Daily Archives: 2019-03-25

Turnyro čempionai – „Sveikatos“ futbolininkai

Marijampolėje įvyko kasmetinis senjorų futbolo turnyras, skirtas Kostui Tamulynui atminti.

Tai buvo jau šešioliktos varžybos, kuriomis pagerbiamas buvęs garsus Lietuvos futbolo teisėjas, Marijampolės teisėjų ugdytojas. Jas kiekvienais metais organizuoja Marijampolės apskrities futbolo federacija.

Šiemet turnyre dalyvavo ekipos iš Šilutės, Kybartų, Veisiejų bei Marijampolės. Antrus metus iš eilės čempionais tapo mūsų rajono atstovai – Kybartų „Sveikatos“ senjorai.

Geriausiu komandos žaidėju pripažintas kybartietis Mindaugas Matulaitis, o rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo „Sveikatos“ futbolininkas Jaunius Mikalauskas.

„Santakos“ inf.

Nuotr. Kybartų „Sveikatos“ senjorai turnyro nugalėtojais tapo antrus metus iš eilės.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-22.


Gavėnios savaičių esmė – atsigręžti į Dievą

Dalis Kybartų bendruomenės narių jau kuris laikas šeštadienio vakarais renkasi į Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesers Bernadetos Mališkaitės vedamus seminarus „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“.

Šis seminarų ciklas nėra B. Mališkaitės iniciatyva. Idėja gimė pasibaigus antriesiems Kybartų parapijos namuose vykusiems „Alfa“ kursams. Žmonės, patyrę bendrystės džiaugsmą, norėjo dar tęsti susitikimus, nerti giliau ieškodami tikėjimo tiesų.

Paklausta, kokie žmonės ateina į seminarą, sesuo Bernadeta teigia, kad tai – suaugę, brandūs žmonės, jau turintys gyvenimiškos patirties ir siekiantys naujo gylio savo egzistencijoje. Jiems gyvenimo prasmės klausimas – ne periferinis.

„Juk natūraliausia krikščionio būsena – trokšti ir alkti. Dvasiniai dalykai žmonėms tebėra svarbūs, norisi atgaivinti sielos troškimus, pagilinti turimas žinias“, – sako sesuo.

B. Mališkaitė jau dvidešimt metų dirba VšĮ „Gyvenimo ir tikėjimo institutas“, kurio pagrindinė veikla – neformalus katalikiškas suaugusiųjų švietimas. Remdamasi visa praktine, darbine patirtimi B. Mališkaitė taip pat ruošia seminarų ciklo medžiagą.

Sesuo Bernadeta sako, jog pagrindinis informacijos šaltinis – Šventasis Raštas – tikrai suprantamas visiems. Per užsiėmimus skiriama laiko diskusijoms mažesnėse grupelėse, refleksijai, neretai talkina ir Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas.

Anot B. Mališkaitės, žmonėms svarbu suvokti, pažinti Dievo įvaizdį, atsiribojant nuo klaidinančių, dar iš vaikystės atėjusių įsitikinimų.

„Dievo įvaizdis kinta per laiką, per patirtį, jį formuoja santykis su savimi, su kitais, su Dievu“, – teigia sesuo Bernadeta, ir priduria: „Svarbu, kad Dievo įvaizdis būtų biblinis, auginantis, padiktuotas mūsų sąžinės.“

Gavėnia – liturginis gerosios žinios metas, prasidedantis nuo Pelenų dienos. B. Mališkaitė įžvelgia simbolinę šios dienos prasmę: sudega viskas, kas menka ir trapu, lieka tai, kas nesunaikinama.

Paklausta, ko palinkėtų žmonėms Gavėnios metu, sesuo Bernadeta atsakė: „Rasti laiko sustoti ir permąstyti, kas esu ir kokia mano buvimo prasmė, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą bei sprendimus. Atsakyti sau į klausimą: ar tai, kaip dabar gyvenu, turi išliekamąją vertę, ar tik nuolat glaudžiuos prie to, kas svetima, laikina ir netikra?“

Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ

Autorės nuotr. Sesers Bernadetos Mališkaitės vedamuose seminaruose žmonės ieško tikėjimo tiesų.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-22.


Trąšų gamybą verslininkas kilstelėjo į aukštesnį lygį

Atėjęs pavasaris greitai į sodus ir daržus išvilios žemės turinčius žmones. Ne vienas siekia sau daržovių užsiauginti nenaudodamas jokios chemijos. Tokią galimybę daržininkams suteikia biohumuso gamintojai, kurių Vilkaviškyje yra net keletas. Ir šis verslas populiarėja.

Kybartuose įsikūrusi UAB „Mobvita“ į biohumuso gamintojų gretas įstojo ne taip seniai – beveik prieš porą metų, tačiau kybartiečių atėjimas į vadinamąją sliekų augintojų rinką kilstelėjo šią gamybos sritį į aukštesnį lygį.

Bendrovės direktorius Audrius Mockaitis pasakojo, kad rengdamiesi gaminti biohumusą pirmiausia išstudijavo visas šio verslo galimybes ir nusprendė pritaikyti buvusios Kybartų prekybos įrengimų gamyklos patalpas įrengti patogioms automatinėms lodžijoms. Jose milijonai sliekų netrukdomi dirba pritemdytoje, drėgmės prisotintoje patalpoje, kurioje nuolat palaikoma pastovi temperatūra. „Darbininkams“ šerti naudojamas unikalus bendrovės sukonstruotas gaminys – šėrykla-dozatorius. Vienos automatizuotos lodžijos ilgis – 35 m, plotis – 1,5 m, aukštis – 0,6 m. Per vienus metus, laikantis tinkamų technologinių parametrų, iš vienos lodžijos galima gauti iki 150 t kokybiško vermikomposto.

Pirmąją sliekų bandą bendrovė įsigijo iš Patunkiškių kaime jau senokai veikiančios UAB „Vigrema“. Dabar greta įrengtose veisyklose sliekus veisia patys.

A. Mockaičio teigimu, organinės kilmės ekologiškai švarus kompostas gaunamas iš kraikinio mėsinių galvijų mėšlo, šienainio ir pakratams naudojamo šiaudų likučio. Mišinys kompostuojamas pagal specialią technologiją, kuri leidžia tai padaryti greitai ir kokybiškai. Mėšlą pagal sutartis UAB „Mobvitai“ tiekia Marijampolės krašto mėsinių galvijų augintojai.

– Žaliavą, pavirtusią kompostu, papildomai džioviname ir smulkiname su mechanizmais. Esame užsakę daug tyrimų ES akredituotose laboratorijose, kuriose nustatyta, kad šis kompostas yra didelės vertės dėl jo sudėtyje esančios organinės medžiagos kiekio bei pagrindinių elementų – azoto, fosforo ir kalio – kiekio. Apskritai visa mūsų produkcija – organinės kilmės, be piktžolių sėklų ir ligų sukėlėjų, puikiai „pamaitina“ nualintas dirvas ir gerina jų derlingumo, trąšos gerai tirpsta vandenyje, neturi poveikio dirvos rūgštingumui. Didelis organinės medžiagos kiekis yra labai svarbus siekiant padidinti žemių derlingumą ir nepakeičiamas jokiomis cheminėmis ar mineralinėmis trąšomis. Juo labiau kad mūsų produkcija tinka naudoti ekologinėje gamyboje pagal visus nustatytus reikalavimus, – pasakojo bendrovės direktorius.

UAB „Mobvita“ gamina ir tiekia ūkininkams ne tik kompostą, biohumusą, bet ir aukštos kokybės inovatyvias organines trąšas.

Pagrindinis produktas – skystos mikroelementinės trąšos „Humic life“, gaminamos iš aukštos humifikacijos lygio mėsinių galvijų mėšlo komposto ir leonardito humino rūgščių. Šios trąšos skirtos augalų tręšimui per lapus, sodinamosios medžiagos apdorojimui bei dirvožemio struktūros praturtinimui ir pagerinimui. Jos skatina sėklos daigumą, didina derlingumą net iki 30 proc. ir turi daug kitų puikių savybių, kurios ištirtos pasitelkiant šios srities mokslininkus. Svarbiausia, kad produktas nėra pavojingas, be cheminių ar mineralinių priedų. Jis yra išfiltruotas ir tinka purkšti šiuolaikiniais automatizuotais purkštuvais, o tai yra labai svarbu šiandieniniams ūkininkams.

Kybartuose gaminamos produkcijos efektyvumą gerai apibūdina moksliniai tyrimai. Mokslininkų nuomone, dirvožemio tausojimas, jo derlumo palaikymas yra nuolatinis darbas, o ne vienkartinė priemonė. Naudojant tokius ekologiškus produktus pagerėja augalams augti reikalingos dirvos savybės, gausėja organines liekanas skaidančių mikroorganizmų, kurie dirvoje esančias maisto medžiagas perdirba taip, kad augalai galėtų jas įsisavinti. Atsiranda daugiau mikroorganizmų, slopinančių augalų ligas. Naudojant biologinius preparatus praktiškai nebelieka mineralinių trąšų poreikio, todėl neteršiama aplinka, o žemdirbiai gali sutaupyti pinigų.

Biohumuso produktų poveikis – ilgalaikis. Preparatai dirvoje „dirba“ daugiau nei trejus metus. Palyginti su kitais kompostais, sliekų gaminamame biohumuse yra dešimtimis kartų daugiau augalų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų. Per sliekų žarnyną perėjusiose atliekose pagausėja kalcio, magnio, fosforo, mikroelementų, jos turi baktericidinių savybių, randama biostimuliatorių ir fermentų. Tyrimais yra nustatyta biohumuso savybė „surišti“ dirvožemyje ir organinėse atliekose esančius radionuklidus bei sumažinti nitratų, sunkiųjų metalų patekimą į augalus.

– Mūsų bendrovė pasiruošusi bendradarbiauti individualiai su kiekvienu ūkiu, konsultuoti, nustatyti reikiamas tręšimo humusu normas pagal auginamą kultūrą bei padėti „renovuoti“ nualintus dirvožemius. Mes skatiname bendradarbiauti ir kitus biohumuso gamintojus, galime padėti jiems įsirengti automatizuotas lodžijas su visu technologiniu aptarnavimu, konsultavimu ir priežiūra, – sakė bendrovės direktorius.

Šiuo metu visą sliekų ūkį prižiūri keturi darbuotojai. Jiems darbo vietos sukurtos pasinaudojant Užimtumo tarnybos pasiūlyta programa neįgaliesiems.

Bendrovės gaminama produkcija susidomėję ne tik rajono ir šalies ūkininkai. Neseniai UAB „Mobvita“ kartu su partneriais – UAB „Biodinamika“ – Niurnberge dalyvavo tarptautinėje natūralių maisto produktų parodoje „Biofach“. Čia jų produkcijos pavyzdžiais susidomėjo atstovai iš keliolikos pasaulio šalių. Gali būti, kad Kybartuose gaminami ekologiški preparatai greitai išeis į plačią tarptautinę rinką.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. UAB „Mobvita“ direktorius Audrius Mockaitis sakė, kad palyginti su kitais kompostais, sliekų gaminamame biohumuse yra dešimtimis kartų daugiau augalų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-22.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian