Kybartų miesto seniūnija

  • 0

Komunalininkų darbą sunkina dingę planai

Kybartuose vis dažniau kyla problemų dėl lietaus kanalizacijos. Po paskutinės liūties gyventojų kiemus užsėmęs vanduo parodė, kad problema tikrai opi.

Beveik visame mieste, ypač senuosiuose Kybartų kvartaluose netoli geležinkelio, dar veikia senoviniai lietaus vandens nutekėjimo tinklai. Kai kurie jų veikia kokybiškai ir problemų nesudaro, tačiau vietomis, veikiami laiko ir didelės transporto apkrovos, seni vamzdžiai pradėjo lūžti. Todėl kilo nemažai problemų J. Basanavičiaus gatvės pradžioje pastatytiems namams, Maironio, Laisvės, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse.

Pasak Kybartų seniūno Romo Šunoko, problemos nekiltų, jei būtų išlikę senosios kanalizacijos brėžiniai. Tačiau jie kažkur paslaptingai dingo, nors anksčiau Kybartams vadovavę senieji miestiečiai pasakoja, kad planai tikrai buvo, nes šiuos dokumentus jie matė savo akimis ir laikė rankose.

– Dabar komunalininkai kasinėja J. Basanavičiaus gatvę prie menų centro „Gyvybės jėga“, nes ten vis būdavo problemų. Darbuotojai aptiko senąją kanalizaciją, ir dabar bus paprasčiau ją sutvarkyti, – kalbėjo seniūnas.

Neseniai kasinėjimo darbai taip pat vyko privačiame Žydronės ir Vytauto Grimailų sklype, esančiame S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Per kybartiečių valdas nutiesta senoji kanalizacijos sistema įlūžo ir kieme susidarė įgriuva, į kurią įslydo šeimininkų sunkvežimis. Žmonės savo technikos priemonę išgelbėjo patys, o atvykę UAB „Kybartų darna“ darbuotojai turėjo iškasti gal keturių žmonių ūgio griovį, kol po žeme aptiko platų senovinį kanalizacijos vamzdį.

– Dabar vyrai ten sutvarkys, prijungs vamzdžio dalį, kuri yra sulūžusi, ir bent jau kol kas vanduo nesems visų aplinkinių gatvių sklypų, – sakė seniūnas. – Matyt, problema šioje vietoje ir buvo. Gerai, kad viskas taip baigėsi. Tačiau neaišku, kur vėl kada įgrius, suges, užsikimš. Akli kasinėjimai užima nemažai laiko ir išeikvoja pinigų, bet problemą spręsti reikia. Dingę brėžiniai mums dabar būtų aukso vertės.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Kybartų seniūnas Romas Šunokas rodė, kokį gilų griovį teko iškasti trūkusio vamzdžio ieškantiems komunalininkams.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Lapkričio 7 d. Ketvirtadienis.

  • 0

Seniūno darbų paroda

Neseniai Kauno tautinės kultūros centre surengta pirmoji Kybartų seniūno Romo Šunoko medžio ir akmens dirbinių paroda „Laimės akmenys“. Jaukiose patalpose dar ir šiandien galima apžiūrėti apie 40 įvairių kybartiečio darbų.

– Mano laimė – laimės ieškojime, – pristatydamas parodą sakė autorius. – Gyvenimas mano protui parinko laimę pastebėti grožį akmenyje su natūraliai susiformavusiomis ertmėmis. Beliko atsiduoti šiam pasąmonės šauksmui: akims – taip džiugu rasti, rankoms – taip malonu liesti, balso stygoms – taip maga pasigirti kitiems tokiu retu radiniu. Tačiau tai – tik iliuzija, nes už to malonumo, džiugesio ir pagyrų širmos radau savo širdžiai malonų užsiėmimą.

Pasak seniūno, kai pažįstamiems nusibodo dovanoti kiaurus akmenis, nutarė „įkelti“ juos į medį. Tačiau ir šis turėjo būti su natūraliais įtrūkimais, kiaurymėmis, žaizdomis. R. Šunokas ėmė komponuoti abi medžiagas taip, kad jos derėtų viena prie kitos. Visi darbai paprastai vyksta garaže, kur, žaidžiant su formomis ir dermėmis, laikas prabėga nepastebimai kaip vanduo. Tačiau medžio raštų bei spalvų gama gundo tęsti žaidimą toliau. O kur dar nugludinto paviršiaus švelnumas, lengvas apdorojamos medienos kvapas.

– Žmona kartais pyksta, kad pranykstu ilgam, bet toks jau esu. Darydamas tai, kas miela širdžiai, būnu laimingas, – juokėsi autorius. – Savo dirbinių nelaikau meno kūriniais, tai greičiau dėlionės, padailintos su elektriniais įrankiais. Detalių rinkiniai – visai šalia, bet kas gali rasti jų besimėtančių. Tik reikia ieškoti. Nebūtinai tai turi būtų akmuo su skyle ar neįprastos formos medis. Galima „kolekcionuoti“ gamtos garsus. Svarbu rasti savo laimę, o radus – dovanoti ją kitiems. Tiems, kurie tai supras, arba tiems, kurie yra smalsūs. Verta savęs ieškoti kiekvienam, nes juokingai skamba žmogaus savęs gailėjimas, kad nieko panašaus nemoka, nors net nebandė nieko daryti…

Paklaustas, kas patį paskatino užsiimti tokiais dirbiniais, R. Šunokas neslėpė, kad tam daugiausia įtakos turėjo aplinka ir draugai. Dauguma jų buvo ir dabar yra glaudžiai susiję su menu, tad bepavyduliaudamas jiems ir pradėjęs savo ieškojimus.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Nuotr. iš asmeninio R. Šunoko albumo.  Romo Šunoko dirbinius įvertino Kauno tautinės kultūros centro darbuotojai ir lankytojai.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Rugsėjo 21 d. Šeštadienis.

  • 0

Savininkams nerūpi nuosavas turtas

Jau ne pirmą kartą gauname signalų dėl Kybartuose likimo valiai paliktų yrančių pastatų.

J. Janonio gatvės gale jau keli metai stūkso statinys „monstras“. Jis Kybartams liko uždarius buvusią skardos gaminių gamyklą. Turtą valdžiusi UAB „Kybartų unitas“ šiuo metu neveikia, tačiau jos nėra ir Bankroto valdymo departamento sąraše. Gamykla tiesiog uždaryta, o pastatų likimas neaiškus. Tiesa, UAB „Kybartų unitas“, kaip veikiančios ir gaminančios metalo gaminius, kontaktus vis dar galima rasti net keliuose interneto tinklalapiuose, teikiančiuose informaciją apie šalies įmones.

– Dar ne taip seniai, prieš kelis metus, čia dirbo keletas žmonių, – sakė kybartietis A. Mackevičius. – Buvo gaminamos melžtuvės, bidonai, laistytuvai, kitokie daiktai iš skardos. Kažkada gamykla klestėjo. O dabar gaila žiūrėti: patalpos išplėštos, buvo ir padegtos. Pats buvau viduje – viskas griūva. O norinčiųjų ten palandžioti visada atsiranda.
Vietiniai žmonės sakė, kad pastate mėgsta rinktis kvartalo vaikai, kurie sulenda į antrame aukšte esantį kambarėlį. Pakeliui visur pilna atsilupusių plytų, nestabilių konstrukcijų detalių. Iki nelaimės – visai netoli.

Tačiau turto šeimininkams kybartiečiai nerūpi. Jiems greta yrančio pastato gyventi nereikia. Kybartų seniūnui Romui Šunokui pavyko sužinoti, kad šiuo metu „Kybartų unito“ turtu rūpinasi įgaliotas atstovas Algimantas Paltanavičius. Jis statinį buvo išnuomojęs, tačiau nuomininkui jis greitai tapo nereikalingas ir vėl buvo paliktas likimo valiai. Vietiniai gyventojai sako, kad statinys buvo naudojamas kaip nelegalių kontrabandinių prekių sandėlis.

Jau kuris laikas seniūnija stengiasi rasti tuos, kurie atsakytų už pastato būklę. Keisčiausia, kad tokie duomenys seniūnams nėra lengvai prieinami, ir sužinoti, kas kam priklauso teritorijoje, kurioje turi palaikyti tvarką, jiems nėra lengva.

Surasti savininkai kviečiami pasikalbėti, mėginama juos įtikinti susitvarkyti savo turtą taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams. Jeigu bendros kalbos rasti nepavyksta, siunčiami įspėjimai raštu, skiriami terminai susitvarkyti, o vėliau – baudos. Jei pastatas turi šeimininką, šis ir privalo atsakyti už jo saugumą. Šeimininko neradus tenka kreiptis į teismą, kad tokį pastatą pripažintų bešeimininkiu. Tai gali trukti ir kelis metus.

Teismui nusprendus, kad turtas – bešeimininkis, jis pereina Savivaldybės žinion. Jei Savivaldybė neturi lėšų tvarkyti pastatą (o dažniausiai taip ir būna), statinys gali būti nugriautas arba sugriūva pats. Juk net ir griovimui reikia lėšų.

Kaip bebūtų gaila, tačiau kažkada buvusiam klestinčios pramonės miestui – Kybartams šiuo metu likę tik uždarytų gamyklų griūvantys pastatai ir pavojų keliantys įrenginiai. Ir tokių mieste yra ne vienas.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Liepos 13 d. Šeštadienis


  • 0

Prie turgavietės prekyba bus uždrausta

Prie turgaus prasidėjo gatvės remonto darbai. Čia numatyta sutvarkyti teritoriją, kurioje mėgdavo prekiauti ūkininkai. Planuojama pasėti žolę, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, sudėti bortelius. Prekyba minėtoje vietoje nebus leidžiama.

Anksčiau ankštu turgumi besiskundę ūkininkai įsitaisydavo greta jo – valstybės žemėje.

– Jau ne vieni metai dėl to kildavo problemų: prekeiviai šiukšlino, trukdė eismą, o naudos buvo mažai. Sutvarkysime šitą kampą ir jokių prekyviečių čia nebus. Norint leisti prekiauti ir sužymėti tam skirtas vietas, reikėtų teritoriją išasfaltuoti, o tokiems darbams pinigų nėra. Be to, kažin ar žmonės, mokantys mokesčius valstybei, suprastų, jeigu būtų atsisakyta kitų svarbių darbų ir lėšos skirtos prekybos prie turgaus sąlygoms gerinti. Juolab kad šis interesas – tik kelių ar keliolikos žmonių, – situaciją pakomentavo Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Pasirūpinus šia teritorija, bus reikalaujama susitvarkyti ir turgavietę, kurioje pro tinklo tvorą matyti skirtingų spalvų, dydžių ir būklės kioskeliai, duobėta teritorija su betoninėmis pakylomis. Pasak seniūno, su turgaus savininke Laimute Burbuliene kalbėta, kad jai priklausančią teritoriją šeimininkė užsitvers nepermatomu skydu.

„Santakos“ inf.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr. Sutvarkius gatvelę, vedančią nuo Č. Darvino g. „Maximos“ link, tvarkos bus pareikalauta ir iš turgavietės savininkės.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Gegužės 4 d. Šeštadienis


  • 0

Senojo miesto sodo medžių išsaugoti nevertėtų

Sužinoję, kad bus rekonstruojamas miesto sodas ir kad jau pradedami darbai, kybartiečiai susirūpino, ar išliks senieji parko medžiai.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, kad parke numatyta pasodinti apie penkiasdešimt naujų medelių, o daugumą sužalotų medžių išpjauti. Tam pritaria ir Savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis.

Kaip teigė medžius apžiūrėjęs profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas, apskritai situacija daugiau negu tragiška: visame parke likę tik du sveiki, brandūs medžiai, augantys prie paminklo.

„Truputį pakoregavus ir surišus lają, jie galėtų stovėti ir džiuginti akį dar šimtą metų. Visi kiti yra nepataisomai sužaloti nemokšiškai genint. Tokie medžiai parke, prie takelių, kuriais vaikščios žmonės, augti negali, nes yra pavojingi. Pagal projektą takelis turi vingiuoti pro pat šimtametę sveiką, brandžią liepą. Takus planuojama įrėminti borteliais. Juos rengiant reikės iškasti tranšėją. Reikėtų labai saugoti, kad nebūtų nukirstos šimtametės liepos šaknys. Jeigu jos bus pažeistos, po keleto metų paskutinė brandi liepa nudžius“, – sakė R. Žilinskas.

Pasak specialistų, liepos, augančios aplink I. Levitano paminklą, kažkada gerokai pažemintos nurėžiant viršūnę – taip medžiai buvo pasmerkti lėtai mirčiai. Toks skurstantis augalas parke tampa tiksinčia bomba, nors iš pažiūros atrodo sveikas.

Situaciją galima būtų pataisyti tik iškirtus visus sužalotus medžius ir jų vietoje pasodinus naujų. Kad žmonėms nebūtų šoko, tai galima daryti palaipsniui.

Kaip sakė ekologas D. Bunikis, situacija tikrai bloga, tačiau samdyti nepigiai kainuojančių specialistų medžiams prižiūrėti Savivaldybės administracija kol kas neturi lėšų. Ir visų jų išpjauti kol kas nesiruošiama.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Pasak specialistų, liepos senajame miesto sode yra sužalotos ir lėtai merdi.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Balandžio 20 d. Šeštadienis


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian