Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija

Pedagogės sėkmės paslaptis – reiklumas ir didelis tempas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje turbūt mokosi geriausi rajono informatikai. Jau daugiau nei dešimtmetį įvairiuose informatikos konkursuose ir olimpiadose daugybė šios įstaigos mokinių nuolat laimi prizines vietas. Visą šį laiką jaunuosius informatikus ugdo kybartietė mokytoja Ina Paulikaitienė.

Daugiau nei dešimtmetį

Pedagoginę karjerą I. Paulikaitienė pradėjo 2000 metais Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinėje mokykloje ir ten išdirbo 7 metus. Tiesa, nuo 2002 m. ji kartu pradėjo mokytojauti ir Kybartų K. Donelaičio gimnazijoje, kur sėkmingai dirba iki šiol.

Be I. Paulikaitienės ugdomų mokinių turbūt neįsivaizduojama nė viena rajoninė informatikos olimpiada ar informacinių technologijų konkursas. Pavyzdžiui, šiemet šios pedagogės ruošti moksleiviai rajoninėje informatikos olimpiadoje įvairiose amžiaus grupėse iškovojo tris pirmas bei po vieną antrą ir trečią vietas. Panašiai buvo ir praeitais, ir užpraeitais, ir dar ankstesniais metais.

Pati I. Paulikaitienė pasakojo, kad jos mokiniai kasmet tarp geriausiųjų patenka jau daugiau nei dešimtmetį.

Pedagogė prisimena ir pirmą savo mokinį, kuris laimėjo rajoninę informatikos olimpiadą. Tai buvo Vištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos ugdytinis Tautvydas Želvys. Vėliau šis vaikinas pasirinko informatiko kelią.

Tokių kaip T. Želvys, išugdytų I. Paulikaitienės ir vėliau tapusių informatikais, yra ne vienas.

Pasak mokytojos, su buvusiais mokiniais ji dažnai bendrauja, dalijasi patarimais, idėjomis, patirtimi.

Ilgas kelias

Kybartietei teko nueiti ilgą kelią iki tol, kol tapo mokytoja. Baigusi tą pačią ugdymo įstaigą, kurioje dabar dirba, I. Paulikaitienė įstojo į Kauno technologijos universitetą (KTU) ir įgijo maisto produktų technologijos inžinieriaus diplomą. Deja, tuomet Lietuvoje pradėjo daugėti bedarbių, kai kurios specialybės tapo nepaklausios.

„Taip atsitiko ir su mano profesija. Teko ieškoti kitų išeičių. Tvirtai apsisprendžiau tapti informatikos mokytoja, nes tai atrodė perspektyvi ir paklausi specialybė. Atrodo, pasirinkimas buvo teisingas“, – šyptelėjo pašnekovė.

Norinčiųjų studijuoti informatikos specialybę buvo ne vienas, o be matematinio išsilavinimo į šią studijų programą nebuvo galima net pretenduoti. Tai žinodama I. Paulikaitienė tame pačiame KTU baigė matematikos studijų programą ir įgijo matematikos mokytojo kvalifikaciją. Tame pačiame universitete vėliau ji pabaigė informatikos studijas.

Svarbiausia – mokinys

Save I. Paulikaitienė apibūdina kaip reiklią ir itin didelį darbo tempą mėgstančią mokytoją. Tiesa, ji neverčia kiekvieno mokinio kuo greičiau atlikti tam tikras užduotis, ypač jei šie to nesugeba.

„Svarbu, kad vaikai dirbtų pagal savo galimybes. Aš visada juos skatinu padaryti kuo daugiau užduočių, tačiau ne visi geba dirbti vienodu tempu“, – sakė pedagogė.

Nepaisant to, kad jos ugdytiniai nuolat laimi aukščiausias vietas konkursuose ir olimpiadose, I. Paulikaitienė savo indėlio nesureikšmina. Pasak jos, tokių rezultatų įmanoma pasiekti tik vieningai ir kryptingai dirbant tiek ugdymo įstaigai, tiek mokytojui, tiek pačiam mokiniui. Būtent pastarasis ir yra svarbiausias sėkmės veiksnys.

Mokytoja tvirtino pastebėjusi, kad iš pradžių vaikų susidomėjimas informatika būna didžiulis, tačiau pradėjus gilinti žinias atsiranda nemažai tokių, kurių entuziazmas išgaruoja. Tuomet mokytoja bando juos motyvuoti sakydama, jog „niekas negimė mokėdamas“, ragindama nebijoti paaukoti laisvalaikio ir įdėti šiek tiek darbo bei pastangų. Dažnai tai duoda teigiamų rezultatų.

K. Donelaičio gimnazijos mokinius motyvuoja ne tik mokytoja, bet ir pati įstaiga. Gerai besimokantys vaikai skatinami nemokamomis ekskursijomis, įvairiomis rėmėjų dovanomis. Mokiniams, užėmusiems prizines vietas rajoninėse bei šalies olimpiadose ar konkursuose, mokslo metų pabaigoje įteikiamos E. Rožinienės-Rozen, R. Valioko, G. ir J. Jurkynų ir kitų rėmėjų piniginės premijos.

Mokytojas turi mokytis

Mokytojos nuomone, šiuolaikinis pedagogas privalo kuo anksčiau pastebėti gabų mokinį ir padėti jam atskleisti savo gabumus, visuomet diferencijuoti mokymą pamokų metu, suteikti galimybę įsisavinti kursą paties mokinio tempu, naudoti įvairius mokymo metodus, neleisti mokiniui užmigti ant laurų, pateikiant jam vis sudėtingesnes užduotis, taip pat nuolat skatinti dalyvauti įvairiuose konkursuose, olimpiadose.

Kybartietė tvirtino, kad mokytojas privalo pats nuolat mokytis, gilinti savo žinias, visuomet siekti užsibrėžto tikslo. Priešingu atveju vaikai greitai supras, jog pedagogas negali jiems padėti, ir nuo jo nusisuks.

„Aš pati visuomet stengiuosi dalyvauti dalykiniuose seminaruose tam, kad papildyčiau žinių bagažą. Pavyzdžiui, neseniai Vilniaus universitete baigiau papildomas ekonomikos studijas. Man to reikia, nes, be informatikos, gimnazijoje taip pat dėstau ir ekonomiką bei verslumą“, – pasakojo pedagogė.

Mokytoja pasidžiaugė, kad ir šioje srityje jos mokinius lydi sėkmė. Šiemet pedagogės ruošta vienuoliktokė Elona Paulikaitytė pateko į respublikinę Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadą.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pasak kybartietės Inos Paulikaitienės, šiuolaikinis pedagogas privalo pats nuolat mokytis.

Publikuota: „Santaka“


Medelių sodinimo šventė

Kybartų apželdinimo  medeliais  sumanymo talkininkų žiniai!

Š. m. balandžio 4 d. (penktadienį) 13 val. „300 ąžuolų – Kristijonui Donelaičiui“ idėjos  įgyvendintojai renkasi Kybartų K. Donelaičio gimnazijos kieme su stipriais grėbliais, pirštinėmis, sumuštiniais ir gera nuotaika. Vykstama savu transportu (vežama nebus) į Virbalgirio laukus, kur ,,Kybartų darna“ jau bus nudirbusi sunkiausius parengiamuosius darbus. Talkininkų tikslas  – sugraboti dirvoje likusias šakas ir jas sudeginti.

 Ąžuolai į išpurentą dirvą bus sodinami balandžio 12 d. (šeštadienį) 10 val.  

Kybartiečiai, pirmyn į tradicinę Medelių sodinimo Kybartuose ir jų apylinkėse talką, kurios ištakos sieka dar tarpukario Lietuvą!!!

Šiųmetės iniciatyvos organizatoriai – Kybartų K. Donelaičio gimnazija ir Pasaulio kybartiečių draugija (PKD).
Iki susitikimo,

Kybartų gimnazijoje – renginių maratonas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijai šie metai – ypatingi. Minint 300-ąsias lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio gimimo bei 50-ąsias poeto vardo suteikimo mokyklai metines, ugdymo įstaigoje vyksta gausybė renginių.

Į juos atvyksta svečių ne tik iš visos šalies, bet ir iš kaimyninių valstybių.

Pasigenda dėmesio iš „viršaus“.

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija yra vienintelė šalyje ugdymo įstaiga, galinti didžiuotis šio poeto vardu. Dėl šios priežasties šiemet gimnazijoje kaip niekad gausu renginių. Praėjusios savaitės pabaigoje čia vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Kitaip kalbėtis su Donelaičiu“ ir šventinis minėjimas-koncertas „Laiko ženklai“, skirtas poeto vardo suteikimo mokyklai 50-mečiui paminėti.

Į konferenciją susirinko beveik 100 pedagogų iš Šakių, Marijampolės, Jurbarko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir kt. Atvyko ir keletas svečių iš Lenkijos Punsko valsčiaus bei Rusijos Karaliaučiaus srities.

Pagrindinis konferencijos tikslas buvo pažvelgti į K. Donelaičio kūrybą iš kitos, netradicinės, pusės. Pranešimus šia tema skaitė buvęs kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė, kiti lektoriai iš Punsko, Kaliningrado, Utenos, Vilniaus, Marijampolės bei Šakių. Savo mintimis apie K. Donelaičio kūrybą pasidalijo ir mūsų rajono pedagogai: Virginija Tabarienė, Nijolė Černauskienė bei Vaida Kainauskienė.

„Nedaug tautų gali didžiuotis tokia savo grožinės literatūros pradžia. Graikai turi Homero „Odisėją“, romėnai – Vergilijaus „Eneidą“, o mes – K. Donelaičio „Metus“, – sakė Vilniaus universiteto doc. dr. Regimantas Tamošaitis.

Šios konferencijos bei daugelio kitų K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti skirtų renginių iniciatorė – Kybartų K. Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė džiaugėsi, kad į Kybartus atvyko tiek daug svečių, tačiau neslėpė apmaudo, jog gimnazijos veikla nesudomina „aukščiau sėdinčių“ valdžios atstovų.

„Visoje šalyje šiemet vyksta įvairūs renginiai, skirti K. Donelaičiui. Esame vienintelė respublikoje poeto vardu pavadinta mokykla, todėl kartais atrodo šiek tiek keista ir apmaudu, kad mūsų veikla nesidomi nei Ugdymo plėtotės centras, nei Švietimo ir mokslo ministerija. Per visus metus nesulaukėme nė vieno jų skambučio, laiško ar paprasčiausios žinutės. Atrodo, jog šiais, jubiliejiniais, metais turėtume būti gana svarbūs šioms institucijoms. Deja, esame jiems neįdomūs“, – nusivylimo neslėpė N. Černauskienė.

Kenkia lietuvybei

Vienas iš konferencijos svečių – Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės bei Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo pirmininkas Sigitas Šamborskas susirinkusiesiems papasakojo apie ne visiems gerai žinomą Karaliaučiaus lietuvių padėtį. Pasak jo, kaimyninėje Rusijos Federacijos srityje pastaruoju laiku lietuvybę stengiamasi naikinti ir įvairiais būdais užgožti.

Šiuo metu Kaliningrade mokosi apie tūkstantis lietuvių vaikų. Vis dėlto jų padėtis nėra pati geriausia. Vietinė valdžia nuolat ieško įvairių pretekstų, kaip pakenkti lietuvių kalbos mokytojams.

„Sugalvojama, kad jie vaikus moko pagal nepatvirtintas ugdymo programas, kad jų lietuviški vadovėliai nėra išversti į rusų kalbą. Lietuviams mokytojams vilkinama išduoti vizas į Lietuvą, todėl šie neturi galimybės dalyvauti įvairiuose čia vykstančiuose jiems skirtuose renginiuose“, – vardijo S. Šamborskas.

Pasak jo, per visuotinius gyventojų surašymus dalis tautiečių dėl valdžios požiūrio jau bijo arba nenori prisipažinti esantys lietuviai. Pagal oficialią statistiką, Kaliningrado srityje šiuo metu gyvena tik apie 14 tūkstančių mūsų tautiečių, tačiau lietuviškų šaknų turinčių žmonių iš tikrųjų yra kur kas daugiau – apie 30 tūkst.

„Dalis mūsų tautiečių yra laikomi vos ne Rusijos priešais. Ypač tai pasakytina apie lietuvių kalbos mokytojus. Gaila, jog Lietuvos valdžia yra pasyvi. Norėtųsi, kad diplomatai dirbtų aktyviau, sklaidydami neteisingus mitus apie mus“, – kalbėjo svečias iš Karaliaučiaus.

Planuose – ąžuolynas, koplytstulpiai ir bėgimas

Pasibaigus mokslinei konferencijai, kitą dieną buvo surengtas koncertas, skirtas poeto vardo suteikimo mokyklai 50-mečiui paminėti. Į Kybartų kultūros centrą atvykę žiūrovai išvydo įspūdingą programą, kurioje pasirodė pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ (vad. Donatas Ziegoraitis) ir Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleiviai. Šventės proga gimnazijos direktorių Saulių Spangevičių sveikino rajono meras Algirdas Neiberka, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas ir kt.

Koncerto metu buvę gimnazijos tėvų komiteto pirmininkai bei Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos nariai šiai ugdymo įstaigai įteikė brangią dovaną – vieną iš 100 išleistų K. Donelaičio „Metų“ faksimilių. Jos vertė siekia apie 900 litų.

Tai dar nebuvo visi K. Donelaičiui šiais metais skirti renginiai. Jau balandžio 26 d. planuojamas žygis į Tolminkiemį, kur palaidotas lietuvių grožinės literatūros tėvas. Ten kybartiečiai žada pastatyti keturis gimnazijos ugdytinių pagamintus koplytstulpius ir įrengti „Metų alėją“. Tą pačią dieną planuojamas ir simbolinis mokinių bei mokytojų bėgimas iš Tolminkiemio į Kybartus. Beveik 30 kilometrų distanciją pasikeisdami ketina įveikti trys dešimtys Kristijono Donelaičio gimnazijos bei Gusevo 5-osios vidurinės mokyklos moksleivių ir pedagogų.

S. Spangevičius sakė, kad gimnazijos bendruomenė yra numačiusi pasodinti ir simbolinį Kristijono Donelaičio ąžuolyną.

„Ąžuolynas turėtų atsirasti dar šį pavasarį prie Virbalgirio, tarp Virbalio ir Pajevonio. Esame susitarę dėl žemės sklypo, o ąžuoliukų pažadėjo padovanoti Pajevonio girininkija. Mums patiems reikės suorganizuoti talką ir sutvarkyti būsimą ąžuolyno teritoriją. Šiemet ketiname simboliškai pasodinti 300 medelių, o ateityje šį skaičių galėtume nuolat didinti“, – svarstė S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

 Autoriaus nuotr. Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius (trečias iš kairės) bei daugelio poetui skirtų renginių iniciatorė Nijolė Černauskienė (antra iš kairės) buvusiam kultūros ir švietimo ministrui Dariui Kuoliui bei Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkei Vidai Mickuvienei aprodė tarptautiniam konkursui „Metų laikai Guseve 2013“ skirtus gimnazijos ugdytinių darbus.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Kovo 20 d. Ketvirtadienis.


Literatūros klasiko jubiliejui

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą, / Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės…“ – kiekvienas iš mūsų iki pat širdies gelmių žinome, kad šiais įsimintinais žodžiais kadaise savo poemą „Metai“ pradėjo evangelikų liuteronų pastorius K. Donelaitis.

Manau, jog būtų didelė gėda save vadinti lietuviu, jei nežinotum, kokius įsimintinus ir iki šių laikų nepamirštamus darbus yra atlikęs šis lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Mūsų gimnazijos mokiniai kiekvienais metais ypatingą dėmesį skiria K. Donelaičiui – juk esame vienintelė mokykla respublikoje, kuriai tenka garbė vadintis šio garbingo žmogaus vardu. Toks neeilinis pripažinimas gimnazijai suteiktas 1964 m. sausio 4 d. Šiemet, minėdami 300-ąsias poeto metines, mes dar labiau gilinamės į K. Donelaičio biografiją, kūrybą ir asmenybę.

Poetas buvo jautrus, atviraširdis, emocionalus, temperamentingas ir nepaprastų gabumų žmogus – dainavo, grojo fortepijonu ir klavesinu.

Tolminkiemyje jis pastatė bažnyčią, atstatė kleboniją, mokyklą, iš paskutinių savo lėšų įruošė našlių namus (juose po K. Donelaičio mirties apsigyveno jo žmona Ana Regina), išreikalavo, kad mišios būtų laikomos ne tik vokiečių, bet ir jo gimtąja lietuvių kalba. Poetas buvo nenuilstantis kovotojas su kolonistais, nepabūgo priešintis neteisybei, nebijojo prieštarauti ponams, stoti prieš jų valią.

Pirmasis paminklas K. Donelaičio garbei buvo pastatytas Klaipėdoje. Praėjusių metų pabaigoje postamentinis stulpas su poeto biustu, kurį sukūrė skulptorius Zigmas Buterlevičius, atidengtas ir mūsų krašte, Marijampolėje. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo mūsų gimnazijos direktorius S. Spangevičius, lietuvių kalbos mokytojai N. Černauskienė ir M. Bučinskas bei skaitovai. Jie po ceremonijos skaitė literatūrinės kompozicijos ištraukas Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Minint 300-ąsias poeto metines mūsų gimnazijoje vyko atvira integruota lietuvių kalbos ir tikybos pamoka „Žmogus ar Dievas valdo likimą „Metuose“. Pamokos tikslas buvo išsiaiškinti, kas vis dėlto lemia žmogaus likimą – Dievas ar žmogus? Padėti mums atsakyti į klausimus buvo pasiruošę pakviesti dvasininkai: Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčios pastorius V. Klesevičius ir Kybartų parapijos klebonas V. Labašauskas. Mums, mokiniams, pamokai pasiruošti padėjo lietuvių kalbos mokytoja N. Černauskienė ir tikybos mokytoja V. Stasaitienė.

Bandėme rasti bendrus sprendimus, tačiau tai padaryti nebuvo lengva, nes kiekviena grupė turėjo savo argumentų. Savąją nuomonę mokiniai sklandžiai dėstė cituodami poemą „Metai“. Abu dvasininkai taip pat noriai įsitraukė į diskusiją, pateikė savo mintis ir samprotavimus, tačiau tai paliko mums dar daugiau neatsakytų klausimų, kurie visą likusią dienos dalį sukosi galvose.

Nepaisydami ginčų, vis dėlto padarėme išvadą, kad poemoje „Metai“ Dievas labiau lemia žmogaus likimą, tačiau žmogus taip pat gali jį šiek tiek koreguoti ar keisti.

Įdomi pamokos dalis buvo literatūrinė provokacija – K. Sabaliauskaitės knygos „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ ištrauka, kuri pasirodė kaip iššūkis. Tai – mūsų kartos mąstymo perfrazavimas, lyginant su K. Donelaičio teigiamomis moralinėmis vertybėmis, savotiškas drąsus stereotipų laužymas. Dideliam mūsų džiaugsmui, jis buvo objektyviai įvertintas dvasininkų. Kiekviena jų, o ypač kunigo V. Labašausko, mintis „šovė“ į paširdžius.

Pavyzdžiui, sakinys apie vergavimą reklamai, kuri vis labiau okupuoja vartotojišką šiandienos visuomenę. Mūsų parapijos klebonas reklamą įvertino taip: „Mes perkame daiktus už pinigus, kurių neturime, kad padarytume įspūdį žmonėms, kuriems mes net nerūpime.“
Ne vienas iš mūsų po pamokos įrašė šią mintį savo „Facebook“ paskyroje.

Iš tikrųjų buvo labai įdomu palyginti K. Donelaičio pamokymus „Metuose“ su šiandienos aktualijomis. Džiaugiamės savotiškai pasveikinę K. Donelaitį su gimtadieniu. Manome, kad ši pamoka atspindėjo jo įsitikinimus ir požiūrį į žmogaus likimo peripetijas.

Toma MIKELKEVIČIŪTĖ
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 3 klasės mokinė

Juozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr. Per Kristijono Donelaičio Tolminkiemį žengia jubiliejinių metų žiema.


Vyko parodomieji debatai

Atgimęs Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos debatų klubas norėjo priminti mokiniams, mokyklos darbuotojams ir visiems kybartiečiams, kas yra debatai, bei supažindinti su jų struktūra.

Ta proga seniūnijoje surengėme parodomuosius debatus „Socialiniai tinklai neturėtų būti vienintelė Kybartų jaunimo pramoga“.
Buvome pasiskirstę į dvi komandas: teigiančiuosius ir neigiančiuosius.

Kiekvienas iš mūsų buvome pasirašę kalbas ir jas turėjome išdėstyti per 6 minutes. Pirmieji kalbėtojai pristatė savo komandos argumentus, antrieji – juos išplėtojo, o tretieji kalbėtojai apibendrino visus debatus.

Nors parodomuosiuose debatuose nebuvo nei teisėjų, nei nugalėtojų, tačiau žiūrovai labiau palaikė teigiančiųjų komandą, kuri buvo nusistačiusi prieš socialinius tinklus.

Kai kuriems iš mūsų tai buvo pirmas kartas, kai teko dalyvauti tokio pobūdžio diskusijoje, tad manau, jog sekėsi tikrai neblogai.

Greta PAULAUSKAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Lapkričio 28 d. Ketvirtadienis.


Ruošiama dovana Tolminkiemiui

Gausi mūsų rajono delegacija viešėjo Kaliningrado srities Gusevo mieste. Vilkaviškiečiai dalyvavo įvairiuose renginiuose, sėkmingai pasirodė tarptautiniame konkurse „Metų laikai Guseve 2013“, skirtame Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

Skirtingi tikslai

Guseve svečiavosi rajono meras Algimantas Antanas Greimas, Kybartų kultūros centro direktorius Saulius Juozapas Černevičius bei šio centro šiuolaikinių šokių kolektyvas „Škac“, Vilkaviškio muzikos mokyklos bei Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos atstovai. Visi jie turėjo skirtingų tikslų.

Meras su Kybartų kultūros centro direktoriumi dalyvavo oficialiuose renginiuose, kurių metu prie Kristijono Donelaičio paminklo Gusevo centre padėjo gėlių, viešėjo Lazdynėlių kaime, kur gimė šis garsus lietuvių literatūros klasikas, sakė sveikinimo kalbas tarptautinio konkurso „Metų laikai Guseve 2013“ dalyviams. A. A. Greimas bei S. Černevičius dalyvavo ir Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-ųjų metinių minėjime. Rajono atstovai pagerbė žuvusius rusų bei vokiečių kareivius, dalyvavo stačiatikių pamaldose.

Vilkaviškio muzikos mokyklos atstovai į Gusevą vyko turėdami tikslą kuo geriau pasirodyti tarptautiniame konkurse „Metų laikai Guseve 2013“. Jame dalyvavo ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai bei mokytojai.

Sėkmingi pasirodymai

Tarptautinis konkursas „Metų laikai Guseve 2013“ šio miesto menų mokykloje vyko jau trečią kartą. Dauguma jo dalyvių yra daugkartiniai kitų įvairių festivalių ir konkursų laureatai bei prizininkai. Į šį renginį suvažiavo apie 200 dalyvių iš visos Kaliningrado srities, dalyvavo kolektyvai ir atlikėjai iš Lenkijos, Latvijos, Lietuvos.

Vilkaviškio muzikos mokyklos mokiniai iš konkurso parsivežė net septynis apdovanojimus. Daugiausia laurų nuskynė kanklininkės. 9–10 metų amžiaus grupėje Goda Gudžinskaitė (mokyt. Raimonda Kurauskienė) užėmė antrąją vietą. 13–16 metų amžiaus grupėje laimėtos visos prizinės vietos. Geriausiai sekėsi pirmąją vietą užėmusiai Justei Lažauninkaitei (mokyt. R. Kurauskienė, koncertmeisteris Arūnas Barauskas). Antrąja vieta džiaugėsi šių pedagogų ugdytinė Justė Buragaitė, o trečioji vieta atiteko Ievai Povilaitytei (mokyt. Daiva Venienė, koncertmeisterė Loreta Paškauskienė). Ansamblių kategorijoje Vilkaviškio muzikos mokyklos kanklių ansamblis (vad. mokyt. R. Kurauskienė) ir solistė Eimantė Kurauskaitė užėmė trečiąją vietą.
Puikiai sekėsi ir kitiems šios mokyklos atstovams. Aurelija Vasiliauskaitė (mokyt. Edita Balčienė) menotyros srityje užėmė antrąją vietą. Mokytojas Arūnas Barauskas buvo išrinktas vienu geriausių konkurso koncertmeisterių.

Šiuolaikinių šokių kategorijoje pirmąją vietą užėmė Kybartų kultūros centro šiuolaikinių šokių kolektyvas „Škac“, vadovaujamas Irenos Šunokienės.

Tapybos darbų kategorijoje pirmąja vieta 14–18 m. amžiaus grupėje džiaugėsi Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinė Emilija Socilaitė. Trečiąją vietą užėmė kita gimnazistė Gustė Venckūnaitė. Abi merginas ruošė dailės mokytoja Dalia Viliušienė.
Kristijono Donelaičio gimnazijos merginų tautinių šokių grupė (vad. Sonata Galinienė) liaudies šokių kategorijoje iškovojo antrąją vietą.

Daug renginių

Kristijono Donelaičio gimnazijos atstovai, viešėdami Guseve, lankėsi ir 5-ojoje vidurinėje mokykloje, kur pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kaip sakė gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, su šia mokykla kybartiečiai palaikė ryšius jau seniai, tačiau tik dabar prasidėjo realus abiejų mokyklų bendradarbiavimas.

Svečius iš Lietuvos pasitikęs vaikų folkloro ansamblis „Nadruvėlė“ surengė pasirodymą lietuvių kalba. Įdomu tai, kad dalis šio ansamblio vaikų yra kilę iš lietuvių šeimų.

Vienu iš gimnazistų kelionės į Kaliningrado sritį tikslų buvo siekis apsilankyti Tolminkiemio bažnyčioje, kurioje palaidotas poetas Kristijonas Donelaitis. Į Tolminkiemį kybartiečiai vyko jau nebe pirmą kartą. Daugumos apsilankymų metu jie išgirsdavo liūdnų žinių. Kai 2006 m. buvo pranešta, kad žadama uždaryti čia veikiantį muziejų, kybartiečiai rinko aukas jam paremti. 2010 m. pasklido žinia, jog iš Tolminkiemio bažnyčios žadama padaryti cerkvę. Tiesa, ir tokie planai vėliau buvo atšaukti.

Šio vizito metu kybartiečiai pasiūlė prie Tolminkiemio bažnyčios įrengti Metų alėją. Gimnazijos mokiniai pagal pedagogės D. Viliušienės pieštus eskizus per technologijų pamokas jau gamina keturis koplytstulpius, kuriuos planuojama į Tolminkiemį nuvežti kitų metų pavasarį.

„Šie mokslo metai yra išskirtiniai: minimos Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės, o mūsų mokyklai jau 50 metų suteiktas šio literatūros klasiko vardas. Ta proga planuojame daugybę renginių. Koplytstulpių dovanojimo ceremonija Tolminkiemiui – vienas iš jų. Šiais mokslo metais rajono mokykloms rengsime rašinių ir dailės darbų konkursą, organizuosime didžiulę konferenciją, planuojame ir simbolinį mokinių bėgimą iš Tolminkiemio į Kybartus“, – pasakojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Janulaitytė.

Andrius GRYGELAITIS

Nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos atstovai – Gusevo centre prie Kristijono Donelaičio paminklo.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Lapkričio 9 d. Šeštadienis.


Geriausiems gimnazistams – išvyka į sostinę

Jauni žmonės, kurie tikisi ir nori daug gyvenime pasiekti, yra perspektyvūs, veržlūs bei atkaklūs. Jie stengiasi imti iš gyvenimo viską, kas yra geriausia, visur dalyvauti, keliauti, pažinti kitus miestus, daug pamatyti bei sužinoti.

Artimiau susipažinti su šalies sostine galėjo gabiausi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai. Už puikius praėjusių mokslo metų mokymosi rezultatus bei aktyvią popamokinę veiklą 3–4 klasių gimnazistai buvo paskatinti išvyka į Vilnių. Ją organizavo matematikos mokytoja Asta Spangevičienė bei fizikos mokytoja Audronė Žakienė.

Atvykę į sostinę, turėjome progą apsilankyti Valdovų rūmuose, kur galėjome pasigrožėti įspūdinga architektūra, paveikslų vaizdais ir žymių žmonių portretais, apžiūrėti Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę bei valdovų karūnas.

Europos kosmoso parodoje „Space expo“ susipažinome su kosmoso technologijų kūrimu, jų taikymu bei nauda visuomenei. Parodoje buvo pristatomos pavyzdinės Europos kosmoso programos GALILEO (nepriklausoma Europos palydovinės navigacijos sistema) ir EGNOS (Europos geostacionariosios navigacijos tikslinimo sistema). Tikimasi, kad sistemos atvers naujas rinkos galimybes ir prisidės prie ekonomikos augimo.

Kad galėtume nors trumpam pagyventi sostinės ritmu, mokytojos mums skyrė tris valandas laisvo laiko, per kurį dauguma apsilankė Pinigų muziejuje, rekonstruotame Bernardinų sode, užkopė į Gedimino pilies kalną ar Šv. Jonų bažnyčios varpinę, kiti vaikščiodami tiesiog gėrėjosi Vilniaus senamiesčiu.

Pavakare visi sugužėjome į Lietuvos mokslų akademiją, klausėmės paskaitos apie matematinį ir kompiuterinį bakterijų judėjimo modeliavimą. Įdomu tai, kad paskaitą mums skaitė Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, katedros vedėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas kybartietis Romas Baronas. Buvo labai džiugu klausytis savo kraštiečio analitinių įžvalgų.

Norinčiam pažinti pasaulį jaunam žmogui kiekviena išvyka duoda labai daug: leidžia nors kelioms valandoms atitrūkti nuo savo aplinkos kasdienybės, sužinoti ir pamatyti įdomių dalykų. Be abejo, sykiu kaupiamos žinios, atsiranda noras geriau mokytis, siekti kartais net ir neįmanomų tikslų, tobulėti kaip asmenybei.

Toma MIKELKEVIČIŪTĖ, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 3c klasės mokinė

Nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai apsilankė Valdovų rūmuose.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Spalio 10 d. Ketvirtadienis.


Gabių mokinių pagerbimo šventė Kybartuose

Birželis. Mokslo metai baigiasi. Perskaityta daug knygų, susipažinta su tai, kas buvo nežinoma, dalyvauta olimpiadose, konkursuose, džiaugtasi, o gal nusivilta. Rodos, visa, kas buvo, prabėgo akimirksniu. Dar keletas įamžintų akies mirksnių – fotografijų –  iš mokslo metų pabaigos šventės, prie kurių norisi įrašyti keletą žodžių.

Kiekvieno asmens pasiekimas turi būti įvertintas, esame įpratę, kad reikia juo džiaugtis. Visų pirma, džiugu, kad šviesios atminties Elenos Rožėnienės-Rozen premiją už labai gerus dalykų olimpiadų ir konkursų rezultatus pakeitė Pasaulio kybartiečių draugijos finansinė padėka. Dovanota 2500 litų suma buvo padalinta 23 gimnazistams ir gimnazijos vokaliniam ansambliui. Išties gera, kai gabių jaunų žmonių pasiekimai vertinami ne tik gimnazijos bendruomenės, bet ir tų – kurie ją garsino anksčiau. Taip, regis, kuriama nenutrūkstama tobulėjimo gija, perduodama ankstesnių kartų. Dėkojame Pasaulio kybartiečių draugijai už gimnazistų pasiekimų įvertinimą.

Taip pat šiais mokslo metais buvusios mūsų gimnazijos mokinės, pirmosios atkurtosios gimnazijos laidos abiturientės Eglės Leonavičiūtės, iniciatyva startavo projektas „Darau dėl savęs“, kurio tikslas – skatinti patenkinamai ir gerai besimokančių mokinių motyvaciją, siekti aukštesnių mokymosi rezultatų.

Sveikiname projekto nugalėtoją III d klasės mokinį Deividą Doršą, nuo praeitų mokslo metų dviem balais pagerinusį mokymosi rezultatus. Jam projekto koordinatorė įteikė privačių rėmėjų įsteigtą prizą – asmeninį kompiuterį.

Nuoširdžiai dėkojame projekto sumanytojai ir įgyvendintojai Eglei Leonavičiūtei, džiaugiamės jausdami jos paramą ir globėjišką rūpestį gimnazijai.

Mindaugas Bučinskas, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas


Gimnazistės džiugina puikiais pasiekimais

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija visuomet garsėjo itin glaudžiais santykiais su savo buvusiais mokiniais. Šiais metais vykusiame šalies jaunųjų filologų konkurse pirmos gimnazijos klasės ugdytinės Martina Saukaitytė ir Emilija Bruožytė, atlikdamos tautosakinę užduotį, į pagalbą pasitelkė prieš daugiau nei 40 metų gimnaziją baigusias Zitą Kuzmenskienę bei Eleną Bruožytę.

Merginų darbas respublikiniame konkurse buvo įvertintas trečiąja vieta.

M. Saukaitytei ir E. Bruožytei dalyvauti jaunųjų filologų konkurse pasiūlė jų lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černiauskienė. Merginoms reikėjo surinkti ir įrašyti kuo daugiau tautosakos pavyzdžių. Tai padaryti nebuvo itin sunku. Emilija nuo mažens augo dainingoje aplinkoje. Jos teta Elena nuolat dainuodavo įvairias karo, tremties, partizanų dainas. Dar būdama maža Emilija suko galvą, kaip šias gana retas dainas įrašyti, išsaugoti bei palikti ateičiai. Nusprendusi dalyvauti jaunųjų filologų konkurse, mergina atrado unikalią galimybę tai padaryti.

Kartu su bendraklase Martina ji paprašė savo tetos Elenos ir jos draugės Zitos, kad šios padėtų atlikti konkurso užduotį. Iš viso buvo įrašytos net 35 moterų sudainuotos senovinės dainos.

Įdomu tai, kad abi moterys prieš daugiau nei 40 metų baigė tą pačią Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją. Be to, 1964 m. ir Z. Kuzmenskienė, ir E. Bruožytė su mokyklos vaikų choru dalyvavo Lietuvos moksleivių dainų šventėje ir tapo laureatėmis. N. Černiauskienė džiaugėsi, kad jaunųjų filologų konkursui pateiktas gimnazisčių darbas yra tarsi mokyklos istorijos tąsa.

„Vaikystėje dainavau Kybartų kapeloje „Žemyna“, dabar groju orkestre „Kybartai“ ir dainuoju mokyklos ansamblyje. Atliekame visiškai kitokias dainas nei teko išgirsti ruošiant konkurso užduotį. Tai buvo be galo įdomu“, – teigė M. Saukaitytė.

Norėdamos įrašyti konkursui dainas, sužinoti atlikėjų biografiją ir paimti iš jų interviu, kybartietės moksleivės dirbo daugiau nei du mėnesius. Per tą laiką merginos jau buvo mąsčiusios viską mesti, tačiau ryžtas ir užsispyrimas nugalėjo. Galiausiai jų pastangos buvo įvertintos. Respublikiniame konkurse merginos pelnė trečią vietą.

Gimnazija turi ir daugiau mokinių, kuriais gali didžiuotis. Viena iš jų – trečios gimnazijos klasės ugdytinė septyniolikmetė Rūta Vaičelionytė. Šiais metais mergina jau antrą kartą dalyvavo konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorijos“. Pernai šalyje jaunoji istorikė užėmė trečią vietą, šiemet – antrą. Beje, Rūta vienintelė iš visų konkurso dalyvių pelnė krašto apsaugos ministro padėkos raštą.

Kita gimnazistė Gerda Šalčiūnaitė jau antrą kartą dalyvavo dainuojamosios poezijos konkurse. Pernai zoniniame etape ji buvo įvertinta kaip išskirtinio balso atlikėja. Siekti aukštesnio įvertinimo gimnazistei sutrukdė tai, kad ji neturėjo savo kūrybos dainos. Šiais metais į konkursą septyniolikmetė mergina vyko jau turėdama pačios sukurtą dainą. Nei rajoniniame, nei zoniniame etapuose solistei nebuvo lygių ir ji pateko į baigiamąjį šalies turą. Jame atlikėja taip pat pasirodė labai sėkmingai ir užėmė trečią vietą.

Penkiolikmetė Geda Murinaitė iš šalies technologijų olimpiados grįžo su pagyrimo raštu. Neoficialiai tai vertinama kaip ketvirtoji vieta. Tekstilės konkursui mergaitė pateikė pačios sukurtą galvos apdangalą – raištį. Kadangi olimpiadai buvo pristatyti beveik dvidešimties mokinių iš visos šalies darbai, Gedos užimta ketvirtoji vieta yra išties aukštas pasiekimas.

Autoriaus nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtinės (iš kairės) Emilija Bruožytė, Martina Saukaitytė, Geda Murinaitė, Rūta Vaičelionytė ir Gerda Šalčiūnaitė puikiai pasirodė šiais metais vykusiuose įvairiuose šalies konkursuose bei olimpiadose.

 Andrius GRYGELAITIS

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Birželio 1 d. Šeštadienis


Pedagogai mokėsi dirbti su oda

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje jau antrą kartą vyko praktinis seminaras „Sena-nauja“.

Į užsiėmimą sužinoti apie meninius odos dirbinius susirinko 15 dailės ir technologijų mokytojų iš mūsų rajono bei Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijos.

„Norinčiųjų tikrai buvo daugiau, tačiau dirbti didesnėje grupėje yra labai sunku, be to, neefektyvu“, – teigė seminaro sumanytoja ir lektorė, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos dailės ir technologijų mokytoja metodininkė Dalia Viliušienė.

Ji pasakojo, kad pagrindinis šių mokymų tikslas buvo populiarinti odos technologijas. D. Viliušienė vylėsi, kad išmokę patys dirbti su oda mokytojai šią patirtį perduos ir savo mokiniams, dailės ir technologijų pamokos bus įvairesnės, įdomesnės.

Tai – ne pirmas tokio pobūdžio seminaras mūsų rajone. Praeitais metais D. Viliušienė organizavo pedagogų susibūrimą, kurio metu mokė kolegas iš odos gaminti knygų bei sąsiuvinių skirtukus.

Šiais metais mokytojai mėgino daryti odines sagas. Vieniems tai pavyko geriau, kitiems gal ne taip sėkmingai, tačiau visi džiaugėsi naudingai praleidę laiką bei įgiję žinių.

„Mūsų rajone nėra daug su oda dirbančių pedagogų. Vis dėlto manau, jog ši situacija pamažu keisis. Matau, kad kai kurios mokytojos itin žavisi perspektyva perprasti šios medžiagos subtilybes, išmokti daryti įvairių dirbinių“, – sakė pašnekovė.

Pati D. Viliušienė yra viena iš nedaugelio rajono pedagogų, kuriančių iš odos. Dar praeitais metais ji buvo surengusi darbų parodą, kurioje eksponavo savo rankų darbo paveikslus iš odos.

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje turbūt vienintelėje rajone veikia neformaliojo ugdymo būrelis, kuriame mokoma odos darbų paslapčių. Užsiėmimus lanko 15 merginų. Anot būrelio vadovės D. Viliušienės, kai kurios mokinės dega šia veikla ir noriai imasi net pačių sudėtingiausių dirbinių.

Būrelyje merginos mokosi daryti odines dėžutes, sąsiuvinių bei knygų aplankalus ir skirtukus, sagas, paveikslus, įvairius aksesuarus. Kartais su šia medžiaga vaikai dirba ir per technologijų pamokas.

D. Viliušienė pasakojo, kad išmokti kurti iš odos nėra itin lengva.

„Pradedantieji paprasčiausią dėžutę gamina 2–3 mėnesius. Aišku, vėliau, įgiję specialių žinių ir patirties, jie viską daro žymiai greičiau“, – patyrimu dalijosi pedagogė.

Anot jos, rankdarbiai iš odos – gana brangus užsiėmimas. Nemažai kainuoja specialūs įrankiai, o ir pati oda nėra pigi.

„Kiaulės oda pigesnė už jaučio. Kaina taip pat priklauso nuo to, ar ji apdorota, ar ne. Mūsų rajone įsigyti jau paruoštos odos neįmanoma, tenka vykti į Kauną. Tiesa, visuomet yra kitų galimybių – dėvėtų drabužių parduotuvėse pilna odinių rūbų. Juos juk taip pat galima naudoti įvairiems darbams“, – sakė D. Viliušienė.

Pedagogė tvirtino, kad yra pasiryžusi patarti visiems, ketinantiesiems „prisijaukinti“ odą. Ji taip pat vylėsi, jog ateityje vėl pavyks surengti praktinių seminarų odos dirbiniais susidomėjusiems kolegoms.

Nuotr. Seminaro sumanytoja ir lektorė Dalia Viliušienė (kairėje) negailėjo mokytojoms naudingų patarimų.

Andrius GRYGELAITIS

 Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Gegužės 18 d. Šeštadienis

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian