Author Archives: Romas

Kybartiečiai Valstybės atkūrimo dieną minėjo išradingai

Šiomis dienomis dažnai girdėjome tariant žodžius Lietuva, laisvė, tėvynė. Jie skambėjo ir Kybartų kultūros centro scenoje minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Dalyvavo eisenoje 

Kybartiečiai Valstybės gimtadienį minėjo visą savaitę. Pirmą kartą miesto istorijoje ugdymo įstaigos ir jų auklėtiniai, kultūros centro, seniūnijos darbuotojai, bendruomenės atstovai bei pavieniai gyventojai jungėsi ir vasario 14-ąją dalyvavo akcijoje „Sustok už nepriklausomybę“, per kurią visi žygiavo Vasario 16-osios ir Nepriklausomybės gatvėmis. 

Lietuvos vėliavomis, vėliavėlėmis, žibintais ir kita lietuviška atributika nešini kybartiečiai apjuosė Vasario 16-osios ir Nepriklausomybės gatves, drauge sugiedojo Lietuvos valstybės himną. Turbūt ne visi kybartiečiai, o ypač jaunoji karta žino, kad minėtos gatvės sovietiniais laikais turėjo kitus pavadinimus. Nepriklausomybės gatvė turėjo Ostrovskio vardą, o dabartinė Vasario 16-osios vadinosi Čepajevo skersgatviu. Pasak Kybartų bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus, nepriklausomybės pradžioje gatvių pavadinimų pakeitimas buvo didelis politinis žingsnis. 

Minėjimas kultūros centre 

Sekmadienį bažnyčioje buvo aukojamos mišios už Lietuvą, vėliau žmonės rinkosi į šventinį renginį „Svarbiausi žodžiai“, kuris prasidėjo „Tautiškos giesmės“ giedojimu. 

Pasveikinti susirinkusiųjų atvyko Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Kybartų miesto seniūnas Romas Šunokas, Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Smirnovo padėjėja Kristina Radzevičienė. 

V. Gavėnas perdavė Savivaldybės mero Algirdo Neiberkos padėkos raštą. Juo už nuoširdų darbą puoselėjant ir gerinant Kybartų miesto infrastruktūrą apdovanota UAB „Kybartų darna“ direktoriaus pavaduotoja Ramutė Jablonskienė. 

Kybartų kultūros centro direktorė Asta Vencienė dėkojo visiems susirinkusiems ir padėkas įteikė miesto švietimo įstaigų atstovams bei mėgėjų meno kolektyvų vadovams, kurie prisidėjo prie pilietinių miesto akcijų bei renginio savo šokiais, dainomis ir kitais muzikiniais pasirodymais. Taip pat padėkomis apdovanoti Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ Vilkaviškio rajono savivaldybės etapo laureatai iš Kybartų: Bernardas Kriščiūnas, Austėja Mackevičiūtė, Urtė Virbickaitė, Amanda Senkutė, Justė Kalinauskaitė, Gustė Maciulevič. 

Muzikinę programą renginiui dovanojo Kybartų vaikų lopšelio-darželio „Kregždutė“ ir Kybartų vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniai, Kybartų „Saulės“ progimnazijos ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleiviai, Virbalio pagrindinės mokyklos moksleivių šokių kolektyvai, o šokiais ir dainomis renginį papuošė Kybartų kultūros centro kolektyvai: vaikų popchoras „Spindulys“, liaudiškų šokių grupė „Katpėdėlės“, šiuolaikinių šokių grupė „Škac“, orkestro „Kybartai“ šokėjų grupė „Liepa“ bei šokių kolektyvas „Agatas“. 

Kybartų kultūros centras kiek vėliau eksponuos fotografijų parodą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. 

Dėmesys mažiesiems 

Prieššventinę savaitę Valstybės atkūrimo dieną pažymėjo ir mažieji kybartiečiai. Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinė grupė dalyvavo miesto kultūros centro ir bibliotekos organizuotoje edukacijoje-viktorinoje „Graži graži tėvynė mano, kur mūsų protėviai gyveno…“ 

Per viktoriną vaikai susipažino su Lietuvos istorija, reikšmingomis jos datomis ir artimiausiomis mūsų šalies kaimynėmis, prisiminė Lietuvos sostinės – Vilniaus atsiradimo istoriją ir garsųjį Gedimino sapną. Renginyje buvo paminėti visi Lietuvos prezidentai ir išvardyti valstybės simboliai. 

Darželinukai susipažino su Lietuvos etnografiniais regionais: buvo aptariami jų panašumai ir skirtumai, kokios šventės švenčiamos, kokie valgiai gaminami, kokiais amatais ir žmonėmis garsus kiekvienas regionas. 

Smagiai pasivaržę viktorinoje vaikai, padedami auklėtojų ir renginio vedėjų – bibliotekininkės Astos Mackevičienės, bibliotekos vedėjos Aušros Kokanskienės ir kultūros centro kultūrinių renginių organizatorės Andželikos Micutienės, lankstė trispalvius laivelius, simbolizuojančius norą ir siekį laisvai bei laimingai gyventi Lietuvoje. 


Toma BIRŠTONĖ

Autorės nuotr. Gausus būrys kybartiečių dalyvavo pilietinėje akcijoje „Sustok už nepriklausomybę“.


Projektą „Auginu save – auginu pasaulį“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


Gimnazijoje atidarytas modernus istorijos centras

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje iškilmingai atidarytas istorijos centras.


Tai – tarsi šiuolaikiškas muziejus, kuriame susipina dvi istorijos – gimnazijos ir lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio. Pirmą kartą mokykloje muziejus įsteigtas dar 1989 m. Ilgą laiką jis glaudėsi ankštose bendrabučio patalpose. Jų būklė kasmet vis blogėjo, kol galiausiai pavojus ėmė grėsti ir visiems saugomiems eksponatams. 2016 m., atidarius raudonąjį mokyklos pastatą, nuspręsta muziejų perkelti būtent į jį. Prireikė beveik ketverių metų, kol šią idėją pavyko įgyvendinti. 

Istorijos centras įkurtas buvusiame fizikos kabinete, jį visiškai pertvarkius ir atnaujinus. Atidarymo ceremonijoje kalbėjęs mokyklos direktorius Saulius Spangevičius atskleidė, jog įrengti naujas patalpas kainavo 6,4 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos – rėmėjų bei skirtos gyventojų pajamų mokesčio lėšos. Už šiuos pinigus suremontuotos patalpos, pakeisti baldai, įrengtos ekspozicijos, pagaminta speciali K. Donelaičio gyvenimo ir kūrybos istoriją atspindinti laiko juosta bei sumontuoti keturi mokyklos praeitį menantys ir dabartį fiksuojantys slankiojami stendai. 

Įstaigos vadovas džiaugėsi, kad prie istorijos centro įrengimo prisidėjo daugybė žmonių. Vieni finansiškai parėmė idėją, kiti surado ir susistemino istorinę medžiagą, atrinko nuotraukas, apdovanojimus, kūrė jų aprašus. Visiems talkininkams direktorius įteikė vaškines pelėdos figūrėles. Šis paukštis pavaizduotas ir mokyklos herbe. 

Naujojo istorijos centro kuratore paskirta gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Janulaitytė. Ji tikino, kad šios pareigos jai labai svarbios. 

„Esu baigusi šią mokyklą, o dabar joje ir dirbu. Smagu, kad galiu prisidėti prie įstaigos istorijos kūrimo. Mokykla Kybartuose jau skaičiuoja 108-us metus. Mūsų gimnazija „išaugo“ ant pirmosios Kybartų mokyklos pamatų, todėl esame įpareigoti fiksuoti ir saugoti jos istoriją. Esame vienintelė ugdymo įstaiga Lietuvoje, turinti Kristijono Donelaičio vardą, todėl šis faktas mus įpareigoja puoselėti ir šio poeto atminimą“, – kalbėjo J. Janulaitytė. 

Šventinėje patalpų atidarymo ceremonijoje nukirpti simbolinę juostelę patikėta rajono merui Algirdui Neiberkai, Seimo nariui Algirdui Butkevičiui bei įstaigos direktoriui S. Spangevičiui. Kartu su jais susirinkusiuosius sveikino Kybartų seniūnas Romas Šunokas, verslininkai Vytautas Sabaliauskas bei Raimundas Merkevičius, buvusi ilgametė mokyklos pedagogė bei muziejaus prižiūrėtoja Zita Jasaitienė, lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė. 

„Teko dirbti prie šešių skirtingų direktorių. Muziejaus idėja iškelta ir įgyvendinta vadovaujant Antanui Žakui, o dabartinis įstaigos vadovas pasirūpino istorijos centro įsteigimu. Ankstesnių sąlygų su dabartinėmis net negalima lyginti, bet džiaugiuosi, kad įstaigos istorija tęsiama toliau. Svarbu, kad šios patalpos būtų lankomos. Čia galėtų vykti istorijos bei pilietiškumo pamokos“, – svarstė Z. Jasaitienė. 

S. Spangevičius pažadėjo, kad istorijos centras bus aktyviai naudojamas. Jame ne tik vyks pamokos, bet ir įvairios edukacijos, pristatymai, kiti užsiėmimai. Patalpose yra įrengtas vaizdo projektorius, tad per jį bus galima peržiūrėti daugybę skaitmenizuotų mokyklos istorijos archyvinių dokumentų. 

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Apie patalpų rengimo darbus susirinkusiesiems papasakojo įstaigos direktorius Saulius Spangevičius (dešinėje). Renginyje dalyvavo ir rajono meras Algirdas Neiberka (kairėje) bei Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Projektą „Auginu save – auginu pasaulį“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Publikuota: „Santaka“, 2020-02-21.



Gyventojai kviečiami į Vasario 16-osios renginius

Kybartuose 

Vasario 12 d., 10 val., mažiausieji kybartiečiai kviečiami į edukaciją-viktoriną „Graži graži tėvynė mano, kur mūsų protėviai gyveno…“ Renginį Kybartų kultūros centro galerijoje (J. Basanavičiaus g. 9, II a.) organizuoja miesto bibliotekos darbuotojos. 

Vasario 14 d., 11 val., Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos stadione vyks minėjimas, po jo Vasario 16-osios ir Nepriklausomybės gatvėse – vienybės akcija Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti „Sustok už nepriklausomybę“. Joje kviečiami dalyvauti visi susidomėjusieji. Švietimo įstaigų ugdytiniai akcijai pagamins žibintus, kuriais, sustoję gyva grandine, simboliškai „nušvies“ minėtas gatves. Po akcijos žibintai bus eksponuojami parodoje Kybartų bibliotekoje, kur lankytojai iki Kovo 11-osios galės už juos balsuoti. 

Vasario 16 d., 13 val., Kybartų kultūros centro salėje vyks šventinis koncertas „Svarbiausi žodžiai“. 

Vasario 17 d. kultūros centro galerijoje pradės veikti fotografijų konkurso „Kaip aš myliu Lietuvą“ paroda. 

Publikuota: „Santaka“, 2020-02-14.


Sėkmingai vyksta kultūros centro remontas

Kybartų kultūros centras pastaruoju metu yra virtęs tikra statybų aikštele. Pastate sparčiai vyksta paprastasis remontas. Darbai atliekami pagal UAB „Statybos projektai“ parengtą kultūros paskirties pastato remonto projektą.


Kultūros centro patalpose jau pakeisti šalto bei cirkuliacinio vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengti gaisrinės ir apsaugos signalizacijos tinklai, patalpose rengiama nauja vėdinimo rekuperacinė sistema. Atliekami patalpų lubų, sienų, grindų apdailos darbai. Remontą daro MB „Konstruktus“. 

Primename, kad kultūros centro remontas – tik viena projekto „Visuomeninės paskirties pastato ir viešųjų erdvių sutvarkymas Kybartuose, pritaikant juos bendruomenės poreikiams“ dalis. To paties projekto lėšomis bus atnaujinamos vietos bendruomenei ir Kybartų miesto svečiams skirtos viešosios erdvės. Netrukus bus įrengtas jaunimo parkas bei viešasis tualetas, atlikti Eitkūnų ir Tarybų gatvių remonto darbai bei įruošta automobilių stovėjimo aikštelė. 

Projektas, per kurį planuojama sutvarkyti viešąsias erdves ir visuomeninės paskirties pastatą, leis prisidėti prie socialinių bei ekonominių rezultatų, susijusių su Kybartų gyvenamosios aplinkos gerinimu. Įrengtos visuomeninės patalpos sudarys sąlygas bendruomenės veiklų įvairinimui, plėtojimui bei saviraiškai. Įvairesnės laisvalaikio praleidimo galimybės bei šiam tikslui pritaikytos viešosios erdvės ir patalpos užtikrins didesnį gyventojų (ypač jaunimo) užimtumą. 

„Santakos“ inf. 

Astos VENCIENĖS nuotr. Šiuo metu darbininkai atnaujina pastato laiptinę ir koridorių.

Publikuota: „Santaka“, 2020-02-14.


Buvusiems gimnazistams – tradicinės premijos

Buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio bei brolių Algimanto ir Romo Kezių vardinės premijos. Jas gavo studentai Vilma Kokanskytė, Karolis Vasiliauskas bei Tomas Matulevičius.

Lietuvybės puoselėjimui 

Buvusius gimnazistus sveikino mokyklos direktorius Saulius Spangevičius, būrys mokytojų bei Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys Leonas Narbutis. Pastarasis ne tik įteikė vardines premijas bei tai patvirtinančius sertifikatus, bet ir papasakojo apie Lietuvių fondo veiklą. L. Narbutis yra šio fondo įgaliotinis mūsų šalyje. 

Lietuvių fondą 1962 metais įsteigė keletas JAV gyvenančių tautiečių, iš kurių didžioji dalis buvo medikai. Nuo pat pradžių pagrindinis jo tikslas buvo išlaikyti lietuvybę už Lietuvos ribų. 

Iš pradžių fonde buvo tik 20 tūkst. dolerių. Laikui bėgant prie jo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė fondo sąskaitą banke. Šiandien sukaupta beveik 40 mln. dolerių. Iš susikaupusių palūkanų kasmet finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta maždaug 1,2 mln. dolerių. 

Lietuvių fonde įsteigta per 100 vardinių fondų, kurie steigėjų nurodymu remia įvairius lietuvybės projektus ir skiria stipendijas studentams. 

Vienas iš tų „mažųjų“ fondų pavadintas mūsų kraštiečių A. ir R. Kezių vardu. Jų vardinė stipendija skiriama buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems universitetuose. Šio fondo premiją šiemet gavo V. Kokanskytė. 

K. Vasiliauskas ir T. Matulevičius džiaugėsi premija iš A. Karaičio vardinio fondo. Įprastai ši premija iš buvusio kraštiečio vardo fondo skiriama Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems ekonomikos ir verslo srityse. 

„Dar būdamas vaikas mačiau A. Karaitį Kybartuose žaidžiantį krepšinį. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, tačiau į Kybartus grįžtu labai dažnai. Nors čia praleidau vos penkerius metus, nuo 1939-ųjų iki 1944-ųjų, tačiau būtent Kybartai paliko didžiausią įspaudą mano gyvenime. Ne veltui sakoma, kad didžiausi yra vaikystėje pažinti miestai. Galbūt dėl to Kybartai man yra pats didžiausias pasaulio miestas. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę pagerbti jaunąją kybartiečių kartą“, – sveikindamas buvusius gimnazistus kalbėjo L. Narbutis. 

Sieks tapti prezidentu 

Kybartiečiai V. Kokanskytė, K. Vasiliauskas ir T. Matulevičius džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo, dėkojo premijų steigėjams bei juos pastebėjusiems buvusiems klasių vadovams, į kurių rekomendacijas atsižvelgiant išrinkti premijų gavėjai. 

„Šiuo metu Vilniaus kolegijos antrame kurse studijuoju tarptautinį verslą anglų kalba. Kone kas savaitgalį grįžtu į gimtuosius Kybartus. Kelias nėra trumpas, tad žadu pirkti nuosavą automobilį. Premija ir bus skirta šiam tikslui“, – atskleidė T. Matulevičius. 

Kiti buvę gimnazistai dar negalėjo pasakyti, kur išleis gautus pinigus. Tik Vilniaus kolegijos verslo ekonomikos studijų antrakursis K. Vasiliauskas teigė, kad premiją gavo doleriais, tačiau jos iškeisti į eurus dar neskubės. Esą tam kol kas dar nėra pats tinkamiausias laikas. 

Karolis, kaip ir Tomas, į Kybartus grįžta kone kiekvieną savaitę. Jis tikino pasiilgstantis mokyklos, buvusių mokytojų. 

„Studijos sekasi labai gerai. Esu gavęs darbo pasiūlymą iš įmonės „Grant Thorton“, bet kol kas dar neskubu jo priimti. Baigęs kolegiją ketinu tęsti išlyginamąsias studijas, o tada mėginsiu įgyti magistro diplomą. Ateityje žadu dirbti pagal specialybę Lietuvoje. Manau, jog mūsų šalis – neišnaudotas potencialas. Mūsų ekonomika sparčiai auga ir neabejoju, kad Lietuvoje kiekvienas gali atrasti save“, – užtikrintai kalbėjo K. Vasiliauskas. 

Jam gerai sekasi ne tik mokslai, bet ir visuomeninė veikla. Kybartietis yra kolegijos studentų atstovybės finansininkas ir kitais metais ketina siekti kolegijos studentų atstovybės prezidento pareigų. 

Arčiau šeimos 

Kaip ir Karolis, Lietuvoje baigusi studijas norėtų likti ir V. Kokanskytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitete visuomenės sveikatos studijų pirmakursė šiuo metu daugiausia koncentruojasi į mokslus, kurie merginai sekasi išties gerai. 

„Studijas laikinojoje sostinėje pasirinkau neatsitiktinai. Norėjau likti arčiau šeimos, o Kybartus iš Kauno galima pasiekti pakankamai greitai. Dar nežinau, kurią tiksliai studijų kryptį pasirinksiu ateityje. Šiuo metu labiausiai galvoju apie gyvensenos medicinos arba laboratorinės medicinos biologijos studijas. Jei kada nors turėčiau galimybę, mielai savo vardo premiją įsteigčiau Kybartų gimnazistams“, – sakė V. Kokanskytė. 

Priešingai nei Vilma ar Karolis, Tomas savęs Lietuvoje neįsivaizduoja. Vaikinas norėtų bent kurį laiką padirbėti kur nors Europoje ar JAV. T. Matulevičius tikino, jog dabartinės studijos jam sekasi puikiai, o labiausiai už suteiktą žinių bagažą jis dėkoja gimnazijos anglų kalbos mokytojai Albinai Ščitnik. 

Andrius GRYGELAITIS
Autoriaus nuotr. Premijų laureatus Tomą Matulevičių (antras iš kairės), Vilmą Kokanskytę bei Karolį Vasiliauską sveikino gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius (kairėje) bei Pasaulio kybartiečių draugijos narys Leonas Narbutis.

Projektą „Auginu save – auginu pasaulį“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Publikuota: „Santaka“, 2020-02-14.


Pamiršusios buities rūpesčius, moterys skina laurus šokių aikštelėje

Kybartų šokių grupė „Amber“ gyvuoja dar tik metus, bet energija, nuolatinis darbas siekiant užsibrėžto tikslo vienija visas kolektyvo nares. Jaunos moterys yra atsidavusios šokiui, tad siekia tobulėti ir nebijo iššūkių.

Sunki pradžia 

Pradžioje įvairaus amžiaus moteris į Kybartų kultūros centrą subūrė didelis noras sportuoti. Jos norėjo užsiimti fizine veikla, aktyviai praleisti laiką, bet neturėjo jokių minčių apie šokius. Sportinės aerobikos vadovei Gretai Meseckaitei net buvo kilę minčių viską nutraukti, nes į pirmąsias treniruotes susirinko vos 3 moterys. Tačiau mergina greitai pakeitė savo nuomonę, nes sportuojančiųjų skaičius ėmė didėti. Moterys iš lūpų į lūpas pradėjo dalytis informacija apie vykstančias treniruotes, taip prikviesdamos vis daugiau žmonių. 

„Visada žinojau, kad naujo darbo pradžia būna sunki, todėl daug vilčių nepuoselėjau. Nors dažnai svajodavau apie merginų šokių grupę, kuriam laikui savo svajones teko atidėti“, – kalbėjo G. Meseckaitė. 

Tik praėjus tam tikram laikui, kai susidarė nemaža žmonių grupė, Greta atkreipė dėmesį, jog sportuojančios merginos yra gana plastiškos, lanksčios, todėl pasiūlė sportą pakeisti šokiu. Greta pasakojo, kad po treniruotės norinčios šokti merginos likdavo dar vienai repeticijai, per kurią mokydavosi įvairių šokių. Taip susibūrė dešimties narių šokių kolektyvas, kurį buvo nuspręsta pavadinti „Amber“. 

Sėkmė konkursuose 

Merginų šokių grupė „Amber“ dalyvauja įvairaus amžiaus kategorijų konkursuose Lietuvoje bei užsienyje, retkarčiais pasirodo per miestų ir miestelių šventes.

Pernai Jurbarke vykusiame šokių festivalyje „Emocijos“ kolektyvas laimėjo pirmąją vietą, o šokių festivalyje „Merry Christmas Baltic Amber Riga 2019“, kuris vyko Latvijoje, merginų pasirodymas buvo įvertintas geriausiai ir jos pelnė „Grand Prix“ taurę. Kybartietės buvo labai nustebusios, kai skelbiant pagrindinio prizo laimėtoją išgirdo savo kolektyvo pavadinimą. 

„Tikrai nesitikėjome laimėti šį prizą, nes pasirodymų buvo labai daug, o vertinimo komisija – griežta ir reikli“, – pasakojo G. Meseckaitė. 

Vadovė minėjo, kad įvairūs laimėjimai dar labiau motyvuoja šokančias merginas, todėl jos planuoja ateinančių metų darbus ir žino, jog pavasarį ir vasarą laukia šokių festivaliai Palangoje, Jurbarke bei kituose miestuose. 

Svajoja šokti poromis 

Šokėjos dažniausiai repetuoja du kartus per savaitę, nors prieš įvairius pasirodymus salėje tenka paplušėti ir ilgiau. Jos džiaugiasi, jog susirinkusios šokti pamiršta visus buities rūpesčius, atsipalaiduoja. Pasak vadovės, moterys labai susibičiuliavo, jų bendravimas užvėrus šokių salės duris nesibaigia. 

Kolektyvo narės kartu ieško audinių suknelėms, kuria sceninių rūbų eskizus. Be to, viena grupės narė yra profesionali vizažistė, todėl atėjus šventiniams pasirodymams savo įvaizdį moterys linkusios patikėti būtent jai. 

„Smagu, kad Kybartuose atradau tokią veiklą, kurios metu galiu pabūti moteriškoje kompanijoje, pasikrauti energijos, pasidalyti tuo, kas mums svarbu. Jaudulys, prakaituojantys delnai, išdžiūvusi burna – viskas kaip ir prieš 15 metų, kai šokau mokykloje, tik jausmas kitas – suaugusi jaučiu didesnę atsakomybę dėl kolektyvo ir bendro tikslo. Šiandien galiu šokti savo malonumui, negalvodama apie įvertinimą“, – pasakojo „Amber“ grupės narė Aistė Brazauskienė. 

G. Meseckaitė prasitarė, jog norėtų suburti šokių kolektyvą, kuriame būtų šokama poromis. Tačiau choreografė apgailestavo, kad provincijoje yra susidariusi stereotipinė nuomonė, neva šokiai – nevyriška veikla. 

Verta paminėti, jog Greta moko šokti ir vaikus. Pasak vadovės, jos ugdytinių tėvai ne kartą yra prisiminę savo jaunystės laikus, kai šokdavo šokių rateliuose, ir yra užsiminę, kad ir dabar norėtų šokti, bet taip ir neišdrįsta suktis poroje ant parketo. 

G. Meseckaitė viliasi, jog vaikai, kuriuos ji moko šokti, galbūt pabaigę mokslus grįš į gimtinę, ir tuomet išsipildys didžioji Gretos svajonė – suburti porų kolektyvą. 

Toma BIRŠTONĖ

Nuotr. iš asmeninio albumo: Šokių grupės „Amber“ vadovė Greta Meseckaitė (pirma iš dešinės) su savo kolektyvu kuria išskirtinius pasirodymus.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-24.


Gyventojai kviečiami pasimokyti kompiuterinio raštingumo

Sausio 27–31 dienomis Kybartų viešojoje bibliotekoje vyks skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems ir pažengusiesiems „Skaitmeninės technologijos TAU: ateik, sužinok, išmok“.

Šie mokymai skirti visiems bibliotekos lankytojams, nes nemokėjimas naudotis kompiuteriu ar naršyti internete žmogui gali gerokai apsunkinti gyvenimą. Į kursus užsiregistravę asmenys bus mokomi naudotis ne tik kompiuteriu, bet ir išmaniuoju telefonu ar planšete. Kursų pradedantiesiems trukmė – 18 valandų, pažengusieji mokysis tik 6 valandas. 

Per užsiėmimus bus mokoma vaizdžiai pristatyti savo mintis ir sumanymus, pasitelkiant skaidrių pristatymų rengimo priemones. Lektorės supažindins su skaitmeninių pristatymų rengimo pagrindais. Taip pat jos suteiks informacijos apie prekių ir paslaugų įsigijimą bei pardavimą internetu, pamokys ne tik naršyti e. parduotuvėse, bet ir palyginti kainas e. kainų kataloguose. Taip pat supažindins su vartotojų teisėmis ir galimybėmis susigrąžinti pinigus už nekokybišką, netinkamą pirkinį. Kursuose lektorė supažindins su el. bankų teikiamomis paslaugomis. 

Kursų pažengusiesiems programoje bus aiškinama, kaip kiekvienas iš mūsų gali naudotis valstybės institucijų teikiamomis įvairiomis paslaugomis, teikti prašymus, deklaracijas ar užsakyti įvairias pažymas neišeidamas iš namų. 

Pažengusiųjų mokymų programoje didelis dėmesys bus skiriamas įvairių laisvalaikio paslaugų užsakymams internetu, pradedant nuo kelionės planavimo, maršruto sudarymo, transporto bilietų įsigijimo galimybių, baigiant automatiniais vertėjais, orų prognozėmis ir kitomis naudingomis paslaugomis. Mokymų dalyviai sužinos, kaip saugiai bei atsakingai elgtis naudojantis skaitmeniniais įrenginiais ir internetu. 

Mokymuose nagrinėjamos ir atliekamos su gyvenimiškomis situacijomis susijusios praktinės užduotys. Baigę mokymus pradedantieji atlieka testą, skirtą pasitikrinti savo žinias. Visiems dalyviams išduodami kursų baigimo pažymėjimai. 

Į kursus kviečiami įvairaus amžiaus žmonės, kurie nori geriau pažinti ir išmokti įvaldyti interneto teikiamas paslaugas. Dar vieni mokymai Kybartuose numatomi kovo mėnesį. 

Visus norinčius tobulėti ir mokytis bibliotekininkai kviečia užsiregistruoti Kybartų bibliotekoje arba parašyti asmeninę žinutę į Vilkaviškio viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyrą. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-24.


Duonos, muzikos ir spalvų dermė

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos kolektyvas 2019-uosius metus simboliškai pabaigė susibūręs į meno terapijos renginį „Duona kasdieninė…“

Duona kaip metafora meno terapijoje veikia tiesiogine prasme lyg maistas. Kalbant apie ją galimi netgi fiziniai pojūčiai – skonis ar kvapas. Kiekvienas iš mūsų turime mėgstamą jos rūšį. Iškyla įvairūs atsiminimai, vaizdiniai, emocijos ir jausmai. Duona gali būti ir dvasios „maistu“. Tai, kas užpildo plačiąja prasme: kultūrinė tapatybė, tauta, protėviai, Lietuva.

Plačiau susipažinę su duona, jos svarba žmogui, atlikome praktinę užduotį piešdami savąją duoną ant lapo. Buvo labai smagu matyti pedagogus, įsitraukusius į veiklą. Tvyrojo nuoširdaus bendravimo, atsipalaidavimo atmosfera – laikas buvo leidžiamas kitaip. Pabaigus užduotį diskutavome, dalijomės savo „duona“, įžvalgomis, emocijomis. 

Ankstų renginio dienos rytą su džiaugsmu kolektyvui kepiau duoniukus, kurie buvo dalis sumanymo materialų maistą sujungti su dvasiniu. Pokalbiai prie arbatos puodelio leidžia suprasti, kaip svarbu šiltas, nuoširdus bendravimas. 

Šiuo dailės terapijos renginiu simboliškai užbaigėme kalendorinius metus gimnazijoje, o kitu – pradėjome. 

Kartu su muzikos mokytoja V. Gauriene 2b klasės mokiniams vedėme integruotą psichologijos ir muzikos pamoką, per kurią kūrėme spontanišką spalvų ir garsų simfoniją. Diskutuodami, klausydami muzikos, dirbdami komandoje bei pasitelkdami jausmus, emocijas gimnazistai bendrame lape „sugrojo“ savitą simfoniją. Skambėjo kaip orkestras, kuriame kiekvienas buvo svarbus instrumentas. 

Tai nauja meno terapijos praktika gimnazijoje, kuri sujungia muziką, žmogaus kūno, patiriamų emocijų, jausmų spontanišką išraišką spalvomis „čia ir dabar“ ant lapo. Įdomu stebėti, kai keičiantis muzikos stiliui keičiamos dažų spalvos, ieškoma dar neužpildytų lapo vietų, o gal tiesiog po dažų sluoksniu paslepiama tai, kas jau nupiešta… 

Po spontaniškai sukurtos spalvų ir garsų „simfonijos“ gimnazistai dalijosi potyriais. Kai vienas kalbėjo, kiti klausėsi. Taip mokėmės įsiklausyti ir priimti kito žmogaus nuomonę. Būti išklausytam, išgirstam – tai žmogui labai svarbu. 

Meno terapijos užduotys lavina, atskleidžia, skatina kurti, atrasti save, drąsiai būti, daryti taip, kaip jaučiu, kaip atrodo, jog reikia. Tai saugi priemonė dirbti su savimi bei greta esančiais. Žmogus yra galingas, savitas „instrumentas“, o kaip ir ką „groti“, renkamės patys. 

Audronė JARUTYTĖ 

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos psichologė

Nuotr. Per integruotą psichologijos ir muzikos pamoką gimnazistai kūrė spontanišką spalvų ir garsų simfoniją.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-21.


Vaikų globos namai – ant pokyčių slenksčio

Kybartų vaikų globos namai šiais metais turėtų keisti savo veiklą ir pavadinimą. Mat šioje įstaigoje jau teikiama kur kas daugiau įvairių socialinių paslaugų ir jos dar plėsis.

Reforma pasiteisino 

Kaip anksčiau rašėme, iki 2023 metų pabaigos visoje šalyje turi nebelikti vaikų globos namų. Jie privalo būti pertvarkomi į bendruomeninius vaikų globos namus. Dėl to rajono Savivaldybė jau yra įgijusi ne vieną butą, kur perkelti ir apgyvendinti vaikų globos namų auklėtiniai. 

Prieš pusantrų metų Kybartų vaikų globos namų ugdytiniai pradėjo gyventi šeimos modelio bendruomeniniuose vaikų globos padaliniuose Vilkaviškyje ir Kybartuose. Dažniausiai vaikai gyvena penkiese atskiruose butuose. Kybartų globos namų direktorės pareigas laikinai einanti Laimutė Bagdanavičienė džiaugėsi, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pakaitomis dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Taip pat vaikus konsultuoja psichologai. 

„Čia dirbantys žmonės vaikams tarsi tėvai. Auklėtiniai jais gali pasitikėti, nebijo atsiverti, žino, jog jais besirūpinantys žmonės niekur nedings. Taip gyvendami vaikai užsitikrina integraciją į bendruomenę, jiems sudaromos galimybės augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos modeliui, galima įgyti savarankiškam gyvenimui svarbių įgūdžių“, – teigė įstaigos vadovė. 

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai mokomi socialinių įgūdžių, įvairiausių buities darbų, supažindinami su šeimos biudžeto planavimo pagrindais. 

„Kiekvienas iš ugdytinių turi asmeninę banko sąskaitą, į kurią pervedami vaikui priklausantys pinigai ir dienpinigiai. Jaunuoliai patys sprendžia, ką norės pirkti. Džiugu, kad vaikai ne tik išleidžia pinigus, bet ir pasitaupo. Planuodami pirkti brangesnį pirkinį tariasi su socialiniu darbuotoju, nors paskutinis lemiamas žodis visada yra vaikų“, – pasakojo direktorė. Ji džiaugėsi, jog pokyčiai yra akivaizdūs ir viskas krypsta gerąja linkme. 

Dienos centras 

Vaikams išsikrausčius į bendruomeninius namus, globos namų pastate liko nemažai laisvų patalpų, todėl atsirado galimybė įgyvendinti kybartiečių pageidavimą įkurti dienos centrą vaikams. 

Lapkričio mėnesį antro aukšto patalpose laikinai įsikūrė vaikų dienos centras, kol tikrosios patalpos, kurios bus pirmame pastato aukšte, dar tik ruošiamos. 

„Jautėme poreikį įsteigti šį centrą, nes tai puiki žaidimų, edukacijų, mokymų, poilsio vieta vaikams. Į dienos centrą gali ateiti vaikai nuo 6 iki 15 metų. Dažniausiai čia jie atlieka namų darbus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, bendrauja tarpusavyje“, – kalbėjo L. Bagdanavičienė. 

Šia įstaiga ypač džiaugiasi tėveliai, nes jiems nereikia sukti galvos, kaip užimti sūnų ar dukrą po pamokų. Artimieji žino, jog čia vaiku bus tinkamai pasirūpinta. Tėvai, kurie nori, kad jų atžalos lankytų šią įstaigą, turi pateikti prašymą, sudaryti sutartį ir jų vaikai šiokiadieniais, nuo 14 val. iki 18 val., laiką galės praleisti dienos centre. 

Direktorė pasakojo, jog dienos centro veikla itin suaktyvėjo paskutinį praeitų metų mėnesį, prieš didžiąsias šventes. Tada vyko adventinės popietės, į kurias buvo atvykęs Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios klebonas kun. Vaidotas Labašauskas. 

Pašnekovė labai džiaugėsi „Neringos palėpės“ įkūrėjos Neringos, skautų organizacijos vadovės Vilijos, jogos mokytojos Eugenijos, savanorių Astos ir Danutės veikla. 

Steigiamos dirbtuvės 

Kadangi pastatas didžiulis, jo erdves norima išnaudoti tinkamai, todėl įsteigtos ir netrukus jame pradės veikti socialinės dirbtuvės proto ir psichikos negalią turintiems asmenims. 

Tai naujas reiškinys, nes tokių dirbtuvių Lietuvoje vos kelios. Kybartiečiai bus vieni iš pirmųjų, pradėsiančių tokią veiklą. 

Jai lėšų buvo gauta iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbto projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kuriame dalyvavo Kybartų vaikų globos namų bendruomenė ir tapo projekto partnere. 

L. Bagdanavičienė pasakojo, kad prieš keletą metų buvo renovuota globos namų virtuvė ir jos įranga, todėl kolektyvas nusprendė išnaudoti turimas galimybes. Buvo nutarta į veiklą integruoti neįgaliuosius ir juos mokyti kepti įvairius konditerijos gaminius. 

Vadovė tikisi, jog norinčiųjų mokytis konditerijos paslapčių bus, nes dalyvaujantieji projekte galės save realizuoti, atskleisti gebėjimus ir aktyviau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Socialinių dirbtuvių lankytojams bus mokama 38 eurų stipendija. Numatyta, kad dirbtuvės veiks 3 metus. Planuojama įsteigti profesinės srities gamybos ir paslaugų specialisto, rinkodaros vadybininko, socialinio darbuotojo ir jo padėjėjo etatus. Neįgalieji 5 proc. savo gaminių turės realizuoti, o gaunamas lėšas galės pasilikti dirbtuvių reikmėms. 

„Svajojame kažkada atidaryti savo kepinių kioskelį. Viliuosi, jog atsakingai padirbėję neįgalieji išmoks naujų dalykų, įgis naujų gebėjimų, o galbūt net taps reikalingi įmonėms“, – optimistiškai nusiteikusi kalbėjo L. Bagdanavičienė. 

Apgyvendins šeimas 

Likusios vaikų globos namų patalpos bus panaudotos teikiant socialinės priežiūros ir laikino apgyvendinimo paslaugas, kurių prireikė pasikeitus įstatymams. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama efektyviau ginti vaikų teises, leisti jiems augti šeimoje.Nebus nustatinėjamas grėsmės vaikui lygis, o tiesiog tenkinami šeimos ir vaiko poreikiai. 

Tai reiškia, jog iš pradžių bus taikoma laikinoji priežiūra, kurios metu vaiko saugumas bus užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiesiems arba vaikas bus apgyvendinamas su tėvais ar vienu iš nesmurtaujančių tėvų. Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreiptasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos pagalbos priemonės ir tėvai nerodys jokios iniciatyvos keistis. 

Kybartų vaikų globos namų vadovė pasakojo, kad įstaiga yra paruošusi patalpas antrame pastato aukšte, kur bus teikiamos socialinės priežiūros ir laikino apgyvendinimo paslaugos. Specialiai tam įrengti kambariai, virtuvėlė – viskas, ko reikia šeimai. 

„Mūsų kolektyvas labai atsidavęs savo darbui, todėl čia apsigyvensiančioms šeimoms esame pasirengę teikti visokeriopą pagalbą: padėsime žmonėms įsidarbinti, socializuotis, tokias šeimas konsultuos psichologai“, – pasakojo L. Bagdanavičienė.

Toma BIRŠTONĖ

Autorės nuotr. Socialinė darbuotoja Silvijana Ažukienė rūpinasi vaikų dienos centro lankytojų laisvalaikiu.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-20.


Seniūnija planuoja nuveikti daug darbų

Kybartų seniūnas Romas Šunokas tikisi, kad įvykdyti suplanuotus prasmingus šių metų darbus nesutrukdys jokios nenumatytos problemos.

2020 metais planuojama mieste atidaryti Kybartų jaunimo parką. Šioje viešojoje erdvėje numatoma įrengti aikštyną. Jame bus krepšinio aikštelė, poilsio ir nejudrių žaidimų zona su suoleliais, sporto aikštynas su lauko treniruokliais ir šunų vedžiojimui bei dresavimui skirta vieta. 

Taip pat Kybartuose planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Darvino gatvėje, viešąjį tualetą prie miesto autobusų stoties, suremontuoti Eitkūnų ir Tarybų gatvių šaligatvius. 

Šiemet tikimasi pabaigti Kybartų kultūros centro vidaus patalpų remontą, vietos bendruomenei pageidaujant ten įrengti jaunimo užimtumo kambarį ir laisvalaikio užimtumo patalpą. 

Pasak seniūno R. Šunoko, daugiausiai ginčų tarp kybartiečių vis dar kelia tai, kad žadama keisti kai kurių miesto gatvių pavadinimus. Svarstoma Darvino gatvę pervardyti Bažnyčios gatve. Seniūno nuomone, gatvės pavadinimą reikėtų keisti tik iki daugiabučių namų kvartalo, nes gyventojams šis pakeitimas gali sukelti nepatogumų. 

Kol kas galutinis sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Diskusijose svarstytinas argumentas, kad Darvino vardu pavadinta gatvė yra vienintelė Lietuvoje, tad pakeitę pavadinimą Kybartai prarastų dalį miesto unikalumo. 

Kaip žinia, miesto bendruomenėje buvo pasvarstymų, kad vertėtų keisti ir Tarybų gatvės pavadinimą, nes daugeliui vyresniosios kartos žmonių žodis „taryba“ asocijuojasi su Tarybų Sąjunga. 

Vienas pagrindinių darbų, laukiančių šiais metais, – įamžinti įžymių kybartiečių atminimą. 

Seniūnas užsiminė, jog yra idėjų sukurti atminimo lenteles ir jas įrengti įvairiose Kybartų miesto vietose, susijusiose su nusipelniusiais miestiečiais. 

Vienas iš garbių žmonių, kuris neabejotinai nusipelnė būti įamžintas Kybartų istorijoje, yra Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius. Šis dvasininkas 1975–1983 m. Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje ėjo klebono pareigas. Kardinolo S. Tamkevičiaus atminimą ketinama įamžinti minėtoje bažnyčioje. 

Kitus garsius kybartiečius atminimo ženklais svarstoma pagerbti miesto sode. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-10. 


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian