Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija

  • 0

„Lengva mokyti, jei tai teikia malonumą“

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos matematikos mokytojos Astos Spangevičienės mokiniai nuolat puikiai pasirodo laikydami brandos egzaminus bei konkursuose ir olimpiadose. Šiemet rajoninėje matematikos olimpiadoje nugalėtojais ir prizininkais tapo net penki pedagogės ruošti jaunuoliai.

Sekėsi nuo mažens

Atrodo, kad A. Spangevičienei pats likimas lėmė būti matematike. Jai nuo mažens labai patiko šis dalykas, o mama buvo matematikos mokytoja. Tiesa, pati Asta iš pradžių ketino sukti kitu keliu ir Vilniaus universitete studijuoti ekonominę kibernetiką.

„Deja, tada įstoti nepavyko – pretenduodami į paskutinę vietą su vienu vaikinu surinkome po lygiai balų, tačiau kvietimą studijuoti gavo jis“, – prisiminė mokytoja.

Nenorėdama likti be aukštojo mokslo ji Vilniaus pedagoginiame institute įgijo matematiko specialybę. 1985 m. baigusi mokslus A. Spangevičienė labai norėjo grįžti dirbti į gimtuosius Kybartus. Iš pradžių jai teko darbuotis tuometėje Kybartų pagalbinėje mokykloje, vėliau – mokyti pradinukus, o dar po kelių metų pedagogei buvo patikėta ugdyti įvairaus amžiaus mokinius.

Tuomet ji šiek tiek baiminosi dirbti vyresnėse klasėse, abejojo, ar ūgtelėję mokiniai jos klausys. „Kartą atėjau į pamoką, o kabinetas užrakintas. Supratau, kad vaikai iš kažkur gavo raktą ir iš vidaus užsirakino. Kai vis dėlto pavyko įeiti į klasę, joje radau ant suolų užkeltas kėdes ir ant jų sėdinčius mokinius. Dabar tokiu atveju tikrai jiems kažką pasakyčiau, sudrausminčiau, tačiau tada to nedariau. Tiesiog ėmiau vesti pamoką“, – su šypsena kelių dešimtmečių senumo įvykį prisiminė pašnekovė.

Patinka argumentuoti dialogai

Daugiau nei trisdešimt metų mokykloje dirbanti specialistė teigė, kad per šį laikotarpį labai pasikeitė ir mokiniai, ir pati ugdymo sistema. Anot jos, seniau daugiau laiko būdavo skiriama kartojimui, naujos medžiagos įsisavinimui. Dabar mokymo tempas išaugęs.

Dauguma mokinių A. Spangevičienę laiko griežta mokytoja, tačiau ji tikino norinti racionaliai išnaudoti laiką.

„Man nepatinka, kai vaikai į pamokas eina tiesiog praleisti laiko. Norisi, kad per tas 45 minutes jiems galvoje liktų informacijos. Seniau ir mokiniai, ir jų tėvai puikiai suprasdavo mokymosi svarbą. Dabar vaikus reikia sudominti, išaiškinti, kodėl jiems apskritai reikalingos žinios. Puikiai prisimenu 2002 m. vykusį dialogą su vėliau šimtuką gavusiu Mingaudu Giedraičiu. Tuomet per tikimybių teorijos pamoką abu turėjome savų argumentų, o likę mokiniai net buvo pasiskirstę į palaikančiuosius Mingaudą arba mane. Visuomet vertinu, kai gimnazistai savo nuomonę gina remdamiesi tvirtais argumentais“, – teigė pašnekovė.

Reikalingi pokyčiai

A. Spangevičienė teigė puikiai besijaučianti dabartiniame darbe, tačiau apgailestavo, kad pedagogo profesijos ateitis yra miglota. Anot specialistės, švietimo sistema žengia ne tuo keliu.

„Daug ką kopijuojame iš užsienio, nors patys šalyje turime daug kompetentingų ir specialybei pasišventusių mokytojų. Į jų norus ir pasiūlymus retai kada atsižvelgiama. Švietimo reformas reikėtų pradėti ne nuo etatinio darbo užmokesčio įvedimo, o nuo ugdymo turinio sutvarkymo“, – kalbėjo pedagogė.

Jos teigimu, reikėtų ne tik vadovėlius rengti kiek kitokiu principu, nes dabar dažnai tenka papildomos informacijos ieškoti kitur, bet ir pamokų tvarkaraštį sudarinėti kitaip.

„Mokiniai labai vertina praktinius užsiėmimus. Pernai su vienuoliktokais buvome išėję į miestą, matavome tiltą, skaičiavome, kiek dažų reikėtų jam nudažyti. Gimnazistams tokia praktinė veikla labai patiko. Deja, per 1–2 akademines valandas tiek niekada nepadarytume, todėl norėtųsi, kad kai kurios pamokos tvarkaraštyje būtų išdėliotos po 3–4 iš eilės“, – svarstymais dalijosi A. Spangevičienė.

Taiso egzaminų darbus

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogės teigimu, lengva mokyti, kai tas teikia malonumą. Pasak jos, sunkiausia yra prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vaikų, o kiekviena karta – skirtinga.

„Dabartiniam jaunimui didelės įtakos daro kompiuteriai, telefonai. Tarkime, norėdami apskaičiuoti paprasčiausią trupmeną, jie dabar naudoja skaičiuotuvus, o anksčiau visa tai turėdavo atlikti mintinai. Kai kuriems mokytojams šitą suvokti būna sunku. Jau 4–5 metus taisau valstybinių brandos egzaminų darbus. Sykį komisijos pirmininkui, kuris buvo vyresnio amžiaus profesorius, teko ilgai įrodinėti, kad tam tikrų veiksmų mokiniai nenusirašė, o atliko skaičiuotuvais. Juos naudoti per egzaminus galima“, – prisiminė matematikė.

Ji teigė, jog taisyti egzaminų darbus – neįkainojama patirtis. Tada mokytoja daug bendrauja su kolegomis iš kitų rajonų, grįžusi gali savo mokiniams patarti, į kuriuos niuansus kreipti daugiausiai dėmesio.

A. Spangevičienė ugdytinius ragina ne tik atsakingai ruoštis artėjantiems egzaminams, bet ir skatina dalyvauti matematikos olimpiadose. Anot jos, dalyvavimas tokio lygio konkursuose mokiniams padeda ne tik geriau pasiruošti egzaminams, bet ir netikėtoms gyvenimo situacijoms.

Noras tobulėti nugalėjo

A. Spangevičienė dirba gimnazijoje, kuriai vadovauja jos vyras Saulius Spangevičius. Ji sakė, kad dėl to jokio diskomforto nejaučia. Matematikės vedamas pamokas stebi ne direktorius, o jo pavaduotojos ugdymui. Specialistė prisiminė, jog vos tik S. Spangevičius buvo paskirtas Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktoriumi, ji perėjo dirbti į tuometę Kybartų pagrindinę mokyklą. Praleidusi ten 5 metus, mokytoja sugrįžo į buvusią darbovietę. Tuomet nugalėjo noras dirbti su vyresniais mokiniais.

„Dirbti su vyresniais mokiniais yra smagiau. Jie – labiau motyvuoti, žino, ko nori. O ir man pačiai norisi sudėtingesnių uždavinių, tobulėti. Stengiuosi savo darbą atlikti gerai, kad nei man, nei vyrui nebūtų gėda“, – šypsojosi pašnekovė.

Paklausta, ar dažnai tenka su sutuoktiniu, kuris taip pat yra matematikos mokytojas, namuose diskutuoti su šia disciplina susijusiomis temomis, ji teigė, kad darbo reikalų šeimoje dažniausiai neaptarinėja.

„Niekada neteko taisyti vienas kito mokinių darbų. Man pačiai labai knieti pažiūrėti, kaip maniškiams sekėsi įveikti uždavinius. Visada stengiuosi darbus ištaisyti kuo greičiau, nemėgstu šito darbo atidėlioti“, – teigė A. Spangevičienė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pedagogės Astos Spangevičienės teigimu, šiais laikais mokymosi tempas yra labai išaugęs.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-14.


  • 0

Į Kristijoną Donelaitį pažvelgta kitaip

Kristijono Donelaičio kūriniai turbūt yra vieni iš dažniausiai analizuojamų ir interpretuojamų lietuvių literatūroje. Atrodo, prabėgus keliems šimtams metų turėtų būti sunku į jo kūrybą pažvelgti iš naujų pusių, tačiau tik ne į Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją susirinkusiems šventinės konferencijos dalyviams.

Kitoniškas požiūris

„Kristijono Donelaičio skaitymai kitaip“ – taip vadinosi gimnazijoje vykusi tarptautinė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų bei mokinių konferencija-minėjimas. Į ją susirinko ne tik mūsų krašto atstovai, bet atvyko svečių ir iš Kaliningrado srities, Šakių rajono, Klaipėdos, Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybių.

Renginio pavadinimas kilo jo sumanytojai ir moderatorei, gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Nijolei Černauskienei. Pedagogė prisipažino, kad ją įkvėpė neseniai matytas režisieriaus Rolando Kazlo spektaklis „Ne pagal šio pasaulio madą“. Anot jos, K. Donelaitis taip pat buvo kitoniškas, todėl ir į jo asmenybę bei kūrybą reikia nuolat žvelgti iš skirtingų pusių.

Konferencija buvo skirta K. Donelaičio 305-osioms gimimo metinėms paminėti. Be to, prieš 55 metus Kybartų mokyklai buvo suteiktas šio lietuvių grožinės literatūros pradininko vardas. N. Černauskienė pasidžiaugė, kad šios sukaktys po daugelio metų vėl minimos senajame, dar 1923 m. pastatytame, o dabar restauruotame raudonajame gimnazijos pastate. Anksčiau K. Donelaičiui skirti renginiai vykdavo Kybartų kultūros centre.

Galioja visus metų laikus

Renginio pradžioje svečiai buvo pakviesti nusikelti į laikus, kai dar gyveno pats K. Donelaitis. Kompoziciją pagal Editos Barauskienės romaną „Tolminkiemio sodininkas“ parengė gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Mindaugas Bučinskas ir N. Černauskienė su savo mokiniais.

Vieną iš pranešimų skaitęs Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedros docentas Marijus Šidlauskas bandė lyginti K. Donelaičio kūryboje slypinčius pamokymus su dabartinių laikų gyvenimo sampratomis. Anot jo, dabar mokyklose vaikai labiau ruošiami egzaminams, o ne gyvenimui. K. Donelaitis elgėsi priešingai: jis tiek savo kūryba, tiek pamokslais visus ragino gyventi sąžiningai ir padoriai. Kitaip tarianti, žmones ruošė gyvenimo egzaminams.

„K. Donelaitis nevengė daiktų vadinti tikraisiais jų vardais: tinginio – tinginiu, apsirijėlio – apsirijėliu ir t. t. Jis nuolat pabrėždavo ne tik teises, bet ir pareigas. Apskritai, mums K. Donelaitis turėtų būti svarbesnis už Homerą ar Vergilijų, nes gyvenimo moralų mokė gimtąja kalba. K. Donelaičio pamokos nėra vienadienės. Jos atlaiko visus madų šauksmus ir galioja visus metų laikus“, – mintimis pasidalijo M. Šidlauskas.

Nuo kulinarijos iki repo

Renginyje savo įžvalgomis apie lietuvių grožinės literatūros pradininką taip pat dalijosi lietuvių kalbą dėstantys svečiai iš Kaliningrado srities, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Savo žodį tarė ir kone iš viso Marijampolės regiono atvykę mokiniai. Vieni pasakojo, kaip K. Donelaitis juos įkvėpė kurti, antri pristatė menines kompozicijas, treti jo kūryboje ieškojo fizikinių reiškinių ar kulinarijos užuomazgų. Buvo ir tokių, kurie kvietė praeivius skaityti K. Donelaičio tekstus ir visa tai nufilmavę konferencijoje pademonstravo vaizdo įrašą. Vis dėlto bene daugiausiai aplodismentų sulaukė kybartiečių gimnazistų surepuota poemos „Metai“ ištrauka apie Dočį.

Labiausiai moksleivių įžvalgomis ir pasirodymais liko sužavėtas M. Šidlauskas. „Ši konferencija – geriausias įrodymas, kad K. Donelaitis yra įvairus ir neatšaukiamas. Smagu, jog kiekvienas į jį moka pasižiūrėti iš savo pozicijų. Su tradicijomis reikia ginčytis. Jei jas mes priimtume mechaniškai, šios greitai nustotų egzistuoti. Tradicijas galima neigti, bet būtina jas gerai išmanyti. Mes amžinai nesutarsime dėl K. Donelaičio aktualumo. Jis tikriausiai mažės, bet tai jau nebus autoriaus problema. Jo aktualumas mažės tiek, kiek mažės lietuvių kalbos aktualumas ir žmonių santykis su kalba“, – svarstymais pasidalijo M. Šidlauskas.

Daugelį susirinkusiųjų nustebino ir poemos „Metai“ ištraukų skaitymas ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, vokiečių bei latvių kalbomis. Pastarąja kalba į atvykusius svečius kreipėsi Latvijos pasienyje, Biržuose, gimęs gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Įžvalgomis apie Kristijono Donelaičio kūrybą dalijosi ne tik renginio iniciatorė Nijolė Černauskienė (kairėje), bet ir Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė bei klaipėdietis docentas Marijus Šidlauskas.

Publikuota: „Santaka“, 2019-01-29.


  • 0

Tradicinės premijos – buvusiems gimnazistams

Keturiems buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio bei brolių Algimanto ir Romo Kezių vardinės premijos. Jas gavo Evelina Krečikaitė, Džineta Valinskaitė, Paulius Kuliešius bei Rytis Astrauskas.

Puoselėja lietuvybę

Lietuvių fondą 1962 metais įsteigė keletas JAV gyvenančių tautiečių, iš kurių didžioji dalis buvo medikai. Kaip pasakojo šio fondo įgaliotinis Lietuvoje, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis, įkurtas fondas buvo skirtas lietuvybei išlaikyti už Lietuvos ribų. Iš pradžių jame buvo tik 20 tūkst. dolerių.

Laikui bėgant prie fondo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė jo sąskaitą banke. Šiandien sukaupta daugiau nei 39 milijonai dolerių. Iš susikaupusių palūkanų kasmet finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta apie milijonas dolerių.

Lietuvių fonde įsteigta per 100 vardinių fondų, kurie steigėjų nurodymu remia įvairius lietuvybės projektus ir skiria stipendijas studentams.

Vienas iš tų „mažųjų“ fondų pavadintas mūsų kraštiečių A. ir R. Kezių vardu. Jų vardinė stipendija skiriama buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems universitetuose. Šio fondo premijas šiemet gavo E. Krečikaitė bei P. Kuliešius.

D. Valinskaitė ir R. Astrauskas džiaugėsi premija iš A. Karaičio vardinio fondo. Įprastai ši premija iš buvusio kraštiečio vardo fondo skiriama buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems ekonomikos ir verslo srityse.

Šiemet premiją buvusiems gimnazistams įteikė L. Narbutis, o juos sveikino įstaigos direktorius Saulius Spangevičius bei būrys gimnazijos pedagogų.

Ateitis – Lietuvoje

Kybartiečiai E. Krečikaitė, P. Kuliešius ir R. Astrauskas (dėl įtempto studijų grafiko D. Valinskaitė negalėjo atvykti atsiimti premijos) džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo, dėkojo premijų steigėjams bei juos pastebėjusiems buvusiems klasių vadovams. Būtent jie kasmet teikia premijos gavėjų kandidatūras.

„Nepaprastai smagu gauti šią premiją. Tai bus didelė paskata toliau sėkmingai mokytis ir nenuvilti tų, kas mane pastebėjo ir įvertino. Kauno technologijų universitete studijuoju informacines technologijas, tad už gautą stipendiją žadu pirkti naują kompiuterį“, – sakė P. Kuliešius.

Pirmame kurse studijuojantis vaikinas tikino, kad didžiausias jo noras baigus studijas būtų likti Lietuvoje bei susirasti darbą, kurį galėtų atlikti iš bet kurios vietos. Anot jo, būnant informacinių technologijų specialistu tai nesunkiai įmanoma. Be to, vaikinas jau turi panašios patirties – iš namų jis klientams kartais kuria įvairius muzikinius kūrinius.

Kita premijos gavėja Evelina taip pat teigė ateitį siejanti su Lietuva. Mergina šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja anglų filologiją.

„Iki pat dvyliktos klasės pabaigos buvau įsitikinusi, kad studijuoti ir gyventi norėčiau tik užsienyje. Net buvau įstojusi į universitetą Danijoje, tačiau paskutinę akimirką persigalvojau ir likau Lietuvoje. Dabar visiškai to nesigailiu. Vos pradėjusi studijuoti sužinojau, kad lingvistų ir kalbotyrininkų niekada nepakeis jokie kompiuteriai ar robotai, nes kalba – gyvas, besikeičiantis organizmas. Tai įkvėpė šiek tiek optimizmo“, – šypsojosi E. Krečikaitė.

Ji, kaip ir Paulius, į gimtuosius Kybartus grįžta dažnai. Abu jaunuoliai groja miesto pučiamųjų instrumentų orkestre.

„Apie šią premiją sužinojau per savo gimtadienį. Tai buvo didžiulė ir labai maloni staigmena. Šiuo metu Kauno technologijų universitete studijuoju finansus. Kol kas sekasi puikiai. Jaučiuosi įsėdęs į savo roges“, – teigė R. Astrauskas.

Jis, kaip ir kiti premijos laureatai, teigė ketinantis likti gyventi Lietuvoje, o dirbti labiausiai norėtų Lietuvos banke.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Premijų laureatus Paulių Kuliešių (antras iš kairės), Eveliną Krečikaitę ir Rytį Astrauską sveikino Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis (kairėje) bei gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.


  • 0

Projektas „Pažink valstybę“

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pirmokai dalyvauja respublikiniame projekte „Pažink valstybę“.

Projektą jau antrus metus vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras drauge su Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centru bei kitais partneriais. Projekto tikslas – supažindinti mokinius su įvairiomis Lietuvos viešojo gyvenimo sritimis, aptarti aktualias nacionalines ir regionines problemas, apsvarstyti jų sprendimo būdus.

Šiemet projekte dalyvauja apie 100 mokyklų. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleiviams teko tyrinėti krašto gynybos sritį. Pirmųjų klasių gimnazistės iškėlė problemą: ar merginos ir moterys turėtų atlikti privalomąją karinę tarnybą. Norėdami sužinoti gimnazijos bendruomenės nuomonę šiuo klausimu pirmokai interneto erdvėje vykdo apklausą.

Gimnazijoje lankėsi viešnia iš Marijampolės – Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus verbuotoja vyr. srž. Virginija Preskienytė. Ji kartu su kolega organizavo penkis užsiėmimus I, II ir baigiamųjų klasių mokiniams. Buvo griaunami mitai apie Lietuvos kariuomenę, pristatoma Lietuvos kariuomenės veikla, istorija, naujausia karinė uniforma, vyko viktorina-protmūšis.

Mokiniams patiko aktyvi, linksma, sąmojinga, gebanti bendrauti su jaunimu karininkė. „Sužinojau apie Lietuvos kariuomenės karinius laipsnius, kaip juos pasiekti, atpažinti. Sužinojau, apie savanorių veiklą, uždarbį ir galimybes. Be to, aš ir mano draugai laimėjome prizų su Lietuvos kariuomenės atributika“, – džiaugėsi Lukas Liaukevičius.

Į gimnazisčių iškeltą klausimą apie pareigą merginoms atlikti privalomąją karinę tarnybą karininkė atsakė, kad tarnauti kariuomenėje moterims kliudo visuomenės stereotipai ir jų pačių vidiniai įsitikinimai: nepajėgsiu, nepavyks.

Projekto vykdytojų laukia nemažai darbų, o šio mėnesio pabaigoje Vilniuje numatytas rezultatų pristatymas ir dalijimasis įgyta patirtimi su kitais Lietuvos mokyklų mokiniais.

Virginija VENCKŪNIENĖ,
Monika LUKOŠEVIČIŪTĖ
Projekto koordinatorės

Nuotr. Susitikimas su kariške Virginija Preskienyte gimnazistams labai patiko.

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-20.


  • 0

Streikuoti planuoja Kybartų mokyklos

Protestuodami dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) nariai jau nuo pirmadienio šalies mokyklose žada pradėti neterminuotą streiką. Mūsų rajono pedagogai prie šios akcijos ketina prisijungti kiek vėliau.

„Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį ir netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, – pranešime spaudai teigė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinio apmokėjimo modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat reikalaujama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. ir mažinti mokinių skaičių klasėse.

Streiką skelbianti profesinė sąjunga tvirtina, kad mokyklose dar niekada nebuvo tokios netvarkos – nesuderintos darbo užmokesčio sistemos, neatnaujintos arba neteisingai sudarytos darbo sutartys.

LŠDPS Vilkaviškio rajono pirmininkė Kristina Leskauskienė teigė, kad mūsų savivaldybėje streikuoti planuoja dvi Kybartų miesto mokyklos: „Saulės“ progimnazija ir Kristijono Donelaičio gimnazija. Tiesa, greičiausiai šios įstaigos prie visuotinės protesto akcijos prisijungs kiek vėliau, nes apie būsimą streiką mokyklų vadovams reikia pranešti prieš penkias darbo dienas. Vakar iki pietų nė vienas direktorius tokios informacijos dar nebuvo gavęs.

„Šiuo metu rajone turime keturias mokyklas, kuriose veikia profesinės sąjungos. Iš viso yra apie pusšimtis narių. Tiesa, viena mokykla ketina prisijungti prie mūsų organizacijos, tad ateityje narių turėtų padaugėti. Profesinės sąjungos sėkmingai gyvuoja ne tik Kybartuose, bet ir Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje bei Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinėje mokykloje. Kiek žinau, Vilkaviškyje viskas yra gerai ir „Ąžuolo“ pedagogai bent kol kas prie streiko prisijungti neketina. Žaliojoje turime tik keturis narius, du iš jų šiuo metu mokykloje nedirba, augina mažus vaikus. Be to, prisimenant senesnius laikus, šioje mokykloje streikai vertinami kaip didžiausia blogybė“, – teigė Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Daržininkų skyriuje dirbanti K. Leskauskienė.

Ji tvirtino nuoširdžiai tikinti, kad šis visuotinis streikas turės teigiamų pasekmių ir pedagogai pasieks norimų rezultatų. Anot jos, streikuoti reikia būtent dabar, nes protestuoti po kurio laiko jau gali būti per vėlu.

„Ministrė mums žadėjo, kad algos pakils bent 20 proc., tačiau tai – visiškas melas. Šiais metais aš turiu netgi didesnį kontaktinių valandų skaičių nei pernai, tačiau mano alga mažesnė maždaug 10 eurų. Ir taip yra ne man vienai! Neneigiu, tikrai esama tokių mokyklų, kur pedagogams pakilo atlyginimai, tačiau daugumoje įstaigų tarp mokytojų sukeltas nereikalingas nerimas, suskaldytos bendruomenės“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Ji tikino, kad LŠDPS nariai šiuo streiku visų pirma sieks ne mokytojų algų padidinimo, o bent jau to, kad atlyginimai būtų grąžinti į ikikrizinį lygį.

„Dėl to kovojame jau penkerius metus, tačiau realių rezultatų nėra. Kalbama apie siekį 2025 metais mokytojo specialybę padaryti prestižinę, tačiau mūsų profesija ir toliau žeminama. Dabar iš pedagogo atlyginimo išgyventi yra labai sunku“, – apgailestavo LŠDPS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė.

Andrius GRYGELAITIS

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-09.


  • 0

Solidarumo bėgimas suvienijo įvairias Kybartų įstaigas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė organizavo jau penktąjį solidarumo bėgimą, per kurį buvo renkamos lėšos vaikams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje. Šiemet prie iniciatyvos taip pat prisidėjo kai kurios kitos miesto įstaigos.

Bėgime dalyvavo per pusantro šimto žmonių, daugiausiai buvo Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenės narių. Bėgo ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai, mokytojai. Prie akcijos šiais metais taip pat prisijungė vietiniai pasieniečiai, pataisos namų, prekybos centro „Maxima“ bei kultūros centro darbuotojai.

Startavę gimnazijos stadione, Kybartų gatvėmis nelenktyniaudami bėgikai įveikė maždaug 2,5 km trasą. Pasak gimnazijos kūno kultūros mokytojo Aurelijaus Viliušo, seniau mokiniai nesuprasdavo šio bėgimo esmės, todėl lenktyniaudavo tarpusavyje, aplenkdami net priekyje važiuojančius policijos pareigūnus. Dabar kiekvienas bėgikas puikiai žino, kad varžytis čia nereikia – pasiekę finišo liniją visi apdovanojami akcijos lipdukais bei diplomais.

„Kiekvienas bėgimo dalyvis paaukojo tam tikrą sumą pinigų, kurie vėliau bus perduoti Ukrainos vaikams. Ankstesniais metais lėšos buvo skiriamos mažiesiems Zambijos gyventojams. Šiemet mūsų bendruomenės nariai aukojo įvairias sumas – nuo 20 centų iki 5 eurų. Žinant, kad didelė dalis mūsų gimnazijos mokinių gyvena nepasiturinčiose šeimose, tai – gana nemaži pinigai“, – mintimis dalijosi A. Viliušas.

Bėgimo dalyviai ne tik patys galėjo aukoti pinigų, bet ir ieškoti rėmėjų, kurie tai padarytų už juos. Ankstesniais metais viena gimnazijos mokinė buvo suradusi net 10 rėmėjų.

A. Viliušas svarstė, kad šis tradicinis bėgimas ne tik visus suvienija bendram tikslui, bet ir skatina vaikus gyventi aktyviai. Pedagogo teigimu, mokinių fizinis pasirengimas nuolat prastėja.

„Smagiausia, kad visi supranta solidarumo bėgimo svarbą. Nors nemažai mokinių likus keliems šimtams metrų iki finišo griebiasi už šonų, vis dėlto sukandę dantis iš paskutiniųjų jie stengiasi pasiekti galutinį tikslą“, – šypsojosi kasmet šiame bėgime dalyvaujantis gimnazijos lituanistas Mindaugas Bučinskas.

„Santakos“ inf.

Andriaus GRYGELAIČIO nuotr. Šiemet solidarumo bėgime dalyvavo per 150 žmonių.

Publikuota: „Santaka“, 2018-10-30.


  • 0

Gimnazijoje gausu pokyčių

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija šiuos mokslo metus pasitiko atsinaujinusi. Įstaigoje įrengta lauko klasė, vaikai dalį pamokų leidžia 3D kabinete, o mokyklos svečiai kviečiami aplankyti į naują vietą persikėlusį mokyklos muziejų.

Iš senų daiktų

Minėti pokyčiai – greičiausiai ne paskutiniai gimnazijoje. Tikimasi, kad savivaldybės Tarybos nariai pritars sprendimui nugriauti prie mokyklos esantį ūkinį pastatą, vėliau toje vietoje bus galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Senas medinis pastatas tikrai nepuošia įstaigos teritorijos, juolab dabar jis stovi tuščias ir nenaudojamas.

„Labai norėtume šioje vietoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Paradoksalu: vaikų įstaigoje mažėja, tačiau mašinų daugėja. Dabar dalis jų statoma tiesiog gatvėse, ne mokyklos teritorijoje“, – sakė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius S. Spangevičius.

Dalis ūkiniame pastate laikytų senų daiktų šiandien prikelti naujam gyvenimui, tai yra panaudoti ruošiant lauko klasę. Mokyklos darbuotojai per vasarą ją įrengė vidiniame įstaigos kieme, buvusio fontano vietoje.

„Idėją apie lauko klasę brandinome jau seniai. Galiausiai šią vasarą ryžomės ją įgyvendinti. Mūsų žmonės viską pagamino patys, panaudodami senas, nereikalingas medžiagas“, – kalbėjo direktorius.

Daugiausiai prie lauko klasės statybų prisidėjo mokyklos darbuotojai Mindaugas Balčiūnas ir Leonas Kartavičius. Jiems nemažai talkino Stasys Bakšinskas, Alfonsas Juškevičius. Neapsieita be pagalbos iš kitų žmonių. Tėvų komiteto pirmininkas Valerijus Gliaubicas parūpino stogo dangai reikalingą skardą, vieno mokinio tėvas Liudas Bilinskas padėjo gauti grindlentes, o ūkininkas Robertas Mickevičus atvežė kelis didelius akmenis, kurie buvo panaudoti statant suolus. Ateityje planuojama takus aplink šią vietą išpilti skalda.

Šiandien gimnazijos lauko klasėje vienu metu gali tilpti 28 vaikai. Joje vyksta įvairių dalykų pamokos. Mokiniai daug mieliau mokosi lauke nei įprastuose kabinetuose. S. Spangevičiaus teigimu, šita klasė ateityje bus naudojama ir kaip lauko scena, čia bus galima rengti brandos atestatų įteikimo šventes.

Ir pamokoms, ir filmams

Kita naujovė gimnazijoje – 3D kabinetas, į kurį mokiniai eina beveik per visų dalykų pamokas. Kabinete taikomas vienas iš naujausių ir moderniausių mokymo būdų. Užsidėję specialius akinius gimnazistai objektus mato 3D formatu. Tai padeda daug greičiau bei efektyviau suprasti pateikiamą informaciją, sudomina net mažiausiai motyvuotus mokinius.

„Labiausiai visus traukia matomas erdvinis vaizdas. Tikrai ne kiekvienas vaikas turi gerą vaizduotę, tad tokios pamokos jiems labai naudingos. Pavyzdžiui, mokydamiesi apie ledynų tirpimą užsidėję akinius mokiniai gali pamatyti tokių vaizdų, kokių knygose niekaip neįmanoma perteikti. Be to, judančius paveikslėlius lydi ir tikroviški garsai, tad įsisąmoninti naują informaciją tampa dar lengviau“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rūta Šukaitytė.

Ši pedagogė mokykloje veda geografijos pamokas. Ji sakė, kad savo ugdytinius į 3D kabinetą veda ne per kiekvieną pamoką, nes ne visoms temoms yra tinkamos medžiagos. Kartais dalį pamokos mokytoja skiria dėstyti teorijai, o kitą dalį – 3D vaizdų demonstravimui.

Gimnazijos pedagogai iš viso gali naudotis daugiau nei 6 tūkst. vadinamųjų „paruoštukų“, kurie yra skirti įvairių dalykų pamokoms. Nemažai medžiagos, kurią galima panaudoti 3D kabinete, pedagogai siunčiasi iš interneto.

„Turime įsigiję specialių akinių 20-čiai mokinių. Didžiausioje gimnazijos klasėje mokosi 29 vaikai. Jei matysime, kad akinių nepakanka, o poreikis auga, būtinai jų nupirksime dar“, – teigė S. Spangevičius.

Vadovas pasakojo, kad 3D akinius vaikai taip pat dedasi žiūrėdami filmus. Mokykloje jau ne pirmus metus veikia kino klubas, į kurį susirinkę mokiniai žiūri filmus, juos analizuoja, aptaria, rašo recenzijas.

Laukia atidarymo

Dar viena naujovė mokykloje – iš bendrabučio į pagrindines patalpas perkeltas muziejus. Tiesa, oficialaus jo atidarymo dar teks palaukti. Vis dėlto muziejuje jau ir šiandien galima išvysti gausybę mokyklos istoriją menančių eksponatų, tačiau jų turėtų būti dar daugiau.

„Labiausiai norėtume muziejaus sienas apjuosti laiko juosta, kurioje būtų surašyti svarbiausi mūsų mokyklos istorijos faktai. Taip pat planuojame pagaminti keturis tarpusavyje besikeičiančius skydus, kuriuose atsispindėtų Kristijono Donelaičio biografijos faktai“, – vardijo direktorius.

Iš mokyklos bendrabučio iškėlus muziejų, pastatas liko beveik nenaudojamas. Ten dabar yra tik ūkvedžio ir buhalterijos kabinetai. Vis dėlto ir juos planuojama perkelti į pagrindines gimnazijos patalpas.

„Vaikų mažėja, tad laisvų patalpų tikrai surasime. Seniau labai norėjome renovuoti mokyklos bendrabutį, tačiau dabar tokių vilčių jau nepuoselėjame. Buvo kalbų, kad į jį galėtų persikelti Kybartų biblioteka, tačiau ir jos jau nutilo. Atgaivinti pastatą reikėtų didžiulių investicijų. Vargu, ar kas tam ryžtųsi“, – svarstė įstaigos vadovas.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius ir jo pavaduotoja ugdymui Rūta Šukaitytė demonstravo, kaip mokomasi 3D kabinete.

Lauko klasė ateityje bus naudojama ir kaip scena.

Publikuota: „Santaka“, 2018-10-26


  • 0

Bendraklasiai susitiko po 49 metų

Kybartuose susitiko Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 24-osios laidos abiturientai, mokyklą baigę 1969 metais.

Kai kam kilo klausimas, kodėl nelaukėme kitų metų, kai būtų švenčiamas apvalus mokyklos baigimo jubiliejus. Bet juk nebuvome susitikę jau apie tris dešimtmečius, tad kas gali garantuoti, kad dar po metų susitikimas įvyktų. O dabar belieka džiaugtis, kad atsirado bendraklasė Elvyra iš Alytaus, noriai ėmusis mus suburti.

Iš 29 baigusiųjų (20 merginų ir 9 vaikinų) atvyko net 24. Pats įdomiausias momentas buvo spėlioti, kuris klasės draugas išlipa iš automobilio. Ne visus pažinome iš karto.

„Kas tu?“ – neretai skambėjo šis klausimas. Kai kurios bendramokslės net ir dabar galėtų demonstruoti madas – išliko lieknos ir stilingos. Kai kam jau ir lazdelės arba net dviejų reikia. Kažkas sulinkęs kaip apdegęs degtukas. Bet ar tai svarbiausia? Man regis, visų akys žėrėjo, visi mes labai pasiilgę vienas kito. Ir kokia laimė, kad į susitikimą atvyko mūsų auklėtoja Aldona Mickutė-Valiokienė, kuriai mes buvome pirmieji auklėtiniai.

„Labai gera mūsų auklėtoja buvo, didžiulė retenybė, kad kas taip gintų savo „vaikus“, – tai bendraklasės Idalijos žodžiai.

Auklėtoja mažai pasikeitusi. Ji prisiminė ir mūsų (gal buvome jau vienuoliktokai) ekskursiją į Skuodą. Ne kokiu autobusu, o pusiau dengtu sunkvežimiu, kuriame buvo priklota šiaudų, kad mums būtų minkščiau. Tais laikais taip keliauti buvo įprasta.

Daug mūsų mokytojų jau ilsisi Kybartų, Virbalio ir kitose kapinėse. Kaip ir keletas mūsų klasės draugų.

Kaip susiklostė bendramokslių likimai? Vieni iš mūsų gyvena Kybartuose, kiti Vilkaviškyje, Alvite, Jonavoje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Alytuje, Vilniuje, Kaune… Idalija atskrido iš Dublino, kur gyvena jau 16 metų.

Kai kurie šeimų taip ir nesukūrė, o kai kas jau ir proanūkiais džiaugiasi. Kas baigė aukštuosius mokslus, kas technikumus… Kas dirbo paprastus darbus, o kas pasuko į savo verslus… Yra medikų, mokytojų, inžinierių, siuvėjų, statybininkų, ūkininkų… Iš susirinkusiųjų didžiausi pasiekimai Albino – jis tapo sporto mokslininku, profesoriumi.

Beje, ne taip seniai išleistoje knygoje „Kybartų krašto žmonės“ yra keturios mūsų klasės draugų pavardės. Kai kas iš mūsų paminėti ir „Vikipedijoje“… Įdomu, kad Vitas baigė karo aviacijos mokyklą Černygove, o Saulius – Kaliningrado žvejybos mokyklą. Jis iki šiol dar išplaukia į pramoninę žvejybą dideliu laivu.

Kažkada mes į magnetofono juostą įrašėme savo svajones, bet dabar, pasikeitus technologijoms, deja, jų jau neišklausysime. Gal svajones ir pamiršome?

„Viskas gyvenime išėjo kitaip, – sakė Gintas iš Vilniaus. – Bet liko aistra kelionėms. Mokyklos laikai buvo šviesiausi metai ir jų reikėtų pavydėti“.

Zita ZOKAITYTĖ

Nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 24–osios laidos abiturientai mokyklą baigė 1969 metais. Pirmoje eilėje antra iš dešinės – auklėtoja Aldona Mickutė-Valiokienė.

Publikuota: „Santaka“, 2018-09-14


  • 0

Gimnazistei mokslo žinios teikia džiaugsmą

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivė Skaistė Vaitkevičiūtė mokslams skiria daug laiko. Būsima gimnazijos antrokė yra laimėjusi ne vieną aukščiausią rajoninių olimpiadų apdovanojimą, o mokymasis jai – didžiausias džiaugsmas ir aistra.

„Užkodavo“ tėtis

Naujiesiems mokslo metams besiruošianti Skaistė prisipažįsta kuprinės iš anksto nesikrovusi, sąsiuvinių neprisipirkusi ir mielai dar paatostogautų. Tačiau į mokyklą būsima Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos antrokė eis noriai, nes žinios yra tai, kas labiausiai ją motyvuoja ir teikia malonumą.

Skaistė neslepia, kad tokia motyvuota ir stropi „moksliukė“ buvo ne nuo pat pirmųjų žingsnių mokykloje. Savo pradinukę, į mokslus žiūrėdavusią nelabai atsakingai, tėvai – Kybartų „Saulės“ progimnazijos pedagogai – neretai pabardavo. Skaistė linksmai prisimena tą gyvenimo momentą, nuo kurio ji įgavo pagreitį mokytis ir tapo motyvuota pirmūne.

– Tikrindamas mano darbus tėtis rado neatliktas užduotis matematikos pratybų sąsiuvinyje, – juokdamasi pasakojo Skaistė. – Tada rimtai gavau barti ir tas įvykis mane tarsi „užkodavo“, kad mokslai – itin svarbus gyvenimo etapas, kuris reikalauja daug atsakomybės ir darbo.

Olimpiadų „kraitis“

Nuo tada kybartietė rimtai kibo į mokslus ir netrukus tėčiui beliko pripažinti, kad tos neatliktos matematikos užduotys pradinėse klasėse žinių spragų nepaliko, nes jau penktokė Skaistė rajoninėje matematikų olimpiadoje pelnė prizinę vietą.

Dabar S. Vaitkevičiūtė jau turi sukaupusi didžiulį prizinių vietų „kraitį“: net trijose rajoninėse olimpiadose – fizikos, chemijos ir biologijos – savo amžiaus grupėje kybartietė tapo nugalėtoja, geografijos olimpiadoje pelnė antrą, matematikos – trečią vietą. Marijampolės apskrities matematikų olimpiadoje Skaistė tapo antros vietos laimėtoja. O šiemet pirmokė, aplenkusi vyresnius ir daugiau patirties turinčius gimnazistus, pelnė geriausios Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinės nominaciją ir už puikias akademines žinias bei mokyklos reprezentavimą gavo iš Kybartų kilusių mokslininkų įsteigtą 120 eurų premiją.

Fizika – didžioji meilė

Nors fizika labiau asocijuojasi su vyrais ir inžinerija, Skaistės šeimoje fizikės – tik moterys.

Pačiu mylimiausiu mokslu Skaistė įvardytų fiziką. Tiesa, konkrečios srities išskirti dar negalėtų, mat fizikos pamokos dėstomos tik nuo septintos klasės. Skaistei patinka ir matematika, tačiau fiziką ji mato kaip įdomų, daug kur pritaikomą mokslą. Matematikos žavesį kiek prislopina „pliki skaičiavimai“.

Už gilias žinias ir meilę fizikai Skaistė dėkinga šio dalyko mokytojai Janinai Judickienei, kuri net sirgdama kvietėsi mokinę į namus, kad padėtų ruoštis olimpiadai. Tačiau gimnazistė juokauja, kad meilė fizikai jai galėjo ateiti su motinos pienu, mat mama Inga Vaitkevičienė – fizikė. Nors šiuo metu dirba pradinių klasių pedagoge, fizikos mokytoja jai tenka pasijusti namuose, kai ruošdamasi olimpiadai aibę klausimų pažeria dukra.

Išgirdusi, kad šis mokslas labiau asocijuojasi su vyrais ir inžinerija, fizikos olimpiadų nugalėtoja tik šypteli: jų šeimoje fizikės – tik moterys.

S. Vaitkevičiūtė atvirai sako, kad tėvai jai visada turėjo didžiulę įtaką. Mat augdama pedagogų šeimoje esi nuo mažumės pratinama elgtis atsakingai, rodyti pavyzdį kitiems, būti pilietiška ir patriotiška. Gimnazistės tėvai labai myli Kybartus ir ramų provincijos gyvenimą. Nors Žemaitijoje ir Kaune augusiam Skaistės tėčiui teko keltis gyventi į žmonos gimtinę, dėl to jis niekada nesigailėjo. Mat provincijos gyvenimas užbūrė.

Atpalaiduoja muzika

Pažvelgus į šešiolikmetės mokymosi rezultatus atrodytų, kad laisvalaikio ji visai neturi. Tačiau Skaistė tvirtina viso laiko mokslui neatiduodanti, nors krimsti knygas jai yra didelis malonumas. Merginai labai patinka klausytis muzikos ir skambinti pianinu. Muzikinį išsilavinimą turinti S. Vaitkevičiūtė mokykloje lanko dainavimo būrelį.

Baigusi Vilkaviškio muzikos mokyklą, Skaistė visada prisimena savo mokytoją Romą Lakickienę, įskiepijusią meilę fortepijono muzikai. Kai jaučiasi pavargusi, paauglė dažnai internete susiranda natas ir mokosi jai patinkančias melodijas groti pianinu.

– Muzika mane įkvepia, padeda atpalaiduoti sąmonę nuo įvairių kasdienių sunkumų, – prisipažįsta kybartietė.

Jos reikia Lietuvai

Šiuolaikinėse technologijose paskendusiems ir provincijoje nerandantiems ką veikti jauniems žmonėms Skaistė atkirstų, kad jie tiesiog nemoka ieškoti. Mat veikli šešiolikmetė vos spėja suktis. Be knygų ir muzikos, tenka skirti laiko augintiniams – numylėtinei Braškei, besispraudžiančiai būti pilnateise šeimos nare, ir dar dviem šunims bei katinams. Pagalbos prie kiemo darbų prašo ir tėveliai, o dar norisi palėkti pas draugus, perskrosti Kybartus dviračiu.

Paklausta apie ateities planus Skaistė tik gūžčioja pečiais: puikiai besimokančiai merginai kol kas visi keliai atrodo atviri. Tačiau nuo to – tik sunkiau, mat pasirinkti iš kelių variantų būtų daug lengviau nei iš šimtų. Anksčiau svarsčiusi apie mediciną, dabar Skaistė persigalvojo, tačiau vis dar ieško jai tinkančios specialybės.

Paklausta, kaip motyvuotų tokius žmones, kuriems atrodo, kad šiais laikais galima apsieiti ir be mokslų, Skaistė nedvejodama atsako:

– Lietuvai reikia protingų žmonių, kurie turėtų kompetencijų tapti valstybės vadovais, galėtų mūsų šalį garsinti moksliniais laimėjimais ir keisti kraštą, kad jis būtų patrauklus ir saviems žmonėms, ir užsieniečiams.

Skaistė tvirtina esanti didelė savo valstybės patriotė ir visuomet svarstanti, kaip būtų galima padėti tėvynei, kad Lietuvos vardas skambėtų pasaulyje ir mums visiems būtų geriau joje gyventi. Todėl savo žinias ir gebėjimus ateityje mergina žada skirti savo šaliai.

Kol kas S. Vaitkevičiūtė negali žinoti, į kurį Lietuvos kraštą po studijų ją nuves likimas, tačiau tvirtai sako, kad užsienis jos nevilioja. Savo laimės ir gyvenimo kokybės mergina sieks Lietuvoje.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ingos VAITKEVIČIENĖS nuotr. Skaistė Vaitkevičiūtė pripažinta geriausia Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokine.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-28.


  • 1

Kybartų gimnazijos abiturientams – piniginės dovanos

Pasibaigus mokslo metams ir paaiškėjus visiems valstybinių brandos egzaminų rezultatams Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientai buvo pakviesti į ypatingą atestatų įteikimo šventę. Per ją kai kurie mokiniai sulaukė piniginių dovanų, kurias įsteigė buvę arba esami kybartiečiai.

Tradicija Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokinius skatinti piniginėmis dovanomis gyvuoja jau ne vienus metus. Mokyklos direktorius Saulius Spangevičius teigė, kad būtent taip stengiamasi dar labiau motyvuoti vaikus siekti mokslo aukštumų. Šiais metais atestatų įteikimo šventėje lankėsi ir sveikinimo žodžius gimnazistams tarė Seimo narys Algirdas Butkevičius, rajono meras Algirdas Neiberka, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Kybartų parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas ir kt. Brandos atestatus atsiėmė 75 abiturientai. 65 iš jų mokėsi Kybartuose, 12 – gimnazijos Virbalio skyriuje. Labiausiai mokiniai laukė žinios, kam atiteks tradicinės piniginės premijos.

Geriausia gimnazijos abituriente šiemet išrinkta Ieva Žarskytė. Šitą prizą įsteigė ir įteikė seniūnas R. Šunokas. Gimnazijos tėvų komiteto narių skirta piniginė premija mažiausiai pamokų praleidusiai abiturientei šiais metais įteikta Silvijai Ilgūnaitei. Audriui Janulevičiui atiteko VDU profesoriaus Mindaugo Jurkyno įsteigtas piniginis paskatinimas, skirtas geriausiai istorijos egzaminą išlaikiusiam mokyklos dvyliktokui. Geriausiai gamtos mokslų egzaminus išlaikiusiai Ievai Žarskytei skirta fizikos mokslų daktaro Ramūno Valioko premija.

Taip pat apdovanota geriausia mokyklos sportininkė Simona Ciblerytė. Jai premiją įteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo inžinerijos vyriausiasis instruktorius majoras Algirdas Revaitis.

„Džiaugiamės, kad premijos steigėjų mokykloje kasmet daugėja. Atsiranda vis daugiau iš Kybartų kilusių žmonių, kurie savo kraštui jaučia sentimentų ir nori kaip nors prisidėti prie jo puoselėjimo. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą galėjome įteikti premiją geriausiai geografijos egzaminą išlaikiusiam mokiniui. Premiją įsteigė šiuo metu Vokietijoje gyvenantis Raimundas Lingertaitis, o ji atiteko abiturientui Karoliui Vasiliauskui“, – pasakojo gimnazijos direktorius S. Spangevičius.

Jis taip pat džiaugėsi, kad pinigines dovanas šiemet įsteigė du pernai gimnaziją baigę mokiniai. Margarita Dambrauskaitė už geriausiai šiais metais išlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą apdovanojo Brigitą Kazlauskaitę, o Dominykas Pauža už geriausiai išlaikytą matematikos egzaminą premiją įteikė Ramūnui Povilaičiui. Įdomu tai, kad tiek Margarita, tiek Dominykas patys praėjusiais metais buvo gavę abiturientams skirtas pinigines dovanas.

„Būtų gražu, jei kasmet atsirastų vis daugiau kybartiečių, norinčių ir galinčių prisidėti prie savo krašto jaunimo skatinimo. Mokiniams tai yra itin reikšminga motyvavimo priemonė. Taip iš kartos į kartą perduodamas patriotiškumas“, – sakė S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Nuotr. Audriui Janulevičiui atiteko VDU prof. dr. Mindaugo Jurkyno įsteigtas piniginis paskatinimas, skirtas geriausiai istorijos egzaminą išlaikiusiam mokyklos dvyliktokui.

Publikuota: „Santaka“, 2018-07-27.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian