Author Archives: Romas

  • 0

„Lengva mokyti, jei tai teikia malonumą“

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos matematikos mokytojos Astos Spangevičienės mokiniai nuolat puikiai pasirodo laikydami brandos egzaminus bei konkursuose ir olimpiadose. Šiemet rajoninėje matematikos olimpiadoje nugalėtojais ir prizininkais tapo net penki pedagogės ruošti jaunuoliai.

Sekėsi nuo mažens

Atrodo, kad A. Spangevičienei pats likimas lėmė būti matematike. Jai nuo mažens labai patiko šis dalykas, o mama buvo matematikos mokytoja. Tiesa, pati Asta iš pradžių ketino sukti kitu keliu ir Vilniaus universitete studijuoti ekonominę kibernetiką.

„Deja, tada įstoti nepavyko – pretenduodami į paskutinę vietą su vienu vaikinu surinkome po lygiai balų, tačiau kvietimą studijuoti gavo jis“, – prisiminė mokytoja.

Nenorėdama likti be aukštojo mokslo ji Vilniaus pedagoginiame institute įgijo matematiko specialybę. 1985 m. baigusi mokslus A. Spangevičienė labai norėjo grįžti dirbti į gimtuosius Kybartus. Iš pradžių jai teko darbuotis tuometėje Kybartų pagalbinėje mokykloje, vėliau – mokyti pradinukus, o dar po kelių metų pedagogei buvo patikėta ugdyti įvairaus amžiaus mokinius.

Tuomet ji šiek tiek baiminosi dirbti vyresnėse klasėse, abejojo, ar ūgtelėję mokiniai jos klausys. „Kartą atėjau į pamoką, o kabinetas užrakintas. Supratau, kad vaikai iš kažkur gavo raktą ir iš vidaus užsirakino. Kai vis dėlto pavyko įeiti į klasę, joje radau ant suolų užkeltas kėdes ir ant jų sėdinčius mokinius. Dabar tokiu atveju tikrai jiems kažką pasakyčiau, sudrausminčiau, tačiau tada to nedariau. Tiesiog ėmiau vesti pamoką“, – su šypsena kelių dešimtmečių senumo įvykį prisiminė pašnekovė.

Patinka argumentuoti dialogai

Daugiau nei trisdešimt metų mokykloje dirbanti specialistė teigė, kad per šį laikotarpį labai pasikeitė ir mokiniai, ir pati ugdymo sistema. Anot jos, seniau daugiau laiko būdavo skiriama kartojimui, naujos medžiagos įsisavinimui. Dabar mokymo tempas išaugęs.

Dauguma mokinių A. Spangevičienę laiko griežta mokytoja, tačiau ji tikino norinti racionaliai išnaudoti laiką.

„Man nepatinka, kai vaikai į pamokas eina tiesiog praleisti laiko. Norisi, kad per tas 45 minutes jiems galvoje liktų informacijos. Seniau ir mokiniai, ir jų tėvai puikiai suprasdavo mokymosi svarbą. Dabar vaikus reikia sudominti, išaiškinti, kodėl jiems apskritai reikalingos žinios. Puikiai prisimenu 2002 m. vykusį dialogą su vėliau šimtuką gavusiu Mingaudu Giedraičiu. Tuomet per tikimybių teorijos pamoką abu turėjome savų argumentų, o likę mokiniai net buvo pasiskirstę į palaikančiuosius Mingaudą arba mane. Visuomet vertinu, kai gimnazistai savo nuomonę gina remdamiesi tvirtais argumentais“, – teigė pašnekovė.

Reikalingi pokyčiai

A. Spangevičienė teigė puikiai besijaučianti dabartiniame darbe, tačiau apgailestavo, kad pedagogo profesijos ateitis yra miglota. Anot specialistės, švietimo sistema žengia ne tuo keliu.

„Daug ką kopijuojame iš užsienio, nors patys šalyje turime daug kompetentingų ir specialybei pasišventusių mokytojų. Į jų norus ir pasiūlymus retai kada atsižvelgiama. Švietimo reformas reikėtų pradėti ne nuo etatinio darbo užmokesčio įvedimo, o nuo ugdymo turinio sutvarkymo“, – kalbėjo pedagogė.

Jos teigimu, reikėtų ne tik vadovėlius rengti kiek kitokiu principu, nes dabar dažnai tenka papildomos informacijos ieškoti kitur, bet ir pamokų tvarkaraštį sudarinėti kitaip.

„Mokiniai labai vertina praktinius užsiėmimus. Pernai su vienuoliktokais buvome išėję į miestą, matavome tiltą, skaičiavome, kiek dažų reikėtų jam nudažyti. Gimnazistams tokia praktinė veikla labai patiko. Deja, per 1–2 akademines valandas tiek niekada nepadarytume, todėl norėtųsi, kad kai kurios pamokos tvarkaraštyje būtų išdėliotos po 3–4 iš eilės“, – svarstymais dalijosi A. Spangevičienė.

Taiso egzaminų darbus

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogės teigimu, lengva mokyti, kai tas teikia malonumą. Pasak jos, sunkiausia yra prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vaikų, o kiekviena karta – skirtinga.

„Dabartiniam jaunimui didelės įtakos daro kompiuteriai, telefonai. Tarkime, norėdami apskaičiuoti paprasčiausią trupmeną, jie dabar naudoja skaičiuotuvus, o anksčiau visa tai turėdavo atlikti mintinai. Kai kuriems mokytojams šitą suvokti būna sunku. Jau 4–5 metus taisau valstybinių brandos egzaminų darbus. Sykį komisijos pirmininkui, kuris buvo vyresnio amžiaus profesorius, teko ilgai įrodinėti, kad tam tikrų veiksmų mokiniai nenusirašė, o atliko skaičiuotuvais. Juos naudoti per egzaminus galima“, – prisiminė matematikė.

Ji teigė, jog taisyti egzaminų darbus – neįkainojama patirtis. Tada mokytoja daug bendrauja su kolegomis iš kitų rajonų, grįžusi gali savo mokiniams patarti, į kuriuos niuansus kreipti daugiausiai dėmesio.

A. Spangevičienė ugdytinius ragina ne tik atsakingai ruoštis artėjantiems egzaminams, bet ir skatina dalyvauti matematikos olimpiadose. Anot jos, dalyvavimas tokio lygio konkursuose mokiniams padeda ne tik geriau pasiruošti egzaminams, bet ir netikėtoms gyvenimo situacijoms.

Noras tobulėti nugalėjo

A. Spangevičienė dirba gimnazijoje, kuriai vadovauja jos vyras Saulius Spangevičius. Ji sakė, kad dėl to jokio diskomforto nejaučia. Matematikės vedamas pamokas stebi ne direktorius, o jo pavaduotojos ugdymui. Specialistė prisiminė, jog vos tik S. Spangevičius buvo paskirtas Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktoriumi, ji perėjo dirbti į tuometę Kybartų pagrindinę mokyklą. Praleidusi ten 5 metus, mokytoja sugrįžo į buvusią darbovietę. Tuomet nugalėjo noras dirbti su vyresniais mokiniais.

„Dirbti su vyresniais mokiniais yra smagiau. Jie – labiau motyvuoti, žino, ko nori. O ir man pačiai norisi sudėtingesnių uždavinių, tobulėti. Stengiuosi savo darbą atlikti gerai, kad nei man, nei vyrui nebūtų gėda“, – šypsojosi pašnekovė.

Paklausta, ar dažnai tenka su sutuoktiniu, kuris taip pat yra matematikos mokytojas, namuose diskutuoti su šia disciplina susijusiomis temomis, ji teigė, kad darbo reikalų šeimoje dažniausiai neaptarinėja.

„Niekada neteko taisyti vienas kito mokinių darbų. Man pačiai labai knieti pažiūrėti, kaip maniškiams sekėsi įveikti uždavinius. Visada stengiuosi darbus ištaisyti kuo greičiau, nemėgstu šito darbo atidėlioti“, – teigė A. Spangevičienė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pedagogės Astos Spangevičienės teigimu, šiais laikais mokymosi tempas yra labai išaugęs.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-14.


  • 0

  • 0

Už ką atsakingi augintinių šeimininkai?

Kiekvienas pavasaris ne tik iš žiemos stingulio vaduoja žemę, bet ir parodo, kiek daug ją teršiame. Gyvenantiesiems mieste ar miestelyje ir auginantiems vaikus labai svarbu, kad jų žaidimo erdvės būtų saugios bei švarios, todėl didelė higienos normų paisymo atsakomybė tenka tiems, kurie turi augintinų ir juos vedžioja lauke.

Kybartų mieste, Č. Darvino gatvėje, yra tik viena vaikams skirta erdvė, tačiau net ir joje gausu šunų ekskrementų. Problema, ko gero, išsispręstų, jeigu vaikų žaidimų erdvėje būtų pastatyti šunis vedžioti draudžiantys ženklai (šiuo metu aikštelėje uždrausta tik rūkyti). Situacija atskiruose daugiabučių kiemuose dar liūdnesnė. Ten ne tik nėra ribos tarp vaikų žaidimo ir augintinių vedžiojimo erdvių. Ten mažiesiems nesaugu ir smėlio dėžėse. Keliems daugiabučiams tenkanti viena ir, deja, nedengiama smėlio dėžė prižiūrima prastai: smėlis nevalomas, tik ant viršaus užpilama švaraus, o vienos gyventojos katei dėžė virtusi tiesiog kasdieniu tualetu. Toks aplaidumas stebina, kaip ir nepagarbūs šunų augintojų įpročiai – ekskrementus renkantį pamatysi vos vieną kitą, kai didžiuosiuose miestuose tai daryti tampa įprasta.

Apie atsakingą augintinių vedžiojimą lauke rašoma interneto svetainėje www.tavogyvunas.lt. Publikacijose teigiama, kad palikti šunų ekskrementai nėra vien estetinė problema – taip platinamos ligos ir parazitai. Ten pat skelbiama statistika: „Labiausiai paplitusios šunų ir kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė“, – rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys.“ Didžiausia rizika užsikrėsti šiomis ligomis kyla būtent vaikams.

Norisi priminti, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba draudžia vedžioti gyvūnus vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.

Vis dėlto panašu, kad gyventojų negąsdina nė gresiančios baudos, galinčios siekti ir 230 eurų.

Deja, jaunoms šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, nelieka atskirų poilsio erdvių. Jų negarantuoja nei miesto valdžia, nei menkas šunų augintojų sąmoningumas.

Galbūt padėtų tik gyventojų solidarumas praktiškai taikant įstatyme numatytas baudas?

Ona VALEIKAITĖ


  • 0

Stovai kelia nesantaiką tarp kaimynų

Kategorija :Kybartai spaudoje

Renovuoto Kybartų daugiabučio gyventojai neranda bendros kalbos. Vieni mano, kad už bendrus stovus reikia mokėti vienodai, kiti – kad kaina turi būti adekvati gautam šilumos energijos kiekiui.

Daug priekaištų

Į redakciją paskambinęs vieno S. Dariaus ir S. Girėno gatvės namo gyventojas piktinosi, kad už vamzdynų stovo skleidžiamą šilumą kas mėnesį tenka pakloti 8 eurus. Apmaudžiausia, jog stovo vamzdis jo bute visiškai trumpas, tad šilumos išskiria mažai. O pas kaimynus, gyvenančius pirmajame aukšte, vamzdis eina per visą patalpos aukštį.

– Jūs tik pagalvokit, kiek šis vamzdis šilumos energijos atiduoda mano bute, o kiek kaimynų!? O mokame visi vienodai. Nesuprantu, kodėl man reikia mokėti už kaimynų šilumą? – piktinosi renovacija nepatenkintas kybartietis.

Vyras tvirtino, kad buvo sušauktas susirinkimas – norėta išspręsti nelygybės klausimą. Tačiau balsavimas baigėsi tuo, jog visi butai ir toliau moka po lygiai.

– Žinoma, negi tie, pas kuriuos vamzdis ilgesnis, balsuos už tai, kad mokėtų brangiau, – svarstė kybartietis. – Gal balsavimas būtų baigęsis ir kitaip, jei name nebūtų socialinio būsto, už kurį išvis niekas nemoka, nes jis šiuo metu stovi tuščias. Aišku, kad jo mokesčiai išdalijami mums visiems.

Kybartietis piktinosi ir tuo, jog bendrojo naudojimo patalpose radiatorius neva užsuktas, o už jį kas mėnesį tenka mokėti po 6 eurus. Žodžiu, mokesčiai už šilumą tik piktina ir pjudo kaimynus.

Pasikeitė metodika

Su kybartiečio skundais supažindinome namą administruojančios UAB „Kybartų darna“ vadovą Egidijų Ausiejų. Jis sakė gerai žinąs situaciją ir girdėjęs ne vieną skundą, tačiau ne visi jie pagrįsti. Juolab administratorius negali išspręsti problemų, jei kaimynai nesusitaria tarpusavyje.

– Kai kurie gyventojai neįsigilina į tai, kad pasikeitė šilumos mokesčių skaičiavimo metodika. Dabar renovuotuose namuose jie skaičiuojami pagal metodiką Nr. 6, – aiškino daugiabučius Kybartuose administruojančios bendrovės vadovas. – Tai reiškia, jog už šildymą butų savininkai moka pagal daliklių parodymus.

Metodikoje nurodyta, kaip skaičiuoti šilumos kiekį, išskiriamą stovų, skirtinguose aukštuose: išvedamas sąlyginis stovų skaičius pirmojo ir antrojo aukštų butuose ir pritaikomas koeficientas.

Dauguma nepritarė

Tačiau tokią šilumos stovų išskiriamos energijos skaičiavimo metodiką galima taikyti tik tuo atveju, jei būstų savininkų dauguma išreiškia pritarimą raštu ar per vardinį balsavimą.

Taigi minėto namo gyventojai jau rengė ne vieną susirinkimą šiuo klausimu. Vis dėlto akivaizdu, kad pritarti naujai skaičiavimo metodikai pasirengę tik tie, kurių butuose vamzdynas trumpesnis. Taigi jiems mokėti tektų mažiau.

Tie, kuriems mokesčiai padidėtų, naująja tvarka nesuinteresuoti. O butų, esančių pirmajame aukšte ir turinčių didesnį vamzdynų kiekį, yra lygiai tiek pat, kiek esančių antrajame aukšte. Tad pirmą kartą susirinkimas apskritai neįvyko, nes nesusirinko reikiamas gyventojų skaičius ir nebuvo kvorumo. Neseniai vykusiame susirinkime kvorumas buvo, tačiau nubalsuota tvarkos nekeisti, mat naujai metodikai pritarė penkių, o prieštaravo šešių butų savininkai.

Moka savininkas

E. Ausiejus stebėjosi, kad gyventojams vis dar kyla klausimų, kas moka už socialinius būstus. Visi socialiniai būstai priklauso rajono Savivaldybei, tad savininkė už juos ir moka mokesčius. Namo gyventojams tikrai netenka padengti socialinių būstų išlaidų. Jei butas išnuomotas teisę į socialinį būstą turintiems asmenims, už paslaugas moka patys jo gyventojai.

Tiesa, UAB „Kybartų darna“ direktorius pripažino, kad yra žmonių, kurie už paslaugas sumoka tik gavę teismo sprendimą. Ir nebūtinai tai socialiniuose būstuose gyvenantys kybartiečiai.

Tokių skundų, kad tenka mokėti už neva „užsuktus“ radiatorius, E. Ausiejus teigia girdėjęs ne kartą. Tačiau laiptinių radiatoriai tikrai šyla, tik ant jų sumontuoti termoreguliatoriai reguliuoja pateikiamos šilumos kiekį. Jie reaguoja į laiptinės patalpos temperatūrą ir patys reguliuoja, kokį šilumos kiekį tiekti į radiatorių.

Kviečia domėtis

Bendrojo naudojimo patalpų šildymo prietaisų suvartojamas šilumos kiekis taip pat skaičiuojamas pagal specialią metodiką ir sąskaitose išdalijamas visiems butams.

– Jei gyventojai ateitų į daugiabučių administratoriaus organizuojamus susirinkimus ir domėtųsi savo būstais, jiems tikrai taptų aišku, kiek ir už ką moka, – sakė E. Ausiejus. – Per susirinkimus esu pats ne kartą aiškinęs, braižęs schemas, kaip skaičiuojami šilumos mokesčiai, kokiais įstatymais vadovaujantis taikoma skaičiavimo metodika. Tiems, kas domėjosi, tikrai tapo aišku, tad nekyla spekuliacijų, kad reikia mokėti už paslaugas, kurių negauna.

UAB „Kybartų darna“ vadovas visus kybartiečius, kurie turi klausimų apie šilumos mokesčius, skaičiavimo metodiką, renovaciją, kvietė užsukti pas administratorių ir pasiaiškinti. Vadovas priminė, kad bendrovė persikraustė į naujas patalpas, tad komunalininkų jau reikėtų ieškoti ten, kur prieš keletą metų buvo įsikūrusi Kybartų policijos nuovada.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Stovų ir bendrųjų patalpų radiatorių sunaudojamos energijos dalis atimama iš tos, kurią parodo bendras namo šilumos skaitiklis.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-08.


  • 0

Buvę kybartiečiai Lietuvoje skleidžia muzikos ir labdaros idėją

Praėjusį savaitgalį Mažasis Kybartų orkestras surengė labdaros koncertą, kuriame surinktos lėšos skirtos sergantiems alytiškiams.

Kilnią misiją muzikantai vykdė drauge su gydytojų klounų organizacija „Raudonos nosys“.

Senos tradicijos

Vilniuje Aido Ziegoraičio į Mažąjį Kybartų orkestrą suburtas kolektyvas siekia ne tik garsinti savo gimtąjį miestą, tęsti senąsias buvusio „Kybartų“ orkestro vadovo šviesaus atminimo Antano Ziegoraičio puoselėtas tradicijas, bet ir aktyviai koncertuoja, skina laurus konkursuose bei festivaliuose.

Savo malonumui į orkestrą susibūrę buvę kybartiečiai užsiima ir labdaringa veikla. Po įvairius Lietuvos miestus išsibarstę, tačiau kas savaitę į kolektyvo repeticijas Vilniuje vykstantys orkestrantai jau yra surengę labdaros koncertų vaikų socialinės globos, senelių namuose, onkologinėje ligoninėje. Kraštiečiams noriai talkina didžiojo „Kybartų“ orkestro vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis.

Dovanojo alytiškiams

Praėjusį savaitgalį Alytaus teatre įvykęs paramos koncertas „Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio“ – jau ketvirtas orkestro labdaros renginys. Šįkart Mažasis Kybartų orkestras ir jo solistė „Lietuvos balso“ finalininkė Laura Ziegoraitytė labdaros renginio partneriais pakvietė būti gydytojų klounų organizaciją „Raudonos nosys“. Šio renginio iniciatorius – Mažojo Kybartų orkestro muzikantas, dabar Alytuje gyvenantis Erikas Vaičaitis, sakė nusprendęs prisijungti prie kilnios „Raudonų nosių“ skleidžiamos idėjos.

„Gydytojai klounai jau aštuonerius metus neša džiaugsmą ten, kur jo labiausiai trūksta. Pasitelkę humorą, jie dovanoja šypsenas ir teikia emocinę bei psichosocialinę pagalbą mažiesiems ligoniukams, senjorams ir kitoms labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, – sakė E. Vaičaitis. – Gydytojai klounai dalijasi šypsenomis, o mes – muzika. Vadinasi, mus sieja bendra idėja.“

Pražydo šypsenomis

E. Vaičaitis pasakojo pats paskambinęs į organizaciją „Raudonos nosys“ ir pasiūlęs bendrą projektą, kuriame surinktos lėšos būtų skirtos gydytojų klounų vizitams Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Jo iniciatyvą daugiau nei tūkstantį sergančių vaikų per mėnesį aplankantys gydytojai klounai priėmė labai palankiai.

Kiekvienas į koncertą atvykęs alytiškis už auką dovanų gavo raudoną nosį. Kai renginio vedėjas paprašė žiūrovų pasipuošti raudonomis nosimis, salė pražydo šypsenomis. Visi turėjo progą įsitikinti, kad emocijas keliančios raudonos nosys ir puiki pučiamųjų instrumentų orkestro atliekama muzika – tikrai „veikia“.

Iš viso per renginį surinkta daugiau nei 600 eurų, pinigai perduoti asociacijai „Raudonos nosys“. Buvusių kybartiečių orkestras tikisi su panašiomis misijomis aplankyti ir daugiau miestų, tarp jų – ir Vilkaviškį.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Lino SINKEVIČIAUS nuotr. Mažojo Kybartų orkestro muzikantai, patys aukoję pinigų labdaringai veiklai, turėjo progos įsitikinti, kad raudonos nosys tikrai kelia šypseną.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-01.


  • 0

Po ketverių metų Antano Žako atminimo taurė vėl atiteko „Robedai“

Jau 43 metai Kybartuose rengiamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt devintą kartą jos vyko buvusio mokyklos direktoriaus A. Žako atminimo taurei laimėti. Po ketverių metų pertraukos ją iškovojo „Robedos“ krepšininkai.

Šių metų pirmenybėse dalyvavo šešios komandos. Jos tarpusavyje žaidė viename pogrupyje. Iš dalyvių išsiskyrė keturios ekipos, kurios aiškiai buvo stipresnės. Per visas varžybas Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje susirinkdavo daug sirgalių.

Šeštadienį dėl trečios vietos žaidė „Mėgėjų“ ir „Simedvos“ komandos. Nuo pirmų susitikimo minučių vyko atkakli lygių varžovų kova. Tačiau paskutinę rungtynių minutę M. Kliučniko įmestas tritaškis ir realizuotas baudos metimas lėmė „Simedvos“ pergalę rezultatu 78:72. Nugalėtojams 26 taškus pelnė M. Vaičiūnas, pralaimėjusiesiems 21 tašką surinko E. Račkauskas.

Finalinės rungtynės taip pat vyko labai įdomiai. Pirmą kėlinį, vedami G. Jegorovo, 26:17 laimėjo „Robedos“ krepšininkai, tačiau po antro kėlinio visos komandos pastangomis „Gudkaimio“ žaidėjai prisivijo varžovus 42:43. Trečias kėlinys vėl priklausė „Robedai“: ji laimėjo 23:12 ir atitrūko nuo varžovų. Kai rungtynių pabaigoje atrodė, kad nugalėtojas jau aiškus, tritaškį švystelėjo D. Kivyta. Jis įmetė ir abi baudas, o perėmęs kamuolį dar vieną tritaškį pataikė A. Bujauskas. Vis dėlto po taikliai R. Baliūno realizuotų baudos metimų pergalę 82:81 pavyko iškovoti „Robedos“ krepšininkams. Prie to daugiausiai prisidėjo G. Jegorovas (24 tšk.) ir V. Morkevičius (16 tšk.). „Gudkaimio“ ekipoje rezultatyviausiai žaidė E. Masaitis (18 tšk.).

Per pirmenybių uždarymo ceremoniją sveikinimo žodžius tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos atstovas R. Vaičaitis, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas A. Žemaitaitis, UAB „Rokiškio sūris‘‘ atstovė R. Dailidavičienė, pirmenybių rėmėjas A. Neščiokas.

A. Žako atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prisiminta Kybartų miesto krepšinio pirmenybių istorija, paskelbti šiemetinių varžybų rezultatai.

Pirmos vietos medaliais, pereinamąja A. Žako taure ir piniginiu prizu po ketverių metų pertraukos apdovanota „Robedos“ komanda. Antros vietos medaliai ir piniginis prizas įteiktas „Gudkaimio“ krepšininkams. Trečios vietos medaliai ir piniginis prizas atiteko „Simedvos“ ekipai.

Piniginius prizus komandoms skyrė buvęs kybartietis verslininkas V. Baltrušaitis.

Kybartų seniūnijos ir rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus įsteigti prizai įteikti geriausiems pirmenybių žaidėjams. Jais pripažinti gynėjas E. Račkauskas („Mėgėjai“), puolėjas V. Morkevičius („Robeda“), vidurio puolėjas S. Ramanauskas („Gudkaimis“).

Kybartų seniūnijos prizais apdovanoti ir kiekvienos komandos geriausi žaidėjai: R. Baliūnas („Robeda“), M. Petrauskas („Matlaukys“), M. Žiurinskas („Simedva“), T. Žalkauskas („Gudkaimis“), D. Galinaitis („Mėgėjai“), D. Valaitis („Tūzas“).

AB „Rokiškio sūris“ atstovė R. Dailidavičienė prizus įteikė visas pirmenybes puikiai pareigas atlikusiems teisėjams V. Bruožiui, V. Jegorovui ir R. Linkevičiui.

Naudingiausio žaidėjo prizą įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas. Apdovanojimas atiteko „Robedos“ sportininkui G. Jegorovui.

Kybartų notaro ir krepšininko R. Kivyliaus įsteigtu perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizu apdovanotas „Tūzo“ žaidėjas A. Savickis.

Korektiškiausia pripažinta ir piniginiu prizu apdovanota „Simedvos“ komanda. Prizą skyrė Pasaulio kybartiečių draugija, o jį įteikė šios draugijos atstovas R. Vaičaitis.

Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šių tradicinių varžybų Kybartuose organizavimo.

Juozas MURINAS
Pirmenybių vyr. teisėjas

Nuotr. Pirmos vietos medaliais, pereinamąja Antano Žako taure ir piniginiu prizu ką tik pasibaigusiose pirmenybėse Kybartuose džiaugėsi „Robedos“ komanda.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-26.


  • 0

Birželį miestas minės du jubiliejus

Vasarą kybartiečiai ketina atšvęsti dvi svarbias datas: šįmet, gruodžio 22 d., sukanka 100 metų, kai Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Tuo pat metu įsikūrė ir Kybartų futbolo klubas „Sveikata“. Šios sukaktys bus minimos pirmąjį vasaros savaitgalį, birželio 8-ąją.

Kybartuose tą dieną bus laukiami ne tik dabartiniai miestiečiai, bet ir išvykusieji gyventi kitur, taip pat miesto svečiai.

„Jubiliejų švęsime sportuodami, šokdami ir dainuodami. Pagrindiniai šventės akcentai bus paminklo „Sveikatos“ klubo treneriui Vytautui Kochanauskui atidengimo miesto stadione ir senosios kryžkelės įamžinimo prie J. Basanavičiaus ir Vištyčio gatvių sankryžos ceremonijos, – planais dalijosi Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Visus kybartiečius raginu į šventę pasikviesti, atsivesti artimųjų ir draugų, kad žmonės patys pamatytų, kad kitiems parodytų, kokie gražūs ir jaukūs Kybartai, kaip juose gyvena miestiečiai. Taip pat kviečiame visus futbolo gerbėjus. Kas Kybartams yra „Sveikata“, turbūt net kalbėti nereikia – šį futbolo klubą, vieną iš seniausių Europoje, žino jauni ir seni, čia ir svetur gyvenantys kybartiečiai, laisvalaikiu gainioję ar tebegainiojantys futbolo kamuolį. Neabejoju, jog apie šio klubo pergales girdėję ne tik vietiniai žmonės.“

Kybartiečiai šventės dalyviams žada didelę ir plačią vietos kolektyvų paruoštą programą, įdomių ekskursijų, parodų ir daug visokių staigmenų. Kultūrinė programa jau dėliojama, su visomis detalėmis ji bus paskelbta vėliau.

Norintieji paremti šią Kybartų šventę savo darbu ar lėšomis gali susisiekti su seniūnu R. Šunoku arba paaukoti pinigų, juos pervesdami į Kybartų bendruomenės sąskaitą (Nr. LT854010040100120797, „Luminor“ bankas, mokėjimo paskirtyje nurodyti „2019 m. šventei“).

„Santakos“ inf.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr. Šioje vietoje, ant sumūrytos pakylos, bus pastatyta akmenų kompozicija, simbolizuojanti senąją kryžkelę.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-22.


  • 0

Laisve ir pavasariu pakvipusi šventė

Valstybės atkūrimo diena – svarbiausia data Lietuvos istorijoje. Kaip ir anuomet, prieš 101 metus, ji alsavo laisve. Dangus buvo pilnas artėjančio pavasario pranašų, o gausų žiūrovų būrį Kybartų kultūros centro salėje šeštadienio priešpietį pasitiko Vytauto Kernagio „Balto paukščio“ aidai.

Iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas prasidėjo politinio kalinio, antisovietinio judėjimo dalyvio kybartiečio Romo Žemaičio įnešama trispalve. Būtent jis dar 1984 metų vasario 16-ąją kartu su bendraminčiais nepabūgo iškelti trispalvę ant mokyklos kamino. Gūdžiu sovietmečiu mieste suplevėsavusi Lietuvos vėliava buvo gyvas įrodymas, kad mūsų tauta laisva bei nepalaužiama. Tikriausi žodžiai tądien liejosi lūpomis žmogaus, išdrįsusio skelbti Lietuvos laisvę, ginti ją, kalbėti už ją. Baigdamas savo kalbą R. Žemaitis kreipėsi į kybartiečius ir Kybartų seniūną Romą Šunoką su oficialiu prašymu vieną miesto gatvę pavadinti Virgilijaus Jaugelio vardu.

Virgilijus Jaugelis – garsus mūsų krašto antisovietinio judėjimo dalyvis, tikėjimo laisvės gynėjas, kunigas, palaidotas Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios bokšto kriptoje. Kitąmet bus minimos 40-osios V. Jaugelio mirties metinės. Jo gyvenimo auka verta neblėstančio atminimo.

Renginyje taip pat buvo pagerbtas ir kito žinomo kybartiečio, praėjusiais metais į amžinybę iškeliavusio Arūno Žemaitaičio atminimas.

Rimtą Vasario 16-osios minėjimo gaidą keitė daina ir šokis – tai, ką atpažįstame kaip Lietuvą. Tautiniai motyvai skambėjo melodijose, kurias susirinkusiesiems dovanojo Vilkaviškio muzikos mokyklos kanklių ansamblis bei Kybartų skyriaus mokiniai, Kybartų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Žemyna“ ir šokėjai. Dainas ir šokį į darnią visumą jungė renginio vedėjos Andželikos Micutienės jautriai skaitomos Justino Marcinkevičiaus eilės apie Lietuvą.

Sveikinimo žodį į minėjimą susirinkusiems žmonėms tarė Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemeras Kazys Kiaulakis, Kybartų seniūnas Romas Šunokas ir kultūros centro vadovė Asta Vencienė. Jie pasidžiaugė, kad miesto bendruomenei nesvetimas tautiškumo jausmas, kad ji noriai ir aktyviai mini tokią svarbią datą. Juk visiems kartu švęsti Lietuvos gimtadienį, pasak A. Vencienės, yra daug linksmiau.

Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ

Žydrūnės GUDIŠKIENĖS nuotr. Šventės dieną trispalvę savo rankose tvirtai laikė Romas Žemaitis – žmogus, išdrįsęs veikti dėl Lietuvos laisvės sovietmečiu.

Žydrūnės GUDIŠKIENĖS nuotr. Kybartiečiams nesvetimas tautiškumo jausmas – gyventojai gausiai susirinko į Vasario 16-osios minėjima.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-22.


  • 0

Kandidatų debatai: vieni kritikavo valdžią, kiti gyrė save

Kybartų kultūros centre vyko susitikimas-diskusija, kurioje dalyvavo kandidatai į rajono Savivaldybės merus. Gyventojai turėjo galimybę ne tik iš arčiau susipažinti su pretendentais į svarbiausią rajono valdžios postą, išgirsti jų mintis apie pasienio miesto ateitį, bet ir patys užduoti klausimų.

Trumpai apie save

Susitikti su kybartiečiais sekmadienio popietę atvyko visi keturi kandidatai: Saulenas Aželskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkas, Žilvinas Gelgota – visuomeninio rinkimų komiteto „Naujas startas“ įkūrėjas ir vadovas, Valentinas Gražulis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilkaviškio rajono skyriaus atstovas bei dabartinis rajono meras Algirdas Neiberka – Lietuvos socialdemokratų partijos Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkas.

Diskusijos dalyvius ir visus susirinkusiuosius pasveikino Kybartų seniūnas Romas Šunokas, miesto bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius bei Seimo narys Kęstutis Smirnovas.

Diskusiją vedė buvusi kybartietė Rita Glazer. Ji pirmiausia pakvietė kandidatus prisistatyti.

Burtų būdu pirmąjį numerį išsitraukęs A. Neiberka, pasinaudodamas medija, itin skrupulingai išdėstė biografiją nuo gimimo iki pasiektų karjeros aukštumų, pabrėždamas savo ilgametę politinę patirtį.

Po jo kalbėjęs S. Aželskas daugiau pasakojo apie patirtį, įgytą Suomijoje, bei partijos, kuriai jis atstovauja, vertybes.

Daug apie save nekalbėjo ir Ž. Gelgota. Trumpai supažindinęs su svarbiausiais savo gyvenimo faktais ir sąsajomis su Vilkaviškiu, turizmo sodybą mūsų rajone, Karalkrėslio kaime, turintis ir gyvenamąją vietą joje deklaravęs marijampolietis perėjo prie rajono valdžios kritikos.

Paskutinis prisistatė V. Gražulis. Šis kandidatas daugiausiai akcentavo savo pasiekimus tiesioginiame darbe – Vilkaviškio komunaliniame ūkyje. Žmonių pagyros dėl gražiai tvarkomo miesto ir raginimas imtis viso rajono reikalų, pasak V. Gražulio, ir buvo pagrindinė paskata dalyvauti mero rinkimuose.

Kritikos negailėjo

Laiką, skirtą pristatyti savo rinkimų programoms, kandidatai vėlgi pasirinko savaip išnaudoti.

A. Neiberka perskaitė sąrašą darbų ir prioritetų, kuriais vadovautųsi, jeigu meru būtų išrinktas kitai kadencijai. V. Gražulis pasisakė už pradėtų darbų ir projektų tęstinumą. Likusieji du kandidatai toliau žėrė kritiką. Ž. Gelgota kaltino Savivaldybę stagnacija, nepotizmu, demokratijos stoka, nesugebėjimu komunikuoti, teigė pasigendąs skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, abejojo, pasak jo, pernelyg skubotu sprendimu biudžeto lėšomis prisidėti prie Vilkaviškio autobusų stoties statybos ir kt. Tai motyvai, Ž. Gelgotos teigimu, lėmę jo sprendimą dalyvauti rinkimuose.

S. Aželskas sakė pritariąs išsakytai kritikai ir dar nuo savęs pridėjo – priekaištavo rajono laikraščiui, kuris neva neatspindi realios situacijos. Vis dėlto susidarė įspūdis, kad kandidatas į merus net neskaito laikraščio, kuriame ruošdamasis diskusijai tikrai būtų radęs vertingų žinių apie rajoną.

Kaip į Kybartus sugrąžinti jaunimą?

Diskusija užsitęsė beveik tris valandas. Kandidatai turėjo išdėstyti savo nuomones dėl bendruomenių vaidmens bei jų įtraukimo priimant visiems rajono gyventojams svarbius sprendimus, dėl Savivaldybės įtakos išsaugant kultūros paveldą. Diskutavo apie paramą verslui, sportui, kultūrai.

Kalbėdami apie Kybartų ateitį visi turėjo atsakyti į klausimą, kaip tapę merais jie bandytų į Kybartus sugrąžinti išvykusį jaunimą, ką darytų, kad miestas taptų patrauklus jaunoms šeimoms.

V. Gražulis teigė, jog pirmiausia inicijuotų sugrįžusiųjų susitikimą, įsiklausytų į jų keliamas problemas, pageidavimus ir pagal galimybes padėtų įsikurti. Rimtas akstinas, anot jo, būtų valstybės – pagrindinio darbdavio sprendimas pakelti atlyginimus viešajame sektoriuje, kad gyvenimas pagerėtų ir kitose srityse.

Ž. Gelgotos nuomone, nėra ko laukti, kol kažkas sugrįš. Pasak jo, jau dabar reikia užmegzti ryšį su gyvenančiais užsienyje žmonėmis ir galvoti, kaip išnaudoti jų svetur įgytą patirtį, galbūt net pritraukti į gimtinę kraštiečių investicijų.

A. Neiberka mano, kad vienas iš traukos aspektų yra jaukios, žmonėms gyventi patogios aplinkos sukūrimas, taip pat rudenį valstybės pradėta vykdyti pirmojo būsto paramos programa.

S. Aželskas teigė, jog būtų pravartu Savivaldybėje įdiegti vieno langelio principą, kad atėjęs žmogus vienoje vietoje gautų atsakymus į jam rūpimus klausimus, paruošti mokyklas priimti lietuviškai nekalbančius vaikus, pritaikyti ugdymo programas.

Seniūnijų savarankiškumas – už ir prieš

Kandidatai į merus išsakė ir savo požiūrį į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą.

A. Neiberka vardijo projektus, kurie jau įgyvendinti arba bus vykdomi Kybartuose. Ž. Gelgota kėlė klausimą, kokią pridėtinę vertę kuria tokie projektai. Šio politiko nuomone, atėjo laikas galvoti apie tai, kad investuojamos lėšos pirmiausiai turėtų kurti darbo vietas. S. Aželskas kalbėjo apie būtinybę investuoti ne į kelius, parkus, trinkelėmis grįstus takus ar bendruomenių namus, kurie, pasak jo, ištuštėjo, o į žmogų. Tačiau šioms mintims paprieštaravo V. Gražulis, sakydamas, jog žmonėms vis dėlto reikia ir trinkelėmis grįstų takų, ir gražios aplinkos, ir kultūros židinių, kad savo mieste jie galėtų gerai jaustis ir ramiai gyventi.

Gvildenant seniūnijų vaidmens stiprinimo klausimą, kandidatų nuomonės taip pat išsiskyrė. S. Aželskas pasisakė už seniūnijas su savo biudžetu, V. Gražulis teigė dėl to turįs abejonių, nes „kažin ar naudinga rajonui turėti dvigubą biudžetą“. Pasak A. Neiberkos, jis pritartų tiesioginiams seniūnų rinkimams, bet nepritartų, kad seniūnijos taptų savarankiškomis biudžetinėmis įstaigomis, nes išaugtų biurokratinis aparatas ir padaugėtų išlaidų. Ž. Gelgota sprendimą dėl seniūnijų savarankiškumo gerai apsvarstytų, nes jam kyla klausimas, ar tik tokiu atveju dar 12 tiesiogiai išrinktų seniūnų netaptų naujais mažais „cariukais“.

Netrūko ir kandžių replikų

Diskutuojant buvo paliesta tema ir apie valdžios dėmesį Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestrui. A. Neiberka informavo apie Savivaldybės skiriamą finansinę paramą šiam rajoną ir Lietuvą garsinančiam kolektyvui. S. Aželskas orkestrą pavadino Kybartų krašto stebuklu, bet apgailestavo, jog visuomenė labai retai mato šio garsaus orkestro pasirodymus. Tokios politiko užuominos salėje sėdėję kybartiečiai, ko gero, nesuprato, nes koncertų orkestrantai surengia išties nemažai.

Reakcijos sulaukė ir Ž. Gelgotos, atrodė, juokais išsprūdęs pasiūlymas orkestrui atvykti į senosios Vilkaviškio autobusų stoties atsisveikinimą ir sugroti paskutinį maršą. Studentė Greta politiko repliką priėmė kaip įžeidimą, sakydama, kad „tas juokelis nuskambėjo neskaniai“.

Kybartietis Stasys „prie sienos rėmė“ A. Neiberką, tvirtindamas, jog šis per savo kadenciją „nieko gero nepadarė“. Pedagogas Juozas klausė, kam rajone reikalinga Švietimo pagalbos tarnyba. Kybartų gyventojas Vytautas stebėjosi, kad kai kurie kandidatai į merus „nesigaudo“ miesto erdvėse ir painioja informaciją. Kybartietis Algimantas teiravosi, kas bus su rajono šilumos ūkiu, kai pasibaigs Savivaldybės sutartis su šiuo metu šilumą tiekiančia UAB „Litesko“.

Salėje sėdėję žmonės drąsiai stojo iš savo vietų, uždavinėjo klausimus, kurių buvo ir labai nepatogių politikams, bet į visus juos kandidatai stengėsi atsakyti. Būta ir pagyrų, ir karštų plojimų. Kartais aplodismentai nuskambėdavo tai iš vieno salės krašto, tai iš kito, nes politikus aktyviai palaikė į debatus juos atlydėję bendražygių būreliai.

Dangyra APANAVIČIENĖ

Raimundo MASLAUSKO nuotr. Debatus vedusi Rita Glazer ir visi keturi kandidatai į merus (iš kairės): Žilvinas Gelgota, Algirdas Neiberka, Valentinas Gražulis ir Saulenas Aželskas.

Publikuota: „Santaka“, 2019-02-11.


  • 0

Futbolo spektaklis Kybartuose

Sausio–kovo mėnesiais, pasiruošimo vasaros futbolo sezonui laikotarpiu, visoje Lietuvoje vyksta įvairaus amžiaus grupių futbolo turnyrai. Ne išimtis ir Lietuvos futbolo pradininkas – Kybartų miestas. „Saulės“ progimnazijoje buvo surengtas ilgamečio Kybartų futbolo komandos „Sveikata“ žaidėjo Romualdo Karkos atminimo taurei laimėti skirtas tradicinis tarptautinis salės vaikų futbolo turnyras.

R. Karka sportinį kelią pradėjo kaip krepšininkas Klaipėdos „Darbo rezervų“ komandoje, o futbolą pasirinko 1963 m. pradėjęs žaisti Kybartuose. Trenerio Vytauto Kochanausko išugdytas futbolo talentas Kybartų „Sveikatos“ komandoje per 20 sportinės karjeros metų sužaidė daugiau nei 300 rungtynių. R. Karka išsiskyrė artistišku žaidimu aikštėje ir pasiaukojimu šiai sporto šakai. Šiemet kovą futbolo legendai būtų sukakę 74 metai. Sportininko atminimą prieš varžybų atidarymą turnyro dalyviai ir organizatoriai pagerbė Kybartų kapinėse ant kapo uždegdami atminimo žvakeles.

R. Karkai skirtas atminimo turnyras organizuojamas nuo 2004 m. Šįkart į jubiliejinį, jau 15-ąjį, turnyrą atvyko 79-erių veteranas, praeityje garsus „Sveikatos“ vartininkas Algimantas Civinskas, R. Karkos sūnūs Tomas ir Saulius. Jie perdavė ilgametės turnyro puoselėtojos ir iniciatorės, šiuo metu sunkų neįgalumą besigydančios mokytojos Dalijos Agotos Karkienės linkėjimus visiems futbolo gerbėjams ir turnyro dalyviams. Jo organizavimo estafetę perėmęs jaunimo sporto klubas „Kybartų jaunystė“ šiais metais sulaukė gražaus būrio renginio rėmėjų: tai – Kybartų „Saulės“ progimnazija, Ž. Kazakevičiaus implantologijos centras, Žilvinos Urbonavičienės įmonė, „Anodas.lt“, „Remax“, UAB „Metbela“, UAB „Transportas LT“, „Tiplan“ ir „Granplasta“.

Atkaklios turnyro kovos vyko 2004– 2005 m. gimusių žaidėjų grupėje. Rungtyniavo SK „Kybartų jaunystė“, Klaipėdos FM, FK „Trakai“, Tauragės FK „Tauras“, komandos „Rominta-1“ ir „Rominta-2“ iš Goldapo (Lenkija). Tik po paskutinių rungtynių paaiškėjo turnyro nugalėtojai bei prizininkai. Džiūgavo turnyro taurės laimėtoja – komanda iš kaimyninės Lenkijos „Rominta-2“. Nusivylimo neslėpė antrą vietą iškovojusi „Kybartų jaunystė“ (treneris Rimas Kanopa), trečia liko Klaipėdos FM komanda.

Jauni futbolininkai stengėsi demonstruoti gražų futbolą, ir varžybų organizatoriai jų pastangas deramai įvertino. Geriausiu turnyro gynėju pripažintas Klaipėdos FM gynėjas Dominykas Narvilas. Geriausiu vartininku išrinktas Macej Gryko („Rominta-2“), o geriausiu puolėju – Evaldas Rašimas (SK „Kybartų jaunystė“). Specialiu prizu apdovanotas Dominikas Skiba iš komandos „Rominta-2“. Prizai įteikti ir talentingiausiems kiekvienos komandos žaidėjams. Visi turnyro žaidėjai apdovanoti medaliais, prizines vietas užėmusios komandos – taurėmis. Teisėjams bei treneriams įteiktos atminimo dovanos, medaliai.

Per turnyro uždarymą SK „Kybartų jaunystė“ pirmininkas Mindaugas Radzevičius padėkojo renginio rėmėjams ir svečiams, jauniesiems futbolininkams palinkėjo pergalių ir pakvietė visus po metų vėl atvykti į Kybartus. Vyriausiasis turnyro teisėjas S. Karka dėkojo už gražią futbolo šventę, o žaidėjams linkėjo atkaklumo, mėgti futbolą, treniruotis ir tapti tokiais futbolininkais, koks buvo legendinis Kybartų „Sveikatos“ žaidėjas R. Karka.

Sigitas KURAS

Nuotr. Tradicinis tarptautinis salės vaikų futbolo turnyras, skirtas ilgamečio Kybartų futbolo komandos „Sveikata“ žaidėjo Romualdo Karkos atminimo taurei laimėti, subūrė dešimtis sportininkų.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian