Kybartų kultūros centras

  • 0

Miestą aplankė bažnyčios statytojo vaikaitis

Praeitą savaitę Kybartuose lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis Vytenis Kuraitis. Svečio senelis Viktoras Jonas Kuraitis šiame pasienio mieste yra dirbęs Lietuvos banko Kybartų skyriaus valdytoju.

Kartu su žmona Joan Parsons Kuraitis bei dukterimis Kristina Kennedy ir Jonathan Aubry svečias pirmiausia užsuko į Kybartų kultūros centrą, kur 1923 m. birželio 11 d. buvo įsteigtas ir veikė Lietuvos banko Kybartų skyrius. Juos priėmė ir kelias valandas po senelio kažkada gyventą miestą vedžiojo Kybartų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Andželika Micutienė.

Kuraičių šeima apžiūrėjo centro pastatą, kuriame daug metų iki pat mirties dirbo Vytenio senelis, domėjosi, kokie kolektyvai čia susikūrę, klausėsi darbuotojų pasakojimų, vartė jų ir bibliotekininkių surinktas senas fotografijas.

Bankininko vaikaitis pats nemažai papasakojo apie miestui nusipelniusį savo senelį, žadėjo atsiųsti senų giminės nuotraukų, kad papildytų kultūros centro archyvą.

Kybartiečiai stebėjosi, kad Amerikoje gyvenantis V. Kuraitis puikiai kalba lietuviškai ir nuoširdžiai domisi savo kilme.

Ryšį su Kybartų kultūros centru V. Kuraitis užmezgė per Vilniaus turizmo centrą, į kurį kreipėsi atvykęs į sostinę aplankyti giminaičių.

A. Micutienė Kuraičių šeimą palydėjo ir į Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčią. Čia esančioje kriptoje yra palaidotas 1935 m. miręs Vytenio senelis V. J. Kuraitis, buvęs vienu iš penkių šios bažnyčios statymo komiteto narių.

Minėtas komitetas susitelkė 1923 m. Jame, be V. J. Kuraičio, buvo tuometis Kybartų parapijos klebonas kun. Stanislovas Čepulis, miesto burmistras Česlovas Jaronimas Budrevičius bei ūkininkai Juozas Prapuolenis ir Jonas Orantas. Jie nuveikė didžiulį darbą – nupirko tinkamą žemės sklypą, rūpinosi parengti modernios bažnyčios projektą, surinko lėšas statybai ir organizavo darbus, kurie truko net penkiolika metų.

Įdomu tai, kad iš pradžių šventovei statyti norėta pirkti sklypą Rambyno gatvėje, bet vėliau buvo persigalvota. Nutarta pirkti 4,5 ha valdą Senapilės gatvėje, ten, kur dabar stovi Eucharistinio Išganytojo bažnyčia.

Didelis sklypas tuomet priklausė Lietuvos geležinkelių valdybai. Dalį sklypo nupirko bažnyčios statymo komitetas.

Rengti projektą buvo pasamdytas tuo metu jau pagarsėjęs architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Iš pradžių bažnyčioje ketinta įrengti šešis modernių formų altorius. Galutinai suprojektuoti buvo didysis ir Šv. Teresėlės koplyčios altorius. Po didžiuoju altoriumi įrengtas rūsys su penkiomis kriptomis, skirtomis bažnyčios statymo komiteto nariams laidoti. Vienoje iš jų amžinojo poilsio atgulė V. Kuraičio senelis V. J. Kuraitis.

Kelias valandas Kybartuose viešėjęs V. Kuraitis apsilankė Pasaulio kybartiečių draugijos įsteigtoje Algimanto Kezio galerijoje, kurioje eksponuojami garsaus išeivijos fotomenininko darbai, sukaupta nemažai medžiagos apie senuosius Kybartus.

Svečių šeima aplankė Kybartų geležinkelio stoties požemius, pasivaikščiojo miesto gatvėmis.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Nuotr. Kultūros darbuotoja Andželika Micutienė (kairėje) pasitiko bei ekskursijoje po miestą lydėjo Amerikos lietuvį Vytenį Kuraitį su žmona Joan Parsons Kuraitis ir dukterimis Kristina Kennedy, Jonathan Aubry.

Taip tarpukariu atrodė Lietuvos banko Kybartų
skyriaus rūmai, kuriuose vėliau įsikūrė kulturos
darbuotojai.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-17.


  • 0

Sužavėjo Pajevonyje sukurti menininkų darbai

Kybartų kultūros centre į menų studiją „Smiltys“ mėgėjus dailininkus subūrusi Aušrinė Dubauskienė kasmet surengia tarptautinį dailės plenerą. Jau antra vasara pagrečiui pleneras vyko Pajevonyje, apsuptame mistinių piliakalnių ir civilizacijos dar nepaliestos gamtos, žmonių ir pastatų. Šiemetinio plenero-edukacijos tema buvo „Mūsų žemė mena“.

Į menų studijos „Smiltys“ vadovės A. Dubauskienės organizuojamus plenerus kasmet atvyksta mėgėjai dailininkai ne tik iš Lietuvos – Marijampolės, Vilkaviškio, Kybartų, bet ir iš Kaliningrado srities (Rusija), iš Lenkijos.

Liepos 27-ąją buvo surengta per plenerą-edukaciją „Mūsų žemė mena“ sukurtų darbų paroda.

Žiūrovai liko sužavėti to, ką sukūrė menininkai stovyklos Pajevonyje dienomis. Dailininkų kūriniai alsuoja spalvų žaisme, simboliais, kūrybiniuose darbuose „kalba“ miestelyje surasti ir nutapyti seni daiktai, parodomos sudužusio ąsočio ar gamtos subtilybės, pakeri žinia, perduodama iš praeities į netobulą ateitį.

Išsiskyrė menininkių Irenos Šunokienės ir A. Dubauskienės darbai, per spalvą, daiktą, potėpį prakalbinantys žiūrovą.

I. Šunokienė geba detalėje įžvelgti gilią prasmę, jos paveikslai alsuoja mistika, dieviška ramybe ir sugestyvumu. A. Dubauskienės kūryba žavi giliu ekspresyvumu, simbolika, darbai pilni susimąstymo apie menamas ir tikrąsias vertybes, potėpiai žadina viltį, liūdesį, ilgesį.

Savaip Pajevonio apylinkes į paveikslus perkėlė viešnios iš Lenkijos ir Rusijos.

Tapytojos Alicijos Barbaros Czarneckos-Zyskowskos iš Barčevo (Lenkija) darbuose atsispindi kūrėjos tėvynės spalvos, į paveikslus atkeliavusios iš valstybinių simbolių, vėliavos, Lenkijos gamtos, bet alsuojančios lietuviško peizažo kerais.

Kūrėjai iš Gusevo (Kaliningrado sr.) Margaritai Batyasovai patinka lietuvių meilė savo kraštui, jo gamtai. Daug minčių menininkei sukėlė prie Kunigiškių piliakalnio rymanti skulptūra – ją įamžinusi, savo darbą pavadino „Sargyba“.

Plenero dalyviams ir svečiams įspūdį paliko Lino Lukoševičiaus kuriama Vyčio skulptūra. Seniūnas Gediminas Bisikirskas tikisi, kad šis darbas minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį papuoš Pajevonio miestelio aikštę.

Plenero dalyvius parodos atidaryme pasveikino Kybartų kultūros centro direktorė Asta Venckienė, kūrybinės sėkmės linkėjo rajono meras Algirdas Neiberka ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas.

Iš kaimyninių šalių ir Lietuvos į plenerą susirinkę menininkai sakė, kad visus metus laukia tos dienos, kai menų studija „Smiltys“ vėl suburs juos kurioje nors įstabioje Vilkaviškio krašto vietovėje.

Antanas ŽILINSKAS

Autoriaus nuotr. Visi kartu: ir plenere dalyvavę menininkai, ir jų svečiai.

Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Publikuota: „Santaka“, 2018-08-03.


  • 0

„Aš taip jūsų laukiu…“

Kai su Dalija Karkiene kalbėdavomės telefonu, ji vis kviesdavo: „Atvažiuokite, aš taip jūsų pasiilgau, atvažiuokite padainuoti.“

Ilgai puoselėjome svajonę aplankyti netikėtos negalios užkluptą savo bičiulę Daliją, pažįstamą daugeliui kybartiečių, buvusią ilgametę rajono Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovę, mūsų ansamblio narę. Daug esame kartu keliavę, dainavę… Likę daug gražių prisiminimų ir jautėme jai ilgesį.

Neseniai pavyko įgyvendinti seną svajonę: nuvykome į specialiąją socialinės globos įstaigą – Tremtinių namus, kuriuose šiuo metu gyvena D. Karkienė, ir surengėme koncertą. Už sklandžią kelionę į Vilnių esame dėkingi šių namų vadovams – direktoriui Daliui Bitaičiui ir jo pavaduotojai Aušrai Makaravičiūtei bei paslaugiam vairuotojui Andriui.

Mums išvykstant į Tremtinių namus visi, kas apie tai žinojo, prašė perduoti kybartietei kuo geriausius linkėjimus, lauktuves, gėlių žiedus. Susitikimas su Dalija buvo mielas: džiaugsmas, apsikabinimai, pasikalbėjimai…

Pasiklausyti mūsų dainų į salę susirinko visi gyventojai ir darbuotojai. Jautėme vieni kitų artumą, širdį glostė gausūs plojimai už kiekvieną dainą. Gražius padėkos žodžius mums išsakė šios įstaigos vadovai, gėlių puokštę jie įteikė ansamblio „Vaivora“ vadovei Irmai Menčinskienei.

Mes taip pat esame dėkingi šiems žmonėms už nuoširdų priėmimą. Po koncerto dar ilgai visi bendravome prie vaišių stalo, kalbėjomės, dalijomės įspūdžiais. Liūdna buvo atsisveikinti su Dalija, kuri prašė nepamiršti perduoti linkėjimus kybartiečiams. „Padėkokite gerbiamam klebonui Vaidotui, Aldutei, Elenytei, mano bibliotekininkėms už tai, kad manęs nepamiršta“, – atsisveikindama sakė D. Karkienė.

Išsiskyrėme su viltimi vėl pasimatyti.

Irena BACEVIČIENĖ

Nuotr. Kybartiečiams gerai pažįstamą Daliją Karkienę Vilniuje aplankė Kybartų kultūros centro moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ narės.

Publikuota: „Santaka“, 2018-07-05.


  • 0

Žiūrovai sėdės patogiau

Prieš keletą dienų Kybartų kultūros centras gavo progą pasikeisti visas žiūrovų salėje esančias kėdes į naujas.

Dabar į renginius atvykę žiūrovai sėdės minkštai ir patogiai, o ir estetinis vaizdas – visai kitas. Senosios medinės kėdės kultūros centrui tarnavo net 54 metus, todėl dabar nauju pirkiniu džiaugiasi visas kolektyvas.

– Pirkiniai atvežti balandžio 17 dieną. 230 raudonu audeklu aptrauktų kėdžių atkeliavo tiesiai iš Lenkijos fabriko, – sakė Kybartų kultūros centro direktorė Asta Vencienė.

Kybartiečiai su fabriku atkakliai derėjosi, tad su atvežimo paslauga visa siunta kainavo 4910 eurų, o viena kėdė – tik apie 20 eurų. Lėšų pirkiniui skyrė Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Nuotr. Raudonos kėdės labai pagyvino Kybartų kultūros centro salės vaizdą.

„Santakos“ inf.


  • 0

Valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiame kartu

Kybartiečiai stengiasi būti aktyvūs ir kartu su visa Lietuva švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Vasarį Kybartų kultūros centras prisijungė prie akcijos „Apkabinkime Žemę 2018. Lietuva dėkoja“. Jos organizatoriai kvietė padėkoti valstybėms, kurios 1992 m. pripažino Lietuvą kaip savarankišką, nepriklausomą valstybę. Prie šios akcijos prisijungė „Saulės“ progimnazijos bei Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai. Pasirūpinome Azerbaidžano šalies atributika, o mokiniai, sustoję į širdelės formos ratą, tarė AČIŪ Azerbaidžano valstybei, kuri Lietuvai labai svarbiu ir sunkiu laiku išdrįso pasakyti: „Lietuva, mes pripažįstame Tave kaip valstybę ir nuo šiol Tu esi lygiateisė narė pasaulio šalių šeimoje.“ Šią akimirką užfiksavome nuotraukose, kurias kartu su padėkos laišku išsiuntėme Azerbaidžano Khazaro universitetui, teigdami, jog savo laisvoje šalyje esame laimingi bei vieningi.

Kovo 11-ąją Kybartų kultūros centras pakvietė žmones švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vyko Vytauto Mačiulaičio fotografijų paroda „Laisvės kovų takais“, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Autorius pristatė savo darbus, akcentavo, kad ši paroda – tai jo padėka kovotojams už laisvę, tai siekis eiti savo protėvių kovų keliais, saugoti jų atminimą, puoselėti lietuvybę.

Vėliau kybartiečiai ir svečiai buvo pakviesti į vokalinės muzikos festivalį „Dainuojam Lietuvai“. Nuotaikingai koncertą pradėjo mažiau nei prieš du mėnesius susibūręs Kybartų kultūros centro vaikų popchoras. Iškilmingai sugiedota „Tautiška giesmė“, šventinius sveikinimus ir palinkėjimus išsakė Seimo narys Kęstutis Smirnovas, Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Seimo narys K. Smirnovas įteikė padėkas gydytojai Žilvinai Urbonavičienei, vokalinių ansamblių „Aušrinė“ ir „Vaivora“ bei vaikų popchoro vadovei Irmai Menčinskienei, Kybartų kultūros centro darbuotojams. Taip pat mūsų kolektyvui padovanojo 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopiją.

Koncerte pasirodė vokaliniai ansambliai „Gija“ (vad. D. Borkertienė), „Vaivora“ ir „Aušrinė“ (vad. I. Menčinskienė), „Šypsena“ ir „Jovaras“ (vad. N. Gardauskienė), „Savito“ (vad. A. Burbulienė), Girėnų kapelos vyrų kvintetas (vad. N. Klimauskienė).

Koncerto pabaigoje vokalinių ansamblių vadovams meras A. Neiberka įteikė padėkas.

Skambant nuotaikingos Marijampolės kultūros centro vokalinio ansamblio „Savito“ atliekamos dainos „Tu, Lietuva“ pakartojimui, dainavo, plojo visa salė: ir į sceną išėję visi atlikėjai, ir žiūrovai.

Dėkodama visiems renginio dalyviams ir žiūrovams sakau: taip gera būti kartu!

Nuotr. Bendra daina suvienijo ir atlikėjus, ir žiūrovus.

Asta VENCIENĖ
Kybartų kultūros centro direktorė

Publikuota: „Santaka“, 2018-03-16.


  • 0

Švenčiame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui Virbalis ir Kybartai pradėjo ruoštis gerokai prieš vasario 16-ąją. Minint Lietuvos šimtmečio metus kybartietės ir virbalietės susibūrėme ir dalyvavome projekte ,,Lietuvai 100-sveikas, mažyli“, kurį skelbė Vilkaviškio krašto VVG. Akcijos metu numegzta 26 poros trispalvių kojinyčių, kurios jau pasiekė Vilkaviškio gimdymo skyriaus naujagimius.

Šie metai Virbaliui ypatingi, todėl ir ,,papuošti“ ypatingai – Magdeburgo teisių suteikimo 425 m. sukaktis. Bendruomenės ,,Virbalio vartai“ dėka, gigantiškomis trispalvėmis papuošta seniūnijos, kultūros namų, bendruomenės namų ir parapijos bažnyčios pastatai. Negana to, bendruomenės moterų klubo iniciatyva papuošti pagrindinės (Vilniaus g.) elektros stulpai (28 vnt). Bendruomenės namų trispalvę puošia 100 iš molio pagamintų spynų (L. Vasiliauskienė), kultūros namų fasadinę pusę puošia A. Dirsės tapytas paveikslas iš ciklo ,,Virbalis senose fotografijose“.

Šimtmečio renginių ciklas vasario 15-osios rytą prasidėjo Virbalio miesto darželyje. A. Snabaitienės (seniūnijos socialinė darbuotoja) iniciatyva su globojamų šeimų vaikais pasveikino Lietuvą į orą paleisdami 100 balandžių, o ikimokyklinukai ,,Spinduliukų“ grupės vaikai ir pedagogė A. Lasevičienė uždegė 100 trispalvių savos gamybos žvakių. Vėliau Virbalio pagrindinės mokyklos ugdytiniai kartu su Kybartų kultūros centro Virbalio kultūros namų moterų vokaliniu ansambliu ,,Vėjūna“ dovanojo koncertą Lietuvai ir virbaliečiams. Vasario 16 – osios rytą į Virbalio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią rinkosi parapijiečiai, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvą ir čia gyvenančius žmones. Po šv. Mišių skambėjo arfininkės V. Smailytės ir bosinio tromboniniko S. Karkos koncertas.

Kybartiečiai vasario 15 – ąją nešini vėliavomis ir tautine atributika rinkosi į pagrindinę Kybartų miesto J. Basanavičiaus gatvę. Visoje gatvėje skambėjo dainos apie Lietuvą. Susirinkusieji jungėsi į ,,Vienybės grandinę“, kurią organizavo Kybartų Saulės progimnazijos ir K. Donelaičio gimnazijos pedagogai, pakviesdami ne tik visas ugdymo įstaigas veikiančias Kybartuose, bet ir visus kybartiečius.

Kybartai švęsdami Lietuvos gimtadienį, vasario 16 – popietę rinkosi į Kybartų eucharistinio išganytojo bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios.

Po Mišių pakviesti miestiečiai ir svečiai būriavosi prie seniūnijos, kur vyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija ir trumpas minėjimas. Čia VSAT Pagėgių rinktinės Kybartų užkardos pasieniečiai iškilmingai pakėlė vėliavas, sugiedojo LR himną. Sveikinimo žodį tarė miesto seniūnas R. Šunokas, seimo narys K. Smirnovas pasveikino su Lietuvos gimtadieniu ir Vinco Basanavičiaus anūkei Teresei Basanavičiūtei įteikė padėkos raštą, bei istorinę vėliavą. Tuo pat metu Kybartų gaisrinės kieme, būriavosi žmonės, kur vyko pilietinė akcija. Iniciatyvos autorė, subūrusi grupę žmonių, tai Kybartų seniūnija, Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kybartų komanda, Kybartų-Virbalio motociklistai, UAB Darna, futbolo klubas ,,Sveikata“, UAB „Baltled“ papuošė trispalve vėliava Kybartų gaisrinės bokštą, ši vėliava kabos visus 2018 m.

Po iškilmingų vėliavų pakėlimo visi rinkosi į Kybartų kultūros centrą. Ten taip pat laukė ,,staigmena“. Negana to, kad nuo sausio 13 iki vasario 16 eksponuojama Zino Kazėno – Zika gotografijų paroda ,,Lietuva-laisvės šalis: 1988 – 1991″, Pasaulio kybartiečių draugijos dovana kybartiečiams, greta unikalios parodos puikavosi – 1918 m. vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo kopija (1m x  4,5m).

Visus kybartiečius ir miesto svečius po koncerto renginio vedėjas kvietė pasirašyti po aktu taip parodyti, kad mes tikrai mylim savo gimtą kraštą (visus 2018 m. visų renginių metu bus galima pasirašyti po akto kopija, o kitais metais padovanoti šimtmetį švenčiantiems Kybartams). Koncerte, kurį vedė aktorius kybartietis A. Žemaitaitis ,,prabėgo“ visa Lietuvos istorija nuo raštiško paminėjimo iki šių dienų. Iškilmingai įžygiavus orkestrui ir šokėjoms koncertas prasidėjo LR himnu. Įspūdingomis choreografijomis ir dainomis renginį papuošė Kybartų kultūros centro kolektyvai, vadovės I. Šunokienė ir R. Gliaubicienė, moterų vokalinis ansamblis ,,Gija“, vadovė D. Borkertienė.

Greta Ališauskaitė


  • 0

  • 0

Unikali Zino Kazėno-Zikos paroda Kybartuose

Zinas Kazėnas nuo 1972 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, nuo 1988 m. – laisvai samdomas fotomenininkas. 1988-1991 m. Zinas Kazėnas buvo Sąjūdžio Informacinės Agentūros (SIA) fotografu.

Fotografijose užfiksuotos akimirkos iš daugiau nei dviejų šimtų Sąjūdžio laikotarpio piketų, mitingų, akcijų. Per trejus metus fotografas apsilankė    250-tyje mitingų ir akcijų, vykusių Lietuvos miestuose, miesteliuose, sukaupė daugybę medžiagų.

Įspūdingiausias fotografo darbas – merginos, vardu Leokadija, kuri virš sovietų armijos kariškių galvų išdidžiai mojuoja Lietuvos trispalve –  nuotrauka.

Fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988-1991“ – tai Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Zino Kazėno ir fondo Azzara dovana Lietuvos   žmonėms Lietuvos nepriklausomybės 25-erių metų proga. Kartu tai yra priminimas, jog laisvė yra ne duotybė, o vertybė.

Šios unikalios nuotraukų parodos ekspozicijos vyks:

Iki sausio 26 d. – Kybartų kultūros centre;
Sausio 27–vasario 10 dienomis – Vištyčio regioninio parko lankytojų centre;
Vasario 11-17 dienomis – Kybartų kultūros centre;
Vasario 19-28 dienomis – Vilkaviškio kultūros centre.

Už parodą dėkojame Pasaulio kybartiečių draugijai


  • 0

„Vaivora“ dainomis palydi broliams Vailokaičiams skirtus renginius

Kybartų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“, vadovaujamas Irmos Menčinskienės, Kaune dalyvavo renginyje broliams Jonui ir Juozui Vailokaičiams pagerbti.

Kauno „Ąžuolyno“ keliautojų klubas, siekiantis pažinti su Sąjūdžio banga pakilusią Lietuvą, besiruošiančią švęsti savo valstybingumo 100-metį, lanko įžymias Lietuvos vietas, ruošia atmintinus renginius. Kad tas pavasarinis trispalve pražydęs žiedas niekada nenuvystų mūsų širdyse! – tokį gyvenimo prasmės šūkį skleidžia klubas. „Kelionę sumanyti – intriga, ją parengti – rūpestis, o po to prisiminti visas įdėtas pastangas – atpildas“, – sako klubo vadovė Laimutė Burinskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos profesorius, publicistas bei filmų kūrėjas Aleksandras Vitkus stengiasi viską įamžinti, kurdamas filmus apie „Ąžuolyno“ klubo veiklą.

Atsiradus bendrystei ir galimybei, su nenuilstančiais kauniečiais susitikome Šančių mokykloje. Šios pavyzdinės mokyklos įkūrėjai, žymiai pedagogei ir skautininkei Vladai Arminaitei atminti 2000-aisiais metais čia buvo atidengta atminimo lenta.

Pastatas statytas tarpukariu iš Palemono plytinės plytų (tai buvo Vasario 16-osios akto signataro Jono Vailokaičio plytinė. Jis norėjo visą Lietuvą matyti mūrinę). Įėjus į šį didžiulį pastatą atrodė, kad patekome į muziejų. Koridoriuose – įspūdingi senosios Lietuvos buities eksponatai. Mokyklos salėje, pavadintoje Antano Smetonos vardu, vyksta gausybė renginių. Čia neseniai buvo paminėtos Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio 132-osios gimimo metinės.

Mūsų vokalinio ansamblio „Vaivora“ kelionės tikslas buvo dainomis prisidėti prie Lietuvos valstybingumo 100-mečio paminėjimo, renginyje pagerbti brolius signatarą Joną ir kunigą Juozą Vailokaičius. Čia, Šančiuose, buvo pirmoji signataro Jono šeimos gyvenamoji vieta. Jo vaikai lankė šią Šančių mokyklą, kurioje ir vyko renginys.

Broliai Vailokaičiai daug davė Lietuvos klestėjimui visose srityse: pramonės, švietimo, žemės ūkio… O ką jau kalbėti apie tūkstančius sukurtų darbo vietų.

Į jiems pagerbti skirtą renginį rinkosi „Ąžuolyno“ klubo nariai, kiti kauniečiai. Vasario 16-osios klubo pirmininkas Remigijus Gulbinas pasakė gražią kalbą apie Vailokaičius, asmenybes, kurių tauta niekada negali pamiršti. Su mūsų ansambliu noriai renginiuose dalyvaujanti aktorė Alvyda Sipienė pristatė Kovo 11-osios akto signataro Vlado Terlecko knygą „Jonas Vailokaitis – gyvenimo ir veiklos bruožai“. Ji gana smulkiai nušvietė visą signataro Jono ir jo brolio kunigo Juozo gyvenimo kelią ir dėl mylimos Tėvynės nuveiktus darbų „kalnus“.

Mūsų vokalinis ansamblis „Vaivora“ tarp pasisakymų įsiterpdavo dainomis. Buvome gražiai sutikti ir išlydėti, jautėme, kad buvome laukiami.

Irena BACEVIČIENĖ
Vokalinio ansamblio „Vaivora“ narė

Nuotr. Kybartų dainininkės renginius apie Vailokaičius pagyvina ne tik savo dainomis, bet ir brolių nuotraukomis bei knygomis.


  • 0

Neabejingi grožiui ir Kybartams

Kybartų kultūros centras pirmą kartą gyventojus pakvietė dalyvauti Gatvės muzikos dienoje ir akcijoje „Papuoškim miesto parką“. Vienu metu vyko Gatvės muzikos diena ir gėlių sodinimas parko gėlynuose.

Savo gebėjimais pasidalyti su kitais panoro gausus būrys šaunaus jaunimo. Renginį pradėjo orkestras, vėliau pasirodė moksleiviai. Savo talentu stebino jauniausias atlikėjas šešiametis Bernardas Kriščiūnas. Jam ruoštis padeda vyresnioji sesuo Morta, kuri savo pasirodymais džiugina daugelyje renginių. Pirmą kartą išgirdome augančią žvaigždutę Urtę Savickaitę. Energija ir gera nuotaika dalijosi moterų linijinių šokių kolektyvas. Kaskart savo pasirodymais maloniai stebina Vilijos Gaurienės vadovaujami kolektyvai ir dvi Monikos – Kavaliauskaitė ir Geištoraitytė. Gera klausytis vokalisčių Odetos Štaraitės ir Sonatos Mačiulaitytės, kurias paruošė Artūras Hube. Džiaugiamės pirmu Justės Čajkovskos ir Pauliaus Norvilaičio bei Gabrielės Bendžiūnaitės pasirodymu. Džiugu, kad Kybartuose yra daug dainuojančio, muzikuojančio jaunimo. Tikimės, kad kitais metais Gatvės muzikos dienoje sulauksime dar daugiau atlikėjų ir atrasime naujų talentų.

Seniai turėjome idėją prisijungti prie daugelyje Lietuvos miestų organizuojamos akcijos papuošti savo miestą gyventojų dovanotomis gėlėmis. Nusprendėme, jog ši graži idėja labai derėtų su Gatvės muzikos diena. Paskelbėme žinią apie akciją socialiniame tinkle „Facebook“, iškabinome skelbimus mieste. Rezultatai pranoko lūkesčius. Žmonės labai geranoriškai dalijosi informacija, ragino vieni kitus prisijungti ir dovanojo gėlių. Nešė didesnes ir mažesnes, žydinčias ir žydėsiančias gėles. Visos jos padovanotos žmonių, kurie neabejingi grožiui ir Kybartams.

Gėlių dovanojo įstaigos ir organizacijos, gėlininkai, miesto verslininkai, pavieniai žmonės. Prie akcijos prisijungė seniūnija, UAB „Kybartų darna“, miesto bendruomenė. Sulaukėme jaunųjų savanorių Pauliaus Norvilaičio, Kamilės Mackevičiūtės, Karolinos Iešmantaitės pagalbos. Jaunuoliai padėjo platinti informaciją, surinkti ir sodinti gėles. Dirbome visi kartu su energija ir užsidegimu. Juk gera kurti grožį.

Esame dėkingi visiems, kurie dovanojo gėlių, kurie dalijosi informacija, padėjo sodinti, atėjo pasiklausyti koncerto, ir tiems, kurie mus palaikė mintimis.

Nuotr. Parke sklido jaunųjų kybartiečių dainos.

Asta VENCIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2017-05-25.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian