Kybartų bendruomenė

  • 0

Kybartiečiai rengia turnyrą kraštiečio garbei

Gruodžio 8 d. Kybartų bendruomenė rengia šaškių turnyrą, kuriuo pagerbs kybartietį šaškininką, sporto meistrą, keturiskart Lietuvos šaškių čempioną Joną Sinkevičių.

Šį sporto meistrą bendruomenė ketino pagerbti jau seniai. Daug pastangų rinkdamas medžiagą apie jį įdėjo bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

Šaškininkas J. Sinkevičius gimė Kybartuose 1931 m. Įgijęs zootechniko specialybę dirbo tuomečiame Prano Eidukevičiaus kolūkyje galvijų fermų vedėju. Šaškėmis žaidė jau pirmosiose pokario Lietuvos šaškių pirmenybėse. Pačioje savo sportinės karjeros pradžioje ir vėliau aktyviai dalyvavo šaškių federacijos veikloje. Kybartietis buvo vienas iš stipriausių sporto draugijos „Nemunas“ šaškininkų, daugkartinis čempionatų nugalėtojas žaidžiant paprastomis ir šimtalangėmis šaškėmis. Gerą dešimtmetį J. Sinkevičius buvo nepakeičiamas įvairių Lietuvos rinktinių narys, dalyvaudavo šalies šaškių čempionatuose daugumoje sąjunginių šaškių varžybų.

Lietuvos šaškių čempionu jis tapo 1959 m., 1960 m., 1961 m. ir 1963 m.

J. Sinkevičiaus iki 1965 m. vadovautos Kybartų ir Vilkaviškio rajonų šaškininkų rinktinės sudėtyje žaidė kybartietė Konstancija Brovkienė (dukart Lietuvos moterų čempionė), virbalietis Jonas Navickas (daugkartinis Lietuvos ir „Nemuno“ draugijos įvairių šaškių varžybų nugalėtojas bei prizininkas), taip pat ir už Virbalį, ir už Vilkaviškį žaidęs Vytautas Brokas.

J. Sinkevičius dalyvaudavo sprendžiant šaškių sporto plėtros reikalus Lietuvos šaškių federacijoje ir „Nemuno“ sporto draugijoje, subūrė Kybartų ir Vilkaviškio rajonų komandas, joms vadovaudavo ir treniruodavo rinktinių narius. 1962–1963 m. treniravo vaikus Kybartuose. Pakeitęs darbą persikėlė į Ignaliną, kur dirbo vietinės kaimo sporto draugijos šaškių klube. Ten daug prisidėjo organizuojant ir populiarinant kaimo vietovių šaškių sporto renginius, neakivaizdines varžybas. Vėliau dirbo Kaune, kur kultūros namuose turėjo šaškių būrelį. Tuomečiame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), Maskvoje, Estijoje, Latvijoje, Kaliningrade žaisdavo už Tarybų Sąjungą.

J. Sinkevičius mirė 1993 m., palaidotas Virbalio kapinėse.

Jam pagerbti skirtos varžybos gruodžio 8-ąją vyks Kybartų bendruomenės namuose (J. Basanavičiaus g. 82). Dalyviai bus registruojami ten pat varžybų dieną, nuo 10 val. Varžybos prasidės 11 val.

Bus varžomasi dviejose amžiaus grupėse: iki 16 metų ir vyresnių negu 16 metų. Kviečiami mokantieji žaisti paprastomis šaškėmis. Ypač laukiami J. Sinkevičiaus mokiniai ir žaidusieji drauge su juo.

Registruotis į varžybas galima el. p. kybartubendruomene@gmail.com arba tel. 8 687 35 044 (Vytautas Miknevičius).

Nuotr. Sporto meistras Jonas Sinkevičius (dešinėje) buvo nepakeičiamas Lietuvos šaškininkų rinktinių narys.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2018-12-04


  • 0

Gyvybę palaiko geležinkelis ir muitinė

Kitais metais Kybartai švęs šimtmetį, kai jiems suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Šitam jubiliejui labai rimtai ruošiasi visa bendruomenė. Rengiamasi nustebinti ir vietos žmones, ir pasienio miesto svečius.

Švęs dvi dienas

Kaip pasakojo Kybartų seniūnas Romas Šunokas, švęsti ruošiamasi net dvi dienas. Pirmoji diena bus skirta neatsiejamai miesto istorijos daliai – futbolo klubui „Sveikata“. Jis įkurtas taip pat 1919 m. ir savo šimtmetį švęs kartu su visais kybartiečiais. Beje, „Sveikata“ – pirmasis futbolo klubas Lietuvoje. Jis pagrįstai gali didžiuotis ne tik giliomis tradicijomis, bet ir visu būriu šaliai nusipelniusių sportininkų, trenerių.

Antroji šventės diena bus skirta miesto istorijai, jo žymiems žmonėms ir įvykiams. Apsilankiusieji renginiuose galės daug sužinoti apie laikus, kai miestas kūrėsi, klestėjo, buvo sugriautas ir kilo iš naujo.

Klestėjo prie geležinkelio

Kybartų istorija įvairiaspalvė ir sudėtinga. XX a. pradžioje mieste gyveno apie 10 tūkst. gyventojų. Tai buvo tikrai didelis skaičius. Kybartai ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį ir iškilo Kybartų geležinkelio stotis. Ji buvo viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių šalyje, tiesa, iki 1965 m. vadinosi Virbalio (Veržbolovo) geležinkelio stotimi. Kartu buvo įkurta pasienio muitinė. Kybartai sparčiai augo ir, nustelbę Virbalį, tapo svarbiu prekybos punktu. Gaila, bet stotis neišliko, buvo subombarduota per karą. Kybartiečiai kolekcionieriai turi labai kokybiškų šio didingo statinio atvirukų. Juos ruošiamasi parodyti visuomenei.

Pasak seniūno R. Šunoko, geležinkelis miestui ypač svarbus ir šiais laikais. Kol Kybartuose veiks geležinkelis ir muitinė, mieste dar bus gyvybė ir jis nenunyks. Seniūno nuomone, provincijos miestų mažėjimas – neišvengiamas, tačiau Kybartuose prasideda ir baigiasi Lietuva, tad gyvasties ši vietovė neturėtų stokoti.

Svarbiausi įvykiai

Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. 1870 m. pastatyta sinagoga. XVIII a. pabaigoje Kybartuose veikė kaulamilčių gamykla, fotografijos ateljė, ligoninė, vaistinė, valsčiaus teismas, biblioteka, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. XX a. pradžioje pradėjo veikti triklasė mokykla, kuri vėliau išaugo į gimnaziją. Aišku, tai buvo daug anksčiau nei prieš šimtmetį. Kaimas, pavadintas Kybartų vardu, kūrėsi dar karalienės Bonos laikais, kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje.

– Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo, o 1950 m. jis buvo valsčiaus centras. 1919 m., Kybartams suteikus miesto teises ir privilegijas, ėmė steigtis mažos įmonėlės. Tais pačiais metais „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą, vėliau išaugusią į gimnaziją. Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai, tad 1919 m. yra data, labiausiai artima dabartinio miesto paveikslui, – pasakojo Kybartų seniūnas.

Per paskutinį šimtmetį mieste buvo dar daug svarbių įvykių. 1927–1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio Išganytojo bažnyčia. Šie miestas taip pat tapo paskutine vieta Lietuvoje, kur lankėsi Prezidentas Antanas Smetona. Per Antrąjį pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo, buvo likę vos 100 gyventojų. Tačiau miestas atsigavo. 1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1950–1959 m.

Kybartai buvo rajono centras. Klestėjo gamyba: sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas. Dabar iš pastarojo likę tik griūvantys pastatai.

Miesto dabartis

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Kybartų mieste gyvena apie 4700 žmonių. Bendra statistika nedžiugina – per praeitus metus sumažėjo 300 gyventojų, žmonių gimsta mažiau nei miršta.

Tačiau miestas gražėja ir daromas patogesniu gyventi. Seniūnas vardijo įgyvendintus darbus: pernai baigtas Kybartų miesto Mindaugo gatvės kapitalinis remontas, suremontuota J. Biliūno gatvės atkarpa, įrengiant automobilių stovėjimo vietas, šaligatvius, naują gatvės apšvietimą. Šioje gatvėje, šalia Kybartų pataisos namų, iškils naujas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas, taip pat atsiras stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė. P. Cvirkos ir Gedimino gatvėse įrengti du greitį ribojantys kalneliai bei išmanusis šviesoforas pagrindinėje miesto gatvėje. Išasfaltuota Laisvės gatvė, eksperimento tvarka sutvarkyta Vytauto gatvės 210 m atkarpa, įrodant, kad esama būdų taupyti lėšas. Pasirūpinta eismo saugumu mieste: nupirkti ir sumontuoti 2 sferiniai veidrodžiai Gedimino bei Dariaus ir Girėno gatvėse.

Tiesa, kai kurių darbų įgyvendinti nepavyks, nes tam negauta lėšų. Nevyks Kybartų stadiono rekonstrukcija, o seniūnijos ribose esančiame Kybeikių kaime nebus įrengta planuota apšvietimo linija.

Vis dėlto pagal priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ planuojama atlikti kitokius darbus: numatytas vidaus patalpų remontas Kybartų kultūros centre, bus įrengiamas jaunimo parkas, viešasis tualetas, automobilių stovėjimo aikštelė prie turgaus, sutvarkytos Eitkūnų ir Tarybų gatvių atkarpos.

Pagrindine problemine sritimi Kybartų seniūnijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, R. Šunokas įvardijo apleistus ir bešeimininkius pastatus bei prastą gatvių būklę. Vis dėlto daug gerų emocijų suteikia dažniau pasisiūlantys talkinti žmonės.

– Su tomis lėšomis, kokias gauname, Kybartų tikrai nepaversime rojumi. Niekada taip nebus, kad viskam užtektų pinigų ir būtų išpildyti kiekvieno pageidavimai. Išgelbėti miestą ir visą seniūniją gali tik supratimas, kad gyvenimas pagerės pakeitus požiūrį ir visiems bendrai tvarkantis nors aplink savo gyvenamąją vietą. Labai džiaugiuosi, kad žmonės sąmoningėja ir mažiau „šokdina“ seniūnijos darbuotojus dėl smulkmenų, kurias gali lengvai sutvarkyti patys.

Dirba miesto labui

Kybartuose yra miestui neabejingų žmonių. Daugiau nei dešimtmetį prasmingą veiklą knygų leidybos, muziejaus eksponatų rinkimo ir kituose darbuose tęsia Pasaulio kybartiečių draugija ir Kybartų miesto bendruomenė. Seniūnijoje veikia motokroso aistruolių įkurtas sporto klubas „Motobanga“, paslaugas teikia VšĮ „Impulsus“, kurios patalpose gyventojai gali mankštintis ir gauti profesionalių trenerių patarimų.

Pasienio mieste vis dažniau apsilanko įvairių turistinių grupių, susidomėjusių po geležinkelio stotimi esančiais požemiais, kitomis istorinėmis vietomis. Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius kartais priima net po kelias lankytojų grupes per savaitę.

Mieste veikia Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos Kybartų grupė, vienijanti apie 240 žmonių, turinčių negalią. Jos valgyklėlėje kasdien nemokamai maitinasi apie pusšimtis žmonių. Yra Vilkaviškio rajono žmonių su negalia reabilitacinis specialių menų centras „Gyvybės jėga“, keturios bažnytinės bendruomenės, Eucharistinio Išganytojo parapijos „Carito“ Kybartų grupė.

Ne vien miestas

Kybartų seniūnija – ne vien miestas. Apie 2 tūkst. žmonių gyvena kaimuose. Visos seniūnijos plotas yra didesnis nei 150 km². Teritorijoje yra 33 kaimai, iš kurių 8 – be gyventojų. Kybartų miestas užima 565 ha.

Seniūnijoje yra aštuonios kaimo bendruomenės: Šūklių, Bajorų, Vilkupių, Gudkaimio, Šiaudiniškių, Kybeikių, Matlaukio, Keturkaimio. Teritorija suskirstyta į devynias seniūnaitijas (septynios yra kaimuose, dvi – mieste). Kaip sakė seniūnas, kaimo bendruomenės – didžiulis pagalbininkas sprendžiant tų vietovių reikalus. Šitų organizacijų pirmininkai yra arčiausiai žmonių ir geriausiai žino, ko reikia kaimui. Dažnai vyksta bendruomenių pirmininkų, seniūnaičių susitikimai, svarstomos darbų atlikimo galimybės, gaunamų lėšų panaudojimas. Į juos kviečiami specialistai iš įvairių institucijų, įstaigų.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Pasak Kybartų seniūno Romo Šunoko, išgelbėti seniūniją gali tik pakitęs žmonių požiūris.

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-23.


  • 0

Lankstinukas vilioja aplankyti miestą

Miesto šimto metų sukakties, kuri bus minima 2019-aisiais, proga išleistas lankstinukas „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“.

Kaip sakė lankstinuko išleidimo iniciatorius, Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, leidinys nemokamai bus dalijamas kybartiečiams ir miesto svečiams. Nemaža dalis tiražo bus atvežta į Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrą.

– Išleidome 10 tūkstančių vienetų. Mums tai kainavo 500 eurų. Dalį lėšų, per 400 eurų, gavome iš nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondo pagal Savivaldybei pateiktą projektą. Kitą dalį susirinkome patys, – pasakojo V. Katkevičius.

Teksto ir beveik visų nuotraukų lankstinuke autorius – pats bendruomenės pirmininkas. Sumaketuoti leidinį padėjo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai.

Minėtame lankstinuke – praktiškai visas maršrutas, kuriuo jau kelerius metus po miestą ekskursantus vedžioja V. Katkevičius. Leidinyje – ir paminklas knygnešiams, ir garsioji geležinkelio stotis, jos požemiai, namas, kuriame gyveno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, cerkvė ir kiti objektai. Nemaža dalis lankstinuko skirta Prezidentui Antanui Smetonai. Pasak bendruomenės pirmininko, Prezidentas – neatsiejama Kybartų miesto istorijos dalis, nepaminėti šio žmogaus būtų buvę neteisinga.

Pernai ties ta Lieponos upelio vieta, per kurią į Vokietiją perėjo Prezidentas A. Smetona, Kybartų bendruomenė pastatė atminimo ženklą – lauko akmenimis išgrįstoje Lietuvos kontūro aikštelėje, apsodintoje tujomis ir kitais medeliais, tarp dviejų metalo atramų įtvirtino lauko riedulį su tekstu. Šis sumanymas taip pat yra skirtas Kybartų miesto šimtmečiui.

Svarbiausia, kad pirmininko iniciatyvą palaikė visa bendruomenė ir šis atminimo ženklas pastatytas savo jėgomis bei lėšomis. Medžiagų padovanojo ir patį ženklą pagamino paminklų dirbtuvių savininkas Vitas Špakauskas ir vietinis gyventojas Vytautas Juzumas, darbus atliko kybartiečiai Romas Gančarikas, Zenonas Ramanauskas, prisidėjo ir kiti. Bendruomenė sutvarkė šios vietos prieigas. Dabar šitas objektas visada rodomas ekskursantams.

Šimtmečio proga bendruomenė norėjo nudžiuginti miesto gyventojus ir parodyti kauniečių sukurtą spektaklį „Smetona“ pagal Gedimino Jankaus dramą „Kybartų aktai“. Kad gautų lėšų, rašė projektą Kultūros ministerijai, tačiau ji atsisakė finansuoti šį renginį, savo sprendimą pagrįsdama Lietuvos istorijos instituto argumentu – „netikslinga“. Kodėl netikslinga, kybartiečiams niekas nepaaiškino.

Pasak V. Katkevičiaus, Kybartų bendruomenėje nėra nei politikų, nei istorikų. Į detales gilintis ir vertinti istorines asmenybes – ne bendruomenės narių kompetencija. Pastatyti ženklą pasienyje kybartiečius paskatino pagarba istorijai ir iškilioms asmenybėms. Nesvarbu, kas ir ką apie tai galvotų.

Kaip sakė V. Katkevičius, kažkada garbaus amžiaus vietiniai gyventojai jam yra pasakoję įdomių smulkmenų iš 1940 m. birželio 15-osios vakaro įvykių Kybartuose. Tad jis savo pasakojimą ir ekskursiją visada pradeda nuo Kybartų geležinkelio stoties, nes būtent joje pirmiausiai stabtelėjo iš Kauno su palyda automobiliu atvažiavęs Prezidentas Antanas Smetona. Mat Rusijos imperijos laikais statyta stotis tuomet buvo didžiausia ir prabangiausia po Sankt Peterburgo. Joje apsistodavo ir pats Rusijos caras Nikolajus II, kai vykdavo į savo žmonos, Vokietijos princesės Aleksandros tėviškę. Na, o tarpukariu stotyje, kurios dabar išlikusi tik menka dalis, veikė geras restoranas, kuriame Prezidentas su palyda išgėrė arbatos ir užkando. Valstybės vadovas tuomet buvo pakviestas vakarienės į šalia stovėjusius ir dabar tebestovinčius tuomečio Kybartų burmistro Juozo Prapuolenio namus.

– Kaip savo prisiminimuose rašė Lietuvos kariuomenės brigados generolas ir valstybės veikėjas Kazys Musteikis, Prezidentas vis apgailestavo, kad Lietuva nepasipriešino sovietams ir vis kartojo norintis kuo ilgiau pasilikti tėvynėje. Už šitą gaišimą jis sumokėjo brangiai – iki šiol gyvais sovietmečio mitais apie vadinamąjį pabėgimą iš Lietuvos. Mažai kas įvertina faktą, kad Prezidento pasitraukimas iš šalies tapo teisine kliūtimi sklandžiai sovietizuoti Lietuvą, nes Kremlius tam tikslui buvo suplanavęs būtent A. Smetonos parašą, – pasakojo V. Katkevičius. – Mes pasitraukimo fakto nelaikome gėdingu ir savo vedamose ekskursijose aš jį minėjau ir minėsiu.

Per mėnesį V. Katkevičius po Kybartus palydi maždaug 7–8 grupes žmonių, norinčių geriau pažinti šį Lietuvos pasienio miestą. Už tai jis sakė imantis nedidelį atlygį – 20 eurų, kurie keliauja į bendruomenės kasą. Iš šių lėšų mokama už elektrą, pinigai naudojami bendruomenės reikmėms.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-09.


  • 0

Renka žinias apie šaškininką

Kybartų bendruomenė ruošiasi organizuoti šaškių turnyrą ir pagerbti kybartietį šaškininką, sporto meistrą, Lietuvos šaškių čempioną Joną Sinkevičių.

Jis gimė 1931 m. Kybarčiukuose, 1962–1963 m. dirbo Kybartų vidurinėje mokykloje, mokė vaikus žaisti šaškėmis.

J. Sinkevičius mirė 1993 m., palaidotas Virbalio kapinėse.

Bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius renka medžiagą apie šį žmogų. Turinčiųjų informacijos prašoma susisiekti tel. 8 612 85 242, el. p. kybartubendruomene@gmail.com.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-09


  • 0

Šimtmečiui skirti renginiai vis dar tęsiasi

Kybartų bendruomenės organizuotas renginys buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Renginys vyko Kybartų miesto parke, pagrindinis jo akcentas buvo komandinis šaškių ir šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo net 37 dalyviai iš Kybartų, Pilviškių, Virbalio, Vilkaviškio ir Marijampolės.

Šaškininkai žaidė šveicariška septynių ratų sistema. Asmeninėje įskaitoje geriausiai pasirodė Tomas Alkevičius iš Kybartų, laimėjęs trečią vietą, Raimundas Stankevičius iš Marijampolės, pelnęs antrą vietą, bei Vytautas Brokas iš Kybartų, iškovojęs pirmą vietą.

Komandinėje įskaitoje prizines vietas pasidalijo kybartiečių (pirma vieta) ir marijampoliečių (antra ir trečia vietos) komandos.

Tarp šachmatininkų geriausi buvo Matas Norkeliūnas iš Marijampolės (trečia vieta), Laurynas Miknevičius iš Kybartų (antra vieta) bei Rimvydas Šumskis, atstovavęs Pasaulio kybartiečių draugijos komandai ir pelnęs daugiausiai taškų.

Komandinėje įskaitoje prizines vietas pasidalijo Kybartų komanda (trečia vieta), Vilkaviškio (antra vieta) ir Pasaulio kybartiečių komanda (pirma vieta).

Renginyje buvo galima apžiūrėti tautodailininko Algirdo Kučinsko darbų parodą, kartu su Kybartų bendruomenės pirmininku Vitu Katkevičium leistis į ekskursiją „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“, pasivaišinti gardžia koše bei dalyvauti bėgime įvairiose amžiaus grupėse. Gera nuotaika dalijosi Kybartų miesto saviveiklininkai bei svečiai – šokių kolektyvas „Agatas“.

Šaškių ir šachmatų turnyro nugalėtojai ir greičiausi sportininkai buvo apdovanoti renginio globėjo Seimo nario Kęstučio Smirnovo taurėmis.

Ieva BOSEVIČĖ

Raimundo BRAZAIČIO nuotr. Renginio organizatoriai ir Pasaulio kybartiečių draugijos šachmatininkų komanda.

Publikuota: „Santaka“, 2018-07-31.


  • 0

Popietė požemiuose

Kybartuose vyko jau tradicija tampanti šventinė popietė „Atveriame istorijos puslapius“.

Antrąjį kartą ši šventė buvo surengta legendiniuose po Kybartų geležinkelio stotimi esančiuose požemiuose. Savo muzika susirinkusiuosius šildė moterų vokalinis ansamblis „Vakaris“ iš Vilkaviškio bei Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokiniai. Smuiku griežė kybartietė Rimutė Gliaubicienė.

Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius papasakojo, jog šie požemiai atrasti 2002 metais, kai tuometinį apleistą pastatą nuosavybės teise perėmė valstybė ir pradėjo jį renovuoti. Pastatas, kurį suprojektavo Prancūzijos architektai, yra pastatytas 1863 m., jame buvo įrengta geležinkelio stotis. Požemiai buvo skirti prekėms sandėliuoti. Net dešimt procentų Rusijos importuojamų ir eksportuojamų prekių keliavo per Kybartus. Istorijos puslapiuose rašoma, kad per šį sandėlį nelegaliai į Vokietiją buvo išgabenta 280 aukso luitų. Nors karo metu pastatas nukentėjo nuo dviejų sviedinių, tačiau šie požemių nesugriovė.

V. Katkevičius pasidžiaugė, jog ši unikali vieta po truputėlį tampa Kybartų traukos centru, ir dėkojo visiems bendruomenės nariams, prisidėjusiems prie požemių atnaujinimo darbų. Ateityje planuojama čia surengti vis daugiau ekskursijų ir renginių.

Popietėje dalyvavęs Seimo narys Kęstutis Smirnovas įteikė padėką Kybartų bendruomenės pirmininkui už iniciatyvumą ir istorijos vertybių puoselėjimą. Politikas dėkojo V. Katkevičiui už bendruomenės įtraukimą ir svarų indėlį organizuojant Kybartų miesto požemių atnaujinimo darbus.

Ieva BOSEVIČĖ

Publikuota: „Santaka“, 2018-04-20.


  • 0

  • 0

Seniūnijos kaimų bendruomenės atnaujins viešąsias erdves

Kybartų bendruomenė rūpinasi ne tik savo miesto poreikiais. Iš rajono Savivaldybės gavę per 5 tūkst. eurų, kybartiečiai nupirko įvairių daiktų, skirtų laisvalaikio vietoms praturtinti, ir išdalijo juos kaimų bendruomenėms.

Kybartų seniūnijoje šiuo metu veikia devynios bendruomeninės organizacijos. Ir nors kaimuose per projektus lėšų įvairiems projektams įgyvendinti buvo galima gauti lengviau negu miestui, visgi įruoštų vietų, kur žmonės galėtų leisti laisvalaikį, kaimuose vis dar trūksta.

– Seniūnijos bendruomenių atstovai dažnai susirenkame pasitarti dėl įvairių reikalų. Tad ir sprendimas rašyti paraišką ir bendruomeninei veiklai prašyti lėšų iš Vilkaviškio rajono savivaldybės „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 m. veiksmų plano įgyvendinimo“ programos, gimė visų sutarimu, – sakė Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius. – Pasitarėme, kam ko reikia, o kai gavome per penkis tūkstančius eurų, viską nusipirkome ir išsidalijome.

Taigi, atšilus orui seniūnijos kaimuose bus tvarkomos vaikų žaidimų aikštelės, užsėtos vejos, įrengtos futbolo aikštelės, pastatyta suoliukų ir kitų įrenginių.

Gudkaimyje, netoli įrengtos krepšinio aikštelės bei darželio teritorijos, bus sutvarkyta ir futbolo aikštė. Iš gautų lėšų nupirkta metalo, reikalingo vartams suvirinti, antikorozinių dažų. Taip pat įsigyta lauko palapinė, kuri pravers bendruomenei organizuojant renginius.

Keturkaimio kaimo bendruomenė Lauckaimio gyvenvietėje planuoja savo jėgomis susitvarkyti apleistą teritoriją, ją apželdinti, o atšilus orui sustatyti iš minėtų lėšų nupirktus penkis lauko suolelius, padėti smėlio dėžę vaikams.

Bajorų kaimo bendruomenės nariai prie Širvintos upės įsirengę poilsio zoną, kur jau yra pliažas, lauko tinklinio aikštelė. Dabar čia dar galės pasistatyti ir nupirktus lauko stalus bei suolus.

Pirkiniais džiaugiasi ir Šiaudiniškių kaimo bendruomenė. Jos pirmininkė Irena Senkuvienė sakė, kad nupirkta metalinių segmentų tvora bus aptverta teritorija prie mokyklos. Čia įrengta vaikų žaidimų aikštelė, todėl reikia labai saugoti mažuosius, kad jie neišbėgtų į gatvę. Be to, greta bus pastatyti ir už jau minėtas lėšas nupirkti keturi suoliukai.

Vilkupių kaimas taip pat džiaugiasi naujais pirkiniais. Greta bendruomenės namų pastatytos sūpuoklės, tuojau bus surikiuoti suoliukai.

Sūpynėmis ir sportine laipyne praturtėjo ir kaimyninė Šūklių kaimo bendruomenė.

Gustaičių kaime bendruomenės nariai suorganizavo talką ir sutvarkė erdvę, kurioje jau įrengta pavėsinė, suolai ir stalai, vyksta bendruomenės narių susibūrimai. Dabar čia galės žaisti ir vaikai.

Matlaukio kaimo bendruomenė savo teritorijoje įsirengė pavėsinę. Jų kaimynai kybeikiškiai pasikeitė bendruomenės namų fasadines duris ir įsigijo sūpuokles bei suoliukų.

Patys kybartiečiai žmonėms su atžalomis pasibūti mieste pritaikė dvi erdves: Kudirkos Naumiesčio ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse, prie daugiabučių namų. Čia pastatyti suoleliai, sūpynės bei smėlio dėžė.

Kybartų bendruomenės pirmininkas V. Katkevičius pasidžiaugė, kad visus darbus įrengiant ir tvarkant teritorijas, statant įrenginius atliko patys bendruomenių žmonės.

Bendroms reikmėms iš minėtų lėšų dar įsigyta ir didelė lauko palapinė bei Kybartų seniūniją reprezentuojanti atributika. Ji bus reikalinga pasipuošti, kai visos bendruomenės dalyvaus rajoniniuose, respublikiniuose renginiuose.

– Kasmet dalyvaujame derliaus šventėse, patys organizuojame sportines, šeimų šventes, tad tokių dalykų mums jau seniai reikėjo, – sakė V. Katkevičius. – Atributika papuošime savanoriaujančius žmones. Pastebiu, kad po tokių renginių savanorių daugėja. Žmonėms patinka būti naudingais. Šią vasarą, Mindaugo karūnavimo dieną rengsime didelį atvirą šachmatų turnyrą miesto parke, tad ir palapinė, ir atributika mums labai pravers.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Vito KATKEVIČIAUS nuotr. Vilkupių kaimo bendruomenė praturtėjo dailiomis sūpynėmis.

Publikuota: „Santaka“, 2018-04-06.


  • 0

Šachmatų turnyras pritraukė daug įvairaus amžiaus dalyvių

Praeitą šeštadienį Kybartų bendruomenė į kalėdinį turnyrą sukvietė šachmatininkus iš Kybartų, Alvito, Virbalio, Vilkaviškio, Pilviškių. Dalyviai varžėsi dėl prizų, kuriuos įsteigė bendruomenės taryba.

Turnyre, vykusiame bendruomenės namuose, dalyvavo 30 įvairaus amžiaus žaidėjų. Pasak organizatorių, jaunieji šachmatininkai savo žaidimu nė kiek nenusileido suaugusiesiems. Varžybų prizininkai apdovanoti taurėmis, medaliais, diplomais, padėkos raštais, asmeninėmis dovanomis

Geriausiai sekėsi kybartiečiui Mindaugui Giedraičiui, kuris surinko 7 taškus ir tapo kalėdinio turnyro nugalėtoju. Antrą vietą užėmė vilkaviškietis Stasys Kružinauskas (5,5 tšk.). Trečioje vietoje liko Rokas Pauža, irgi surinkęs 5,5 taško. Ketvirtas buvo kybartietis Saulius Šlivinskas.

Tarp jauniausių žaidėjų geriausiai sekėsi Austėjai Murauskaitei. Mergaitė surinko 4,5 taško. Paulius Sabaliauskas, Arnas Bikauskas ir Alfredas Gedžius pelnė po 4 taškus.

Sportininkus sveikino ir apdovanojimus įteikė bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

– Mokslas įrodė, kad šachmatai gerina atmintį, lavina operatyvų mąstymą, protą, vaizduotę, stiprina įgūdžius priimti savarankiškus sprendimus. Tikimės, jog šis turnyras taps tradiciniu ir jame dalyvaus dar daugiau šachmatų žaidimo entuziastų, – vylėsi V. Katkevičius. – Nuoširdžiai dėkojame mūsų nuolatiniams talkininkams: Vytautui Miknevičiui už teisėjavimą bei Vitaliui Šidiškiui už pagalbą organizuojant šį turnyrą.

Bendruomenės pirmininkas sakė, kad kitais metais tokį turnyrą ketinama suorganizuoti plačiajai visuomenei vasarą, miesto parke.

„Santakos“ inf.

Nuotr. Turnyre dalyvavo trisdešimt šachmatininkų.

Publikuota: „Santaka“, 2017-12-16.


  • 0

Nuovadoje įsikurs globos namų padalinys

Buvusioje Kybartų policijos nuovadoje jau nuo pavasario tuščia. Vietiniai žmonės svarsto, kodėl šiose neblogai išsilaikiusiose, prižiūrėtose patalpose nieko nedaroma. Pastatas jau pradėtas niokoti, nuo langų lupinėjamos skardos, primėtyta šiukšlių.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė sakė, jog jau yra nuspręsta, kad šiose patalpose, pirmajame aukšte, bus įkurdinti vaikų globos įstaigų ugdytiniai.

– Dar pavasarį Savivaldybėje buvo svarstyta mintis vaikų reikmėms pritaikyti buvusios Kybartų policijos nuovados patalpas. Jos pasirinktos dėl to, kad šalia – vaikų lopšelis-darželis su lauko žaidimų įrenginiais, pavėsinėmis. Į bendruomeninių globos namų padalinį pirmiausia išsikels patys mažiausi vaikų globos namų gyventojai su sesėmis ar broliais, – sakė D. Riklienė. – Jau yra parengtas techninis projektas, nupirkta ekspertizė, kuri dabar grąžinta pataisyti, ir bus imtasi darbų.

Pastato likimu susirūpinusi ir Kybartų miesto bendruomenė, turinti patalpas antrajame aukšte ir mansardoje. Bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius pasakojo, jog dabar, kai atšalo, visas statinys liko praktiškai nekūrenamas, nes bendruomenė savo patalpas dujiniais šildytuvais pašildo tik vykstant renginiams.

– Anksčiau, kai apačioje veikė nuovada, mums irgi buvo jaukiau, nereikėjo tiek šildyti, o dabar patalpose jau jaučiama drėgmė. Kai pašildome savo kabinetus ir salę, ant sienų kaupiasi kondensatas, jos rasoja, tad su nerimu laukiame šaltesnių orų. Mes nesame pajėgūs nuolat šildyti visą aukštą. Neturime tam lėšų, juolab kad iš apačios veržiasi šaltis, – sakė V. Katkevičius.

Bendruomenės patalpose savo kambarėlį repeticijoms turi moterų vokalinis ansamblis „Gija“, salėje įkurtas nedidukas atminimo muziejus vietiniam tautodailininkui Kajetonui Eismontui atminti. Mansardoje bendruomenė nori įruošti muziejų iš kybartiečių surinktų miesto istorijos eksponatų. Kadangi patys gražiai susiremontavo patalpas, jų rūpestis dėl „verkiančių“ sienų – gana pagrįstas.

Tačiau, kaip teigė D. Riklienė, šįmet darbai pradėti tikrai nebus, tad bendruomenei šią žiemą teks prakentėti ir rūpintis patiems, kad nesupelytų sienos. Savivaldybėje pradėta įgyvendinti institucinė vaikų globos pertvarka, kurios viena iš krypčių – reorganizuoti Kybartų vaikų globos namus, turėtų būti baigta tik iki 2020 m.

Šiuo metu Vilkaviškyje, Nepriklausomybės gatvėje, yra nupirktas keturių kambarių butas, kuris pritaikomas gyventi vaikų namų globotiniams, lankantiems Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių. Jaunuoliams nereikės važinėti į mokymo įstaigą iš Kybartų vaikų globos namų.

Priminsime, jog remiantis pertvarkos planu, vaikai, kurių neaugins tėvai ar globėjai, gyvens ne po vienu stogu didelėje įstaigoje, bet bendruomeninių globos namų padaliniuose. Nepilnamečiai bus apgyvendinti butuose ar namuose įvairiose rajono vietovėse po šešis, daugiausia – po dešimt viename būste.

Savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas Budinčio globotojo veiklos organizavimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje tvarkos aprašas. Ieškoma globėjų, kurie priimtų vaikus į savo šeimas. Jų pakankamai neradus, bus steigiami bendruomeninių globos namų padaliniai. Vieną iš jų ir numatyta įkurdinti buvusios Kybartų policijos nuovados pastate.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Bendruomenės namų salėje įkurtas nedidukas atminimo muziejus tautodailininkui Kajetonui Eismontui atminti.

Publikuota: „Sankata“, 2017-12-16.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian