A. Kezys: „Nuotraukose dalinuosi atrasto grožio džiaugsmu“

A. Kezys: „Nuotraukose dalinuosi atrasto grožio džiaugsmu“

Rytoj, sekmadienį, 15 val., Pasaulio kybartiečių draugijos galerijoje vyks JAV gyvenančio fotomenininko Algimanto KEZIO darbų parodos atidarymas. Prisiminkime svarbiausius šio iškilaus kraštiečio gyvenimo momentus.

Algimantas Kezys gimė 1928 m. spalio 28 d. Vištytyje. 1932 m. su tėvais, broliu ir dviem sesutėmis apsigyveno Kybartuose, A. Smetonos alėjoje (dabar J. Basanavičiaus g. 3-14). Vėliau Kezių šeima nusipirko namą Torklerynėje, Vytauto (dabar P. Cvirkos) gatvėje. Septynmetis Algimantas pradėjo lankyti Kybartų pradžios mokyklą, vėliau, šeimai išsikėlus į Vilnių, mokėsi gimnazijoje.

1944 metais artėjant frontui, tėvai, nenorėdami paklusti sovietinei santvarkai traukėsi per Rytprūsius į Vakarus. Per atsitiktinumą šešiolikmetis Algimantas karo audrų buvo atskirtas nuo tėvų ir liko vienas. Tiktai praėjus keliems mėnesiams po karo pabaigos jis susirado tėvus Vakarų Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje.

Išgyvenimai vienatvėje, netekus artimųjų, paliko gilius pėdsakus tolesniame fotomenininko gyvenime. Vaikinui teko patirti ir bado bei gyvybei pavojingų situacijų. Keliavo jis į Vakarus tik su viena mintimi: pamatyti savo tėvus, nesvarbu, kokias kliūtis sutiktų. Algimantas neturėjo jokių asmens dokumentų. „Lyg kokio angelo sargo vedamas, – vėliau pasakojo jis, – įveikiau visus sunkumus ir suradau savo tėvus, bet prieš tai sau lyg įžadą daviau, kad jeigu sėkmingai pasieksiu savo tikslą, tapsiu kunigu ir visą gyvenimą pašvęsiu tarnystei Dievui ir žmonėms. Ir dabar galvoju, kad šis pasižadėjimas buvo vienintelė stipri atrama tam, ką reikėjo išgyventi.“

Po penkerių gyvenimo metų pabėgėlių stovyklose 1950 metais Kezių šeima persikėlė į JAV. Tais pačiais metais Algimantas įstojo į jėzuitų ordiną, 1961-aisiais buvo įšventintas kunigu, o 1966 m. Lojolos universitetas Čikagoje jam suteikė filosofijos magistro laipsnį.

Fotografijos meną Algimantas pamėgo dar šeštajame dešimtmetyje būdamas studentu. Kaip fotomenininkas, jis debiutavo 1963 metais, surengdamas pirmąją savo parodą Lietuvių jaunimo centre Čikagoje. Jo darbai buvo pastebėti Čikagos meno instituto fotografijos skyriaus direktoriaus ir tada jaunuoliui atsivėrė durys į platųjį fotografijos meno pasaulį. Jo darbų parodos rengtos įvairiuose muziejuose JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Latvijoje ir, be abejo, Lietuvoje.

Kultūrinis ir meninis šio žmogaus veiklos spektras labai platus: jis – fotomenininkas, parodų organizatorius, leidėjas, rašytojas, filmų kūrėjas. 1966 m. Algimantas įsteigė Lietuvių fotoarchyvą, o 1976 m. – Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklą. A. Kezys dirbo Jaunimo centro Čikagoje direktoriumi, buvo vienas iš Amerikos lietuvių televizijos iniciatorių.

Pirmą kartą po karo pabaigos jis aplankė tėvynę dar sovietiniais 1983 metais. Sugrįžęs į JAV, išleido savo kelionės atsiminimų knygą anglų kalba „Lithuania Through the Wall“ („Lietuva per sieną“). Knygos fotografijos taip užrūstino tuometinę sovietinę valdžią, kad A. Keziui buvo uždrausta lankytis tėvynėje bent šešerius metus.

Po 1990 metų Algimantas būdavo dažnas svečias Lietuvoje – kiekvienąkart atvykdavo su nauja paroda. Sunku čia suminėti visas, kurias jis yra atvežęs ir padovanojęs Lietuvai. Bene didžiausia ir išsamiausia A. Kezio paroda vyko 2008 m. Lietuvos dailės muziejuje, Radvilų rūmuose, minint jo 80 metų jubiliejų. Šiais metais „Arkos“ galerija Vilniuje surengė apžvalginę darbų parodą, skirtą fotomenininko 85-mečio jubiliejui.

Atkūrus Nepriklausomybę, A. Kezys buvo pirmasis, kuris pradėjo JAV burti iš Lietuvos atvykstančius vadinamuosius trečiabangius. Visa tai jis darė asmeniškai, be jokios pagalbos iš lietuviškų organizacijų: leido katalogus, savo namuose rengė literatūrinius vakarus, o „Čiurlionio galerijoje“ Jaunimo centre – parodas.

Prireiktų atskiro straipsnio, kuriame būtų galima aptarti buvusio jėzuito A. Kezio kūrybą. Kai kurie menotyrininkai Algimantą mato kaip poetą, fiksuojantį fotografijose gyvenimo kasdienybę ir pagauto momento svarbą ateičiai. Bet tas pagautas momentas niekuomet nebūna nutolęs nuo realybės. Jo kūryboje dažnai dominavo šviesa ir šešėliai, ryškindami geometrinės harmonijos grožį aplinkos akcentuose.

„Pasaulis yra pilnas grožio ir prasmės, – sako Algimantas, žvelgdamas į savo kūrybą, – tad jo užteks visiems. Tik reikia jį atrasti, juo grožėtis ir savaip trasformuoti. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertelėje.“

Leonas NARBUTIS

Nuotr. Algimanto Kezio fotoparodos apkeliavo daugelį pasaulio šalių.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Balandžio 26 d. Šeštadienis.


Palikite atsiliepimą

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian