Aktualijos

Gyventojai kviečiami pasimokyti kompiuterinio raštingumo

Sausio 27–31 dienomis Kybartų viešojoje bibliotekoje vyks skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems ir pažengusiesiems „Skaitmeninės technologijos TAU: ateik, sužinok, išmok“.

Šie mokymai skirti visiems bibliotekos lankytojams, nes nemokėjimas naudotis kompiuteriu ar naršyti internete žmogui gali gerokai apsunkinti gyvenimą. Į kursus užsiregistravę asmenys bus mokomi naudotis ne tik kompiuteriu, bet ir išmaniuoju telefonu ar planšete. Kursų pradedantiesiems trukmė – 18 valandų, pažengusieji mokysis tik 6 valandas. 

Per užsiėmimus bus mokoma vaizdžiai pristatyti savo mintis ir sumanymus, pasitelkiant skaidrių pristatymų rengimo priemones. Lektorės supažindins su skaitmeninių pristatymų rengimo pagrindais. Taip pat jos suteiks informacijos apie prekių ir paslaugų įsigijimą bei pardavimą internetu, pamokys ne tik naršyti e. parduotuvėse, bet ir palyginti kainas e. kainų kataloguose. Taip pat supažindins su vartotojų teisėmis ir galimybėmis susigrąžinti pinigus už nekokybišką, netinkamą pirkinį. Kursuose lektorė supažindins su el. bankų teikiamomis paslaugomis. 

Kursų pažengusiesiems programoje bus aiškinama, kaip kiekvienas iš mūsų gali naudotis valstybės institucijų teikiamomis įvairiomis paslaugomis, teikti prašymus, deklaracijas ar užsakyti įvairias pažymas neišeidamas iš namų. 

Pažengusiųjų mokymų programoje didelis dėmesys bus skiriamas įvairių laisvalaikio paslaugų užsakymams internetu, pradedant nuo kelionės planavimo, maršruto sudarymo, transporto bilietų įsigijimo galimybių, baigiant automatiniais vertėjais, orų prognozėmis ir kitomis naudingomis paslaugomis. Mokymų dalyviai sužinos, kaip saugiai bei atsakingai elgtis naudojantis skaitmeniniais įrenginiais ir internetu. 

Mokymuose nagrinėjamos ir atliekamos su gyvenimiškomis situacijomis susijusios praktinės užduotys. Baigę mokymus pradedantieji atlieka testą, skirtą pasitikrinti savo žinias. Visiems dalyviams išduodami kursų baigimo pažymėjimai. 

Į kursus kviečiami įvairaus amžiaus žmonės, kurie nori geriau pažinti ir išmokti įvaldyti interneto teikiamas paslaugas. Dar vieni mokymai Kybartuose numatomi kovo mėnesį. 

Visus norinčius tobulėti ir mokytis bibliotekininkai kviečia užsiregistruoti Kybartų bibliotekoje arba parašyti asmeninę žinutę į Vilkaviškio viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyrą. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-24.


Seniūnija planuoja nuveikti daug darbų

Kybartų seniūnas Romas Šunokas tikisi, kad įvykdyti suplanuotus prasmingus šių metų darbus nesutrukdys jokios nenumatytos problemos.

2020 metais planuojama mieste atidaryti Kybartų jaunimo parką. Šioje viešojoje erdvėje numatoma įrengti aikštyną. Jame bus krepšinio aikštelė, poilsio ir nejudrių žaidimų zona su suoleliais, sporto aikštynas su lauko treniruokliais ir šunų vedžiojimui bei dresavimui skirta vieta. 

Taip pat Kybartuose planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Darvino gatvėje, viešąjį tualetą prie miesto autobusų stoties, suremontuoti Eitkūnų ir Tarybų gatvių šaligatvius. 

Šiemet tikimasi pabaigti Kybartų kultūros centro vidaus patalpų remontą, vietos bendruomenei pageidaujant ten įrengti jaunimo užimtumo kambarį ir laisvalaikio užimtumo patalpą. 

Pasak seniūno R. Šunoko, daugiausiai ginčų tarp kybartiečių vis dar kelia tai, kad žadama keisti kai kurių miesto gatvių pavadinimus. Svarstoma Darvino gatvę pervardyti Bažnyčios gatve. Seniūno nuomone, gatvės pavadinimą reikėtų keisti tik iki daugiabučių namų kvartalo, nes gyventojams šis pakeitimas gali sukelti nepatogumų. 

Kol kas galutinis sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Diskusijose svarstytinas argumentas, kad Darvino vardu pavadinta gatvė yra vienintelė Lietuvoje, tad pakeitę pavadinimą Kybartai prarastų dalį miesto unikalumo. 

Kaip žinia, miesto bendruomenėje buvo pasvarstymų, kad vertėtų keisti ir Tarybų gatvės pavadinimą, nes daugeliui vyresniosios kartos žmonių žodis „taryba“ asocijuojasi su Tarybų Sąjunga. 

Vienas pagrindinių darbų, laukiančių šiais metais, – įamžinti įžymių kybartiečių atminimą. 

Seniūnas užsiminė, jog yra idėjų sukurti atminimo lenteles ir jas įrengti įvairiose Kybartų miesto vietose, susijusiose su nusipelniusiais miestiečiais. 

Vienas iš garbių žmonių, kuris neabejotinai nusipelnė būti įamžintas Kybartų istorijoje, yra Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius. Šis dvasininkas 1975–1983 m. Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje ėjo klebono pareigas. Kardinolo S. Tamkevičiaus atminimą ketinama įamžinti minėtoje bažnyčioje. 

Kitus garsius kybartiečius atminimo ženklais svarstoma pagerbti miesto sode. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-10. 


Kardinolas Sigitas Tamkevičius viešėjo jam svarbiausioje parapijoje

Gruodžio 8-oji , Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo šventė, Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijai tapo dvigubu džiaugsmu: bendruomenę aplankė kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Į gerai pažįstamą miestą atvykęs pirmąkart po paskyrimo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius Kybartuose aukojo šv. Mišias kartu su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila, generalvikaru mons. Gintautu Kuliešiumi, Vilkaviškio dekanu prelatu Vytautu Gustaičiu, Kybartų parapijos altarista kun. Vaclovu Stakėnu. 


Gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir nemažam būriui atvykusių vilkaviškiečių Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas palinkėjo pamaldžios nuotaikos. Ir tikrai atviras nuoširdumas susirinkusiuosius apgaubė tiek bažnyčioje, tiek vėliau bendraujant agapėje parapijos namuose. 

Kardinolas S. Tamkevičius prieš šv. Mišių auką pastebėjo, kad ši data jam ypatinga ir tuo, kad prieš 44 metus paskirtas Kybartų parapijos klebonu šiuos atlaidus šventė kaip pirmuosius parapijoje, į kurią 1975 m. atvyko tarnauti. 

Šv. Mišiose giedojo parapijos vaikų ir jaunimo choras. Pamaldose dalyvavo Kybartų seniūnas Romas Šunokas ir rajono meras Algirdas Neiberka su žmona Aušra. Meras kardinolui dėkojo už apsilankymą, už moralinį ir dvasinį tvirtumą, už pavyzdį, kaip mylėti Dievą, žmones ir Tėvynę. Dvasininką sveikino jaunimo, parapijos atstovai. Kybartų skautų draugovės draugininkė Vilija Stasaitienė į garbųjį svečią kreipėsi kaip į skautą brolį Sigitą, pasidžiaugė skautiškoje bendrystėje įdiegtomis vertybėmis, kurios Kybartuose perduodamos iš kartos į kartą. 

Kardinolas S. Tamkevičius homilijoje pasidalijo Dievo žodžio išmintimi, o po šv. Mišių padėkojo žmonėms už išsakytus gerus žodžius bei linkėjimus, už bendrą maldą. „Kybartai mano gyvenime paliko ryškią žymę. Prieš 44-erius metus atvykau į parapiją labai nedrąsiai, buvo sunku suprasti, kodėl valdžia paskyrė tokios didelės parapijos klebonu. Buvo minčių, kad čia pabūsiu tik kelias savaites, o paskui bus kalėjimas. Manau, jog mano gyvenimo atvejis rodo, kad reikia laikytis Viešpaties rankos ir leisti, jog jis vestų. Bet ir kai laikomės Viešpaties rankos, nėra garantuota, kad neteks kažkur gyvenime sutikti kryžiaus. Tačiau yra garantija, kad Viešpats lydės visais keliais, kurie bus ir džiaugsmingi, ir erškėčiuoti. Taigi yra labai svarbu pasitikėti Viešpačiu ir leisti, kad jis tave vestų. Tokią žinią ir išsineškite iš šito susitikimo. Liudiju savo gyvenimo pavyzdžiu, kad to laikydamasis nenusivyliau. Žinoma, niekada nelaukiau, nesitikėjau, nemąsčiau apie Bažnyčios paaukštinimą. Svarbiausias paaukštinimas bus pas Viešpatį. O tą išaukštinimą turime gauti mes visi, kurie esame paženklinti Viešpaties vardu. Tegul Viešpats visus laimina“, – Kybartų bažnyčioje atsisveikino kardinolas S. Tamkevičius. 

Šv. Mišioms pasibaigus klebonas V. Labašauskas patikino, kad S. Tamkevičiaus pasėta tikėjimo ir bendruomeniškumo dvasia žmonių širdyse yra gyva ir stengiamasi ją toliau išlaikyti. 

Parapijos namuose agapėje dar daug kas asmeniškai bendravo su kardinolu. Kadangi dalyvavo nemažai jaunimo, svečio buvo paprašyta pasidalyti žiniomis apie kardinolų skyrimus, pareigas, prisiminti patirtus įspūdžius, sužinojus apie paties paskyrimą. Prisiminta ir S. Tamkevičiaus tarnystė Kybartuose, sovietinės valdžios spaudimas bei saugumo persekiojimai. Plojimų ir džiaugsmo šūksnių banga nubangavo, kai kardinolas patikino, jog Kybartai yra jam svarbiausia parapija, antroje vietoje esąs Simnas, kur pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ , ir trečioje – priskirtoji kaip kardinolui Šv. Angelės Meriči parapija Romos mieste. Kanoninis veiksmas – kardinolo įvesdinimas į Šv. Angelės Meriči bažnyčią vyks sausio 26 dieną. Kybartiečiams S. Tamkevičiaus kvietimas dalyvauti šiose iškilmėse labai patiko ir visai tikėtina, kad grupelė piligrimų ryšis tokiai išvykai. 

Kybartų klebonas V. Labašauskas visus susirinkusius ir kardinolą pakvietė į tradicinį kalėdinį renginį, organizuojamą Kybartų bažnyčioje gruodžio 20 dieną, 18 valandą. Kardinolas S. Tamkevičius žmones patikino, kad ateityje į Kybartus atvažiuos dažnai.

Birutė NENĖNIENĖ

Autorės nuotr. Parapijos namuose kardinolas Sigitas Tamkevičius žmonėms papasakojo apie kardinolų skyrimus, pareigas, prisiminė įspūdžius, patirtus sužinojus apie jo paties paskyrimą.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-13.


Eglutės įžiebimas

Publikuota: „Santaka“, 2019-11-29.


Informacinis centras Kybartuose veiks savanorystės pagrindais

Neseniai Kybartų autobusų stotyje įruošta patalpa, kurioje įsikūrė informacinis centras.

Tiesa, namelis dažniausiai būna užrakintas, tačiau žadama, kad prieš mieste vyksiančias šventes, ekskursijas, čia bus galima gauti lankstinukų ir kitos informacijos, susijusios su lankytinais Kybartų objektais, apgyvendinimu, maitinimo įstaigomis. 

Patalpas įrengė Kybartų seniūnija kartu su bendruomene. Jos pirmininkas Vitas Katkevičius čia atnešė keletą paties restauruotų baldų, bendruomenės išleistų lankstinukų, knygų apie miestą ir jo žmones. Kaip sakė Kybartų seniūnas R. Šunokas, patalpa bus skirta ne tik bendruomenės nariams, bet ir visiems norintiems čia užsukti, laukiami ir savanoriai, kurie galėtų skirti laiko pabudėti informacijos centre. 

V. Katkevičius žadėjo, jog prireikus čia ateis neatlygintinai padirbėti bendruomenės žmonės, galintys tam skirti bent valandą savo laiko. Tad graži idėja kol kas laikosi tik ant savanorių pečių, bet, kaip sako patys kybartiečiai, viskas nuo to ir prasideda. Juolab kad Kybartai jau tapo patrauklūs turistams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Atvyksta nemažai ir pavienių keliautojų. 

„Manome, jog toks informacinis centras padės geriau pažinti mūsų miesto istoriją. Informaciniai bukletai, knygelės, kurių gavome iš Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro, yra ne tik lietuvių, bet ir anglų, lenkų, rusų kalbomis“, – kalbėjo V. Katkevičius. 

Seniūnas R. Šunokas savo ruožtu žadėjo naujajam centrui parūpinti didelį Kybartų planą, kuriame bus sužymėti visi lankytini objektai, aprašyti pasitelkiant QR kodą. 

„Santakos“ inf.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr. Informaciniame centre prieš didesnius miesto renginius ketina pasikeisdami budėti savanoriai.

Publikuota: „Santaka“, 2019-11-22.



„Sveikatos“ šimtmečio vakarienėje džiugins kybartiečių pasirodymai

Visus šiuos metus Kybartų miesto futbolo klubas „Sveikata“ švenčia 100-mečio jubiliejų. Ta gražia proga jau šį šeštadienį, rugsėjo 7 d., miesto stadione organizuojama „Raudona – mėlyna“ vakarienė.

Į renginį registravosi įstaigos, organizacijos, buvo raginama informuoti pažįstamus, draugus, artimuosius, gyvenančius ne tik Kybartuose, bet ir visame Vilkaviškio krašte bei iš jo išvykusius.

Pirmiesiems užsiregistravusiems šimtui žmonių organizatoriai pažadėjo dovanoti išskirtinius vakarienės simbolius – klubo šimtmečio ženkliukus.

Kaip pasakojo viena iš renginio organizatorių, jo scenarijaus autorė Vilija Jakubauskė, vakaro metu susirinkusiesiems koncertuos tiktai pačių kybartiečių kolektyvai. Vakarieniaujančius šventės svečius neabejotinai džiugins „Kybartų“ pučiamųjų instrumentų orkestras su šokėjomis, dainuos Artūro Hubės vokalinės studijos dainininkai, šoks šokio studijos ,,Šokantys bateliai“ Kybartų kolektyvų „Kiba“ ir „Kibiukai“ šokėjai, vadovaujami V. Jakubauskės ir Žavintos Galinaitienės. Prisijungti pažadėjo ir buvusi kybartietė Laima Lapkauskaitė. Kraštietė pati nekoncertuos, tačiau pažadėjo atsivežti padainuoti savo mokines – „Mergaites iš Majamio“.

Šventinį vakarą žadama ir daugiau staigmenų.

Aktyviausiems vakarienės dalyviams bus įteiktos net 5 nominacijos: „Gausiausiai kompanijai“, „Aktyviausiai kompanijai“, „Originaliausiam stalui“, „Stilingiausiam stalui“ ir „Labiausiai mėlynai raudonam stalui“. Prie renginio jungiasi ir Kybartuose veikiančios kavinės, kurios gamins maistą išsinešti į vakarienę.

Be visų paminėtų smagumų, bus galima išvysti ir pasidžiaugti praėjusį šeštadienį „Sveikatos“ iškovota „Pioneers cup“ taure, kurią futbolo klubas parsivežė iš Harlemo (Olandija).

Taigi, kraštiečių vakarienė Kybartuose žada nemažai gerų emocijų. Tie, kurie dar nesiregistravo, gali tai padaryti el. paštu simtmeciovakariene@gmail.com arba tiesiog pasipuošę raudonai ir mėlynai rytoj ateiti į šventę. Organizatoriai primena, kad reikia nepamiršti atsinešti savo staliuką, kėdžių, užkandžių ir, žinoma, gerą nuotaiką.

Kitąmet renginio iniciatorė – politinė organizacija „Startas Vilkaviškio kraštui“– žadėjo kraštiečių vakarienę surengti kitoje rajono seniūnijoje, tačiau būsimo suėjimo vietos dar neatskleidė.

„Santakos“ inf.

Organizatorių nuotr. Tokiais ženkliukais bus apdovanoti pirmieji šimtas užsiregistravusių vakarienės dalyvių.

Publikuota: „Santaka“, 2019-09-06.



Jaunimas tvarkys cerkvę ir stačiatikių kapus

Kategorija : Aktualijos , Kybartai spaudoje

Rugpjūčio 29 d., 10.30 val., rajono jaunimas kviečiamas prisijungti prie „YouthCan“ socialinės akcijos. Per ją bus tvarkoma cerkvė ir greta jos esantys stačiatikių kapai.

Akcijos dalyviai bus vaišinami pietumis ir turės galimybę susipažinti su žmonėmis iš keturių pasaulio šalių.

Socialinę akciją organizuoja VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“, Kybartų vaikų globos namai ir Kybartų seniūnija.

Prisijungti gali visi norintys, tereikia ateiti prie Kybartų cerkvės.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2019-08-23.


Prieš šimtą metų pasoda tapo miestu

Šimto metų jubiliejus, kurį ateinantį savaitgalį švęs kybartiečiai, nėra Kybartų įkūrimo šimtmetis. Tai data, kada vietovė gavo miesto teises. Pasaulio kybartiečių draugijos narių iniciatyva surinkta daug medžiagos apie jų gimtąjį kraštą. Dalį jos pateikiame „Santakos“ laikraščio skaitytojams.

Kūrėsi dviejų vieškelių sankryžoje

Kybartaičių kaimas atsirado dar XVI a. 4-ajame dešimtmetyje, dviejų besiformuojančių vieškelių sankryžoje. Vienas vedė iš Naujosios Valios (dabar Virbalio) į Prūsiją Stalupėnų link, kitas ėjo iš Vištyčio, pasieniu per naujai besikuriančius Kybeikius, Daugėlaičius (tada Dulebaičius).

1561 m. spalio 12 d. Jurbarko ir Naujosios Valios inventoriuje pirmąkart aprašytos Kybartų kaimo ribos. Už Lieponos upelio, Prūsijos pusėje, 1539 m. jau buvo įsikūręs Eitkūnų kaimas. Todėl Kybartaičių kaimo gyventojai sodybas statėsi abipus Vištyčio ir Jurbarko vieškelių kryžkelės šiaurės link.

Kybartaičiai vienos gatvės kaimu buvo daugiau kaip 250 metų. Įsivaizduokite, kaip visa tai atrodytų dabar: Vištyčio gatvė ties Naujųjų Apaštalų bažnyčia statmenai kerta dabartinę J. Basanavičiaus gatvę, toliau beveik statmenai – geležinkelį, kurio tada, aišku, nebuvo. Tuomet kelias ties užžėlusiu Gulbės salės tvenkiniu įsilieja į ties ta vieta išlinkusią Kudirkos Naumiesčio gatvę. Būtent čia, abipus šio, dabar jau tik įsivaizduojamo vieškelio, dygo senojo Kybartaičių kaimo sodybos, o to kaimo valakai tęsėsi iki pat Jurbarko vieškelio tilto per Širvintos upę, o gal ir dar toliau.

Kybartų kaimo pavadinimas, kaip ir dauguma kaimų vardų kairiosios Nemuno pusės Jurbarko valsčiaus vaitystėse, kilo iš pavardžių tų žmonių, kurie čia pirmieji apsigyveno. Vėliau, matyt, trumpumo sumetimais, nukritus „-aitis“, iš Kybartaičių liko Kybartai.

1561 m. Kybartų kaimas užėmė 597,74 ha plotą. Jei tarsime, kad kiekvienoje sodyboje tais metais vidutiniškai gyveno po 5 žmones, tai visose dvidešimtyje Kybartaičių kaimo sodybų tuomet galėjo gyventi apie 100 žmonių.

Beveik 60 metų nuo įsikūrimo visa to kaimo žemė buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio šeimos nuosavybė, o jos naudotojai – kunigaikščio šeimos valdiniai, ėję baudžiavą.

Vėliau, kai dalį žemės Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas užrašė Virbalio katalikų parapijai, šie žemių naudotojai tapo Virbalio parapijos klebono valdiniais.

Išliko nemažai senųjų pastatų

Iki 1795 m., t. y. per 250 m., Kybartų kaime nugyveno beveik 12 kartų – apie pusantro tūkstančio žmonių. Tuomet Kybartų kaimas su visa Sūduva atiteko Prūsijai, o 1815 m. – carinei Rusijai.

XIX a. 5-ajame dešimtmetyje Kybartų kaimo žemės pietvakariniame kampe, kaip savarankiška tarpvalstybinės prekybos erdvė, susikūrė Kybartų pasoda.

Ji radosi nedideliame žemės plote, apribotame iš pietų Daugėlaičių kaimo, iš vakarų – Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės sienos, einančios Lieponos upelio krantu, iš šiaurės – Vilkaviškio–Stalupėnų plento, iš rytų – maždaug tos vietos, kur tarpukaryje ėjo Vydūno (dabar J. Janonio) gatvė.

Šis tarp valakų ir Lieponos upelio plytėjęs žemės lopinėlis kairėje Vilkaviškio–Stalupėnų (dabar Nesterovas) plento pusėje, matyt, tada galėjo būti arba pirmiesiems Kybartų kaimo gyventojams neišdalyta atlikusi nuo valakų žemė, arba bendros Kybartų kaimo ganyklos. Per trumpą laiką šiame plote arti valstybės sienos pridygo nemažai mūrinių namų.

Tie per arti sienos pastatyti namai vėliau tapo pagrindine kliūtimi Kybartų pasodos kelyje į savivaldą. 1857–1861 m. ėmus tiesti Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaką, iš Kybartų kaimo žemės valdytojų buvo paimti ir vyriausiosios Rusijos geležinkelio bendrovės žinion atiduoti 246 margai (137,76 ha), o 71 margas (40 ha) į pietus nuo geležinkelio, išilgai Vilkaviškio–Stalupėnų plento, išdalyta nedideliais sklypeliais atvykstantiems naujakuriams ilgalaikės nuomos sąlygomis.

Sklypeliai užstatyti drauge su geležinkelio tiesimo darbais – tarp jų savavališkai nutiesus gatves, naujasis, jau Rytinis, pasodos rajonas įgijo miestelio vaizdą. Tarp Rytinio ir Vakarinio rajonų likusiame 4,59 ha žemės plote carinės Rusijos vyriausioji geležinkelių bendrovė pastatė raudonų plytų triaukštį mūrinį namą (ir dabar šis „raudonbutis“ puikuojasi pačiame Kybartų centre), greta – 6 identiškus rusiško stiliaus vienaaukščius medinius namelius iš apvalių rąstų geležinkelio tarnautojams ir darbininkams apgyvendinti. Žmonės vėliau juos vadino medinukais, du iš jų dar išlikę J. Basanavičiaus gatvėje.

Vienas toks, statytas toliau nuo plento, sklypo gilumoje, tebestovi Č. Darvino gatvėje jau apmūrytas ir dabar tai yra Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos bažnyčios klebonija. Antras identiškas raudonų plytų triaukštis mūrinis namas kiek vėliau išdygo kitoje geležinkelio pusėje prie naujai nutiestos vieškelio atkarpos tarp Caro (dabar J. Basanavičiaus) ir Vladislavo (dabar K. Naumiesčio) gatvių, netoli vėliau pastatyto Gulbės salės namo. Ir šis „raudonbutis“ dar tebestovi.

Statuso keitimas strigo

Taip savitai dėliojosi Kybartų vietovės dėlionė. Tik vėliau vietovė tapo miestu. 1860 m. liepos 25 d. Augustavo gubernijos Vidaus ir religinių reikalų komisija pateikė Augustavo gubernijos administracijai siūlymą parengti Kybartų miesto steigimo planą įteisinant Kybartų pasodą miestu. Administracija tai pavedė Kalvarijos pavieto (jo teritorijoje buvo Kybartų pasoda), viršininkui. Augustavo gubernijos administracija planą triskart atmetė, vis grąžino pataisyti ir papildyti.

Pagaliau projektui buvo pritarta ir Lenkijos karalystės valdymo tarnyba Varšuvoje 1865 m. kovo 23 d. šį projektą aprobavo bei pateikė aukščiausiajai Rusijos imperijos valdžiai prašymą leisti „atidaryti“ Kybartų miestą. Liepos 1 d. Rusijos imperijos valdžia nurodė: plano projektą kartu su Lenkijos karalystės valdymo tarybos nutarimu pateikti Rusijos imperijos Lenkijos karalystės reikalų komitetui.

Nagrinėdamas šį klausimą komitete finansų ministras pareiškė, kad leidimas statyti statinius Kybartų pasodoje 5,18–8,64 m atstumu nuo Rusijos imperijos sienos suteikia galimybę plisti kontrabandai ir prieštarauja Rusijos imperijos muitinės statuso 47 straipsniui bei 1865 m. nurodymui nestatyti naujų statinių pasienyje per pusę varsto nuo Rusijos imperijos sienos. Pagal Finansų ministerijos išvadą, vykdant imperatoriaus įsaką, turėjo būti palikta neužstatyta 0,534 km pločio pasienio juosta. Ir vėl planas grąžintas taisyti!

Tada Augustavo gubernijos Vidaus ir religinių reikalų komisija nusprendė, kad Kybartų pasodos įteisinimo Kybartų miestu planas atidedamas – apsiribota siekiu Kybartų pasodoje plėtoti privačią pramonę ir didinti joje gyventojų skaičių, mažais sklypeliais išparduodant valdišką žemę. Tam pritarė ir Lenkijos karalystės vietininko Varšuvoje administracija. Daugiau Kybartų pasodos statuso pakeitimo klausimas nebuvo keltas.

Tačiau Lenkijos karalystės steigiamojo komiteto 1867 m. sausio 5 d. nutarimu Kybartų pasoda buvo įtraukta į miestų sąrašą ir liko iš jo neišbraukta Rusijos imperijos 1869 m. birželio 1 d. įsake „Apie kai kurių Lenkijos karalystės miestų pavertimą pasodomis“. Todėl 1867–1914 m. Rusijos imperijos finansų žinyba, skirdama mokesčius ir rinkliavas, Kybartų pasodą laikė IV kategorijos miestu. Tačiau Kybartų pasodai nebuvo leista rinkti miesto burmistro ir suolininkų, steigti miesto magistrato. Per I pasaulinį karą, 1916 m. pradžioje, sudarius Lietuvoje okupacinę vokiečių valdžią, šioji Kybartų pasodą pavadino Kybartų vietove (vok. Ort Kybarten).

Taip Kybartų pasoda ir gyvavo be miesto statuso, nes 1860–1865 m. dėtos pastangos buvo bevaisės.

Vietovė tapo miestu

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir 1919 m. spalio 10 d. išleidus pirmąjį savivaldos įstatymą, Lietuvoje mėginta rinkti valsčių, apskričių bei miestų savivaldybes. Nėra tikslių duomenų, kiek Kybartų vietovė 1919 m. gruodžio pradžioje turėjo gyventojų (1918 m. antroje pusėje jų buvo tik apie 1 tūkst.). Miesto statusui gauti reikėjo nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. gyventojų. Ko gero, manyta, kad Kybartų vietovės gyventojų skaičius dėl ypatingos Kybartų geografinės ir ūkinės padėties artimiausiu metu turės sparčiai augti.

Iš tikrųjų taip ir atsitiko – 1923 m. Kybartai jau turėjo 6 tūkst. gyventojų. Taigi Ministrų kabinetas leido Kybartų vietovei rinkti savarankišką nedidelio miesto savivaldybę pagal valsčiaus savivaldybių rinkimo modelį.

1919 m. gruodžio 21–22 d. iš 12 atstovų (1 atstovas nuo 300 asmenų) išrinkta pirmoji Kybartų miesto taryba, kuri iš 3 narių suformuoja pirmąją miesto valdybą bei skiria jos pirmininką, kuris tapo pirmuoju Kybartų miesto burmistru. Štai tokia Kybartų miesto gimtis prieš 100 metų.

Taip tarpukariu atrode žasu varymas per Kybartu pereinamaji punkta, kur paukšciai
patekdavo ant tilto ir atsidurdavo Vokietijai priklausanciuose Eitkunuose.
Nuotr. iš tinklalapio „Lietuva senose fotografijose“

Parengė Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2019-05-31.

Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian