Aktualijos

  • 0

Netekome iškilaus kybartiečio Arūno Žemaitaičio

Kategorija :Aktualijos

Po sunkios kovos su onkologine liga, netikėtai mirė aktorius, kybartietis Arūnas Žemaitaitis.  Gerbiamas dėl savo talento, mylimas gimto krašto žmonių ir bendražygių, Arūnas paliko gilų pėdsaką daugelio širdyse. 

Atsisveikinimas su Arūnu vyksta Kybartų kultūros centre. Laidotuvės vyks trečiadienį, karstas išnešamas 13.45 val., o 14 val. bus aukojamos šv. Mišios už Arūną.

Artimieji prašo gerbti jų valią ir į šermenis atnešti tik po vieną gėlės žiedą.

Mylimai Arūno šeimai šiuo metu pagalbos reikia kaip niekad. Be vyro ir tėčio liko žmona Alvija ir trys dukrytės.

Jeigu tik turite galimybę, padėkite Arūno šeimai, išgyvenančiai sunkų likimo smūgį. Į pagalbą jungiasi Arūno kolegos, bendražygiai iš Lietuvos ir užsienio bei visi jį minintys geru žodžiu.

Piniginę auką galima pervesti į sąskaitą.

SWED bankas

LT25 7300 0101 5511 4343

Alvija Žemaitaitė

Pavedimo paskirtis: Parama gydymui

Visą informaciją, kaip skirti paramą gyvenant užsienyje, rasite paspaudę ČIA


  • 0

Likimo smūgis – susitelkime dėl Arūno Žemaitaičio šeimos

Kategorija :Aktualijos

Liga nesirenka. Iš Kauno atskriejo liūdnos žinios dėl mylimo, iškilaus kybartiečio, šviesaus talento asmenybės – Arūno Žemaitaičio. Visiems gerai pažįstamas, šilumos nestojantis Arūnas, pralaimėjo kovą su sunkia onkologine liga.

Mylimai Arūno šeimai šiuo metu pagalbos reikia kaip niekad. Be vyro ir tėčio liko žmona Alvija ir trys dukrytės.

Jeigu tik turite galimybę, padėkite Arūno šeimai, išgyvenančiai sunkų likimo smūgį. Į pagalbą jungiasi Arūno kolegos, bendražygiai iš Lietuvos ir užsienio bei visi jį minintys geru žodžiu.

Piniginę auką galima pervesti į sąskaitą.

SWED bankas

LT25 7300 0101 5511 4343

Alvija Žemaitaitė

Pavedimo paskirtis: Parama gydymui

Visą informaciją, kaip skirti paramą gyvenant užsienyje, rasite paspaudę ČIA


  • 0

Popietė požemiuose

Kybartuose vyko jau tradicija tampanti šventinė popietė „Atveriame istorijos puslapius“.

Antrąjį kartą ši šventė buvo surengta legendiniuose po Kybartų geležinkelio stotimi esančiuose požemiuose. Savo muzika susirinkusiuosius šildė moterų vokalinis ansamblis „Vakaris“ iš Vilkaviškio bei Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokiniai. Smuiku griežė kybartietė Rimutė Gliaubicienė.

Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius papasakojo, jog šie požemiai atrasti 2002 metais, kai tuometinį apleistą pastatą nuosavybės teise perėmė valstybė ir pradėjo jį renovuoti. Pastatas, kurį suprojektavo Prancūzijos architektai, yra pastatytas 1863 m., jame buvo įrengta geležinkelio stotis. Požemiai buvo skirti prekėms sandėliuoti. Net dešimt procentų Rusijos importuojamų ir eksportuojamų prekių keliavo per Kybartus. Istorijos puslapiuose rašoma, kad per šį sandėlį nelegaliai į Vokietiją buvo išgabenta 280 aukso luitų. Nors karo metu pastatas nukentėjo nuo dviejų sviedinių, tačiau šie požemių nesugriovė.

V. Katkevičius pasidžiaugė, jog ši unikali vieta po truputėlį tampa Kybartų traukos centru, ir dėkojo visiems bendruomenės nariams, prisidėjusiems prie požemių atnaujinimo darbų. Ateityje planuojama čia surengti vis daugiau ekskursijų ir renginių.

Popietėje dalyvavęs Seimo narys Kęstutis Smirnovas įteikė padėką Kybartų bendruomenės pirmininkui už iniciatyvumą ir istorijos vertybių puoselėjimą. Politikas dėkojo V. Katkevičiui už bendruomenės įtraukimą ir svarų indėlį organizuojant Kybartų miesto požemių atnaujinimo darbus.

Ieva BOSEVIČĖ

Publikuota: „Santaka“, 2018-04-20.


  • 0

  • 0

Dviguba šventė Matlaukyje

Dviguba šventė Matlaukyje paminėta patrankų šūviais ir paminklinio akmens atidengimu. Gausus būrys matlaukiečių ir svečių Valstybės atkūrimo šimtmetį ir bendruomenės įkūrimo 15-os metų jubiliejų pasitiko su šypsenomis veide ir giedodami valstybės himną.

Šventės akcentu tapo paminklinio akmens ir koplytstulpio, skirto išnykusių senųjų kaimų įamžinimui, atidengimas ir šventinimas. Paminklą atidengti patikėta bendruomenės pirmininkei Daivai Dubauskienei ir kaimo seniūnaičiui Robertui Mickevičiui. Vėjyje plazdančių trispalvių garsus nustelbė patrankų šūviai, kuriais pagerbta Lietuva, bendruomenė ir senųjų kaimų atminimas.

Vėliau šventė persikėlė į mažųjų matlaukiečių piešiniais, vėliavėlėmis ir margaspalviais gėlių žiedais išpuoštus bendruomenės namus. Šventės dalyvius pasveikino Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Apie tolimus 1918 m., kai buvo pasirašytas nepriklausomybės aktas, papasakojo istorijos mokytoja, buvusi matlaukietė V.Venckūnienė. Nuotaiką praskaidrino Pajevonio moterų antsamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos. Savo kūrybos eiles skirtas Lietuvai, skaitė Virbalio kunigas G.Marcinkevičius ir D.Protosevičienė.

Nuo suaugusiųjų neatsiliko ir vaikai. Jie taip pat skaitė eiles skirtas Valstybės atkūrimo 100-mečiui ir visiems šventės dalyviams išdalino šiai progai sukurtus kalendoriukus su bendruomenės vaizdais, linkėdami šventinę nuotaiką parsinešti į savo namus. Pasveikinti bendruomenės žmones su Lietuvos šimtmečiu ir bendruomenės 15-uoju jubiliejumi atvyko svečiai iš Kybeikių kaimo ir svečiai iš Lenkijos Lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus klubo „Vienybė“. Jų pirmininkė Onutė Virbylienė paskaitė savo kūrybos eiles. Viešnias atlydėjo Marijampolės literatų klubo „Seklyčia“ pirmininkas Ričardas Jurgelevičius.

Jo skaitomos eilės ir sveikinimo kalba, dar kartelį privertė susimąstyti ir prisiminti apie Lietuvos ilgą kelią į laisvę. Dar ilgai netilo kalbos ir dainos jaukiuose bendruomenės namuose. Vieni kitiems linkėjo dar daug ilgų metų ir bendrų susiėjimų bendruomenės namuose.

Bendruomenės taryba

Vasario 17-ąją bendruomenės namuose apsilankė žemės ūkio įmonės „Dotnuva Baltic“ atstovai, atvykę su traktoriumi. Šios bendrovės atstovai nusprendė ypatingai pasveikinti valstybės atkūrimo 100-metį švenčiančią Lietuvą.

„Dotnuva Baltic“ žmonės sugalvojo Lietuvą geografiškai apjuosti 10 dienų trukmės kelione traktoriumi, visos kelionės atstumas – 1200 kilometrų. Jie aplankė dešimtis ūkininkų ir kaimo bendruomenių, įsikūrusių netoli valstybės sienos. Viena iš tokių aplankytų buvo Matlaukio kaimo bendruomenė.

Vaizdo filmas apie bendruomenės veiklą: ŠTAI ČIA


  • 0

Švenčiame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui Virbalis ir Kybartai pradėjo ruoštis gerokai prieš vasario 16-ąją. Minint Lietuvos šimtmečio metus kybartietės ir virbalietės susibūrėme ir dalyvavome projekte ,,Lietuvai 100-sveikas, mažyli“, kurį skelbė Vilkaviškio krašto VVG. Akcijos metu numegzta 26 poros trispalvių kojinyčių, kurios jau pasiekė Vilkaviškio gimdymo skyriaus naujagimius.

Šie metai Virbaliui ypatingi, todėl ir ,,papuošti“ ypatingai – Magdeburgo teisių suteikimo 425 m. sukaktis. Bendruomenės ,,Virbalio vartai“ dėka, gigantiškomis trispalvėmis papuošta seniūnijos, kultūros namų, bendruomenės namų ir parapijos bažnyčios pastatai. Negana to, bendruomenės moterų klubo iniciatyva papuošti pagrindinės (Vilniaus g.) elektros stulpai (28 vnt). Bendruomenės namų trispalvę puošia 100 iš molio pagamintų spynų (L. Vasiliauskienė), kultūros namų fasadinę pusę puošia A. Dirsės tapytas paveikslas iš ciklo ,,Virbalis senose fotografijose“.

Šimtmečio renginių ciklas vasario 15-osios rytą prasidėjo Virbalio miesto darželyje. A. Snabaitienės (seniūnijos socialinė darbuotoja) iniciatyva su globojamų šeimų vaikais pasveikino Lietuvą į orą paleisdami 100 balandžių, o ikimokyklinukai ,,Spinduliukų“ grupės vaikai ir pedagogė A. Lasevičienė uždegė 100 trispalvių savos gamybos žvakių. Vėliau Virbalio pagrindinės mokyklos ugdytiniai kartu su Kybartų kultūros centro Virbalio kultūros namų moterų vokaliniu ansambliu ,,Vėjūna“ dovanojo koncertą Lietuvai ir virbaliečiams. Vasario 16 – osios rytą į Virbalio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią rinkosi parapijiečiai, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvą ir čia gyvenančius žmones. Po šv. Mišių skambėjo arfininkės V. Smailytės ir bosinio tromboniniko S. Karkos koncertas.

Kybartiečiai vasario 15 – ąją nešini vėliavomis ir tautine atributika rinkosi į pagrindinę Kybartų miesto J. Basanavičiaus gatvę. Visoje gatvėje skambėjo dainos apie Lietuvą. Susirinkusieji jungėsi į ,,Vienybės grandinę“, kurią organizavo Kybartų Saulės progimnazijos ir K. Donelaičio gimnazijos pedagogai, pakviesdami ne tik visas ugdymo įstaigas veikiančias Kybartuose, bet ir visus kybartiečius.

Kybartai švęsdami Lietuvos gimtadienį, vasario 16 – popietę rinkosi į Kybartų eucharistinio išganytojo bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios.

Po Mišių pakviesti miestiečiai ir svečiai būriavosi prie seniūnijos, kur vyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija ir trumpas minėjimas. Čia VSAT Pagėgių rinktinės Kybartų užkardos pasieniečiai iškilmingai pakėlė vėliavas, sugiedojo LR himną. Sveikinimo žodį tarė miesto seniūnas R. Šunokas, seimo narys K. Smirnovas pasveikino su Lietuvos gimtadieniu ir Vinco Basanavičiaus anūkei Teresei Basanavičiūtei įteikė padėkos raštą, bei istorinę vėliavą. Tuo pat metu Kybartų gaisrinės kieme, būriavosi žmonės, kur vyko pilietinė akcija. Iniciatyvos autorė, subūrusi grupę žmonių, tai Kybartų seniūnija, Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kybartų komanda, Kybartų-Virbalio motociklistai, UAB Darna, futbolo klubas ,,Sveikata“, UAB „Baltled“ papuošė trispalve vėliava Kybartų gaisrinės bokštą, ši vėliava kabos visus 2018 m.

Po iškilmingų vėliavų pakėlimo visi rinkosi į Kybartų kultūros centrą. Ten taip pat laukė ,,staigmena“. Negana to, kad nuo sausio 13 iki vasario 16 eksponuojama Zino Kazėno – Zika gotografijų paroda ,,Lietuva-laisvės šalis: 1988 – 1991″, Pasaulio kybartiečių draugijos dovana kybartiečiams, greta unikalios parodos puikavosi – 1918 m. vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo kopija (1m x  4,5m).

Visus kybartiečius ir miesto svečius po koncerto renginio vedėjas kvietė pasirašyti po aktu taip parodyti, kad mes tikrai mylim savo gimtą kraštą (visus 2018 m. visų renginių metu bus galima pasirašyti po akto kopija, o kitais metais padovanoti šimtmetį švenčiantiems Kybartams). Koncerte, kurį vedė aktorius kybartietis A. Žemaitaitis ,,prabėgo“ visa Lietuvos istorija nuo raštiško paminėjimo iki šių dienų. Iškilmingai įžygiavus orkestrui ir šokėjoms koncertas prasidėjo LR himnu. Įspūdingomis choreografijomis ir dainomis renginį papuošė Kybartų kultūros centro kolektyvai, vadovės I. Šunokienė ir R. Gliaubicienė, moterų vokalinis ansamblis ,,Gija“, vadovė D. Borkertienė.

Greta Ališauskaitė


  • 0

  • 0

Prašys uždengti tiltą virš geležinkelio

Sunerimę dėl savo saugumo kybartiečiai ketina prašyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Belor“ uždengti virš geležinkelio teritorijos esantį pėsčiųjų tiltą. Jau surinkta apie šimtas tam pritariančių gyventojų parašų.

Kaip sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas, iniciatyva kilo iš pačių gyventojų. Parašus rinko seniūnaitis Kostas Keženis.

Tiltas priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Teritorijoje, virš kurios nutiestas pėsčiųjų tiltas, yra ne tik geležinkelis, bet ir įsikūrusi UAB „Belor“, vežanti ir prekiaujanti trąšomis, kitais žemės ūkiui skirtais chemikalais.

– Jau anksčiau kartu su bendrovės savininkais kreipėmės į geležinkelininkus, kad tiltas būtų uždengtas, nes kyla grėsmė ne tik žmonių saugumui, bet ir visam miestui. Juk teritorijoje – degios medžiagos, tad netyčia numestas neužgesintas degtukas gali virsti katastrofos priežastimi. Yra buvę ir ketinimų nusižudyti šokant nuo tilto. Užtektų tik paaukštinti tilto bortus ir problemų neliktų. Jie užstotų ir nuolat viršuje pučiantį stiprų vėją. Pernai gavome neigiamą atsakymą, jog tokiam reikalui „Lietuvos geležinkeliai“ pinigų skirti nebuvo numatę. Šįmet kreipsimės jau „apsiginklavę“ gyventojų parašais, – pasakojo seniūnas.

Tačiau ar tai nepakenks turizmui Kybartuose? 1996 metais statytas tiltas virš geležinkelio linijų yra ne tik praktiškas, bet ir įdomus turistams. Nuo jo atsiveria graži panorama: muitinės teritorija, Kybartų apylinkių ir net Kaliningrado srities vaizdai.

Prieš šešetą metų Kybartų pėsčiųjų tiltas buvo ilgiausias Lietuvoje, tačiau jį nurungė Klaipėdoje įrengtas 300 metrų ilgio statinys.

Kai kurie miestiečiai mano, kad praradęs ilgiausiojo statusą ir dar uždengtas viadukas Kybartams jau netarnaus kaip patogi apžvalgos aikštelė. Dėl to miestas gali prarasti nemažai žavesio.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2018-01-05


  • 0

Pilką kasdienybę kybartietė nuspalvina ryškiomis vilnos spalvomis

Kategorija :Aktualijos , Kultūra , Miestas

Kybartietė Jolanta Įkasalienė vietiniams gyventojams pažįstama ne tik kaip socialinė darbuotoja. Vilkaviškio socialinės pagalbos centre dirbanti moteris mažiau gyvenimiškų įgūdžių turinčioms šeimoms yra ir draugė, ir patarėja. Tačiau laisvalaikiu ji mėgsta pabūti viena ir kurti spalvingus rankdarbius.

Dešimtus metus su socialiai pažeidžiamais žmonėmis dirbanti kybartietė sako, jog kiekvienas turi savo istoriją ir patirtis. Visi nusipelno pagarbos ir supratimo, kad ir kiek būtų pasiekę ar apskritai nenorėtų nieko siekti.

– Kiekvienas viskam turime savų priežasčių ir tik mes patys jas žinome, – sakė šiluma ir gerumu spinduliuojanti moteris. – Kiekvienas yra individualus, kad ir kaip sunku būtų aplinkiniams tai pripažinti ir priimti kitokį žmogų.

Darbas su kybartiečių šeimomis – tik viena iš J. Įkasalienės veiklų, kuri labiausiai matoma visuomenės. O po darbo, laisvadieniais ir išeiginėmis dienomis moteris dažnai prapuola savo pamėgtame kambarėlyje namo rūsyje. Čia – jos vilnos studija. Šioje patalpoje gimsta jaukūs ir spalvingi vilnoniai šaliai, segės, rankinės.

Švelnia vilnos skleidžiama energija Jolanta susižavėjo prieš keletą metų. Tuomet išskirtiniais aksesuarais mėgstanti puoštis moteris pabandė nusivelti sau rankinę, nes sakė neradusi tokios, kokios tuo metu norėjusi. Iš internetinės parduotuvės parsisiuntusi vilnos, darbšti kybartietė savo sumanymą įgyvendino. Tačiau nuo tos dienos mažame kambarėlyje užtrukdavo vis dažniau ir su vilna jau nebesiskyrė.

Jolantą tiesiog užbūrė vilnos šiluma ir gera energija. Švelnios prigimties moters rankose ši žaliava virto daugybe spalvingų šalių ir gėlėtų segių. Eksperimentuodama su įvairiomis vėlimo technikomis, Jolanta atrado savo vėlimo stilių ir sukūrė jau nemažai originalių daiktų, kurie puošia ne tik ją, bet ir jos pažįstamas moteris, drauges, artimuosius.

Pamačiusi kybartietės kurtus veltinukus, surengti fotosesiją Vilniuje jai pasiūlė fotografė Paulina Šalaševičiūtė. Tad Jolanta dabar turi puikių savo gaminių nuotraukų Vilniaus senamiesčio fone.

– Tiesą sakant, nuotraukos – tai beveik viskas, kas liko iš mano dirbinių. Namuose šiuo metu turiu tik segių – ir tai ne visos jos užbaigtos, – sakė pašnekovė. – Beveik viskas, ką padarau, iškeliauja iš namų. Man smagu, kad pamačiusios mano kūrinius moterys užsimano juos nešioti. Tai man yra didelis įvertinimas. Mano spalvų deriniai – gana drąsūs, ryškūs. Mėgstu derinti sodrias spalvas. Juk kasdienybė ir taip pilkoka, tad tas spalvingumas tarsi išlaisvina.

Veldama šalį Jolanta sugaišta apie aštuonetą valandų. Ilgiausiai užtrunka spalvų derinimas, raštų dėliojimas. Moteris džiaugiasi, jog savo pomėgiui turi atskirą patalpą ir gali ant stalo palikti nebaigtą darbą. Įvairiaspalviai šaliai gimsta iš įkvėpimo, nė vieno, pasak jos, nedariusi per prievartą.

– Man tai tarsi meditacija. Vilnos lietimas, jos spalvos, gera energija nukelia lyg į kitą pasaulį. Galvoje nelieka jokių blogų minčių. Ir laikas, atrodo, sustoja. Kartais net pati nepastebiu, kad kurdama praleidžiu daugybę valandų, kai kada – net iki paryčių. O būna dienų, kai net durų į tą kambarį neatidarau, – pasakojo jauna moteris.

Savo šalius Jolanta velia šlapiuoju būdu. Sausas vėlimas, badymas adatomis jai ne prie širdies. Smagiau, kai visą kūrybos procesą galima „išjausti“ rankomis. Moteris dažniausiai renkasi merino vilną. Ji švelni, maloni liesti ir dėvėti.

Naginga kybartietė savo namuose užsiima ne tik vilnos vėlimu. Jolanta siuva ir linines sukneles. Jos – taip pat ryškios, išskirtinės, tačiau tvarkingo ir elegantiško kirpimo. Moteris ir pati labai mėgsta dėvėti liną, nes šis – labai patogus: vasarą vėsina, o kai vėsu – šildo.

J. Įkasalienė yra ir puiki šeimininkė. Savo namiškius ji neretai palepina įvairiais skanėstais – kad ir pačios keptu šimtalapiu, kurio receptą ir gamybą ilgai tobulino.

Paulinos ŠALAŠEVIČIŪTĖS nuotr. Jolantos Įkasalienės sukurti šaliai ir segės – skoningai suderintų gana drąsių, ryškių spalvų, todėl tinka dėmesio nebijančioms moterims.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2017-09-09.


  • 0

Naujoji vadovė paisys pacientų pageidavimų

Kategorija :Aktualijos , Miestas

Jau daugiau kaip mėnuo Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centras turi naują vadovę. Nuo liepos 5-osios šias pareigas eina Dženita Sabašinskienė.

Pasiilgo medicinos

Kybartų poliklinikos kolektyvas nekantriai laukė naujojo vadovo, mat dar praėjusių metų gale iš pareigų nutarus pasitraukti 13 metų įstaigai vadovavusiai Janinai Elenai Povilaikienei niekas iš vietinių medikų perimti įstaigos vairo nenorėjo. O šias pareigas sutikęs eiti odontologas Feliksas Bieliauskas iškart kolektyvą patikino, kad vadovaus tik laikinai – tol, kol konkurso būdu bus atrinktas naujas vadovas.

Tad konkursas įvyko, o jį laimėjo septynerius metus valdininkės darbą rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriuje krimtusi, o paskutiniu metu šiam skyriui laikinai ir vadovavusi D. Sabašinskienė.

Naujoji Kybartų PSPC vadovė juokauja, jog septyneri metai vienoje darbovietėje – kaip tik signalas, kad reikia ją keisti. Tačiau iš tiesų D. Sabašinskienė sako tiesiog pasiilgusi tikros medicinos.

Panašus kolektyvas

Į Savivaldybę ji atėjo iš Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro, kur 18 metų dirbo greitosios medicinos pagalbos (GMP) felčere. Nors darbas Savivaldybėje suteikė puikios patirties, naujų žinių ir kitokio darbo įgūdžių, felčerio darbe patiriamo adrenalino specialistė labai ilgėjosi. Tad jei mūsų rajone būtų atskira GMP tarnybos įstaiga, labai norėtų save išbandyti jos vadovės kėdėje.

Tačiau rajono GMP tarnyba – sudedamoji Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro dalis. Ir nors į šios įstaigos vadovo postą taip pat tuoj bus skelbiamas konkursas, D. Sabašinskienė jame dalyvauti nesiryžo: ji nutarė, jog paprasčiau savo jėgas ir patirtį pritaikyti mažesniame kolektyve.

– Kybartų PSPC kolektyvas panašaus dydžio į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus. Kol laikinai ėjau jo vadovės pareigas, įgijau vadovavimo tokiam kolektyvui patirties, – sakė D. Sabašinskienė.

Nauja Kybartų poliklinikos vadovė teigė negalinti skųstis, kad valdininkės kėdė jai buvo kieta. Savivaldybėje įgyta patirtis pravers rengiant medicinos įstaigos teisės aktus, ruošiant įvairius dokumentus, organizuojant viešuosius pirkimus ir kt.

Galima sutaupyti

Pareigas perėmusi D. Sabašinskienė sako radusi visai neblogą ankstesnės vadovės palikimą: specialistų provincijos įstaigai kol kas netrūksta, finansinė padėtis stabili. Tačiau, kaip ir kiekvienas naujas vadovas, pirmiausia vyriausioji gydytoja valdas peržvelgė „šviežia“ akimi: aplankė Kybartų PSPC priklausančias Vištyčio ir Virbalio ambulatorijas, Matlaukio ir Gudkaimio medicinos punktus, susipažino su darbuotojais, materialine baze.

Prie Kybartų PSPC prisirašę per 6 tūkst. pacientų, juos aptarnauja 40 darbuotojų, kurie „telpa“ į 28,5 etato. Dirba bendra šeimos, vidaus ligų gydytojų, pediatrų, odontologų ir bendrosios praktikos slaugytojų komanda. Kelis kartus per savaitę iš Vilkaviškio atvyksta chirurgas Dainius Jurevičius ir ginekologė Nida Lukoševičienė.

Anot vadovės, pagal prie PSPC prisirašiusių gyventojų skaičių medicinos įstaigos kolektyvas kiek per didelis. Sumažinus etatų būtų galima sutaupyti ir lėšų skirti kitoms reikmėms.

– Paskaičiavome, kad patiems išlaikyti akredituotą laboratoriją finansiškai neapsimoka. Nors turime 3 laborantes (dvi Kybartuose ir 1 Virbalyje), dalį laboratorijos paslaugų vis tiek perkame. Jeigu pirktume visas laboratorijos paslaugas, galėtume sutaupyti, – perspektyvas aiškino D. Sabašinskienė.

Pacientų patogumui

Įstaigos vadovė planuoja įsigyti naujos įrangos. Labiausiai reikėtų licencijos echoskopijoms, mat pacientai išreiškė pageidavimą, jog tokie tyrimai būtų atliekami vietoje ir nereikėtų vykti į Vilkaviškį.

Kai kurioms patalpoms, ypač Vištyčio ambulatorijai, jau reikia remonto, o ir darbuotojų atlyginimai tikrai nėra dideli. Bet artimiausi planai – pacientų patogumui prailginti poliklinikos darbo laiką ir įdiegti spartesnį internetą, nes dabartinis per lėtas būtiniausioms funkcijoms atlikti. Juk Sveikatos apsaugos ministerijai įdiegus programą „e.sveikata“, visos sveikatos priežiūros įstaigos turi pereiti prie elektroninių receptų, internetinės registracijos, į kompiuterines programas suvesti pacientų duomenis, atsinaujinti interneto svetaines ir t. t.

Vadovė labai patenkinta darniu ir draugišku kolektyvu, kuris ją priėmė labai šiltai. Nors šiuo metu specialistų pakanka, verta pagalvoti apie ateitį, mat gydymo įstaigoje dirba trys pensinio amžiaus gydytojai. Kompiuterizuojant darbą teks pereiti prie naujųjų technologijų, tad perversmo nenorintys vyresnio amžiaus medikai gali bet kuriuo metu pranešti, jog išeina į užtarnautą poilsį.

Mažins eiles

– Turime tris gydytojus, į Kybartus važinėjančius iš Kauno. Juos labai branginame ir nerimaujame, kad jie nepersigalvotų ir nesusirastų darbo arčiau namų. Tuomet prisikalbinti naujų specialistų būtų sunku, – provincijos perspektyvas dėstė D. Sabašinskienė.

Siekdama išsiaiškinti, ko pageidauja kybartiečiai pacientai, vyriausioji gydytoja suorganizavo apklausą. Vadovę nudžiugino tai, jog žmonės geros nuomonės apie savo gydymo įstaigą. Vienas iš pagrindinių pacientų pageidavimų, kurį, anot D. Sabašinskienės, tikrai pavyks įgyvendinti, – panaikinti gyvas eiles prie gydytojų kabinetų. Dabar kybartiečiai vis dar nelinkę laikytis talonėlyje nurodyto laiko ir pas gydytoją bando patekti tada, kai jiems patogiau.

Naujoji vadovė visas problemas vertina optimistiškai ir tiki, kad, padedama puikaus kolektyvo, jas išspręs.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Dženita Sabašinskienė problemas vertina optimistiškai ir viliasi jas išspręsti.

Publikuota: „Santaka“, 2017-08-31


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian