Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija

  • 0

Bendraklasiai susitiko po 49 metų

Kybartuose susitiko Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 24-osios laidos abiturientai, mokyklą baigę 1969 metais.

Kai kam kilo klausimas, kodėl nelaukėme kitų metų, kai būtų švenčiamas apvalus mokyklos baigimo jubiliejus. Bet juk nebuvome susitikę jau apie tris dešimtmečius, tad kas gali garantuoti, kad dar po metų susitikimas įvyktų. O dabar belieka džiaugtis, kad atsirado bendraklasė Elvyra iš Alytaus, noriai ėmusis mus suburti.

Iš 29 baigusiųjų (20 merginų ir 9 vaikinų) atvyko net 24. Pats įdomiausias momentas buvo spėlioti, kuris klasės draugas išlipa iš automobilio. Ne visus pažinome iš karto.

„Kas tu?“ – neretai skambėjo šis klausimas. Kai kurios bendramokslės net ir dabar galėtų demonstruoti madas – išliko lieknos ir stilingos. Kai kam jau ir lazdelės arba net dviejų reikia. Kažkas sulinkęs kaip apdegęs degtukas. Bet ar tai svarbiausia? Man regis, visų akys žėrėjo, visi mes labai pasiilgę vienas kito. Ir kokia laimė, kad į susitikimą atvyko mūsų auklėtoja Aldona Mickutė-Valiokienė, kuriai mes buvome pirmieji auklėtiniai.

„Labai gera mūsų auklėtoja buvo, didžiulė retenybė, kad kas taip gintų savo „vaikus“, – tai bendraklasės Idalijos žodžiai.

Auklėtoja mažai pasikeitusi. Ji prisiminė ir mūsų (gal buvome jau vienuoliktokai) ekskursiją į Skuodą. Ne kokiu autobusu, o pusiau dengtu sunkvežimiu, kuriame buvo priklota šiaudų, kad mums būtų minkščiau. Tais laikais taip keliauti buvo įprasta.

Daug mūsų mokytojų jau ilsisi Kybartų, Virbalio ir kitose kapinėse. Kaip ir keletas mūsų klasės draugų.

Kaip susiklostė bendramokslių likimai? Vieni iš mūsų gyvena Kybartuose, kiti Vilkaviškyje, Alvite, Jonavoje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Alytuje, Vilniuje, Kaune… Idalija atskrido iš Dublino, kur gyvena jau 16 metų.

Kai kurie šeimų taip ir nesukūrė, o kai kas jau ir proanūkiais džiaugiasi. Kas baigė aukštuosius mokslus, kas technikumus… Kas dirbo paprastus darbus, o kas pasuko į savo verslus… Yra medikų, mokytojų, inžinierių, siuvėjų, statybininkų, ūkininkų… Iš susirinkusiųjų didžiausi pasiekimai Albino – jis tapo sporto mokslininku, profesoriumi.

Beje, ne taip seniai išleistoje knygoje „Kybartų krašto žmonės“ yra keturios mūsų klasės draugų pavardės. Kai kas iš mūsų paminėti ir „Vikipedijoje“… Įdomu, kad Vitas baigė karo aviacijos mokyklą Černygove, o Saulius – Kaliningrado žvejybos mokyklą. Jis iki šiol dar išplaukia į pramoninę žvejybą dideliu laivu.

Kažkada mes į magnetofono juostą įrašėme savo svajones, bet dabar, pasikeitus technologijoms, deja, jų jau neišklausysime. Gal svajones ir pamiršome?

„Viskas gyvenime išėjo kitaip, – sakė Gintas iš Vilniaus. – Bet liko aistra kelionėms. Mokyklos laikai buvo šviesiausi metai ir jų reikėtų pavydėti“.

Zita ZOKAITYTĖ

Nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 24–osios laidos abiturientai mokyklą baigė 1969 metais. Pirmoje eilėje antra iš dešinės – auklėtoja Aldona Mickutė-Valiokienė.

Publikuota: „Santaka“, 2018-09-14


  • 0

Gimnazistei mokslo žinios teikia džiaugsmą

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivė Skaistė Vaitkevičiūtė mokslams skiria daug laiko. Būsima gimnazijos antrokė yra laimėjusi ne vieną aukščiausią rajoninių olimpiadų apdovanojimą, o mokymasis jai – didžiausias džiaugsmas ir aistra.

„Užkodavo“ tėtis

Naujiesiems mokslo metams besiruošianti Skaistė prisipažįsta kuprinės iš anksto nesikrovusi, sąsiuvinių neprisipirkusi ir mielai dar paatostogautų. Tačiau į mokyklą būsima Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos antrokė eis noriai, nes žinios yra tai, kas labiausiai ją motyvuoja ir teikia malonumą.

Skaistė neslepia, kad tokia motyvuota ir stropi „moksliukė“ buvo ne nuo pat pirmųjų žingsnių mokykloje. Savo pradinukę, į mokslus žiūrėdavusią nelabai atsakingai, tėvai – Kybartų „Saulės“ progimnazijos pedagogai – neretai pabardavo. Skaistė linksmai prisimena tą gyvenimo momentą, nuo kurio ji įgavo pagreitį mokytis ir tapo motyvuota pirmūne.

– Tikrindamas mano darbus tėtis rado neatliktas užduotis matematikos pratybų sąsiuvinyje, – juokdamasi pasakojo Skaistė. – Tada rimtai gavau barti ir tas įvykis mane tarsi „užkodavo“, kad mokslai – itin svarbus gyvenimo etapas, kuris reikalauja daug atsakomybės ir darbo.

Olimpiadų „kraitis“

Nuo tada kybartietė rimtai kibo į mokslus ir netrukus tėčiui beliko pripažinti, kad tos neatliktos matematikos užduotys pradinėse klasėse žinių spragų nepaliko, nes jau penktokė Skaistė rajoninėje matematikų olimpiadoje pelnė prizinę vietą.

Dabar S. Vaitkevičiūtė jau turi sukaupusi didžiulį prizinių vietų „kraitį“: net trijose rajoninėse olimpiadose – fizikos, chemijos ir biologijos – savo amžiaus grupėje kybartietė tapo nugalėtoja, geografijos olimpiadoje pelnė antrą, matematikos – trečią vietą. Marijampolės apskrities matematikų olimpiadoje Skaistė tapo antros vietos laimėtoja. O šiemet pirmokė, aplenkusi vyresnius ir daugiau patirties turinčius gimnazistus, pelnė geriausios Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinės nominaciją ir už puikias akademines žinias bei mokyklos reprezentavimą gavo iš Kybartų kilusių mokslininkų įsteigtą 120 eurų premiją.

Fizika – didžioji meilė

Nors fizika labiau asocijuojasi su vyrais ir inžinerija, Skaistės šeimoje fizikės – tik moterys.

Pačiu mylimiausiu mokslu Skaistė įvardytų fiziką. Tiesa, konkrečios srities išskirti dar negalėtų, mat fizikos pamokos dėstomos tik nuo septintos klasės. Skaistei patinka ir matematika, tačiau fiziką ji mato kaip įdomų, daug kur pritaikomą mokslą. Matematikos žavesį kiek prislopina „pliki skaičiavimai“.

Už gilias žinias ir meilę fizikai Skaistė dėkinga šio dalyko mokytojai Janinai Judickienei, kuri net sirgdama kvietėsi mokinę į namus, kad padėtų ruoštis olimpiadai. Tačiau gimnazistė juokauja, kad meilė fizikai jai galėjo ateiti su motinos pienu, mat mama Inga Vaitkevičienė – fizikė. Nors šiuo metu dirba pradinių klasių pedagoge, fizikos mokytoja jai tenka pasijusti namuose, kai ruošdamasi olimpiadai aibę klausimų pažeria dukra.

Išgirdusi, kad šis mokslas labiau asocijuojasi su vyrais ir inžinerija, fizikos olimpiadų nugalėtoja tik šypteli: jų šeimoje fizikės – tik moterys.

S. Vaitkevičiūtė atvirai sako, kad tėvai jai visada turėjo didžiulę įtaką. Mat augdama pedagogų šeimoje esi nuo mažumės pratinama elgtis atsakingai, rodyti pavyzdį kitiems, būti pilietiška ir patriotiška. Gimnazistės tėvai labai myli Kybartus ir ramų provincijos gyvenimą. Nors Žemaitijoje ir Kaune augusiam Skaistės tėčiui teko keltis gyventi į žmonos gimtinę, dėl to jis niekada nesigailėjo. Mat provincijos gyvenimas užbūrė.

Atpalaiduoja muzika

Pažvelgus į šešiolikmetės mokymosi rezultatus atrodytų, kad laisvalaikio ji visai neturi. Tačiau Skaistė tvirtina viso laiko mokslui neatiduodanti, nors krimsti knygas jai yra didelis malonumas. Merginai labai patinka klausytis muzikos ir skambinti pianinu. Muzikinį išsilavinimą turinti S. Vaitkevičiūtė mokykloje lanko dainavimo būrelį.

Baigusi Vilkaviškio muzikos mokyklą, Skaistė visada prisimena savo mokytoją Romą Lakickienę, įskiepijusią meilę fortepijono muzikai. Kai jaučiasi pavargusi, paauglė dažnai internete susiranda natas ir mokosi jai patinkančias melodijas groti pianinu.

– Muzika mane įkvepia, padeda atpalaiduoti sąmonę nuo įvairių kasdienių sunkumų, – prisipažįsta kybartietė.

Jos reikia Lietuvai

Šiuolaikinėse technologijose paskendusiems ir provincijoje nerandantiems ką veikti jauniems žmonėms Skaistė atkirstų, kad jie tiesiog nemoka ieškoti. Mat veikli šešiolikmetė vos spėja suktis. Be knygų ir muzikos, tenka skirti laiko augintiniams – numylėtinei Braškei, besispraudžiančiai būti pilnateise šeimos nare, ir dar dviem šunims bei katinams. Pagalbos prie kiemo darbų prašo ir tėveliai, o dar norisi palėkti pas draugus, perskrosti Kybartus dviračiu.

Paklausta apie ateities planus Skaistė tik gūžčioja pečiais: puikiai besimokančiai merginai kol kas visi keliai atrodo atviri. Tačiau nuo to – tik sunkiau, mat pasirinkti iš kelių variantų būtų daug lengviau nei iš šimtų. Anksčiau svarsčiusi apie mediciną, dabar Skaistė persigalvojo, tačiau vis dar ieško jai tinkančios specialybės.

Paklausta, kaip motyvuotų tokius žmones, kuriems atrodo, kad šiais laikais galima apsieiti ir be mokslų, Skaistė nedvejodama atsako:

– Lietuvai reikia protingų žmonių, kurie turėtų kompetencijų tapti valstybės vadovais, galėtų mūsų šalį garsinti moksliniais laimėjimais ir keisti kraštą, kad jis būtų patrauklus ir saviems žmonėms, ir užsieniečiams.

Skaistė tvirtina esanti didelė savo valstybės patriotė ir visuomet svarstanti, kaip būtų galima padėti tėvynei, kad Lietuvos vardas skambėtų pasaulyje ir mums visiems būtų geriau joje gyventi. Todėl savo žinias ir gebėjimus ateityje mergina žada skirti savo šaliai.

Kol kas S. Vaitkevičiūtė negali žinoti, į kurį Lietuvos kraštą po studijų ją nuves likimas, tačiau tvirtai sako, kad užsienis jos nevilioja. Savo laimės ir gyvenimo kokybės mergina sieks Lietuvoje.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ingos VAITKEVIČIENĖS nuotr. Skaistė Vaitkevičiūtė pripažinta geriausia Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokine.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-28.


  • 1

Kybartų gimnazijos abiturientams – piniginės dovanos

Pasibaigus mokslo metams ir paaiškėjus visiems valstybinių brandos egzaminų rezultatams Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientai buvo pakviesti į ypatingą atestatų įteikimo šventę. Per ją kai kurie mokiniai sulaukė piniginių dovanų, kurias įsteigė buvę arba esami kybartiečiai.

Tradicija Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokinius skatinti piniginėmis dovanomis gyvuoja jau ne vienus metus. Mokyklos direktorius Saulius Spangevičius teigė, kad būtent taip stengiamasi dar labiau motyvuoti vaikus siekti mokslo aukštumų. Šiais metais atestatų įteikimo šventėje lankėsi ir sveikinimo žodžius gimnazistams tarė Seimo narys Algirdas Butkevičius, rajono meras Algirdas Neiberka, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Kybartų parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas ir kt. Brandos atestatus atsiėmė 75 abiturientai. 65 iš jų mokėsi Kybartuose, 12 – gimnazijos Virbalio skyriuje. Labiausiai mokiniai laukė žinios, kam atiteks tradicinės piniginės premijos.

Geriausia gimnazijos abituriente šiemet išrinkta Ieva Žarskytė. Šitą prizą įsteigė ir įteikė seniūnas R. Šunokas. Gimnazijos tėvų komiteto narių skirta piniginė premija mažiausiai pamokų praleidusiai abiturientei šiais metais įteikta Silvijai Ilgūnaitei. Audriui Janulevičiui atiteko VDU profesoriaus Mindaugo Jurkyno įsteigtas piniginis paskatinimas, skirtas geriausiai istorijos egzaminą išlaikiusiam mokyklos dvyliktokui. Geriausiai gamtos mokslų egzaminus išlaikiusiai Ievai Žarskytei skirta fizikos mokslų daktaro Ramūno Valioko premija.

Taip pat apdovanota geriausia mokyklos sportininkė Simona Ciblerytė. Jai premiją įteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo inžinerijos vyriausiasis instruktorius majoras Algirdas Revaitis.

„Džiaugiamės, kad premijos steigėjų mokykloje kasmet daugėja. Atsiranda vis daugiau iš Kybartų kilusių žmonių, kurie savo kraštui jaučia sentimentų ir nori kaip nors prisidėti prie jo puoselėjimo. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą galėjome įteikti premiją geriausiai geografijos egzaminą išlaikiusiam mokiniui. Premiją įsteigė šiuo metu Vokietijoje gyvenantis Raimundas Lingertaitis, o ji atiteko abiturientui Karoliui Vasiliauskui“, – pasakojo gimnazijos direktorius S. Spangevičius.

Jis taip pat džiaugėsi, kad pinigines dovanas šiemet įsteigė du pernai gimnaziją baigę mokiniai. Margarita Dambrauskaitė už geriausiai šiais metais išlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą apdovanojo Brigitą Kazlauskaitę, o Dominykas Pauža už geriausiai išlaikytą matematikos egzaminą premiją įteikė Ramūnui Povilaičiui. Įdomu tai, kad tiek Margarita, tiek Dominykas patys praėjusiais metais buvo gavę abiturientams skirtas pinigines dovanas.

„Būtų gražu, jei kasmet atsirastų vis daugiau kybartiečių, norinčių ir galinčių prisidėti prie savo krašto jaunimo skatinimo. Mokiniams tai yra itin reikšminga motyvavimo priemonė. Taip iš kartos į kartą perduodamas patriotiškumas“, – sakė S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Nuotr. Audriui Janulevičiui atiteko VDU prof. dr. Mindaugo Jurkyno įsteigtas piniginis paskatinimas, skirtas geriausiai istorijos egzaminą išlaikiusiam mokyklos dvyliktokui.

Publikuota: „Santaka“, 2018-07-27.


  • 0

Gimnazijoje padėkota patiems gabiausiems

Visuomet buvo įdomu stebėti jauno žmogaus tobulėjimą, jo gabumų raidą, įsivaizduoti jo veiklos rezultatus, leidžiančius didžiuotis, žavėtis ir dėkoti. Tradiciškai Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokslo metai užbaigiami padėkojant tiems, kurie savo veikla dar kartą įrodė, kad yra verti geriausiųjų vardo.

Gimnazijos mokiniams buvo dėkojama už gerą pamokų lankymą, puikius mokslo pasiekimus, sporto laimėjimus. Šventėje paskelbtas Metų mokinys, Metų klasė ir tie gimnazijos ugdytiniai, kurie šiemet apdovanoti Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) mokslininkų fondo premijomis.

Pirmieji dėmesio sulaukė geriausiai gimnaziją lankę mokiniai. Labiausiai iš jų išsiskyrė Eglė Valaitytė, šiemet nepraleidusi nė vienos pamokos. Metų klasės apdovanojimas skirtas gimnazijos pirmokams ir jų vadovei Vilmai Kriščiūnaitei. Taip pat dėkota įvairias prizines vietas rajoniniuose, apskrities bei respublikiniuose konkursuose ir olimpiadose laimėjusiems mokiniams.

Šiemet antrojo turo olimpiadose dalyvavo 66 mokiniai – 40 proc. iš jų laimėjo prizines vietas. Gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius dėkojo ir mokiniams, ir juos išugdžiusiems pedagogams.

Vilniaus universiteto prof. dr. Romo Barono iniciatyva sukurtas PKD mokslininkų fondas šiemet apdovanojo 6 gimnazijos mokinius. Kartu su prof. R. Baronu į ceremoniją atvyko prof. dr. Vytautas Šlapkauskas ir PKD pirmininkas Leonas Narbutis.

Piniginės 100 eurų premijos buvo įteiktos penkiems geriausius rezultatus dalykinėse olimpiadose, konkursuose, mokslinėje, meninėje bei visuomeninėje veikloje parodžiusiems gimnazistams. 120 eurų suma įteikta geriausiai šių metų gimnazijos ugdytinei, pirmosios gimnazijos klasės mokinei Skaistei Vaitkevičiūtei. Mergina dalyvavo šešiose olimpiadose, penkiose iš jų užėmė prizines vietas.

Įteikdami premijas PKD mokslininkų fondo nariai mokiniams linkėjo būti iniciatyviems, o svarbiausia – išlikti žmonėmis, tikėti ir pasitikėti vieni kitais.

„Padėkos šventė – gražiausia akimirka mokymosi etape, kai mokiniai gali džiaugtis savo pasiekimais, mokytojai – atliktu darbu, tėvai – savo vaikais. Ši ceremonija parodo, kokia turi būti mokykla. Ačiū, kad garsinate gimnaziją Lietuvoje. Tikiuosi, kad jūsų dėka pasiekti geri rezultatai išliks ir ateityje. Tam čia ir esame“, – kalbėjo ugdymo įstaigos vadovas Saulius Spangevičius.

Mindaugas BUČINSKAS
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas

Nuotr. Šiais metais Pasaulio kybartiečių draugijos mokslininkų fondo premijos skirtos šešiems gimnazistams.

Publikuota: „Santaka“, 2018-06-26.


  • 0

Slovakijos kalnų apsuptyje mokėmės verslumo pagrindų

Jeigu paklaustumėte gatvėje sutikto žmogaus, kas yra „Erasmus+“, tikriausia tik nedaugelis atsakytų į šį klausimą. Tačiau jeigu to paties paklaustumėte Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos trečiokų, jie kelias valandas galėtų pasakoti apie programą, suteikiančią jauniems žmonėms galimybę keliauti, susipažinti su pasauliu, kitų kultūrų žmonėmis, mokytis naujų kalbų ir įgyti naujų įgūdžių bei potyrių.

Mūsų gimnazijos mokiniai Skaistė Navickaitė, Eglė Ramanauskaitė, Eglė Gliaubicaitė, Milda Abraitytė, Adriana Laucytė, Ugnė Rickevičiūtė, Aivaras Kapačinskas, Paulius Stankevičius kartu su vyr. anglų kalbos mokytoja Monika Lukoševičiūte ir mokyklos psichologe Audrone Jarutyte dalyvavo „Erasmus+“ jaunimo mainų projekte „Pradėk savo karjerą multimedijos srityje“ Slovakijoje.

Jame dalyvavo penkios šalys: Slovakija, Rumunija, Estija, Lietuva ir Vengrija. Šio projekto tikslas buvo išmokyti visus mus multimedijos pagrindų (fotografijos, videografijos) ir kaip pradėti verslą. Tikslą sėkmingai pasiekėme, per užsiėmimus sužinojome daugiau apie šiuos dalykus.

Be mokymosi, taip pat vyko ir kitų įdomių veiklų, padėjusių visiems geriau susipažinti. Vaikščiojome pėsčiomis, šokome, plaukiojome ežere, aplankėme sidabro kasyklą, keliavome į Banską Štiavnicą, kur atlikę užduotis galėjome ir papramogauti. Verta paminėti, kad šis miestas, įsikūręs ant užgesusio ugnikalnio, yra įžymus savo architektūros paveldu ir nuo seno garsėja sidabro kasyklomis. Nuo 1993 m. senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Mums šis projektas buvo nuostabi patirtis, nes išgyvenome nepamirštamų akimirkų, susiradome naujų draugų, išmokome daug naujų dalykų, kuriuos galima praktiškai pritaikyti gyvenime. Už šią patirtį norime padėkoti buvusiai kybartietei Eglei Vaičiulytei, kuri paskatino mus dalyvauti šiame projekte bei mūsų mokytojoms. Tikimės, kad tai ne paskutinis „Erasmus+“ projektas, kuriame gimnazistai dalyvaus.

Ugnė RICKEVIČIŪTĖ

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos IIIa klasės mokinė

Ognjene STAMBOLOVICU nuotr. Kybartų gimnazistų, dalyvavusių „Erasmus+“ projekte, komanda Slovakijoje.

Publikuota: „Santaka“, 2018-05-29.


  • 0

Pedagogams pristatytos švietimo naujovės

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje įvyko respublikinė mokytojų konferencija „Šiuolaikinės mokymosi strategijos: būdai mokinių pasiekimams gerinti įvairių dalykų pamokose“, į kurią susirinko per pusšimtis pedagogų.

Konferenciją organizavo leidykla „Šviesa“, bendradarbiaujanti tiek su mūsų rajono, tiek su visos šalies ugdymo įstaigomis. Leidykla nuolat organizuoja įvairaus pobūdžio renginius, per kuriuos pristato ne tik savo, bet ir bendrąsias švietimo naujoves.

Tokio pobūdžio konferencija Kybartuose surengta pirmą kartą. Tiesa, į mūsų rajoną „Šviesa“ jau buvo sukvietusi pedagogus iš visos šalies. Prieš porą metų panašaus pobūdžio renginys vyko Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje.

„Džiaugiamės, kad šį kartą leidykla pasirinko būtent mūsų įstaigą. Norėjome ne tik pamatyti švietimo naujoves, bet ir patys parodyti, kas mes tokie esame“, – sakė Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Konferencijoje dalyvavę 14 lektorių vedė teorinius ir praktinius užsiėmimus. Viena iš jų – Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Nijolė Černauskienė. Pedagogė su kolegomis pasidalijo patirtimi, kaip per pamokas sudominti vaikus. Anot jos, mokytojui svarbiausia – kūrybiškumas, tad mokyklinis vadovėlis neturėtų būti vienintelė ugdymo priemonė.

Kiti lektoriai kalbėjo apie mokymosi strategijų taikymą įvairių dalykų pamokose, švietimo ateitį, pokyčius mokykloje ir nuolat besimokančius pedagogus. Nemažai dėmesio skirta praktiniams dalykams: kaip sudominti paauglius programine literatūra, kaip gerinti jų matematinius pasiekimus, kaip efektyviai mokyti pradinukus anglų kalbos ir kt.

„Pedagogai pagal savo patirtį parengė dalijamąją medžiagą ir susirinkusiesiems pademonstravo, kaip praktiškai ja naudotis. Tiek Suvalkijoje, tiek visoje Lietuvoje mokytojai naujoves priima atsargiai. Tiesa, kai pedagogai pamato, kaip teorija veikia praktiškai, į viską žiūri patikliau. Mes stengiamės nuolat pristatyti pačius naujausius švietimo sprendimus, rengiame įvairius mokymus. Šiais laikais reikia nuolat keistis. Dabartiniai vaikai gauna daugiau informacijos, nei mokytojai jiems pateikia. Mokinių poreikiai jau kiti, nei buvo prieš kelerius ar keliolika metų“, – sakė leidyklos „Šviesa“ lietuvių kalbos ir literatūros edukacinių leidinių vadovė Ingrida Navalinskienė.

Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius S. Spangevičius tvirtino, jog tokie renginiai tiek jo vadovaujamos įstaigos, tiek viso rajono pedagogams – itin naudingi. Pavyzdžiui, šioje konferencijoje mokytojams suteikta dar daugiau žinių apie vietoje egzaminų mokinių rengiamą brandos darbą.

„Prisipažinsiu, iki šiol galvojau, kad brandos darbas yra daug sunkesnis pasirinkimas nei egzaminai. Juk jį tenka daryti ilgą laiką, įdėti daug pastangų. Mokiniui pačiam reikia sugalvoti temą, idėją, visa tai aprašyti, atlikti mokslinius tyrimus ir t. t. Vis dėlto dabar supratau, jog klydau. Tai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ateityje būtinai rekomenduosiu mokiniams rinktis brandos darbą. Jį parengusieji turi galimybę stodami į universitetą dar gauti pusę papildomo stojamojo balo. Šiemet mūsų gimnazistų, pasirinkusių brandos darbą, nėra, tačiau žinau, kad keletas tokių dvyliktokų mokosi Pilviškių „Santakos“ ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijose“, – kalbėjo S. Spangevičius.

Jis taip pat atskleidė, jog jo vadovaujama įstaiga po šios konferencijos susidomėjo galimybe pakeisti senąjį elektroninį dienyną į naująjį, kurį siūlė „Šviesos“ leidykla. Ji prie elektroninio dienyno siūlo „elektroninės klasės“ paslaugą. Tai tarsi visa skaitmenizuota mokyklos biblioteka. Įėjęs į elektroninį dienyną ir prisijungęs prie „elektroninės klasės“ mokinys gali savo kompiuteryje, telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje susirasti kone visą per pamokas ar po jų naudojamą literatūrą.

„Manau, kad bet kokiu atveju tai yra neišvengiama. Gyvenimas nestovi vietoje, tad kuo anksčiau „prisijaukinsime“ naujoves, tuo mums patiems bus lengviau ateityje“, – mintimis pasidalijo gimnazijos vadovas.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Nijolė Černauskienė su kolegomis pasidalijo patirtimi, kaip per pamokas sudominti moksleivius.

Publikuota: „Santaka“, 2018-04-24.


  • 1

Gimnazistai netradiciškai prisiminė Joną Basanavičių

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje surengta netradicinė popietė, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui bei mūsų tautos patriarchui Jonui Basanavičiui atminti.

Šventė vyko J. Basanavičiaus 166-ųjų gimimo metinių išvakarėse. I–II klasių mokiniai vaidino ir dainavo šio mūsų iškilaus kraštiečio surinktus tautosakos kūrinius. Viena iš renginio iniciatorių – lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė pasidžiaugė J. Basanavičiaus indėliu į Lietuvos istoriją, papasakojo įspūdžius iš neseniai su gimnazistais aplankytos jo gimtinės Ožkabaliuose. Istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venskūnienė susirinkusiesiems priminė pagrindinius patriarcho nuopelnus Lietuvai ir pagrindinę jo skelbtą misiją – būti lietuviais.

Į sceną vienas po kito lipę gimnazistų kolektyvai popietės dalyvius stebino J. Basanavičiaus rinktų pasakų interpretacijomis, skaitomais jo užrašytų dainų tekstais. Anot pedagogės N. Černauskienės, šie Ožkabalių kaimo tautosakos rinktinių kūriniai – tikras lietuvių tautos lobynas.

Dar labiau susirinkusieji sukluso išgirdę Gudkaimyje gyvenančios Teresės Basanavičiūtės balsą. Ji – paskutinė artima J. Basanavičiaus giminaitė, jo brolio Vinco anūkė. Nors dėl ligos moteris į šventinę popietę ir negalėjo atvykti, tačiau ji darytuose balso įrašuose pasidalijo prisiminimais apie savo senelį Vincą, jo brolį Joną bei apie visą didingą Basanavičių giminės likimą. Anot moters, J. Basanavičius mirė laimingas, nes Lietuva jau buvo laisva.

Šiuos T. Basanavičiūtės atsiminimus įrašė trečios gimnazijos klasės mokinė Ugnė Rickevičiūtė, praėjusiais metais dalyvavusi projekte, kuriame buvo domėtasi visa Basanavičių gimine. Už šį darbą U. Rickevičiūtei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos pagyrimo raštas.

Renginyje viešėjusi Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinės padalinio vedėja Rūta Vasiliauskienė pasidžiaugė bendradarbiavimu su Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija.

„Smagu matyti, kaip gražiai viskas buvo padaryta tarsi žaidžiant su tautosaka. Linkiu ir toliau gilintis į jos platybes, geriau pažinti mūsų tautos patriarchą ir neprarasti to suvalkietiško būdo, kurį turėjo ir J. Basanavičius. Būkite taupūs – taupykite savo laiką leisdami jį prasmingai. Būkite patriotai – mylėkite mūsų Lietuvėlę, kad ir kokia ji būtų. Kokią ją susikursime, tokioje ir gyvensime“, – gimnazistus ragino R. Vasiliauskienė.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Janulaitytė visiems scenoje pasirodžiusiems kolektyvams įteikė padėkas už kūrybišką J. Basanavičiaus surinktos tautosakos interpretavimą.

Tai buvo pirmasis gimnazijoje vykęs renginys, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Gimnazistai savaip interpretavo Jono Basanavičiaus surinktą tautosaką.

Publikuota: „Santaka“, 2017-12-02.


  • 0

Geriausiesiems – mokslininkų premijos

Gabiausi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai buvo apdovanoti už visų mokslo metų rezultatus. Vieni sulaukė paskatinimo už gerą pamokų lankymą, kiti – už puikius pasiekimus mokslo srityje, treti – už sporto laimėjimus. Vis dėlto labiausiai visi nekantravo sužinoti, kam atiteks kybartiečių mokslininkų teikiamos premijos.

Rezultatai nesikeičia

Šie mokslo metai Kristijono Donelaičio gimnazijai buvo ypatingi. Praėjusį rugsėjį gimnazistai sugrįžo į galutinai renovuotą raudonąjį pastatą, o pavasarį buvo minima mokyklos Kybartuose įkūrimo 105 metų sukaktis.

Tradiciškai gimnazijoje mokslo metai užbaigiami pagerbiant tuos, kurie labiausiai to nusipelnė. Šiemet diplomais, padėkos raštais ir įvairiomis dovanėlėmis buvo apdovanotas gausus būrys gimnazistų bei juos ruošusių pedagogų. Pirmieji sveikinimų sulaukė geriausiai pamokas lankę moksleiviai. Labiausiai iš visų išsiskyrė antros gimnazijos klasės mokinė Ieva Antanavičiūtė. Mergina šiemet nepraleido nė vienos pamokos.

Apdovanojimų taip pat sulaukė įvairias prizines vietas rajoniniuose, apskrities bei respublikiniuose konkursuose ir olimpiadose iškovoję gimnazijos atstovai. Šiemet rajoninėse olimpiadose bei konkursuose savo jėgas išbandė net 83 gimnazistai.

„Džiugu, kad nors ir mažėja mokinių, jų rezultatai beveik nesikeičia. Pavyzdžiui, pernai gimnazijoje mokėsi 305 vaikai, šiemet – jau tik 262. Nepaisant to, šiais metais rajone prizininkais tapo 55 mūsų mokiniai, pernai – 54, užpernai – 48. Regione arba zoniniuose etapuose šiemet, kaip ir pernai, sėkmė lydėjo 8 gimnazistus. Šalyje prizininkais tapo 9 mūsų mokiniai, o tarptautinius laurus nuskynė du gimnazistai. Šie skaičiai panašūs buvo ir ankstesniais metais. Prie šių laimėjimų prisidėjo net 60 procentų mūsų pedagogų. Stengiasi visi mokytojai, tačiau vienais metais labiau sekasi vieniems, kitais metais – kitiems. Tokie rezultatai rodo, kad mūsų gimnazijoje puikiai veikia mokinio ir mokytojo ryšys“, – kalbėjo ugdymo įstaigos direktorius Saulius Spangevičius.

Padėkos raštus jis įteikė ir gabiausius mokinius išugdžiusiems pedagogams.

Piniginės premijos

Šventiniame renginyje piniginės 100 eurų premijos buvo įteiktos penkiems geriausius rezultatus dalykinėse olimpiadose, konkursuose, mokslinėje, meninėje bei visuomeninėje veikloje parodžiusiems gimnazistams.

Seniau Kybartų gimnazijos auklėtiniams būdavo įteikiamos kraštietės Elenos Rovinskaitės-Rožėnienės premijos. Deja, po jos mirties nutrūko ir skiriama parama. Pernai šią gražią iniciatyvą perėmė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) nariai.

Šios idėjos sumanytojas – PKD valdybos narys, Vilniaus universiteto prof. dr. Romas Baronas. Būtent jo iniciatyva ir buvo sukurtas PKD mokslininkų fondas. Šiemet savo įnašais prie jo prisidėjo dešimt mokslo atstovų: R. Baronas, Nijolė Drazdienė, Ramutis Drazdys, Rūta Grigaitytė-Girdzijauskienė, Vytautas Iešmantavičius, Mindaugas Jurkynas, Arūnas Mickevičius, Vytautas Šlapkauskas, Ramūnas Valiokas bei Juozas Vyšniauskas. Visi jie – buvę K. Donelaičio vidurinės mokyklos arba gimnazijos mokiniai.

„Labiausiai siekiame, kad šis apdovanojimas paskatintų vaikus žengti mokslo keliu“, – sakė šiemet premiją gimnazistams įteikęs R. Valiokas.

PKD narių įsteigtomis premijomis apdovanoti penki gimnazistai: I. Antanavičiūtė, Audrius Janulevičius, Evelina Mackevičiūtė, Dominykas Pauža bei Miglė Rickevičiūtė.

Ieva šiemet tapo anglų kalbos konkurso bei tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ rajoninio etapo nugalėtoja. Mergina taip pat rajoninėje geografijos olimpiadoje užėmė trečiąją vietą, o nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ pateko tarp penkių geriausių dalyvių Marijampolės apskrityje.

Audrius šiais metais tapo rajoninės istorijos olimpiados nugalėtoju, o Evelina rajoninėje informacinių technologijų olimpiadoje užėmė antrąją vietą, tapo kūrybinių darbų konkurso „Gimtinės taku“, skirto poetui Kaziui Bradūnui atminti, trečios vietos laimėtoja ir Lietuvos mokinių finansų olimpiadoje pateko į respublikinį turą.

Dominykas pirmąją vietą iškovojo rajoniniame „Kengūros“ etape, antrąją – rajoninėje fizikos olimpiadoje, o trečiąją – matematikos olimpiados rajoniniame ture.

Ne ką mažesni ir Miglės pasiekimai. Mergina rajoninėje matematikos olimpiadoje neturėjo sau lygių, fizikos olimpiadoje liko antra, o geografijos – trečia.

Labiausiai iš šio penketuko pasisekė Ievai ir Audriui. A. Janulevičius sulaukė istorijos mokytojų staigmenos: jam pedagogai padovanojo metinę žurnalo „Iliustruotoji istorija“ prenumeratą. I. Antanavičiūtė buvo išrinkta gimnazijos metų mokine ir iš įstaigos direktoriaus S. Spangevičiaus rankų taip pat gavo simbolinę dovaną.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pasaulio kybartiečių draugijos narys Ramūnas Valiokas (viduryje) šiais metais premijas įteikė penkiems gimnazistams: (iš kairės) Dominykui Paužai, Audriui Janulevičiui, Ievai Antanavičiūtei, Evelinai Mackevičiūtei bei Miglei Rickevičiūtei.

Publikuota: „Santaka“, 2017-06-08.


  • 0

Gimnazistams – gausybė prizų

Prieš šiuos mokslo metus rekonstravus raudonąjį Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pastatą ir į šį perkėlus įstaigos biblioteką, gyvenimas joje tarsi atgijo. Dabar į biblioteką daug dažniau ateina mokiniai, čia pagausėjo renginių, imta dalyvauti įvairiuose respublikiniuose projektuose.

Visai neseniai Kristijono Donelaičio gimnazijos biblioteka pateko tarp dešimties geriausių šalyje vykdyto konkurso „Papuošk bibliotekos duris“ dalyvių. Saugesnio interneto dienos proga per asociacijos „Langas į ateitį“ bei bendrovės „Microsoft Lietuva“ organizuotą konkursą beveik šimto šalies bibliotekų atstovai puošė jų duris, piešiniais skatindami saugiai naudotis technologijomis ir vienytis dėl geresnio interneto. Iš viso durų puošyboje dalyvavo per 4 tūkst. šalies moksleivių bei kitų bendruomenės narių.

„Gavusi kvietimą dalyvauti konkurse, iš karto pagalbos paprašiau dailės mokytojos Dalios Viliušienės. Ji noriai sutiko padėti ir per dailės bei technologijų pamoką su mokiniais sukūrė plakatą, kuriame įvairiais šriftais pavaizdavo dešimt saugaus interneto etiketo taisyklių. Saugaus interneto simboliu pasirinkome meškiukus, kuriais taip pat papuošėme savo įstaigos duris“, – pasakojo gimnazijos bibliotekos vedėja Alma Kalinauskienė.

Anot pašnekovės, plakate pavaizduotos taisyklės – tarsi nuoroda į ne visuomet saugų, kartais chaotišką informacijos internete srautą. Nors šiandieninė visuomenė dažnai būna persisotinusi informaciniais ženklais, verčiančiais susimąstyti, tačiau, A. Kalinauskienės nuomone, iškabinta žinutė ne tik papuošė bibliotekos duris, bet ir privertė stabtelėti kiekvieną bibliotekos lankytoją, parodė, kad yra problemų, kurios nepaliekamos likimo valiai, į jas kreipiamas dėmesys, paremtas kūryba ir žaismu.

Patekę tarp dešimties geriausių šalyje, kybartiečiai laimėjo net 200 įvairių smulkių prizų.

„Labai džiaugiamės šiuo įvertinimu. Tikrai panašiuose projektuose dalyvausime ir toliau. Dabar tam turime visas sąlygas. Seniau, kai biblioteka dar buvo įsikūrusi gimnazijos bendrabučio patalpose, retai kas į ją užsukdavo. Šiuo metu viskas yra pasikeitę“, – džiaugėsi A. Kalinauskienė.

Tiesa, bibliotekos vedėja pastebėjo, kad, nepaisant pagausėjusio skaitytojų skaičiaus, mokiniai vis tiek dažniau renkasi tas knygas, kurias jiems liepia skaityti mokytojai. Savo malonumui literatūrą skaito vos vienas kitas gimnazistas.

„Mokinius skaityti skatiname įvairiais būdais. Praėję metai buvo paskelbti skaitymo metais, todėl bibliotekoje vyko įvairūs renginiai: „Bibliomūšis“, „Skaitanti bendruomenė“, žaidimas „Bingo“, įvairios skaitymo popietės. Čia rinkosi net viso rajono bibliotekininkės“, – džiaugėsi pašnekovė.

Praėjusiais metais už kūrybišką profesinę ir aktyvią edukacinę veiklą bei iniciatyvas A. Kalinauskienė buvo apdovanota Savivaldybės mero padėkos raštu. Pasak bibliotekininkės, toks įvertinimas – smagus ir skatinantis nesustoti bei toliau atsakingai dirbti.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Bibliotekos vedėjos Almos Kalinauskienės paskatintos Eglė Ramanauskaitė, Eglė Gliaubicaitė bei Skaistė Navickaitė su draugėmis pagamino plakatą, kuriame pavaizdavo dešimt saugaus interneto etiketo taisyklių.

Publikuota: „Santaka“, 2017-03-25.


  • 0

Išspręsta didžiausia gimnazijos problema

Rugsėjo 1-oji – džiugi šventė mokinimas bei pedagogams. Šiemet ji ypatinga tapo visam Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos kolektyvui – pagaliau atidarytas daugybę metų nenaudotas raudonasis mokyklos pastatas.

Nenustojo reikalauti

Iškilmingoje vieno svarbiausių Kybartų miesto kultūros paveldo objektų atidarymo ceremonijoje dalyvavo daugybė svečių: šalies premjeras Algirdas Butkevičius, rajono meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, daug esamų ir buvusių pedagogų, mokyklos vadovų. Susirinkusiuosius savo pasirodymais džiugino Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestras (vad. Donatas Ziegoraitis), gimnazijos dainininkai bei šokėjai.

Prieš oficialų atidarymą naujam gyvenimui prikeltą pastatą pašventino Kybartų klebonas Vaidotas Labašauskas. Nukirpti simbolinę juostelę buvo patikėta Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui, merui A. Neiberkai bei gimnazijos direktoriui Sauliui Spangevičiui.

Vos tik pastatas buvo iškilmingai atidarytas, visiems kiek netikėtai pasirodė čia gyvenę „naminukai“. Jie svečiams surengė istorinių žinių apie raudonąjį pastatą reikalaujančią viktoriną.

Kartu su gimnazijos lietuvių kalbos mokytoju Mindaugu Bučinsku renginį vedusi jo kolegė Nijolė Černiauskienė prisiminė, jog per daugiau nei tris jos darbo dešimtmečius čia nelabai kas ir pasikeitė. Greta raudonojo pastato netgi išlikęs tas pats beržynėlis, kur į medžius sulipę vaikai nekantriai laukdavo kontrolinių darbų rezultatų.

Susirinkusieji džiaugėsi, kad pagaliau išspręsta didžiausia gimnazijos problema ir darbo sąlygos mokiniams bei pedagogams nuo šiol bus idealios.

„Prisimenu, kai dar dirbau Vilkaviškio rajono savivaldybėje, dažnai tekdavo susitikti su kybartiečiais ir kaskart jie manęs klausdavo, kada Kybartuose atsiras antra mokykla. Kai atidarėme „Saulės“ progimnaziją, galvojome, jog renovuoti raudonojo pastato nereikės. Klydome. Kybartiečiai ir toliau reikalavo sutvarkyti šį statinį. Džiaugiuosi, kad čia gyvena ryžtingi, užsispyrę, kupini idėjų ir nuoširdūs žmonės. Visada smagu čia atvykti“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Daugiau nei du dešimtmečius

1923 m. pastatytas mokyklos raudonasis pastatas buvo uždarytas 1995 m. Nuo to laiko iki pat 2002-ųjų gimnaziją lankantys mokiniai buvo priversti į pamokas eiti dviem pamainomis – ryte ir po pietų. Tik 2002 m. atidarius Kybartų „Saulės“ progimnaziją ten buvo perkelta dalis klasių.

Daugiau nei du dešimtmečius merdėjusį pastatą prikelti naujam gyvenimui buvo bandoma ne vieną sykį. Tiesa, kaskart vis kas nors pakišdavo koją ir iki galo jo sutvarkyti niekaip nepavykdavo. Vis dėlto praėjusiais metais Švietimo ir mokslo ministerija skyrė maždaug 720 tūkst. eurų renovacijos darbams. Taip buvo uždegta žalia šviesa galiausiai imti ir viską pabaigti.

Apžvelgdamas šiuos du dešimtmečius, įstaigos vadovas S. Spangevičius pasakojo, kad net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandoma sutvarkyti raudonąjį pastatą. Iš pradžių čia savanoriškai dirbo ir vidų remontavo iš JAV atvykę metodistai. Paskui jie pasitraukė, tačiau tikėdamiesi čia gauti sau patalpas vėliau vėl ketino grįžti ir pratęsti remonto darbus, bet to nepadarė.

Per kelis darbų etapus už įvairias lėšas buvo pakeisti pastato stogas ir langai, iš vidaus apšiltintos sienos, sudėtos pirmojo aukšto grindys, įrengtos šildymo bei ventiliacijos sistemos, pakeista santechnika. Užpernai už Švietimo ir mokslo ministerijos skirtus 300 tūkst. litų buvo padaryta antrojo aukšto perdanga bei sustiprinta perdanga aktų salėje, atlikta keletas kitų darbų. Galiausiai šiais metais įgyvendinti du pagrindiniai renovacijos uždaviniai: pakeista elektros instaliacija ir įrengtos vidaus patalpos.

„Nepaprastai džiaugiamės šia diena, tad dabar pagrindinis mūsų tikslas bus viską išsaugoti“, – sakė gimnazijos vadovas.

Jį ir visą mokyklos bendruomenę sveikindamas UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis įteikė simbolinį raktą, kuris, pasak rangovų bendrovės vadovo, turėtų atrakinti ne tik visas pastato duris, bet ir gimnazijos bendruomenės narių širdis. A. Beržanskis palinkėjo, kad renovuotas pastatas būtų gyvas, nes tik taip visi atlikti darbai įgis prasmę.

Iš viso pasaulio

Vienas iš daugybės sveikintojų buvo iš JAV atvykęs dr. Donaldas Raselas (Dr. Donald L. Russell). Iš karto po pastato uždarymo lietuvių metodistai kreipėsi į jį prašydami padėti suremontuoti šį statinį. Pensilvanijos valstijoje gyvenantis ir tuo metu pastoriumi dirbęs vyriškis net nenumanė, kur yra Lietuva, o tuo labiau – Kybartai, tačiau ryžosi priimti šį iššūkį.

„Pamenu, jog vos atvykęs į Kybartus iškart pamilau šį miestą bei čia gyvenančius žmones. Šis mokyklos pastatas tuomet atrodė kraupiai: langai išdaužyti, didžiulė netvarka. Matant, kaip pastatas atrodo dabar, net sunku įsivaizduoti, kad taip galėjo būti. Nieko nelaukdami tuomet ėmėmės darbo. Čia dirbo apie du šimtus metodistų iš viso pasaulio. Kybartuose plušėjo žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Lenkijos, JAV“, – pasakojo D. Raselas.

Jis prisiminė ir vieną linksmą nutikimą, kuris įvyko metodistams tvarkant mokyklą. Tuomet griaunant lubas bei sienas buvo rastas seifas ir visi tikėjosi, jog ten gali būti nemažai vertingų daiktų. Juolab kad jis buvo užrakintas, o rakto niekur rasti nepavyko. Teko prapjauti seifo sienelę, tačiau laukė nusivylimas: vidus buvo visiškai tuščias.

Persikėlė dalis ugdymo

Po renovacijos iš mokyklos bendrabučio į raudonąjį pastatą persikėlė užsienio kalbų, tikybos bei etikos kabinetai. Čia skirtos patalpos fizikos, chemijos, technologijų pamokų, socialinio darbuotojo kabinetams.

Renovuotame pastate įrengta ir mokyklos aktų salė. Iki šiol gimnazijos renginiai vykdavo sporto salėje. Per didesnio masto šventes būdavo glaudžiamasi „Saulės“ progimnazijoje arba Kybartų kultūros centre. Taip pat į raudonąjį pastatą iš mokyklos bendrabučio perkelta biblioteka bei skaitykla, įrengta nedidelė gimnastikos salė.

Iki šiol sąlygos mokytis bendrabučio patalpose buvo nepavydėtinos. Tas pastatas niekada neremontuotas, žiemą ten temperatūra siekdavo vos 14 laipsnių, todėl vaikams sėdėti pamokose būdavo labai šalta.

Atlaisvintas bendrabutis nebus paliktas likimo valiai. Ten vis dar yra mokyklos valgykla bei sporto klubas. Gimnazijos bendruomenė viliasi, jog bendrabutį taip pat pavyks kada nors renovuoti. Svarstoma, kad sutvarkius šias patalpas jomis galėtų naudotis ne vien gimnazijos, bet ir Kybartų miesto bendruomenė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Simbolinę pastato atidarymo juostelę perkirpo (iš kairės) gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, rajono meras Algirdas Neiberka bei šalies premjeras Algirdas Butkevičius.

Publikuota: „Santaka“, 2016-09-03.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian