji nėra didelė, tai ir nusikaltimas tarsi nevertas dėmesio.

Tačiau, anot R. Šunoko, kai suniokojama kalėdinė miesto eglė ar nulaužiami medžiai, kur kas svarbesnė ne materialinė, o moralinė žala ir žinia, kurią nusikaltėliai siunčia visuomenei.

Seniūnas tikisi, kad sudrausminti chuliganus padės vaizdo stebėjimo kameros, kurių net aštuonias žadama mieste sumontuoti jau netrukus. Kybartiečiai jų nekantriai laukia.

Nebijoti pranešti

Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė nenorėjo sutikti, jog policija nevykdo prevencinio darbo. Pareigūnai bendradarbiauja su daugeliu institucijų: Vaiko teisių apsaugos skyriumi, seniūnija, socialiniais darbuotojais. Bendruomenės pareigūnai vyksta į mokyklas, bendruomenes, socialinės rizikos šeimas ir aiškinasi problemas, kuria saugios kaimynystės grupes, kurios padeda rūpintis tvarka ir saugumu savoje teritorijoje.

– Visais atvejais, kai seniūnijos darbuotojai ar miestelio gyventojai pastebi nederamai besielgiančius ar įtartinus asmenis, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, – sakė K. Siriūnienė. – Žmonės kartais be reikalo baiminasi, kad policiją galima kviesti tik įvykus sunkiam nusikaltimui ar pan. Pareigūnai reaguoja į visus pranešimus: ir tuomet, kai pažeidžiamas įstatymas, ir tuomet, kai kyla tokia grėsmė.

Veiklos skyriaus viršininkė tvirtino suprantanti, jog kybartiečiai su nostalgija prisimena tuos laikus, kai miestelyje veikė nuovada, buvo galima ateiti ir apylinkės inspektoriui pranešti apie visus nedorėlius ar grėsmes.

Tačiau dabar veikia kitokia sistema ir reikia prie jos prisitaikyti – neieškoti kabinete sėdinčio pareigūno, o skambinti telefonu.

Lygiai taip pat apie problemines vietas ar įtartinus asmenis galima pranešti pačiai Veiklos skyriaus viršininkei ar už Kybartų teritoriją atsakingam, dar nuo nuovados laikų kybartiečiams pažįstamam Sauliui Jurkšui. Tuomet bus peržiūrėti patrulių maršrutai ir pareigūnai dažniau aplankys problemines vietas.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr. Patikrinę kybartiečių signalą, trečiadienio pavakare Kybartuose užfiksavome ne vieną alkoholį viešoje vietoje vartojusią kompaniją.

Publikuota: „Santaka“, 2018-05-21.


  • 0

Šaligatvį kloja senomis plytelėmis

Seniūnija bando palengvinti pėsčiųjų, vaikštančių Kudirkos Naumiesčio gatve, dalią.

Jau daug metų šioje gatvėje šaligatvis baigdavosi prie paskutinių daugiaaukščių namų konteinerių aikštelės. Toliau eiti žmonėms tekdavo pakelės žole. Pernai prie UAB „Belor“ tvoros buvo nuskustas takas, žymintis pėsčiųjų zoną. Kažkada, labai seniai, jis buvo grįstas plytelėmis, tačiau dabar tėra išlikę tik šių liekanos. Daug metų takas buvo užžėlęs ir niekas net nežinojo, jog po žole yra šaligatvis.

Šįmet šioje atkarpoje pradėtos kloti plytelės, nes palijus nuskustas plotas virsdavo dumblynu.

– Pats bandžiau eiti šia gatve, tai nebuvo labai jauku, – pasakojo Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Eismas čia gana intensyvus, pravažiuoja daug transporto priemonių, tad kai nėra šaligatvio, nesijauti saugiai. Gatvės gale gyvena nemažai šeimų, kurios turi mokyklinio amžiaus vaikų – jiems reikia saugiai nukeliauti į mokyklą.

Todėl šia atkarpa nuspręsta pasirūpinti nieko nelaukiant. Tiesa, šaligatvis klojamas senomis, po objektų renovacijos likusiomis plytelėmis, nes lėšų naujoms tiesiog nėra.

Pasak seniūno, kiek bus plytelių, tiek nuties ir šaligatvio. Vėliau, jei gaus jų daugiau, darbai bus pratęsti.

„Santakos“ inf.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr. Kudirkos Naumiesčio gatvėje atsiras šaligatvis.

Publikuota: „Santaka“, 2018-05-11.


  • 0

Netekome iškilaus kybartiečio Arūno Žemaitaičio

Kategorija :Aktualijos

Po sunkios kovos su onkologine liga, netikėtai mirė aktorius, kybartietis Arūnas Žemaitaitis.  Gerbiamas dėl savo talento, mylimas gimto krašto žmonių ir bendražygių, Arūnas paliko gilų pėdsaką daugelio širdyse. 

Atsisveikinimas su Arūnu vyksta Kybartų kultūros centre. Laidotuvės vyks trečiadienį, karstas išnešamas 13.45 val., o 14 val. bus aukojamos šv. Mišios už Arūną.

Artimieji prašo gerbti jų valią ir į šermenis atnešti tik po vieną gėlės žiedą.

Mylimai Arūno šeimai šiuo metu pagalbos reikia kaip niekad. Be vyro ir tėčio liko žmona Alvija ir trys dukrytės.

Jeigu tik turite galimybę, padėkite Arūno šeimai, išgyvenančiai sunkų likimo smūgį. Į pagalbą jungiasi Arūno kolegos, bendražygiai iš Lietuvos ir užsienio bei visi jį minintys geru žodžiu.

Piniginę auką galima pervesti į sąskaitą.

SWED bankas

LT25 7300 0101 5511 4343

Alvija Žemaitaitė

Pavedimo paskirtis: Parama gydymui

Visą informaciją, kaip skirti paramą gyvenant užsienyje, rasite paspaudę ČIA


  • 0

Likimo smūgis – susitelkime dėl Arūno Žemaitaičio šeimos

Kategorija :Aktualijos

Liga nesirenka. Iš Kauno atskriejo liūdnos žinios dėl mylimo, iškilaus kybartiečio, šviesaus talento asmenybės – Arūno Žemaitaičio. Visiems gerai pažįstamas, šilumos nestojantis Arūnas, pralaimėjo kovą su sunkia onkologine liga.

Mylimai Arūno šeimai šiuo metu pagalbos reikia kaip niekad. Be vyro ir tėčio liko žmona Alvija ir trys dukrytės.

Jeigu tik turite galimybę, padėkite Arūno šeimai, išgyvenančiai sunkų likimo smūgį. Į pagalbą jungiasi Arūno kolegos, bendražygiai iš Lietuvos ir užsienio bei visi jį minintys geru žodžiu.

Piniginę auką galima pervesti į sąskaitą.

SWED bankas

LT25 7300 0101 5511 4343

Alvija Žemaitaitė

Pavedimo paskirtis: Parama gydymui

Visą informaciją, kaip skirti paramą gyvenant užsienyje, rasite paspaudę ČIA


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian