Aktualijos

  • 0

Pa­sie­ny­je – su­klasto­ti do­ku­mentai ir me­luo­jantys ke­liau­ninkai

Kategorija :Aktualijos , Miestas

Kybartų kelio posto pareigūnams praėję metai įsiminė Rusijos sankcijomis Europos Sąjungos piliečiams ir dėl to sumažėjusiu keliaujančių asmenų srautu. Pareigūnai pastebėjo, kad smarkiai padaugėjo suklastotų dokumentų. 

Srautai mažėjo

Kybartų kelio poste dirbantiems pareigūnams būtų sunku suskaičiuoti, kiek įvairių asmenų ir automobilių dokumentų teko čiupinėti, tikrinti įvedant jų duomenis į duomenų bazes. Mat permetus iš Lietuvos pusės sieną kirto daugiau nei 195 tūkst. automobilių, daugiau nei 182 tūkst. atvyko iš Rusijos pusės. Nors šie skaičiai didesni nei ankstesnių metų, Kybartų užkardos vadas Rimantas Kundreckas neabejoja, kad srautai būtų dar išaugę, jei ne Rusijos sankcijos. Mat paskutiniais metų mėnesiais vykstančiųjų į Kaliningrado sritį ir iš jos akivaizdžiai sumažėjo. Vasaros mėnesiais automobilių srautai į abi puses siekdavo po 18 tūkst., o gruodį jie sumažėjo kone perpus.

Geležinkelio kelio poste– atvirkščiai: traukinių srautai padidėja metų pradžioje ir gale, tačiau keliaujančių jais asmenų ypač padaugėja liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Akivaizdu, jog atostogų metu Kaliningrado srities gyventojai vyksta pasižmonėti pas giminaičius į Rusijos gilumą. Vien liepos mėnesį traukiniais išvykusių tranzitu per Lietuvą asmenų buvo apie 40 tūkst., maždaug tiek jų sugrįžo per rugpjūtį atgal į Kaliningradą.

Provokacijnepavyko

Pasieniečiai akylai fiksuoja ne tik automobilius ar keleivius. Per Lietuvos teritoriją traukiniais į Rusiją keliauja ir karinė technika bei kariškiai. Kad ir kaip būtų keista, klausantis kalbų apie ginklais žvanginančią Rusiją, karinio transporto sąstatų, komandų ir kariškių praėjusiais metais per sieną vyko keliskart mažiau nei ankstesniais.

Tačiau pasitaikė atvejis, kai į Lietuvą bandė įvažiuoti sovietine simbolika išpuoštas traukinys. TądienRusija šventė desantininkų dieną, tad į šios šalies gilumą vyko kariškiai, vilkintys desantininkų marškinėliais. Tiesa, patys kariai sovietine atributika nesipuošė, o tik ja aplipino visus traukinio vagonus. Tokią provokaciją pastebėję akyli Lietuvos pasieniečiai „išpuošto“ traukinio į mūsų šalį neįleido.

Klastoja dokumentus 

Tačiau, palyginti su 2013-aisiais, praėjusiais metais pasienyje sulaikyta kone dešimt kartų daugiau suklastotų dokumentų. Kybartų užkardos vadas R. Kundreckas atskleidė, jog daugiausia klastojami automobilių dokumentai. Taip Rusijos piliečiai, ko gero, siekia išvengti muitų. Tarp dokumentų padirbinėtojų pasitaikė tik vienas dvigubą pilietybę turėjęs asmuo, visi kiti – Rusijos piliečiai.

Kybartų užkardos pareigūnai jau anksčiau buvo atkreipę dėmesį, kad kituose pasienio kelio postuose klastotų dokumentų sulaikoma daugiau. Dėl šios priežasties buvo imtasi organizacinių priemonių, išanalizuoti klastojimo būdai ir rugpjūčio mėnesį išryškėjo akivaizdūs rezultatai. Užkardos vadas klastočių pagausėjimo nesieja vien su akylesniu tikrinimu, mat dokumentai buvo kruopščiai tikrinami ir anksčiau. Ko gero, kituose pasienio kelio postuose užspiesti padirbinėtojai pakeitė kelius. Mat padaugėjus klastočių Kybartuose, pas kaimynus jų sumažėjo.

Traukiį Europą

Praėjusiais metais gerokai padidėjo neįleistų į Lietuvą Rusijos piliečių skaičius. Pagrindinė neįleistųjų kategorija – keliantys grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Susiję su kontrabanda arkitų nusikaltimų Šengeno erdvėje padarę asmenys apietai, kad nebus įleisti į Lietuvą, sužino tik atvykę prie valstybės sienos. Į mūsų šalies teritoriją neįleidžiami ir tie, kurių atvykimo aplinkybės neatitinka nurodomų sąlygų.

Į Šengeno erdvę bet kokiomis priemonėmis bandantys patekti trečiųjų šalių piliečiai dažnai meluoja apie vizito tikslus, o vėliau sprunka į Europos Sąjungos gilumą. Taip pasieniečiams įkliuvo čečėnų tautybės asmenys, bandę pasprukti į Vokietiją. Pasienio pareigūnų dėka buvo išsiaiškinta, jog čečėnai Lietuvos vizas konsulate gavo apgaulės būdu ir pas jokius gimines į Marijampolę nevyksta. Pasieniečiams iškart užkliuvo iš anksto nupirkti bilietai vykti kurkas toliau nei iki Marijampolės.

Slepia kontrabandą

Pasieniečiai gali pasigirti ir tuo, kad per praėjusius metus ne tik daugiau nei 50 kartų padėjo policijos pareigūnams užkardyti nusikaltimus, bet ir muitininkams išaiškinant kontrabandą vežančius asmenis.

Kybartų kelio poste muitinės pareigūnai pernai sulaikė daugiau kaip 800 tūkst. pakelių cigarečių, kurių vertė siekia 1,8 mln. eurų. Cigaretes kontrabandininkai dažniausiai slepia specialiai įrengtose slėptuvėse arba po įvairiais „priedangos“ kroviniais, pavyzdžiui, obuolių tyrės ir jautienos konservais, lauko baldais. Surasti nelegaliai gabenamus tabako gaminius muitininkams padeda mobilioji rentgeno kontrolės sistema, ją panaudojus sulaikyta prekių, kurių vertė 1,5 mln. eurų.

Kybartų kelio poste praėjusiais metais buvo sulaikyta nelegaliai gabenta gintaro žaliava, katalizatorių laužas, 140 tūkst. litų nedeklaruotų grynųjų pinigų, nustatyta nemažai naftos produktų gabenimo tvarkos pažeidimų. Nustačius kuro gabenimo tvarkos pažeidimus, apmokestinta 75 tūkst. litrų 43 tūkst. eurų vertės kuro.

Kybartų užkardos vadas R. Kundreckas praėjusius metus savo pavaldiniams vadino sėkmingais: pareigūnai iškovojo sportiškiausios rinktinės užkardos vardą, gavo nemažai apdovanojimų, naujos technikos – du visureigius bei tarnybinių šunų transportavimui skirtą modernią keturvietę priekabą su vėdinimo sistema irkitais privalumais. O bene džiugiausia pasieniečiams praėjusių metų žinia – visiems statutiniams pareigūnams buvo pakelti atlyginimai.

Nuotr. Karinio transporto sąstatų per Kybartų geležinkelio kelio postą pernai vyko mažiau nei ankstesniais metais.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2015-02-21.


  • 0

Ka­ro ve­te­ra­nas pa­si­ti­ko de­vy­niasde­šim­tmetį

Kategorija :Aktualijos , Miestas

Sausio 30 dieną vienam iš keturių Kybartuose likusių Antrojo pasaulinio karo veteranų teko atlaikyti sveikinimų laviną – guviam ir humoro nestokojančiam Modestui Sabaliauskui tądien sukako devyniasdešimt. 

– Nemaniau, kad tiek metų sulauksiu, nes mano gyvenimo įvykiai sveikatos nepridėjo, bet gal užgrūdino, – pasitikdamas pasveikinti atvykusį seniūną Romą Šunoką kalbėjo kybartietis. – Karas – baisus dalykas. Net septyni dešimtmečiai taikos neištrynėjo iš atminties.

Kybartietis kariauti buvo pašauktas būdamas devyniolikmetis. Tuomet jam iš gimtųjų namų greta Virbalgirio teko iškeliauti beveik dešimčiai metų. Savo gimtinę M. Sabaliauskas vėl pamatė tik 1950-aisiais.

Veteranas prisiminė pirmąsias savaites, kai jie, jauni vaikinai, laukė, kur nublokš likimas. Mat prognozuoti, kur būsi išsiųstas, niekas negalėjo.

Jauniems kariams teko kęsti nepriteklių, badą. Tuomet M. Sabaliauską gelbėjo tik suvalkietiškas racionalumas. Karys sugebėjo rasti būdų, kaip išmainyti „machorką“ į duoną ir taip pasidvigubinti savo maisto davinį, mat pats nerūkė, o rūkantiesiems tabakas tuo metu buvo labai svarbus. Kiti, valgyti gavę po nedaug, dažniausiai liesos sušalusių kopūstų sriubos, sirgo. O stiprios fizinės ir dvasinės sveikatos kybartietis kariavo. Buvo rimtai sužeistas, gyvybę tuomet jam išgelbėjo mamos įsegtas medalikėlis. Pasveiko ir vėl kariavo.

Jo karas nesibaigė net Berlyne, kur jau buvo aišku, kad vokiečių kariuomenė sutramdyta. Lietuvis prisiminė, kad tuomet jiems teko bendrauti su amerikiečių kariais. Pabijojusi, kad lietuvių kareiviai nepabėgtų pas amerikiečius, sovietų valdžia visus juos veikiai išsiuntė iš Berlyno. Tuomet M. Sabaliauskui buvo pasakyta, kad jis bus priskirtas prie šešioliktosios lietuvių divizijos, kuri per Kaliningradą važiuos namo. Tačiau į minėtą diviziją kybartietis nepapuolė, likimas jį vedžiojo klaidžiais sovietų sąjungos keliais dar gerą penketą metų…

Veteranas atsiminė, kad išvažiuojant iš Berlyno už tarnybą jam buvo įteikta keliolika porų kojinių, medžiagos paltui…

Dėliodamas neišdildomus atsiminimus M. Sabaliauskas tvirtino, jog rusų valdžia visada mokėjo „praplauti smegenis“. Propaganda buvo ir tebėrajų stiprioji pusė. Veteranas net neabejojo, kad įvykiuose Ukrainoje dalyvaujantys rusų kariai yra paveikti ir įtikinti, jog daro „šventą“ darbą.

Karo mėsmalę perėjęs veteranas sakė dar ir dabar gaunantis sveikinimų iš Rusijos valdžios, kartais sulaukiantis ir kitokių dėmesio ženklų.

Audringo savo gyvenimo etapo, kurį teko tuo metu iškęsti nevienam jaunam lietuviui, kybartietis nei gailisi, nei keikia.

– Buvo toks laikas, taip reikėjo, taip gyvenome, – sakė veteranas. – Svarbiausia buvo išgyventi. Džiaugėmės kiekviena ramia diena, gardesniu kąsniu, patogesniu rūbu.

Buvęs Antrojo pasaulinio karo veteranų tarybos pirmininkas M. Sabaliauskas tik apgailestauja, kad tų, su kuriais būtų galima pasidalyti prisiminimais, vis mažiau. Prieš gerą dešimtmetį mūsų rajone veteranų dar buvo per 150. Tačiau žilagalvių karo dalyvių gretos kasmet retėja. O mintys, iškylančios mąstant apie karo pasiglemžtą laiką, kaskart aiškesnės, gildančios širdį. Tebėra ir noras pasakyti visiems, jog karas yra baisus…

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Prisimindamas karą Modestas Sabaliauskas nekeikia likimo už jam skirtus išbandymus.

Publikuota: „Santaka“, 2015-02-07.


  • 0

Gerumas praskaidrino kybartiečių Kalėdas

Kategorija :Aktualijos , Miestas

Trys aktyvūs Kybartų parapijos Caritas skyriaus nariai su vedėja Gražina Vaičaitiene priešakyje, prieš didžiąsias metų šventes, aplankė net 30 kybartiečių šeimų.

Carito paruoštų kalėdinių krepšelių sulaukė vieniši, ligoti seneliai bei daugiavaikės šeimos. Krepšelius pavyko pripildyti už Caritas žvakeles gautas aukas.


  • 0

Me­džiai be šak­nų gyvens neilgai

Neseniai Kybartuose lankęsi profesionalūs arboristai nutarė miestui dovanoti dovaną – nemokamą medžių apžiūrą ir bendrą jų įvertinimą. 

Kelia rimtą pavojų 

Kartu su seniūnu Romu Šunoku gerą pusdienį apžiūrinėję šiuos didžiulius augalus, UAB „Arbovita“ direktorius Renaldas Žilinskas ir darbuotojas Skaidrius Grigalevičius buvo apstulbę: tiek sužalotų ir pusgyvių medžių vienoje vietoje jiems nebuvo tekę matyti.

Drevėti, gumbuoti, sergantys – tokie augalai gali neišlaikyti didesnio vėjo. Pasak arboristų, ypač pavojingi medžiai prie pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės, abipus šaligatvio, taip pat parko krašte, prie kultūros centro. Nors atrodantys dideli ir galingi, tačiau jau seni, bet kaip genėti, gatvės remonto metu nukapotomis maitinančiomis šaknimis, jie grasina bet kuriuo momentu užgriūti pastatostogą.

Kai kuriuos galima išgelbėti 

– Skverelyje dargalima palikti guotą jaunesnių, nemokšiškai genint netaip sužalotomis šakomis ir nenukapotomis šaknimis medžių, – sakė R. Žilinskas. – Kai kuriose vietose jie dar pusėtini, tad tinkamai prižiūrint situacija pagerėtų. Labai gražūs gluosniai Kudirkos Naumiesčio gatvėje, tik reikia sutvarkyti jų lajas, kad taptų saugūs.

Dideliems lapuočiams medžiams, kurių lajos neįmanoma išretinti, arboristai siūlo šakas surišti. Tai – nebrangus metodas, apsaugantis nuo krintančių nulūžusių šakų.

Seniūnas R. Šunokas prisipažino nežinojęs tiek su medžių priežiūra susijusių subtilumų. Jis sakė gavęs daug gerų patarimų, kuriuos žadėjo perduoti vietos komunalininkams. Mat pinigų samdyti arboristus visiems darbams atlikti tikrai nebus iš kurgauti.

Parką tvarkys dalimis 

– Žmonės manęs vis klausia, ar bus išsaugoti senieji parko medžiai. Deja, nudžiuginti negaliu. Net ir be specialistų pagalbos aišku, kad jie kelia pavojų žmonėms, tuo labiau po parko ir kelių remonto, per kurį buvo pažeistos šių augalų šaknys, – kalbėjo seniūnas. – Jeigu bus įmanoma gauti pinigų, likusiems medžiams išsaugoti prašysiu specialistų pagalbos, o nupjauti galime ir savomis jėgomis. Smagu, kad gavau patarimų, kokius naujus medžius vietoje senų geriausia sodinti, kaip juos prižiūrėti. Aišku, nepjausime visko iš karto, nes net ir pažeisti medžiai dar kurį laiką gali gyventi, bet pasistengsiu, kad viskas būtų daroma nuosekliai, dalimis.

Specialistai rekomenduoja nedelsti 

Pakalbinti arboristai sakė, jog Kybartų medžiams, ypač tiems, kurie kelia didžiausią pavojų, skubiai reikalinga specialisto ranka.

– Mūsų nuomone, miesto medžius turi prižiūrėti tam parengti specialistai, o neeilinis žmogus ar komunalininkas, turintis bokštelį arba kopėčias ir grandininį pjūklą. Reikia suprasti, kad visuose darbuose turi dirbti tą reikalą išmanantys specialistai. Kol ruošiamos Želdinių priežiūros įstatymo pataisos, savivaldybių ar seniūnijų vadovai galėtų parodyti sąmoningumą ir pasikviesti specialistus nors pakonsultuoti. Priešingu atveju gali tekti stebėti ir kitų miestų medžių virsmą Kybartų šmėklomis, – teigė R. Žilinskas.

Parengtos įstatymopataisos 

Želdynų įstatymo pataisomis ketinama įteisinti, kad pertvarkant esamus ir kuriant naujus želdiniais apsodintus plotus turėtų būti tai derinama su Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.

Taip pat būtų draudžiama kirsti ar tvarkyti medžius, neturint šios komisijos medžių apžiūros akto. Taip būtų pagerinta medžių apsauga ir išvengta tokių situacijų, kai medžiai iškertami be niekur nieko.

Pataisomis siekiama sustiprinti visuomenės vaidmenį miesto projektuose, susijusiuose su medžių persodinimu ir kirtimu. Nauja įstatymo redakcija įpareigoja, jog Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijoje du trečdaliai narių būtų iš visuomeninių organizacijų, bendruomenių atstovai, o komisijos priimti sprendimai viešinami seniūnijose, kuriose numatomi tvarkymo darbai.

Taip pat įstatymu siekiama, kad informacija apie numatomų pertvarkyti ar naujai įrengti želdynų bei želdinių projektų svarstymo su visuomene laikas būtų skelbiamas viešai savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijos, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti projektą, skelbimų lentoje.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Seniūnas Romas Šunokas iš arboristų Renaldo Žilinsko ir Skaidriaus Grigalevičiaus gavo vertingų patarimų.

Publikuota: „Santaka“, 2014-11-29


  • 0

Daugiabučių re­no­vacija Kybar­tuo­se prasidės pavasarį

Šią savaitę daugiabučių namų renovacijos reikalai pajudėjo ir Kybartuose. 

Jau pasirašytos trijų daugiabučių statybos darbų rangos ir techninių projektų darbų sutartys. Pirmadienį vyks konkursas darvienam daugiabučiui renovuoti.

– Darbai, kaip mes sakome, nupirkti jau trims namams, esantiems Tarybų g. 7, Č. Darvinog. 44 bei S. Dariaus irS. Girėnog. 2b, renovuoti, – pasakojo daugiabučius administruojančios UAB „Kybartų darna“ vadovas Egidijus Ausiejus. – Pirmadienį turbūt pasirašysime sutartis ir dėl ketvirtojo, Č. Darvinog. 26, namo. Visų minėtų daugiabučių namų viešuosius pirkimus laimėjo vienas rangovas – UAB „Vilkasta“.

Pasak E. Ausiejaus, statybų leidimų išdavimo procedūros užtruks keletą mėnesių. Gavus šiuos dokumentus, iš karto prasidės renovacijos darbai. Greičiausiai pastoliai prie Kybartų daugiabučių atsiras prasidėjus pavasariui. Pastatų atnaujinimą reikia atlikti iki spalio mėnesio, tad laiko bus.

Pasak komunalininkų vadovo, minėti darbai – jau iš antrojo renovacijos etapo programos. Pirmojo etapo darbų niekas nenorėjo imtis, nes projektai buvo parengti su ypač mažomis kainomis.

– Skelbėme konkursą porą kartų, bet niekas nenorėjo dalyvauti. Paskui „paleidome“ laisva kaina, tai pasiūlymai dvigubai viršijo pirmajame etape parengtų investicinių planų sumas. Tad dabar tenka juos koreguoti ir skelbti konkursus vėl. Gerai, kad Aplinkos ministerija pratęsė laiką, iki kada galima pasirašyti sutartis, – aiškino E. Ausiejus.

Perpirmąjį etapą turėjo būti renovuoti aštuoni namai Kybartuose ir dar vienas, kurį administruoja UAB „Kybartų darna“, Virbalyje. Po dar pernai vykusių gyventojų susirinkimų virbaliečiai renovacijos atsisakė. Tokių buvo ir antrajame etape. Atsinaujinti Kybartuose nepanoro Č. Darvino g. 30-o ir 42-o namų savininkai, tačiau jiems dar palikta teisė apsigalvoti.

Antrajame etape kybartiečiams buvo pateikti du renovacijos darbų paketai. Visų trijų atsinaujinti pasiryžusių daugiabučių gyventojai pasirinko pigesnius. Remiantis šiais planais, pvz., Tarybų gatvėjee sančio 18 butų namo renovacija atsieis 638 tūkst. litų – po 680 litų už kvadratinį metrą. 17 butų S. Dariaus ir S. Girėnog. 2b namo darbai kainuos 516 tūkst. litų (596 Lt už kv. metrą), o 36 butų Č. Darvinog. 44 namo– apie  836 tūkst. litų (563 už kv. metrą).

Tiems, kurie sutiko renovuotis savo namus, pasak E. Ausiejaus, dabar labai palanki situacija. Mat viską sudėjus, gyventojams kompensuojama per 40 proc. sąnaudų. Investicijų planas, statybos techninė priežiūra, projekto parengimas gyventojams nekainuoja nieko, nes už viską sumoka valstybė. Dar 40 proc. išlaidų apmokama visiems, o socialiai remtiniems asmenims – visu 100 proc.

Kybartiečiai tikisi, kad UAB „Vilkasta“ pademonstruos kurkas aukštesnę darbo kultūrą negu statybininkai, renovuojantys daugiabučius Vilkaviškyje.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2014-11-29


  • 0

Gat­vės re­konst­rukci­ja – dar ne darbų pabai­ga

Šiuo metu rekonstruojama Mindaugo gatvė, vedanti Kybartų miesto kapinių link. Nors žmonės iki kitų metų sausio šia gatve važiuoti negalės, nepasitenkinimo dėl nepatogumų jie nereiškia. 

– Šiuo metu geriausia į kapines važiuoti Tarybų ir Eitkūnų gatvėmis, – sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Seniūnas džiaugėsi, kad pagaliau jo svajonė sutvarkyti duobėtą gatvę, kuria nuolat vyksta judėjimas, išsipildė. Ji paplatinta, padarytas nuolydis, klojami nauji šaligatviai.

– Tai bus tarsi miesto parko tęsinys. Žmonės apšviestu tvarkingu takeliu galės pasivaikščiodami nueiti iki pat kapinių, – pasakojo R. Šunokas. – Neatsisakome minties sutvarkyti ir Vilniaus gatvę. Tada šitas kampas jau būtų tikrai malonus akiai. Visi, kas atvyksta į Kybartus, giria išgražėjusią Kybartų bažnyčią, jaukią Č. Darvino gatvę.

Tačiau viskas atrodytų daug gražiau, jei pavyktų susitarti su turgavietės savininke Laima Burbuliene. Ne kartą buvo prašyta, kad ji turgaus teritoriją aptvertų skydais, nes dabar vaizdas pro tinklinę tvorą nedžiugina. Tiesa, priekinę dalį savininkė užsitvėrė, tačiau buvo tartasi, jog nuo praeivių akių bus paslėpta visa turgavietė su ten stovinčiais nušiurusiais kioskais.

Rajono Savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Lenčiauskas sakė, kad Mindaugo gatvė Kybartuose tvarkoma gavus tikslinių lėšų iš kelių programos. Iš viso tam skirta apie 400 tūkst. litų. Specialistas patvirtino, jog kitąmet bus prašoma skirti lėšų ir Vilniaus gatvei tvarkyti.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Darbai Mindaugo gatvėje turėtų būti baigti sausį.

Publikuota: „Santaka“, 2014-11-15.


  • 0

Vaizdas parke kasdien tik blogėja

Praėjo dar tik metai, kai Kybartų miesto parke užbaigti rekonstrukcijos darbai, bet ši reprezentacinė vieta atrodo taip, lyg būtų neremontuota mažiausiai dešimtmetį.

Aptrupėjusios, pajuodusios plytelės, įdubusios, išbyrėjusios trinkelės – toks vaizdas palyginti neseniai rekonstruotame miesto parke kelia didelių abejonių dėl atliktų darbų kokybės ir medžiagų patvarumo.

Pernai, vos tik prasidėjus darbams parke, į redakciją paskambinę žmonės teigė, kad pagrindas trinkelėms klojamas „ant juoko“, t. y. nesudedamos visos privalomos medžiagos. Tačiau tuomet iš Savivaldybės sulaukėme atsakymo, jog viskas kontroliuojama, daroma pagal projektą ir nereikėtų kritikuoti nesulaukus galutinio rezultato. Deja, kybartiečių nuogąstavimai pasitvirtino.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė ištisai prašantis darbus atlikusios firmos UAB „Rofolis“, kad ištaisytų savo paliktą broką. Tačiau kol kas sulaukta tik pažadų. Jau nuo pat pradžių buvo visokių nesusipratimų su parke dirbusia firma, ištisai teko derėtis, kad sutvarkytų kai kurias smulkmenas, prašyti, kad ištaisytų savo darbo broką.

– Pats mačiau, jog gerai nebus, prieštaravau, aiškinau, nes parko priežiūra turi rūpintis seniūnija. Prie Isaako Levitano paminklo atraminės sienelės sudėtos šviesios kalkakmenio plokštės jau pajuodusios nuo drėgmės, vietomis ištrupėjusios. Kalkakmenis – tai ne marmuras ar granitas, jo kaina – triskart mažesnė, bet tiek ir laikė… Geresnėmis medžiagomis išklota aikštelė būtų ir gražesnė, ir priežiūra lengvesnė, bet, kaip buvo pasakyta, taip yra numatyta pagal projektą, – sakė R. Šunokas.

Kaip UAB „Rofolis“ vykdė įsipareigojimus, turėjo prižiūrėti rajono Savivaldybės administracijos septynių specialistų komisija. Tuometinio Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Arūnas Grumadas aiškino, jog tai nebuvo darbų priėmimo komisija, nes parko rekonstrukcijai nereikėjo statybos leidimo, o tik Savivaldybės pritarimo. Tad buvo patikrinta, ar projekte numatyti darbai atlikti iki galo. Komisija nutarė, kad viskas padaryta pagal dokumentus. Tuomet A. Grumadas sakė, jog parengtas projektas buvo „ekspertuotas“ ir suderintas, nustatyta darbų atlikimo tvarka. Paklaustas, ar pasirašyti UAB „Rofolis“ atliktų darbų aktą nesutrukdė tai, jog vietomis netvirtai laikosi trinkelės, A. Grumadas teigė, kad jos skirtos pėstiesiems vaikščioti, o ne sunkiajai technikai važinėti, tad tikrai „neišlakstys“. Be to, kai kurias vietas firma žadėjo pataisyti. Komisijos uždavinys buvęs patikrinti, ar viskas atitinka projekto reikalavimus, o ne svarstyti, ar būtų geriau taip, ar kitaip. Projekte smulkiai surašyta, kokiomis medžiagomis ir kaip viskas turi būti padaryta. Dabar svarstyti ir kalbėti jau ne laikas – pageidauti reikėjo tada, kai vyko projekto derinimas.

Pasak Savivaldybės administracijos specialisto, problema yra plotai po medžiais, kur reikėjo dėti supjaustytas trinkeles. Ten smulkesnės jų dalys vietomis laikosi netvirtai, tačiau patys takai sukloti gerai ir taip pat… pagal projektą.

UAB „Rofolis“ tebetaiso „kai kurias“ vietas, juolab kad jų vis daugėja. Pradėjus ardyti greta einančią Mindaugo gatvę, parko kraštuose suklotos trinkelės ėmė byrėti, mat… neteko atramos. Atskiri borteliai joms įrėminti čia nebuvo sudėti. Turbūt ir tai vykdyta „pagal projektą“, kuriuo prisidengus net akivaizdžiai matomi netinkami dalykai tapo priimtini.

Kybartų miesto parko dokumentus rengė kauniečių firma „Hidroprojektas“. Projektuotojas . buvo parinktas atviro supaprastinto konkurso būdu. Iš pradžių turėta lėšų tik projektui, kuris buvo parengtas dar 2009 m., o vėliau ieškota pinigų ir jam įgyvendinti.

Ričardas Liansbergis, laikinai einantis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas, sako, kad situacija yra kontroliuojama.

– Viską žinom, už tokius dalykus yra atsakingas seniūnas, jis jau informavo UAB „Rofolis“, – aiškino R. Liansbergis. – Matote, viską galima būtų padaryti greitai ir galima – protingai. Kol kas dar tragedijos nėra, nors aiškiai tapo matomi kai kurie defektai. Būtų protinga palaukti, kol jų „išlįs“ daugiau, tada viską ir sutvarkyti, o ne kviestis statybininkus dėl kiekvienos sudužusios plytelės. Darbus atlikusi firma yra įsipareigojusi objektą prižiūrėti 5 metus. Jei to neatlieka, galime kreiptis į statybos inspekciją ir į teismą. Bet kol kas to dar neprireikė. Lėšos Kybartų reprezentacinės aikštės bei miesto parko rekonstrukcijai gautos iš bendro Lietuvos ir Lenkijos projekto, šiems darbams atlikti buvo skirta apie 850 tūkst. litų. Nejaugi už tokius pinigus kybartiečiai nusipelnė tik tokio rezultato?..

Kristina VAITKEVIČIENĖ.

Autorės nuotr. Seniūnas Romas Šunokas nustebo pamatęs, kad ardant Mindaugogatvės grindinį pabiro miesto parko trinkelės.

Publikuota: „Santaka“, 2014-10-11.


  • 0

Įmonės teritoriją kūrė ne vienus metus

Kategorija :Aktualijos , Miestas

Šįmet gražiausios įmonės teritorija pripažinta Kybeikių kaime, netoli Kybartų, įsikūrusios A. Abraičio įmonės „Srovė“ aplinka.

Akmenų karalystė 

Tik įžengus pro vartus pasitinka tikra akmenų karalystė. Didybe pritrenkia akmeninės kalvos su kriokliais, rieduliais įrėminti vandens telkiniai ir net jais apklijuoti įmonės pastatai. Svarbiausia, kad viskas įrengta skoningai, prie lauko „sunkiasvorių“ čia puikiai dera visžaliai dekoratyviniai augalai, atmosferą „minkština“ vanduo, apgalvotas apšvietimas traukia akį ir tamsiu paros metu. Akmenų, vandens ir visada žaliuojančių augalų dermė gražiai atrodo ištisus metus.

– Teritoriją kūrėme keletą metų, kiek rimčiau padirbėjome prie jos gal trejus metus, – pasakojo įmonės direktorė Danutė Lukšienė. – Iš pradžių lipinome kaip sugebėjome patys, paskui teko samdytis kraštovaizdžio specialistus. Darbus atliko patys įmonėje dirbantys žmonės.

Pagelbėja miestui

UAB „Kybartų skalda“ valdantis Arvydas Abraitis administracijos pastatų ir teritorijos įvaizdžiui kurti nepagailėjo tūkstančių tonų riedulių, kuriuos galėjo apdoroti, parduoti ir gauti pelno, mat akmens skaldos paklausa mūsų krašte – gana nemaža. Kiekvienas į vadinamąją akmenskaldę patekęs įdomesnės, gražesnės išvaizdos riedulys nugulė įmonės teritorijoje ir virto jos kraštovaizdžio dalimi. Iš akmenų įrengtos poilsio zonos su laužavietėmis. Nemažai didelių riedulių padovanota miestui.

– Tai vienas iš verslininkų, kuris niekada neatsisako padėti miestui, visada parūpina skaldos. A. Abraičio dovanoti didžiuliai rieduliai panaudoti Kybartams puošti, – pasakojo seniūnas Romas Šunokas. – Vienas jų, skirtas knygnešiams, stovi prie autobusų stotelės. Žinau, kad visada galiu kreiptis į šią įmonę pagalbos ir dėl transportavimo, kartu esame išsprendę aibę kitų reikalų.

Įvairialypė veikla

Kybartuose įsikūrusi įmonė „Srovė“ – viena iš svarbiausių darbdavių Vilkaviškio rajone, ji patenka į didžiausių šalies įmonių tūkstantuką. Šiuo metu čia darbuojasi per 200 žmonių. Įmonė yra išvysčiusi platų veiklos barą – nuo langų, baldų, mėsos produktų gamybos iki transportavimo paslaugų, metalo apdirbimo.

Tad nenuostabu, kad ir įmonės teritorija yra didžiulė. Vienoje vietoje – administracinis pastatas, langų ir baldų gamyklos, akmens skaldykla.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Daugybė akmenų nugulė A. Abraičio įmonės „Srovė“ teritorijoje ir tapo kraštovaizdžio dalimi.

Publikuota: „Santaka“, 2014-09-27.

  • 0

Audros išversti medžiai paskatino seniūną atkreipti dėmesį į jų būklę

Kategorija :Aktualijos , Miestas

Vasaros pabaigoje praūžusio škvalo neatlaikę seni medžiai paskatino Kybartų seniūną atidžiau įvertinti jų būklę.

Audros išversti medžiai padarė žalos gyventojų turtui, nulaužė elektros tinklų atramas ir nutraukė laidus. Tai įvyko ne pirmą kartą, todėl nutarta patikrinti senų medžių būklę.

„Tik išvirtus medžiams pasirodė, kad jie – tuščiaviduriai. Tik per laimingą atsitiktinumą niekas nenukentėjo. Dėl to nusprendėme inicijuoti ilgaamžių medžių būklės tikrinimą. Pašalinę supuvusius ir pavojingai pasvirusius medžius, ateityje siaučiant gamtos stichijoms išvengsime didelių nuostolių“, – teigė Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Anot seniūno, artimiausiu metu pasitelkus specialistus ketinama patikrinti visus ilgaamžius Kybartų miesto medžius ir įvertinus jų būklę imtis reikalingų veiksmų. Ateityje tai bus daroma ir visos seniūnijos gyvenamųjų vietovių ribose.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai 538 kartus vyko atlikti techninės pagalbos užgriuvus medžiams. Pasak šio departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininko Kęstučio Aginto, kasmet ugniagesiams tenka vykti gelbėti žmonių gyvybių, šalinant nuvirtusius medžius nuo automobilių kiemuose ar keliuose.

„Skaudžiausia, kai užvirtus medžiui tenka traukti žuvusius žmones. Jeigu seni ar pažeisti medžiai būtų laiku nupjaunami, tai padėtų išvengti ne vienos nelaimės“, – sakė K. Agintas.

Todėl tiek patys gyventojai, tiek miesto savivaldybės ir seniūnijos galėtų laiku pasirūpinti pavojų keliančiais medžiais.

Ervinas Pareigis, LESTO Tinklo valdymo skyriaus vadovas, teigė, kad jei šalia elektros linijų augančius medžius ir želdinius jų savininkai tinkamai prižiūrėtų ir jie nekeltų grėsmės skirstomojo tinklo įrenginiams, būtų galima išvengti labai daug gamtos stichijų sukeltų elektros tiekimo sutrikimų.

„Pavojingai priartėję želdiniai kliudo laidus, o siaučiant vėjui griūvantys medžiai ar šakos dažnai juos nutraukia. Dėl to ne tik sutrinka elektros tiekimas, tačiau elektros srovė gali traumuoti ir žmones. Jau sodinant medžius reikia laikytis tinklų apsaugos taisyklių ir parinkti jiems tinkamą vietą, kur želdiniai vėliau nekliudytų elektros tinklo veiklos. Kybartų seniūno iniciatyva – puikus ūkiškumo ir atsakingumo pavyzdys visiems Lietuvos seniūnams, juk tai investicija į miesto ir gyventojų gerovę“, – sakė E. Pareigis.

Pasak LESTO atstovo, medžius reikia genėti, kai jie ima kelti pavojų elektros linijoms. Pučiant stipriam vėjui medžiai siūbuoja, todėl labai svarbu, kad nuo šakų iki oro linijų būtų saugus atstumas.

Jei gyventojai akivaizdžiai mato, jog medžių šakos jau liečia laidus ar medžiai yra pavojingai pasvirę, apie tai turėtų pranešti LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802. Šiuo telefonu galima pasiteirauti ir dėl žemės kasimo darbų, gauti informaciją kitais aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais.

Pastebėjus apgadintus ar nutrūkusius elektros laidus, būtina nedelsiant apie tai pranešti LESTO telefonu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Martynas BURBA

LESTO atstovas ryšiams su visuomene

Publikuota: „Santaka“, 2014-09-27


  • 0

Aikštelės atidarymas nukeltas į lapkritį

Kategorija :Aktualijos , Miestas

Rudens pradžioje turėjo būti baigti Kybartų pasienio kontrolės punkto transporto palaukimo aikštelės rekonstrukcijos darbai. Objekte statybos darbus jau atliko konkursą laimėjusios alytiškių UAB „Parama“ darbininkai. Tačiau vadinamojo terminalo atidarymas nukeltas lapkričiui, mat čia dar pluša elektrikai.

– Visi darbai jau būtų buvę baigti, bet LESTO išduotose sąlygose reikalaujama iškelti jėgos kabelį, o jį įrengti užtrunka. Atidaryti aikštelę greičiausiai bus galima tik lapkritį, – informavo Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius.

Oficialaus atidarymo dar teks palaukti, bet jau dabar atlikta terminalo rekonstrukcija ir naujos paslaugos pagerino sąlygas ne tik tolimųjų reisų vairuotojams, bet ir vietiniams gyventojams.

Pasienio kontrolės punktų direkcija eksploatuoti iki tol Arvydo Gražulio vadovaujamai UAB „Vildega“ priklausiusią aikštelę pradėjo prieš trejus metus. Direkcijos vadovas A. Tvaronavičius sakė, jog vilkaviškiečio verslininko turėta aikštelė buvo prižiūrima pagal galimybes.

Šiuo metu daugelis paslaugų vairuotojams čia nemokamos, o tvarką prižiūri privati bendrovė – „Ekskomisarų biuras“. Jai už paslaugas moka ne aikštelės paslaugomis besinaudojantys transporto priemonių vairuotojai, o visi mokesčių mokėtojai.

Saugumui užtikrinti nuo pat pradžių aikštelėje buvo įrengtos apžvalginės kameros, įdiegtas elektroninis transporto priemonių registravimas.

Direkcijos vadovas A. Tvaronavičius tvirtino, kad atidarius vadinamąjį terminalą atsiras daug daugiau patogumų.

Aikštelė jau dabar talpina per 80 krovininių ir per 100 lengvųjų automobilių. Visa teritorija išasfaltuota, pastatyti valymo įrenginiai ir priešgaisriniai rezervuarai. Viso to iki šiol nebuvo, nors tokios svarbos objektams tai yra privaloma. Teritorija aptverta kokybiška tvirta tvora, patobulinta apsaugos sistema, apšvietimas, gerokai praplėstos elektroninės valdymo sistemos galimybės.

– Po to, kai objektą priims ir įvertins valstybinė komisija, skelbsime konkursą operatoriui, kuris valdytų visą terminalą ir mokėtų didžiausią nuomos kainą. Laimės tas, kas daugiausiai pasiūlys. Investicijos – tikrai nemažos: kalbama ne apie šimtus tūkstančių, o apie milijonus litų. Lėšos terminalui tvarkyti skirtos iš kituose pasienio kontrolės punktuose surinktų nuomos pinigų, – sakė direkcijos vadovas.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2014-09-27


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian