Aktualijos

„Pašiūrių kultūra“ grasina nelaimėmis

Jau ne kartą rašėme apie Kybartuose klestinčią „madą“ visur ir iš visko statyti sandėliukus, pašiūres, tvartukus ar garažiukus. Seniūnas Romas Šunokas ketina pakutinį kartą įspėti netvarkingų statinių savininkus, o paskui imtis griežtų priemonių.

Miesto daugiabučiuose gyvenantys žmonės vis dar nenori atsisakyti daržų prie namo, neretas sandėliukuose laiko vištų. Tokia sandėliukų „praktika“ susiklostė per dešimtmečius ir kybartiečiai jos atsisakyti neketina. Ilgainiui tokie podėliai pradeda griūti, daugelis tampa nereikalingi savininkams ir ne tik gadina miesto vaizdą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams. Vos koja nužengia nuo pagrindinių miesto gatvių, atsiveria visai kitokie vaizdai nei sutvarkytame centre.

Bemaž prie kiekvieno seno daugiabučio įvairių pašiūrių, malkinių, garažiukų prilipdyta kaip kregždės lizdų. Iš jų labai retas turi savo egzistavimo legalumą patvirtinančius dokumentus. Tačiau nei įteisinti, nei nusigriauti nelegalių statinių kybartiečiai neskuba.

Štai netoli geležinkelio, prie pat pervažos pasukus kairėn, įsikūręs visas sandėliukų kvartalas. Juose įrengti aptvarai vištoms, tvartukai, laikomas šuo. Keliais aukštais sustatyti įvairių formų, dydžių ir formų statiniai gali bet kada nugriūti.

– Rašėme įspėjimus, ieškojome savininkų, bet niekas nuo to nepasikeitė. Statiniai daugiausia neregistruoti, tai ir tvarkytis nėra kam. Kai bus pradėti griauti, tada, manau, savininkai greitai atsiras, – situaciją aiškino Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Mieste tokių statinių yra gausybė. Visų savininkų surasti neįmanoma, tačiau šis „skaudulys“ turi būti išgydytas.

Pasak seniūno, tokie podėliai – tikros tiksinčios bombos. Net ir prižiūrimi bei tvarkomi jie kelia pavojų. Štai iškart po Joninių S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje užsidegė ūkinės paskirties pastatai. Tą vakarą stipriai apdegė kelių sujungtų sandėliukų sienos, vidus, ugnis apgadino ir dalį kitų šalia esančių nedidelių pagalbinių statinių. Laimei, gaisras buvo laiku užgesintas, niekas nenukentėjo. Juk šalia – dujų rezervuarai, tad baigtis galėjo kur kas liūdniau.

Pasak vietinių gyventojų, sandėliukai ir garažiukai nuo senų laikų stovi daugiabučio kieme. Jie likę nuo tada, kai name dar nebuvo centrinio šildymo ir kiekvienas kūreno savo krosnį. Vėliau statiniai virto garažais, žmonės juos „tobulino“, kaip kiekvienas įsivaizdavo.

„Architektūros šedevrų“ įvairovė akis bado ne vieno daugiabučio kiemuose. Toje pačioje „kompanijoje“ – ir butą nusipirkusiam R. Šunokui atitekęs medinis garažiukas. Jį seniūnas žadėjo nugriauti ir parodyti pavyzdį kitiems kaimynams.

R. Šunokas ragino visus, kas neturi tokių statinių dokumentų, juos susitvarkyti, nes konstatavus savavališkos statybos aktą prie visų reikalavimų dar pridedamas ir baudos kvitas. O baudų intervalas labai platus – nuo 10 iki 10 tūkst. eurų.

Laikantis įstatymo, visi nelegalių statinių neįsiteisinę žmonės turės savo pašiūres nusigriauti. Jeigu neatsiras šeimininkų, vieną dieną į pašiūrių rajoną atvažiuos buldozeris ir „niekieno“ statinius tiesiog sulygins su žeme. Mat pastaruoju metu nelegalios statybos vertinamos ypač griežtai.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Seniūnas Romas Šunokas nuogąstavo, kad keliais aukštais sulipdyti įvairių formų ir dydžių statiniai gali bet kada nugriūti arba tapti didžiulio gaisro priežastimi.

Publikuota: „Santaka“, 2016-08-06.


Idėjų aplinkai tvarkyti galima pasisemti iš kybartiečių sodybų

Vakar Savivaldybės administracijos organizuojamo sodybų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apžiūros-konkurso komisija baigė seniūnijose apžiūrėti konkursui pateiktas vietas. Kybartų seniūnijoje aplankytos keturios niekada jokiuose konkursuose nedalyvavusios sodybos.

Pamatyta įdomių kiemų puošybos sprendimų. Visos sodybos – gana skirtingos, tačiau jas vienija šeimininkų meilė ir dėmesys kiekvienai žemės pėdai.

Pirmą kartą konkurse dalyvavo kybartiečio verslininko Aurelijaus Zorskio sodyba „Gabrielė“. Jau keletą mėnesių ji nuomojama banketams, įvairioms šventėms. Tačiau, kaip sakė pats sodybos savininkas, teritorijoje vis dar vyksta tvarkymo ir statybos darbai, tad dar ne viskas atrodo taip, kaip norėtųsi. Tai didžiulė investicija ir, atrodo, lėšų tam negailima. „Gabrielė“ gali didžiuotis ne tik prabangiai įrengta pokylių sale, restauruotu raudonų plytų senoviniu pastatu, bet ir trinkelėmis grįstais plačiais takais, nemažu vandens telkiniu su gigantišku tiltu ir vandens pramogomis, kalvių darbo žibintais, mediniais mažosios architektūros elementais. Tiesa, patys šeimininkai šioje sodyboje negyvena, ji skirta tik verslui.

Daugiau pretendentų į gražiausiai tvarkomos sodybos titulą pačiame Kybartų mieste nebuvo. Seniūno Romo Šunoko sudėlioto maršruto planas vedė link Kybeikių kaimo. Kaštonų gatvėje įsikūrusi Elena Marijona Mirijauskienė jaukiame namelyje gyvena kartu su dukros šeima, tačiau visa aplinka ir gėlynai – moters rūpestis ir džiaugsmas. Kiekvienas žemės lopinėlis čia „iškutentas“ jos rankomis.

– Gal aš kiek per daug prisodinusi gėlių, augalų, bet kad man siela atsigauna, kai galiu išeiti į savo darželius, pakalbinti kiekvieną gėlelę, – pasakojo namų šeimininkė. – Jei jau užsimanau kokio augalėlio, tai ieškau, perku ir auginu, puoselėju, kol prigyja.

E. M. Mirijauskienės kieme viskas apželdinta paprastai, nepretenzingai. Vienas daugiamates gėles keičia kitos, daržo zona atskirta gražiai apkarpyta gyvatvore, kiemas neperkrautas puošybos elementais, todėl jauku vaikščioti ir tarp gėlynų, ir pačiame kieme. Visur jaučiama tikros tvarkingos lietuvės moters šeimininkiška ranka, santūri fantazija, nesugadinta interneto platybėse siūlomų idėjų.

Kitame Kybeikių kaimo gale, Žvejų gatvėje, gyvenantys Vilija ir Algimantas Bendaravičiai labiau už viską gali didžiuotis savo nagingu sūnumi Edgaru. Pirmą kartą gražiausių sodybų vertinimo komisijai vartus atvėrusi šeimyna savo kieme parodė tikrai įdomių dalykų. Fasadinėje namo pusėje pasitiko akmenų krioklys, gaivinančiai nuteikiantis karštą vasaros dieną, o kieme stovintis stebuklų medis abejingo nepaliko nė vieno. Iš metalinės vielos išlankstytas ir ja apsuktas tvirtas „augalas“ – tikra kiemo puošmena bet kokiu metų laiku. Pasak šeimininkės, žiemą jis papuošiamas spalvingomis lemputėmis, per Velykas – kiaušiniais, o vasarą ar rudenį – gėlėmis. Šią kiemo puošmeną Edgaras garaže gamino visą žiemą. Nemažai triūso įdėta ir į sieną, kuri atskiria kaimynų sklypus. Joje įkomponuotas židinys bei nišos su spalvotais šviestuvais, pagamintais iš vežimo ratų. Ypač gražus vaizdas, šeimininkų teigimu, vakare, kai sutemsta ir sienoje įžiebiamos šviesos.

Šiaudiniškių kaime aplankyta Virginijos ir Vlado Lebedevų sodyba. Gyvenvietės pakraštyje įsikūrę žmonės savo namus puošia ne brangiais aksesuarais, o pasitelkę išmonę. Ant ūkinio pastato čia vietą rado įvairių dydžių ir formų keptuvės, kieme ir gėlynuose gausu iš gamtinių medžiagų sukurtų skulptūrų, netikėtų daiktų kolekcijų. Viskas sušildyta savų rankų šiluma ir šeimininkų nuoširdumu.

***

Gražiausių sodybų konkursas – nemenka užduotis tiek jo organizatoriams, tiek seniūnijoms. Pasak komisijos narių, prikalbinti žmones įsileisti į savo kiemą labai sunku, nors ne vienas nesiryžtantis namų vartų atverti rajono gyventojas už jų slepia originalų grožį. Štai ir Kybartų seniūnijoje lyg ir įkalbėti dalyvauti konkurse ūkininkai paskutiniu momentu atsisakė, mat, pasak jų, tai, kas sukurta savame kieme, skirta patiems, o ne „parodai“.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Elenos Marijonos Mirijauskienės rankomis iščiupinėtas kiekvienas prie namų esantis žemės lopinėlis.


„Muzikinė liepa Kybartuose“ subūrė kybartiečius ir miesto svečius

Kategorija : Aktualijos , Miestas

Šeštadienį Kybartuose vykusios šventės dalyviai lankėsi amatų, tautodailės dirbinių mugėje, o mažieji – atrakcionų parke, dalyvavo edukacinėje programoje. Visą dieną žmones linksmino pramoginės muzikos grupės ir linijinių šokių kolektyvai, skambėjo sveikinimo žodžiai.

Sveikino premjeras ir meras

„Muzikinę liepą Kybartuose“ aplankė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras džiaugėsi Kybartuose vykstančiais pokyčiais, seniūno ir bendruomenės narių darbu. „Norėčiau palinkėti, jog pokyčiai žmonių labui vyktų ir toliau, kad kybartiečiai galėtų jaustis saugūs, laimingi, galintys dirbti ir reikšti savo mintis laisvai, negalvoti, jog visas gyvenimas vyksta tik Vilniuje“, – sveikinimo žodį tarė šventės globėjas A. Butkevičius.

Renginio dalyvius taip pat sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Meras džiaugėsi kybartiečiais, kurie garsina šį kraštą ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje. Konkrečiai jis įvardijo pučiamųjų instrumentų orkestrą „Kybartai“, futbolo komandą „Sveikata“.

Šventėje netrūko šokių ir dainų

Miesto šventėje pasirodė linijinių šokių kolektyvai iš Marijampolės, Kybartų ir Vilkaviškio. Marijampolės linijinių šokių grupė „Solo dance“ Kybartų miesto šventėje šoko jau ne pirmą kartą. Pasak kolektyvo šokėjos Aušros Valaitienės, šią grupę sudaro apie penkiasdešimt narių, kurios kartu keliauja į Lietuvos miestų šventes ir respublikinius linijinių šokių kolektyvų susitikimus.

Per „Muzikinę liepą Kybartuose“ buvo surengta tradicinė rąsto kėlimo rungtis, kurioje varžėsi keli savanoriai. Jie turėjo daugiau nei 40 kilogramų sveriantį rąstą iškelti sau virš galvos. Iš pradžių žmonės rinkosi nedrąsiai, tačiau vėliau stiprių, savo jėgas norinčių išbandyti vyrų vis daugėjo. Daugiausia kartų rąstą iškėlęs vaikinas iš Kauno laimėjo vasarišką prizą.

Miesto šventėje koncertavo vilkaviškiečių muzikos grupė „How2Music“, grupė „InPuls“ iš Lenkijos, „Studija“ iš Klaipėdos, Vytautas Šiškauskas ir kiti. Šitos Lietuvos ir užsienio muzikos grupės į šventę pritraukė daugybę įvairaus amžiaus žmonių. „Muzikinė liepa Kybartuose“ iškilmingai baigėsi šventiniais fejerverkais.

Eglė JUKNAITĖ

Autorės nuotr. Šventės dalyvius džiugino linijinių šokių grupės.

Publikuota: „Santaka“, 2016-07-07.


Būsimos gatvės pavadinimas priklausys nuo kybartiečių nuomonės

Kybartų miesto riboms prasiplėtus į Daugėlaičių kaimą, nuo L. Prūseikos gatvės pietų kryptimi drieksis nauja gatvė. Tiesa, jos dar nėra, tačiau čia jau planuojami gyvenamieji sklypai, tad dėl gatvės pavadinimo bandoma tartis su kybartiečiais.

– Turime tris raštiškus siūlymus dėl jos pavadinimo, – sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Savo valią pareiškė Kybartų bendruomenės taryba, Pasaulio kybartiečių draugija ir kybartietis Gabrielius Zaveckas. Kiti žmonės kol kas nuomonę reiškia vangiai, nors pasvarstymų mieste girdėti visokių. Tad norėčiau paraginti visus kybartiečius, jog šie nepatingėtų ateiti, paskambinti ar parašyti į seniūniją, kad gatvės pavadinimą išrinktume visi bendrai.

Pasaulio kybartiečių draugija mano, jog bent viena gatvė mieste turėtų būti pavadinta maestro Antano Ziegoraičio vardu. Pasak draugijos pirmininko Leono Narbučio, visi kybartiečiai žino, kokie šio žmogaus nuopelnai miestui, tad A. Ziegoraičio gatvė būtų tarsi paminklas jo atminimui.

Tuo tarpu visuotiniame Kybartų bendruomenės narių susirinkime išsiskyrus nuomonėms šis klausimas nebuvo išspręstas. Tuomet bendruomenė nutarė, kad tai turėtų spręsti bendruomenės taryba. Prieš porą savaičių susirinkę šeši jos nariai apie tai diskutavo. Penki iš jų buvo įsitikinę, jog vis dėlto gatvė turėtų būti pavadinta neutraliai, o ne žmogaus pavarde. Tarybos narys Juozas Murinas pasiūlė gatvei suteikti Saulėtekio pavadinimą. Už A. Ziegoraičio vardo gatvę pasisakiusi Milda Vaičaitienė tokią nuomonę išsakė vienintelė.

Žymaus žmogaus pavarde gatvę siūlė pavadinti ir G. Zaveckas. Jo siūlyme seniūnui rašoma, kad naujai gatvei labai tiktų Leono Prapuolenio vardas. Šis žmogus – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, 1941 m. birželio sukilimo vadas, per sukilėlių užimtą radijo stotį paskelbęs Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo deklaraciją.

L. Prapuolenis gimė Kybartų seniūnijoje, tame pačiame Daugėlaičių kaime, kur drieksis ir būsima gatvė. Mokėsi ir augo jis taip pat Kybartuose. G. Zavecko nuomone, L. Prapuolenio asmenybė svarbi ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai. Taigi simboliška, logiška ir garbinga Kybartams būtų turėti gatvę, pavadintą L. Prapuolenio vardu.

Verta paminėti, jog Lietuvoje šio kovotojo už laisvę vardu pavadintų gatvių dar nėra, tad Kybartai būtų originalūs, nusprendę išsiskirti tuo, kuo iš tiesų verta didžiuotis – reikšmingomis asmenybėmis, svarbiomis ne vien miestui, bet ir visai valstybei.

Taigi, siūlymų jau yra, belieka išrinkti tą, kuris labiausiai atitiktų daugumos kybartiečių lūkesčius. Tad miesto – ir ne tik jo – gyventojai raginami išreikšti savo nuomonę. Galima siūlyti ir kitokį variantą.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Andriaus GRYGELAIČIO nuotr. Kol kas čia plyti laukai, tačiau ilgainiui atsiras nauja gatvė, kuriai reikia pavadinimo.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-04


Prevencinė akcija – dėl žmonių saugumo

Kategorija : Aktualijos , Miestas

Pastarosiomis dienomis kai kurie Kybartų ir jų seniūnijos kaimų gyventojai sulaukė priešgaisrinę saugą tikrinančių pareigūnų vizito.

Visoje Lietuvoje

Gegužės ir birželio mėnesiais visoje Lietuvoje vykdoma respublikinė prevencinė akcija „Kai žinau – namie saugiau“. Per ją priešgaisrine sauga besirūpinantys pareigūnai kartu su savivaldybės socialiniais darbuotojais lanko socialinės rizikos šeimas. Ypač didelis dėmesys skiriamas namams, kuriuose auga vaikų.

Prevencinėje akcijoje dalyvaujantys pareigūnai apžiūri būstų priešgaisrinę būklę, suteikia patarimų gyventojams, kaip apsaugoti namus ir savo artimus žmones nuo gaisro, atkreipia šeimininkų dėmesį į didžiausios rizikos šaltinius būste.

Mūsų rajone suplanuota aplankyti 215 socialinės rizikos šeimų.

Nuo Kybartų

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) inspektoriai važinėti po socialinės rizikos šeimas pradėjo nuo Kybartų seniūnijos. Joje yra 44-ios vaikus auginančios socialinės rizikos šeimos.

Po šią seniūniją važinėjo VPGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininkas Saulius Bakša ir Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinė darbuotoja Vida Reviakienė.

Pati Kybartų seniūnija, ugniagesių duomenimis, praėjusiais metais buvo antra pagal gaisrų skaičių rajone. Iš viso čia kilo 30 gaisrų – kybartiečius aplenkė tik Vilkaviškio seniūnija, kurioje kilo 44 gaisrai. Tačiau buvę ne vieni metai, kai Kybartai šioje liūdnoje statistikoje rajone pirmavo.

– Gamybiniuose, įvairiuose visuomeninės reikšmės objektuose pastaraisiais metais gaisrų beveik nėra buvę arba buvę labai nežymūs, su minimaliais nuostoliais. Tad, atmetus degusias atviras teritorijas, kiti gaisrai kilo gyvenamajame sektoriuje – privačiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, – aiškino S. Bakša. – Tiesa, pagal gyventojų socialines grupes gaisrų mes neskirstome. Tačiau keleto pastarųjų metų statistika rodo, jog didžioji dauguma gaisrų, per kuriuos žuvo ar buvo traumuoti žmonės, yra susiję su alkoholio vartojimu ir gyvenimo būdu, ypač būdingu socialinės rizikos asmenų grupei.

Butuose – saugiau

Ugniagesių pareigūnui ne visos durys buvo atidarytos. Kai kurių būstų šeimininkų nebuvo namuose, kai kurie net ir rytui jau gerokai išbrėškus dar nenoriai kėlėsi iš lovos. O dalis, pasak V. Reviakienės, ne visuomet mato reikalą įsileisti įvairių institucijų atstovus, tad neįsileido ir šįkart. Vis dėlto didžioji dauguma aplankytų šeimų buvo namuose ir savo duris atvėrė.

VPPP viršininkas iš karto perspėjo žmones, jog ši akcija skirta ne bausti, kad jokių represinių priemonių dėl rastų pažeidimų nebus taikoma.

Aplankytuose daugiabučiuose namuose esančiuose būstuose priešgaisrinių pažeidimų nustatyta kur kas mažiau. Tai visai natūralu, mat dauguma butų šildomi centralizuotai, nėra vietinių kūrenimo įrenginių, elektros instaliacija palyginti saugi, laidai išvedžioti po tinku. Tokiuose namuose gaisro pavojus daugiau kyla nebent dėl pačių žmonių gyvenimo būdo, kai gyventojas nesaugiai elgiasi padauginęs alkoholio, užmiega su neužgesinta cigarete. Nors beveik visi šių būstų gyventojai tvirtino rūkantys lauke arba balkone (nors balkone dabartiniai įstatymai rūkyti draudžia), kai kur, net ir prie kelių savaičių kūdikio, kambariuose tvyrojo šviežių dūmų smarvė.

Krosnys varganos

Visai kita padėtis buvo individualiuose namuose, kuriuose gyvena socialinės rizikos šeimos. Žmonės tokius būstus šildosi patys kūrendami krosnis, ir beveik be išimčių jie visi yra seni, gerokai apleisti.

Nors šiuo metu orai jau šyla, bet dar ne viename būste kūrenosi krosnis: vieni gyventojai šildėsi namus, kiti kaitino vandenį, ant krosnies virė maistą ar ėdalą gyvuliams. Taigi gaisro tikimybė dėl kūrenimo įrenginių išlieka ir šiltuoju metų periodu.

– Bent 80-yje proc. iš šių būstų kūrenimo įrenginiai yra netvarkingi, dauguma jų apirę, apgriuvę. Beveik prie visų jų gyventojai nesilaiko saugaus atstumo, laikydami degias medžiagas. Prie pat krosnies sienelės kraunamos malkos, džiovinami skudurai ir pan. Po pakuromis dažniausiai nėra tinkamo dydžio skardos lakštų, su kūrenimo įrenginiais liečiasi degios medžiagos – plastikinė ar medinė apdaila, popieriniai tapetai, baldai. Taigi bet kuriuo momentu gali kilti gaisras. Negana to, daug kur prie pat krosnių pristumti dujų balionai, nors jie nuo šildymo įrenginių turėtų būti pastatyti mažiausiai metro atstumu, – matytus vaizdus apibendrino S. Bakša.

Beveik visuose tokiuose būstuose elektros instaliacija išvedžiota beviltiškai seniai ir yra netvarkinga. Daug kur nėra paskirstymo dėžučių, bet kaip išvedžioti ir sujungti variniai bei aliumininiai laidai. Yra nekalibruotų saugiklių, netvarkingų kištukų, šviestuvai – be gaubtų ir t. t.

Nė viename iš aplankytų būstų pareigūnas nerado nei dūmų detektorių, nei gesintuvų.

Surašys rekomendacijas

Apsileidimą priešgaisrinėje srityje gyventojai teisino lėšų stygiumi.

– Šitas mūsų namelis jau labai senas, aš ir pati žinau, kad reikia pervedžioti visą elektros instaliaciją. Bet iš kur pinigų paimti? – galvą lingavo viena su dviem anūkais namuose buvusi močiutė.

Vis dėlto dauguma gyventojų klausėsi pareigūno pastabų, o vienas kitas netgi žadėjo imtis būtiniausių saugumo priemonių.

Baigę tikrinti būstus inspektoriai surašys patikrinimo aktus bei rekomendacijas, kokius trūkumus būtina pašalinti, ką gyventojas turi susitvarkyti, kad aplinka būtų saugesnė. Šie dokumentai bus padalyti tiek seniūnijoms, tiek patiems būstų naudotojams. Pastarieji, anot ugniagesių, jei jau neturi lėšų susitvarkyti patys, galės su tokiu raštu kreiptis prašydami paramos.

– Tačiau ne visur ir reikia didelių finansinių išteklių. Juk daug nekainuos prie krosnies užkalti skardos lakštą, padaryti, kad nesiliestų tapetai ar plastiko lentelės, užsimūryti krosnyje skyles ar išsivalyti kaminą, – kalbėjo S. Bakša.

Su namo ar buto priešgaisrine būkle bus naudinga susipažinti ir savivaldos atstovams, juo labiau kad ne vienas toks būstas priklauso Savivaldybei. Galbūt įvertinus situaciją bus nuspręsta, kaip galima padėti būtiniausiais atvejais ar bent jau nupirkti dūmų detektorius vaikus auginančioms šeimoms.

Eglė MIČIULIENĖ

Autorės nuotr. Priešgaisrinės pastatų būklės tikrinimą Saulius Bakša pradėjo nuo kybartiečių būstų.

Publikuota: „Santaka“, 2016-05-21.


Kybartų naujienos trumpai

Kategorija : Aktualijos , Miestas

KONCERTAS

Šį savaitgalį Kybartų orkestras dalyvaus šventėje „Myliu Palangą 2016“. Šiandien, (2015-05-21) 19.30 val., šio kolektyvo gerbėjai jubiliejinės orkestro programos galės klausyti Palangos koncertų salėje. Kartu su „Kybartų“ orkestru šįkart koncertuos ne tik jo programose nuolat dalyvaujantys solistai bei aviamodeliuotojai, bet ir žinoma šalyje dainininkė Ona Kolabovaitė bei pasaulinio garso tūbos virtuozas iš Vengrijos Rolandas Szentpalis. Sekmadienį, 13 val., Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks Kybartų orkestro sakralinės muzikos koncertas.

VYKS ŠVENTĖ

Liepos 2 d. Kybartų miesto stadione vyks šventė „Muzikinė liepa Kybartuose 2016“. Programa žada daug įvairių staigmenų ir smagybių. Prekiautojai dailės, tradicinių liaudies amatų, tautodailės darbais ir kt. kviečiami registruotis jau dabar tel. 8 640 23 343 arba el. paštu renatas.gudaitis@kybartukc.lt.

POILSIUI

Neseniai per visą J. Basanavičiaus gatvės ilgį sustatyti 8 nauji suoleliai. Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, kad jie gaminti galvojant apie sunkiau judančius senjorus, kurie eidami į miestą greitai pavargsta, tad tokiose „stotelėse“ galės atsipūsti.
Svarbiausia, jog miestui tai nekainavo. Metalo dovanojo UAB „Belor“, reikiamą formą jiems suteikė Kybartų katilinės darbuotojai, o suvirino UAB „Kybartų darna“.

AIKŠTELĖ

Eitkūnų gatvėje pradėta asfaltuoti krepšinio aikštelė vaikams. Taip pat bus atnaujintos lentos, stovai. Kai bus baigti darbai, kartu su moksleiviais bus braižomos linijos, jaunimas mokomas tausoti jiems patikėtą turtą.
Šioje aikštelėje miesto vaikai nežaidė jau dvejus metus, nes sutrūkusi, iškilnotu asfaltu danga jokiam sportui netiko. Aikštelės remonto darbus parėmė premjeras A. Butkevičius.

ATGIMIMAS

Senosios Vilkaviškio aikštės plokštės taps P. Cvirkos gatvės Kybartuose šaligatviu.
Šiuo metu vietinė seniūnija savomis jėgomis kloja tvirtas plokštes minėtoje gatvėje.
Pasak Kybartų seniūno, rajono centrui nebereikalingos plokštės pasienio mieste pravertė atnaujinant ne vieną taką parkuose, kitose vietose.

Publikuota: „Santaka“, 2016-05-21.


Furgonai eismą trukdys neilgai

Kategorija : Aktualijos , Miestas

Į redakciją kreipėsi kybartiečiai, kurie jau kuris laikas patiria nepatogumų, sukdami iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės į Kudirkos Naumiesčio gatvę.

– Jau ne vieną dieną Kudirkos Naumiesčio gatvėje prie trąšomis prekiaujančios firmos „Belor“ tvoros stovi eilės furgonų. Važiuojant ryte ir iš karto po darbo čia neįmanoma nei prasilenkti, nei išsukti, nes susidaro kamščiai. Skambiname bendruoju pagalbos telefonu, tai tuo kartu būna ramiau, nes policininkai praskirsto sunkiasvores mašinas, „nustumia“ jas toliau nuo posūkio. Bet kai tik pareigūnai išvažiuoja – vėl tas pats, – kalbėjo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės gyventojas.

Situaciją sakė žinantis ir Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

– Važinėju šia gatve kasdien. Esu ir pats kvietęs policininkus. Kalbėjau su bendrovės „Belor“ direktoriumi, jis žadėjo problemą spręsti, – teigė seniūnas.

Minėtos firmos vadovas Rolandas Andzelis nesigynė, kad trąšų atvažiuojantys pasikrauti furgonai kelia problemų. Pasak direktoriaus, šis reikalas po kurio laiko turėtų būti išspręstas, mat šiuo metu yra rengiama aikštelė įmonės teritorijoje, kur galės stovėti sunkiasvorės mašinos. Iki rudens darbai turėtų būti baigti. R. Andzelio teigimu, ši situacija – trumpalaikė. Jau už geros savaitės trąšų vežimas pasibaigs. Firmos, kurios užsisakė prekes, jas iš įmonės teritorijos jau bus išsivežusios. Panaši situacija gali pasikartoti vasaros pabaigoje.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr. Trąšų pasikrauti atvažiavę furgonai gerokai apsunkina eismą Kudirkos Naumiesčio gatvėje.

„Santakos“ inf., 2016-04-23.


Pastatai niokojami, o atsakingų nėra

Kategorija : Aktualijos , Miestas

Kybartai pradeda panašėti į vaiduoklių miestą. Jame vis daugėja apgriuvusių, nuniokotų, užkaltais langais pastatų. Tokią tendenciją pastebėjo patys kybartiečiai ir savo nuomonę išsakė užsukę ar paskambinę į redakciją.

– Man nesuvokiama, kaip šitaip niekas už nieką neatsako, – pasakojo nežinomas likti norėjęs kybartietis. – Juk daugelis statinių suniokoti pačių žmonių rankomis. Nors nieko nedarė, kad sutvarkytų savo aplaidumo rezultatus, kurie pakenkė Kybartuose esantiems pastatams, prieš įstatymą jie – tyri.

Kalbėdami apie suniokotus pastatus kybartiečiai galvoje turėjo jau 16 metų Pasaulio kybartiečių draugijos pastangomis bandomą atstatyti J. Basanavičiaus g. 38-ą namą bei neseniai sudegintą Kudirkos Naumiesčio g. 12-ą namą, vietinių vadinamą „Gulbės sale“.

Į antrą dešimtmetį perkopusi centre esančio namo-vaiduoklio, dabar apdengto žalia marška, istorija kybartiečių neužmiršta. Žmonės dar ir dabar pyksta, jog tuomet, kai namą dar buvo galima aplopyti, valdžia nepareikalavo už tai atsakyti būsto, kuriame kilo gaisras, savininkės Svetlanos Kantautienės. O dabar, kai laikas ir gamta gerokai apgadino unikalų statinį, jam gelbėti tenka rinkti didžiules lėšas. Be to, kybartiečiai tarpusavyje svarsto, kad namą gelbėti pasišovusi draugija labai suklydo paprašiusi įtraukti minėtą statinį į paveldo objektų sąrašą, nes iš Kultūros paveldo departamento lėšų jo remontui negauta, o įpareigojantis statusas tik iškėlė darbų kainą iki neregėtų aukštumų.

Vietiniams gaila ir įdomios formos statinio, esančio Kudirkos Naumiesčio gatvėje. Pasak bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus, namas jau degė kokius penkis kartus. Tačiau baisiausias gaisras kilo praeitą spalį vietiniam „įžymybei“ Renatui Stepulaičiui priklausančiame socialiniame būste. Jis kybartiečiui suteiktas Savivaldybės, nors „remtinasis“ iš tikrųjų gyvena Smėlyno gatvėje esančiame didžiuliame name. Keista, kodėl žmogui, kuris turi gyvenamąją vietą, skirtas socialinis būstas, nors kitos šeimos jo laukia ne vienus metus.

Būtent R. Stepulaičiui priklausančiame bute kilo gaisras, per kurį sprogo viename trečiojo aukšto bute stovėjęs dujų balionas. Tikriausiai daugiabutyje per tokį sprogimą nebūtų išvengta nukentėjusiųjų, tačiau „Gulbės salėje“ jau senokai beveik niekas negyvena. Mat šiame name niekada nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nors šių patogumų trasos už europinius pinigus visai neseniai paklotos netoliese. Prieš didįjį gaisrą namas irgi degė. Kybartiečiai pasakojo, jog už prisidarytas skolas dažnai padegamas vienam romų tautybės atstovui priklausantis būstas pirmame aukšte.

Taigi, atrodo, kad „Gulbės salė“ jau sugiedojo savo gulbės giesmę. Kažkada buvęs gražus pastatas greitai išnyks. Mat jį neseniai paliko paskutinis gyventojas, o išeidamas išėmė net savo būsto langus ir kiaurymes užkalė fanera.

– Darėme namo savininkų susirinkimą, tačiau jų atėjo tik keli, – pasakojo seniūnas Romas Šunokas. – Tame pastate yra trys socialiniai būstai, bet tvarkyti juos jau netikslinga. Todėl šiuo metu duoti nurodymai UAB „Kybartų darna“, kad pateiktų tris sąmatas: namo remonto, konservavimo ir nugriovimo. Žiūrėsime, koks variantas bus palankiausias.

Pasak seniūno, būstų savininkai bus apklausiami, ar jie sutiktų prisidėti prie remonto. Tačiau atsakymas ir taip aiškus: tokių butų vertė nedidelė, tad „kišti“ pinigus, kurie aiškiai viršys būsto kainą, neapsimoka. Tad ir daugėja Kybartuose niekam nereikalingų būstų. Vertė jų nedidelė, remontas brangus, tad tegul griūva… O visi priekaištai atitenka seniūnijai ir rajono valdžiai. Tik šios esą neturi nei įstatymais suteiktų galių, nei tokių lėšų, kad galėtų prižiūrėti visus apleistus ir niokojamus pastatus. Taigi problema perkeliama ant valstybės pečių.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Dar neseniai gyvenamą, bet dabar gaisrų nuniokotą, užmūrytais langais „Gulbės salę“ jau apleido ir paskutinis gyventojas.

Publikuota: „Santaka“, 2016-04-09.


Ugniagesių komanda – tarp žemės ir dangaus

Kategorija : Aktualijos , Miestas

Vilkaviškį pasiekęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) raštas pasėjo nerimą: kam priklausys Kybartų ugniagesiai – departamentui ar Savivaldybei? Mat pasikeitus priklausomybei bei juridiniam statusui atsirastų ir gyventojams nenaudingų pokyčių.

Gavo generolo raštą
Praėjusią savaitę Vilkaviškyje lankėsi PAGD direktorius, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis. Aukštas pareigūnas atvyko pasikalbėti su rajono Savivaldybės administracija.

Kalba ėjo apie Kybartų komandos perdavimą. Mat neseniai Vilkaviškį pasiekė paties generolo R. Baniulio pasirašytas raštas, kuriame departamentas siūlo apsvarstyti galimybę Kybartų komandą perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybei.

Pagrindinis rašte pacituotas argumentas – 2016 m. sausio 1 d. pasikeitęs Priešgaisrinės saugos įstatymas, kuriame numatyta, kad „Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba steigiama Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centruose“.

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius teigė, jog naujasis įstatymas palietė ne vien mūsų rajoną, bet dar 7 ar 8 ugniagesių komandas Lietuvoje. Anot pareigūno, kol kas visur vyksta diskusijos, konkrečių reformų dar nesiimta.

Darbo pobūdis skiriasi
Priminsime, kad šiuo metu PAGD mūsų rajone pavaldi Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir Kybartų komanda. Jos abi finansuojamos tiesiai iš departamento (per Marijampolės apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą). Pagrindinis jų skirtumas – Vilkaviškio komanda yra statutinė, o kybartiečiai dirba pagal darbo sutartis. Tačiau jų darbo pobūdis vienodas: ir vieni, ir kiti dirba su kvėpavimo aparatais, gali dalyvauti cheminiuose ar radiaciniuose incidentuose, turi atlikti vienodus profesinius normatyvus ir kt.

Savivaldybei šiuo metu priklauso penkios kaimo ugniagesių komandos: Pilviškių, Vištyčio, Rausvės, Gražiškių ir Sodėnų. Jas finansuoja Savivaldybė iš departamento skiriamų lėšų. Šių komandų ugniagesiams keliami mažesni profesiniai reikalavimai, jie nedirba su kvėpavimo aparatais ir pan.

Sumažėtų žmonių
Kas atsitiktų, jei departamentui pavaldi tarnyba pereitų į Savivaldybės globą?

Visų pirma, sumažėtų komandoje dirbančių žmonių skaičius iki tiek, kiek numato galiojantys įstatymai.

– Kybartų komandoje dirba 14 žmonių, kiekvienoje pamainoje budi po tris. Savivaldybės ugniagesių komandose, remiantis numatyta vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka, šiuo metu yra po 9 etatus ir pamainoje budi po du žmones. Bet ir tai – tik laikina, nes ateityje, kai bus pereita prie ugniagesių savanorystės, Savivaldybių komandose planuojama palikti dirbti tik po 5 žmones, t. y. po vieną budintį pamainoje. Kas bus, jei Kybartuose dirbs tik vienas ugniagesys? Juk Kybartai – ne kaimas, ten daug svarbių objektų, daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. Be to, Kybartų ugniagesiai „dengia“ ir Virbalį. Kybartiečiai dirba ir su kvėpavimo aparatais, gelbėjimo įranga. Tapus Savivaldybės komanda, tokių dalykų tektų atsisakyti, nes vienas budintis žmogus su kvėpavimo aparatu dirbti niekaip negali. Be to, ir šiems aparatams išlaikyti (balionams pildyti, priežiūrai ir pan.) tikrai nebus pinigų, jei kaimo ugniagesių finansavimas bus tik toks, koks yra dabar. Mes juk durstome galą su galu, – kalbėjo Vilkaviškio rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Audronius Stroginis, vadovaujantis penkioms rajono Savivaldybės ugniagesių komandoms.

Reikia rimtos tarnybos
Taigi, žinodama situaciją Savivaldybės vadovybė perimti Kybartų komandos niekaip nenori. Per susitikimą tokią poziciją meras Algirdas Neiberka ir išdėstė R. Baniuliui.

– Pasakiau, kad tame rašte nebuvo pacituota likusi įstatymo dalis. O joje numatyta, jog tokia tarnyba gali būti ne tik administraciniuose centruose, bet „ir gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose, kai sudaromos sutartys su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu“. Susitikime, kuriame, be PAGD direktoriaus R. Baniulio, dalyvavo ir Marijampolėsapskrities PGV viršininkas Vidas Barauskas bei Vilkaviškio PGT viršininkas E. Armanavičius, išdėsčiau, kad Kybartai yra miestas, šioje seniūnijoje esama apie 6 tūkst. gyventojų. Tai – pasienis su Rusija, yra muitinė, kalėjimas, geležinkelio stotis, didelė trąšų gamykla, terminale stovi eilės vilkikų. Tokiame mieste tikrai yra reikalinga rimta priešgaisrinė tarnyba, o ne savanoryste paremta organizacija, – kalbėjo A. Neiberka.

Anot mero, kalbos dėl Kybartų komandos perdavimo ėjo ir anksčiau – jau tada Savivaldybės tarybos nariai buvo kategoriškai prieš tokią reformą.

Beje, gaisrų skaičiumi Kybartų seniūnija dažnai lenkia kitas rajono seniūnijas. Pavyzdžiui, 2014 m. Kybartų seniūnijoje kilo net 44 gaisrai, o Vilkaviškio – 10.

Išsiuntė atsakomąjį raštą
Po susitikimo Savivaldybės administracijoje buvo sutarta, – tiesa, kol kas tik žodžiu, – jog bent jau šiais metais kardinalių reformų nebus imtasi ir Kybartų komanda Savivaldybei perduota dar nebus.

Kad neoficialus susitarimas įgautų ir teisinį pagrindą, šios savaitės pabaigoje Savivaldybė išsiuntė PAGD oficialų argumentais paremtą raštą.

Mūsų rajono vadovai buvo nuvykę apžiūrėti ir pačios Kybartų ugniagesių komandos. Meras neslėpė, kad nei patys pastatai, nei jau į penktą dešimtmetį „įriedėjusi“ priešgaisrinė technika gero įspūdžio nepaliko.

Pats generolas R. Baniulis nuvyko aplankyti Vilkaviškio PGT, bet pažiūrėti, kaip atrodo Kybartai ir ten esanti gaisrinė, nevažiavo.

Eglė MIČIULIENĖ

Autorės nuotr. Kybartų komandos I pamainos ugniagesiai Vytautas Krupavičius, Algimantas Baltrušaitis ir Linas Vasiliauskas, kaip ir kitų pamainų vyrai, dabar budi trise. Tačiau perdavus komandą Savivaldybei, budėti liktų du, o vėliau – tik vienas ugniagesys.

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-26.


Jauna kybartietė: „Didžiuojuosi, kad esu lietuvė“

Rūta Dailidavičiūtė dar besimokydama Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje buvo itin stropi ir gabi mokinė, aktyvi užklasinės veiklos dalyvė. Šiandien Londono Grinvičo universitete studijuojanti mergina taip pat neapsiriboja vien mokslais. Neseniai Rūta dalyvavo vienos politinės partijos Lietuvoje surengtame konkurse, kuriame sulaukė ypatingos sėkmės.

Lietuviai pranašesni

Šiuo metu R. Dailidavičiūtė Londono Grinvičo universitete mokosi tarptautinio verslo ir prancūzų kalbos. Antrame kurse studijuojanti mergina pagal programą visus šiuos mokslo metus leidžia ne Didžiosios Britanijos sostinėje Londone, o pietų Prancūzijoje esančiame Nicos mieste. Pasak lietuvės, tai turėtų padėti itin gerai išmokti prancūzų kalbą, pažinti šios šalies kultūrą.

„Prancūzijoje angliškai susikalbėti beveik neįmanoma. Patys prancūzai gerai moka anglų kalbą, tačiau ja nekalba dėl savo įsitikinimų, perdėto savosios tautos sureikšminimo“, – pasakojo R. Dailidavičiūtė.

Kybartietė tikino, kad lietuviai jai atrodo geresni žmonės nei prancūzai. Mūsiškiai yra protingesni, apsukresni, greičiau reaguojantys į įvairias situacijas, labiau prie visko prisitaikantys.

„Man lietuviai – artimesni. Manau, jog šeimos su prancūzu tikrai nesukursiu“, – juokėsi pašnekovė.

Lietuvos patriotė

Baigusi studijas mergina ketina grįžti į Lietuvą ir būtent čia kurti tolimesnę savo ateitį. Kybartietė tiki, kad užsienyje įgyta patirtis ir žinios pravers mūsų šalyje.

„Didžiuojuosi, jog esu lietuvė. Tikiu Lietuva ir ypač jaunąja jos karta. Pažįstu daug jaunų, įdomių žmonių, kurie yra pasiryžę padaryti daug pokyčių. Aš taip pat nežadu stovėti vietoje“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji tvirtino, kad yra nemažai emigrantų, kurie nori grįžti į tėvynę, tačiau kol kas čia dar nėra tinkamų jiems gyventi sąlygų. Tiesa, viskas pamažu keičiasi į gera ir didmiesčiuose gyventojų skaičius jau stabilizuojasi, o kai kuriuose – ir didėja. Opesnę problemą mergina įžvelgia mažesniuose miesteliuose, kuriuose jaunimas kol kas nenoriai apsigyvena. Anot jos, prireiks nemažai laiko, kol viskas pasikeis.

Žada įsitraukti į politiką

Baigusi bakalauro studijas, R. Dailidavičiūtė vėliau ketina tęsti mokslus politikos srityje. Vos gavusi brandos atestatą, mergina jau buvo įstojusi į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, bet tąkart pasirinko studijas užsienyje.

„Politika man artima. Net ir besimokydama Londono universitete stengiuosi neatitrūkti nuo realijų Lietuvoje“, – prisipažino kybartietė.

Visai neseniai ji dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Gabrieliaus Landsbergio surengtame konkurse, kuriame šalies gyventojai raginami pateikti pačias įvairiausias idėjas, padėsiančias pagerinti gyvenimą Lietuvoje. Tai padaryti galima dar ir šiandien. Tereikia užsukti į portalą www.turiuideja.lt ir ten surašyti savo pasiūlymus. Tame pačiame interneto puslapyje galima paskaityti ir kitų žmonių siūlomas idėjas, jas įvertinti. Daugiausiai svetainės lankytojų dėmesio sulaukę, aktualiausi pasiūlymai vėliau būna pateikiami svarstyti LR Seimui. Taip atsitiko ir su R. Dailidavičiūtės idėja.

Realios darbo vietos

Mergina siūlo sukurti europietišką, naują ir inovatyvią studentų praktikos bei darbo vietų internetinę svetainę. Pagrindinė idėja yra ta, kad svetainės lankytojai matytų realias darbo vietas, esančias visose šalies savivaldybėse, įvairiose institucijose. Be to, svetainėje turėtų būti skelbiamos ir vietos, į kurias būtų priimami studentai ar moksleiviai atlikti praktikos.

„Pati šiemet Lietuvoje žadu ieškoti, kur galėčiau atlikti praktiką. Tačiau ši svetainė būtų ne mažiau svarbi tiems, kas ieško darbo. Kasmet iš Lietuvos išvyksta po 35 tūkst. gyventojų. Tai kas bus po dešimties metų? Būtina stabdyti šį procesą. Jei turėtų darbo, žmonės tikrai nepaliktų savo gimtinės. Neabejoju, kad jeigu ši svetainė pradėtų tinkamai funkcionuoti, į Lietuvą grįžtų ne vienas emigrantas“, – svarstė pašnekovė.

Merginos idėja sulaukė didžiulio svetainės lankytojų palaikymo, todėl R. Dailidavičiūtė buvo pakviesta susitikti su G. Landsbergiu ir aptarti savo pasiūlymą. Susitikime dalyvavo ir TS-LKD partijos rinkimų kampanijos vadovas Tadas Langaitis. Bendraudama su juo Rūta išsiaiškino, kad jis taip pat turi sąsajų su jos gimtaisiais Kybartais. T. Langaičio tėvas yra kilęs iš Kybartų ir šiuo metu priklauso Pasaulio kybartiečių draugijai.

„Per susitikimą aptarėme ne tik mano pasiūlytą idėją, bet ir apskritai Lietuvos ateities perspektyvas, politinę situaciją. Baigusi studijas norėčiau bandyti prisidėti prie pokyčių mūsų šalyje. Tai yra ta vieta, kurioje būtina tai daryti ir pradėti reikia jau nedelsiant“, – pabrėžė R. Dailidavičiūtė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus noter. Baigusi mokslus užsienyje, Rūta Dailidavičiūtė ketina grįžti gyventi į Lietuvą.

Publikuota: „Santaka“, 2016-01-14.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian