Monthly Archives: vasario 2019

Po ketverių metų Antano Žako atminimo taurė vėl atiteko „Robedai“

Jau 43 metai Kybartuose rengiamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt devintą kartą jos vyko buvusio mokyklos direktoriaus A. Žako atminimo taurei laimėti. Po ketverių metų pertraukos ją iškovojo „Robedos“ krepšininkai.

Šių metų pirmenybėse dalyvavo šešios komandos. Jos tarpusavyje žaidė viename pogrupyje. Iš dalyvių išsiskyrė keturios ekipos, kurios aiškiai buvo stipresnės. Per visas varžybas Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje susirinkdavo daug sirgalių.

Šeštadienį dėl trečios vietos žaidė „Mėgėjų“ ir „Simedvos“ komandos. Nuo pirmų susitikimo minučių vyko atkakli lygių varžovų kova. Tačiau paskutinę rungtynių minutę M. Kliučniko įmestas tritaškis ir realizuotas baudos metimas lėmė „Simedvos“ pergalę rezultatu 78:72. Nugalėtojams 26 taškus pelnė M. Vaičiūnas, pralaimėjusiesiems 21 tašką surinko E. Račkauskas.

Finalinės rungtynės taip pat vyko labai įdomiai. Pirmą kėlinį, vedami G. Jegorovo, 26:17 laimėjo „Robedos“ krepšininkai, tačiau po antro kėlinio visos komandos pastangomis „Gudkaimio“ žaidėjai prisivijo varžovus 42:43. Trečias kėlinys vėl priklausė „Robedai“: ji laimėjo 23:12 ir atitrūko nuo varžovų. Kai rungtynių pabaigoje atrodė, kad nugalėtojas jau aiškus, tritaškį švystelėjo D. Kivyta. Jis įmetė ir abi baudas, o perėmęs kamuolį dar vieną tritaškį pataikė A. Bujauskas. Vis dėlto po taikliai R. Baliūno realizuotų baudos metimų pergalę 82:81 pavyko iškovoti „Robedos“ krepšininkams. Prie to daugiausiai prisidėjo G. Jegorovas (24 tšk.) ir V. Morkevičius (16 tšk.). „Gudkaimio“ ekipoje rezultatyviausiai žaidė E. Masaitis (18 tšk.).

Per pirmenybių uždarymo ceremoniją sveikinimo žodžius tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos atstovas R. Vaičaitis, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas A. Žemaitaitis, UAB „Rokiškio sūris‘‘ atstovė R. Dailidavičienė, pirmenybių rėmėjas A. Neščiokas.

A. Žako atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prisiminta Kybartų miesto krepšinio pirmenybių istorija, paskelbti šiemetinių varžybų rezultatai.

Pirmos vietos medaliais, pereinamąja A. Žako taure ir piniginiu prizu po ketverių metų pertraukos apdovanota „Robedos“ komanda. Antros vietos medaliai ir piniginis prizas įteiktas „Gudkaimio“ krepšininkams. Trečios vietos medaliai ir piniginis prizas atiteko „Simedvos“ ekipai.

Piniginius prizus komandoms skyrė buvęs kybartietis verslininkas V. Baltrušaitis.

Kybartų seniūnijos ir rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus įsteigti prizai įteikti geriausiems pirmenybių žaidėjams. Jais pripažinti gynėjas E. Račkauskas („Mėgėjai“), puolėjas V. Morkevičius („Robeda“), vidurio puolėjas S. Ramanauskas („Gudkaimis“).

Kybartų seniūnijos prizais apdovanoti ir kiekvienos komandos geriausi žaidėjai: R. Baliūnas („Robeda“), M. Petrauskas („Matlaukys“), M. Žiurinskas („Simedva“), T. Žalkauskas („Gudkaimis“), D. Galinaitis („Mėgėjai“), D. Valaitis („Tūzas“).

AB „Rokiškio sūris“ atstovė R. Dailidavičienė prizus įteikė visas pirmenybes puikiai pareigas atlikusiems teisėjams V. Bruožiui, V. Jegorovui ir R. Linkevičiui.

Naudingiausio žaidėjo prizą įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas. Apdovanojimas atiteko „Robedos“ sportininkui G. Jegorovui.

Kybartų notaro ir krepšininko R. Kivyliaus įsteigtu perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizu apdovanotas „Tūzo“ žaidėjas A. Savickis.

Korektiškiausia pripažinta ir piniginiu prizu apdovanota „Simedvos“ komanda. Prizą skyrė Pasaulio kybartiečių draugija, o jį įteikė šios draugijos atstovas R. Vaičaitis.

Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šių tradicinių varžybų Kybartuose organizavimo.

Juozas MURINAS
Pirmenybių vyr. teisėjas

Nuotr. Pirmos vietos medaliais, pereinamąja Antano Žako taure ir piniginiu prizu ką tik pasibaigusiose pirmenybėse Kybartuose džiaugėsi „Robedos“ komanda.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-26.


Birželį miestas minės du jubiliejus

Vasarą kybartiečiai ketina atšvęsti dvi svarbias datas: šįmet, gruodžio 22 d., sukanka 100 metų, kai Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Tuo pat metu įsikūrė ir Kybartų futbolo klubas „Sveikata“. Šios sukaktys bus minimos pirmąjį vasaros savaitgalį, birželio 8-ąją.

Kybartuose tą dieną bus laukiami ne tik dabartiniai miestiečiai, bet ir išvykusieji gyventi kitur, taip pat miesto svečiai.

„Jubiliejų švęsime sportuodami, šokdami ir dainuodami. Pagrindiniai šventės akcentai bus paminklo „Sveikatos“ klubo treneriui Vytautui Kochanauskui atidengimo miesto stadione ir senosios kryžkelės įamžinimo prie J. Basanavičiaus ir Vištyčio gatvių sankryžos ceremonijos, – planais dalijosi Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Visus kybartiečius raginu į šventę pasikviesti, atsivesti artimųjų ir draugų, kad žmonės patys pamatytų, kad kitiems parodytų, kokie gražūs ir jaukūs Kybartai, kaip juose gyvena miestiečiai. Taip pat kviečiame visus futbolo gerbėjus. Kas Kybartams yra „Sveikata“, turbūt net kalbėti nereikia – šį futbolo klubą, vieną iš seniausių Europoje, žino jauni ir seni, čia ir svetur gyvenantys kybartiečiai, laisvalaikiu gainioję ar tebegainiojantys futbolo kamuolį. Neabejoju, jog apie šio klubo pergales girdėję ne tik vietiniai žmonės.“

Kybartiečiai šventės dalyviams žada didelę ir plačią vietos kolektyvų paruoštą programą, įdomių ekskursijų, parodų ir daug visokių staigmenų. Kultūrinė programa jau dėliojama, su visomis detalėmis ji bus paskelbta vėliau.

Norintieji paremti šią Kybartų šventę savo darbu ar lėšomis gali susisiekti su seniūnu R. Šunoku arba paaukoti pinigų, juos pervesdami į Kybartų bendruomenės sąskaitą (Nr. LT854010040100120797, „Luminor“ bankas, mokėjimo paskirtyje nurodyti „2019 m. šventei“).

„Santakos“ inf.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr. Šioje vietoje, ant sumūrytos pakylos, bus pastatyta akmenų kompozicija, simbolizuojanti senąją kryžkelę.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-22.


Laisve ir pavasariu pakvipusi šventė

Valstybės atkūrimo diena – svarbiausia data Lietuvos istorijoje. Kaip ir anuomet, prieš 101 metus, ji alsavo laisve. Dangus buvo pilnas artėjančio pavasario pranašų, o gausų žiūrovų būrį Kybartų kultūros centro salėje šeštadienio priešpietį pasitiko Vytauto Kernagio „Balto paukščio“ aidai.

Iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas prasidėjo politinio kalinio, antisovietinio judėjimo dalyvio kybartiečio Romo Žemaičio įnešama trispalve. Būtent jis dar 1984 metų vasario 16-ąją kartu su bendraminčiais nepabūgo iškelti trispalvę ant mokyklos kamino. Gūdžiu sovietmečiu mieste suplevėsavusi Lietuvos vėliava buvo gyvas įrodymas, kad mūsų tauta laisva bei nepalaužiama. Tikriausi žodžiai tądien liejosi lūpomis žmogaus, išdrįsusio skelbti Lietuvos laisvę, ginti ją, kalbėti už ją. Baigdamas savo kalbą R. Žemaitis kreipėsi į kybartiečius ir Kybartų seniūną Romą Šunoką su oficialiu prašymu vieną miesto gatvę pavadinti Virgilijaus Jaugelio vardu.

Virgilijus Jaugelis – garsus mūsų krašto antisovietinio judėjimo dalyvis, tikėjimo laisvės gynėjas, kunigas, palaidotas Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios bokšto kriptoje. Kitąmet bus minimos 40-osios V. Jaugelio mirties metinės. Jo gyvenimo auka verta neblėstančio atminimo.

Renginyje taip pat buvo pagerbtas ir kito žinomo kybartiečio, praėjusiais metais į amžinybę iškeliavusio Arūno Žemaitaičio atminimas.

Rimtą Vasario 16-osios minėjimo gaidą keitė daina ir šokis – tai, ką atpažįstame kaip Lietuvą. Tautiniai motyvai skambėjo melodijose, kurias susirinkusiesiems dovanojo Vilkaviškio muzikos mokyklos kanklių ansamblis bei Kybartų skyriaus mokiniai, Kybartų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Žemyna“ ir šokėjai. Dainas ir šokį į darnią visumą jungė renginio vedėjos Andželikos Micutienės jautriai skaitomos Justino Marcinkevičiaus eilės apie Lietuvą.

Sveikinimo žodį į minėjimą susirinkusiems žmonėms tarė Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemeras Kazys Kiaulakis, Kybartų seniūnas Romas Šunokas ir kultūros centro vadovė Asta Vencienė. Jie pasidžiaugė, kad miesto bendruomenei nesvetimas tautiškumo jausmas, kad ji noriai ir aktyviai mini tokią svarbią datą. Juk visiems kartu švęsti Lietuvos gimtadienį, pasak A. Vencienės, yra daug linksmiau.

Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ

Žydrūnės GUDIŠKIENĖS nuotr. Šventės dieną trispalvę savo rankose tvirtai laikė Romas Žemaitis – žmogus, išdrįsęs veikti dėl Lietuvos laisvės sovietmečiu.

Žydrūnės GUDIŠKIENĖS nuotr. Kybartiečiams nesvetimas tautiškumo jausmas – gyventojai gausiai susirinko į Vasario 16-osios minėjima.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-22.


Kandidatų debatai: vieni kritikavo valdžią, kiti gyrė save

Kybartų kultūros centre vyko susitikimas-diskusija, kurioje dalyvavo kandidatai į rajono Savivaldybės merus. Gyventojai turėjo galimybę ne tik iš arčiau susipažinti su pretendentais į svarbiausią rajono valdžios postą, išgirsti jų mintis apie pasienio miesto ateitį, bet ir patys užduoti klausimų.

Trumpai apie save

Susitikti su kybartiečiais sekmadienio popietę atvyko visi keturi kandidatai: Saulenas Aželskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkas, Žilvinas Gelgota – visuomeninio rinkimų komiteto „Naujas startas“ įkūrėjas ir vadovas, Valentinas Gražulis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilkaviškio rajono skyriaus atstovas bei dabartinis rajono meras Algirdas Neiberka – Lietuvos socialdemokratų partijos Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkas.

Diskusijos dalyvius ir visus susirinkusiuosius pasveikino Kybartų seniūnas Romas Šunokas, miesto bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius bei Seimo narys Kęstutis Smirnovas.

Diskusiją vedė buvusi kybartietė Rita Glazer. Ji pirmiausia pakvietė kandidatus prisistatyti.

Burtų būdu pirmąjį numerį išsitraukęs A. Neiberka, pasinaudodamas medija, itin skrupulingai išdėstė biografiją nuo gimimo iki pasiektų karjeros aukštumų, pabrėždamas savo ilgametę politinę patirtį.

Po jo kalbėjęs S. Aželskas daugiau pasakojo apie patirtį, įgytą Suomijoje, bei partijos, kuriai jis atstovauja, vertybes.

Daug apie save nekalbėjo ir Ž. Gelgota. Trumpai supažindinęs su svarbiausiais savo gyvenimo faktais ir sąsajomis su Vilkaviškiu, turizmo sodybą mūsų rajone, Karalkrėslio kaime, turintis ir gyvenamąją vietą joje deklaravęs marijampolietis perėjo prie rajono valdžios kritikos.

Paskutinis prisistatė V. Gražulis. Šis kandidatas daugiausiai akcentavo savo pasiekimus tiesioginiame darbe – Vilkaviškio komunaliniame ūkyje. Žmonių pagyros dėl gražiai tvarkomo miesto ir raginimas imtis viso rajono reikalų, pasak V. Gražulio, ir buvo pagrindinė paskata dalyvauti mero rinkimuose.

Kritikos negailėjo

Laiką, skirtą pristatyti savo rinkimų programoms, kandidatai vėlgi pasirinko savaip išnaudoti.

A. Neiberka perskaitė sąrašą darbų ir prioritetų, kuriais vadovautųsi, jeigu meru būtų išrinktas kitai kadencijai. V. Gražulis pasisakė už pradėtų darbų ir projektų tęstinumą. Likusieji du kandidatai toliau žėrė kritiką. Ž. Gelgota kaltino Savivaldybę stagnacija, nepotizmu, demokratijos stoka, nesugebėjimu komunikuoti, teigė pasigendąs skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, abejojo, pasak jo, pernelyg skubotu sprendimu biudžeto lėšomis prisidėti prie Vilkaviškio autobusų stoties statybos ir kt. Tai motyvai, Ž. Gelgotos teigimu, lėmę jo sprendimą dalyvauti rinkimuose.

S. Aželskas sakė pritariąs išsakytai kritikai ir dar nuo savęs pridėjo – priekaištavo rajono laikraščiui, kuris neva neatspindi realios situacijos. Vis dėlto susidarė įspūdis, kad kandidatas į merus net neskaito laikraščio, kuriame ruošdamasis diskusijai tikrai būtų radęs vertingų žinių apie rajoną.

Kaip į Kybartus sugrąžinti jaunimą?

Diskusija užsitęsė beveik tris valandas. Kandidatai turėjo išdėstyti savo nuomones dėl bendruomenių vaidmens bei jų įtraukimo priimant visiems rajono gyventojams svarbius sprendimus, dėl Savivaldybės įtakos išsaugant kultūros paveldą. Diskutavo apie paramą verslui, sportui, kultūrai.

Kalbėdami apie Kybartų ateitį visi turėjo atsakyti į klausimą, kaip tapę merais jie bandytų į Kybartus sugrąžinti išvykusį jaunimą, ką darytų, kad miestas taptų patrauklus jaunoms šeimoms.

V. Gražulis teigė, jog pirmiausia inicijuotų sugrįžusiųjų susitikimą, įsiklausytų į jų keliamas problemas, pageidavimus ir pagal galimybes padėtų įsikurti. Rimtas akstinas, anot jo, būtų valstybės – pagrindinio darbdavio sprendimas pakelti atlyginimus viešajame sektoriuje, kad gyvenimas pagerėtų ir kitose srityse.

Ž. Gelgotos nuomone, nėra ko laukti, kol kažkas sugrįš. Pasak jo, jau dabar reikia užmegzti ryšį su gyvenančiais užsienyje žmonėmis ir galvoti, kaip išnaudoti jų svetur įgytą patirtį, galbūt net pritraukti į gimtinę kraštiečių investicijų.

A. Neiberka mano, kad vienas iš traukos aspektų yra jaukios, žmonėms gyventi patogios aplinkos sukūrimas, taip pat rudenį valstybės pradėta vykdyti pirmojo būsto paramos programa.

S. Aželskas teigė, jog būtų pravartu Savivaldybėje įdiegti vieno langelio principą, kad atėjęs žmogus vienoje vietoje gautų atsakymus į jam rūpimus klausimus, paruošti mokyklas priimti lietuviškai nekalbančius vaikus, pritaikyti ugdymo programas.

Seniūnijų savarankiškumas – už ir prieš

Kandidatai į merus išsakė ir savo požiūrį į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą.

A. Neiberka vardijo projektus, kurie jau įgyvendinti arba bus vykdomi Kybartuose. Ž. Gelgota kėlė klausimą, kokią pridėtinę vertę kuria tokie projektai. Šio politiko nuomone, atėjo laikas galvoti apie tai, kad investuojamos lėšos pirmiausiai turėtų kurti darbo vietas. S. Aželskas kalbėjo apie būtinybę investuoti ne į kelius, parkus, trinkelėmis grįstus takus ar bendruomenių namus, kurie, pasak jo, ištuštėjo, o į žmogų. Tačiau šioms mintims paprieštaravo V. Gražulis, sakydamas, jog žmonėms vis dėlto reikia ir trinkelėmis grįstų takų, ir gražios aplinkos, ir kultūros židinių, kad savo mieste jie galėtų gerai jaustis ir ramiai gyventi.

Gvildenant seniūnijų vaidmens stiprinimo klausimą, kandidatų nuomonės taip pat išsiskyrė. S. Aželskas pasisakė už seniūnijas su savo biudžetu, V. Gražulis teigė dėl to turįs abejonių, nes „kažin ar naudinga rajonui turėti dvigubą biudžetą“. Pasak A. Neiberkos, jis pritartų tiesioginiams seniūnų rinkimams, bet nepritartų, kad seniūnijos taptų savarankiškomis biudžetinėmis įstaigomis, nes išaugtų biurokratinis aparatas ir padaugėtų išlaidų. Ž. Gelgota sprendimą dėl seniūnijų savarankiškumo gerai apsvarstytų, nes jam kyla klausimas, ar tik tokiu atveju dar 12 tiesiogiai išrinktų seniūnų netaptų naujais mažais „cariukais“.

Netrūko ir kandžių replikų

Diskutuojant buvo paliesta tema ir apie valdžios dėmesį Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestrui. A. Neiberka informavo apie Savivaldybės skiriamą finansinę paramą šiam rajoną ir Lietuvą garsinančiam kolektyvui. S. Aželskas orkestrą pavadino Kybartų krašto stebuklu, bet apgailestavo, jog visuomenė labai retai mato šio garsaus orkestro pasirodymus. Tokios politiko užuominos salėje sėdėję kybartiečiai, ko gero, nesuprato, nes koncertų orkestrantai surengia išties nemažai.

Reakcijos sulaukė ir Ž. Gelgotos, atrodė, juokais išsprūdęs pasiūlymas orkestrui atvykti į senosios Vilkaviškio autobusų stoties atsisveikinimą ir sugroti paskutinį maršą. Studentė Greta politiko repliką priėmė kaip įžeidimą, sakydama, kad „tas juokelis nuskambėjo neskaniai“.

Kybartietis Stasys „prie sienos rėmė“ A. Neiberką, tvirtindamas, jog šis per savo kadenciją „nieko gero nepadarė“. Pedagogas Juozas klausė, kam rajone reikalinga Švietimo pagalbos tarnyba. Kybartų gyventojas Vytautas stebėjosi, kad kai kurie kandidatai į merus „nesigaudo“ miesto erdvėse ir painioja informaciją. Kybartietis Algimantas teiravosi, kas bus su rajono šilumos ūkiu, kai pasibaigs Savivaldybės sutartis su šiuo metu šilumą tiekiančia UAB „Litesko“.

Salėje sėdėję žmonės drąsiai stojo iš savo vietų, uždavinėjo klausimus, kurių buvo ir labai nepatogių politikams, bet į visus juos kandidatai stengėsi atsakyti. Būta ir pagyrų, ir karštų plojimų. Kartais aplodismentai nuskambėdavo tai iš vieno salės krašto, tai iš kito, nes politikus aktyviai palaikė į debatus juos atlydėję bendražygių būreliai.

Dangyra APANAVIČIENĖ

Raimundo MASLAUSKO nuotr. Debatus vedusi Rita Glazer ir visi keturi kandidatai į merus (iš kairės): Žilvinas Gelgota, Algirdas Neiberka, Valentinas Gražulis ir Saulenas Aželskas.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-11.


Futbolo spektaklis Kybartuose

Sausio–kovo mėnesiais, pasiruošimo vasaros futbolo sezonui laikotarpiu, visoje Lietuvoje vyksta įvairaus amžiaus grupių futbolo turnyrai. Ne išimtis ir Lietuvos futbolo pradininkas – Kybartų miestas. „Saulės“ progimnazijoje buvo surengtas ilgamečio Kybartų futbolo komandos „Sveikata“ žaidėjo Romualdo Karkos atminimo taurei laimėti skirtas tradicinis tarptautinis salės vaikų futbolo turnyras.

R. Karka sportinį kelią pradėjo kaip krepšininkas Klaipėdos „Darbo rezervų“ komandoje, o futbolą pasirinko 1963 m. pradėjęs žaisti Kybartuose. Trenerio Vytauto Kochanausko išugdytas futbolo talentas Kybartų „Sveikatos“ komandoje per 20 sportinės karjeros metų sužaidė daugiau nei 300 rungtynių. R. Karka išsiskyrė artistišku žaidimu aikštėje ir pasiaukojimu šiai sporto šakai. Šiemet kovą futbolo legendai būtų sukakę 74 metai. Sportininko atminimą prieš varžybų atidarymą turnyro dalyviai ir organizatoriai pagerbė Kybartų kapinėse ant kapo uždegdami atminimo žvakeles.

R. Karkai skirtas atminimo turnyras organizuojamas nuo 2004 m. Šįkart į jubiliejinį, jau 15-ąjį, turnyrą atvyko 79-erių veteranas, praeityje garsus „Sveikatos“ vartininkas Algimantas Civinskas, R. Karkos sūnūs Tomas ir Saulius. Jie perdavė ilgametės turnyro puoselėtojos ir iniciatorės, šiuo metu sunkų neįgalumą besigydančios mokytojos Dalijos Agotos Karkienės linkėjimus visiems futbolo gerbėjams ir turnyro dalyviams. Jo organizavimo estafetę perėmęs jaunimo sporto klubas „Kybartų jaunystė“ šiais metais sulaukė gražaus būrio renginio rėmėjų: tai – Kybartų „Saulės“ progimnazija, Ž. Kazakevičiaus implantologijos centras, Žilvinos Urbonavičienės įmonė, „Anodas.lt“, „Remax“, UAB „Metbela“, UAB „Transportas LT“, „Tiplan“ ir „Granplasta“.

Atkaklios turnyro kovos vyko 2004– 2005 m. gimusių žaidėjų grupėje. Rungtyniavo SK „Kybartų jaunystė“, Klaipėdos FM, FK „Trakai“, Tauragės FK „Tauras“, komandos „Rominta-1“ ir „Rominta-2“ iš Goldapo (Lenkija). Tik po paskutinių rungtynių paaiškėjo turnyro nugalėtojai bei prizininkai. Džiūgavo turnyro taurės laimėtoja – komanda iš kaimyninės Lenkijos „Rominta-2“. Nusivylimo neslėpė antrą vietą iškovojusi „Kybartų jaunystė“ (treneris Rimas Kanopa), trečia liko Klaipėdos FM komanda.

Jauni futbolininkai stengėsi demonstruoti gražų futbolą, ir varžybų organizatoriai jų pastangas deramai įvertino. Geriausiu turnyro gynėju pripažintas Klaipėdos FM gynėjas Dominykas Narvilas. Geriausiu vartininku išrinktas Macej Gryko („Rominta-2“), o geriausiu puolėju – Evaldas Rašimas (SK „Kybartų jaunystė“). Specialiu prizu apdovanotas Dominikas Skiba iš komandos „Rominta-2“. Prizai įteikti ir talentingiausiems kiekvienos komandos žaidėjams. Visi turnyro žaidėjai apdovanoti medaliais, prizines vietas užėmusios komandos – taurėmis. Teisėjams bei treneriams įteiktos atminimo dovanos, medaliai.

Per turnyro uždarymą SK „Kybartų jaunystė“ pirmininkas Mindaugas Radzevičius padėkojo renginio rėmėjams ir svečiams, jauniesiems futbolininkams palinkėjo pergalių ir pakvietė visus po metų vėl atvykti į Kybartus. Vyriausiasis turnyro teisėjas S. Karka dėkojo už gražią futbolo šventę, o žaidėjams linkėjo atkaklumo, mėgti futbolą, treniruotis ir tapti tokiais futbolininkais, koks buvo legendinis Kybartų „Sveikatos“ žaidėjas R. Karka.

Sigitas KURAS

Nuotr. Tradicinis tarptautinis salės vaikų futbolo turnyras, skirtas ilgamečio Kybartų futbolo komandos „Sveikata“ žaidėjo Romualdo Karkos atminimo taurei laimėti, subūrė dešimtis sportininkų.


Kybartuose galima pamatyti šimtą šimtamečių mokyklų

Kybartų „Saulės“ progimnazijoje, pradinių klasių korpuso salėje (J. Basanavičiaus g. 90), eksponuojama po visą šalį keliaujanti paroda „Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečiui – 100 mirktelėjimų“.

Parodoje galima pamatyti, kaip šiandien atrodo tarpukariu veikusios pradinės mokyklos, gimnazijos, kuriose buvo išugdyta krašto šviesuomenė. Pastatų likimas – labai skirtingas. Vieni pasikeitę, renovuoti, kiti – sunykę, bet vis dar menantys šimtametę istoriją ir labai svarbūs Lietuvos tapatybei.

Penkiose nuotraukose įamžinti ir mūsų rajone stovintys pastatai, kur 1918-aisiais ir vėliau veikė mokyklos.

Nufotografuota buvusi katalikiškosios „Žiburio“ draugijos gimnazija, kurioje šiandien yra Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Nuotrauka, kurioje matyti apleistas pastatas Paežerių kaime (Pilviškių sen.), primena, jog dienas baigiančiame medinuke nuo 1892 m. buvo pradinė mokykla.

Vilkaviškio žydų privatinė gimnazija 1919–1940 m. veikė pastate, kur dabar įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Ekspozicijoje galima pamatyti, kaip šiandien atrodo Keturvalakiuose esantis namas, kuriame 1918 m. buvo parapinė mokykla.

Kybartiečiai atpažins pastatą, kuriame 1918 m. veikė rusiška Kybartų Caraičio Aleksejaus Virbalio berniukų gimnazija.

Į Kybartus atkeliavusi paroda – klubo „Fotokablys“ darbo rezultatas. Dar 2017 metais klubas užsibrėžė tikslą surinkti vaizdinę informaciją apie 1918 m. veikusias ir iki mūsų dienų išlikusias mokyklas, jas suskirstant į grupes pagal senųjų Vilniaus, Kauno, Suvalkijos gubernijų teritorijas. „Fotokablio“ nariai, pasitelkdami vietos bendruomenes, kitus fotoklubus, veikiančius netoli mokyklų, narpliojo senųjų mokyklų istorijas, vyko, anot jų pačių, „aplankyti, paliesti ir nufotografuoti“.

Iš kelių šimtų nuotraukų, kurias padarė idėjos entuziastai, eksponuoti atrinkta šimtas fotografijų. Atrankose padėjo fotografijos profesionalai.

Įamžinti būtent senąsias mokyklas fotografai pasirinko įvertinę susiklosčiusią situaciją. „Jos nepelnytai užmirštos, nors tose mokyklose buvo išugdyta Lietuvos šviesuomenė, dėl jų mes turime savo kalbą, kultūrą, tapatumo suvokimą, kuris yra mūsų vidinės laisvės pamatas, – įsitikinę „Fotokablio“ entuziastai. – Svarbu, kad visuomenė jaustų gyvą ryšį su šimtametėmis mokyklomis, suvoktų jų vertingumą dabarčiai, o ypač – ateičiai.“

Paroda, skirta Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečiui, pirmąsyk buvo pristatyta 2018 m. vasario viduryje Valdovų rūmuose, vėliau palydėta į kelionę po Lietuvą. „Saulės“ progimnazijoje šis prasmingas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentas bus eksponuojamas iki kito penktadienio. Vasario 11–18 d. paroda veiks Kybartų kultūros centre.

Renata VITKAUSKIENĖ

Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Birutės KURTINAITIENĖS nuotr. Kai šiame dviaukščiame name veikė Kybartų Caraičio Aleksejaus Virbalio berniukų gimnazija, pirmame aukšte buvo įrengtas mokytojų kambarys, biblioteka ir kabinetas, antrame – keturios klasės, mansardoje – gimnastikos salė.

Šaruno BARŠCIO nuotr. Idomus eksponatas – autentiškas
medinis portfelis.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-01.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian