Daily Archives: 2019-02-11

  • 0

Kandidatų debatai: vieni kritikavo valdžią, kiti gyrė save

Kybartų kultūros centre vyko susitikimas-diskusija, kurioje dalyvavo kandidatai į rajono Savivaldybės merus. Gyventojai turėjo galimybę ne tik iš arčiau susipažinti su pretendentais į svarbiausią rajono valdžios postą, išgirsti jų mintis apie pasienio miesto ateitį, bet ir patys užduoti klausimų.

Trumpai apie save

Susitikti su kybartiečiais sekmadienio popietę atvyko visi keturi kandidatai: Saulenas Aželskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkas, Žilvinas Gelgota – visuomeninio rinkimų komiteto „Naujas startas“ įkūrėjas ir vadovas, Valentinas Gražulis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilkaviškio rajono skyriaus atstovas bei dabartinis rajono meras Algirdas Neiberka – Lietuvos socialdemokratų partijos Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkas.

Diskusijos dalyvius ir visus susirinkusiuosius pasveikino Kybartų seniūnas Romas Šunokas, miesto bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius bei Seimo narys Kęstutis Smirnovas.

Diskusiją vedė buvusi kybartietė Rita Glazer. Ji pirmiausia pakvietė kandidatus prisistatyti.

Burtų būdu pirmąjį numerį išsitraukęs A. Neiberka, pasinaudodamas medija, itin skrupulingai išdėstė biografiją nuo gimimo iki pasiektų karjeros aukštumų, pabrėždamas savo ilgametę politinę patirtį.

Po jo kalbėjęs S. Aželskas daugiau pasakojo apie patirtį, įgytą Suomijoje, bei partijos, kuriai jis atstovauja, vertybes.

Daug apie save nekalbėjo ir Ž. Gelgota. Trumpai supažindinęs su svarbiausiais savo gyvenimo faktais ir sąsajomis su Vilkaviškiu, turizmo sodybą mūsų rajone, Karalkrėslio kaime, turintis ir gyvenamąją vietą joje deklaravęs marijampolietis perėjo prie rajono valdžios kritikos.

Paskutinis prisistatė V. Gražulis. Šis kandidatas daugiausiai akcentavo savo pasiekimus tiesioginiame darbe – Vilkaviškio komunaliniame ūkyje. Žmonių pagyros dėl gražiai tvarkomo miesto ir raginimas imtis viso rajono reikalų, pasak V. Gražulio, ir buvo pagrindinė paskata dalyvauti mero rinkimuose.

Kritikos negailėjo

Laiką, skirtą pristatyti savo rinkimų programoms, kandidatai vėlgi pasirinko savaip išnaudoti.

A. Neiberka perskaitė sąrašą darbų ir prioritetų, kuriais vadovautųsi, jeigu meru būtų išrinktas kitai kadencijai. V. Gražulis pasisakė už pradėtų darbų ir projektų tęstinumą. Likusieji du kandidatai toliau žėrė kritiką. Ž. Gelgota kaltino Savivaldybę stagnacija, nepotizmu, demokratijos stoka, nesugebėjimu komunikuoti, teigė pasigendąs skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, abejojo, pasak jo, pernelyg skubotu sprendimu biudžeto lėšomis prisidėti prie Vilkaviškio autobusų stoties statybos ir kt. Tai motyvai, Ž. Gelgotos teigimu, lėmę jo sprendimą dalyvauti rinkimuose.

S. Aželskas sakė pritariąs išsakytai kritikai ir dar nuo savęs pridėjo – priekaištavo rajono laikraščiui, kuris neva neatspindi realios situacijos. Vis dėlto susidarė įspūdis, kad kandidatas į merus net neskaito laikraščio, kuriame ruošdamasis diskusijai tikrai būtų radęs vertingų žinių apie rajoną.

Kaip į Kybartus sugrąžinti jaunimą?

Diskusija užsitęsė beveik tris valandas. Kandidatai turėjo išdėstyti savo nuomones dėl bendruomenių vaidmens bei jų įtraukimo priimant visiems rajono gyventojams svarbius sprendimus, dėl Savivaldybės įtakos išsaugant kultūros paveldą. Diskutavo apie paramą verslui, sportui, kultūrai.

Kalbėdami apie Kybartų ateitį visi turėjo atsakyti į klausimą, kaip tapę merais jie bandytų į Kybartus sugrąžinti išvykusį jaunimą, ką darytų, kad miestas taptų patrauklus jaunoms šeimoms.

V. Gražulis teigė, jog pirmiausia inicijuotų sugrįžusiųjų susitikimą, įsiklausytų į jų keliamas problemas, pageidavimus ir pagal galimybes padėtų įsikurti. Rimtas akstinas, anot jo, būtų valstybės – pagrindinio darbdavio sprendimas pakelti atlyginimus viešajame sektoriuje, kad gyvenimas pagerėtų ir kitose srityse.

Ž. Gelgotos nuomone, nėra ko laukti, kol kažkas sugrįš. Pasak jo, jau dabar reikia užmegzti ryšį su gyvenančiais užsienyje žmonėmis ir galvoti, kaip išnaudoti jų svetur įgytą patirtį, galbūt net pritraukti į gimtinę kraštiečių investicijų.

A. Neiberka mano, kad vienas iš traukos aspektų yra jaukios, žmonėms gyventi patogios aplinkos sukūrimas, taip pat rudenį valstybės pradėta vykdyti pirmojo būsto paramos programa.

S. Aželskas teigė, jog būtų pravartu Savivaldybėje įdiegti vieno langelio principą, kad atėjęs žmogus vienoje vietoje gautų atsakymus į jam rūpimus klausimus, paruošti mokyklas priimti lietuviškai nekalbančius vaikus, pritaikyti ugdymo programas.

Seniūnijų savarankiškumas – už ir prieš

Kandidatai į merus išsakė ir savo požiūrį į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą.

A. Neiberka vardijo projektus, kurie jau įgyvendinti arba bus vykdomi Kybartuose. Ž. Gelgota kėlė klausimą, kokią pridėtinę vertę kuria tokie projektai. Šio politiko nuomone, atėjo laikas galvoti apie tai, kad investuojamos lėšos pirmiausiai turėtų kurti darbo vietas. S. Aželskas kalbėjo apie būtinybę investuoti ne į kelius, parkus, trinkelėmis grįstus takus ar bendruomenių namus, kurie, pasak jo, ištuštėjo, o į žmogų. Tačiau šioms mintims paprieštaravo V. Gražulis, sakydamas, jog žmonėms vis dėlto reikia ir trinkelėmis grįstų takų, ir gražios aplinkos, ir kultūros židinių, kad savo mieste jie galėtų gerai jaustis ir ramiai gyventi.

Gvildenant seniūnijų vaidmens stiprinimo klausimą, kandidatų nuomonės taip pat išsiskyrė. S. Aželskas pasisakė už seniūnijas su savo biudžetu, V. Gražulis teigė dėl to turįs abejonių, nes „kažin ar naudinga rajonui turėti dvigubą biudžetą“. Pasak A. Neiberkos, jis pritartų tiesioginiams seniūnų rinkimams, bet nepritartų, kad seniūnijos taptų savarankiškomis biudžetinėmis įstaigomis, nes išaugtų biurokratinis aparatas ir padaugėtų išlaidų. Ž. Gelgota sprendimą dėl seniūnijų savarankiškumo gerai apsvarstytų, nes jam kyla klausimas, ar tik tokiu atveju dar 12 tiesiogiai išrinktų seniūnų netaptų naujais mažais „cariukais“.

Netrūko ir kandžių replikų

Diskutuojant buvo paliesta tema ir apie valdžios dėmesį Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestrui. A. Neiberka informavo apie Savivaldybės skiriamą finansinę paramą šiam rajoną ir Lietuvą garsinančiam kolektyvui. S. Aželskas orkestrą pavadino Kybartų krašto stebuklu, bet apgailestavo, jog visuomenė labai retai mato šio garsaus orkestro pasirodymus. Tokios politiko užuominos salėje sėdėję kybartiečiai, ko gero, nesuprato, nes koncertų orkestrantai surengia išties nemažai.

Reakcijos sulaukė ir Ž. Gelgotos, atrodė, juokais išsprūdęs pasiūlymas orkestrui atvykti į senosios Vilkaviškio autobusų stoties atsisveikinimą ir sugroti paskutinį maršą. Studentė Greta politiko repliką priėmė kaip įžeidimą, sakydama, kad „tas juokelis nuskambėjo neskaniai“.

Kybartietis Stasys „prie sienos rėmė“ A. Neiberką, tvirtindamas, jog šis per savo kadenciją „nieko gero nepadarė“. Pedagogas Juozas klausė, kam rajone reikalinga Švietimo pagalbos tarnyba. Kybartų gyventojas Vytautas stebėjosi, kad kai kurie kandidatai į merus „nesigaudo“ miesto erdvėse ir painioja informaciją. Kybartietis Algimantas teiravosi, kas bus su rajono šilumos ūkiu, kai pasibaigs Savivaldybės sutartis su šiuo metu šilumą tiekiančia UAB „Litesko“.

Salėje sėdėję žmonės drąsiai stojo iš savo vietų, uždavinėjo klausimus, kurių buvo ir labai nepatogių politikams, bet į visus juos kandidatai stengėsi atsakyti. Būta ir pagyrų, ir karštų plojimų. Kartais aplodismentai nuskambėdavo tai iš vieno salės krašto, tai iš kito, nes politikus aktyviai palaikė į debatus juos atlydėję bendražygių būreliai.

Dangyra APANAVIČIENĖ

Raimundo MASLAUSKO nuotr. Debatus vedusi Rita Glazer ir visi keturi kandidatai į merus (iš kairės): Žilvinas Gelgota, Algirdas Neiberka, Valentinas Gražulis ir Saulenas Aželskas.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-11.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian