Kybartų miesto seniūnija

  • 0

Įamžina Antano Smetonos pabėgimo vietą

Kybartuose, šalia civilinių kapinių, įamžinama vieta kur per Lieponos upelį į Vokietiją brido Prezidentas Antanas Smetona ir jo palyda.

Pasak Kybartų seniūno Romo Šunoko, mieste besilankantys žmonės dažnai prašo papasakoti apie A. Smetonos atvykimą į Kybartus, kai Raudonoji Armija pradėjo krašto okupavimą. Smalsesnis turistas prašo parodyti ir garsiąją brastą per Lieponos upelį.

– Turistų srautai Kybartuose labai padidėjo. Apie miesto istoriją jiems mielai papasakoja bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius. Tad nusprendėme kai kuriuos objektus padaryti patrauklesnius lankymui, – sakė R. Šunokas.

Šiuo metu, prie pat valstybes skiriančios tvoros, akmenimis išdėta aikštelė, simbolizuojanti Lietuvos kontūrus. Manoma, kad būtent šioje vietoje A. Smetona kirto Lieponos upelį ir pasitraukė iš savo šalies. Vėliau bus sutvarkyta ir aplinkinė teritorija, bei į šią vietą vedantis keliukas.

Remiantis istoriniais šaltiniais, pereiti sieną nelegaliai Prezidentui pasiūlė Kybartų policijos nuovados policininkas Kazimieras Morkūnas. Jis siūlė sieną pereiti ten, kur yra patogi brasta už kapinaičių.

Jurgio Gliaudos romane „Agonija“, išleistame 1965 m., rašoma: „Nuo pervažos jie pasuko į gatvę dešinėje. Praėjo pro ūkio banką, pasuko į Vilniaus gatvę pro „Union“ tepalų fabriką. Išėję į tuščią Lizdeikos gatvę, atsidūrė už gimnazijos. Lizdeikos gatvė čia tebuvo tik paprastas, negrįstas lauko kelias. Dešinėje buvo tamsūs ir tamsoj baugūs kapai. Čia pat ir Prapuolenio laukai, pievos, besiribojančios su Lieponos upeliu. Privatinis advokatas Misiurevičius, plačiau žinomas Kybartuose asmuo, padėjo Prezidentui. Jis įbrido į vandenį, ištyrė kojomis dugną ir pamažu, kaip vaiką, pervedė Prezidentą per seklų upelį. Vokietijos krante jis padėjo Prezidentui apsiauti kojas ir susitvarkyti.“

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr.

Publikuota: „Santaka“, 2017-06-30.


  • 0

Veiklos ataskaitoje – atlikti ir numatomi darbai

Kybartų kultūros centre vyko Kybartų seniūnijos ataskaitinis susirinkimas, kuriame veiklos ataskaitas pristatė seniūnas Romas Šunokas ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Susirinkime taip pat dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, jo pavaduotoja Daiva Riklienė, kiti specialistai.

Į renginį atvykusius kybartiečius seniūnas R. Šunokas supažindino su statistine informacija. Ji nedžiugina. Per metus seniūnijoje sumažėjo 300 gyventojų, o mirčių skaičius lenkia gimimų (2016 m. mirė 66 žmonės, naujagimių užregistruoti 63).

Kalbėdamas apie pernai nuveiktus ir pradėtus naujus darbus, už nuolatinę pagalbą seniūnas dėkojo UAB „Kybartų darna“, kuri prižiūri seniūnijos teritoriją ir žaliuosius plotus. 2016-aisiais, kaip ir kasmet, buvo naikinti šiukšlynai, pjauta žolė, valytos gatvės, grėbti lapai, genėti ir pjauti seni medžiai, prižiūrėtos elektros, apšvietimo linijos, remontuoti šaligatviai, lietaus kanalizacija, šaltu asfaltu taisytos duobės, miestas puoštas gėlėmis ir vykdyti kiti miesto priežiūros darbai.

R. Šunokas pasidžiaugė, kad jau baigtas Kybartų miesto Mindaugo gatvės kapitalinis remontas, pradėtas J. Biliūno gatvės atkarpos su grunto danga kapitalinis remontas, įrengiant automobilių stovėjimo vietas, šaligatvius, naują gatvės apšvietimą, P. Cvirkos ir Gedimino gatvėse įrengti du greitį ribojantys kalneliai bei šviesoforas pagrindinėje miesto gatvėje. Taip pat paminėtas Laisvės gatvės asfaltavimas bei asfaltuota Vytauto gatvės 210 metrų atkarpa, įrodant, kad galimi būdai taupyti trūkstamas lėšas. Pasirūpinta ir eismo saugumu: nupirkti ir sumontuoti 2 sferiniai veidrodžiai Gedimino bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse.

Aptartos ir seniūnijos problemos. Anot R. Šunoko, pagrindinės probleminės sritys Kybartų seniūnijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, yra apleisti ir bešeimininkiai pastatai, prasta gatvių būklė.

Seniūnas pasidžiaugė rezultatyviu bendradarbiavimu su seniūnijoje esančiomis aštuoniomis kaimo bendruomenėmis, ypač su Gudkaimio kaimo bendruomene ir jos pirmininku Ramūnu Žemaičiu. Pasak R. Šunoko, ši bendruomenė galėtų būti pavyzdys kitoms, kaip bendru darbu galima pasiekti gražių tikslų.

Susirinkime seniūnijos vadovas pabrėžė, kad daug gerų emocijų suteikia vis dažniau organizuojamos talkos, bendras darbas, nes tik bendradarbiaujant ir dirbant kartu pasiekiami patys geriausi rezultatai.

Prasmingą veiklą knygų leidybos, muziejaus eksponatų rinkimo ir kituose darbuose tęsia Pasaulio kybartiečių draugija bei Kybartų miesto bendruomenė. Seniūnijoje aktyviai veikia motokroso aistruolių įkurtas sporto klubas „Motobanga“, paslaugas teikia VšĮ „Impulsus“, kurios patalpose miesto gyventojai gali mankštintis ir gauti profesionalių trenerių patarimų.

Be to, Kybartų seniūnijoje vis dažniau apsilanko įvairios turistinės grupės, kurias domina po geležinkelio stotimi esantys požemiai, kitos istorinės miesto vietos. Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, kaip gidas, kartais turi ir po kelias lankytojų grupes per savaitę.

Ataskaitiniame susirinkime dalyvavęs Vilkaviškio rajono savivaldybės meras A. Neiberka taip pat pateikė savo veiklos ataskaitą. Be to, Kybartų gyventojams pranešė, kad jau yra numatytas sklypas J. Biliūno gatvėje, šalia Kybartų pataisos namų, kur turėtų iškilti naujas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas. Šioje gatvėje atsiras ir stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė.

Meras taip pat pristatė su Kybartų seniūnija susijusias investicijas. 2016 metais pagal priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ pateiktas projektinis pasiūlymas „Apšvietimo inžinerinių tinklų atnaujinimas ir plėtra Vilkaviškio rajone“. Pagal šį projektą ketinama įrengti apšvietimo tinklus Lieponos gatvėje, Kybeikių kaime. Planuojama, jog bus įrengta apie 500 m apšvietimo linija. Taip pat gyventojai informuoti apie rengiamą Kybartų miesto stadiono techninį projektą.

Pagal priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ bus teikiamas projektas „Visuomeninės paskirties pastato ir viešųjų erdvių sutvarkymas Kybartuose, pritaikant juos bendruomenės poreikiams“. Planuojama suremontuoti Kybartų kultūros centro vidaus patalpas, įrengti jaunimo parką ir viešąjį tualetą.

Įgyvendinant projektą „Bešeimininkių apleistų pastatų ir įrenginių likvidavimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“, finansuojamą pagal priemonę „Kraštovaizdžio apsauga“, Kybartuose bus griaunamas sandėlis Draugystės g. 24a.

Tikimasi išasfaltuoti ir daug gatvių Kybartų seniūnijoje. Jei bus gautas finansavimas pagal priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, bus išasfaltuota Lauko gatvė Bajorų kaime, Ūkininkų, Ajerų gatvės Keturkaimio kaime, Mažosji gatvė Gudkaimio kaime, Beržų gatvė Vilkupių kaime ir Beržų gatvė Lauckaimio kaime.

Ieva RINKEVIČIŪTĖ
Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė.

Publikuota: „Santaka“, 2017-04-08.


  • 0

Miesto aktualijos

INFORMUOS

Kybartų seniūnija įsigijo ir ant savo pastato pakabino elektroninę lentą, kur „bėgančioje eilutėje“ nuolat bus skelbiama gyventojams aktuali informacija.

IŠSIKRAUSTĖ

Iš buvusio Kybartų nuovados pastato pirmojo aukšto išsikraustė policijos pareigūnai. Šiame pastate neliko nė vieno budinčio policininko. Jie mieste patruliuos automobiliais.

Šiuo metu sprendžiama, kam galėtų būti panaudotos likusios patalpos. Galbūt jos tiktų perkelti bibliotekai? O gal jomis norės naudotis Kybartų miesto bendruomenė?

Publikuota: „Santaka“, 2017-04-08.


  • 0

Kur gyveno Keziai?

Kybartų seniūnija ieško namo ar bent vietos, kurioje tarp 1935 ir 1944 metų gyveno Algimantas Kezys su tėvais.

– Turime iš Jungtinių Amerikos Valstijų atsiųstą notaro rašto kopiją, kur patvirtinama, kad Eugenija ir Jurgis Keziai 1939 m. pirko žemės su trobesiais iš Jadvygos Sidoravičiūtės-Gumbaragienės, – pasakojo Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Namas stovėjo tuometinėje Vytauto gatvėje ir buvo pažymėtas 4 numeriu. Keziai tuo metu sklypą su namu tik nupirko, o gyveno toje vietoje dar prieš tai. Norėtume nustatyti tikslią vietą ir pažymėti, kad čia gyveno žymus fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas Algimantas Kezys.

Remiantis notaro Albino Naruševičiaus rašto kopija, E. ir J. Kezių įsigytas sklypas ribojosi su Augusto Vymerio įpėdinių, geležinkelio valdybos ir Budrio žemėmis. Šį sklypą prieš Jadvygą Sidoravičiūtę-Gumbaragienę valdė Edmundas Torkleris.

Prašoma žinančiųjų, kur buvo Kezių namas, paskambinti į seniūniją tel. (8 342) 66 065.

„Santakos“ inf.


  • 0

Me­džiai be šak­nų gyvens neilgai

Neseniai Kybartuose lankęsi profesionalūs arboristai nutarė miestui dovanoti dovaną – nemokamą medžių apžiūrą ir bendrą jų įvertinimą. 

Kelia rimtą pavojų 

Kartu su seniūnu Romu Šunoku gerą pusdienį apžiūrinėję šiuos didžiulius augalus, UAB „Arbovita“ direktorius Renaldas Žilinskas ir darbuotojas Skaidrius Grigalevičius buvo apstulbę: tiek sužalotų ir pusgyvių medžių vienoje vietoje jiems nebuvo tekę matyti.

Drevėti, gumbuoti, sergantys – tokie augalai gali neišlaikyti didesnio vėjo. Pasak arboristų, ypač pavojingi medžiai prie pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės, abipus šaligatvio, taip pat parko krašte, prie kultūros centro. Nors atrodantys dideli ir galingi, tačiau jau seni, bet kaip genėti, gatvės remonto metu nukapotomis maitinančiomis šaknimis, jie grasina bet kuriuo momentu užgriūti pastatostogą.

Kai kuriuos galima išgelbėti 

– Skverelyje dargalima palikti guotą jaunesnių, nemokšiškai genint netaip sužalotomis šakomis ir nenukapotomis šaknimis medžių, – sakė R. Žilinskas. – Kai kuriose vietose jie dar pusėtini, tad tinkamai prižiūrint situacija pagerėtų. Labai gražūs gluosniai Kudirkos Naumiesčio gatvėje, tik reikia sutvarkyti jų lajas, kad taptų saugūs.

Dideliems lapuočiams medžiams, kurių lajos neįmanoma išretinti, arboristai siūlo šakas surišti. Tai – nebrangus metodas, apsaugantis nuo krintančių nulūžusių šakų.

Seniūnas R. Šunokas prisipažino nežinojęs tiek su medžių priežiūra susijusių subtilumų. Jis sakė gavęs daug gerų patarimų, kuriuos žadėjo perduoti vietos komunalininkams. Mat pinigų samdyti arboristus visiems darbams atlikti tikrai nebus iš kurgauti.

Parką tvarkys dalimis 

– Žmonės manęs vis klausia, ar bus išsaugoti senieji parko medžiai. Deja, nudžiuginti negaliu. Net ir be specialistų pagalbos aišku, kad jie kelia pavojų žmonėms, tuo labiau po parko ir kelių remonto, per kurį buvo pažeistos šių augalų šaknys, – kalbėjo seniūnas. – Jeigu bus įmanoma gauti pinigų, likusiems medžiams išsaugoti prašysiu specialistų pagalbos, o nupjauti galime ir savomis jėgomis. Smagu, kad gavau patarimų, kokius naujus medžius vietoje senų geriausia sodinti, kaip juos prižiūrėti. Aišku, nepjausime visko iš karto, nes net ir pažeisti medžiai dar kurį laiką gali gyventi, bet pasistengsiu, kad viskas būtų daroma nuosekliai, dalimis.

Specialistai rekomenduoja nedelsti 

Pakalbinti arboristai sakė, jog Kybartų medžiams, ypač tiems, kurie kelia didžiausią pavojų, skubiai reikalinga specialisto ranka.

– Mūsų nuomone, miesto medžius turi prižiūrėti tam parengti specialistai, o neeilinis žmogus ar komunalininkas, turintis bokštelį arba kopėčias ir grandininį pjūklą. Reikia suprasti, kad visuose darbuose turi dirbti tą reikalą išmanantys specialistai. Kol ruošiamos Želdinių priežiūros įstatymo pataisos, savivaldybių ar seniūnijų vadovai galėtų parodyti sąmoningumą ir pasikviesti specialistus nors pakonsultuoti. Priešingu atveju gali tekti stebėti ir kitų miestų medžių virsmą Kybartų šmėklomis, – teigė R. Žilinskas.

Parengtos įstatymopataisos 

Želdynų įstatymo pataisomis ketinama įteisinti, kad pertvarkant esamus ir kuriant naujus želdiniais apsodintus plotus turėtų būti tai derinama su Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.

Taip pat būtų draudžiama kirsti ar tvarkyti medžius, neturint šios komisijos medžių apžiūros akto. Taip būtų pagerinta medžių apsauga ir išvengta tokių situacijų, kai medžiai iškertami be niekur nieko.

Pataisomis siekiama sustiprinti visuomenės vaidmenį miesto projektuose, susijusiuose su medžių persodinimu ir kirtimu. Nauja įstatymo redakcija įpareigoja, jog Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijoje du trečdaliai narių būtų iš visuomeninių organizacijų, bendruomenių atstovai, o komisijos priimti sprendimai viešinami seniūnijose, kuriose numatomi tvarkymo darbai.

Taip pat įstatymu siekiama, kad informacija apie numatomų pertvarkyti ar naujai įrengti želdynų bei želdinių projektų svarstymo su visuomene laikas būtų skelbiamas viešai savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijos, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti projektą, skelbimų lentoje.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Seniūnas Romas Šunokas iš arboristų Renaldo Žilinsko ir Skaidriaus Grigalevičiaus gavo vertingų patarimų.

Publikuota: „Santaka“, 2014-11-29


  • 0

Daugiabučių re­no­vacija Kybar­tuo­se prasidės pavasarį

Šią savaitę daugiabučių namų renovacijos reikalai pajudėjo ir Kybartuose. 

Jau pasirašytos trijų daugiabučių statybos darbų rangos ir techninių projektų darbų sutartys. Pirmadienį vyks konkursas darvienam daugiabučiui renovuoti.

– Darbai, kaip mes sakome, nupirkti jau trims namams, esantiems Tarybų g. 7, Č. Darvinog. 44 bei S. Dariaus irS. Girėnog. 2b, renovuoti, – pasakojo daugiabučius administruojančios UAB „Kybartų darna“ vadovas Egidijus Ausiejus. – Pirmadienį turbūt pasirašysime sutartis ir dėl ketvirtojo, Č. Darvinog. 26, namo. Visų minėtų daugiabučių namų viešuosius pirkimus laimėjo vienas rangovas – UAB „Vilkasta“.

Pasak E. Ausiejaus, statybų leidimų išdavimo procedūros užtruks keletą mėnesių. Gavus šiuos dokumentus, iš karto prasidės renovacijos darbai. Greičiausiai pastoliai prie Kybartų daugiabučių atsiras prasidėjus pavasariui. Pastatų atnaujinimą reikia atlikti iki spalio mėnesio, tad laiko bus.

Pasak komunalininkų vadovo, minėti darbai – jau iš antrojo renovacijos etapo programos. Pirmojo etapo darbų niekas nenorėjo imtis, nes projektai buvo parengti su ypač mažomis kainomis.

– Skelbėme konkursą porą kartų, bet niekas nenorėjo dalyvauti. Paskui „paleidome“ laisva kaina, tai pasiūlymai dvigubai viršijo pirmajame etape parengtų investicinių planų sumas. Tad dabar tenka juos koreguoti ir skelbti konkursus vėl. Gerai, kad Aplinkos ministerija pratęsė laiką, iki kada galima pasirašyti sutartis, – aiškino E. Ausiejus.

Perpirmąjį etapą turėjo būti renovuoti aštuoni namai Kybartuose ir dar vienas, kurį administruoja UAB „Kybartų darna“, Virbalyje. Po dar pernai vykusių gyventojų susirinkimų virbaliečiai renovacijos atsisakė. Tokių buvo ir antrajame etape. Atsinaujinti Kybartuose nepanoro Č. Darvino g. 30-o ir 42-o namų savininkai, tačiau jiems dar palikta teisė apsigalvoti.

Antrajame etape kybartiečiams buvo pateikti du renovacijos darbų paketai. Visų trijų atsinaujinti pasiryžusių daugiabučių gyventojai pasirinko pigesnius. Remiantis šiais planais, pvz., Tarybų gatvėjee sančio 18 butų namo renovacija atsieis 638 tūkst. litų – po 680 litų už kvadratinį metrą. 17 butų S. Dariaus ir S. Girėnog. 2b namo darbai kainuos 516 tūkst. litų (596 Lt už kv. metrą), o 36 butų Č. Darvinog. 44 namo– apie  836 tūkst. litų (563 už kv. metrą).

Tiems, kurie sutiko renovuotis savo namus, pasak E. Ausiejaus, dabar labai palanki situacija. Mat viską sudėjus, gyventojams kompensuojama per 40 proc. sąnaudų. Investicijų planas, statybos techninė priežiūra, projekto parengimas gyventojams nekainuoja nieko, nes už viską sumoka valstybė. Dar 40 proc. išlaidų apmokama visiems, o socialiai remtiniems asmenims – visu 100 proc.

Kybartiečiai tikisi, kad UAB „Vilkasta“ pademonstruos kurkas aukštesnę darbo kultūrą negu statybininkai, renovuojantys daugiabučius Vilkaviškyje.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2014-11-29


  • 0

Gat­vės re­konst­rukci­ja – dar ne darbų pabai­ga

Šiuo metu rekonstruojama Mindaugo gatvė, vedanti Kybartų miesto kapinių link. Nors žmonės iki kitų metų sausio šia gatve važiuoti negalės, nepasitenkinimo dėl nepatogumų jie nereiškia. 

– Šiuo metu geriausia į kapines važiuoti Tarybų ir Eitkūnų gatvėmis, – sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Seniūnas džiaugėsi, kad pagaliau jo svajonė sutvarkyti duobėtą gatvę, kuria nuolat vyksta judėjimas, išsipildė. Ji paplatinta, padarytas nuolydis, klojami nauji šaligatviai.

– Tai bus tarsi miesto parko tęsinys. Žmonės apšviestu tvarkingu takeliu galės pasivaikščiodami nueiti iki pat kapinių, – pasakojo R. Šunokas. – Neatsisakome minties sutvarkyti ir Vilniaus gatvę. Tada šitas kampas jau būtų tikrai malonus akiai. Visi, kas atvyksta į Kybartus, giria išgražėjusią Kybartų bažnyčią, jaukią Č. Darvino gatvę.

Tačiau viskas atrodytų daug gražiau, jei pavyktų susitarti su turgavietės savininke Laima Burbuliene. Ne kartą buvo prašyta, kad ji turgaus teritoriją aptvertų skydais, nes dabar vaizdas pro tinklinę tvorą nedžiugina. Tiesa, priekinę dalį savininkė užsitvėrė, tačiau buvo tartasi, jog nuo praeivių akių bus paslėpta visa turgavietė su ten stovinčiais nušiurusiais kioskais.

Rajono Savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Lenčiauskas sakė, kad Mindaugo gatvė Kybartuose tvarkoma gavus tikslinių lėšų iš kelių programos. Iš viso tam skirta apie 400 tūkst. litų. Specialistas patvirtino, jog kitąmet bus prašoma skirti lėšų ir Vilniaus gatvei tvarkyti.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Darbai Mindaugo gatvėje turėtų būti baigti sausį.

Publikuota: „Santaka“, 2014-11-15.


  • 0

Vaizdas parke kasdien tik blogėja

Praėjo dar tik metai, kai Kybartų miesto parke užbaigti rekonstrukcijos darbai, bet ši reprezentacinė vieta atrodo taip, lyg būtų neremontuota mažiausiai dešimtmetį.

Aptrupėjusios, pajuodusios plytelės, įdubusios, išbyrėjusios trinkelės – toks vaizdas palyginti neseniai rekonstruotame miesto parke kelia didelių abejonių dėl atliktų darbų kokybės ir medžiagų patvarumo.

Pernai, vos tik prasidėjus darbams parke, į redakciją paskambinę žmonės teigė, kad pagrindas trinkelėms klojamas „ant juoko“, t. y. nesudedamos visos privalomos medžiagos. Tačiau tuomet iš Savivaldybės sulaukėme atsakymo, jog viskas kontroliuojama, daroma pagal projektą ir nereikėtų kritikuoti nesulaukus galutinio rezultato. Deja, kybartiečių nuogąstavimai pasitvirtino.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė ištisai prašantis darbus atlikusios firmos UAB „Rofolis“, kad ištaisytų savo paliktą broką. Tačiau kol kas sulaukta tik pažadų. Jau nuo pat pradžių buvo visokių nesusipratimų su parke dirbusia firma, ištisai teko derėtis, kad sutvarkytų kai kurias smulkmenas, prašyti, kad ištaisytų savo darbo broką.

– Pats mačiau, jog gerai nebus, prieštaravau, aiškinau, nes parko priežiūra turi rūpintis seniūnija. Prie Isaako Levitano paminklo atraminės sienelės sudėtos šviesios kalkakmenio plokštės jau pajuodusios nuo drėgmės, vietomis ištrupėjusios. Kalkakmenis – tai ne marmuras ar granitas, jo kaina – triskart mažesnė, bet tiek ir laikė… Geresnėmis medžiagomis išklota aikštelė būtų ir gražesnė, ir priežiūra lengvesnė, bet, kaip buvo pasakyta, taip yra numatyta pagal projektą, – sakė R. Šunokas.

Kaip UAB „Rofolis“ vykdė įsipareigojimus, turėjo prižiūrėti rajono Savivaldybės administracijos septynių specialistų komisija. Tuometinio Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Arūnas Grumadas aiškino, jog tai nebuvo darbų priėmimo komisija, nes parko rekonstrukcijai nereikėjo statybos leidimo, o tik Savivaldybės pritarimo. Tad buvo patikrinta, ar projekte numatyti darbai atlikti iki galo. Komisija nutarė, kad viskas padaryta pagal dokumentus. Tuomet A. Grumadas sakė, jog parengtas projektas buvo „ekspertuotas“ ir suderintas, nustatyta darbų atlikimo tvarka. Paklaustas, ar pasirašyti UAB „Rofolis“ atliktų darbų aktą nesutrukdė tai, jog vietomis netvirtai laikosi trinkelės, A. Grumadas teigė, kad jos skirtos pėstiesiems vaikščioti, o ne sunkiajai technikai važinėti, tad tikrai „neišlakstys“. Be to, kai kurias vietas firma žadėjo pataisyti. Komisijos uždavinys buvęs patikrinti, ar viskas atitinka projekto reikalavimus, o ne svarstyti, ar būtų geriau taip, ar kitaip. Projekte smulkiai surašyta, kokiomis medžiagomis ir kaip viskas turi būti padaryta. Dabar svarstyti ir kalbėti jau ne laikas – pageidauti reikėjo tada, kai vyko projekto derinimas.

Pasak Savivaldybės administracijos specialisto, problema yra plotai po medžiais, kur reikėjo dėti supjaustytas trinkeles. Ten smulkesnės jų dalys vietomis laikosi netvirtai, tačiau patys takai sukloti gerai ir taip pat… pagal projektą.

UAB „Rofolis“ tebetaiso „kai kurias“ vietas, juolab kad jų vis daugėja. Pradėjus ardyti greta einančią Mindaugo gatvę, parko kraštuose suklotos trinkelės ėmė byrėti, mat… neteko atramos. Atskiri borteliai joms įrėminti čia nebuvo sudėti. Turbūt ir tai vykdyta „pagal projektą“, kuriuo prisidengus net akivaizdžiai matomi netinkami dalykai tapo priimtini.

Kybartų miesto parko dokumentus rengė kauniečių firma „Hidroprojektas“. Projektuotojas . buvo parinktas atviro supaprastinto konkurso būdu. Iš pradžių turėta lėšų tik projektui, kuris buvo parengtas dar 2009 m., o vėliau ieškota pinigų ir jam įgyvendinti.

Ričardas Liansbergis, laikinai einantis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas, sako, kad situacija yra kontroliuojama.

– Viską žinom, už tokius dalykus yra atsakingas seniūnas, jis jau informavo UAB „Rofolis“, – aiškino R. Liansbergis. – Matote, viską galima būtų padaryti greitai ir galima – protingai. Kol kas dar tragedijos nėra, nors aiškiai tapo matomi kai kurie defektai. Būtų protinga palaukti, kol jų „išlįs“ daugiau, tada viską ir sutvarkyti, o ne kviestis statybininkus dėl kiekvienos sudužusios plytelės. Darbus atlikusi firma yra įsipareigojusi objektą prižiūrėti 5 metus. Jei to neatlieka, galime kreiptis į statybos inspekciją ir į teismą. Bet kol kas to dar neprireikė. Lėšos Kybartų reprezentacinės aikštės bei miesto parko rekonstrukcijai gautos iš bendro Lietuvos ir Lenkijos projekto, šiems darbams atlikti buvo skirta apie 850 tūkst. litų. Nejaugi už tokius pinigus kybartiečiai nusipelnė tik tokio rezultato?..

Kristina VAITKEVIČIENĖ.

Autorės nuotr. Seniūnas Romas Šunokas nustebo pamatęs, kad ardant Mindaugogatvės grindinį pabiro miesto parko trinkelės.

Publikuota: „Santaka“, 2014-10-11.


  • 0

Planui griauti senąjį namą pritaria ne visi

Noras matyti sutvarkytą miestą sieja visus kybartiečius: ir jame gyvenančius, ir pasisvečiuojančius savo vaikystės ar jaunystės krašte. Tačiau susiruošus griauti caro laikus menantį avarinės būklės rąstinį namą Č. Darvino gatvėje, nuomonės dėl miesto tvarkymo prioritetų išsiskyrė.

Priežastis, dėl kurios norima pastatą išsaugoti, esanti istorinė ir kultūrinė jo vertė.

Priimant sprendimą namą griauti, atsižvelgta į jo savininkų, tai yra Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos, finansines galimybes ir perspektyvas.
Situaciją, kuri sulaukė Kybartų išeivių, pastato savininkų ir dabartinių miesto šeimininkų skirtingų nuomonių, viešame laiške aprašė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) pirmininkė Violeta Mickevičiūtė. „Ar jau iš tikro kasmet vis turtėjančioje Lietuvoje esame tokie bejėgiai ir bepinigiai, kad ypatinga istorija pasižymėjusio ir tiek negandų atlaikiusio Kybartų pastato vietoje ateities kartoms teišgalime palikti tik Suvalkijos lygumų akmenį? <…> Su gėda prisipažinkime: taip ir neatsirado bent vieno kybartiečio (-ės), daugiau ar mažiau įžymesnio (-ės), turtingesnio (-ės), kuris (-i), stebėdamas (-a) tiek metų užkaltą ir plėšiamą negyvenamą namą, būtų nuėjęs pas miesto seniūną ar kleboną ir taręs: „Kadangi myliu Kybartus darbais, o ne žodžiais, nutariau skirti dalį to, ką užgyvenau, kad mokykla, kurioje prieš 95 metus į mažuosius kybartiečius pirmąkart buvo kreiptasi lietuviškai, stovėtų Č. Darvino „trikampyje“ dar bent tiek pat, kiek stovėjusi!“ – su tokiomis mintimis į kraštiečius kreipėsi PKD vadovė.
Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas sakė, jog leidimą nugriauti Č. Darvino g. 6 stovintį pastatą suteikė bažnytinė vadovybė. Parapija nėra pajėgi išsaugoti avarinės būklės namo, jis gali tapti nelaimės, pavyzdžiui, gaisro židiniu.

„Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijai priklauso keli tikinčiųjų aukomis išlaikomi pastatai. O realybė tokia, kad mieste žmonių mažėja, jie sensta, – kalbėjo kun. V. Labašauskas. – Leistume tuo pastatu kam nors naudotis, bet niekam jo nereikia. Tikimybė, jog pastatą pardavus naujasis šeimininkas stengsis jį išsaugoti, labai maža. Greičiausiai toje vietoje iškiltų kokia parduotuvė.“

Kybartų seniūnas Romas Šunokas irgi žino, kad dėl rąstinio namelio Č. Darvino gatvėje likimo kybartiečiai turi skirtingas nuomones.

„Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkė kėlė paramos akcijos, per kurią būtų renkamos lėšos, idėją. Tačiau reikia matyti ir tolimesnę statinio perspektyvą. Reikėtų iš kažkur paimti pinigų jam išlaikyti. Kybartuose turime daug kitų saugotinų ir puoselėtinų dalykų. Pavyzdžiui, pastatas J. Basanavičiaus g. 38 arba Kybartų muziejaus idėja. Paramos akcijų gali prisireikti dėl šitų objektų, – kalbėjo seniūnas. – Namelis merdi, jo atstatyti neįmanoma. Man svarbu žmonių saugumas, rūpi tvarkyti miestą. Sykiu matau ir galimybę įamžinti istorinę vietą, nors diskusijų tema tapęs namas nėra kultūrinio paveldo objektas.“

R. Šunokas svarstė, kad nugriauto pastato vietoje būtų galima pastatyti nedidelį paminklą, o jo prieigas išgrįsti senojo Č. Darvino gatvės grindinio akmenimis.

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. Vieni kybartiečiai, žiūrėdami į avarinį namą, mato saugotiną objektą, kiti – nebūtiną ir potencialiai pavojingą pastatą.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Vasario 1 d. Šeštadienis.


  • 0

Susitiko su visuomene

Tik prasidėjus metams, Kybartų bendruomenės namuose pasitarti rinkosi Kybartų seniūnijos bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai. Į savo susirinkimą jie pasikvietė ir seniūnijos vadovus bei policijos pareigūnus.

Dalyvavo Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Vilkaviškio savivaldybės tarybos narys, Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, seniūnijos vyr. specialistas Dainius Kovas, Kybartų policijos nuovados viršininkas Arūnas Kinderis, apylinkių inspektoriai. Taip pat atvyko Matlaukio, Keturkaimio, Vilkupių, Gudkaimio bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.

Sveikindamas susirinkimo dalyvius V. Katkevičius pasidžiaugė aktyviomis seniūnijos kaimų bendruomenėmis. Kybartų seniūnas visus pasveikino su naujaisiais metais, išsakė linkėjimus ir pateikė daug žmonėms svarbios informacijos.

Su seniūnu bei policijos nuovados viršininku kaimo bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai jau buvo matęsi senokai, tad susirinkime aptarta daug klausimų.

Kalbėta apie žvyrkelių remontą, autobusų stotelių priežiūrą, gyvenviečių apšvietimo, apleistų statinių ir atliekų tvarkymo bei kitus svarbius reikalus.
Kybartų policijos nuovados viršininkas Arūnas Kinderis pasidžiaugė, kad bendruomenėse suprantama saugios kaimynystės svarba. Jis patikino, kad nuovada ir toliau bendradarbiaus su bendruomenių pirmininkais bei seniūnaičiais.

Pareigūnas pateikė informaciją apie nusikalstamumą Kybartų seniūnijoje ir Kybartų mieste.
Susirinkusieji sutarė, jog šiais metais toliau bus tęsiami pradėti darbai. Bendruomenės organizuos šventes, ekskursijas, kitus renginius – tai, ko pageidauja jų nariai. Visi kartu spręs iškilusias problemas, bendradarbiaus.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Sausio 18 d. Šeštadienis.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian