Author Archives: Romas

  • 0

Suremontuoti senąjį pastatą vilties neliko

Nykstančio apdegusio daugiabučio J. Basanavičiaus gatvėje būklė kybartiečiams jau ėmė kelti rimtą pavojų.

Nors buvo ne vienas susirinkimas ir pasitarimas dėl šio daugiabučio, esančio J. Basanavičiaus g. 38, likimo, jokių realių veiksmų iki šiol nesiimta. Prieš 18 metų nuo gaisro nukentėjęs statinys, nepaisant Pasaulio kybartiečių draugijos pastangų, kasdien vis labiau nyksta. Neseniai jis „įvilktas“ į žalią sutvirtinantį tinklą ir aptvertas tvorele, kad aplink nevaikščiotų žmonės, tačiau į pastatą galima laisvai patekti iš kiemo pusės. Mat ten smalsuolius sulaiko tik neaukšta vielos tvorelė.

Vidinės pastato konstrukcijos trupa, tad gali bet kada nugriūti. Iki nelaimės – labai netoli, nes greta nuolat verda gyvenimas: žmonės atvyksta į kultūros centrą, biblioteką, čia pat stovi gyvenamieji namai.

Seniūno Romo Šunoko iniciatyva Kybartuose neseniai lankėsi Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė, vietos valdžia. Nutarta paskutinį kartą kreiptis į visus namo savininkus griežtai nurodant prisidėti tvarkant jų nuosavybę, nes avarinė namo būklė vis labiau darosi pavojinga. Bus sprendžiama, ką toliau daryti su statiniu, įrašytu į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Savininkams išsiuntinėti laiškai, kuriuose parašyta, jog nevykdant statinio ir jo patalpų priežiūros bus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir Savivaldybės administracija skirs baudas.

Gerą dešimtmetį Pasaulio kybartiečių puoselėta iniciatyva atstatyti legendinį namą galutinai išblėso, nes vien savo jėgomis pastatą globoti apsiėmusi draugija to padaryti nepajėgė, juolab kad nesulaukta turtą pastate turinčių žmonių supratingumo ir KPD finansavimo.

Labai gaila, nes pastangos ir pinigai įdėti nemenki. Maždaug prieš ketverius metus Pasaulio kybartiečių draugijos pastangomis ir lėšomis buvo parengtas pastato restauravimo projektas, tuomet kainavęs apie 7 tūkst. litų, gauti visi leidimai restauravimo darbams.

Buvo pateikta ir paraiška Kultūros paveldo departamento Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų vertybių išsaugojimo darbų programai. Visi darbai tuomet būtų kainavę apie 145 tūkst. eurų, beveik dešimtadaliu sumos įsipareigojo prisidėti PKD. Deja, finansavimo restauravimui draugija negavo.

Taigi, jau antri metai ruošiamasi pastatą perduoti Savivaldybei, o po to, panaikinus saugotinos kultūros vertybės statusą, jį nugriauti arba bandyti išsaugoti ir sutvarkyti bent jau fasadinę sieną, kurioje dar išlikusios vertingos architektūrinės puošybos detalės.

Galbūt reikalai nebūtų virtę tokie sudėtingi, jeigu po gaisro žmonės būtų elgęsi kitaip. Iškart po nelaimės gautas kompensacijas „padegėliai“ į namo sutvarkymą neinvestavo ir savo turtą paliko likimo valiai. Per kelerius metus neprižiūrimas pastatas virto vaiduokliu ir jo sutvarkymas ne tik kad pabrango iki kosminių sumų, bet ir tapo praktiškai neįmanomas.

Keletas gyventojų jiems priklausančių patalpų atsisakė, tačiau trys savininkai dovanoti savo jau kaip ir neegzistuojančio turto (pastato viduje net nelikę perdangų) nenori. Vienintelė viltis nors iš dalies išgelbėti pastatą – perimti jį į vienas rankas, tuomet reikalai galbūt pajudėtų. Tik jau be vilties atstatyti. Daugiausia ką būtų galima padaryti kol nevėlu – išsaugoti bent puošnų fasadą. Belieka tikėtis, kad susitarti pavyks greitai, nelaukiant, kol pastatas pats pavirs griuvėsių krūva…

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Pastato būklė pavojinga žmonių saugumui.

Publikuota: „Santaka“, 2018-09-14.


  • 0

Bendraklasiai susitiko po 49 metų

Kybartuose susitiko Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 24-osios laidos abiturientai, mokyklą baigę 1969 metais.

Kai kam kilo klausimas, kodėl nelaukėme kitų metų, kai būtų švenčiamas apvalus mokyklos baigimo jubiliejus. Bet juk nebuvome susitikę jau apie tris dešimtmečius, tad kas gali garantuoti, kad dar po metų susitikimas įvyktų. O dabar belieka džiaugtis, kad atsirado bendraklasė Elvyra iš Alytaus, noriai ėmusis mus suburti.

Iš 29 baigusiųjų (20 merginų ir 9 vaikinų) atvyko net 24. Pats įdomiausias momentas buvo spėlioti, kuris klasės draugas išlipa iš automobilio. Ne visus pažinome iš karto.

„Kas tu?“ – neretai skambėjo šis klausimas. Kai kurios bendramokslės net ir dabar galėtų demonstruoti madas – išliko lieknos ir stilingos. Kai kam jau ir lazdelės arba net dviejų reikia. Kažkas sulinkęs kaip apdegęs degtukas. Bet ar tai svarbiausia? Man regis, visų akys žėrėjo, visi mes labai pasiilgę vienas kito. Ir kokia laimė, kad į susitikimą atvyko mūsų auklėtoja Aldona Mickutė-Valiokienė, kuriai mes buvome pirmieji auklėtiniai.

„Labai gera mūsų auklėtoja buvo, didžiulė retenybė, kad kas taip gintų savo „vaikus“, – tai bendraklasės Idalijos žodžiai.

Auklėtoja mažai pasikeitusi. Ji prisiminė ir mūsų (gal buvome jau vienuoliktokai) ekskursiją į Skuodą. Ne kokiu autobusu, o pusiau dengtu sunkvežimiu, kuriame buvo priklota šiaudų, kad mums būtų minkščiau. Tais laikais taip keliauti buvo įprasta.

Daug mūsų mokytojų jau ilsisi Kybartų, Virbalio ir kitose kapinėse. Kaip ir keletas mūsų klasės draugų.

Kaip susiklostė bendramokslių likimai? Vieni iš mūsų gyvena Kybartuose, kiti Vilkaviškyje, Alvite, Jonavoje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Alytuje, Vilniuje, Kaune… Idalija atskrido iš Dublino, kur gyvena jau 16 metų.

Kai kurie šeimų taip ir nesukūrė, o kai kas jau ir proanūkiais džiaugiasi. Kas baigė aukštuosius mokslus, kas technikumus… Kas dirbo paprastus darbus, o kas pasuko į savo verslus… Yra medikų, mokytojų, inžinierių, siuvėjų, statybininkų, ūkininkų… Iš susirinkusiųjų didžiausi pasiekimai Albino – jis tapo sporto mokslininku, profesoriumi.

Beje, ne taip seniai išleistoje knygoje „Kybartų krašto žmonės“ yra keturios mūsų klasės draugų pavardės. Kai kas iš mūsų paminėti ir „Vikipedijoje“… Įdomu, kad Vitas baigė karo aviacijos mokyklą Černygove, o Saulius – Kaliningrado žvejybos mokyklą. Jis iki šiol dar išplaukia į pramoninę žvejybą dideliu laivu.

Kažkada mes į magnetofono juostą įrašėme savo svajones, bet dabar, pasikeitus technologijoms, deja, jų jau neišklausysime. Gal svajones ir pamiršome?

„Viskas gyvenime išėjo kitaip, – sakė Gintas iš Vilniaus. – Bet liko aistra kelionėms. Mokyklos laikai buvo šviesiausi metai ir jų reikėtų pavydėti“.

Zita ZOKAITYTĖ

Nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 24–osios laidos abiturientai mokyklą baigė 1969 metais. Pirmoje eilėje antra iš dešinės – auklėtoja Aldona Mickutė-Valiokienė.

Publikuota: „Santaka“, 2018-09-14


  • 0

Kybartų taurė – vilkaviškiečių sportininkų rankose

Įvyko penktasis Kybartų miesto futbolo taurės turnyras, skirtas buvusiems klubo „Sveikata“ žaidėjams atminti.

Šiais metais į varžybas susirinko septynios komandos.

Turnyro nugalėtoja tapo „Širvintos“ ekipa, kurią sudarė buvę ir esami Kybartų „Sveikatos“ žaidėjai iš Vilkaviškio. Nugalėtojai iškovojo ne tik didžiulę taurę, bet ir teisę vadintis geriausia Kybartų miesto komanda. Jiems taip pat atiteko kavinės „Hot pepper“ įsteigtas specialus prizas.

Antroje vietoje liko ekipa „Pažįstami“, trečioje – „Mėgėjų“ komandos futbolininkai.

Geriausius žaidėjus apdovanojo Kybartų „Sveikatos“ klubo prezidentas Nerijus Demenius ir turnyro organizatorius Henrikas Katilius. Geriausiu visų turnyro varžybų sportininku išrinktas Matas Kiškėnas („Širvinta“), o geriausiu vartininku pripažintas jo bendraklubis Remigijus Mikalainis. Jiems įteikti „Sveikatos“ klubo partnerių „Joma-Lietuva“ įsteigti prizai.

Rezultatyviausiu viso turnyro žaidėju tapo bei klubo „Sveikata“ garbės prezidento Juozo Murino prizu buvo apdovanotas Lukas Karpavičius („Mėgėjai“).

Nuotr. Penktąjį Kybartų miesto futbolo taurės turnyrą laimėjo „Širvintos“ ekipa.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-28.


  • 0

Gimnazistei mokslo žinios teikia džiaugsmą

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivė Skaistė Vaitkevičiūtė mokslams skiria daug laiko. Būsima gimnazijos antrokė yra laimėjusi ne vieną aukščiausią rajoninių olimpiadų apdovanojimą, o mokymasis jai – didžiausias džiaugsmas ir aistra.

„Užkodavo“ tėtis

Naujiesiems mokslo metams besiruošianti Skaistė prisipažįsta kuprinės iš anksto nesikrovusi, sąsiuvinių neprisipirkusi ir mielai dar paatostogautų. Tačiau į mokyklą būsima Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos antrokė eis noriai, nes žinios yra tai, kas labiausiai ją motyvuoja ir teikia malonumą.

Skaistė neslepia, kad tokia motyvuota ir stropi „moksliukė“ buvo ne nuo pat pirmųjų žingsnių mokykloje. Savo pradinukę, į mokslus žiūrėdavusią nelabai atsakingai, tėvai – Kybartų „Saulės“ progimnazijos pedagogai – neretai pabardavo. Skaistė linksmai prisimena tą gyvenimo momentą, nuo kurio ji įgavo pagreitį mokytis ir tapo motyvuota pirmūne.

– Tikrindamas mano darbus tėtis rado neatliktas užduotis matematikos pratybų sąsiuvinyje, – juokdamasi pasakojo Skaistė. – Tada rimtai gavau barti ir tas įvykis mane tarsi „užkodavo“, kad mokslai – itin svarbus gyvenimo etapas, kuris reikalauja daug atsakomybės ir darbo.

Olimpiadų „kraitis“

Nuo tada kybartietė rimtai kibo į mokslus ir netrukus tėčiui beliko pripažinti, kad tos neatliktos matematikos užduotys pradinėse klasėse žinių spragų nepaliko, nes jau penktokė Skaistė rajoninėje matematikų olimpiadoje pelnė prizinę vietą.

Dabar S. Vaitkevičiūtė jau turi sukaupusi didžiulį prizinių vietų „kraitį“: net trijose rajoninėse olimpiadose – fizikos, chemijos ir biologijos – savo amžiaus grupėje kybartietė tapo nugalėtoja, geografijos olimpiadoje pelnė antrą, matematikos – trečią vietą. Marijampolės apskrities matematikų olimpiadoje Skaistė tapo antros vietos laimėtoja. O šiemet pirmokė, aplenkusi vyresnius ir daugiau patirties turinčius gimnazistus, pelnė geriausios Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinės nominaciją ir už puikias akademines žinias bei mokyklos reprezentavimą gavo iš Kybartų kilusių mokslininkų įsteigtą 120 eurų premiją.

Fizika – didžioji meilė

Nors fizika labiau asocijuojasi su vyrais ir inžinerija, Skaistės šeimoje fizikės – tik moterys.

Pačiu mylimiausiu mokslu Skaistė įvardytų fiziką. Tiesa, konkrečios srities išskirti dar negalėtų, mat fizikos pamokos dėstomos tik nuo septintos klasės. Skaistei patinka ir matematika, tačiau fiziką ji mato kaip įdomų, daug kur pritaikomą mokslą. Matematikos žavesį kiek prislopina „pliki skaičiavimai“.

Už gilias žinias ir meilę fizikai Skaistė dėkinga šio dalyko mokytojai Janinai Judickienei, kuri net sirgdama kvietėsi mokinę į namus, kad padėtų ruoštis olimpiadai. Tačiau gimnazistė juokauja, kad meilė fizikai jai galėjo ateiti su motinos pienu, mat mama Inga Vaitkevičienė – fizikė. Nors šiuo metu dirba pradinių klasių pedagoge, fizikos mokytoja jai tenka pasijusti namuose, kai ruošdamasi olimpiadai aibę klausimų pažeria dukra.

Išgirdusi, kad šis mokslas labiau asocijuojasi su vyrais ir inžinerija, fizikos olimpiadų nugalėtoja tik šypteli: jų šeimoje fizikės – tik moterys.

S. Vaitkevičiūtė atvirai sako, kad tėvai jai visada turėjo didžiulę įtaką. Mat augdama pedagogų šeimoje esi nuo mažumės pratinama elgtis atsakingai, rodyti pavyzdį kitiems, būti pilietiška ir patriotiška. Gimnazistės tėvai labai myli Kybartus ir ramų provincijos gyvenimą. Nors Žemaitijoje ir Kaune augusiam Skaistės tėčiui teko keltis gyventi į žmonos gimtinę, dėl to jis niekada nesigailėjo. Mat provincijos gyvenimas užbūrė.

Atpalaiduoja muzika

Pažvelgus į šešiolikmetės mokymosi rezultatus atrodytų, kad laisvalaikio ji visai neturi. Tačiau Skaistė tvirtina viso laiko mokslui neatiduodanti, nors krimsti knygas jai yra didelis malonumas. Merginai labai patinka klausytis muzikos ir skambinti pianinu. Muzikinį išsilavinimą turinti S. Vaitkevičiūtė mokykloje lanko dainavimo būrelį.

Baigusi Vilkaviškio muzikos mokyklą, Skaistė visada prisimena savo mokytoją Romą Lakickienę, įskiepijusią meilę fortepijono muzikai. Kai jaučiasi pavargusi, paauglė dažnai internete susiranda natas ir mokosi jai patinkančias melodijas groti pianinu.

– Muzika mane įkvepia, padeda atpalaiduoti sąmonę nuo įvairių kasdienių sunkumų, – prisipažįsta kybartietė.

Jos reikia Lietuvai

Šiuolaikinėse technologijose paskendusiems ir provincijoje nerandantiems ką veikti jauniems žmonėms Skaistė atkirstų, kad jie tiesiog nemoka ieškoti. Mat veikli šešiolikmetė vos spėja suktis. Be knygų ir muzikos, tenka skirti laiko augintiniams – numylėtinei Braškei, besispraudžiančiai būti pilnateise šeimos nare, ir dar dviem šunims bei katinams. Pagalbos prie kiemo darbų prašo ir tėveliai, o dar norisi palėkti pas draugus, perskrosti Kybartus dviračiu.

Paklausta apie ateities planus Skaistė tik gūžčioja pečiais: puikiai besimokančiai merginai kol kas visi keliai atrodo atviri. Tačiau nuo to – tik sunkiau, mat pasirinkti iš kelių variantų būtų daug lengviau nei iš šimtų. Anksčiau svarsčiusi apie mediciną, dabar Skaistė persigalvojo, tačiau vis dar ieško jai tinkančios specialybės.

Paklausta, kaip motyvuotų tokius žmones, kuriems atrodo, kad šiais laikais galima apsieiti ir be mokslų, Skaistė nedvejodama atsako:

– Lietuvai reikia protingų žmonių, kurie turėtų kompetencijų tapti valstybės vadovais, galėtų mūsų šalį garsinti moksliniais laimėjimais ir keisti kraštą, kad jis būtų patrauklus ir saviems žmonėms, ir užsieniečiams.

Skaistė tvirtina esanti didelė savo valstybės patriotė ir visuomet svarstanti, kaip būtų galima padėti tėvynei, kad Lietuvos vardas skambėtų pasaulyje ir mums visiems būtų geriau joje gyventi. Todėl savo žinias ir gebėjimus ateityje mergina žada skirti savo šaliai.

Kol kas S. Vaitkevičiūtė negali žinoti, į kurį Lietuvos kraštą po studijų ją nuves likimas, tačiau tvirtai sako, kad užsienis jos nevilioja. Savo laimės ir gyvenimo kokybės mergina sieks Lietuvoje.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ingos VAITKEVIČIENĖS nuotr. Skaistė Vaitkevičiūtė pripažinta geriausia Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokine.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-28.


  • 0

2018-09-29 PKD visuotinis susirinkimas

Rugsėjo 29 d., 13 val., J. Basanavičiaus g. 9, Kybartuose, šaukiamas Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) visuotinis susirinkimas.

Darbotvarkė:
1. PKD metinės ir finansinės veiklos ataskaitų tvirtinimas.

2. PKD valdybos ir pirmininko rinkimai.

3. Algimanto Kezio galerijos Kybartuose būklės aptarimas ir būsimos veiklos pristatymas.

4. Kybartų architektūros paveldo reikalai.

5. Pasirengimas Kybartų miesto 100-me čiui.

6. Kiti klausimai.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-28, Užsk. 2881


  • 0

Miestą aplankė bažnyčios statytojo vaikaitis

Praeitą savaitę Kybartuose lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis Vytenis Kuraitis. Svečio senelis Viktoras Jonas Kuraitis šiame pasienio mieste yra dirbęs Lietuvos banko Kybartų skyriaus valdytoju.

Kartu su žmona Joan Parsons Kuraitis bei dukterimis Kristina Kennedy ir Jonathan Aubry svečias pirmiausia užsuko į Kybartų kultūros centrą, kur 1923 m. birželio 11 d. buvo įsteigtas ir veikė Lietuvos banko Kybartų skyrius. Juos priėmė ir kelias valandas po senelio kažkada gyventą miestą vedžiojo Kybartų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Andželika Micutienė.

Kuraičių šeima apžiūrėjo centro pastatą, kuriame daug metų iki pat mirties dirbo Vytenio senelis, domėjosi, kokie kolektyvai čia susikūrę, klausėsi darbuotojų pasakojimų, vartė jų ir bibliotekininkių surinktas senas fotografijas.

Bankininko vaikaitis pats nemažai papasakojo apie miestui nusipelniusį savo senelį, žadėjo atsiųsti senų giminės nuotraukų, kad papildytų kultūros centro archyvą.

Kybartiečiai stebėjosi, kad Amerikoje gyvenantis V. Kuraitis puikiai kalba lietuviškai ir nuoširdžiai domisi savo kilme.

Ryšį su Kybartų kultūros centru V. Kuraitis užmezgė per Vilniaus turizmo centrą, į kurį kreipėsi atvykęs į sostinę aplankyti giminaičių.

A. Micutienė Kuraičių šeimą palydėjo ir į Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčią. Čia esančioje kriptoje yra palaidotas 1935 m. miręs Vytenio senelis V. J. Kuraitis, buvęs vienu iš penkių šios bažnyčios statymo komiteto narių.

Minėtas komitetas susitelkė 1923 m. Jame, be V. J. Kuraičio, buvo tuometis Kybartų parapijos klebonas kun. Stanislovas Čepulis, miesto burmistras Česlovas Jaronimas Budrevičius bei ūkininkai Juozas Prapuolenis ir Jonas Orantas. Jie nuveikė didžiulį darbą – nupirko tinkamą žemės sklypą, rūpinosi parengti modernios bažnyčios projektą, surinko lėšas statybai ir organizavo darbus, kurie truko net penkiolika metų.

Įdomu tai, kad iš pradžių šventovei statyti norėta pirkti sklypą Rambyno gatvėje, bet vėliau buvo persigalvota. Nutarta pirkti 4,5 ha valdą Senapilės gatvėje, ten, kur dabar stovi Eucharistinio Išganytojo bažnyčia.

Didelis sklypas tuomet priklausė Lietuvos geležinkelių valdybai. Dalį sklypo nupirko bažnyčios statymo komitetas.

Rengti projektą buvo pasamdytas tuo metu jau pagarsėjęs architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Iš pradžių bažnyčioje ketinta įrengti šešis modernių formų altorius. Galutinai suprojektuoti buvo didysis ir Šv. Teresėlės koplyčios altorius. Po didžiuoju altoriumi įrengtas rūsys su penkiomis kriptomis, skirtomis bažnyčios statymo komiteto nariams laidoti. Vienoje iš jų amžinojo poilsio atgulė V. Kuraičio senelis V. J. Kuraitis.

Kelias valandas Kybartuose viešėjęs V. Kuraitis apsilankė Pasaulio kybartiečių draugijos įsteigtoje Algimanto Kezio galerijoje, kurioje eksponuojami garsaus išeivijos fotomenininko darbai, sukaupta nemažai medžiagos apie senuosius Kybartus.

Svečių šeima aplankė Kybartų geležinkelio stoties požemius, pasivaikščiojo miesto gatvėmis.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Nuotr. Kultūros darbuotoja Andželika Micutienė (kairėje) pasitiko bei ekskursijoje po miestą lydėjo Amerikos lietuvį Vytenį Kuraitį su žmona Joan Parsons Kuraitis ir dukterimis Kristina Kennedy, Jonathan Aubry.

Taip tarpukariu atrodė Lietuvos banko Kybartų
skyriaus rūmai, kuriuose vėliau įsikūrė kulturos
darbuotojai.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-17.


  • 0

Menų centre „Gyvybės jėga“ – pelėsių ir byrančio tinko „ekspozicija“

Vilkaviškio rajono žmonių su negalia reabilitacinio specialių menų centro „Gyvybės jėga“ vadovė Bronė Vyšniauskienė apimta nevilties: jos vadovaujamos įstaigos patalpos sulietos vandeniu, nuo lubų jau ėmė byrėti tinkas.

Siurprizas po lietaus

Potvynį „Gyvybės jėgoje“ šio centro vadovė aptiko pirmadienio rytą.

– Atvykę su vyru Juozu atsirakinome duris ir žengėme tiesiai į balą, – pasakojo kybartietė B. Vyšniauskienė. – Nuo lubų kapsėjo lašai, o klanas ant grindų vis didėjo. Supratome, kad tai – sekmadienio liūties pasekmės. Iš kur tiek vandens, iš pradžių nesusivokėme. Tik vėliau kieme pamatėme, kad laša iš antrojo aukšto balkono, kur buvo užsikimšusi vandens nubėgimo sistema. Bėda ta, kad bute, kuriam priklauso balkonas, niekas negyvena, ten įeiti negalėjome, o „ežeras“ centro patalpoje tik didėjo.

Vyšniauskai pasakojo, kad iškart po to, kai suprato, kur yra problema, jie skambino į UAB „Kybartų darna“. Kybartiečiams buvo pasakyta, kad darbininkus, kurie galėtų užlipti į balkoną, bendrovė galės atsiųsti tik po pietų, nes dabar jie išvažiavę į kitus objektus.

– Svarbiausia, kad dar buvome aprėkti, kaip drįstame trukdyti dėl tokių niekų, nes galime patys susitvarkyti. Mat balkonas – viso namo. O kaip mums į jį įeiti, jei durys – svetimame bute? – klausė įsiskaudinusi moteris.

Problema – senas namas

Vis dėlto pirmadienį po pietų pagalbos menų centre sulaukta. Atvykę „Kybartų darnos“ darbuotojai išvalė užsikimšusį betoniniame balkone įmontuotą vandens nubėgimo vamzdį, iš kurio iškart kliūstelėjo vanduo. Jo buvo beveik iki kelių. Juozas Vyšniauskas svarstė, kad per metalo siją, kuri nuo balkono eina į „Gyvybės jėgos“ patalpas, vanduo prasigraužė kelią. Drėgmei paveikus lubas ėmė byrėti tinkas.

UAB „Kybartų darna“ vadovas Egidijus Ausiejus sakė, kad problema šį kartą likviduota, bet neaišku, kada vėl iškils naujų bėdų. Mat namas senas, jį tvarkyti reikėtų labai rimtai, o pinigų dideliems remontams nesurenkama. Dėl to, kad žmonėms ilgai teko laukti pagalbos, vadovas taip pat turėjo argumentų. Pasak jo, tądien, po liūties, teko padėti ne vieno namo gyventojams, nes ir kitur iškilo daugybė problemų. Senų namų Kybartuose – ne vienas ir ne du, kiekviename – savos bėdos.

Jaučiasi atstumti

Daugiau nei prieš 25 metus sename J. Basanavičiaus gatvės name įsikūrusiame neįgalių žmonių menų centre dažnai atsiranda visokių problemų. Jo vadovei dėl mokesčių UAB „Kybartų darna“ net teko bylinėtis teisme. Tuomet moteris sakė savo tiesos neįrodžiusi ir jai tekę sumokėti per ilgus metus susikaupusius mokesčius, apie kuriuos B. Vyšniauskienė teigė nieko nežinojusi, nes negaudavusi jokių kvitų. Dabar jau ne vienus metus kvitus už komunalininkų paslaugas vadovė gauna paštu.

– Kiekvieną mėnesį iš savo pensijos moku po 13 eurų, tačiau kad namas būtų prižiūrimas – nepasakyčiau. Lietvamzdžiai seni, kai kur jų visai nėra. O kai nutinka koks nenumatytas atvejis ir tenka skambinti bei kviestis į pagalbą, tai dar sulaukiame nepasitenkinimo, – pasakojo B. Vyšniauskienė. – Ir taip jau varganai gyvename, paramos nesulaukiame iš niekur. Kai mieste vyksta kokios šventės, mūsų niekas nesikviečia parodyti darbų, jaučiamės atstumti.

Jėgos išseko

Tiesą pasakius, atrodo, kad menų centro jėgos išsikvėpė. Pasak B. Vyšniauskienės, daug „Gyvybės jėgos“ narių jau iškeliavo į amžinybę, likusieji – apie 15 žmonių – nepajėgia ateiti.

O anksčiau kukliose, neprabangiose, o žiemą dar ir šaltose centro patalpose rinkdavosi žmonės, repetavo ansamblis. Malkų krosnelei pakūrenti parūpindavo J. Vyšniauskas, kuris prisipažino, jog dėl to reikėdavo eiti „elgetauti“, tai yra prašyti visų, kas gali padėti, kad centre būtų bent kiek šilčiau. Tad nors ir neidealiomis sąlygomis, bet gyvybė menų centre „Gyvybės jėga“ buvo juntama. Čia buvo rengiamos autorinės parodos, popietės, knygų pristatymai.

– Kiek buvo užsukę pas mus žmonių iš kitų miestų, tai visi stebėjosi, kad turime tokią unikalią įstaigą ir kad subūrėme kuriančius neįgalius žmones. Tačiau kai susiduri su abejingumu, kai metų metus reikia už save kovoti, tai galų gale imi ir nuleidi rankas, – atvirai sakė kybartiečiai Vyšniauskai.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Kybartiečiai Juozas ir Bronė Vyšniauskai pasigenda pagalbos ir aplinkinių supratimo.


  • 0

Sužavėjo Pajevonyje sukurti menininkų darbai

Kybartų kultūros centre į menų studiją „Smiltys“ mėgėjus dailininkus subūrusi Aušrinė Dubauskienė kasmet surengia tarptautinį dailės plenerą. Jau antra vasara pagrečiui pleneras vyko Pajevonyje, apsuptame mistinių piliakalnių ir civilizacijos dar nepaliestos gamtos, žmonių ir pastatų. Šiemetinio plenero-edukacijos tema buvo „Mūsų žemė mena“.

Į menų studijos „Smiltys“ vadovės A. Dubauskienės organizuojamus plenerus kasmet atvyksta mėgėjai dailininkai ne tik iš Lietuvos – Marijampolės, Vilkaviškio, Kybartų, bet ir iš Kaliningrado srities (Rusija), iš Lenkijos.

Liepos 27-ąją buvo surengta per plenerą-edukaciją „Mūsų žemė mena“ sukurtų darbų paroda.

Žiūrovai liko sužavėti to, ką sukūrė menininkai stovyklos Pajevonyje dienomis. Dailininkų kūriniai alsuoja spalvų žaisme, simboliais, kūrybiniuose darbuose „kalba“ miestelyje surasti ir nutapyti seni daiktai, parodomos sudužusio ąsočio ar gamtos subtilybės, pakeri žinia, perduodama iš praeities į netobulą ateitį.

Išsiskyrė menininkių Irenos Šunokienės ir A. Dubauskienės darbai, per spalvą, daiktą, potėpį prakalbinantys žiūrovą.

I. Šunokienė geba detalėje įžvelgti gilią prasmę, jos paveikslai alsuoja mistika, dieviška ramybe ir sugestyvumu. A. Dubauskienės kūryba žavi giliu ekspresyvumu, simbolika, darbai pilni susimąstymo apie menamas ir tikrąsias vertybes, potėpiai žadina viltį, liūdesį, ilgesį.

Savaip Pajevonio apylinkes į paveikslus perkėlė viešnios iš Lenkijos ir Rusijos.

Tapytojos Alicijos Barbaros Czarneckos-Zyskowskos iš Barčevo (Lenkija) darbuose atsispindi kūrėjos tėvynės spalvos, į paveikslus atkeliavusios iš valstybinių simbolių, vėliavos, Lenkijos gamtos, bet alsuojančios lietuviško peizažo kerais.

Kūrėjai iš Gusevo (Kaliningrado sr.) Margaritai Batyasovai patinka lietuvių meilė savo kraštui, jo gamtai. Daug minčių menininkei sukėlė prie Kunigiškių piliakalnio rymanti skulptūra – ją įamžinusi, savo darbą pavadino „Sargyba“.

Plenero dalyviams ir svečiams įspūdį paliko Lino Lukoševičiaus kuriama Vyčio skulptūra. Seniūnas Gediminas Bisikirskas tikisi, kad šis darbas minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį papuoš Pajevonio miestelio aikštę.

Plenero dalyvius parodos atidaryme pasveikino Kybartų kultūros centro direktorė Asta Venckienė, kūrybinės sėkmės linkėjo rajono meras Algirdas Neiberka ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas.

Iš kaimyninių šalių ir Lietuvos į plenerą susirinkę menininkai sakė, kad visus metus laukia tos dienos, kai menų studija „Smiltys“ vėl suburs juos kurioje nors įstabioje Vilkaviškio krašto vietovėje.

Antanas ŽILINSKAS

Autoriaus nuotr. Visi kartu: ir plenere dalyvavę menininkai, ir jų svečiai.

Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-03.


  • 0

Šimtmečiui skirti renginiai vis dar tęsiasi

Kybartų bendruomenės organizuotas renginys buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Renginys vyko Kybartų miesto parke, pagrindinis jo akcentas buvo komandinis šaškių ir šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo net 37 dalyviai iš Kybartų, Pilviškių, Virbalio, Vilkaviškio ir Marijampolės.

Šaškininkai žaidė šveicariška septynių ratų sistema. Asmeninėje įskaitoje geriausiai pasirodė Tomas Alkevičius iš Kybartų, laimėjęs trečią vietą, Raimundas Stankevičius iš Marijampolės, pelnęs antrą vietą, bei Vytautas Brokas iš Kybartų, iškovojęs pirmą vietą.

Komandinėje įskaitoje prizines vietas pasidalijo kybartiečių (pirma vieta) ir marijampoliečių (antra ir trečia vietos) komandos.

Tarp šachmatininkų geriausi buvo Matas Norkeliūnas iš Marijampolės (trečia vieta), Laurynas Miknevičius iš Kybartų (antra vieta) bei Rimvydas Šumskis, atstovavęs Pasaulio kybartiečių draugijos komandai ir pelnęs daugiausiai taškų.

Komandinėje įskaitoje prizines vietas pasidalijo Kybartų komanda (trečia vieta), Vilkaviškio (antra vieta) ir Pasaulio kybartiečių komanda (pirma vieta).

Renginyje buvo galima apžiūrėti tautodailininko Algirdo Kučinsko darbų parodą, kartu su Kybartų bendruomenės pirmininku Vitu Katkevičium leistis į ekskursiją „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“, pasivaišinti gardžia koše bei dalyvauti bėgime įvairiose amžiaus grupėse. Gera nuotaika dalijosi Kybartų miesto saviveiklininkai bei svečiai – šokių kolektyvas „Agatas“.

Šaškių ir šachmatų turnyro nugalėtojai ir greičiausi sportininkai buvo apdovanoti renginio globėjo Seimo nario Kęstučio Smirnovo taurėmis.

Ieva BOSEVIČĖ

Raimundo BRAZAIČIO nuotr. Renginio organizatoriai ir Pasaulio kybartiečių draugijos šachmatininkų komanda.

Publikuota: „Santaka“, 2018-07-31.


  • 1

Kybartų gimnazijos abiturientams – piniginės dovanos

Pasibaigus mokslo metams ir paaiškėjus visiems valstybinių brandos egzaminų rezultatams Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientai buvo pakviesti į ypatingą atestatų įteikimo šventę. Per ją kai kurie mokiniai sulaukė piniginių dovanų, kurias įsteigė buvę arba esami kybartiečiai.

Tradicija Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokinius skatinti piniginėmis dovanomis gyvuoja jau ne vienus metus. Mokyklos direktorius Saulius Spangevičius teigė, kad būtent taip stengiamasi dar labiau motyvuoti vaikus siekti mokslo aukštumų. Šiais metais atestatų įteikimo šventėje lankėsi ir sveikinimo žodžius gimnazistams tarė Seimo narys Algirdas Butkevičius, rajono meras Algirdas Neiberka, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Kybartų parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas ir kt. Brandos atestatus atsiėmė 75 abiturientai. 65 iš jų mokėsi Kybartuose, 12 – gimnazijos Virbalio skyriuje. Labiausiai mokiniai laukė žinios, kam atiteks tradicinės piniginės premijos.

Geriausia gimnazijos abituriente šiemet išrinkta Ieva Žarskytė. Šitą prizą įsteigė ir įteikė seniūnas R. Šunokas. Gimnazijos tėvų komiteto narių skirta piniginė premija mažiausiai pamokų praleidusiai abiturientei šiais metais įteikta Silvijai Ilgūnaitei. Audriui Janulevičiui atiteko VDU profesoriaus Mindaugo Jurkyno įsteigtas piniginis paskatinimas, skirtas geriausiai istorijos egzaminą išlaikiusiam mokyklos dvyliktokui. Geriausiai gamtos mokslų egzaminus išlaikiusiai Ievai Žarskytei skirta fizikos mokslų daktaro Ramūno Valioko premija.

Taip pat apdovanota geriausia mokyklos sportininkė Simona Ciblerytė. Jai premiją įteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo inžinerijos vyriausiasis instruktorius majoras Algirdas Revaitis.

„Džiaugiamės, kad premijos steigėjų mokykloje kasmet daugėja. Atsiranda vis daugiau iš Kybartų kilusių žmonių, kurie savo kraštui jaučia sentimentų ir nori kaip nors prisidėti prie jo puoselėjimo. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą galėjome įteikti premiją geriausiai geografijos egzaminą išlaikiusiam mokiniui. Premiją įsteigė šiuo metu Vokietijoje gyvenantis Raimundas Lingertaitis, o ji atiteko abiturientui Karoliui Vasiliauskui“, – pasakojo gimnazijos direktorius S. Spangevičius.

Jis taip pat džiaugėsi, kad pinigines dovanas šiemet įsteigė du pernai gimnaziją baigę mokiniai. Margarita Dambrauskaitė už geriausiai šiais metais išlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą apdovanojo Brigitą Kazlauskaitę, o Dominykas Pauža už geriausiai išlaikytą matematikos egzaminą premiją įteikė Ramūnui Povilaičiui. Įdomu tai, kad tiek Margarita, tiek Dominykas patys praėjusiais metais buvo gavę abiturientams skirtas pinigines dovanas.

„Būtų gražu, jei kasmet atsirastų vis daugiau kybartiečių, norinčių ir galinčių prisidėti prie savo krašto jaunimo skatinimo. Mokiniams tai yra itin reikšminga motyvavimo priemonė. Taip iš kartos į kartą perduodamas patriotiškumas“, – sakė S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Nuotr. Audriui Janulevičiui atiteko VDU prof. dr. Mindaugo Jurkyno įsteigtas piniginis paskatinimas, skirtas geriausiai istorijos egzaminą išlaikiusiam mokyklos dvyliktokui.

Publikuota: „Santaka“, 2018-07-27.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian