Kybartų kultūros centras

  • 0

Plenero dalyves įkvėpė sodyba ir gamta

Kybartų kultūros centras įgyvendino projektą „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“. Įstaigos menų studijos „Smiltys“ narėms buvo suteikta galimybė semtis žinių iš profesionalių dailininkių ir iš karto visa tai pritaikyti kūryboje.

Profesionalės – mėgėjoms

Dar visai jaunutėje, nė pirmųjų metų sukakties neatšventusioje menų studijoje „Smiltys“ susibūrusios mėgėjos tapytojos Irena Šunokienė, Ilona Mikalainienė, Irena Abraitienė ir jų vadovė, Kybartų kultūros centro dailininkė Aušrinė Dubauskienė praėjusią savaitę praleido regioniniame plenere. Į jį atvyko ir Gusevo miesto (Kaliningrado sritis) vaikų menų mokyklos dailės mokytojos Margarita Batiasova bei Irina Lorer. Menotyrininkė A. Dubauskienė ir abi viešnios iš Rusijos plenere savo profesinėmis žiniomis dalijosi su dailei neabejingomis kybartietėmis, jau perpratusiomis tapybos akriliniais ir aliejiniais dažais pradžiamokslį.

Savo asmeninę ir studiją „Smiltys“ lankančių bendraminčių tapymo patirtį I. Šunokienė apibūdino sakydama, jog „esam dailininkai iš virtuvės“. Choreografė I. Šunokienė dailei laiko skiria jau ne pirmus metus, o socialinė pedagogė I. Mikalainienė prisipažino iki „Smilčių“ tapyti niekur nesimokiusi, pradėjusi tik prieš kelis mėnesius, nors to norėjusi seniai, tik drąsos pristigdavusi. Svajonę tapyti realizuojanti I. Mikalainienė buvo atvira: ne visuomet hobis jai teikia tik džiaugsmą. „Klaidų matau“, – kalbėjo kybartietė. Savaitę skyrusi plenerui, moteris džiaugėsi gavusi vertingų profesionalių dailininkių patarimų ir džiaugėsi galimybe dirbti užtikrintai, tobulėti.

Apžiūrėjome du I. Mikalainienės darbus, kuriuose moteris piešė medinės tvoros fragmentą, tik vienąsyk jos įrankis buvo teptukas, o kitąsyk – tapymo mentelė, vadinamasis mastichinas. Pastarasis įrankis ir nauja technika reikalavo kur kas daugiau kantrybės, kitų įgūdžių, tačiau rezultatas nudžiugino.

„Studijos“ plotas – keturi hektarai

Pleneras vyko privačioje Aušrinės ir Virginijaus Dubauskų valdoje – šimtametėje sodyboje Tarprubežių kaime, Kalvarijos seniūnijoje. Ir mėgėjos, ir profesionalės laisvai pasirinkusios tapė tai, ką matė aplinkui. Kaip juokavo sodybos šeimininkai, moterys turėjo maždaug 4 ha dydžio dailės studiją su daugybe teptuko vertų gamtos bei architektūros objektų ir kūrybos laisvę.

Įdomu buvo lyginti, kaip tas pačias tvenkinį puošiančias lelijas matė bei realistine maniera nutapė I. Šunokienė, ir kaip jas pavaizdavo modernią raišką pasirinkusi M. Batiasova. „Mūsų stiprybė – mūsų skirtybėse“, – apibendrino I. Lorer.
Dalyvės džiaugėsi meistriškumo pamokomis, kurias joms vedė dailės pedagogė M. Batiasova. Nors pleneras – tapytojų, tačiau teptuko profesionalės taip pat turėjo progos pasimokyti: I. Šunokienė moterims surengė šokio pamoką.

Kūrėjos nekantriai laukė ir į svečius turėjusio atvykti Vaclovo Vekeroto, iš Vilkaviškio kilusio dailininko ir pedagogo, bei galimybės stebėti jo darbą ir pasimokyti.

A. Dubauskienė džiaugėsi, kad menų studijos „Smiltys“ narės projekto „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“ metu turėjo puikią galimybę tobulėti, semtis patirties iš meistrų, pagaliau – išeiti į tikrą žalumą, į gaivų orą, nors savaitę pabūti ne „ant asfalto“. Girdėdami tokius žodžius dažnai apie jų prasmę tiesiog nesusimąstome. Ko gero, taip būtų nutikę ir šį kartą, jeigu ne kelio į nuošalią sodybą paieškos.

Pasakodamas, kaip surasti vienkiemį nepažįstamoje vietovėje, V. Dubauskas nurodė priešpaskutinį ženklą: „Bus kaimynas, o pas jį – trys gandrai.“ Tarprubežių kaime tikėjomės išvysti gandralizdyje įkeltus tris dekoratyvinius gandrus. Argi galėtų būti kitaip, jeigu paukščiai nurodomi kaip orientyras?! Atvažiavusius į nurodytą vietą mus pasitiko… trys ratus ore sukantys gandrai.
Panašiai Dubauskų vienkiemyje buvo nustebinta I. Lorer. Dailininkės akį patraukė lelijos, tačiau moteris iš karto nutarė, kad šios tvenkinio puošmenos – dirbtinės. Susizgribusios, jog aplinką vis dėlto vertiname inertiškai, I. Šunokienės žodžiuose „pamatėm, koks didelis dangus, kokios žvaigždės…“ jau išgirdome realius išgyvenimus.

Kultūros centro projektas

Rasti būdų, kaip sudaryti galimybę studijos „Smiltys“ narėms savaitę tobulintis ir kurti, ieškojo Kybartų kultūros centro direktorius Saulius Juozapas Černevičius. Inicijavęs bei subrandinęs idėją įstaigos vadovas parengė projektą. Deja, Kultūros ministerija jį atmetė ir finansavimo neskyrė. Tačiau idėjos nebuvo atsisakyta. Sumanymą kybartiečiai supaprastino (sumažino plenero dalyvių skaičių, pasitenkino labai kuklia nakvyne) ir įgyvendino Kybartų kultūros centro lėšomis. S. J. Černevičius sakė, kad įstaiga projektui „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“ skyrė 2600 Lt. Už 1400 Lt buvo nupirkta įvairių dailės reikmenų: drobių, akrilinių ir aliejinių dažų, grunto, tirpiklių, skiediklių, teptukų ir kt. Dar 1200 Lt skirta dalyvių maitinimui ir nakvynei.

Plenero metu nutapyti darbai priklauso Kybartų kultūros centrui. Pasak S. J. Černevičiaus, jie bus dovanojami kaip suvenyrai svečiams, puoš įstaigos erdves. Drobėse įamžintus šimtametės lietuviškos Dubauskų sodybos vaizdus pamatys ir Gusevo kultūros namų lankytojai. Direktorius kalbėjo apie kilnojamąją parodą, aprėpsiančią visus šiųmetinius studijos „Smiltys“ veiklos etapus.

Vadovas norėtų ekspoziciją parodyti ne tik Kybartų kultūros centre ir jo filialuose, bet ir rajono centro kultūros bei neformaliojo ugdymo įstaigose. Įsitikinęs, kad šiemet tikslą pasiekti pavyko ir dailės mėgėjos išnaudojo suteiktą galimybę tobulėti, direktorius planuoja kitais metais plenero idėją „auginti“ iki tarptautinio projekto, vienijančio trijų šalių kūrėjus, lygio.

Mariaus DANILAIČIO nuotr. Choreografės ir dailės mėgėjos Irenos Šunokienės drobė „pražydo“ lelijomis.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Rugpjūčio 10 d. Šeštadienis.


  • 0

Finaliniame konkurso etape dalyvaus „Žemyna“ ir „Pasagėlė“

Vilkaviškio rajono šokėjai sėkmingai pasirodė Birštono kultūros centre vykusiame tradicinio respublikinio liaudiškų šokių grupių konkurso „Pora už poros“ tarprajoniniame etape.

Miestelių ir kaimų kategorijoje savo šokius pristatė Kybartų kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Žemyna“.

Choreografės Irenos Šunokienės vadovaujamas kolektyvas užėmė I vietą. Kybartiečiai dalyvaus finaliniame konkurso ture, kuris balandžio 27–28 d. vyks Prienuose.

Į Prienus važiuos ir Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro jaunimo šokių kolektyvas „Pasagėlė“ (vadovė Sonata Jankienė). Rajonų centrų šokėjų grupėje vilkaviškiečiai užėmė antrą vietą.

„Pora už poros“ – tai liaudiškų šokių grupių ir ansamblių konkursas, rengiamas kas ketveri metai. Jis organizuojamas siekiant puoselėti šokio tradiciją, aktyvinti liaudiškos choreografijos judėjimą, remti seniai veikiančias ir naujai susikūrusias šokių grupes, jų vadovų entuziazmą, aktyvinti koncertinę veiklą, pasidalyti patirtimi. Varžytuvėse „Pora už poros“ pelnyti geri įvertinimai teikia galimybę šokių kolektyvams toliau varžytis dėl kasmetinės „Aukso paukštės“ nominacijos bei skatina geriau pasirengti 2014 m. vyksiančiai jubiliejinei Lietuvos dainų šventei.

Saulius Juozapas ČERNEVIČIUS
Kybartų kultūros centro direktorius

Juozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr. Jaunimo liaudiškų šokių grupės „Žemyna“ pasirodymai puošia įvairius renginius.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Balandžio 11 d. Ketvirtadienis


  • 0

Nuo šviesesnio pasaulio iliuzijos iki tikrovės

Menininko vaizduotė, jo kūryba padeda žmonėms giliau suvokti būties aspektus. Kartais kūrėjai vaizduoja gyvenimą tokį, koks jis yra, kartais kompensuoja tai, ko būčiai trūksta, ypač psichologine prasme. Taip kuriama šviesesnio pasaulio iliuzija, kuri kai kada ima ir tampa tikrove.

Kybartų kultūros centre įsikūrusi menų studija „Smiltys“ atsirado galbūt eksperimento dėka, o galbūt ir iš didelio noro ir pajautimo, kad laikas priminti ir prisiminti, puoselėti ir gyventi aplink sklandančia Kybartuose gimusio dailininko Isaako Levitano tapybos dvasia.

Kovo viduryje Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos salėje menų studija „Smiltys“ pristatė tapybos darbų parodą „Žaliais vieškeliais Velykos atskubėjo“.

Parodoje eksponuojami menų studiją lankančių tapytojų Irenos Šunokienės, Dovilės Navickaitės, Ilonos Mikalainienės, Irenos Abraitienės bei mano pačios atviri pasakojimai vaizdais. Pristatomi ir kybartiečių Ritos Abraitytės ir Daivos Abraitytės tapybos darbai.

Kai kurios drobės skaičiuoja jau ne vienerius metus, o ant kitų dažai dar džiūsta. Darbai tapyti aliejiniais dažais, akrilu. Jie neįsprausti į pavadinimų rėmus, tad praplečia ir stebėtojo vaizduotę, ir kūrybinę dvasią. Parodoje gausu natiurmortų, marinistinio žanro darbų, kompozicijų bei peizažų. Vieni atlikti realistine maniera, kiti – abstraktūs.

Tad artėjant Velykoms džiugiai pradėkime naują gamtos ciklą, pažadinkime sielą, atsinaujinkime šviesiomis mintimis. Parodą lankyti galima iki balandžio 11d., pirmadieniais, trečiadieniais–penktadieniais, 14–17 val., ir šventinėmis dienomis po šv. Mišių. Paroda eksponuojama Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos salėje, J. Basanavičiaus g. 44.

Aušrinė DUBAUSKIENĖ
Kybartų kultūros centro menų studijos dailininkė, menotyrininkė

Autorės nuotr. Kybartiečių kūriniai eksponuojami parapijos salėje.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Kovo 23 d. Šeštadienis.


  • 0

Čempionate „Škac“ šokėjams – antroji vieta

Kybartų kultūros centro šiuolaikinių šokių kolektyvui „Škac“ ir jo vadovei Irenai Šunokienei ypač sėkmingas buvo puikių vertinimų sulaukęs vienas didžiausių Lietuvoje tarptautinis hiphopo, hauso, „street show“ ir šiuolaikinių šokių čempionatas „Lithuanian Cup 2012“. Kolektyvo laimėta antroji vieta tarsi įprasmina nuveiktus darbus ir įpareigoja siekti dar aukštesnių rezultatų.

Klaipėdos vaikų ir jaunimo centro „Saulutė“ bei Nacionalinio šokio asociacijos bendrai organizuoto čempionato tikslas buvo suburti geriausias Lietuvos ir užsienio šokėjų komandas kovoti dėl Lietuvos taurės. Teisėjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Moldovos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir JAV brigada vertino kolektyvus, suskirstytus į skirtingas šokio atlikimo kategorijas.
„Škac“ kolektyvas varžėsi šiuolaikinio šokio kategorijoje, kurioje pristatomos kompozicijos, sukurtos naudojant džiazinio, klasikinio bei modernaus šokio technikas. Kybartiečių pasirinktas šokis „Fortūna“ kalba apie asmens ir likimo sąsajas, jauno žmogaus akistatą su baime, pasirinkimą nugalėti arba būti nugalėtam. Vadovės choreografiniai sprendimai tarsi primena, jog dažnai vaikštome peilio ašmenimis, susikuriame aplinką, virš kurios kabo Damoklo kardas, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip sugebame išlikti tokioje priešiškoje erdvėje.
Belieka džiaugtis čempionato koordinatoriaus Mindaugo Lekerausko suteikta galimybe išmėginti jėgas tarp daugybės kitų šiuolaikinio šokio atlikėjų ir palinkėti „Škac“ kolektyvui siekti dar aukštesnių rezultatų, ieškant savęs šokio meno veikloje.

Mindaugas BUČINSKAS
Kybartų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas.

Nuotr. Vadovė Irena Šunokienė (kairėje) ir šokėjai tryško džiaugsmu po sėkmingo savo pasirodymo šalies šokių čempionate.

Publikuota: 2012 m. Gruodžio 8 d. Šeštadienis.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian