Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija

Duonos, muzikos ir spalvų dermė

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos kolektyvas 2019-uosius metus simboliškai pabaigė susibūręs į meno terapijos renginį „Duona kasdieninė…“

Duona kaip metafora meno terapijoje veikia tiesiogine prasme lyg maistas. Kalbant apie ją galimi netgi fiziniai pojūčiai – skonis ar kvapas. Kiekvienas iš mūsų turime mėgstamą jos rūšį. Iškyla įvairūs atsiminimai, vaizdiniai, emocijos ir jausmai. Duona gali būti ir dvasios „maistu“. Tai, kas užpildo plačiąja prasme: kultūrinė tapatybė, tauta, protėviai, Lietuva.

Plačiau susipažinę su duona, jos svarba žmogui, atlikome praktinę užduotį piešdami savąją duoną ant lapo. Buvo labai smagu matyti pedagogus, įsitraukusius į veiklą. Tvyrojo nuoširdaus bendravimo, atsipalaidavimo atmosfera – laikas buvo leidžiamas kitaip. Pabaigus užduotį diskutavome, dalijomės savo „duona“, įžvalgomis, emocijomis. 

Ankstų renginio dienos rytą su džiaugsmu kolektyvui kepiau duoniukus, kurie buvo dalis sumanymo materialų maistą sujungti su dvasiniu. Pokalbiai prie arbatos puodelio leidžia suprasti, kaip svarbu šiltas, nuoširdus bendravimas. 

Šiuo dailės terapijos renginiu simboliškai užbaigėme kalendorinius metus gimnazijoje, o kitu – pradėjome. 

Kartu su muzikos mokytoja V. Gauriene 2b klasės mokiniams vedėme integruotą psichologijos ir muzikos pamoką, per kurią kūrėme spontanišką spalvų ir garsų simfoniją. Diskutuodami, klausydami muzikos, dirbdami komandoje bei pasitelkdami jausmus, emocijas gimnazistai bendrame lape „sugrojo“ savitą simfoniją. Skambėjo kaip orkestras, kuriame kiekvienas buvo svarbus instrumentas. 

Tai nauja meno terapijos praktika gimnazijoje, kuri sujungia muziką, žmogaus kūno, patiriamų emocijų, jausmų spontanišką išraišką spalvomis „čia ir dabar“ ant lapo. Įdomu stebėti, kai keičiantis muzikos stiliui keičiamos dažų spalvos, ieškoma dar neužpildytų lapo vietų, o gal tiesiog po dažų sluoksniu paslepiama tai, kas jau nupiešta… 

Po spontaniškai sukurtos spalvų ir garsų „simfonijos“ gimnazistai dalijosi potyriais. Kai vienas kalbėjo, kiti klausėsi. Taip mokėmės įsiklausyti ir priimti kito žmogaus nuomonę. Būti išklausytam, išgirstam – tai žmogui labai svarbu. 

Meno terapijos užduotys lavina, atskleidžia, skatina kurti, atrasti save, drąsiai būti, daryti taip, kaip jaučiu, kaip atrodo, jog reikia. Tai saugi priemonė dirbti su savimi bei greta esančiais. Žmogus yra galingas, savitas „instrumentas“, o kaip ir ką „groti“, renkamės patys. 

Audronė JARUTYTĖ 

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos psichologė

Nuotr. Per integruotą psichologijos ir muzikos pamoką gimnazistai kūrė spontanišką spalvų ir garsų simfoniją.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-21.


Mokinio projektai pradžiugina ne tik kukliau gyvenančius

Artėjant šventėms aktyvus kybartietis Paulius Norvilaitis vėl pradžiugino tuos, kurie turi mažiau.

Šįkart Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinys su savo kūrybine grupe „Pauliaus projektai“ ir fotostudija „MiMa Photography“ surengė kalėdines fotosesijas visiems norintiems už simbolinį mokestį. Surinkti pinigai buvo skirti pildyti vaikų iš mūsų rajono kalėdines svajones, kurias jie yra užrašę tinklalapyje vaikusvajones.lt. Pavyko išpildyti net 17 norų. Pasak Pauliaus, buvo graudu, kad vaikai šventėms nori ne kažkokių dalykų pramogai, bet striukių, batų. Šie daiktai ir buvo nupirkti už pinigus, surinktus per kybartiečio surengtą akciją. Beje, tinklalapyje vaikusvajones.lt dar liko neišpildytų svajonių. 

Dovanos vaikams buvo išdalytos taip pat netradiciškai – kūrybinė grupė „Pauliaus projektai“ jiems surengė nedidelį šventinį vakarėlį „Hot Pepper“ kavinėje Kybartuose. Čia juos linksmino „Kalėdų Senelio ambasada“ kartu su padėjėja Gameela Grande, prie šventės prisidėjo rėmėjai: „Daugėla ir fotikas“, „Mobili kava ir šalti kokteiliai“, „Obelupių gryčia“, švenčių ir dovanų studija „Karolita“, firminių drabužių išparduotuvė „Dress code“, parduotuvė „Rankinės“ ir kybartietė Rimutė Ližaitienė, dovanojusi šventei eglutę. 

Įdomu tai, kad prieš šią gražią akciją „Pauliaus projektai“ suorganizavo fotosesiją su dainininke Irūna. Atlikėja tarsi tapo gerų darbų reklaminiu veidu. Su dainininke dirbo marijampoliečiai „ALD foto“, „A. J. Make up“ studija ir Kybartuose įsikūrę grožio namai „Stilius“. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-27.


Susitikti paskatino nostalgija ir noras pamatyti mokyklos draugus

Po susitikimo savoje mokykloje 1979-ųjų metų laidos abiturientai išsiskirstė kupini šiltų įspūdžių ir pažadėję susitikti dažniau.

Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą (dabartinę gimnaziją) 1979-aisiais baigė keturios abiturientų klasės: A, B, C ir D. Idėja pabandyti suburti prieš 40 metų matytus ir po pasaulį išsiblaškiusius mokslo draugus kilo dabartiniams kybartiečiams. Tad netrukus buvo pradėti rinkti kontaktai, išsiuntinėti kvietimai ir imta ruoštis susitikimui. Jis įvyko dar vasariškai šiltą ir saulėtą pirmąjį rugsėjo šeštadienį. 

Pirmiausia buvę šios mokyklos mokiniai, dabar jau gana solidūs vyrai ir moterys, susirinko Kybartų bažnyčioje. Čia buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius mokinius bei mokytojus. Jautrų, susitikimo nuotaiką atspindintį pamokslą pasakė parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas. 

Ypač šiltas ir emocingas susitikimas įvyko gimnazijos aktų salėje. Susitikę klasės draugai sveikinosi, glėbesčiavosi, o ištisą prisiminimų ir nuostabos audrą sukėlė netikėtai parodytas filmukas iš mokyklos laikų. Senuose ir, žinoma, dar nespalvotuose kadruose buvo užfiksuoti jų, buvusių mokinių, taip pat tuometinių mokytojų ir mokyklos vadovų veidai – tiesa, daugelio šių žmonių jau nėra tarp gyvųjų. Visiems buvo įdomu pamatyti save dirbančius anuomet įprastose kolūkinėse talkose, dalyvaujančius mokyklos renginiuose, naujametiniuose karnavaluose, sodinančius medelius, laikančius abitūros egzaminus, o vėliau – ir atsiimančius mokyklos baigimo atestatus. Už šiuos išsaugotus istorinius kadrus visi turėtų būti dėkingi susitikime dalyvavusiai bendramokslei Irenai Baronaitei-Arlauskienei, jos broliui Romui bei tuometiniam anglų kalbos mokytojui a. a. G. Mikutaičiui. 

Susirinkusiuosius pasveikino vienintelė iš tuometinių pedagogų šventėje dalyvavusi 11A klasės pirmoji mokytoja Danutė Galčevskienė. Prisiminimais pasidalijo būtent 1979 metais šią mokyklą baigęs Romas Šunokas, Kybartų seniūnijos seniūnas, taip pat šios laidos abiturientas Valerijus Gliaubicas, UAB „Vilkastos prekyba“ direktorius, bei Arvydas Kisieliauskas, Kybartuose dirbantis muitinės tarpininku. 

Vėliau visi pasklido po neatpažįstamai pasikeitusias ir išgražėjusias dabartinės gimnazijos erdves. Į savo mokyklą sugrįžusiems mokiniams buvo smalsu pamatyti, kaip ji atrodo dabar, gera apsilankyti klasėse, kuriose prieš keturias dešimtis metų vyko pamokos, pajausti atmosferą, siejančią juos su vaikyste ir nerūpestingu anų dienų gyvenimu. 

Po viešnagės gimnazijoje buvę klasių draugai išsibarstė į kitas susitikimų vietas, kad artimiau pabendrautų, pasidalytų prisiminimais apie nostalgiją keliančius mokyklos laikus, sužinotų, kaip susiklostė kurio likimas, ko pavyko pasiekti gyvenime. 

Atsisveikindami buvę mokslo draugai dėkojo susitikimo iniciatoriams bei organizatoriams, o vieni kitiems pažadėjo susitikti dažniau – gal net ir kitais metais. 

„Santakos“ inf.

Vilmos ULDINSKIENĖS nuotr. Į Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 1979-ųjų metų laidos abiturientų susitikimą susirinko daugiau nei pusė 11 B klasės mokinių.

Publikuota: „Santaka“, 2019-09-20.


Gabiausiems gimnazistams įteiktos premijos, padėkos ir dovanos

Tradiciškai Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokslo metai užbaigiami padėkojant tiems, kurie savo veikla įrodė, kad yra verti geriausiųjų vardo.

Geriausi per penkmetį

Ne pirmą kartą, pasibaigus mokslo metams, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė susirinko į šventę, kurioje apžvelgti nuveikti darbai, atiduota pagarba patiems geriausiems mokiniams bei juos ruošusiems pedagogams. Padėkos skirtos ne vien už puikius mokslo ar kitų sričių pasiekimus, bet ir už gerą pamokų lankymą. Šventėje taip pat paskelbtas gimnazijos Metų mokinys bei Metų klasė. Išskirtinio dėmesio sulaukė tie ugdytiniai, kuriems jau ketvirtą kartą įteiktos Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) mokslininkų fondo premijos.

„Šiais metais mūsų visų nuskintas derlius išties džiugina. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija reitingų lentelėje yra aukščiausiai per pastaruosius penkerius metus, o mūsų mokinių pasiekimai negali nežavėti. Tai buvo rekordiniai mokslo metai daugelyje sričių. Turime 54 mokinius ar jų kolektyvus, kurie pasiekė bent vieną prizinę vietą rajoninėse, regioninėse ar respublikinėse olimpiadose bei konkursuose. Didelis nuopelnas dėl šių laimėjimų tenka ir mokytojams. Šiemet net 21 mūsų pedagogas gali pasigirti išugdęs bent vieną prizininką. Būtent mokytojai stengiasi, ieško, randa ir siūlo mokiniams savo jėgas išbandyti platesniuose vandenyse“, – kalbėjo gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Ne po vieną laimėjimą

Ugdymo įstaigos vadovas dėkojo ir mokinių tėvams, kurie taip pat daug prisideda prie jaunuolių pasiekimų. Šiais metais Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniai net 57 kartus tapo įvairių konkursų bei olimpiadų prizininkais rajone, džiaugėsi keturiomis prizinėmis vietomis regione ir net 28-iomis – šalyje. Viena gimnazistė tapo tarptautinio konkurso laureate.

Daugiausiai laimėjimų – net 8 – šiemet iškovojo gimnazistas Deivydas Stankevičius. Vos vienu laimėjimu nuo jo atsiliko Ugnė Rickevičiūtė. Po keturias prizines vietas iškovojo Ieva Antanavičiūtė, Vilma Kokanskytė, Miglė Rickevičiūtė, Aiva Adomaitytė, Gabija Guntoriūtė bei Kamilė Kušlevičiūtė, po tris – Skaistė Vaitkevičiūtė, Skaistė Navickaitė bei Paulius Sabaliauskas.

Daugiausiai prizininkų įvairiuose konkursuose bei olimpiadose – net 20 – išugdė Asta Spangevičienė, 12 mokinių paruošė Nijolė Černauskienė, 8 – Dalia Viliušienė, 7 – Virginija Venckūnienė, 5 – Rima Lazdauskienė, po 4 – Janina Judickienė bei Alfonsas Juškevičius.

Visiems per mokslo metus pasižymėjusiems mokiniams bei juos ugdžiusiems pedagogams atiteko rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus, gimnazijos direktoriaus bei kitokio pobūdžio padėkos, taip pat įvairios dovanos. Keletas mokinių apdovanoti už tai, kad per visus mokslo metus nepraleido nė vienos pamokos. Puikiai jas lankė Lukas Lenkavičius, Egidijus Klimavičius, Ugnė Račilaitė bei Eglė Valaitytė. Verta paminėti, jog Eglė nė vienos pamokos nepraleido ir praėjusiais mokslo metais.

Piniginės premijos

Viena iš laukiamiausių renginio akimirkų buvo Metų mokinio nominacija. Nors tarp pretendenčių buvo U. Rickevičiūtė bei G. Guntoriūtė, šis titulas atiteko D. Stankevičiui.

Metų klasės apdovanojimas skirtas gimnazijos pirmokams ir jų vadovui Aurelijui Viliušui. Kaip sakė komisijos nariai, ši nominacija paskirta ne už gerus mokslo ar kitų sričių rezultatus, bet už klasės aktyvumą, iniciatyvumą, pilietiškumą bei vienybę.

Šventę vainikavo kybartiečių mokslininkų įsteigtų piniginių premijų įteikimo ceremonija geriausius rezultatus dalykinėse olimpiadose, konkursuose, mokslinėje, meninėje bei visuomeninėje veikloje parodžiusiems gimnazistams. Jas gavo D. Stankevičius, S. Vaitkevičiūtė, A. Adomaitytė, M. Rickevičiūtė bei jos sesuo U. Rickevičiūtė. Įdomu tai, kad premijas mokslininkai teikia ketvirtus metus ir visą tą laiką tarp laureatų buvo U. Rickevičiūtė.

Šiais metais pirmą kartą buvo skirta ir paskatinamoji premija. Ji atiteko Kybartų „Saulės“ progimnazijos pirmokui Mantui Želviui, kuris respublikinėje pradinių klasių mokinių mokslinėje konferencijoje-konkurse „STEAM virusas“ sukūrė robotą ir laimėjo antrąją vietą šalyje.

„Tikiuosi, jog ateityje premijas gavę mokiniai dar ne kartą mus džiugins savo pasiekimais, o vieną dieną patys prisidės prie fondo. Tuomet galėsime apdovanoti dar daugiau mokinių“, – kalbėjo PKD valdybos narys, Vilniaus universiteto prof. dr. Romas Baronas.

Būtent jo iniciatyva ir buvo sukurtas PKD mokslininkų fondas. Šiemet savo įnašais prie jo prisidėjo dešimt mokslo atstovų: R. Baronas, Nijolė Drazdienė, Ramutis Drazdys, Rūta Girdzijauskienė, Vytautas Iešmantavičius, Mindaugas Jurkynas, Arūnas Mickevičius, Vytautas Šlapkauskas, Ramūnas Valiokas bei Juozas Vyšniauskas. Visi jie – buvę Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos arba gimnazijos mokiniai.

Kartu su R. Baronu mokinius bei pedagogus sveikino PKD pirmininkas Leonas Narbutis, profesorius V. Šlapkauskas bei PKD valdybos narė Violeta Mickevičiūtė. Visi jie linkėjo nesustoti tobulėti, išlaikyti savo tapatybę, o gyvenime vadovautis tiek protu, tiek širdimi.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Didžioji dalis gimnazistų apdovanoti už pasiekimus akademinėje srityje.

Publikuota: „Santaka“, 2019-07-02.


Jaunieji filologai nušluostė nosis didžiųjų šalies mokyklų atstovams

Palangoje įvykęs 51-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas buvo itin sėkmingas mūsų rajono gimnazistams. Net septyni iš jų namo grįžo su apdovanojimais.

Derlingiausi metai

Jaunųjų filologų konkurse mūsų rajono mokiniai dalyvauja kiekvienais metais ir kone kasmet grįžta su apdovanojimais. Tiesa, tiek daug prizinių vietų mūsiškiai dar nebuvo iškovoję. Šiemet tai padarė keturi Kybartų Kristijono Donelaičio ir trys Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos atstovai.

Į Palangoje vykusį respublikinį etapą buvo pakviesti 127 mokiniai iš visos Lietuvos. Pagal savo darbus jie buvo suskirstyti į septynias kategorijas, kuriose varžėsi tarpusavyje. Geriausiai iš mūsiškių sekėsi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos Virbalio skyriaus mokytojos Ingos Kardauskienės mokinei Ievai Milerytei. Ji poezijos kategorijoje ne tik pelnė pirmojo laipsnio diplomą, bet ir buvo apdovanota pirmąja poeto Valdemaro Kukulo premija.

Net tris prizines vietas pelnė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokytojos Nijolės Černauskienės paruošti mokiniai. Antrojo laipsnio diplomas už labai gerą tautosakos darbą atiteko Ugnei Rickevičiūtei, toks pat apdovanojimas įteiktas ir Ievai Antanavičiūtei, pasižymėjusiai publicistikos ir eseistikos srityje. Šioje kategorijoje trečiojo laipsnio diplomas įteiktas gimnazistui Deivydui Stankevičiui.

Antrojo laipsnio diplomą literatūros kritikos kategorijoje laimėjo Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokytojos Vaidos Kainauskienės mokinė Živilė Šarkauskaitė. Trečiojo laipsnio diplomais už gerus tautosakos darbus apdovanotos minėtos gimnazijos pedagogės Rasos Kvirevičienės ugdytinės Viktorija Staneikaitė ir Radvilė Blažaitytė.

Nejauku tarp „smegenočių“

Reguliariai nuo 2011 m. su savo auklėtiniais jaunųjų filologų konkursuose dalyvaujanti N. Černauskienė teigė iki šiol turėjusi daug „perliukų“, tačiau tokių derlingų metų dar nebuvo. Pedagogė juokavo, kad smagiausios akimirkos būna tos, kai jos mokiniai eina atsiimti apdovanojimų, o juos pavydžiai stebi didžiųjų šalies mokyklų atstovai. Ji apgailestavo, kad šalyje vis dar dažnai nuvertinami mažų miestelių mokiniai.

Jos mokinė U. Rickevičiūtė šiemet filologų konkurse dalyvavo trečią kartą. Ankstesnės nesėkmės merginą tik užgrūdino, tad šįkart užimta antrąja vieta ji labai džiaugėsi.

„Šiais metais atlikau darbą tautosakos srityje. Kalbinau eilėraščius kuriančią ir patarles užrašančią kybartietę Oną Savukaitienę. Finaliniame etape reikėjo pristatyti savo darbą, įvardyti, kuo jis yra svarbus. Kai kurie kiti mokiniai buvo parengę skaidres, o aš tiesiog pasakojau viską iš širdies, kalbėdama tarsi viską mačiau prieš akis. Neslėpsiu, abejojau savo galimybėmis, nes mačiau ir kitus darbus. Kai kurie iš jų atrodė labai stiprūs“, – teigė U. Rickevičiūtė.

Taip pat antrąją vietą pelniusi I. Antanavičiūtė filologų konkurse dalyvavo antrą kartą. Šiemet iš komisijos narių mergina sulaukė komplimentų, kad, palyginti su praėjusiais metais, ji labai patobulėjo. Šįkart Ieva rašydama esė daugiausiai rėmėsi asmenine patirtimi, įgyta per viešnagę Slovakijoje. Šiuos potyrius kybartietė susiejo su nuo vaikystės mėgstamomis Antikos laikotarpio detalėmis. Ji prisipažino, jog slapta vylėsi negrįžti namo tuščiomis.

„Man tai buvo pirma, bet gera patirtis. Konkursui pateiktą rašinį kūriau natūraliai, kasdieniškai. Rašiau apie žmogaus gyvenimą, jo reikšmę. Iš pradžių Palangoje net šiek tiek nejauku pasidarė tarp visų „smegenočių“, bet vėliau apsipratau. Kai aptarinėjome vieni kitų darbus, už savo stilistiką gavau pipirų, todėl tikrai nesitikėjau ką nors laimėti“, – šypsojosi D. Stankevičius.

Šiemet vaikino rašiniai nuskynė ir daugiau laurų. Respublikiniame konkurse „Ką šiandien pasakyčiau Lietuvos partizanui?“ jis iškovojo pirmąją vietą, tokį patį apdovanojimą pelnė ir Šaulių sąjungos rengtame esė konkurse. Kartu su klasės drauge Ugne Račylaite ruoštas darbas pateko tarp 15 geriausių rašinių, Užsienio reikalų ministerijos skelbtame konkurse „Mūsų teisės, mūsų laisvės, mūsų Europa. Kokius įsivaizduoji ateities europiečius?“. Be to, Deivydas šiemet tapo rajoninės istorijos olimpiados nugalėtoju, o geografijos ir lietuvių kalbos olimpiadose iškovojo antrąsias vietas.

Nė kiek nuo jo neatsilieka ir I. Antanavičiūtė bei U. Rickevičiūtė. Ieva šiemet rajoninėje lietuvių kalbos olimpiadoje pelnė trečiąją vietą, o ankstesniais metais ne kartą buvo istorijos, anglų ir geografijos olimpiadų nugalėtoja bei prizininkė. Tuo tarpu Ugnė juokavo, kad ją galima vadinti trejetukininke. Tiek šiais, tiek ankstesniais metais įvairiose olimpiadose ar konkursuose ji dažniausiai lieka trečioje vietoje. Pavyzdžiui, šiemet mergina trečiąsias vietas iškovojo rajoninėse chemijos, fizikos bei matematikos olimpiadose.

„Visi šie vaikai yra labai darbštūs. Ugnė ir Ieva per pastaruosius kelerius metus labai išaugo, patobulėjo. Žinau, kad jos niekada nenuvils, jomis galima pasitikėti. Deivydas man buvo didžiulis atradimas. Tai – kuklus, bet kartu ir pasitikintis savimi vaikinas. Kažkada maniau, kad jis neklauso mano patarimų, bet tik vėliau supratau, kad tuo metu, kai aš mokau, jis jau pats turi vaizduotėje viziją, kaip įgyvendinti tai, apie ką mes kalbame“, – šypsojosi N. Černauskienė.

Mokytoja nežinojo

Pirmąją vietą iškovojusi I. Milerytė filologų konkurse dalyvavo antrą sykį. Trejus metus poeziją rašanti virbalietė šiandien yra sukūrusi apie 130 eilėraščių lietuvių ir anglų kalbomis. Filologų konkursui ji privalėjo pateikti bent 25 kūrinius. Pati Ieva teigė į savo galimybes laimėti žiūrėjusi skeptiškai, nes, priešingai nei kitų kategorijų kūrėjai, ji nematė daugumos konkurentų darbų, todėl nežinojo, ko galima tikėtis.

„Mano kūrybos temos keičiasi priklausomai nuo nuotaikos. Rašau, nes norisi kur nors išlieti savo emocijas, potyrius. Eilėraščiai – tarsi mano dienoraštis“, – prisipažino I. Milerytė.

Jos mokytoja I. Kardauskienė teigė, kad Ieva savo potencialą kūryboje atskleidė gana netikėtai. Pati pedagogė apie tai, kad I. Milerytė rašo eiles, sužinojo tik iš jos klasės draugės.

„Kai pamačiau jos kūrinius, supratau, kad būtina juos viešinti. Ievos tekstai, žodžiai ir vertybės padėjo man suprasti jauno žmogaus vidinį pasaulį“, – prisipažino I. Kardauskienė.

Savo gimnazijos ugdytinių sėkme labai džiaugėsi direktorius Saulius Spangevičius. Jis atskleidė, kad už nuopelnus šio ketvertuko greičiausiai lauks ir kybartiečių mokslininkų įsteigtos piniginės premijos.

„Norėtųsi, kad tokių mokinių būtų kuo daugiau. Būtent dėl jų šiemet paskelbtame šalies gimnazijų reitinge mes užėmėme aukščiausią per pastaruosius penkerius metus 111-ąją vietą. Kalbant apie mokinius negalima pamiršti ir pedagogų nuopelno. Tai jie pastebi gabiausiuosius, skatina juos visur dalyvauti, padeda savo patarimais. Kartu jie – neišskiriamas duetas“, – kalbėjo S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Mokytojos Inga Kardauskienė (kairėje) bei Nijolė Černauskienė išugdė keturis jaunųjų filologų konkurso prizininkus: Ievą Antanavičiūtę, Ievą Milerytę, Ugnę Rickevičiūtę bei Deivydą Stankevičių.

Publikuota: „Santaka“, 2019-05-28.


Kybartiečio gimnazisto projektas nudžiugino trijų kartų mamas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinio Pauliaus Norvilaičio projektai įgauna vis didesnį mastą. Šįkart prieš pat Motinos dieną vaikinas sugebėjo suorganizuoti labdaringą fotosesiją net trijų kartų mamoms.

Projekte neatlygintinai dirbo trys fotografai, kirpėja, trys vizažistės, buvo nufotografuota 14 moterų.

„Sukūriau feisbuko platformą „Pauliaus projektai“, kur skelbiu fotografų, modelių paieškas savo sugalvotiems projektams. Tai darau jau antrus metus, tad kuo toliau, tuo lengviau tampa surasti žmonių, kurie padėtų įgyvendinti mano idėjas. Dažnai jie siūlosi patys, tad daug ieškoti netenka“, – pasakojo Paulius.

Visos dienos fotosesija buvo suskirstyta į tris dalis. Pirmojoje – „Motinos, gyvenimu kvepiančios“ buvo fotografuojamos jau vaikus užauginusios brandžios mamos. Projekto organizatoriai norėjo šioms moterims padaryti šventę, tad nusprendė joms padovanoti šukuosenas bei makiažus. Tam tikslui pasitelktas būrys pagalbininkų iš jau nuolatiniais partneriais tapusių grožio namų „Stilius“ bei UAB B. Stalioraitienės mokymo centro, kurio mokinės Erika Baniulė, Aistė Lisauskaitė ir pati direktorė Birutė Stalioraitienė darė moterims makiažus. Išgražintas mamas nufotografavo fotografė Sonata Urbaitienė.

Po brandžių moterų atėjo eilė jaunoms mamoms su jų atžalomis. Ši fotosesija pavadinta „Mano mama“. Pauliaus nuomone, labiausiai moterį puošia sveiki ir gražūs vaikai. Vis dėlto turėtų būti labai gera nors vienai dienai pamiršti namų buitį ir rūpesčius. Kaip sakė kybartietis, fotosesijoje buvo norima akcentuoti nesuvaidintus jausmus bei emocijas, kurias įamžino fotografė Neringa Brazaitienė.

Trečioji tą dieną vykusio projekto dalis buvo pavadinta „Mažo stebuklo belaukiant“. „Ši man buvo viena iš gražiausių fotosesijų, nes kas gali būti gražiau už besilaukiančią moterį?“ – džiaugėsi projekto iniciatorius. Šioje dalyje fotografavosi ne tik kybartietės. Sulaukta modelių ir iš Marijampolės. Moteris įamžino „ALD foto“ studijos fotografė Aldona Mykolaitienė.

Prieš pat Motinos dieną visos projekto dalyvės gavo po elektroninį siuntinuką su retušuotų nuotraukų aplankais.

„Santakos“ inf.

Neringos BRAZAITIENĖS nuotr. Fotosesijoje „Mano mama“ buvo norima akcentuoti nesuvaidintus jausmus bei emocijas.

Publikuota: „Santaka“, 2019-05-14.


„Lengva mokyti, jei tai teikia malonumą“

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos matematikos mokytojos Astos Spangevičienės mokiniai nuolat puikiai pasirodo laikydami brandos egzaminus bei konkursuose ir olimpiadose. Šiemet rajoninėje matematikos olimpiadoje nugalėtojais ir prizininkais tapo net penki pedagogės ruošti jaunuoliai.

Sekėsi nuo mažens

Atrodo, kad A. Spangevičienei pats likimas lėmė būti matematike. Jai nuo mažens labai patiko šis dalykas, o mama buvo matematikos mokytoja. Tiesa, pati Asta iš pradžių ketino sukti kitu keliu ir Vilniaus universitete studijuoti ekonominę kibernetiką.

„Deja, tada įstoti nepavyko – pretenduodami į paskutinę vietą su vienu vaikinu surinkome po lygiai balų, tačiau kvietimą studijuoti gavo jis“, – prisiminė mokytoja.

Nenorėdama likti be aukštojo mokslo ji Vilniaus pedagoginiame institute įgijo matematiko specialybę. 1985 m. baigusi mokslus A. Spangevičienė labai norėjo grįžti dirbti į gimtuosius Kybartus. Iš pradžių jai teko darbuotis tuometėje Kybartų pagalbinėje mokykloje, vėliau – mokyti pradinukus, o dar po kelių metų pedagogei buvo patikėta ugdyti įvairaus amžiaus mokinius.

Tuomet ji šiek tiek baiminosi dirbti vyresnėse klasėse, abejojo, ar ūgtelėję mokiniai jos klausys. „Kartą atėjau į pamoką, o kabinetas užrakintas. Supratau, kad vaikai iš kažkur gavo raktą ir iš vidaus užsirakino. Kai vis dėlto pavyko įeiti į klasę, joje radau ant suolų užkeltas kėdes ir ant jų sėdinčius mokinius. Dabar tokiu atveju tikrai jiems kažką pasakyčiau, sudrausminčiau, tačiau tada to nedariau. Tiesiog ėmiau vesti pamoką“, – su šypsena kelių dešimtmečių senumo įvykį prisiminė pašnekovė.

Patinka argumentuoti dialogai

Daugiau nei trisdešimt metų mokykloje dirbanti specialistė teigė, kad per šį laikotarpį labai pasikeitė ir mokiniai, ir pati ugdymo sistema. Anot jos, seniau daugiau laiko būdavo skiriama kartojimui, naujos medžiagos įsisavinimui. Dabar mokymo tempas išaugęs.

Dauguma mokinių A. Spangevičienę laiko griežta mokytoja, tačiau ji tikino norinti racionaliai išnaudoti laiką.

„Man nepatinka, kai vaikai į pamokas eina tiesiog praleisti laiko. Norisi, kad per tas 45 minutes jiems galvoje liktų informacijos. Seniau ir mokiniai, ir jų tėvai puikiai suprasdavo mokymosi svarbą. Dabar vaikus reikia sudominti, išaiškinti, kodėl jiems apskritai reikalingos žinios. Puikiai prisimenu 2002 m. vykusį dialogą su vėliau šimtuką gavusiu Mingaudu Giedraičiu. Tuomet per tikimybių teorijos pamoką abu turėjome savų argumentų, o likę mokiniai net buvo pasiskirstę į palaikančiuosius Mingaudą arba mane. Visuomet vertinu, kai gimnazistai savo nuomonę gina remdamiesi tvirtais argumentais“, – teigė pašnekovė.

Reikalingi pokyčiai

A. Spangevičienė teigė puikiai besijaučianti dabartiniame darbe, tačiau apgailestavo, kad pedagogo profesijos ateitis yra miglota. Anot specialistės, švietimo sistema žengia ne tuo keliu.

„Daug ką kopijuojame iš užsienio, nors patys šalyje turime daug kompetentingų ir specialybei pasišventusių mokytojų. Į jų norus ir pasiūlymus retai kada atsižvelgiama. Švietimo reformas reikėtų pradėti ne nuo etatinio darbo užmokesčio įvedimo, o nuo ugdymo turinio sutvarkymo“, – kalbėjo pedagogė.

Jos teigimu, reikėtų ne tik vadovėlius rengti kiek kitokiu principu, nes dabar dažnai tenka papildomos informacijos ieškoti kitur, bet ir pamokų tvarkaraštį sudarinėti kitaip.

„Mokiniai labai vertina praktinius užsiėmimus. Pernai su vienuoliktokais buvome išėję į miestą, matavome tiltą, skaičiavome, kiek dažų reikėtų jam nudažyti. Gimnazistams tokia praktinė veikla labai patiko. Deja, per 1–2 akademines valandas tiek niekada nepadarytume, todėl norėtųsi, kad kai kurios pamokos tvarkaraštyje būtų išdėliotos po 3–4 iš eilės“, – svarstymais dalijosi A. Spangevičienė.

Taiso egzaminų darbus

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogės teigimu, lengva mokyti, kai tas teikia malonumą. Pasak jos, sunkiausia yra prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vaikų, o kiekviena karta – skirtinga.

„Dabartiniam jaunimui didelės įtakos daro kompiuteriai, telefonai. Tarkime, norėdami apskaičiuoti paprasčiausią trupmeną, jie dabar naudoja skaičiuotuvus, o anksčiau visa tai turėdavo atlikti mintinai. Kai kuriems mokytojams šitą suvokti būna sunku. Jau 4–5 metus taisau valstybinių brandos egzaminų darbus. Sykį komisijos pirmininkui, kuris buvo vyresnio amžiaus profesorius, teko ilgai įrodinėti, kad tam tikrų veiksmų mokiniai nenusirašė, o atliko skaičiuotuvais. Juos naudoti per egzaminus galima“, – prisiminė matematikė.

Ji teigė, jog taisyti egzaminų darbus – neįkainojama patirtis. Tada mokytoja daug bendrauja su kolegomis iš kitų rajonų, grįžusi gali savo mokiniams patarti, į kuriuos niuansus kreipti daugiausiai dėmesio.

A. Spangevičienė ugdytinius ragina ne tik atsakingai ruoštis artėjantiems egzaminams, bet ir skatina dalyvauti matematikos olimpiadose. Anot jos, dalyvavimas tokio lygio konkursuose mokiniams padeda ne tik geriau pasiruošti egzaminams, bet ir netikėtoms gyvenimo situacijoms.

Noras tobulėti nugalėjo

A. Spangevičienė dirba gimnazijoje, kuriai vadovauja jos vyras Saulius Spangevičius. Ji sakė, kad dėl to jokio diskomforto nejaučia. Matematikės vedamas pamokas stebi ne direktorius, o jo pavaduotojos ugdymui. Specialistė prisiminė, jog vos tik S. Spangevičius buvo paskirtas Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktoriumi, ji perėjo dirbti į tuometę Kybartų pagrindinę mokyklą. Praleidusi ten 5 metus, mokytoja sugrįžo į buvusią darbovietę. Tuomet nugalėjo noras dirbti su vyresniais mokiniais.

„Dirbti su vyresniais mokiniais yra smagiau. Jie – labiau motyvuoti, žino, ko nori. O ir man pačiai norisi sudėtingesnių uždavinių, tobulėti. Stengiuosi savo darbą atlikti gerai, kad nei man, nei vyrui nebūtų gėda“, – šypsojosi pašnekovė.

Paklausta, ar dažnai tenka su sutuoktiniu, kuris taip pat yra matematikos mokytojas, namuose diskutuoti su šia disciplina susijusiomis temomis, ji teigė, kad darbo reikalų šeimoje dažniausiai neaptarinėja.

„Niekada neteko taisyti vienas kito mokinių darbų. Man pačiai labai knieti pažiūrėti, kaip maniškiams sekėsi įveikti uždavinius. Visada stengiuosi darbus ištaisyti kuo greičiau, nemėgstu šito darbo atidėlioti“, – teigė A. Spangevičienė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pedagogės Astos Spangevičienės teigimu, šiais laikais mokymosi tempas yra labai išaugęs.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-14.


Į Kristijoną Donelaitį pažvelgta kitaip

Kristijono Donelaičio kūriniai turbūt yra vieni iš dažniausiai analizuojamų ir interpretuojamų lietuvių literatūroje. Atrodo, prabėgus keliems šimtams metų turėtų būti sunku į jo kūrybą pažvelgti iš naujų pusių, tačiau tik ne į Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją susirinkusiems šventinės konferencijos dalyviams.

Kitoniškas požiūris

„Kristijono Donelaičio skaitymai kitaip“ – taip vadinosi gimnazijoje vykusi tarptautinė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų bei mokinių konferencija-minėjimas. Į ją susirinko ne tik mūsų krašto atstovai, bet atvyko svečių ir iš Kaliningrado srities, Šakių rajono, Klaipėdos, Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybių.

Renginio pavadinimas kilo jo sumanytojai ir moderatorei, gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Nijolei Černauskienei. Pedagogė prisipažino, kad ją įkvėpė neseniai matytas režisieriaus Rolando Kazlo spektaklis „Ne pagal šio pasaulio madą“. Anot jos, K. Donelaitis taip pat buvo kitoniškas, todėl ir į jo asmenybę bei kūrybą reikia nuolat žvelgti iš skirtingų pusių.

Konferencija buvo skirta K. Donelaičio 305-osioms gimimo metinėms paminėti. Be to, prieš 55 metus Kybartų mokyklai buvo suteiktas šio lietuvių grožinės literatūros pradininko vardas. N. Černauskienė pasidžiaugė, kad šios sukaktys po daugelio metų vėl minimos senajame, dar 1923 m. pastatytame, o dabar restauruotame raudonajame gimnazijos pastate. Anksčiau K. Donelaičiui skirti renginiai vykdavo Kybartų kultūros centre.

Galioja visus metų laikus

Renginio pradžioje svečiai buvo pakviesti nusikelti į laikus, kai dar gyveno pats K. Donelaitis. Kompoziciją pagal Editos Barauskienės romaną „Tolminkiemio sodininkas“ parengė gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Mindaugas Bučinskas ir N. Černauskienė su savo mokiniais.

Vieną iš pranešimų skaitęs Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedros docentas Marijus Šidlauskas bandė lyginti K. Donelaičio kūryboje slypinčius pamokymus su dabartinių laikų gyvenimo sampratomis. Anot jo, dabar mokyklose vaikai labiau ruošiami egzaminams, o ne gyvenimui. K. Donelaitis elgėsi priešingai: jis tiek savo kūryba, tiek pamokslais visus ragino gyventi sąžiningai ir padoriai. Kitaip tarianti, žmones ruošė gyvenimo egzaminams.

„K. Donelaitis nevengė daiktų vadinti tikraisiais jų vardais: tinginio – tinginiu, apsirijėlio – apsirijėliu ir t. t. Jis nuolat pabrėždavo ne tik teises, bet ir pareigas. Apskritai, mums K. Donelaitis turėtų būti svarbesnis už Homerą ar Vergilijų, nes gyvenimo moralų mokė gimtąja kalba. K. Donelaičio pamokos nėra vienadienės. Jos atlaiko visus madų šauksmus ir galioja visus metų laikus“, – mintimis pasidalijo M. Šidlauskas.

Nuo kulinarijos iki repo

Renginyje savo įžvalgomis apie lietuvių grožinės literatūros pradininką taip pat dalijosi lietuvių kalbą dėstantys svečiai iš Kaliningrado srities, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Savo žodį tarė ir kone iš viso Marijampolės regiono atvykę mokiniai. Vieni pasakojo, kaip K. Donelaitis juos įkvėpė kurti, antri pristatė menines kompozicijas, treti jo kūryboje ieškojo fizikinių reiškinių ar kulinarijos užuomazgų. Buvo ir tokių, kurie kvietė praeivius skaityti K. Donelaičio tekstus ir visa tai nufilmavę konferencijoje pademonstravo vaizdo įrašą. Vis dėlto bene daugiausiai aplodismentų sulaukė kybartiečių gimnazistų surepuota poemos „Metai“ ištrauka apie Dočį.

Labiausiai moksleivių įžvalgomis ir pasirodymais liko sužavėtas M. Šidlauskas. „Ši konferencija – geriausias įrodymas, kad K. Donelaitis yra įvairus ir neatšaukiamas. Smagu, jog kiekvienas į jį moka pasižiūrėti iš savo pozicijų. Su tradicijomis reikia ginčytis. Jei jas mes priimtume mechaniškai, šios greitai nustotų egzistuoti. Tradicijas galima neigti, bet būtina jas gerai išmanyti. Mes amžinai nesutarsime dėl K. Donelaičio aktualumo. Jis tikriausiai mažės, bet tai jau nebus autoriaus problema. Jo aktualumas mažės tiek, kiek mažės lietuvių kalbos aktualumas ir žmonių santykis su kalba“, – svarstymais pasidalijo M. Šidlauskas.

Daugelį susirinkusiųjų nustebino ir poemos „Metai“ ištraukų skaitymas ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, vokiečių bei latvių kalbomis. Pastarąja kalba į atvykusius svečius kreipėsi Latvijos pasienyje, Biržuose, gimęs gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Įžvalgomis apie Kristijono Donelaičio kūrybą dalijosi ne tik renginio iniciatorė Nijolė Černauskienė (kairėje), bet ir Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė bei klaipėdietis docentas Marijus Šidlauskas.

Publikuota: „Santaka“, 2019-01-29.


Tradicinės premijos – buvusiems gimnazistams

Keturiems buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio bei brolių Algimanto ir Romo Kezių vardinės premijos. Jas gavo Evelina Krečikaitė, Džineta Valinskaitė, Paulius Kuliešius bei Rytis Astrauskas.

Puoselėja lietuvybę

Lietuvių fondą 1962 metais įsteigė keletas JAV gyvenančių tautiečių, iš kurių didžioji dalis buvo medikai. Kaip pasakojo šio fondo įgaliotinis Lietuvoje, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis, įkurtas fondas buvo skirtas lietuvybei išlaikyti už Lietuvos ribų. Iš pradžių jame buvo tik 20 tūkst. dolerių.

Laikui bėgant prie fondo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė jo sąskaitą banke. Šiandien sukaupta daugiau nei 39 milijonai dolerių. Iš susikaupusių palūkanų kasmet finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta apie milijonas dolerių.

Lietuvių fonde įsteigta per 100 vardinių fondų, kurie steigėjų nurodymu remia įvairius lietuvybės projektus ir skiria stipendijas studentams.

Vienas iš tų „mažųjų“ fondų pavadintas mūsų kraštiečių A. ir R. Kezių vardu. Jų vardinė stipendija skiriama buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems universitetuose. Šio fondo premijas šiemet gavo E. Krečikaitė bei P. Kuliešius.

D. Valinskaitė ir R. Astrauskas džiaugėsi premija iš A. Karaičio vardinio fondo. Įprastai ši premija iš buvusio kraštiečio vardo fondo skiriama buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems ekonomikos ir verslo srityse.

Šiemet premiją buvusiems gimnazistams įteikė L. Narbutis, o juos sveikino įstaigos direktorius Saulius Spangevičius bei būrys gimnazijos pedagogų.

Ateitis – Lietuvoje

Kybartiečiai E. Krečikaitė, P. Kuliešius ir R. Astrauskas (dėl įtempto studijų grafiko D. Valinskaitė negalėjo atvykti atsiimti premijos) džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo, dėkojo premijų steigėjams bei juos pastebėjusiems buvusiems klasių vadovams. Būtent jie kasmet teikia premijos gavėjų kandidatūras.

„Nepaprastai smagu gauti šią premiją. Tai bus didelė paskata toliau sėkmingai mokytis ir nenuvilti tų, kas mane pastebėjo ir įvertino. Kauno technologijų universitete studijuoju informacines technologijas, tad už gautą stipendiją žadu pirkti naują kompiuterį“, – sakė P. Kuliešius.

Pirmame kurse studijuojantis vaikinas tikino, kad didžiausias jo noras baigus studijas būtų likti Lietuvoje bei susirasti darbą, kurį galėtų atlikti iš bet kurios vietos. Anot jo, būnant informacinių technologijų specialistu tai nesunkiai įmanoma. Be to, vaikinas jau turi panašios patirties – iš namų jis klientams kartais kuria įvairius muzikinius kūrinius.

Kita premijos gavėja Evelina taip pat teigė ateitį siejanti su Lietuva. Mergina šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja anglų filologiją.

„Iki pat dvyliktos klasės pabaigos buvau įsitikinusi, kad studijuoti ir gyventi norėčiau tik užsienyje. Net buvau įstojusi į universitetą Danijoje, tačiau paskutinę akimirką persigalvojau ir likau Lietuvoje. Dabar visiškai to nesigailiu. Vos pradėjusi studijuoti sužinojau, kad lingvistų ir kalbotyrininkų niekada nepakeis jokie kompiuteriai ar robotai, nes kalba – gyvas, besikeičiantis organizmas. Tai įkvėpė šiek tiek optimizmo“, – šypsojosi E. Krečikaitė.

Ji, kaip ir Paulius, į gimtuosius Kybartus grįžta dažnai. Abu jaunuoliai groja miesto pučiamųjų instrumentų orkestre.

„Apie šią premiją sužinojau per savo gimtadienį. Tai buvo didžiulė ir labai maloni staigmena. Šiuo metu Kauno technologijų universitete studijuoju finansus. Kol kas sekasi puikiai. Jaučiuosi įsėdęs į savo roges“, – teigė R. Astrauskas.

Jis, kaip ir kiti premijos laureatai, teigė ketinantis likti gyventi Lietuvoje, o dirbti labiausiai norėtų Lietuvos banke.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Premijų laureatus Paulių Kuliešių (antras iš kairės), Eveliną Krečikaitę ir Rytį Astrauską sveikino Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis (kairėje) bei gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.


Projektas „Pažink valstybę“

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pirmokai dalyvauja respublikiniame projekte „Pažink valstybę“.

Projektą jau antrus metus vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras drauge su Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centru bei kitais partneriais. Projekto tikslas – supažindinti mokinius su įvairiomis Lietuvos viešojo gyvenimo sritimis, aptarti aktualias nacionalines ir regionines problemas, apsvarstyti jų sprendimo būdus.

Šiemet projekte dalyvauja apie 100 mokyklų. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleiviams teko tyrinėti krašto gynybos sritį. Pirmųjų klasių gimnazistės iškėlė problemą: ar merginos ir moterys turėtų atlikti privalomąją karinę tarnybą. Norėdami sužinoti gimnazijos bendruomenės nuomonę šiuo klausimu pirmokai interneto erdvėje vykdo apklausą.

Gimnazijoje lankėsi viešnia iš Marijampolės – Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus verbuotoja vyr. srž. Virginija Preskienytė. Ji kartu su kolega organizavo penkis užsiėmimus I, II ir baigiamųjų klasių mokiniams. Buvo griaunami mitai apie Lietuvos kariuomenę, pristatoma Lietuvos kariuomenės veikla, istorija, naujausia karinė uniforma, vyko viktorina-protmūšis.

Mokiniams patiko aktyvi, linksma, sąmojinga, gebanti bendrauti su jaunimu karininkė. „Sužinojau apie Lietuvos kariuomenės karinius laipsnius, kaip juos pasiekti, atpažinti. Sužinojau, apie savanorių veiklą, uždarbį ir galimybes. Be to, aš ir mano draugai laimėjome prizų su Lietuvos kariuomenės atributika“, – džiaugėsi Lukas Liaukevičius.

Į gimnazisčių iškeltą klausimą apie pareigą merginoms atlikti privalomąją karinę tarnybą karininkė atsakė, kad tarnauti kariuomenėje moterims kliudo visuomenės stereotipai ir jų pačių vidiniai įsitikinimai: nepajėgsiu, nepavyks.

Projekto vykdytojų laukia nemažai darbų, o šio mėnesio pabaigoje Vilniuje numatytas rezultatų pristatymas ir dalijimasis įgyta patirtimi su kitais Lietuvos mokyklų mokiniais.

Virginija VENCKŪNIENĖ,
Monika LUKOŠEVIČIŪTĖ
Projekto koordinatorės

Nuotr. Susitikimas su kariške Virginija Preskienyte gimnazistams labai patiko.

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-20.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian