Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija

  • 0

Streikuoti planuoja Kybartų mokyklos

Protestuodami dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) nariai jau nuo pirmadienio šalies mokyklose žada pradėti neterminuotą streiką. Mūsų rajono pedagogai prie šios akcijos ketina prisijungti kiek vėliau.

„Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį ir netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, – pranešime spaudai teigė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinio apmokėjimo modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat reikalaujama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. ir mažinti mokinių skaičių klasėse.

Streiką skelbianti profesinė sąjunga tvirtina, kad mokyklose dar niekada nebuvo tokios netvarkos – nesuderintos darbo užmokesčio sistemos, neatnaujintos arba neteisingai sudarytos darbo sutartys.

LŠDPS Vilkaviškio rajono pirmininkė Kristina Leskauskienė teigė, kad mūsų savivaldybėje streikuoti planuoja dvi Kybartų miesto mokyklos: „Saulės“ progimnazija ir Kristijono Donelaičio gimnazija. Tiesa, greičiausiai šios įstaigos prie visuotinės protesto akcijos prisijungs kiek vėliau, nes apie būsimą streiką mokyklų vadovams reikia pranešti prieš penkias darbo dienas. Vakar iki pietų nė vienas direktorius tokios informacijos dar nebuvo gavęs.

„Šiuo metu rajone turime keturias mokyklas, kuriose veikia profesinės sąjungos. Iš viso yra apie pusšimtis narių. Tiesa, viena mokykla ketina prisijungti prie mūsų organizacijos, tad ateityje narių turėtų padaugėti. Profesinės sąjungos sėkmingai gyvuoja ne tik Kybartuose, bet ir Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje bei Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinėje mokykloje. Kiek žinau, Vilkaviškyje viskas yra gerai ir „Ąžuolo“ pedagogai bent kol kas prie streiko prisijungti neketina. Žaliojoje turime tik keturis narius, du iš jų šiuo metu mokykloje nedirba, augina mažus vaikus. Be to, prisimenant senesnius laikus, šioje mokykloje streikai vertinami kaip didžiausia blogybė“, – teigė Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Daržininkų skyriuje dirbanti K. Leskauskienė.

Ji tvirtino nuoširdžiai tikinti, kad šis visuotinis streikas turės teigiamų pasekmių ir pedagogai pasieks norimų rezultatų. Anot jos, streikuoti reikia būtent dabar, nes protestuoti po kurio laiko jau gali būti per vėlu.

„Ministrė mums žadėjo, kad algos pakils bent 20 proc., tačiau tai – visiškas melas. Šiais metais aš turiu netgi didesnį kontaktinių valandų skaičių nei pernai, tačiau mano alga mažesnė maždaug 10 eurų. Ir taip yra ne man vienai! Neneigiu, tikrai esama tokių mokyklų, kur pedagogams pakilo atlyginimai, tačiau daugumoje įstaigų tarp mokytojų sukeltas nereikalingas nerimas, suskaldytos bendruomenės“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Ji tikino, kad LŠDPS nariai šiuo streiku visų pirma sieks ne mokytojų algų padidinimo, o bent jau to, kad atlyginimai būtų grąžinti į ikikrizinį lygį.

„Dėl to kovojame jau penkerius metus, tačiau realių rezultatų nėra. Kalbama apie siekį 2025 metais mokytojo specialybę padaryti prestižinę, tačiau mūsų profesija ir toliau žeminama. Dabar iš pedagogo atlyginimo išgyventi yra labai sunku“, – apgailestavo LŠDPS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė.

Andrius GRYGELAITIS

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-09.


  • 0

Solidarumo bėgimas suvienijo įvairias Kybartų įstaigas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė organizavo jau penktąjį solidarumo bėgimą, per kurį buvo renkamos lėšos vaikams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje. Šiemet prie iniciatyvos taip pat prisidėjo kai kurios kitos miesto įstaigos.

Bėgime dalyvavo per pusantro šimto žmonių, daugiausiai buvo Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenės narių. Bėgo ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai, mokytojai. Prie akcijos šiais metais taip pat prisijungė vietiniai pasieniečiai, pataisos namų, prekybos centro „Maxima“ bei kultūros centro darbuotojai.

Startavę gimnazijos stadione, Kybartų gatvėmis nelenktyniaudami bėgikai įveikė maždaug 2,5 km trasą. Pasak gimnazijos kūno kultūros mokytojo Aurelijaus Viliušo, seniau mokiniai nesuprasdavo šio bėgimo esmės, todėl lenktyniaudavo tarpusavyje, aplenkdami net priekyje važiuojančius policijos pareigūnus. Dabar kiekvienas bėgikas puikiai žino, kad varžytis čia nereikia – pasiekę finišo liniją visi apdovanojami akcijos lipdukais bei diplomais.

„Kiekvienas bėgimo dalyvis paaukojo tam tikrą sumą pinigų, kurie vėliau bus perduoti Ukrainos vaikams. Ankstesniais metais lėšos buvo skiriamos mažiesiems Zambijos gyventojams. Šiemet mūsų bendruomenės nariai aukojo įvairias sumas – nuo 20 centų iki 5 eurų. Žinant, kad didelė dalis mūsų gimnazijos mokinių gyvena nepasiturinčiose šeimose, tai – gana nemaži pinigai“, – mintimis dalijosi A. Viliušas.

Bėgimo dalyviai ne tik patys galėjo aukoti pinigų, bet ir ieškoti rėmėjų, kurie tai padarytų už juos. Ankstesniais metais viena gimnazijos mokinė buvo suradusi net 10 rėmėjų.

A. Viliušas svarstė, kad šis tradicinis bėgimas ne tik visus suvienija bendram tikslui, bet ir skatina vaikus gyventi aktyviai. Pedagogo teigimu, mokinių fizinis pasirengimas nuolat prastėja.

„Smagiausia, kad visi supranta solidarumo bėgimo svarbą. Nors nemažai mokinių likus keliems šimtams metrų iki finišo griebiasi už šonų, vis dėlto sukandę dantis iš paskutiniųjų jie stengiasi pasiekti galutinį tikslą“, – šypsojosi kasmet šiame bėgime dalyvaujantis gimnazijos lituanistas Mindaugas Bučinskas.

„Santakos“ inf.

Andriaus GRYGELAIČIO nuotr. Šiemet solidarumo bėgime dalyvavo per 150 žmonių.

Publikuota: „Santaka“, 2018-10-30.


  • 0

Gimnazijoje gausu pokyčių

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija šiuos mokslo metus pasitiko atsinaujinusi. Įstaigoje įrengta lauko klasė, vaikai dalį pamokų leidžia 3D kabinete, o mokyklos svečiai kviečiami aplankyti į naują vietą persikėlusį mokyklos muziejų.

Iš senų daiktų

Minėti pokyčiai – greičiausiai ne paskutiniai gimnazijoje. Tikimasi, kad savivaldybės Tarybos nariai pritars sprendimui nugriauti prie mokyklos esantį ūkinį pastatą, vėliau toje vietoje bus galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Senas medinis pastatas tikrai nepuošia įstaigos teritorijos, juolab dabar jis stovi tuščias ir nenaudojamas.

„Labai norėtume šioje vietoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Paradoksalu: vaikų įstaigoje mažėja, tačiau mašinų daugėja. Dabar dalis jų statoma tiesiog gatvėse, ne mokyklos teritorijoje“, – sakė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius S. Spangevičius.

Dalis ūkiniame pastate laikytų senų daiktų šiandien prikelti naujam gyvenimui, tai yra panaudoti ruošiant lauko klasę. Mokyklos darbuotojai per vasarą ją įrengė vidiniame įstaigos kieme, buvusio fontano vietoje.

„Idėją apie lauko klasę brandinome jau seniai. Galiausiai šią vasarą ryžomės ją įgyvendinti. Mūsų žmonės viską pagamino patys, panaudodami senas, nereikalingas medžiagas“, – kalbėjo direktorius.

Daugiausiai prie lauko klasės statybų prisidėjo mokyklos darbuotojai Mindaugas Balčiūnas ir Leonas Kartavičius. Jiems nemažai talkino Stasys Bakšinskas, Alfonsas Juškevičius. Neapsieita be pagalbos iš kitų žmonių. Tėvų komiteto pirmininkas Valerijus Gliaubicas parūpino stogo dangai reikalingą skardą, vieno mokinio tėvas Liudas Bilinskas padėjo gauti grindlentes, o ūkininkas Robertas Mickevičus atvežė kelis didelius akmenis, kurie buvo panaudoti statant suolus. Ateityje planuojama takus aplink šią vietą išpilti skalda.

Šiandien gimnazijos lauko klasėje vienu metu gali tilpti 28 vaikai. Joje vyksta įvairių dalykų pamokos. Mokiniai daug mieliau mokosi lauke nei įprastuose kabinetuose. S. Spangevičiaus teigimu, šita klasė ateityje bus naudojama ir kaip lauko scena, čia bus galima rengti brandos atestatų įteikimo šventes.

Ir pamokoms, ir filmams

Kita naujovė gimnazijoje – 3D kabinetas, į kurį mokiniai eina beveik per visų dalykų pamokas. Kabinete taikomas vienas iš naujausių ir moderniausių mokymo būdų. Užsidėję specialius akinius gimnazistai objektus mato 3D formatu. Tai padeda daug greičiau bei efektyviau suprasti pateikiamą informaciją, sudomina net mažiausiai motyvuotus mokinius.

„Labiausiai visus traukia matomas erdvinis vaizdas. Tikrai ne kiekvienas vaikas turi gerą vaizduotę, tad tokios pamokos jiems labai naudingos. Pavyzdžiui, mokydamiesi apie ledynų tirpimą užsidėję akinius mokiniai gali pamatyti tokių vaizdų, kokių knygose niekaip neįmanoma perteikti. Be to, judančius paveikslėlius lydi ir tikroviški garsai, tad įsisąmoninti naują informaciją tampa dar lengviau“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rūta Šukaitytė.

Ši pedagogė mokykloje veda geografijos pamokas. Ji sakė, kad savo ugdytinius į 3D kabinetą veda ne per kiekvieną pamoką, nes ne visoms temoms yra tinkamos medžiagos. Kartais dalį pamokos mokytoja skiria dėstyti teorijai, o kitą dalį – 3D vaizdų demonstravimui.

Gimnazijos pedagogai iš viso gali naudotis daugiau nei 6 tūkst. vadinamųjų „paruoštukų“, kurie yra skirti įvairių dalykų pamokoms. Nemažai medžiagos, kurią galima panaudoti 3D kabinete, pedagogai siunčiasi iš interneto.

„Turime įsigiję specialių akinių 20-čiai mokinių. Didžiausioje gimnazijos klasėje mokosi 29 vaikai. Jei matysime, kad akinių nepakanka, o poreikis auga, būtinai jų nupirksime dar“, – teigė S. Spangevičius.

Vadovas pasakojo, kad 3D akinius vaikai taip pat dedasi žiūrėdami filmus. Mokykloje jau ne pirmus metus veikia kino klubas, į kurį susirinkę mokiniai žiūri filmus, juos analizuoja, aptaria, rašo recenzijas.

Laukia atidarymo

Dar viena naujovė mokykloje – iš bendrabučio į pagrindines patalpas perkeltas muziejus. Tiesa, oficialaus jo atidarymo dar teks palaukti. Vis dėlto muziejuje jau ir šiandien galima išvysti gausybę mokyklos istoriją menančių eksponatų, tačiau jų turėtų būti dar daugiau.

„Labiausiai norėtume muziejaus sienas apjuosti laiko juosta, kurioje būtų surašyti svarbiausi mūsų mokyklos istorijos faktai. Taip pat planuojame pagaminti keturis tarpusavyje besikeičiančius skydus, kuriuose atsispindėtų Kristijono Donelaičio biografijos faktai“, – vardijo direktorius.

Iš mokyklos bendrabučio iškėlus muziejų, pastatas liko beveik nenaudojamas. Ten dabar yra tik ūkvedžio ir buhalterijos kabinetai. Vis dėlto ir juos planuojama perkelti į pagrindines gimnazijos patalpas.

„Vaikų mažėja, tad laisvų patalpų tikrai surasime. Seniau labai norėjome renovuoti mokyklos bendrabutį, tačiau dabar tokių vilčių jau nepuoselėjame. Buvo kalbų, kad į jį galėtų persikelti Kybartų biblioteka, tačiau ir jos jau nutilo. Atgaivinti pastatą reikėtų didžiulių investicijų. Vargu, ar kas tam ryžtųsi“, – svarstė įstaigos vadovas.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius ir jo pavaduotoja ugdymui Rūta Šukaitytė demonstravo, kaip mokomasi 3D kabinete.

Lauko klasė ateityje bus naudojama ir kaip scena.

Publikuota: „Santaka“, 2018-10-26


  • 0

Bendraklasiai susitiko po 49 metų

Kybartuose susitiko Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 24-osios laidos abiturientai, mokyklą baigę 1969 metais.

Kai kam kilo klausimas, kodėl nelaukėme kitų metų, kai būtų švenčiamas apvalus mokyklos baigimo jubiliejus. Bet juk nebuvome susitikę jau apie tris dešimtmečius, tad kas gali garantuoti, kad dar po metų susitikimas įvyktų. O dabar belieka džiaugtis, kad atsirado bendraklasė Elvyra iš Alytaus, noriai ėmusis mus suburti.

Iš 29 baigusiųjų (20 merginų ir 9 vaikinų) atvyko net 24. Pats įdomiausias momentas buvo spėlioti, kuris klasės draugas išlipa iš automobilio. Ne visus pažinome iš karto.

„Kas tu?“ – neretai skambėjo šis klausimas. Kai kurios bendramokslės net ir dabar galėtų demonstruoti madas – išliko lieknos ir stilingos. Kai kam jau ir lazdelės arba net dviejų reikia. Kažkas sulinkęs kaip apdegęs degtukas. Bet ar tai svarbiausia? Man regis, visų akys žėrėjo, visi mes labai pasiilgę vienas kito. Ir kokia laimė, kad į susitikimą atvyko mūsų auklėtoja Aldona Mickutė-Valiokienė, kuriai mes buvome pirmieji auklėtiniai.

„Labai gera mūsų auklėtoja buvo, didžiulė retenybė, kad kas taip gintų savo „vaikus“, – tai bendraklasės Idalijos žodžiai.

Auklėtoja mažai pasikeitusi. Ji prisiminė ir mūsų (gal buvome jau vienuoliktokai) ekskursiją į Skuodą. Ne kokiu autobusu, o pusiau dengtu sunkvežimiu, kuriame buvo priklota šiaudų, kad mums būtų minkščiau. Tais laikais taip keliauti buvo įprasta.

Daug mūsų mokytojų jau ilsisi Kybartų, Virbalio ir kitose kapinėse. Kaip ir keletas mūsų klasės draugų.

Kaip susiklostė bendramokslių likimai? Vieni iš mūsų gyvena Kybartuose, kiti Vilkaviškyje, Alvite, Jonavoje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Alytuje, Vilniuje, Kaune… Idalija atskrido iš Dublino, kur gyvena jau 16 metų.

Kai kurie šeimų taip ir nesukūrė, o kai kas jau ir proanūkiais džiaugiasi. Kas baigė aukštuosius mokslus, kas technikumus… Kas dirbo paprastus darbus, o kas pasuko į savo verslus… Yra medikų, mokytojų, inžinierių, siuvėjų, statybininkų, ūkininkų… Iš susirinkusiųjų didžiausi pasiekimai Albino – jis tapo sporto mokslininku, profesoriumi.

Beje, ne taip seniai išleistoje knygoje „Kybartų krašto žmonės“ yra keturios mūsų klasės draugų pavardės. Kai kas iš mūsų paminėti ir „Vikipedijoje“… Įdomu, kad Vitas baigė karo aviacijos mokyklą Černygove, o Saulius – Kaliningrado žvejybos mokyklą. Jis iki šiol dar išplaukia į pramoninę žvejybą dideliu laivu.

Kažkada mes į magnetofono juostą įrašėme savo svajones, bet dabar, pasikeitus technologijoms, deja, jų jau neišklausysime. Gal svajones ir pamiršome?

„Viskas gyvenime išėjo kitaip, – sakė Gintas iš Vilniaus. – Bet liko aistra kelionėms. Mokyklos laikai buvo šviesiausi metai ir jų reikėtų pavydėti“.

Zita ZOKAITYTĖ

Nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 24–osios laidos abiturientai mokyklą baigė 1969 metais. Pirmoje eilėje antra iš dešinės – auklėtoja Aldona Mickutė-Valiokienė.

Publikuota: „Santaka“, 2018-09-14


  • 0

Gimnazistei mokslo žinios teikia džiaugsmą

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivė Skaistė Vaitkevičiūtė mokslams skiria daug laiko. Būsima gimnazijos antrokė yra laimėjusi ne vieną aukščiausią rajoninių olimpiadų apdovanojimą, o mokymasis jai – didžiausias džiaugsmas ir aistra.

„Užkodavo“ tėtis

Naujiesiems mokslo metams besiruošianti Skaistė prisipažįsta kuprinės iš anksto nesikrovusi, sąsiuvinių neprisipirkusi ir mielai dar paatostogautų. Tačiau į mokyklą būsima Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos antrokė eis noriai, nes žinios yra tai, kas labiausiai ją motyvuoja ir teikia malonumą.

Skaistė neslepia, kad tokia motyvuota ir stropi „moksliukė“ buvo ne nuo pat pirmųjų žingsnių mokykloje. Savo pradinukę, į mokslus žiūrėdavusią nelabai atsakingai, tėvai – Kybartų „Saulės“ progimnazijos pedagogai – neretai pabardavo. Skaistė linksmai prisimena tą gyvenimo momentą, nuo kurio ji įgavo pagreitį mokytis ir tapo motyvuota pirmūne.

– Tikrindamas mano darbus tėtis rado neatliktas užduotis matematikos pratybų sąsiuvinyje, – juokdamasi pasakojo Skaistė. – Tada rimtai gavau barti ir tas įvykis mane tarsi „užkodavo“, kad mokslai – itin svarbus gyvenimo etapas, kuris reikalauja daug atsakomybės ir darbo.

Olimpiadų „kraitis“

Nuo tada kybartietė rimtai kibo į mokslus ir netrukus tėčiui beliko pripažinti, kad tos neatliktos matematikos užduotys pradinėse klasėse žinių spragų nepaliko, nes jau penktokė Skaistė rajoninėje matematikų olimpiadoje pelnė prizinę vietą.

Dabar S. Vaitkevičiūtė jau turi sukaupusi didžiulį prizinių vietų „kraitį“: net trijose rajoninėse olimpiadose – fizikos, chemijos ir biologijos – savo amžiaus grupėje kybartietė tapo nugalėtoja, geografijos olimpiadoje pelnė antrą, matematikos – trečią vietą. Marijampolės apskrities matematikų olimpiadoje Skaistė tapo antros vietos laimėtoja. O šiemet pirmokė, aplenkusi vyresnius ir daugiau patirties turinčius gimnazistus, pelnė geriausios Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinės nominaciją ir už puikias akademines žinias bei mokyklos reprezentavimą gavo iš Kybartų kilusių mokslininkų įsteigtą 120 eurų premiją.

Fizika – didžioji meilė

Nors fizika labiau asocijuojasi su vyrais ir inžinerija, Skaistės šeimoje fizikės – tik moterys.

Pačiu mylimiausiu mokslu Skaistė įvardytų fiziką. Tiesa, konkrečios srities išskirti dar negalėtų, mat fizikos pamokos dėstomos tik nuo septintos klasės. Skaistei patinka ir matematika, tačiau fiziką ji mato kaip įdomų, daug kur pritaikomą mokslą. Matematikos žavesį kiek prislopina „pliki skaičiavimai“.

Už gilias žinias ir meilę fizikai Skaistė dėkinga šio dalyko mokytojai Janinai Judickienei, kuri net sirgdama kvietėsi mokinę į namus, kad padėtų ruoštis olimpiadai. Tačiau gimnazistė juokauja, kad meilė fizikai jai galėjo ateiti su motinos pienu, mat mama Inga Vaitkevičienė – fizikė. Nors šiuo metu dirba pradinių klasių pedagoge, fizikos mokytoja jai tenka pasijusti namuose, kai ruošdamasi olimpiadai aibę klausimų pažeria dukra.

Išgirdusi, kad šis mokslas labiau asocijuojasi su vyrais ir inžinerija, fizikos olimpiadų nugalėtoja tik šypteli: jų šeimoje fizikės – tik moterys.

S. Vaitkevičiūtė atvirai sako, kad tėvai jai visada turėjo didžiulę įtaką. Mat augdama pedagogų šeimoje esi nuo mažumės pratinama elgtis atsakingai, rodyti pavyzdį kitiems, būti pilietiška ir patriotiška. Gimnazistės tėvai labai myli Kybartus ir ramų provincijos gyvenimą. Nors Žemaitijoje ir Kaune augusiam Skaistės tėčiui teko keltis gyventi į žmonos gimtinę, dėl to jis niekada nesigailėjo. Mat provincijos gyvenimas užbūrė.

Atpalaiduoja muzika

Pažvelgus į šešiolikmetės mokymosi rezultatus atrodytų, kad laisvalaikio ji visai neturi. Tačiau Skaistė tvirtina viso laiko mokslui neatiduodanti, nors krimsti knygas jai yra didelis malonumas. Merginai labai patinka klausytis muzikos ir skambinti pianinu. Muzikinį išsilavinimą turinti S. Vaitkevičiūtė mokykloje lanko dainavimo būrelį.

Baigusi Vilkaviškio muzikos mokyklą, Skaistė visada prisimena savo mokytoją Romą Lakickienę, įskiepijusią meilę fortepijono muzikai. Kai jaučiasi pavargusi, paauglė dažnai internete susiranda natas ir mokosi jai patinkančias melodijas groti pianinu.

– Muzika mane įkvepia, padeda atpalaiduoti sąmonę nuo įvairių kasdienių sunkumų, – prisipažįsta kybartietė.

Jos reikia Lietuvai

Šiuolaikinėse technologijose paskendusiems ir provincijoje nerandantiems ką veikti jauniems žmonėms Skaistė atkirstų, kad jie tiesiog nemoka ieškoti. Mat veikli šešiolikmetė vos spėja suktis. Be knygų ir muzikos, tenka skirti laiko augintiniams – numylėtinei Braškei, besispraudžiančiai būti pilnateise šeimos nare, ir dar dviem šunims bei katinams. Pagalbos prie kiemo darbų prašo ir tėveliai, o dar norisi palėkti pas draugus, perskrosti Kybartus dviračiu.

Paklausta apie ateities planus Skaistė tik gūžčioja pečiais: puikiai besimokančiai merginai kol kas visi keliai atrodo atviri. Tačiau nuo to – tik sunkiau, mat pasirinkti iš kelių variantų būtų daug lengviau nei iš šimtų. Anksčiau svarsčiusi apie mediciną, dabar Skaistė persigalvojo, tačiau vis dar ieško jai tinkančios specialybės.

Paklausta, kaip motyvuotų tokius žmones, kuriems atrodo, kad šiais laikais galima apsieiti ir be mokslų, Skaistė nedvejodama atsako:

– Lietuvai reikia protingų žmonių, kurie turėtų kompetencijų tapti valstybės vadovais, galėtų mūsų šalį garsinti moksliniais laimėjimais ir keisti kraštą, kad jis būtų patrauklus ir saviems žmonėms, ir užsieniečiams.

Skaistė tvirtina esanti didelė savo valstybės patriotė ir visuomet svarstanti, kaip būtų galima padėti tėvynei, kad Lietuvos vardas skambėtų pasaulyje ir mums visiems būtų geriau joje gyventi. Todėl savo žinias ir gebėjimus ateityje mergina žada skirti savo šaliai.

Kol kas S. Vaitkevičiūtė negali žinoti, į kurį Lietuvos kraštą po studijų ją nuves likimas, tačiau tvirtai sako, kad užsienis jos nevilioja. Savo laimės ir gyvenimo kokybės mergina sieks Lietuvoje.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ingos VAITKEVIČIENĖS nuotr. Skaistė Vaitkevičiūtė pripažinta geriausia Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokine.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-28.


  • 1

Kybartų gimnazijos abiturientams – piniginės dovanos

Pasibaigus mokslo metams ir paaiškėjus visiems valstybinių brandos egzaminų rezultatams Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientai buvo pakviesti į ypatingą atestatų įteikimo šventę. Per ją kai kurie mokiniai sulaukė piniginių dovanų, kurias įsteigė buvę arba esami kybartiečiai.

Tradicija Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokinius skatinti piniginėmis dovanomis gyvuoja jau ne vienus metus. Mokyklos direktorius Saulius Spangevičius teigė, kad būtent taip stengiamasi dar labiau motyvuoti vaikus siekti mokslo aukštumų. Šiais metais atestatų įteikimo šventėje lankėsi ir sveikinimo žodžius gimnazistams tarė Seimo narys Algirdas Butkevičius, rajono meras Algirdas Neiberka, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Kybartų parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas ir kt. Brandos atestatus atsiėmė 75 abiturientai. 65 iš jų mokėsi Kybartuose, 12 – gimnazijos Virbalio skyriuje. Labiausiai mokiniai laukė žinios, kam atiteks tradicinės piniginės premijos.

Geriausia gimnazijos abituriente šiemet išrinkta Ieva Žarskytė. Šitą prizą įsteigė ir įteikė seniūnas R. Šunokas. Gimnazijos tėvų komiteto narių skirta piniginė premija mažiausiai pamokų praleidusiai abiturientei šiais metais įteikta Silvijai Ilgūnaitei. Audriui Janulevičiui atiteko VDU profesoriaus Mindaugo Jurkyno įsteigtas piniginis paskatinimas, skirtas geriausiai istorijos egzaminą išlaikiusiam mokyklos dvyliktokui. Geriausiai gamtos mokslų egzaminus išlaikiusiai Ievai Žarskytei skirta fizikos mokslų daktaro Ramūno Valioko premija.

Taip pat apdovanota geriausia mokyklos sportininkė Simona Ciblerytė. Jai premiją įteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo inžinerijos vyriausiasis instruktorius majoras Algirdas Revaitis.

„Džiaugiamės, kad premijos steigėjų mokykloje kasmet daugėja. Atsiranda vis daugiau iš Kybartų kilusių žmonių, kurie savo kraštui jaučia sentimentų ir nori kaip nors prisidėti prie jo puoselėjimo. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą galėjome įteikti premiją geriausiai geografijos egzaminą išlaikiusiam mokiniui. Premiją įsteigė šiuo metu Vokietijoje gyvenantis Raimundas Lingertaitis, o ji atiteko abiturientui Karoliui Vasiliauskui“, – pasakojo gimnazijos direktorius S. Spangevičius.

Jis taip pat džiaugėsi, kad pinigines dovanas šiemet įsteigė du pernai gimnaziją baigę mokiniai. Margarita Dambrauskaitė už geriausiai šiais metais išlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą apdovanojo Brigitą Kazlauskaitę, o Dominykas Pauža už geriausiai išlaikytą matematikos egzaminą premiją įteikė Ramūnui Povilaičiui. Įdomu tai, kad tiek Margarita, tiek Dominykas patys praėjusiais metais buvo gavę abiturientams skirtas pinigines dovanas.

„Būtų gražu, jei kasmet atsirastų vis daugiau kybartiečių, norinčių ir galinčių prisidėti prie savo krašto jaunimo skatinimo. Mokiniams tai yra itin reikšminga motyvavimo priemonė. Taip iš kartos į kartą perduodamas patriotiškumas“, – sakė S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Nuotr. Audriui Janulevičiui atiteko VDU prof. dr. Mindaugo Jurkyno įsteigtas piniginis paskatinimas, skirtas geriausiai istorijos egzaminą išlaikiusiam mokyklos dvyliktokui.

Publikuota: „Santaka“, 2018-07-27.


  • 0

Gimnazijoje padėkota patiems gabiausiems

Visuomet buvo įdomu stebėti jauno žmogaus tobulėjimą, jo gabumų raidą, įsivaizduoti jo veiklos rezultatus, leidžiančius didžiuotis, žavėtis ir dėkoti. Tradiciškai Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokslo metai užbaigiami padėkojant tiems, kurie savo veikla dar kartą įrodė, kad yra verti geriausiųjų vardo.

Gimnazijos mokiniams buvo dėkojama už gerą pamokų lankymą, puikius mokslo pasiekimus, sporto laimėjimus. Šventėje paskelbtas Metų mokinys, Metų klasė ir tie gimnazijos ugdytiniai, kurie šiemet apdovanoti Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) mokslininkų fondo premijomis.

Pirmieji dėmesio sulaukė geriausiai gimnaziją lankę mokiniai. Labiausiai iš jų išsiskyrė Eglė Valaitytė, šiemet nepraleidusi nė vienos pamokos. Metų klasės apdovanojimas skirtas gimnazijos pirmokams ir jų vadovei Vilmai Kriščiūnaitei. Taip pat dėkota įvairias prizines vietas rajoniniuose, apskrities bei respublikiniuose konkursuose ir olimpiadose laimėjusiems mokiniams.

Šiemet antrojo turo olimpiadose dalyvavo 66 mokiniai – 40 proc. iš jų laimėjo prizines vietas. Gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius dėkojo ir mokiniams, ir juos išugdžiusiems pedagogams.

Vilniaus universiteto prof. dr. Romo Barono iniciatyva sukurtas PKD mokslininkų fondas šiemet apdovanojo 6 gimnazijos mokinius. Kartu su prof. R. Baronu į ceremoniją atvyko prof. dr. Vytautas Šlapkauskas ir PKD pirmininkas Leonas Narbutis.

Piniginės 100 eurų premijos buvo įteiktos penkiems geriausius rezultatus dalykinėse olimpiadose, konkursuose, mokslinėje, meninėje bei visuomeninėje veikloje parodžiusiems gimnazistams. 120 eurų suma įteikta geriausiai šių metų gimnazijos ugdytinei, pirmosios gimnazijos klasės mokinei Skaistei Vaitkevičiūtei. Mergina dalyvavo šešiose olimpiadose, penkiose iš jų užėmė prizines vietas.

Įteikdami premijas PKD mokslininkų fondo nariai mokiniams linkėjo būti iniciatyviems, o svarbiausia – išlikti žmonėmis, tikėti ir pasitikėti vieni kitais.

„Padėkos šventė – gražiausia akimirka mokymosi etape, kai mokiniai gali džiaugtis savo pasiekimais, mokytojai – atliktu darbu, tėvai – savo vaikais. Ši ceremonija parodo, kokia turi būti mokykla. Ačiū, kad garsinate gimnaziją Lietuvoje. Tikiuosi, kad jūsų dėka pasiekti geri rezultatai išliks ir ateityje. Tam čia ir esame“, – kalbėjo ugdymo įstaigos vadovas Saulius Spangevičius.

Mindaugas BUČINSKAS
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas

Nuotr. Šiais metais Pasaulio kybartiečių draugijos mokslininkų fondo premijos skirtos šešiems gimnazistams.

Publikuota: „Santaka“, 2018-06-26.


  • 0

Slovakijos kalnų apsuptyje mokėmės verslumo pagrindų

Jeigu paklaustumėte gatvėje sutikto žmogaus, kas yra „Erasmus+“, tikriausia tik nedaugelis atsakytų į šį klausimą. Tačiau jeigu to paties paklaustumėte Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos trečiokų, jie kelias valandas galėtų pasakoti apie programą, suteikiančią jauniems žmonėms galimybę keliauti, susipažinti su pasauliu, kitų kultūrų žmonėmis, mokytis naujų kalbų ir įgyti naujų įgūdžių bei potyrių.

Mūsų gimnazijos mokiniai Skaistė Navickaitė, Eglė Ramanauskaitė, Eglė Gliaubicaitė, Milda Abraitytė, Adriana Laucytė, Ugnė Rickevičiūtė, Aivaras Kapačinskas, Paulius Stankevičius kartu su vyr. anglų kalbos mokytoja Monika Lukoševičiūte ir mokyklos psichologe Audrone Jarutyte dalyvavo „Erasmus+“ jaunimo mainų projekte „Pradėk savo karjerą multimedijos srityje“ Slovakijoje.

Jame dalyvavo penkios šalys: Slovakija, Rumunija, Estija, Lietuva ir Vengrija. Šio projekto tikslas buvo išmokyti visus mus multimedijos pagrindų (fotografijos, videografijos) ir kaip pradėti verslą. Tikslą sėkmingai pasiekėme, per užsiėmimus sužinojome daugiau apie šiuos dalykus.

Be mokymosi, taip pat vyko ir kitų įdomių veiklų, padėjusių visiems geriau susipažinti. Vaikščiojome pėsčiomis, šokome, plaukiojome ežere, aplankėme sidabro kasyklą, keliavome į Banską Štiavnicą, kur atlikę užduotis galėjome ir papramogauti. Verta paminėti, kad šis miestas, įsikūręs ant užgesusio ugnikalnio, yra įžymus savo architektūros paveldu ir nuo seno garsėja sidabro kasyklomis. Nuo 1993 m. senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Mums šis projektas buvo nuostabi patirtis, nes išgyvenome nepamirštamų akimirkų, susiradome naujų draugų, išmokome daug naujų dalykų, kuriuos galima praktiškai pritaikyti gyvenime. Už šią patirtį norime padėkoti buvusiai kybartietei Eglei Vaičiulytei, kuri paskatino mus dalyvauti šiame projekte bei mūsų mokytojoms. Tikimės, kad tai ne paskutinis „Erasmus+“ projektas, kuriame gimnazistai dalyvaus.

Ugnė RICKEVIČIŪTĖ

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos IIIa klasės mokinė

Ognjene STAMBOLOVICU nuotr. Kybartų gimnazistų, dalyvavusių „Erasmus+“ projekte, komanda Slovakijoje.

Publikuota: „Santaka“, 2018-05-29.


  • 0

Pedagogams pristatytos švietimo naujovės

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje įvyko respublikinė mokytojų konferencija „Šiuolaikinės mokymosi strategijos: būdai mokinių pasiekimams gerinti įvairių dalykų pamokose“, į kurią susirinko per pusšimtis pedagogų.

Konferenciją organizavo leidykla „Šviesa“, bendradarbiaujanti tiek su mūsų rajono, tiek su visos šalies ugdymo įstaigomis. Leidykla nuolat organizuoja įvairaus pobūdžio renginius, per kuriuos pristato ne tik savo, bet ir bendrąsias švietimo naujoves.

Tokio pobūdžio konferencija Kybartuose surengta pirmą kartą. Tiesa, į mūsų rajoną „Šviesa“ jau buvo sukvietusi pedagogus iš visos šalies. Prieš porą metų panašaus pobūdžio renginys vyko Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje.

„Džiaugiamės, kad šį kartą leidykla pasirinko būtent mūsų įstaigą. Norėjome ne tik pamatyti švietimo naujoves, bet ir patys parodyti, kas mes tokie esame“, – sakė Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Konferencijoje dalyvavę 14 lektorių vedė teorinius ir praktinius užsiėmimus. Viena iš jų – Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Nijolė Černauskienė. Pedagogė su kolegomis pasidalijo patirtimi, kaip per pamokas sudominti vaikus. Anot jos, mokytojui svarbiausia – kūrybiškumas, tad mokyklinis vadovėlis neturėtų būti vienintelė ugdymo priemonė.

Kiti lektoriai kalbėjo apie mokymosi strategijų taikymą įvairių dalykų pamokose, švietimo ateitį, pokyčius mokykloje ir nuolat besimokančius pedagogus. Nemažai dėmesio skirta praktiniams dalykams: kaip sudominti paauglius programine literatūra, kaip gerinti jų matematinius pasiekimus, kaip efektyviai mokyti pradinukus anglų kalbos ir kt.

„Pedagogai pagal savo patirtį parengė dalijamąją medžiagą ir susirinkusiesiems pademonstravo, kaip praktiškai ja naudotis. Tiek Suvalkijoje, tiek visoje Lietuvoje mokytojai naujoves priima atsargiai. Tiesa, kai pedagogai pamato, kaip teorija veikia praktiškai, į viską žiūri patikliau. Mes stengiamės nuolat pristatyti pačius naujausius švietimo sprendimus, rengiame įvairius mokymus. Šiais laikais reikia nuolat keistis. Dabartiniai vaikai gauna daugiau informacijos, nei mokytojai jiems pateikia. Mokinių poreikiai jau kiti, nei buvo prieš kelerius ar keliolika metų“, – sakė leidyklos „Šviesa“ lietuvių kalbos ir literatūros edukacinių leidinių vadovė Ingrida Navalinskienė.

Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius S. Spangevičius tvirtino, jog tokie renginiai tiek jo vadovaujamos įstaigos, tiek viso rajono pedagogams – itin naudingi. Pavyzdžiui, šioje konferencijoje mokytojams suteikta dar daugiau žinių apie vietoje egzaminų mokinių rengiamą brandos darbą.

„Prisipažinsiu, iki šiol galvojau, kad brandos darbas yra daug sunkesnis pasirinkimas nei egzaminai. Juk jį tenka daryti ilgą laiką, įdėti daug pastangų. Mokiniui pačiam reikia sugalvoti temą, idėją, visa tai aprašyti, atlikti mokslinius tyrimus ir t. t. Vis dėlto dabar supratau, jog klydau. Tai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ateityje būtinai rekomenduosiu mokiniams rinktis brandos darbą. Jį parengusieji turi galimybę stodami į universitetą dar gauti pusę papildomo stojamojo balo. Šiemet mūsų gimnazistų, pasirinkusių brandos darbą, nėra, tačiau žinau, kad keletas tokių dvyliktokų mokosi Pilviškių „Santakos“ ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijose“, – kalbėjo S. Spangevičius.

Jis taip pat atskleidė, jog jo vadovaujama įstaiga po šios konferencijos susidomėjo galimybe pakeisti senąjį elektroninį dienyną į naująjį, kurį siūlė „Šviesos“ leidykla. Ji prie elektroninio dienyno siūlo „elektroninės klasės“ paslaugą. Tai tarsi visa skaitmenizuota mokyklos biblioteka. Įėjęs į elektroninį dienyną ir prisijungęs prie „elektroninės klasės“ mokinys gali savo kompiuteryje, telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje susirasti kone visą per pamokas ar po jų naudojamą literatūrą.

„Manau, kad bet kokiu atveju tai yra neišvengiama. Gyvenimas nestovi vietoje, tad kuo anksčiau „prisijaukinsime“ naujoves, tuo mums patiems bus lengviau ateityje“, – mintimis pasidalijo gimnazijos vadovas.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Nijolė Černauskienė su kolegomis pasidalijo patirtimi, kaip per pamokas sudominti moksleivius.

Publikuota: „Santaka“, 2018-04-24.


  • 1

Gimnazistai netradiciškai prisiminė Joną Basanavičių

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje surengta netradicinė popietė, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui bei mūsų tautos patriarchui Jonui Basanavičiui atminti.

Šventė vyko J. Basanavičiaus 166-ųjų gimimo metinių išvakarėse. I–II klasių mokiniai vaidino ir dainavo šio mūsų iškilaus kraštiečio surinktus tautosakos kūrinius. Viena iš renginio iniciatorių – lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė pasidžiaugė J. Basanavičiaus indėliu į Lietuvos istoriją, papasakojo įspūdžius iš neseniai su gimnazistais aplankytos jo gimtinės Ožkabaliuose. Istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venskūnienė susirinkusiesiems priminė pagrindinius patriarcho nuopelnus Lietuvai ir pagrindinę jo skelbtą misiją – būti lietuviais.

Į sceną vienas po kito lipę gimnazistų kolektyvai popietės dalyvius stebino J. Basanavičiaus rinktų pasakų interpretacijomis, skaitomais jo užrašytų dainų tekstais. Anot pedagogės N. Černauskienės, šie Ožkabalių kaimo tautosakos rinktinių kūriniai – tikras lietuvių tautos lobynas.

Dar labiau susirinkusieji sukluso išgirdę Gudkaimyje gyvenančios Teresės Basanavičiūtės balsą. Ji – paskutinė artima J. Basanavičiaus giminaitė, jo brolio Vinco anūkė. Nors dėl ligos moteris į šventinę popietę ir negalėjo atvykti, tačiau ji darytuose balso įrašuose pasidalijo prisiminimais apie savo senelį Vincą, jo brolį Joną bei apie visą didingą Basanavičių giminės likimą. Anot moters, J. Basanavičius mirė laimingas, nes Lietuva jau buvo laisva.

Šiuos T. Basanavičiūtės atsiminimus įrašė trečios gimnazijos klasės mokinė Ugnė Rickevičiūtė, praėjusiais metais dalyvavusi projekte, kuriame buvo domėtasi visa Basanavičių gimine. Už šį darbą U. Rickevičiūtei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos pagyrimo raštas.

Renginyje viešėjusi Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinės padalinio vedėja Rūta Vasiliauskienė pasidžiaugė bendradarbiavimu su Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija.

„Smagu matyti, kaip gražiai viskas buvo padaryta tarsi žaidžiant su tautosaka. Linkiu ir toliau gilintis į jos platybes, geriau pažinti mūsų tautos patriarchą ir neprarasti to suvalkietiško būdo, kurį turėjo ir J. Basanavičius. Būkite taupūs – taupykite savo laiką leisdami jį prasmingai. Būkite patriotai – mylėkite mūsų Lietuvėlę, kad ir kokia ji būtų. Kokią ją susikursime, tokioje ir gyvensime“, – gimnazistus ragino R. Vasiliauskienė.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Janulaitytė visiems scenoje pasirodžiusiems kolektyvams įteikė padėkas už kūrybišką J. Basanavičiaus surinktos tautosakos interpretavimą.

Tai buvo pirmasis gimnazijoje vykęs renginys, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Gimnazistai savaip interpretavo Jono Basanavičiaus surinktą tautosaką.

Publikuota: „Santaka“, 2017-12-02.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian