Daily Archives: 2018-11-09

  • 0

Lankstinukas vilioja aplankyti miestą

Miesto šimto metų sukakties, kuri bus minima 2019-aisiais, proga išleistas lankstinukas „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“.

Kaip sakė lankstinuko išleidimo iniciatorius, Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, leidinys nemokamai bus dalijamas kybartiečiams ir miesto svečiams. Nemaža dalis tiražo bus atvežta į Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrą.

– Išleidome 10 tūkstančių vienetų. Mums tai kainavo 500 eurų. Dalį lėšų, per 400 eurų, gavome iš nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondo pagal Savivaldybei pateiktą projektą. Kitą dalį susirinkome patys, – pasakojo V. Katkevičius.

Teksto ir beveik visų nuotraukų lankstinuke autorius – pats bendruomenės pirmininkas. Sumaketuoti leidinį padėjo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai.

Minėtame lankstinuke – praktiškai visas maršrutas, kuriuo jau kelerius metus po miestą ekskursantus vedžioja V. Katkevičius. Leidinyje – ir paminklas knygnešiams, ir garsioji geležinkelio stotis, jos požemiai, namas, kuriame gyveno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, cerkvė ir kiti objektai. Nemaža dalis lankstinuko skirta Prezidentui Antanui Smetonai. Pasak bendruomenės pirmininko, Prezidentas – neatsiejama Kybartų miesto istorijos dalis, nepaminėti šio žmogaus būtų buvę neteisinga.

Pernai ties ta Lieponos upelio vieta, per kurią į Vokietiją perėjo Prezidentas A. Smetona, Kybartų bendruomenė pastatė atminimo ženklą – lauko akmenimis išgrįstoje Lietuvos kontūro aikštelėje, apsodintoje tujomis ir kitais medeliais, tarp dviejų metalo atramų įtvirtino lauko riedulį su tekstu. Šis sumanymas taip pat yra skirtas Kybartų miesto šimtmečiui.

Svarbiausia, kad pirmininko iniciatyvą palaikė visa bendruomenė ir šis atminimo ženklas pastatytas savo jėgomis bei lėšomis. Medžiagų padovanojo ir patį ženklą pagamino paminklų dirbtuvių savininkas Vitas Špakauskas ir vietinis gyventojas Vytautas Juzumas, darbus atliko kybartiečiai Romas Gančarikas, Zenonas Ramanauskas, prisidėjo ir kiti. Bendruomenė sutvarkė šios vietos prieigas. Dabar šitas objektas visada rodomas ekskursantams.

Šimtmečio proga bendruomenė norėjo nudžiuginti miesto gyventojus ir parodyti kauniečių sukurtą spektaklį „Smetona“ pagal Gedimino Jankaus dramą „Kybartų aktai“. Kad gautų lėšų, rašė projektą Kultūros ministerijai, tačiau ji atsisakė finansuoti šį renginį, savo sprendimą pagrįsdama Lietuvos istorijos instituto argumentu – „netikslinga“. Kodėl netikslinga, kybartiečiams niekas nepaaiškino.

Pasak V. Katkevičiaus, Kybartų bendruomenėje nėra nei politikų, nei istorikų. Į detales gilintis ir vertinti istorines asmenybes – ne bendruomenės narių kompetencija. Pastatyti ženklą pasienyje kybartiečius paskatino pagarba istorijai ir iškilioms asmenybėms. Nesvarbu, kas ir ką apie tai galvotų.

Kaip sakė V. Katkevičius, kažkada garbaus amžiaus vietiniai gyventojai jam yra pasakoję įdomių smulkmenų iš 1940 m. birželio 15-osios vakaro įvykių Kybartuose. Tad jis savo pasakojimą ir ekskursiją visada pradeda nuo Kybartų geležinkelio stoties, nes būtent joje pirmiausiai stabtelėjo iš Kauno su palyda automobiliu atvažiavęs Prezidentas Antanas Smetona. Mat Rusijos imperijos laikais statyta stotis tuomet buvo didžiausia ir prabangiausia po Sankt Peterburgo. Joje apsistodavo ir pats Rusijos caras Nikolajus II, kai vykdavo į savo žmonos, Vokietijos princesės Aleksandros tėviškę. Na, o tarpukariu stotyje, kurios dabar išlikusi tik menka dalis, veikė geras restoranas, kuriame Prezidentas su palyda išgėrė arbatos ir užkando. Valstybės vadovas tuomet buvo pakviestas vakarienės į šalia stovėjusius ir dabar tebestovinčius tuomečio Kybartų burmistro Juozo Prapuolenio namus.

– Kaip savo prisiminimuose rašė Lietuvos kariuomenės brigados generolas ir valstybės veikėjas Kazys Musteikis, Prezidentas vis apgailestavo, kad Lietuva nepasipriešino sovietams ir vis kartojo norintis kuo ilgiau pasilikti tėvynėje. Už šitą gaišimą jis sumokėjo brangiai – iki šiol gyvais sovietmečio mitais apie vadinamąjį pabėgimą iš Lietuvos. Mažai kas įvertina faktą, kad Prezidento pasitraukimas iš šalies tapo teisine kliūtimi sklandžiai sovietizuoti Lietuvą, nes Kremlius tam tikslui buvo suplanavęs būtent A. Smetonos parašą, – pasakojo V. Katkevičius. – Mes pasitraukimo fakto nelaikome gėdingu ir savo vedamose ekskursijose aš jį minėjau ir minėsiu.

Per mėnesį V. Katkevičius po Kybartus palydi maždaug 7–8 grupes žmonių, norinčių geriau pažinti šį Lietuvos pasienio miestą. Už tai jis sakė imantis nedidelį atlygį – 20 eurų, kurie keliauja į bendruomenės kasą. Iš šių lėšų mokama už elektrą, pinigai naudojami bendruomenės reikmėms.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-09.


  • 0

Renka žinias apie šaškininką

Kybartų bendruomenė ruošiasi organizuoti šaškių turnyrą ir pagerbti kybartietį šaškininką, sporto meistrą, Lietuvos šaškių čempioną Joną Sinkevičių.

Jis gimė 1931 m. Kybarčiukuose, 1962–1963 m. dirbo Kybartų vidurinėje mokykloje, mokė vaikus žaisti šaškėmis.

J. Sinkevičius mirė 1993 m., palaidotas Virbalio kapinėse.

Bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius renka medžiagą apie šį žmogų. Turinčiųjų informacijos prašoma susisiekti tel. 8 612 85 242, el. p. kybartubendruomene@gmail.com.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-09


  • 0

Streikuoti planuoja Kybartų mokyklos

Protestuodami dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) nariai jau nuo pirmadienio šalies mokyklose žada pradėti neterminuotą streiką. Mūsų rajono pedagogai prie šios akcijos ketina prisijungti kiek vėliau.

„Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį ir netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, – pranešime spaudai teigė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinio apmokėjimo modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat reikalaujama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. ir mažinti mokinių skaičių klasėse.

Streiką skelbianti profesinė sąjunga tvirtina, kad mokyklose dar niekada nebuvo tokios netvarkos – nesuderintos darbo užmokesčio sistemos, neatnaujintos arba neteisingai sudarytos darbo sutartys.

LŠDPS Vilkaviškio rajono pirmininkė Kristina Leskauskienė teigė, kad mūsų savivaldybėje streikuoti planuoja dvi Kybartų miesto mokyklos: „Saulės“ progimnazija ir Kristijono Donelaičio gimnazija. Tiesa, greičiausiai šios įstaigos prie visuotinės protesto akcijos prisijungs kiek vėliau, nes apie būsimą streiką mokyklų vadovams reikia pranešti prieš penkias darbo dienas. Vakar iki pietų nė vienas direktorius tokios informacijos dar nebuvo gavęs.

„Šiuo metu rajone turime keturias mokyklas, kuriose veikia profesinės sąjungos. Iš viso yra apie pusšimtis narių. Tiesa, viena mokykla ketina prisijungti prie mūsų organizacijos, tad ateityje narių turėtų padaugėti. Profesinės sąjungos sėkmingai gyvuoja ne tik Kybartuose, bet ir Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje bei Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinėje mokykloje. Kiek žinau, Vilkaviškyje viskas yra gerai ir „Ąžuolo“ pedagogai bent kol kas prie streiko prisijungti neketina. Žaliojoje turime tik keturis narius, du iš jų šiuo metu mokykloje nedirba, augina mažus vaikus. Be to, prisimenant senesnius laikus, šioje mokykloje streikai vertinami kaip didžiausia blogybė“, – teigė Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Daržininkų skyriuje dirbanti K. Leskauskienė.

Ji tvirtino nuoširdžiai tikinti, kad šis visuotinis streikas turės teigiamų pasekmių ir pedagogai pasieks norimų rezultatų. Anot jos, streikuoti reikia būtent dabar, nes protestuoti po kurio laiko jau gali būti per vėlu.

„Ministrė mums žadėjo, kad algos pakils bent 20 proc., tačiau tai – visiškas melas. Šiais metais aš turiu netgi didesnį kontaktinių valandų skaičių nei pernai, tačiau mano alga mažesnė maždaug 10 eurų. Ir taip yra ne man vienai! Neneigiu, tikrai esama tokių mokyklų, kur pedagogams pakilo atlyginimai, tačiau daugumoje įstaigų tarp mokytojų sukeltas nereikalingas nerimas, suskaldytos bendruomenės“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Ji tikino, kad LŠDPS nariai šiuo streiku visų pirma sieks ne mokytojų algų padidinimo, o bent jau to, kad atlyginimai būtų grąžinti į ikikrizinį lygį.

„Dėl to kovojame jau penkerius metus, tačiau realių rezultatų nėra. Kalbama apie siekį 2025 metais mokytojo specialybę padaryti prestižinę, tačiau mūsų profesija ir toliau žeminama. Dabar iš pedagogo atlyginimo išgyventi yra labai sunku“, – apgailestavo LŠDPS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė.

Andrius GRYGELAITIS

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-09.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian