Aktualijos

  • 0

Renka paramą stokojantiesiems

Du jauni kybartiečiai: gimnazistas Paulius Norvilaitis ir verslininkė Živilė Stumbrienė artėjant Kalėdoms ėmėsi kilnaus reikalo – rinkti drabužius ir daiktus nepasiturintiems vietiniams žmonėms.

– Pagalvojome, kad kai kurios šeimos Kybartų mieste, ir ne tik jame, gyvena kukliai, o daugelis iš mūsų savo namuose laikome daiktų, kuriuos gaila išmesti, bet atiduoti nėra kam. Tad nusprendėme pabūti tarpininkais tarp turinčių ir stokojančių žmonių, – pasakojo kybartiečiai. – Pasiskelbėme feisbuke ir pradėjome darbą. Nesitikėjome, kad atsiras tiek daug padėti norinčių gyventojų.

Du veiklius žmones nudžiugino vietos verslininkai, kurie leido naudotis prie autobusų stoties esančiomis buvusios kavinės patalpomis. Ten Živilė su Pauliumi pirmadienio ir penktadienio vakarais priima žmonių atvežtus daiktus. Prie idėjos sumanytojų greitai prisijungė ir gera dešimtis savanorių, tarp kurių ne tik jauni, bet ir brandaus amžiaus žmonės. Jie padeda rūšiuoti surinktus daiktus.

– Vos pradėję dirbti sulaukėme daugybės skambučių, kad pasiimtume dėžes su labdarai skirtais daiktais. Vakarais patys važiuojame, parsivežame, kartais atsiranda žmonių, kurie mums padeda ir atveža kitų paaukotus daiktus savo transportu. Už tai mes jiems esame labai dėkingi, – pasakojo Živilė.

Ši jauna moteris jau pernai iš pažįstamų rinko daiktus sunkiau gyvenančioms šeimoms. Ji pati augina keturmetes dvynukes ir dar spėja vadovauti savo įkurtam gėlių verslui. Kybartietė „Maximos“ prekybos centre turi gėlių parduotuvę, puošia patalpas šventėms. Jaunos gėlininkės Živilės sukurtas puokštes adresatams pristato dvi merginos, persirengusios užsakovo pageidaujamais personažais. Kaip sakė verslininkė, tokia paslauga labai populiari ne tik Kybartuose, bet ir visame rajone.

Nepaisydama didelio užimtumo darbe ir namuose, jauna moteris sako norinti daryti gera kitiems, o laiko tam visada atsiranda.

Ne ką mažiau entuziastingas daryti gerus darbus yra ir Paulius Norvilaitis. Jis – kelių įdomių labdaros projektų autorius. Apie gimnazisto surengtas „Šimtmečio vaiko“ ir grožio salono kasdienybės fotosesijas esame rašę „Santakoje“. Viename iš savo renginių Paulius susipažino su Ž. Stumbriene ir, kaip juokėsi patys, abu pajuto, kad „atitiko kirvis kotą“. Kybartiečiai jau seniai norėjo daryti kažką panašaus ir dairėsi bendraminčių. Tad kai susipažino, ilgai nedelsę ėmėsi darbo.

Kol kas jauni žmonės dar nežino, kaip ir kam dalys surinktus daiktus. Jie ketina kreiptis į Kybartų seniūnijos socialinius darbuotojus, kurie galbūt informuos nepasiturinčius žmones apie jų labdaringą veiklą, o gal galės tarpininkauti dalijant daiktus. Živilė ir Paulius ragina kukliau gyvenančius žmones ateiti į patalpas, kur jie laiko surinktas gėrybes, ir pasirinkti reikalingų daiktų.

Paklausti, ar nebijo būti užversti kalnais drabužių, kybartiečiai sakė apie tai kol kas negalvoję. Nors įvairiais daiktais: ne tik drabužiais, batais, bet ir ilgai negendančiais maisto produktais, vaikiškais vežimėliais, žaislais, net baldais – jų turimos patalpos pildosi sparčiai, idėjos iniciatoriai tikisi, kad viso to tikrai kam nors prireiks.

Tad visus norinčius dalytis arba ko nors stokojančius Paulius ir Živilė kviečia pirmadieniais, nuo 17 iki 19 val., ir penktadieniais, nuo 16 iki 19 val., atvykti adresu: J. Basanavičiaus g. 13, Kybartai.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Asmeninio albumo nuotr. Živilė Stumbrienė ir Paulius Norvilaitis dirba norėdami paremti kukliai gyvenančius žmones.

Publikuota: „Santaka“, 2018-10-19.


  • 0

Vaizdo kameros stebi miestą ir dieną, ir naktį

Kybartuose sumontuotos aštuonios stebėjimo kameros. Pasak seniūno Romo Šunoko, teritoriją stebinčios „akys“ gerokai palengvins policijos darbą ieškant nusikaltėlių, o seniūnijos darbuotojams, pastebėjusiems ką nors negero, bus galima operatyviai reaguoti.

– Jau ne vienus metus kenčiame nuo chuliganų. Miesto parke išvartomi suolai, šiukšliadėžės, pastebime vis daugiau dažais išpurkštų užrašų įvairiose Kybartų vietose. Iki šiol nepavykdavo sužinoti, kas čia „darbuojasi“, – pasakojo seniūnas.

Kybartuose padaugėjo automobilių apiplėšimų, žmonės jaučiasi nesaugiai, ypač kai mieste panaikino policijos nuovadą. Apie visus įvykius seniūnas raštu informuoja policijos pareigūnus, bet dažniausiai gaunamas atsakymas, kad nieko išsiaiškinti nepavyko.

Tačiau dabar, seniūno manymu, viskas bus kitaip. Kameros puikiai fiksuoja vaizdą ir dieną, ir naktį. Kai mažiau šviesos, kameros automatiškai persijungia į nakties režimą ir padaro geros kokybės nespalvotą įrašą. Nufilmuotą vaizdą galima prisiartinti, jis yra labai aiškus.

Dvi miestą stebinčios „akys“ sumontuotos priešais seniūnijos pastatą ir fiksuoja vaizdus visoje J. Basanavičiaus gatvėje. Dvi kameros pakabintos prie autobusų stoties, dvi įrengtos miesto sode, viena – ant kultūros centro pastato. Panoraminė kamera sumontuota ant Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios bokšto ir „žvilgsniu“ aprėpia visą miesto centrą. Vaizdo kameros išdėstytos taip, kad būtų stebimi svarbūs, žmonių pamėgti ir dažnai lankomi objektai.

Kameros valdomos iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje įrengto centrinio valdymo pulto, į kurį transliuojamas vaizdas. Stebimos vietos taip pat matomos Kybartų seniūnijos darbuotojų kompiuteriuose.

Pasak Savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo Ramuno Valento, pagrindinis įrašymo įrenginys sumontuotas Vilkaviškyje ir visi įrašai saugomi tame įrenginyje.

Kamerų su visa priklausoma įranga montavimu rūpinosi UAB „Cgates“. Visi darbai Savivaldybei kainavo apie 10 tūkst. eurų.

Stebėjimo kameros pajungtos tiesiai į bendrą saugų Savivaldybės institucijų tinklą, už duomenų perdavimą niekam mokėti nereikės. Su turimais įrašymo įrenginiais kamerų tinklą Kybartuose bus galima plėsti, nes „akių“ dar labai reikėtų Užgelžkelėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, prie muitinės.

Moderni vaizdo stebėjimo sistema mūsų rajone diegiama nuo pernai. Pradėta nuo Vilkaviškio miesto. Centrinėje viešojoje erdvėje – J. Basanavičiaus aikštėje ir jos prieigose – pastatytos aštuonios vaizdo kameros. Vėliau papildomai įrengta dar 19 vaizdo stebėjimo kamerų įvairiose miesto erdvėse. Iš viso Vilkaviškį stebi 27 kameros.

Tikimasi, kad išplėtus vaizdo stebėjimo kamerų tinklą rajone sumažės vandalizmo ir chuliganizmo atvejų, bus greičiau ištiriami nusikaltimai ir viešosios tvarkos pažeidimai.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Kybartuose sumontuotos kameros stebi ne tik gatves, bet ir miesto sodą, kuris nuolat siaubiamas vandalų.

Publikuota: „Santaka“, 2018-10-19.


  • 0

Susitikime aptarti miestui aktualūs klausimai

Savivaldybėje apsilankę Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai su rajono vadovais aptarė du svarbius klausimus: dėl Pasaulio kybartiečių galerijos Kybartuose įkūrimo ir dėl avarinės būklės pastato, kuris dėl išskirtinės architektūros yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą, likimo.

Kalbėdamas apie Pasaulio kybartiečių galerijos Kybartuose įkūrimo galimybes Savivaldybės meras Algirdas Neiberka draugijos narius informavo, kad jau yra nuspręsta galeriją įkurti prie Kybartų kultūros centro. Tačiau tam reikia inicijuoti Kybartų kultūros centro veiklos nuostatų pakeitimus, į šios įstaigos funkcijas įtraukiant kultūrinio švietimo veiklą. Artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje ketinama pristatyti naujų Kybartų kultūros centro veiklos nuostatų projektą ir jį patvirtinti.

Susitikime Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl avarinės būklės pastato Kybartuose, J. Basanavičiaus gatvėje, likimo. Dalies šio statinio bendrasavininkė yra ir Pasaulio kybartiečių draugija. Pasak draugijos atstovų, siekdami išsaugoti pastatą per daugelį metų jie jau padarė viską, kas buvo jų galiose, tačiau dabar supranta, kad yra nebepajėgūs toliau tęsti šį sumanymą.

Dėl vientisumo, išsaugotos puošybos, Karaliaučiuje pagamintų metalinių žaliuzių krautuvėlių langams pastatas J. Basanavičiaus gatvėje įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Tačiau namą 2000 metais itin nuniokojo kilęs gaisras ir kai kurių jo patalpų savininkų neveiklumas. Šiuo metu pastatas yra tokios būklės, kad, regis, tuoj grius. Aplinkiniams jis kelia didelį pavojų. Tad namą reikia arba sutvarkyti, arba nugriauti, tačiau tam turi pritarti visi savininkai.

Šis klausimas ne kartą buvo svarstytas su patalpų savininkais, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Marijampolės teritorinio padalinio atstovais, tačiau prie vieningos nuomonės, kaip išsaugoti pastatą, taip ir nebuvo prieita.

Prastėjant pastato būklei, prieš keletą savaičių (rugpjūčio 29 d.) Savivaldybė raštu kreipėsi į visus patalpų savininkus dėl statinio nepriežiūros, nurodydama, kad nesiimant jokių veiksmų dėl patalpų avarinės grėsmės pašalinimo bus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir Savivaldybės administracija skirs baudas. Dėl statinio nepriežiūros neigiamai pasisakė ir Kultūros paveldo departamentas.

Savivaldybė nenusišalina nuo pagalbos sprendžiant šį klausimą, tačiau galutinis sprendimas – tik savininkų rankose.

Ieva ŠLIVINSKIENĖ

Autorės nuotr. Pasaulio kybartiečių draugijos atstovus Savivaldybėje priėmė rajono vadovai.


  • 0

Kybartų bažnyčia pasiekė aukso amžių

Savaitgalį Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia švęs savo 90 metų jubiliejų. Iškilminga proga parapija laukia garbingų svečių, tarp kurių bus ir bažnyčios projekto autoriaus, garsaus to meto architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikuonys.

Moderni ir vienintelė

Vienuoliktasis bažnyčios klebonas Vaidotas Labašauskas, Kybartuose dirbantis jau devintus metus, kukliai vertina savo darbus. Tačiau pripažįsta, kad kiekvienas bažnyčios vadovas paliko savo brydę, kurią iš laiko perspektyvos gali vertinti senieji parapijiečiai.

Nuo to laiko, kai kunigas Vincentas Vizgirda 1914 m. parengė Kybartų lietuvių bendruomenės prašymą Seinų vyskupui Antanui Karosui steigti Kybartų parapiją, praėjo daugiau nei šimtmetis. Pirmuoju kuriamos parapijos klebonu paskirtas Stanislovas Čepulis pradžioje sukūrė Kybartų katalikų parapijos steigimo komitetą.

1922 m. iš Lietuvos geležinkelių valdybai priklausančios aikštės įsigytas žemės sklypas. Jame ir pradėti bažnyčios projektavimo darbai. Rengti projektą buvo pakviestas garsus to meto architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, įsteigtas bažnyčios statymo komitetas, tarp kurio narių, be kunigo S. Čepulio, buvo miesto burmistras, banko valdytojas ir du ūkininkai.

V. Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo modernią neoromaninių formų bažnyčią, arka sujungtą su atskiru varpinės bokštu. Tokio tipo bažnyčia – vienintelė Lietuvoje.

Sugriovė karas

Iš pradžių architekto užmačios buvo platesnės – įrengti net šešis modernių formų altorius, bet iki galo suprojektuoti tik du: Didysis ir Šv. Teresėlės koplyčios.

Bažnyčia pradėta statyti 1923 m. Darbų pradžiai dalį lėšų suaukojo parapijiečiai ir užsienyje gyvenantys lietuviai. 1928 m. vasarą baigti bažnyčios mūrijimo ir tinkavimo darbai, uždengtas raudonų čerpių stogas ir spalio 1 d. iškilminga procesija įžengė į pastatytą, bet iki galo dar neįrengtą bažnyčią, kuri buvo pašventinta ir gavo Eucharistinio Išganytojo titulą. Tik po metų jaunas, vėliau savo darbais išgarsėjęs skulptorius Bronius Pundzius pradėjo kurti Didįjį altorių su Nukryžiuotojo skulptūrine grupe. Tokia altoriaus kompozicija yra viena iš nedaugelio XX a. pradžios Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Jis pripažintas kultūros paveldo objektu.

Kadangi trūko lėšų, bažnyčiai pastatyti ir iki galo įrengti prireikė daugiau kaip 15 metų. Tačiau netrukus Kybartų parapiją ištiko skaudus smūgis. 1944 m. bažnyčia besitraukiančios vokiečių armijos buvo subombarduota. O miestą užėmus raudonarmiečiams, ji buvo galutinai išniekinta: sukūrentos medinės lubos, grindys, durys, pagrobtas bokšto varpas. Bažnyčia buvo atstatyta tik pokaryje.

Keitėsi klebonai

Per devynis dešimtmečius Kybartuose klebonavo 11 kunigų. Be jau minėto jos kūrėjo S. Čepulio, ketverius metus bažnyčiai vadovavo kun. Antanas Steponaitis, penkiolika – kun. Vincentas Padolskis. 1960 m. Kybartų parapijos klebonu paskirtas kun. Aloyzas Šlapkauskas, 1964 m. – kun. Pranciškus Matulaitis.

1975 m. Kybartuose pradėjo klebonauti vienas veikliausių Vilkaviškio vyskupijos kunigų, dabar Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Jo iniciatyva buvo pradėtas leisti ir platinti pogrindinis leidinys „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Klebonaudamas Kybartuose S. Tamkevičius kartu su keturiais kunigais įkūrė katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Už savo veiklą buvo persekiojamas sovietų valdžios institucijų, o 1983 m. suimtas ir penkeriems metams įkalintas.

Suėmus kun. S. Tamkevičių, Kybartuose klebono pareigoms paskirtas kun. Gintautas Steponaitis. Po poros metų klebono pareigas pradėjo eiti kun. Alfonsas Sadauskas, dar po septynerių – Vaclovas Stakėnas, kuris vis dar nuoširdžiai tarnauja Kybartų parapijai.

Kai 2002 m. kun. V. Stakėnas tapo parapijos altaristu, klebonu paskirtas kun. Vytautas Sakavičius. Nuo 2010 m. parapijai vadovauja kun. Vaidotas Labašauskas.

Puikus palikimas

Dabartinis klebonas V. Labašauskas sako gavęs puikų pirmtakų palikimą, mat parapijos bendruomenė nuo S. Tamkevičiaus laikų turi gilų vertybinį požiūrį, į veiklą aktyviai įsijungia jaunimas. Tačiau, kaip ir visuose provincijos miesteliuose, jaunosios kartos gretos retėja, tad parapija sensta. Vis dėlto parapijiečiai sekmadieniais žavisi bažnyčioje giedančiu jaunimo choru, kurio dainininkai giedoti grįžta net iš studijų didžiuosiuose miestuose.

Klebonas pasidžiaugė ir kun. V. Sakavičiaus indėliu į bažnyčią. Jo klebonavimo metu sutvarkytas šventorius, įrengtas įspūdingas bažnyčios išorės naktinis apšvietimas, nuliedinti varpai, mat iki tol į šventovę kviesdavo mažas suskilęs varpelis.

Dabar skamba trys varpai. Didžiausias, sveriantis 500 kg, turi Dievo tarno Jono Pauliaus II vardą, beveik perpus lengvesnis, 290 kg, pavadintas Palaimintojo Jurgio Matulaičio vardu, o mažiausias, 150 kg svorio, gavo Šventosios Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo veido Teresės vardą.

Pasikeitė neatpažįstamai

Per pastaruosius kelerius metus Kybartų bažnyčia dar labiau išgražėjo ir tapo moderni. Pirmiausia atvykęs į naują parapiją kunigas V. Labašauskas griebėsi tvarkyti bažnyčios įgarsinimą, mat žmonės skųsdavosi negirdį pamokslo. Vėliau buvo pakeistas bažnyčios stogas, po remonto baltumu sušvito fasadas, langai sutvisko meniškais vitražais.

Klebonui ramybės nedavė tai, kad žiemą bažnyčioje žmonėms būdavo šalta. Senoji šildymo sistema veikė neefektyviai, tad buvo būtina ją keisti. Specialistai patarė įrengti grindinį šildymą, šilumai gaminti buvo pasitelkti šiluminiai siurbliai.

Dabar klebonas šypsosi prisiminęs, kaip geros valios verslininkai pasiūlė bažnyčios grindims dovanoti plyteles. Tiesa, tuomet klebonas įsivaizdavo, kad plotas, kurį reikia padengti, gal keliasdešimties kvadratinių metrų. Tačiau peržiūrėjus brėžinius paaiškėjo, kad plotas bene dešimtkart didesnis. Vis dėlto verslininkai pažadą tesėjo.

Bendradarbiaujant su ta pačia bendrove buvo pastatyta nauja krikštykla, sakykla, pultas, altorius, priekiniuose languose sudėti nauji vitražai. Tad iš toliau atvykusiems svečiams, kurie bažnyčioje lankėsi prieš kelerius metus, ji pasikeitusi neatpažįstamai.

Kviečia į renginius

Nors naujovėms atviras V. Labašauskas pritaria, kad bažnyčia turi lavinti tikinčiųjų meninį skonį, vis dėl to laikosi nuomonės, kad bažnyčia priklauso žmonėms. Tad modernistiškai įrengti maldos namai, ko gero, vyresnio amžiaus kybartiečiams būtų svetimi. Nes Bažnyčia, anot kunigo, tai pirmiausia parapijos žmonės, bendruomenė, jų nuoširdus tikėjimas.

Būtent visų parapijiečių klebonas laukia jubiliejiniuose bažnyčios renginiuose. Rytoj, rugsėjo 29 d., 18 val., Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje vyks sakralinės muzikos vakaras. Gražiausias giesmes, sukurtas nuo Viduramžių iki mūsų laikų, atliks ansamblis „David Antiquor“.

Sekmadienį, 12 val., bus aukojamos šv. Mišios, po kurių vyks agapė. Renginyje koncertuos orkestras „Kybartai“, prisiminimais apie senelį architektą V. Landsbergį-Žemkalnį dalysis jo anūkė Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė, kuri pristatys ir Kybartų bažnyčios architektūrinės idėjos priešistorę. Laukiama ir kitų garbių svečių.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Klebonas Vaidotas Labašauskas už pagalbą puoselėjant bažnyčią dėkingas puikiems savo parapijos žmonėms.

Publikuota: „Santaka“, 2018-09-28.


  • 0

2018-09-29 PKD visuotinis susirinkimas

Rugsėjo 29 d., 13 val., J. Basanavičiaus g. 9, Kybartuose, šaukiamas Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) visuotinis susirinkimas.

Darbotvarkė:
1. PKD metinės ir finansinės veiklos ataskaitų tvirtinimas.

2. PKD valdybos ir pirmininko rinkimai.

3. Algimanto Kezio galerijos Kybartuose būklės aptarimas ir būsimos veiklos pristatymas.

4. Kybartų architektūros paveldo reikalai.

5. Pasirengimas Kybartų miesto 100-me čiui.

6. Kiti klausimai.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-28, Užsk. 2881


  • 0

Gyventojai pasipriešino didžiųjų atliekų aikštelės kaimynystei

Jau šiemet Kybartuose turėtų atsirasti didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelė. Tai – didelis patogumas seniūnijos gyventojams. Vis dėlto greta rengiamos naujosios aikštelės gyvenantys žmonės tokiais pokyčiais nėra labai patenkinti.

„Su mumis nesitarė“

Į redakciją neseniai paskambinusi kybartietė buvo gerokai įpykusi. Ji sakė gyvenanti J. Biliūno gatvėje, ten, kur dabar rengiama jau suprojektuota nauja didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (DGASA). Moteris teigė visai nesidžiaugianti, kad teks gyventi šalia tokios vietos, kur laikomos pavojingosios atliekos.

Kybartietė piktinosi, kad nuo aikštelės ribos iki artimiausių privačių namų – vos 19 metrų. Tuo tarpu teisės aktai, anot jos, reikalauja panašius objektus statyti ne arčiau kaip 50 metrų nuo gyvenamųjų pastatų.

„Projektą daro už Europos Sąjungos pinigus, bet ne pagal Europos standartus. Su gyventojais niekas nesitarė: suprojektavo, žemę nulygino, kuolus sukalė – tuoj statybos prasidės. Ir visai priešais gyvenamuosius namus, tik kitapus gatvės! Tegul tą aikštelę stato, bet toliau, juk ploto ten – daugybė. Mes, gyventojai, statybininkams dirbti neleisime!“ – kalbėjo moteris.

Patogu ir virbaliečiams

Priminsime, kad šiuo metu visoje apskrityje vykdomas projektas „Marijampolės regiono komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra“. Jo vertė – beveik 4,5 mln. eurų. Iki kitų metų pabaigos už šias lėšas visoje apskrityje planuojama atnaujinti prie daugiabučių namų esančias arba įrengti naujas aikšteles konteineriams, beveik 3000 konteinerių pakeisti naujais, gyventojams išdalyti dar 4000 žaliųjų atliekų kompostavimo dėžių.

Taip pat numatyta atnaujinti 6 apskrityje esančias didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles ir įrengti 3 naujas, vieną iš jų – Kybartuose.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, kad tokia aikštelė – puikus sprendimas ne tik kybartiečiams, bet ir greta esančiam Virbalio miestui. Kaip tik dėl to ir pasirinkta tokia vieta, kad ją patogu būtų pasiekti ir virbaliečiams.

„Gyventojai neturėjo kur dėti stambių atliekų ir jas palikdavo bet kur. Kai anksčiau kokį žmogelį pričiupdavau paliekantį savo seną televizorių ar fotelį prie konteinerių ir liepdavau savo senienas vežti iki Vilkaviškio, tas net į kalbas nesileisdavo – per toli. Taigi naujoji aikštelė žmonėms bus tikrai didelis patogumas“, – kalbėjo seniūnas.

Siūlėsi nuvežti į Vilkaviškį

Kalbėdamas apie konfliktą dėl aikštelės lokalizacijos miesto vadovas pirmiausiai įžvelgė žmonių nenorą domėtis tuo, kas jau yra padaryta.

„Siūliausi tą moterį ir kitus ten gyvenančius žmones nuvežti parodyti, kaip atrodo DGASA Vilkaviškyje. Ten juk dirba žmogus, kuris prižiūri tvarką, priima atliekas. Ir jokio kvapo, jokios smarvės, jokių į aplinką tekančių nuodingų medžiagų nėra. Bet niekas nevažiavo. Tiesa, kiti gyventojai lyg ir suprato, kai jiems išaiškinome situaciją, tik viena moteris net į kalbas nesileido, – traukė pečiais seniūnijas. – O kad aikštelę toje vietoje suprojektavo, nėra ko stebėtis – juk projektuotojai formuoja sklypą prie kito sklypo ribų. Ir neabejoju, kad į visus standartus ir reikalavimus buvo atsižvelgta“, – dėstė R. Šunokas.

Be to, ir įvažiuojama į aikštelę bus ne nuo gyventojų pusės, o ten, kur bus įrengtas keliukas į naująją gaisrinę. Tai buvo dar viena priežastis projektuoti abu sklypus (gaisrinės ir DGASA) šalia, o ir gyventojams taip bus ramiau bei patogiau.

Anot R. Šunoko, naujosios aikštelės projektas visuomenei buvo pristatytas, kaip to reikalauja teisės aktai: apie jo viešą svarstymą skelbta spaudoje, pačioje seniūnijoje, tačiau iš gyventojų niekas neatėjo pasidomėti.

Apsaugos zona sutampa su sklypo riba

Projekto vykdytojo – Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro – direktorius Algirdas Bagušinskas taip pat teigė, kad šiuo atveju jokie teisės aktai pažeisti nebuvo.

Jis tvirtino, jog aikštelėje nebus surenkamos maisto, mišrios komunalinės atliekos, tad jokios smarvės nebus.

„Marijampolėje tokia aikštelė įrengta mieste, Vokiečių gatvėje, Šakiuose – prie sodų bendrijų, ir niekur jokių problemų nekyla. Šį sklypą formavo rajono Savivaldybė, ir manau, kad viskas buvo įvertinta, teisės aktai – nepažeisti“, – kalbėjo A. Bagušinskas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės ekologas Darius Bunikis teigė, kad šiuo konkrečiu atveju, remiantis atsakingų institucijų išvadomis, ne tik 50, bet ir 10 metrų atstumas iki gyvenamųjų namų nėra būtinas, nes nebus vykdoma jokia veikla, per kurią galėtų būti užteršta aplinka.

„2016 m. buvo atlikta planuojamos ūkinės veiklos atranka, nurodyta objekto vieta, detaliai aprašyta veikla. Vyko derinimai rengiant projektą, taip pat yra Visuomenės sveikatos centro išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Joje įrašyta, kad nuo artimiausio gyvenamosios paskirties pastato yra 19 metrų, iki visuomeninės paskirties pastato – 20 metrų. Ataskaitoje siūloma nustatyti sanitarinę apsaugos zoną, sutapatinant su formuojamomis žemės sklypo ribomis. Taigi, apsaugos zona šiuo atveju net neišsiplečia už žemės sklypo ribų. Aikštelėje numatyta kieta danga, lietaus vanduo subėgs į surinkimo sistemą, įrengtos naftos gaudyklės. Atliekos bus surenkamos į konteinerius ir sandėliuojamos tik laikinai, kol jas pasiims atliekų tvarkytojai. Pavojingosios atliekos bus sandėliuojamos atskiruose uždaruose metaliniuose konteineriuose ir dar uždaroje patalpoje, tad su aplinka jokio sąlyčio nebus, kaip nebus ir jokios aplinkos taršos“, – kalbėjo D. Bunikis.

Eglė MIČIULIENĖ

Autorės nuotr. Priekaištai dėl didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelės pasipylė tada, kai ji jau buvo pradėta formuoti.

Publikuota: „Santaka“, 2018-07-24.


  • 0

Netekome iškilaus kybartiečio Arūno Žemaitaičio

Kategorija :Aktualijos

Po sunkios kovos su onkologine liga, netikėtai mirė aktorius, kybartietis Arūnas Žemaitaitis.  Gerbiamas dėl savo talento, mylimas gimto krašto žmonių ir bendražygių, Arūnas paliko gilų pėdsaką daugelio širdyse. 

Atsisveikinimas su Arūnu vyksta Kybartų kultūros centre. Laidotuvės vyks trečiadienį, karstas išnešamas 13.45 val., o 14 val. bus aukojamos šv. Mišios už Arūną.

Artimieji prašo gerbti jų valią ir į šermenis atnešti tik po vieną gėlės žiedą.

Mylimai Arūno šeimai šiuo metu pagalbos reikia kaip niekad. Be vyro ir tėčio liko žmona Alvija ir trys dukrytės.

Jeigu tik turite galimybę, padėkite Arūno šeimai, išgyvenančiai sunkų likimo smūgį. Į pagalbą jungiasi Arūno kolegos, bendražygiai iš Lietuvos ir užsienio bei visi jį minintys geru žodžiu.

Piniginę auką galima pervesti į sąskaitą.

SWED bankas

LT25 7300 0101 5511 4343

Alvija Žemaitaitė

Pavedimo paskirtis: Parama gydymui

Visą informaciją, kaip skirti paramą gyvenant užsienyje, rasite paspaudę ČIA


  • 0

Likimo smūgis – susitelkime dėl Arūno Žemaitaičio šeimos

Kategorija :Aktualijos

Liga nesirenka. Iš Kauno atskriejo liūdnos žinios dėl mylimo, iškilaus kybartiečio, šviesaus talento asmenybės – Arūno Žemaitaičio. Visiems gerai pažįstamas, šilumos nestojantis Arūnas, pralaimėjo kovą su sunkia onkologine liga.

Mylimai Arūno šeimai šiuo metu pagalbos reikia kaip niekad. Be vyro ir tėčio liko žmona Alvija ir trys dukrytės.

Jeigu tik turite galimybę, padėkite Arūno šeimai, išgyvenančiai sunkų likimo smūgį. Į pagalbą jungiasi Arūno kolegos, bendražygiai iš Lietuvos ir užsienio bei visi jį minintys geru žodžiu.

Piniginę auką galima pervesti į sąskaitą.

SWED bankas

LT25 7300 0101 5511 4343

Alvija Žemaitaitė

Pavedimo paskirtis: Parama gydymui

Visą informaciją, kaip skirti paramą gyvenant užsienyje, rasite paspaudę ČIA


  • 0

Popietė požemiuose

Kybartuose vyko jau tradicija tampanti šventinė popietė „Atveriame istorijos puslapius“.

Antrąjį kartą ši šventė buvo surengta legendiniuose po Kybartų geležinkelio stotimi esančiuose požemiuose. Savo muzika susirinkusiuosius šildė moterų vokalinis ansamblis „Vakaris“ iš Vilkaviškio bei Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokiniai. Smuiku griežė kybartietė Rimutė Gliaubicienė.

Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius papasakojo, jog šie požemiai atrasti 2002 metais, kai tuometinį apleistą pastatą nuosavybės teise perėmė valstybė ir pradėjo jį renovuoti. Pastatas, kurį suprojektavo Prancūzijos architektai, yra pastatytas 1863 m., jame buvo įrengta geležinkelio stotis. Požemiai buvo skirti prekėms sandėliuoti. Net dešimt procentų Rusijos importuojamų ir eksportuojamų prekių keliavo per Kybartus. Istorijos puslapiuose rašoma, kad per šį sandėlį nelegaliai į Vokietiją buvo išgabenta 280 aukso luitų. Nors karo metu pastatas nukentėjo nuo dviejų sviedinių, tačiau šie požemių nesugriovė.

V. Katkevičius pasidžiaugė, jog ši unikali vieta po truputėlį tampa Kybartų traukos centru, ir dėkojo visiems bendruomenės nariams, prisidėjusiems prie požemių atnaujinimo darbų. Ateityje planuojama čia surengti vis daugiau ekskursijų ir renginių.

Popietėje dalyvavęs Seimo narys Kęstutis Smirnovas įteikė padėką Kybartų bendruomenės pirmininkui už iniciatyvumą ir istorijos vertybių puoselėjimą. Politikas dėkojo V. Katkevičiui už bendruomenės įtraukimą ir svarų indėlį organizuojant Kybartų miesto požemių atnaujinimo darbus.

Ieva BOSEVIČĖ

Publikuota: „Santaka“, 2018-04-20.


  • 0

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian