Kybartų kultūros centras

  • 0

Antrą dešimtį įpusėjusi „Žemyna“ savo muziką įamžino plokštelėje

Liaudies muzikos kapelos „Žemyna“ penkioliktasis gimtadienis Kybartų kultūros centre prasidėjo „Gėlių valsu“, o baigėsi tikra gėlių jūra. Šventės „kaltininkams“ publika žiedus teikė ir už gerų emocijų prisodrintą praeito šeštadienio koncertą, ir už tuos penkiolika metų, kai „Žemyna“ griežia ir dainuoja.

Per šitą kapelos gyvavimo laiką skaičių būta visokių. Kai „Žemyna“ pradėjo muzikuoti, joje buvo keturi nariai. Dabar jų yra kone trigubai daugiau – vienuolika. Prieš dešimtmetį kolektyvą papildė dainininkai. 2009 m. liaudies muzikos kapelai „Žemyna“ suteikta II meninio lygio kategorija. Trylika sykių „Žemyna“ varžėsi dėl galimybės pasirodyti kaimo kapelų šventėje-varžytuvėse „Grok, Jurgeli“, dukart šią teisę iškovojo dainininkų, smuiko, poros akordeonų, kontraboso, būgnų balsais. Šie, jubiliejiniai, metai yra vieni iš tų sėkmingųjų, kai „Žemynos“ klausysis, galima sakyti, visa Lietuva, rudenį suplūsianti į tradicinę respublikinę kapelų šventę. Per penkiolika metų nesikeitė tik kolektyvo vadovė. Ji kaip buvo, taip ir liko viena bei ta pati – Rima Gliaubicienė. Vis dėlto ilgametė vadovė sukakties proga visus gerokai nustebino, kai nuoširdžiai pasveikinusi savo vadovaujamo kolektyvo žmones padėjo į šoną paprastai iš rankų nepaleidžiamą grakštų smuiką ir užgrojo… kontrabosu.

Prieš penkiolika metų choreografės Irenos Šunokienės pastūmėta R. Glaubicienė pasiryžo ir išpildė savo svajonę – subūrė liaudies muzikos kapelą. „Žemyną“ sveikinti jos krikštamotė I. Šunokienė atvyko sykiu su Vilkaviškio kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvu „Lelija“. Iš tos pačios įstaigos į šventę atvyko „Žemynos“ bičiulis ir talkininkas, garso įrašų studijos režisierius Gintas Turonis. Jam R. Glaubicienė nuoširdžiai padėkojo už pagalbą įrašant „Žemynos“ pirmąją kompaktinę plokštelę.

„Apie ją labai ilgai galvojau, norėjosi įrašyti mūsų kapelos muziką. Juk žmogus tam ir gyvena, kad kažką paliktų po savęs“, – dar viena įgyvendinta svajone džiaugėsi „Žemynos“ vadovė. Plokštelės leidybą lėšomis svariai parėmė UAB „Belor“. Tarp kitų geranoriškų kultūros rėmėjų – verslo įmonių ir privačių žmonių – vienas buvo tikrai išskirtinis. Tai – kybartietė Dalia Vaičaitienė, kuri prieš penkiolika metų kolektyvui paskolino akordeoną. Juo „Žemynoje“ grojama iki šiol.

Pusantro dešimtmečio griežiančią kapelą pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, tiesa, ne pats asmeniškai, o per rajono merą Algirdą Neiberką. Premjeras perdavė dovaną kolektyvui ir padėkos žodžius kapelos vadovei, kiekvienam muzikantui bei dainininkui. „Jūsų kūryba stiprina lietuvių kultūrą ir liaudies tradicijas, daro Suvalkiją ir visą šalį dar turtingesnę“, – kybartiečių veiklą įvertino Vyriausybės vadovas. Meras A. Neiberka muzikantus, reprezentuojančius rajoną ir Lietuvą, sveikino Savivaldybės vardu, o prie linkėjimų pridėjo piniginį čekį. Įstaigos vardą garsinantį kolektyvą sveikindamas Kybartų kultūros centro direktorius Saulius Juozapas Černevičius pasisakė, jog ir pats porą metų yra dainavęs „Žemynoje“.

Į sceną pagerbti „Žemynos“ žengė ir Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas. Jo muzikinį debiutą publika iš anksto drąsino ovacijomis, negailėjo plojimų ir po poros dainų, kurias kunigas atliko grodamas gitara. „Liaudies muzika perduoda mums svarbią vertybinę patirtį, kuri mus daro labiau žmonėmis“, – kalbėjo kun. V. Labašauskas.

Jo žodžiai puikiai derėjo sutinkant dar vienus „Žemynos“ gimtadienio svečius – Lukšių kultūros centro Zyplių dvaro kapelą. Kai šakiečiai įžengė į sceną, renginį vedęs aktorius Arūnas Žemaitis suskubo priminti, kad tuo momentu žiūrovai mato dvi šiais metais geriausiomis pripažintas Sūduvos krašto kapelas: muzikuojančius zanavykus ir jubiliatę „Žemyną“.

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. „Branginu Jus ir dėkoju. Daugybei mano svajonių Jūs padėjote išsipildyti. Esate mano gyvenimo dalis!“ – liaudies muzikos kapelos „Žemyna“ nariams ištarė kolektyvo vadovė Rima Gliaubicienė (nuotr. dešinėje).


  • 0

Dailininko gimtadienį lydėjo lietus

Neseniai kybartiečiai minėjo Isaako Levitano 155-ųjų gimimo metinių sukaktį. Ta proga miesto parke pristatyta šiai sukakčiai surengto plenero darbų parodą.

Visą popietę parodos lankytojus lydėjo lietus. Renginio organizatorius toks oras vertė nerimauti, mat 18 val. suplanuota meninė šio renginio dalis irgi turėjo vykti lauke, greta šventės „kaltininkui“ skirto paminklo. Įpusėjus parodai kūrinius nuo lietaus teko slėpti mašinoje. Tos dienos oras tarytum siekė priminti sunkų ir niūroką Isaako Levitano gyvenimą, jo kūrybos darbų spalvas.

Tačiau tik nuskambėjus pirmiems minėjimo akordams lietus liovėsi. Tarsi pati gamta norėjo išgirsti aktoriaus Arūno Žemaitaičio ir dailininkės Aušrinės Dubauskienės žodžius, pučiamųjų orkestro „Kybartai“ ir Rimutės Gliaubicienės smuiko garsus, išvysti liaudiškų šokių grupės „Lelija“ ir orkestro šokėjų grupės šokius, kurie buvo skirti dailininko gyvenimui ir kūrybai paminėti.

Vėl buvo apžiūrai išdėstyti plenero tapybos darbai.

Parke buvo galima justi žydišką dvasią, nes liaudiškų šokių grupė „Lelija“, kuriai vadovauja Irena Šunokienė, šoko žydų šokį, o nuskambėjusi melodija, kai garsų kūrinį „Shalom Aleichem“ atliko smuikininkė R. Gliaubicienė, visus privertė suklusti ir susikaupti.

Prie Isaako Levitano paminklo buvo padėtos gėlės ir pagerbtas dailininko atminimas.

Net susimąsčiau: o jeigu jis pats galėtų nupiešti šio minėjimo peizažą… Manau, jame matytųsi rudenėjantis miesto parkas, tolėliau – saujelė miesto šviesuomenės, pavienių dailininkų grupelės, kitur – šokėjai, orkestro auksinių dūdų atspindžiai, istorikų žvilgsniai į senojo miesto grindinius, smuiko melodija…

Saulius Juozapas ČERNEVIČIUS
Kybartų kultūros centro direktorius.

Autoriaus nuotr. Susirinkusieji klausėsi aktoriaus Arūno Žemaitaičio ir dailininkės Aušrinės Dubauskienės žodžių, pučiamųjų orkestro „Kybartai“ ir Rimutės Gliaubicienės smuiko garsų.

Publikuota: „Santaka“, 2015-09-12.


  • 0

Va­ka­ro­nė džiu­gino pro­gra­ma ir bendra­vimu

Kybartų kultūros centro darbuotojai Pajevonio bendruomenės namuose surengė vakaronę „2015 Ožkos metus pradedant…“ 

Žinoma, čia jokia „ožka“ būtų nepadėjusi, jeigu ne kaimo bendruomenės „Javonio versmė“ pirmininkė Danutė Želvienė su savo pagalbininkais. Ji sugebėjo sukviesti pilną salę dalyvių, pasirūpinti staleliais ir kėdėmis, o profesionalus dalykinis bendravimas su kultūros centro darbuotojais davė gerų rezultatų.

„Nežinau, ar čia nuo žvakių, ar nuo pozityvumo jūsų akys taip gražiai blizga gerumu…“ – tai viena iš gražiausių ir taikliausių frazių, nuskambėjusių vakaro metu, nes vakaronėje tikrai buvo jaučiama nepaprastai gera aura ir susirinkę žmonės skleidė šiltą energiją. Prie salėje išrikiuotų stalelių, dengtų baltomis staltiesėmis, dekoruotų žvakėmis ir gyvų gėlių kompozicijomis, noriai rinkosi visi vakaronės svečiai bei dalyviai, o stalai tuoj pat buvo nukloti atsineštomis vaišėmis.

Renginio vedėja pasveikino visus susirinkusiuosius ir perdavė linkėjimus nuo šalies Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus bei Vilkaviškio rajono savivaldybės mero Algirdo Neiberkos. Gero vakaro visiems palinkėjo „Javonio versmės“ pirmininkė D. Želvienė beijos uolioji pagalbininkė Ilona Treikauskienė.

Daugybę kartų vakaronės metu buvo galima išgirsti nuoširdžius padėkos žodžius už pagalbą, idėjų skleidimą, organizuotumą Kybartų kultūros centro direktoriui Sauliui Juozapui Černevičiui. Jis dažnai mėgsta sakyti: „Kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai išmano, ir viskas bus gerai.“ Šiame renginyje taip ir buvo – kiekvienas dirbo profesionaliai.

Koncertinę programą pradėjo ir visus džiugiaibnuteikė Virbalio kultūros namų tradicinė kapela „Pliumpa“, o visą vakarą grojo vestuvių muzikantas Romeo Giedraitis. Susirinkusiuosius aplankė žalioji Ožkelė, linkėdama viso ko geriausio šiais metais. Netikėtai į vakaronę užsuko ir čigonė Būrka su kultūros centro moterų šokių grupe „Katpėdėlės“. Po ispaniškojo „Flamenko“ žiūrovai šokėjoms plojo net atsistoję. Audringų ovacijų sulaukė šokių choreografijos autorė bei kolektyvo vadovė Irena Šunokienė.

Vakaro sėkmė neabejotinai priklauso nuo siūlomos programos, bet labiausiai – nuo į renginį susirinkusių žmonių. Pajevonio žmonių šiluma, noras švęsti ir visur dalyvauti sužavėjo tiek dainininkus ir muzikantus, tiek šokėjas ir Kybartų kultūros centro darbuotojus, todėl jo direktorius S. J. Černevičius patikino, kad šis renginys taps tradicinis ir kiekvienais metais vyks tarp Trijų Karalių ir Užgavėnių. Pajevoniečių svetingumas mus išties sužavėjo, todėl pažadėjome atvykti dar daugybę kartų,

Neringa BIČKOVAITĖ

Renginio vedėja

Sauliaus Juozapo ČERNEVIČIAUS nuotr. „Katpėdėlės“ šokėjas žiūrovai palydėjo ovacijomis.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-24.


  • 0

Kybartiečiai metus palydė­jo koncertu „Arklys ne Ožka“

Kybartų kultūros centre vykusiame koncerte „Arklys ne Ožka“ Naujieji 2015 metai buvo perduoti jų valdovei Ožkai. Arkliui išlaikyti valdžią nepadėjo nei gausus būrys čigonų, nei juodos katės, nei kiti burtai bei magija.

Renginys prasidėjo Pajevonio moterų vokalinio ansamblio „Aušrinė“ dainomis, vėliau uždainavo ir pats Arklys, kurį vaidino Mindaugas Bučinskas. Dainoje jis žadėjo linksmybes žiūrovams, šokius tol, kol paskaus kulnai, tačiau pats buvo nusiminęs, nes nenorėjo užleisti vietos Ožkai.

Į pagalbą Arklys pasikvietė juodąją čigonę su visu būriu šokėjų (moterų šokių grupė„Katpėdėlės“ ir šokių grupė „Saulėgrąža“). Čigonė Būrka Biržinskaitė, kurią vaidinti teko man, stengėsi jam padėti: žiūrovams dalijo pinigus, siekdama papirkti, kad nelauktų Ožkos, būrėjiems iš delnų, pasitelkė į pagalbą net dvi juodas kates, bet ir jos negalėjo padėti jėgas prarandančiam Arkliui.

Kybartų kultūros centro vokalinė jaunimo grupė žiūrovams skyrė kalėdines ir nuotaikingas dainas. Susirinkusieji galėjo pamatyti naujausią Irenos Šunokienės sukurtą šokį „Vyšnios“ pagal Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Jį šoko Kybartų kultūros centro šiuolaikinio šokio grupė „Škac“.

Galų gale stipriai trepsėdama kanopomis į žiūrovų pilną salę įžengė Žalioji Ožkelė su nuotaikinga daina, linkėdama žmonėms daug vilties, gerumo, meilės, santarvės, draugiškumo. Raguotoji pažadėjo ginti jų namus nuo vargų bei bėdų ir paragino vyti senąjį Arklį šalin.

Neringa BIČKOVAITĖ

Dariaus VAITKEVIČIAUS nuotr. Naujametinėje scenoje virė spalvingas gyvenimas.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-06.


  • 0

Nenutolsime nuo tradicijų – pateiksime netikėtų staigmenų

Jau esame įpratę, kad birželio ir liepos mėnesiais galime švęsti kartu savo gimtuosiuose Kybartuose. Miesto šventės – bene pats tinkamiausias metas susitikti šeimoms, draugams ir kaimynams.

Taigi netrukus, liepos 12 d., nuo 15.30 val., Kybartų „Saulės“ progimnazijos stadione vėl alsuos vasaros šventė. Smagu, kad jau kelinti metai Kybartuose ji švenčiama artėjant Žalgirio mūšio minėjimo laikui arba tą pačią dieną.

Šiais metais Kybartų miesto šventėje galėsime linksmintis kartu su gausiu būriu scenos profesionalų: visiems puikiai žinomomis grupėmis „Nerija“, „Dar“, „Sare roma“, atlikėjais Liepa Mondeikaite ir Mindaugu Mickevičiumi (Mino). Naktinį dangų nušvies žonglieriaus Manto Markevičiaus ir šiuolaikinio cirko trupės „Antigravitacija“ teatralizuotas pasirodymas su ugnimi.

Šventėje vyks tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo mugė. Menų studija „Smiltys“ stadione pristatys tapybos darbus, kurių bus galima ir nusipirkti. Atrakcionus siūlanti „Atrakcionados“ komanda visoje stadiono teritorijoje organizuos įvairias atrakcijas vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Žonglieriai ne tik demonstruos didžiulių burbulų grožį, bet ir kvies norinčiuosius bandyti išpūsti žmogaus dydžio burbulų.

Džiaugiamės, kad šiemet galime savo svečius sudominti įvairia ir gausia pramogų programa, tad šventinė atmosfera bus išskirtinė. Be to, visų šventės dalyvių lauks ne tik puiki populiarioji ir estradinė muzika, „Atrakcionados“ bei kultūros centro paruoštų atrakcionų įvairovė, staigmenos, bet ir „Tėvynės“ restorano patiekalai. Jų skanauti bus galima įsitaisyti prie stalelių po stoginėmis.

Visus kviečiame liepos 12 d., 15.30 val., atvykti į Kybartų „Saulės“ progimnazijos stadioną ir švęsti kartu. Nepavėluokite į šventės pradžią, nes programą pradės populiarusis Mino.

Iš anksto informuojame, kad į stadiono teritoriją bus draudžiama įsinešti alkoholio ir bet kokių gėrimų stiklo taroje.

Saulius Juozapas ČERNEVIČIUS
Kybartų kultūros centro direktorius

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Birželio 21 d. 


  • 0

Surengtas pirmasis tarptautinis festivalis

Praeitą sekmadienį Kybartų kultūros centre nuskambėjo pirmojo tarptautinio pramoginės muzikos festivalio „Mes išliksim jauni 2014“ dalyvių atliekamos dainos.

Į festivalį atvyko dainininkų iš Gusevo kultūros namų (Kaliningrado sritis), Marijampolės ir mūsų rajono.

Kybartiečių organizuotame renginyje dirbusiai komisijai teko išrinkti tris geriausius iš aštuonių festivalio dalyvių. Lengva nebuvo, nes scenoje pasirodė ir solistai, ir duetai, ir tercetai.

Geriausios grupės vardas atiteko Virbalio vidurinės mokyklos tercetui (vad. Vilma Gurskienė). Geriausių atlikėjos ir atlikėjo nominacijas pelnė vilkaviškietės Editos Linkevičienės paruošti dainininkai. Komisijos nuomone, jų nusipelnė kybartietė Gerda Šalčiūnaitė ir turbūt visų rajono muzikos mėgėjų simpatijas jau spėjęs užkariauti vilkaviškietis Marius Kijauskas.

Savo vokalinius sugebėjimus publikai pademonstravo ir renginio vedėjai Neringa Bičkovaitė bei Mindaugas Bučinskas.

Kaip sakė Kybartų kultūros centro vadovas Juozapas Saulius Černevičius, į festivalį buvo žadėję atvažiuoti daugiau svečių iš užsienio. Tačiau du kolektyvai iš Kaliningrado srities nespėjo laiku susitvarkyti vizų, o lenkai turbūt pabūgo reikalavimo sudainuoti nors vieną lietuvišką dainą.

– Kitais metais perrašysime festivalio reikalavimus, – sakė J. S. Černevičius. – Ketiname įtraukti punktą, kad kiekvienos šalies atstovas atliktų vieną dainą savo gimtąja kalba. Taip būtų teisingiausia.

Kultūros centro vadovas vylėsi, jog šis festivalis taps tradicinis ir sutrauks daugiau žiūrovų, nes pirmajame jų galėjo būti ir gausesnis būrys.

Savo žiūrovus Kybartų kultūros centras stengiasi pritraukti netradiciniais sprendimais, įdomiais renginiais. Įstaiga aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose kultūriniuose projektuose, rengia įvairaus žanro šventes, organizuoja koncertus, nuolat vyksta meno kolektyvų bendravimas tiek savame krašte, tiek už jo ribų. Pasak direktoriaus, naujų vietovių ir idėjų pažinimas – tai gera proga gyventojus aktyviau įtraukti į kultūrinį gyvenimą.

„Santakos“ inf.

Nuotr. Festivalio nominantai džiaugėsi laimėjimais bei žadėjo į renginį atvykti ir kitą kartą.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Birželio 7 d. 


  • 0

Plenero dalyves įkvėpė sodyba ir gamta

Kybartų kultūros centras įgyvendino projektą „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“. Įstaigos menų studijos „Smiltys“ narėms buvo suteikta galimybė semtis žinių iš profesionalių dailininkių ir iš karto visa tai pritaikyti kūryboje.

Profesionalės – mėgėjoms

Dar visai jaunutėje, nė pirmųjų metų sukakties neatšventusioje menų studijoje „Smiltys“ susibūrusios mėgėjos tapytojos Irena Šunokienė, Ilona Mikalainienė, Irena Abraitienė ir jų vadovė, Kybartų kultūros centro dailininkė Aušrinė Dubauskienė praėjusią savaitę praleido regioniniame plenere. Į jį atvyko ir Gusevo miesto (Kaliningrado sritis) vaikų menų mokyklos dailės mokytojos Margarita Batiasova bei Irina Lorer. Menotyrininkė A. Dubauskienė ir abi viešnios iš Rusijos plenere savo profesinėmis žiniomis dalijosi su dailei neabejingomis kybartietėmis, jau perpratusiomis tapybos akriliniais ir aliejiniais dažais pradžiamokslį.

Savo asmeninę ir studiją „Smiltys“ lankančių bendraminčių tapymo patirtį I. Šunokienė apibūdino sakydama, jog „esam dailininkai iš virtuvės“. Choreografė I. Šunokienė dailei laiko skiria jau ne pirmus metus, o socialinė pedagogė I. Mikalainienė prisipažino iki „Smilčių“ tapyti niekur nesimokiusi, pradėjusi tik prieš kelis mėnesius, nors to norėjusi seniai, tik drąsos pristigdavusi. Svajonę tapyti realizuojanti I. Mikalainienė buvo atvira: ne visuomet hobis jai teikia tik džiaugsmą. „Klaidų matau“, – kalbėjo kybartietė. Savaitę skyrusi plenerui, moteris džiaugėsi gavusi vertingų profesionalių dailininkių patarimų ir džiaugėsi galimybe dirbti užtikrintai, tobulėti.

Apžiūrėjome du I. Mikalainienės darbus, kuriuose moteris piešė medinės tvoros fragmentą, tik vienąsyk jos įrankis buvo teptukas, o kitąsyk – tapymo mentelė, vadinamasis mastichinas. Pastarasis įrankis ir nauja technika reikalavo kur kas daugiau kantrybės, kitų įgūdžių, tačiau rezultatas nudžiugino.

„Studijos“ plotas – keturi hektarai

Pleneras vyko privačioje Aušrinės ir Virginijaus Dubauskų valdoje – šimtametėje sodyboje Tarprubežių kaime, Kalvarijos seniūnijoje. Ir mėgėjos, ir profesionalės laisvai pasirinkusios tapė tai, ką matė aplinkui. Kaip juokavo sodybos šeimininkai, moterys turėjo maždaug 4 ha dydžio dailės studiją su daugybe teptuko vertų gamtos bei architektūros objektų ir kūrybos laisvę.

Įdomu buvo lyginti, kaip tas pačias tvenkinį puošiančias lelijas matė bei realistine maniera nutapė I. Šunokienė, ir kaip jas pavaizdavo modernią raišką pasirinkusi M. Batiasova. „Mūsų stiprybė – mūsų skirtybėse“, – apibendrino I. Lorer.
Dalyvės džiaugėsi meistriškumo pamokomis, kurias joms vedė dailės pedagogė M. Batiasova. Nors pleneras – tapytojų, tačiau teptuko profesionalės taip pat turėjo progos pasimokyti: I. Šunokienė moterims surengė šokio pamoką.

Kūrėjos nekantriai laukė ir į svečius turėjusio atvykti Vaclovo Vekeroto, iš Vilkaviškio kilusio dailininko ir pedagogo, bei galimybės stebėti jo darbą ir pasimokyti.

A. Dubauskienė džiaugėsi, kad menų studijos „Smiltys“ narės projekto „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“ metu turėjo puikią galimybę tobulėti, semtis patirties iš meistrų, pagaliau – išeiti į tikrą žalumą, į gaivų orą, nors savaitę pabūti ne „ant asfalto“. Girdėdami tokius žodžius dažnai apie jų prasmę tiesiog nesusimąstome. Ko gero, taip būtų nutikę ir šį kartą, jeigu ne kelio į nuošalią sodybą paieškos.

Pasakodamas, kaip surasti vienkiemį nepažįstamoje vietovėje, V. Dubauskas nurodė priešpaskutinį ženklą: „Bus kaimynas, o pas jį – trys gandrai.“ Tarprubežių kaime tikėjomės išvysti gandralizdyje įkeltus tris dekoratyvinius gandrus. Argi galėtų būti kitaip, jeigu paukščiai nurodomi kaip orientyras?! Atvažiavusius į nurodytą vietą mus pasitiko… trys ratus ore sukantys gandrai.
Panašiai Dubauskų vienkiemyje buvo nustebinta I. Lorer. Dailininkės akį patraukė lelijos, tačiau moteris iš karto nutarė, kad šios tvenkinio puošmenos – dirbtinės. Susizgribusios, jog aplinką vis dėlto vertiname inertiškai, I. Šunokienės žodžiuose „pamatėm, koks didelis dangus, kokios žvaigždės…“ jau išgirdome realius išgyvenimus.

Kultūros centro projektas

Rasti būdų, kaip sudaryti galimybę studijos „Smiltys“ narėms savaitę tobulintis ir kurti, ieškojo Kybartų kultūros centro direktorius Saulius Juozapas Černevičius. Inicijavęs bei subrandinęs idėją įstaigos vadovas parengė projektą. Deja, Kultūros ministerija jį atmetė ir finansavimo neskyrė. Tačiau idėjos nebuvo atsisakyta. Sumanymą kybartiečiai supaprastino (sumažino plenero dalyvių skaičių, pasitenkino labai kuklia nakvyne) ir įgyvendino Kybartų kultūros centro lėšomis. S. J. Černevičius sakė, kad įstaiga projektui „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“ skyrė 2600 Lt. Už 1400 Lt buvo nupirkta įvairių dailės reikmenų: drobių, akrilinių ir aliejinių dažų, grunto, tirpiklių, skiediklių, teptukų ir kt. Dar 1200 Lt skirta dalyvių maitinimui ir nakvynei.

Plenero metu nutapyti darbai priklauso Kybartų kultūros centrui. Pasak S. J. Černevičiaus, jie bus dovanojami kaip suvenyrai svečiams, puoš įstaigos erdves. Drobėse įamžintus šimtametės lietuviškos Dubauskų sodybos vaizdus pamatys ir Gusevo kultūros namų lankytojai. Direktorius kalbėjo apie kilnojamąją parodą, aprėpsiančią visus šiųmetinius studijos „Smiltys“ veiklos etapus.

Vadovas norėtų ekspoziciją parodyti ne tik Kybartų kultūros centre ir jo filialuose, bet ir rajono centro kultūros bei neformaliojo ugdymo įstaigose. Įsitikinęs, kad šiemet tikslą pasiekti pavyko ir dailės mėgėjos išnaudojo suteiktą galimybę tobulėti, direktorius planuoja kitais metais plenero idėją „auginti“ iki tarptautinio projekto, vienijančio trijų šalių kūrėjus, lygio.

Mariaus DANILAIČIO nuotr. Choreografės ir dailės mėgėjos Irenos Šunokienės drobė „pražydo“ lelijomis.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Rugpjūčio 10 d. Šeštadienis.


  • 0

Finaliniame konkurso etape dalyvaus „Žemyna“ ir „Pasagėlė“

Vilkaviškio rajono šokėjai sėkmingai pasirodė Birštono kultūros centre vykusiame tradicinio respublikinio liaudiškų šokių grupių konkurso „Pora už poros“ tarprajoniniame etape.

Miestelių ir kaimų kategorijoje savo šokius pristatė Kybartų kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Žemyna“.

Choreografės Irenos Šunokienės vadovaujamas kolektyvas užėmė I vietą. Kybartiečiai dalyvaus finaliniame konkurso ture, kuris balandžio 27–28 d. vyks Prienuose.

Į Prienus važiuos ir Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro jaunimo šokių kolektyvas „Pasagėlė“ (vadovė Sonata Jankienė). Rajonų centrų šokėjų grupėje vilkaviškiečiai užėmė antrą vietą.

„Pora už poros“ – tai liaudiškų šokių grupių ir ansamblių konkursas, rengiamas kas ketveri metai. Jis organizuojamas siekiant puoselėti šokio tradiciją, aktyvinti liaudiškos choreografijos judėjimą, remti seniai veikiančias ir naujai susikūrusias šokių grupes, jų vadovų entuziazmą, aktyvinti koncertinę veiklą, pasidalyti patirtimi. Varžytuvėse „Pora už poros“ pelnyti geri įvertinimai teikia galimybę šokių kolektyvams toliau varžytis dėl kasmetinės „Aukso paukštės“ nominacijos bei skatina geriau pasirengti 2014 m. vyksiančiai jubiliejinei Lietuvos dainų šventei.

Saulius Juozapas ČERNEVIČIUS
Kybartų kultūros centro direktorius

Juozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr. Jaunimo liaudiškų šokių grupės „Žemyna“ pasirodymai puošia įvairius renginius.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Balandžio 11 d. Ketvirtadienis


  • 0

Nuo šviesesnio pasaulio iliuzijos iki tikrovės

Menininko vaizduotė, jo kūryba padeda žmonėms giliau suvokti būties aspektus. Kartais kūrėjai vaizduoja gyvenimą tokį, koks jis yra, kartais kompensuoja tai, ko būčiai trūksta, ypač psichologine prasme. Taip kuriama šviesesnio pasaulio iliuzija, kuri kai kada ima ir tampa tikrove.

Kybartų kultūros centre įsikūrusi menų studija „Smiltys“ atsirado galbūt eksperimento dėka, o galbūt ir iš didelio noro ir pajautimo, kad laikas priminti ir prisiminti, puoselėti ir gyventi aplink sklandančia Kybartuose gimusio dailininko Isaako Levitano tapybos dvasia.

Kovo viduryje Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos salėje menų studija „Smiltys“ pristatė tapybos darbų parodą „Žaliais vieškeliais Velykos atskubėjo“.

Parodoje eksponuojami menų studiją lankančių tapytojų Irenos Šunokienės, Dovilės Navickaitės, Ilonos Mikalainienės, Irenos Abraitienės bei mano pačios atviri pasakojimai vaizdais. Pristatomi ir kybartiečių Ritos Abraitytės ir Daivos Abraitytės tapybos darbai.

Kai kurios drobės skaičiuoja jau ne vienerius metus, o ant kitų dažai dar džiūsta. Darbai tapyti aliejiniais dažais, akrilu. Jie neįsprausti į pavadinimų rėmus, tad praplečia ir stebėtojo vaizduotę, ir kūrybinę dvasią. Parodoje gausu natiurmortų, marinistinio žanro darbų, kompozicijų bei peizažų. Vieni atlikti realistine maniera, kiti – abstraktūs.

Tad artėjant Velykoms džiugiai pradėkime naują gamtos ciklą, pažadinkime sielą, atsinaujinkime šviesiomis mintimis. Parodą lankyti galima iki balandžio 11d., pirmadieniais, trečiadieniais–penktadieniais, 14–17 val., ir šventinėmis dienomis po šv. Mišių. Paroda eksponuojama Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos salėje, J. Basanavičiaus g. 44.

Aušrinė DUBAUSKIENĖ
Kybartų kultūros centro menų studijos dailininkė, menotyrininkė

Autorės nuotr. Kybartiečių kūriniai eksponuojami parapijos salėje.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Kovo 23 d. Šeštadienis.


  • 0

Čempionate „Škac“ šokėjams – antroji vieta

Kybartų kultūros centro šiuolaikinių šokių kolektyvui „Škac“ ir jo vadovei Irenai Šunokienei ypač sėkmingas buvo puikių vertinimų sulaukęs vienas didžiausių Lietuvoje tarptautinis hiphopo, hauso, „street show“ ir šiuolaikinių šokių čempionatas „Lithuanian Cup 2012“. Kolektyvo laimėta antroji vieta tarsi įprasmina nuveiktus darbus ir įpareigoja siekti dar aukštesnių rezultatų.

Klaipėdos vaikų ir jaunimo centro „Saulutė“ bei Nacionalinio šokio asociacijos bendrai organizuoto čempionato tikslas buvo suburti geriausias Lietuvos ir užsienio šokėjų komandas kovoti dėl Lietuvos taurės. Teisėjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Moldovos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir JAV brigada vertino kolektyvus, suskirstytus į skirtingas šokio atlikimo kategorijas.
„Škac“ kolektyvas varžėsi šiuolaikinio šokio kategorijoje, kurioje pristatomos kompozicijos, sukurtos naudojant džiazinio, klasikinio bei modernaus šokio technikas. Kybartiečių pasirinktas šokis „Fortūna“ kalba apie asmens ir likimo sąsajas, jauno žmogaus akistatą su baime, pasirinkimą nugalėti arba būti nugalėtam. Vadovės choreografiniai sprendimai tarsi primena, jog dažnai vaikštome peilio ašmenimis, susikuriame aplinką, virš kurios kabo Damoklo kardas, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip sugebame išlikti tokioje priešiškoje erdvėje.
Belieka džiaugtis čempionato koordinatoriaus Mindaugo Lekerausko suteikta galimybe išmėginti jėgas tarp daugybės kitų šiuolaikinio šokio atlikėjų ir palinkėti „Škac“ kolektyvui siekti dar aukštesnių rezultatų, ieškant savęs šokio meno veikloje.

Mindaugas BUČINSKAS
Kybartų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas.

Nuotr. Vadovė Irena Šunokienė (kairėje) ir šokėjai tryško džiaugsmu po sėkmingo savo pasirodymo šalies šokių čempionate.

Publikuota: 2012 m. Gruodžio 8 d. Šeštadienis.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian