Kybartų miesto seniūnija

  • 0

Vaizdas parke kasdien tik blogėja

Praėjo dar tik metai, kai Kybartų miesto parke užbaigti rekonstrukcijos darbai, bet ši reprezentacinė vieta atrodo taip, lyg būtų neremontuota mažiausiai dešimtmetį.

Aptrupėjusios, pajuodusios plytelės, įdubusios, išbyrėjusios trinkelės – toks vaizdas palyginti neseniai rekonstruotame miesto parke kelia didelių abejonių dėl atliktų darbų kokybės ir medžiagų patvarumo.

Pernai, vos tik prasidėjus darbams parke, į redakciją paskambinę žmonės teigė, kad pagrindas trinkelėms klojamas „ant juoko“, t. y. nesudedamos visos privalomos medžiagos. Tačiau tuomet iš Savivaldybės sulaukėme atsakymo, jog viskas kontroliuojama, daroma pagal projektą ir nereikėtų kritikuoti nesulaukus galutinio rezultato. Deja, kybartiečių nuogąstavimai pasitvirtino.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė ištisai prašantis darbus atlikusios firmos UAB „Rofolis“, kad ištaisytų savo paliktą broką. Tačiau kol kas sulaukta tik pažadų. Jau nuo pat pradžių buvo visokių nesusipratimų su parke dirbusia firma, ištisai teko derėtis, kad sutvarkytų kai kurias smulkmenas, prašyti, kad ištaisytų savo darbo broką.

– Pats mačiau, jog gerai nebus, prieštaravau, aiškinau, nes parko priežiūra turi rūpintis seniūnija. Prie Isaako Levitano paminklo atraminės sienelės sudėtos šviesios kalkakmenio plokštės jau pajuodusios nuo drėgmės, vietomis ištrupėjusios. Kalkakmenis – tai ne marmuras ar granitas, jo kaina – triskart mažesnė, bet tiek ir laikė… Geresnėmis medžiagomis išklota aikštelė būtų ir gražesnė, ir priežiūra lengvesnė, bet, kaip buvo pasakyta, taip yra numatyta pagal projektą, – sakė R. Šunokas.

Kaip UAB „Rofolis“ vykdė įsipareigojimus, turėjo prižiūrėti rajono Savivaldybės administracijos septynių specialistų komisija. Tuometinio Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Arūnas Grumadas aiškino, jog tai nebuvo darbų priėmimo komisija, nes parko rekonstrukcijai nereikėjo statybos leidimo, o tik Savivaldybės pritarimo. Tad buvo patikrinta, ar projekte numatyti darbai atlikti iki galo. Komisija nutarė, kad viskas padaryta pagal dokumentus. Tuomet A. Grumadas sakė, jog parengtas projektas buvo „ekspertuotas“ ir suderintas, nustatyta darbų atlikimo tvarka. Paklaustas, ar pasirašyti UAB „Rofolis“ atliktų darbų aktą nesutrukdė tai, jog vietomis netvirtai laikosi trinkelės, A. Grumadas teigė, kad jos skirtos pėstiesiems vaikščioti, o ne sunkiajai technikai važinėti, tad tikrai „neišlakstys“. Be to, kai kurias vietas firma žadėjo pataisyti. Komisijos uždavinys buvęs patikrinti, ar viskas atitinka projekto reikalavimus, o ne svarstyti, ar būtų geriau taip, ar kitaip. Projekte smulkiai surašyta, kokiomis medžiagomis ir kaip viskas turi būti padaryta. Dabar svarstyti ir kalbėti jau ne laikas – pageidauti reikėjo tada, kai vyko projekto derinimas.

Pasak Savivaldybės administracijos specialisto, problema yra plotai po medžiais, kur reikėjo dėti supjaustytas trinkeles. Ten smulkesnės jų dalys vietomis laikosi netvirtai, tačiau patys takai sukloti gerai ir taip pat… pagal projektą.

UAB „Rofolis“ tebetaiso „kai kurias“ vietas, juolab kad jų vis daugėja. Pradėjus ardyti greta einančią Mindaugo gatvę, parko kraštuose suklotos trinkelės ėmė byrėti, mat… neteko atramos. Atskiri borteliai joms įrėminti čia nebuvo sudėti. Turbūt ir tai vykdyta „pagal projektą“, kuriuo prisidengus net akivaizdžiai matomi netinkami dalykai tapo priimtini.

Kybartų miesto parko dokumentus rengė kauniečių firma „Hidroprojektas“. Projektuotojas . buvo parinktas atviro supaprastinto konkurso būdu. Iš pradžių turėta lėšų tik projektui, kuris buvo parengtas dar 2009 m., o vėliau ieškota pinigų ir jam įgyvendinti.

Ričardas Liansbergis, laikinai einantis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas, sako, kad situacija yra kontroliuojama.

– Viską žinom, už tokius dalykus yra atsakingas seniūnas, jis jau informavo UAB „Rofolis“, – aiškino R. Liansbergis. – Matote, viską galima būtų padaryti greitai ir galima – protingai. Kol kas dar tragedijos nėra, nors aiškiai tapo matomi kai kurie defektai. Būtų protinga palaukti, kol jų „išlįs“ daugiau, tada viską ir sutvarkyti, o ne kviestis statybininkus dėl kiekvienos sudužusios plytelės. Darbus atlikusi firma yra įsipareigojusi objektą prižiūrėti 5 metus. Jei to neatlieka, galime kreiptis į statybos inspekciją ir į teismą. Bet kol kas to dar neprireikė. Lėšos Kybartų reprezentacinės aikštės bei miesto parko rekonstrukcijai gautos iš bendro Lietuvos ir Lenkijos projekto, šiems darbams atlikti buvo skirta apie 850 tūkst. litų. Nejaugi už tokius pinigus kybartiečiai nusipelnė tik tokio rezultato?..

Kristina VAITKEVIČIENĖ.

Autorės nuotr. Seniūnas Romas Šunokas nustebo pamatęs, kad ardant Mindaugogatvės grindinį pabiro miesto parko trinkelės.

Publikuota: „Santaka“, 2014-10-11.


  • 0

Planui griauti senąjį namą pritaria ne visi

Noras matyti sutvarkytą miestą sieja visus kybartiečius: ir jame gyvenančius, ir pasisvečiuojančius savo vaikystės ar jaunystės krašte. Tačiau susiruošus griauti caro laikus menantį avarinės būklės rąstinį namą Č. Darvino gatvėje, nuomonės dėl miesto tvarkymo prioritetų išsiskyrė.

Priežastis, dėl kurios norima pastatą išsaugoti, esanti istorinė ir kultūrinė jo vertė.

Priimant sprendimą namą griauti, atsižvelgta į jo savininkų, tai yra Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos, finansines galimybes ir perspektyvas.
Situaciją, kuri sulaukė Kybartų išeivių, pastato savininkų ir dabartinių miesto šeimininkų skirtingų nuomonių, viešame laiške aprašė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) pirmininkė Violeta Mickevičiūtė. „Ar jau iš tikro kasmet vis turtėjančioje Lietuvoje esame tokie bejėgiai ir bepinigiai, kad ypatinga istorija pasižymėjusio ir tiek negandų atlaikiusio Kybartų pastato vietoje ateities kartoms teišgalime palikti tik Suvalkijos lygumų akmenį? <…> Su gėda prisipažinkime: taip ir neatsirado bent vieno kybartiečio (-ės), daugiau ar mažiau įžymesnio (-ės), turtingesnio (-ės), kuris (-i), stebėdamas (-a) tiek metų užkaltą ir plėšiamą negyvenamą namą, būtų nuėjęs pas miesto seniūną ar kleboną ir taręs: „Kadangi myliu Kybartus darbais, o ne žodžiais, nutariau skirti dalį to, ką užgyvenau, kad mokykla, kurioje prieš 95 metus į mažuosius kybartiečius pirmąkart buvo kreiptasi lietuviškai, stovėtų Č. Darvino „trikampyje“ dar bent tiek pat, kiek stovėjusi!“ – su tokiomis mintimis į kraštiečius kreipėsi PKD vadovė.
Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas sakė, jog leidimą nugriauti Č. Darvino g. 6 stovintį pastatą suteikė bažnytinė vadovybė. Parapija nėra pajėgi išsaugoti avarinės būklės namo, jis gali tapti nelaimės, pavyzdžiui, gaisro židiniu.

„Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijai priklauso keli tikinčiųjų aukomis išlaikomi pastatai. O realybė tokia, kad mieste žmonių mažėja, jie sensta, – kalbėjo kun. V. Labašauskas. – Leistume tuo pastatu kam nors naudotis, bet niekam jo nereikia. Tikimybė, jog pastatą pardavus naujasis šeimininkas stengsis jį išsaugoti, labai maža. Greičiausiai toje vietoje iškiltų kokia parduotuvė.“

Kybartų seniūnas Romas Šunokas irgi žino, kad dėl rąstinio namelio Č. Darvino gatvėje likimo kybartiečiai turi skirtingas nuomones.

„Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkė kėlė paramos akcijos, per kurią būtų renkamos lėšos, idėją. Tačiau reikia matyti ir tolimesnę statinio perspektyvą. Reikėtų iš kažkur paimti pinigų jam išlaikyti. Kybartuose turime daug kitų saugotinų ir puoselėtinų dalykų. Pavyzdžiui, pastatas J. Basanavičiaus g. 38 arba Kybartų muziejaus idėja. Paramos akcijų gali prisireikti dėl šitų objektų, – kalbėjo seniūnas. – Namelis merdi, jo atstatyti neįmanoma. Man svarbu žmonių saugumas, rūpi tvarkyti miestą. Sykiu matau ir galimybę įamžinti istorinę vietą, nors diskusijų tema tapęs namas nėra kultūrinio paveldo objektas.“

R. Šunokas svarstė, kad nugriauto pastato vietoje būtų galima pastatyti nedidelį paminklą, o jo prieigas išgrįsti senojo Č. Darvino gatvės grindinio akmenimis.

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. Vieni kybartiečiai, žiūrėdami į avarinį namą, mato saugotiną objektą, kiti – nebūtiną ir potencialiai pavojingą pastatą.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Vasario 1 d. Šeštadienis.


  • 0

Susitiko su visuomene

Tik prasidėjus metams, Kybartų bendruomenės namuose pasitarti rinkosi Kybartų seniūnijos bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai. Į savo susirinkimą jie pasikvietė ir seniūnijos vadovus bei policijos pareigūnus.

Dalyvavo Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Vilkaviškio savivaldybės tarybos narys, Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, seniūnijos vyr. specialistas Dainius Kovas, Kybartų policijos nuovados viršininkas Arūnas Kinderis, apylinkių inspektoriai. Taip pat atvyko Matlaukio, Keturkaimio, Vilkupių, Gudkaimio bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.

Sveikindamas susirinkimo dalyvius V. Katkevičius pasidžiaugė aktyviomis seniūnijos kaimų bendruomenėmis. Kybartų seniūnas visus pasveikino su naujaisiais metais, išsakė linkėjimus ir pateikė daug žmonėms svarbios informacijos.

Su seniūnu bei policijos nuovados viršininku kaimo bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai jau buvo matęsi senokai, tad susirinkime aptarta daug klausimų.

Kalbėta apie žvyrkelių remontą, autobusų stotelių priežiūrą, gyvenviečių apšvietimo, apleistų statinių ir atliekų tvarkymo bei kitus svarbius reikalus.
Kybartų policijos nuovados viršininkas Arūnas Kinderis pasidžiaugė, kad bendruomenėse suprantama saugios kaimynystės svarba. Jis patikino, kad nuovada ir toliau bendradarbiaus su bendruomenių pirmininkais bei seniūnaičiais.

Pareigūnas pateikė informaciją apie nusikalstamumą Kybartų seniūnijoje ir Kybartų mieste.
Susirinkusieji sutarė, jog šiais metais toliau bus tęsiami pradėti darbai. Bendruomenės organizuos šventes, ekskursijas, kitus renginius – tai, ko pageidauja jų nariai. Visi kartu spręs iškilusias problemas, bendradarbiaus.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Sausio 18 d. Šeštadienis.


  • 0

Komunalininkų darbą sunkina dingę planai

Kybartuose vis dažniau kyla problemų dėl lietaus kanalizacijos. Po paskutinės liūties gyventojų kiemus užsėmęs vanduo parodė, kad problema tikrai opi.

Beveik visame mieste, ypač senuosiuose Kybartų kvartaluose netoli geležinkelio, dar veikia senoviniai lietaus vandens nutekėjimo tinklai. Kai kurie jų veikia kokybiškai ir problemų nesudaro, tačiau vietomis, veikiami laiko ir didelės transporto apkrovos, seni vamzdžiai pradėjo lūžti. Todėl kilo nemažai problemų J. Basanavičiaus gatvės pradžioje pastatytiems namams, Maironio, Laisvės, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse.

Pasak Kybartų seniūno Romo Šunoko, problemos nekiltų, jei būtų išlikę senosios kanalizacijos brėžiniai. Tačiau jie kažkur paslaptingai dingo, nors anksčiau Kybartams vadovavę senieji miestiečiai pasakoja, kad planai tikrai buvo, nes šiuos dokumentus jie matė savo akimis ir laikė rankose.

– Dabar komunalininkai kasinėja J. Basanavičiaus gatvę prie menų centro „Gyvybės jėga“, nes ten vis būdavo problemų. Darbuotojai aptiko senąją kanalizaciją, ir dabar bus paprasčiau ją sutvarkyti, – kalbėjo seniūnas.

Neseniai kasinėjimo darbai taip pat vyko privačiame Žydronės ir Vytauto Grimailų sklype, esančiame S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Per kybartiečių valdas nutiesta senoji kanalizacijos sistema įlūžo ir kieme susidarė įgriuva, į kurią įslydo šeimininkų sunkvežimis. Žmonės savo technikos priemonę išgelbėjo patys, o atvykę UAB „Kybartų darna“ darbuotojai turėjo iškasti gal keturių žmonių ūgio griovį, kol po žeme aptiko platų senovinį kanalizacijos vamzdį.

– Dabar vyrai ten sutvarkys, prijungs vamzdžio dalį, kuri yra sulūžusi, ir bent jau kol kas vanduo nesems visų aplinkinių gatvių sklypų, – sakė seniūnas. – Matyt, problema šioje vietoje ir buvo. Gerai, kad viskas taip baigėsi. Tačiau neaišku, kur vėl kada įgrius, suges, užsikimš. Akli kasinėjimai užima nemažai laiko ir išeikvoja pinigų, bet problemą spręsti reikia. Dingę brėžiniai mums dabar būtų aukso vertės.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Kybartų seniūnas Romas Šunokas rodė, kokį gilų griovį teko iškasti trūkusio vamzdžio ieškantiems komunalininkams.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Lapkričio 7 d. Ketvirtadienis.

  • 0

Seniūno darbų paroda

Neseniai Kauno tautinės kultūros centre surengta pirmoji Kybartų seniūno Romo Šunoko medžio ir akmens dirbinių paroda „Laimės akmenys“. Jaukiose patalpose dar ir šiandien galima apžiūrėti apie 40 įvairių kybartiečio darbų.

– Mano laimė – laimės ieškojime, – pristatydamas parodą sakė autorius. – Gyvenimas mano protui parinko laimę pastebėti grožį akmenyje su natūraliai susiformavusiomis ertmėmis. Beliko atsiduoti šiam pasąmonės šauksmui: akims – taip džiugu rasti, rankoms – taip malonu liesti, balso stygoms – taip maga pasigirti kitiems tokiu retu radiniu. Tačiau tai – tik iliuzija, nes už to malonumo, džiugesio ir pagyrų širmos radau savo širdžiai malonų užsiėmimą.

Pasak seniūno, kai pažįstamiems nusibodo dovanoti kiaurus akmenis, nutarė „įkelti“ juos į medį. Tačiau ir šis turėjo būti su natūraliais įtrūkimais, kiaurymėmis, žaizdomis. R. Šunokas ėmė komponuoti abi medžiagas taip, kad jos derėtų viena prie kitos. Visi darbai paprastai vyksta garaže, kur, žaidžiant su formomis ir dermėmis, laikas prabėga nepastebimai kaip vanduo. Tačiau medžio raštų bei spalvų gama gundo tęsti žaidimą toliau. O kur dar nugludinto paviršiaus švelnumas, lengvas apdorojamos medienos kvapas.

– Žmona kartais pyksta, kad pranykstu ilgam, bet toks jau esu. Darydamas tai, kas miela širdžiai, būnu laimingas, – juokėsi autorius. – Savo dirbinių nelaikau meno kūriniais, tai greičiau dėlionės, padailintos su elektriniais įrankiais. Detalių rinkiniai – visai šalia, bet kas gali rasti jų besimėtančių. Tik reikia ieškoti. Nebūtinai tai turi būtų akmuo su skyle ar neįprastos formos medis. Galima „kolekcionuoti“ gamtos garsus. Svarbu rasti savo laimę, o radus – dovanoti ją kitiems. Tiems, kurie tai supras, arba tiems, kurie yra smalsūs. Verta savęs ieškoti kiekvienam, nes juokingai skamba žmogaus savęs gailėjimas, kad nieko panašaus nemoka, nors net nebandė nieko daryti…

Paklaustas, kas patį paskatino užsiimti tokiais dirbiniais, R. Šunokas neslėpė, kad tam daugiausia įtakos turėjo aplinka ir draugai. Dauguma jų buvo ir dabar yra glaudžiai susiję su menu, tad bepavyduliaudamas jiems ir pradėjęs savo ieškojimus.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Nuotr. iš asmeninio R. Šunoko albumo.  Romo Šunoko dirbinius įvertino Kauno tautinės kultūros centro darbuotojai ir lankytojai.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Rugsėjo 21 d. Šeštadienis.

  • 0

Savininkams nerūpi nuosavas turtas

Jau ne pirmą kartą gauname signalų dėl Kybartuose likimo valiai paliktų yrančių pastatų.

J. Janonio gatvės gale jau keli metai stūkso statinys „monstras“. Jis Kybartams liko uždarius buvusią skardos gaminių gamyklą. Turtą valdžiusi UAB „Kybartų unitas“ šiuo metu neveikia, tačiau jos nėra ir Bankroto valdymo departamento sąraše. Gamykla tiesiog uždaryta, o pastatų likimas neaiškus. Tiesa, UAB „Kybartų unitas“, kaip veikiančios ir gaminančios metalo gaminius, kontaktus vis dar galima rasti net keliuose interneto tinklalapiuose, teikiančiuose informaciją apie šalies įmones.

– Dar ne taip seniai, prieš kelis metus, čia dirbo keletas žmonių, – sakė kybartietis A. Mackevičius. – Buvo gaminamos melžtuvės, bidonai, laistytuvai, kitokie daiktai iš skardos. Kažkada gamykla klestėjo. O dabar gaila žiūrėti: patalpos išplėštos, buvo ir padegtos. Pats buvau viduje – viskas griūva. O norinčiųjų ten palandžioti visada atsiranda.
Vietiniai žmonės sakė, kad pastate mėgsta rinktis kvartalo vaikai, kurie sulenda į antrame aukšte esantį kambarėlį. Pakeliui visur pilna atsilupusių plytų, nestabilių konstrukcijų detalių. Iki nelaimės – visai netoli.

Tačiau turto šeimininkams kybartiečiai nerūpi. Jiems greta yrančio pastato gyventi nereikia. Kybartų seniūnui Romui Šunokui pavyko sužinoti, kad šiuo metu „Kybartų unito“ turtu rūpinasi įgaliotas atstovas Algimantas Paltanavičius. Jis statinį buvo išnuomojęs, tačiau nuomininkui jis greitai tapo nereikalingas ir vėl buvo paliktas likimo valiai. Vietiniai gyventojai sako, kad statinys buvo naudojamas kaip nelegalių kontrabandinių prekių sandėlis.

Jau kuris laikas seniūnija stengiasi rasti tuos, kurie atsakytų už pastato būklę. Keisčiausia, kad tokie duomenys seniūnams nėra lengvai prieinami, ir sužinoti, kas kam priklauso teritorijoje, kurioje turi palaikyti tvarką, jiems nėra lengva.

Surasti savininkai kviečiami pasikalbėti, mėginama juos įtikinti susitvarkyti savo turtą taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams. Jeigu bendros kalbos rasti nepavyksta, siunčiami įspėjimai raštu, skiriami terminai susitvarkyti, o vėliau – baudos. Jei pastatas turi šeimininką, šis ir privalo atsakyti už jo saugumą. Šeimininko neradus tenka kreiptis į teismą, kad tokį pastatą pripažintų bešeimininkiu. Tai gali trukti ir kelis metus.

Teismui nusprendus, kad turtas – bešeimininkis, jis pereina Savivaldybės žinion. Jei Savivaldybė neturi lėšų tvarkyti pastatą (o dažniausiai taip ir būna), statinys gali būti nugriautas arba sugriūva pats. Juk net ir griovimui reikia lėšų.

Kaip bebūtų gaila, tačiau kažkada buvusiam klestinčios pramonės miestui – Kybartams šiuo metu likę tik uždarytų gamyklų griūvantys pastatai ir pavojų keliantys įrenginiai. Ir tokių mieste yra ne vienas.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Liepos 13 d. Šeštadienis


  • 0

Prie turgavietės prekyba bus uždrausta

Prie turgaus prasidėjo gatvės remonto darbai. Čia numatyta sutvarkyti teritoriją, kurioje mėgdavo prekiauti ūkininkai. Planuojama pasėti žolę, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, sudėti bortelius. Prekyba minėtoje vietoje nebus leidžiama.

Anksčiau ankštu turgumi besiskundę ūkininkai įsitaisydavo greta jo – valstybės žemėje.

– Jau ne vieni metai dėl to kildavo problemų: prekeiviai šiukšlino, trukdė eismą, o naudos buvo mažai. Sutvarkysime šitą kampą ir jokių prekyviečių čia nebus. Norint leisti prekiauti ir sužymėti tam skirtas vietas, reikėtų teritoriją išasfaltuoti, o tokiems darbams pinigų nėra. Be to, kažin ar žmonės, mokantys mokesčius valstybei, suprastų, jeigu būtų atsisakyta kitų svarbių darbų ir lėšos skirtos prekybos prie turgaus sąlygoms gerinti. Juolab kad šis interesas – tik kelių ar keliolikos žmonių, – situaciją pakomentavo Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Pasirūpinus šia teritorija, bus reikalaujama susitvarkyti ir turgavietę, kurioje pro tinklo tvorą matyti skirtingų spalvų, dydžių ir būklės kioskeliai, duobėta teritorija su betoninėmis pakylomis. Pasak seniūno, su turgaus savininke Laimute Burbuliene kalbėta, kad jai priklausančią teritoriją šeimininkė užsitvers nepermatomu skydu.

„Santakos“ inf.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr. Sutvarkius gatvelę, vedančią nuo Č. Darvino g. „Maximos“ link, tvarkos bus pareikalauta ir iš turgavietės savininkės.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Gegužės 4 d. Šeštadienis


  • 0

Senojo miesto sodo medžių išsaugoti nevertėtų

Sužinoję, kad bus rekonstruojamas miesto sodas ir kad jau pradedami darbai, kybartiečiai susirūpino, ar išliks senieji parko medžiai.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, kad parke numatyta pasodinti apie penkiasdešimt naujų medelių, o daugumą sužalotų medžių išpjauti. Tam pritaria ir Savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis.

Kaip teigė medžius apžiūrėjęs profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas, apskritai situacija daugiau negu tragiška: visame parke likę tik du sveiki, brandūs medžiai, augantys prie paminklo.

„Truputį pakoregavus ir surišus lają, jie galėtų stovėti ir džiuginti akį dar šimtą metų. Visi kiti yra nepataisomai sužaloti nemokšiškai genint. Tokie medžiai parke, prie takelių, kuriais vaikščios žmonės, augti negali, nes yra pavojingi. Pagal projektą takelis turi vingiuoti pro pat šimtametę sveiką, brandžią liepą. Takus planuojama įrėminti borteliais. Juos rengiant reikės iškasti tranšėją. Reikėtų labai saugoti, kad nebūtų nukirstos šimtametės liepos šaknys. Jeigu jos bus pažeistos, po keleto metų paskutinė brandi liepa nudžius“, – sakė R. Žilinskas.

Pasak specialistų, liepos, augančios aplink I. Levitano paminklą, kažkada gerokai pažemintos nurėžiant viršūnę – taip medžiai buvo pasmerkti lėtai mirčiai. Toks skurstantis augalas parke tampa tiksinčia bomba, nors iš pažiūros atrodo sveikas.

Situaciją galima būtų pataisyti tik iškirtus visus sužalotus medžius ir jų vietoje pasodinus naujų. Kad žmonėms nebūtų šoko, tai galima daryti palaipsniui.

Kaip sakė ekologas D. Bunikis, situacija tikrai bloga, tačiau samdyti nepigiai kainuojančių specialistų medžiams prižiūrėti Savivaldybės administracija kol kas neturi lėšų. Ir visų jų išpjauti kol kas nesiruošiama.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Pasak specialistų, liepos senajame miesto sode yra sužalotos ir lėtai merdi.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Balandžio 20 d. Šeštadienis


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian