Kybartai spaudoje

Vaikų globos namai – ant pokyčių slenksčio

Kybartų vaikų globos namai šiais metais turėtų keisti savo veiklą ir pavadinimą. Mat šioje įstaigoje jau teikiama kur kas daugiau įvairių socialinių paslaugų ir jos dar plėsis.

Reforma pasiteisino 

Kaip anksčiau rašėme, iki 2023 metų pabaigos visoje šalyje turi nebelikti vaikų globos namų. Jie privalo būti pertvarkomi į bendruomeninius vaikų globos namus. Dėl to rajono Savivaldybė jau yra įgijusi ne vieną butą, kur perkelti ir apgyvendinti vaikų globos namų auklėtiniai. 

Prieš pusantrų metų Kybartų vaikų globos namų ugdytiniai pradėjo gyventi šeimos modelio bendruomeniniuose vaikų globos padaliniuose Vilkaviškyje ir Kybartuose. Dažniausiai vaikai gyvena penkiese atskiruose butuose. Kybartų globos namų direktorės pareigas laikinai einanti Laimutė Bagdanavičienė džiaugėsi, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pakaitomis dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Taip pat vaikus konsultuoja psichologai. 

„Čia dirbantys žmonės vaikams tarsi tėvai. Auklėtiniai jais gali pasitikėti, nebijo atsiverti, žino, jog jais besirūpinantys žmonės niekur nedings. Taip gyvendami vaikai užsitikrina integraciją į bendruomenę, jiems sudaromos galimybės augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos modeliui, galima įgyti savarankiškam gyvenimui svarbių įgūdžių“, – teigė įstaigos vadovė. 

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai mokomi socialinių įgūdžių, įvairiausių buities darbų, supažindinami su šeimos biudžeto planavimo pagrindais. 

„Kiekvienas iš ugdytinių turi asmeninę banko sąskaitą, į kurią pervedami vaikui priklausantys pinigai ir dienpinigiai. Jaunuoliai patys sprendžia, ką norės pirkti. Džiugu, kad vaikai ne tik išleidžia pinigus, bet ir pasitaupo. Planuodami pirkti brangesnį pirkinį tariasi su socialiniu darbuotoju, nors paskutinis lemiamas žodis visada yra vaikų“, – pasakojo direktorė. Ji džiaugėsi, jog pokyčiai yra akivaizdūs ir viskas krypsta gerąja linkme. 

Dienos centras 

Vaikams išsikrausčius į bendruomeninius namus, globos namų pastate liko nemažai laisvų patalpų, todėl atsirado galimybė įgyvendinti kybartiečių pageidavimą įkurti dienos centrą vaikams. 

Lapkričio mėnesį antro aukšto patalpose laikinai įsikūrė vaikų dienos centras, kol tikrosios patalpos, kurios bus pirmame pastato aukšte, dar tik ruošiamos. 

„Jautėme poreikį įsteigti šį centrą, nes tai puiki žaidimų, edukacijų, mokymų, poilsio vieta vaikams. Į dienos centrą gali ateiti vaikai nuo 6 iki 15 metų. Dažniausiai čia jie atlieka namų darbus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, bendrauja tarpusavyje“, – kalbėjo L. Bagdanavičienė. 

Šia įstaiga ypač džiaugiasi tėveliai, nes jiems nereikia sukti galvos, kaip užimti sūnų ar dukrą po pamokų. Artimieji žino, jog čia vaiku bus tinkamai pasirūpinta. Tėvai, kurie nori, kad jų atžalos lankytų šią įstaigą, turi pateikti prašymą, sudaryti sutartį ir jų vaikai šiokiadieniais, nuo 14 val. iki 18 val., laiką galės praleisti dienos centre. 

Direktorė pasakojo, jog dienos centro veikla itin suaktyvėjo paskutinį praeitų metų mėnesį, prieš didžiąsias šventes. Tada vyko adventinės popietės, į kurias buvo atvykęs Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios klebonas kun. Vaidotas Labašauskas. 

Pašnekovė labai džiaugėsi „Neringos palėpės“ įkūrėjos Neringos, skautų organizacijos vadovės Vilijos, jogos mokytojos Eugenijos, savanorių Astos ir Danutės veikla. 

Steigiamos dirbtuvės 

Kadangi pastatas didžiulis, jo erdves norima išnaudoti tinkamai, todėl įsteigtos ir netrukus jame pradės veikti socialinės dirbtuvės proto ir psichikos negalią turintiems asmenims. 

Tai naujas reiškinys, nes tokių dirbtuvių Lietuvoje vos kelios. Kybartiečiai bus vieni iš pirmųjų, pradėsiančių tokią veiklą. 

Jai lėšų buvo gauta iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbto projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kuriame dalyvavo Kybartų vaikų globos namų bendruomenė ir tapo projekto partnere. 

L. Bagdanavičienė pasakojo, kad prieš keletą metų buvo renovuota globos namų virtuvė ir jos įranga, todėl kolektyvas nusprendė išnaudoti turimas galimybes. Buvo nutarta į veiklą integruoti neįgaliuosius ir juos mokyti kepti įvairius konditerijos gaminius. 

Vadovė tikisi, jog norinčiųjų mokytis konditerijos paslapčių bus, nes dalyvaujantieji projekte galės save realizuoti, atskleisti gebėjimus ir aktyviau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Socialinių dirbtuvių lankytojams bus mokama 38 eurų stipendija. Numatyta, kad dirbtuvės veiks 3 metus. Planuojama įsteigti profesinės srities gamybos ir paslaugų specialisto, rinkodaros vadybininko, socialinio darbuotojo ir jo padėjėjo etatus. Neįgalieji 5 proc. savo gaminių turės realizuoti, o gaunamas lėšas galės pasilikti dirbtuvių reikmėms. 

„Svajojame kažkada atidaryti savo kepinių kioskelį. Viliuosi, jog atsakingai padirbėję neįgalieji išmoks naujų dalykų, įgis naujų gebėjimų, o galbūt net taps reikalingi įmonėms“, – optimistiškai nusiteikusi kalbėjo L. Bagdanavičienė. 

Apgyvendins šeimas 

Likusios vaikų globos namų patalpos bus panaudotos teikiant socialinės priežiūros ir laikino apgyvendinimo paslaugas, kurių prireikė pasikeitus įstatymams. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama efektyviau ginti vaikų teises, leisti jiems augti šeimoje.Nebus nustatinėjamas grėsmės vaikui lygis, o tiesiog tenkinami šeimos ir vaiko poreikiai. 

Tai reiškia, jog iš pradžių bus taikoma laikinoji priežiūra, kurios metu vaiko saugumas bus užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiesiems arba vaikas bus apgyvendinamas su tėvais ar vienu iš nesmurtaujančių tėvų. Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreiptasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos pagalbos priemonės ir tėvai nerodys jokios iniciatyvos keistis. 

Kybartų vaikų globos namų vadovė pasakojo, kad įstaiga yra paruošusi patalpas antrame pastato aukšte, kur bus teikiamos socialinės priežiūros ir laikino apgyvendinimo paslaugos. Specialiai tam įrengti kambariai, virtuvėlė – viskas, ko reikia šeimai. 

„Mūsų kolektyvas labai atsidavęs savo darbui, todėl čia apsigyvensiančioms šeimoms esame pasirengę teikti visokeriopą pagalbą: padėsime žmonėms įsidarbinti, socializuotis, tokias šeimas konsultuos psichologai“, – pasakojo L. Bagdanavičienė.

Toma BIRŠTONĖ

Autorės nuotr. Socialinė darbuotoja Silvijana Ažukienė rūpinasi vaikų dienos centro lankytojų laisvalaikiu.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-20.


Seniūnija planuoja nuveikti daug darbų

Kybartų seniūnas Romas Šunokas tikisi, kad įvykdyti suplanuotus prasmingus šių metų darbus nesutrukdys jokios nenumatytos problemos.

2020 metais planuojama mieste atidaryti Kybartų jaunimo parką. Šioje viešojoje erdvėje numatoma įrengti aikštyną. Jame bus krepšinio aikštelė, poilsio ir nejudrių žaidimų zona su suoleliais, sporto aikštynas su lauko treniruokliais ir šunų vedžiojimui bei dresavimui skirta vieta. 

Taip pat Kybartuose planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Darvino gatvėje, viešąjį tualetą prie miesto autobusų stoties, suremontuoti Eitkūnų ir Tarybų gatvių šaligatvius. 

Šiemet tikimasi pabaigti Kybartų kultūros centro vidaus patalpų remontą, vietos bendruomenei pageidaujant ten įrengti jaunimo užimtumo kambarį ir laisvalaikio užimtumo patalpą. 

Pasak seniūno R. Šunoko, daugiausiai ginčų tarp kybartiečių vis dar kelia tai, kad žadama keisti kai kurių miesto gatvių pavadinimus. Svarstoma Darvino gatvę pervardyti Bažnyčios gatve. Seniūno nuomone, gatvės pavadinimą reikėtų keisti tik iki daugiabučių namų kvartalo, nes gyventojams šis pakeitimas gali sukelti nepatogumų. 

Kol kas galutinis sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Diskusijose svarstytinas argumentas, kad Darvino vardu pavadinta gatvė yra vienintelė Lietuvoje, tad pakeitę pavadinimą Kybartai prarastų dalį miesto unikalumo. 

Kaip žinia, miesto bendruomenėje buvo pasvarstymų, kad vertėtų keisti ir Tarybų gatvės pavadinimą, nes daugeliui vyresniosios kartos žmonių žodis „taryba“ asocijuojasi su Tarybų Sąjunga. 

Vienas pagrindinių darbų, laukiančių šiais metais, – įamžinti įžymių kybartiečių atminimą. 

Seniūnas užsiminė, jog yra idėjų sukurti atminimo lenteles ir jas įrengti įvairiose Kybartų miesto vietose, susijusiose su nusipelniusiais miestiečiais. 

Vienas iš garbių žmonių, kuris neabejotinai nusipelnė būti įamžintas Kybartų istorijoje, yra Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius. Šis dvasininkas 1975–1983 m. Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje ėjo klebono pareigas. Kardinolo S. Tamkevičiaus atminimą ketinama įamžinti minėtoje bažnyčioje. 

Kitus garsius kybartiečius atminimo ženklais svarstoma pagerbti miesto sode. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-10. 


Geležinkelio stotyje pristatė bakalauro darbą

Kybartų geležinkelio stoties salėje kraštietė Irma Grigaitytė pristatė pavasarį apgintą bakalauro darbą apie šį neeilinį pasienio miesto objektą.

Nors kai kurie pristatymo svečiai svarstė, kad geležinkelio istorija dar nėra tokia sena, jog jau būtų nugrimzdusi į praeitį, visgi žmonės džiaugėsi, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė I. Grigaitytė, beje, kilusi iš Alvito, susidomėjo šiuo objektu. Jos bakalauro darbo tema – „Kybartų geležinkelio stoties komplekso raidos ypatybės ir panaudos galimybės“. Į renginį gausiai susirinkę kybartiečiai greta seniai žinomų faktų išgirdo ir naujų. 

Pasidalyti savo darbu merginą pakvietė Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, kuris padėjo KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentei I. Grigaitytei rinkti medžiagą bakalauro darbui. 

„Santakos“ inf. 

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr. Alvitietė Irma Grigaitytė šį pavasarį apgynė diplominį darbą apie Kybartų geležinkelio stotį.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-27.


Kelių šalių atstovus sujungė universali ir visiems suprantama muzikos kalba

Kybartų „Saulės“ progimnazija dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamos programos „Erasmus+“ mokyklų mainų partnerystės projekte „Muzika visiems“ („Music to all“). Su šio projekto šalių partnerių – Lenkijos, Rumunijos, Kroatijos, Turkijos, Ispanijos atstovais pirmą kartą susitikome Ispanijoje, Ceip Lope de Vega mokykloje Leganes mieste.

Mūsų mokyklai atstovavo anglų kalbos mokytojos Ilona Galeckienė – projekto koordinatorė, Neringa Kastanavičienė ir Daiva Leonavičienė. 

Į projekto atidarymo ceremoniją buvo susirinkę Ceip Lope de Vega mokyklos bendruomenė, Leganes miesto tarybos nariai, vietos žiniasklaidos atstovai ir visų šalių atstovų komandos. Po oficialių sveikinimo žodžių, supažindinimo su projekto tikslais, veiklomis ir laukiamais rezultatais, nuskambėjo Europos Sąjungos himnas, atliekamas mokyklos mokinių, akompanuojant šios ugdymo įstaigos mokytojų instrumentiniam ansambliui. 

Didelį dėmesį projekto dalyviams skyrė Leganes miesto valdžia, surengusi priėmimą miesto rotušėje. Savivaldybės atstovai kalbėjo apie švietimo situaciją, papasakojo apie mokyklų ir švietimo skyriaus bendradarbiavimą, bendrus projektus. 

Ceip Lope de Vega mokykla yra dvikalbė. Joje jau nuo 3 metų vaikai mokomi anglų kalbos, kai kurie mokomieji dalykai dėstomi angliškai. Mokykloje sukurtos unikalios ugdymosi aplinkos. Visi kabinetai aprūpinti naujausia technika ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis. Ugdymo procesas organizuojamas kitaip nei Lietuvoje: pamokos visų klasių mokiniams kiekvieną dieną vyksta tuo pačiu metu – nuo 9 iki 14 val. Per pertraukas visiems mokiniams privaloma išeiti į mokyklos kiemą. Tarpusavio santykiai tarp visų bendruomenės narių labai artimi ir šilti. 

Vizito metu dalyvavome pamokose, edukacijose ir diskusijose. Buvo labai įdomu būti mokiniais muzikos pamokoje kartu su ispanais penktokais. Muzikos kabinete mokiniai neturi suolų, sėdi patogiai įsitaisę ant grindų. Jie kuria muziką, dainuoja, groja, derina ritmą su šokio judesiu. Mes noriai atlikome ritminius pratimus, improvizavome, šokome kartu su mokiniais. 

Kūrybiškumas, bendradarbiavimas, pagalba vieni kitiems atsiskleidė kūrybinėse dirbtuvėse „Muzikos instrumento iš antrinių žaliavų kūrimas“. Čia dalyvavo ir mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Visi kartu gaminome mušamuosius instrumentus – būgnelius, barškučius, tamburinus iš antrinių žaliavų (pakuočių, vienkartinių indų) ir kruopų. 

Edukacijoje „Universali muzikos ir kitų meno rūšių kalba“ pasijutome kūrėjais: piešėme, klausėmės muzikos, šokome ir vaidinome. Supratome, kad menui nėra amžiaus ribų, visi turime gebėjimų ir talentų, tik reikia mokėti juos atskleisti. 

Šio vizito metu turėjome galimybę susipažinti su Ispanijos sostine Madridu, lankėmės Zarzuelos teatre, kur klausėmės ispaniškos operos „Trys skrybėlės“. Segovijos mieste pamatėme gotikinę XVI amžiaus katedrą, nuostabaus grožio pilį ir akveduką, pastatytą senovės Romos imperijos laikais. Nepaprastu grožiu ir architektūra pasižymi pirmoji Ispanijos sostinė Toledas. Čia susipina europiečių, žydų ir arabų kultūros.

Savaitė prabėgo kaip viena diena, pilna kūrybos ir bendrumo jausmo. Visi projekto partneriai išvyko kupini įspūdžių, pasisėmę idėjų ir pasiruošę įgyvendinti projekte numatytas veiklas. 

Daiva LEONAVIČIENĖ 
Kybartų „Saulės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nuotr. Projekto koordinatorė Ilona Galeckienė pasirašo bendradarbiavimo sutartį.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-27.


Mokinio projektai pradžiugina ne tik kukliau gyvenančius

Artėjant šventėms aktyvus kybartietis Paulius Norvilaitis vėl pradžiugino tuos, kurie turi mažiau.

Šįkart Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinys su savo kūrybine grupe „Pauliaus projektai“ ir fotostudija „MiMa Photography“ surengė kalėdines fotosesijas visiems norintiems už simbolinį mokestį. Surinkti pinigai buvo skirti pildyti vaikų iš mūsų rajono kalėdines svajones, kurias jie yra užrašę tinklalapyje vaikusvajones.lt. Pavyko išpildyti net 17 norų. Pasak Pauliaus, buvo graudu, kad vaikai šventėms nori ne kažkokių dalykų pramogai, bet striukių, batų. Šie daiktai ir buvo nupirkti už pinigus, surinktus per kybartiečio surengtą akciją. Beje, tinklalapyje vaikusvajones.lt dar liko neišpildytų svajonių. 

Dovanos vaikams buvo išdalytos taip pat netradiciškai – kūrybinė grupė „Pauliaus projektai“ jiems surengė nedidelį šventinį vakarėlį „Hot Pepper“ kavinėje Kybartuose. Čia juos linksmino „Kalėdų Senelio ambasada“ kartu su padėjėja Gameela Grande, prie šventės prisidėjo rėmėjai: „Daugėla ir fotikas“, „Mobili kava ir šalti kokteiliai“, „Obelupių gryčia“, švenčių ir dovanų studija „Karolita“, firminių drabužių išparduotuvė „Dress code“, parduotuvė „Rankinės“ ir kybartietė Rimutė Ližaitienė, dovanojusi šventei eglutę. 

Įdomu tai, kad prieš šią gražią akciją „Pauliaus projektai“ suorganizavo fotosesiją su dainininke Irūna. Atlikėja tarsi tapo gerų darbų reklaminiu veidu. Su dainininke dirbo marijampoliečiai „ALD foto“, „A. J. Make up“ studija ir Kybartuose įsikūrę grožio namai „Stilius“. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-27.


Kardinolas Sigitas Tamkevičius viešėjo jam svarbiausioje parapijoje

Gruodžio 8-oji , Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo šventė, Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijai tapo dvigubu džiaugsmu: bendruomenę aplankė kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Į gerai pažįstamą miestą atvykęs pirmąkart po paskyrimo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius Kybartuose aukojo šv. Mišias kartu su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila, generalvikaru mons. Gintautu Kuliešiumi, Vilkaviškio dekanu prelatu Vytautu Gustaičiu, Kybartų parapijos altarista kun. Vaclovu Stakėnu. 


Gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir nemažam būriui atvykusių vilkaviškiečių Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas palinkėjo pamaldžios nuotaikos. Ir tikrai atviras nuoširdumas susirinkusiuosius apgaubė tiek bažnyčioje, tiek vėliau bendraujant agapėje parapijos namuose. 

Kardinolas S. Tamkevičius prieš šv. Mišių auką pastebėjo, kad ši data jam ypatinga ir tuo, kad prieš 44 metus paskirtas Kybartų parapijos klebonu šiuos atlaidus šventė kaip pirmuosius parapijoje, į kurią 1975 m. atvyko tarnauti. 

Šv. Mišiose giedojo parapijos vaikų ir jaunimo choras. Pamaldose dalyvavo Kybartų seniūnas Romas Šunokas ir rajono meras Algirdas Neiberka su žmona Aušra. Meras kardinolui dėkojo už apsilankymą, už moralinį ir dvasinį tvirtumą, už pavyzdį, kaip mylėti Dievą, žmones ir Tėvynę. Dvasininką sveikino jaunimo, parapijos atstovai. Kybartų skautų draugovės draugininkė Vilija Stasaitienė į garbųjį svečią kreipėsi kaip į skautą brolį Sigitą, pasidžiaugė skautiškoje bendrystėje įdiegtomis vertybėmis, kurios Kybartuose perduodamos iš kartos į kartą. 

Kardinolas S. Tamkevičius homilijoje pasidalijo Dievo žodžio išmintimi, o po šv. Mišių padėkojo žmonėms už išsakytus gerus žodžius bei linkėjimus, už bendrą maldą. „Kybartai mano gyvenime paliko ryškią žymę. Prieš 44-erius metus atvykau į parapiją labai nedrąsiai, buvo sunku suprasti, kodėl valdžia paskyrė tokios didelės parapijos klebonu. Buvo minčių, kad čia pabūsiu tik kelias savaites, o paskui bus kalėjimas. Manau, jog mano gyvenimo atvejis rodo, kad reikia laikytis Viešpaties rankos ir leisti, jog jis vestų. Bet ir kai laikomės Viešpaties rankos, nėra garantuota, kad neteks kažkur gyvenime sutikti kryžiaus. Tačiau yra garantija, kad Viešpats lydės visais keliais, kurie bus ir džiaugsmingi, ir erškėčiuoti. Taigi yra labai svarbu pasitikėti Viešpačiu ir leisti, kad jis tave vestų. Tokią žinią ir išsineškite iš šito susitikimo. Liudiju savo gyvenimo pavyzdžiu, kad to laikydamasis nenusivyliau. Žinoma, niekada nelaukiau, nesitikėjau, nemąsčiau apie Bažnyčios paaukštinimą. Svarbiausias paaukštinimas bus pas Viešpatį. O tą išaukštinimą turime gauti mes visi, kurie esame paženklinti Viešpaties vardu. Tegul Viešpats visus laimina“, – Kybartų bažnyčioje atsisveikino kardinolas S. Tamkevičius. 

Šv. Mišioms pasibaigus klebonas V. Labašauskas patikino, kad S. Tamkevičiaus pasėta tikėjimo ir bendruomeniškumo dvasia žmonių širdyse yra gyva ir stengiamasi ją toliau išlaikyti. 

Parapijos namuose agapėje dar daug kas asmeniškai bendravo su kardinolu. Kadangi dalyvavo nemažai jaunimo, svečio buvo paprašyta pasidalyti žiniomis apie kardinolų skyrimus, pareigas, prisiminti patirtus įspūdžius, sužinojus apie paties paskyrimą. Prisiminta ir S. Tamkevičiaus tarnystė Kybartuose, sovietinės valdžios spaudimas bei saugumo persekiojimai. Plojimų ir džiaugsmo šūksnių banga nubangavo, kai kardinolas patikino, jog Kybartai yra jam svarbiausia parapija, antroje vietoje esąs Simnas, kur pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ , ir trečioje – priskirtoji kaip kardinolui Šv. Angelės Meriči parapija Romos mieste. Kanoninis veiksmas – kardinolo įvesdinimas į Šv. Angelės Meriči bažnyčią vyks sausio 26 dieną. Kybartiečiams S. Tamkevičiaus kvietimas dalyvauti šiose iškilmėse labai patiko ir visai tikėtina, kad grupelė piligrimų ryšis tokiai išvykai. 

Kybartų klebonas V. Labašauskas visus susirinkusius ir kardinolą pakvietė į tradicinį kalėdinį renginį, organizuojamą Kybartų bažnyčioje gruodžio 20 dieną, 18 valandą. Kardinolas S. Tamkevičius žmones patikino, kad ateityje į Kybartus atvažiuos dažnai.

Birutė NENĖNIENĖ

Autorės nuotr. Parapijos namuose kardinolas Sigitas Tamkevičius žmonėms papasakojo apie kardinolų skyrimus, pareigas, prisiminė įspūdžius, patirtus sužinojus apie jo paties paskyrimą.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-13.


Paauglys šventiškai papuošė visą daugiabutį

Kybartuose tik šiandien bus įžiebta kalėdinė eglutė, vis dėlto jau kuris laikas mieste šventinių lempučių netrūksta. Vienas daugiabutis šviečia itin ryškiai. Tuo pasirūpino už poros dienų tryliktąjį gimtadienį švęsiantis kybartietis Gražvydas Kivylius.

Susitaupė iš kišenpinigių 

Tamsiu paros metu įvažiavus į Darvino gatvę neįmanoma nepastebėti iš tolo šviečiančio 30 numeriu pažymėto daugiabučio. Gausybė girliandų, įvairios spalvotos figūros, ant namo sienos „bėgiojančios“ snaigės, medžiuose sukabintos blizgančios lemputės – visa tai septintoko G. Kivyliaus darbas. Kybartų „Saulės“ progimnazijoje besimokantis berniukas praėjusiais metais prieš Kalėdas šviečiančiomis girliandomis papuošė savo buto langą, o šiemet nusprendė šventišką nuotaiką sukurti visiems kaimynams. 

Gražvydas prisipažino, kad daugiabučio namo, kuriame gyvena, puošybą jis planavo visus metus. Jaunasis kybartietis pats konstravo šviečiančias figūras, internetu parsisiuntė apie dešimt LED juostų bei girliandų. Įspūdingiausia iš jų – 48 metrų ilgio šviečianti juosta, užkabinta ant daugiabučio stogo. G. Kivylius sakė, kad taip aukštai ją užkelti padėjo tėtis. 

Gražvydas daugiabutį išradingai papuošė ne tik iš išorės. Įvairių šviesų girliandos šventinę nuotaiką kuria ir laiptinėje, kurioje yra Kivylių butas. Beje, prie laiptinės kabo paties septintoko sukonstruotas spalvotas užrašas „Linksmų šv. Kalėdų“. 

Paklaustas, ar brangiai kainavo viso daugiabučio šventinis apšvietimas, Gražvydas neslėpė, kad tai – nepigus malonumas. Paauglys šiam reikalui paskyrė visas savo santaupas. 

Tiesa, pamatę, su kokiu entuziazmu G. Kivylius puošia daugiabutį, keletas kaimynų finansiškai prisidėjo prie idėjos įgyvendinimo. 

„Iš tikrųjų viską sukonstruoti ir sumontuoti prireikė nemažai laiko. Kalbant apie finansinius dalykus, kainavo ne tik patys papuošimai, bet ir elektra. Bandydamas ją taupyti, visus apšvietimus sujungiau su laikmačiais, tad puošmenos šviečia tik tam tikru paros metu“, – pasakojo G. Kivylius. 

Darvino g. 30-asis daugiabutis ir jo aplinka nušvinta jau sutemus, 16.30 val., ir šviečia iki 22 val. Lemputės vėl įsijungia 6.30 val. ir vietinius gyventojus džiugina tol, kol pateka saulė. 

Domisi nuo mažens 

Gražvydas Kivylius prisipažino iš aplinkinių sulaukiantis tik pačių maloniausių žodžių. Kol paauglys žurnalistams demonstravo visus namo papuošimus, priėjo kitoje gatvėje gyvenantys du kybartiečiai, kurie norėjo iš arčiau apžiūrėti šviečiantį daugiabutį. Jie labai džiaugėsi Gražvydo sumanymu ir teigė, kad šitas vaikas – visų Kybartų pasididžiavimas. 

„Tiesą pasakius, niekur kitur Lietuvoje nemačiau, kad kas nors būtų papuošęs visą daugiabutį. Bandysiu kitais metais dar labiau jį išgražinti. Juk yra visokių girliandų: šviečiančių skirtingomis spalvomis, reaguojančių į grojančią muziką ir pan. Aišku, jos ir kainuoja daug daugiau“, – kalbėjo pašnekovas. 

Paauglys šviečiančiomis girliandomis savo namą išpuošė neatsitiktinai. Jis iš savo bendraamžių išsiskiria unikaliais pomėgiais. Priešingai nei kiti jo amžiaus vaikai, Gražvydas neleidžia daug laiko prie kompiuterio ar telefono. Jis kone kasdien konstruoja kokį nors elektrinį daiktą. 

Kaip pasakojo Gražvydo mama Jurgita, jos sūnus nuo mažens domisi elektronika, o vos sulaukęs ketverių metų berniukas ant kambario sienos su lipnia juostele prilipino skaičiuotuvą ir pasakė, kad tai – signalizacijos pultelis. Net pirmieji jo piešiniai buvo kitokie nei daugumos bendraamžių. Pavyzdžiui, vietoje įprastų namų Gražvydas nupiešdavo būstą su kabančiais laidais ir įmontuotais kištukiniais lizdais. 

Šiandien G. Kivyliui, ko gero, nebūtų sunki užduotis sukonstruoti signalizaciją ar panašią sistemą. Sodo namelyje jis prieš kurį laiką sumontavo vaizdo filmavimo kameras, pats sukonstravo gėrimų aparatą, buvo pagaminęs besisukančią lėkštę ir daugybę panašių įrenginių. 

„Mane domina viskas, kas susiję su elektra. Visko išmokau pats – atlikau daug bandymų, kol suvokiau, kaip viskas veikia“, – teigė kybartietis. 

Jo tėtis Rimantas smagiai prisiminė, kaip bandė sūnų sudominti krepšiniu, vesdavosi į treniruotes. Tačiau Gražvydas labiau mėgo ne kamuolį mėtyti, o skaičiuoti sporto salėje esančius kištukinius lizdus bei lemputes. 

„Gal nuo 6 metų jis yra nuolatinis elektronikos prekių parduotuvių klientas. Sūnaus bendraamžiai perka ledus ir saldainius, o Gražvydas didžiąją dalį savo santaupų išleidžia laidams, baterijoms ir panašiems dalykams“, – šypsojosi R. Kivylius. 

Vis dėlto tėčiui pavyko sūnų sudominti sportu. Tiesa, ne krepšiniu. Gražvydas Marijampolėje lanko plaukimo treniruotes, dažnai dalyvauja varžybose, nuolat laimi prizines vietas. 

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Kybartietis Gražvydas Kivylius girliandomis papuošė ne tik daugiabutį, bet ir jo aplinką.

Autoriaus nuotr. Girliandu lemputemis tamsoje švieciancio Darvino gatves daugiabucio
nepastebeti neimanoma.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-13.


Kybartuose atidaryta didžiųjų atliekų aikštelė

Nuo vakar, gruodžio 5-osios, Kybartuose veikia nauja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (DGASA).

Gyventojai jau laukia 

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, kad gyventojai jau kuris laikas klausinėja, kada pagaliau bus atidaryta J. Biliūno gatvėje esanti aikštelė, mat statybos darbai šiame objekte jau seniai baigti, o vartai vis stovi užrakinti. 

„Labai gerai, kad aikštelė pradės veikti. Džiaugiamės, juk aktualu, kur padėti padangas, senus baldus, kitus daiktus, kuriuos žmonės palikinėja prie konteinerių, pakelėse ar kitose neleistinose vietose. Patogu bus ne tik mums, kybartiečiams, bet ir Virbalio, aplinkinių kaimų gyventojams. Dėl to ir parinkome tokią vietą, kad būtų arčiau Virbalio“, – kalbėjo seniūnas. 

Į Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) stambiagabaričių atliekų aikštelę žmonės galės atgabenti įvairias didelių gabaritų atliekas, padangas, elektros bei elektronikos prietaisus, statybų, remonto ir griovimo atliekas. Aikštelėje priimamos ir plastiko, popieriaus (kartono) bei stiklo pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos. Čia veiks ir vadinamoji atiduotuvė, kur žmonės galės palikti dar tinkamus naudoti daiktus. 

Laikinai, kol nėra gauta konteinerių pavojingoms ir žaliosioms atliekoms, pastarosios priimamos nebus. 

Antra rajone 

Tai bus jau antra didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė mūsų rajone – viena jau keletą metų dirba Vilkaviškyje, Šiaurės gatvėje. 

Kartu su Kybartų aikštele Marijampolės apskrityje atidarytos dar dvi DGAS aikštelės, priklausančios Šakių rajono savivaldybei: jos įrengtos Gelgaudiškio seniūnijos Skaistakaimio kaime ir Kudirkos Naumiestyje. 

Visos trys aikštelės įrengtos įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Marijampolės regiono komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra“. Jis yra regioninės reikšmės ir apima visas penkias Marijampolės regiono savivaldybes. Iš viso projekto veiklų įgyvendinimui planuojama panaudoti apie 4,5 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 3,8 mln. eurų sudarys ES lėšos. 

Vilkaviškio rajono savivaldybėje šiuo projektu buvo suplanuota pastatyti didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Kybartuose ir atnaujinti jau esančią DGASA Vilkaviškyje, Šiaurės gatvėje, pritaikant ją pakartotinio naudojimo daiktams priimti – įrengti atiduotuvę. 

Statys daugiau konteinerių 

„Šiuos planus MAATC jau įgyvendino, beliko nupirkti pavojingoms ir žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius. Taip pat mūsų rajone numatyta atnaujinti 163 bendro naudojimo konteinerių aikšteles prie daugiabučių namų Vilkaviškyje, Kybartuose, Pilviškiuose, Virbalyje, taip pat aikšteles prie kapinių, sodų ir garažų bendrijų. Bus atnaujinta aikštelių danga, padarytos nuovažos neįgaliesiems ir pan. Taip pat bus nupirkta naujų konteinerių. Šiuo metu važinėjame su seniūnais, tiksliname vietas, deriname koordinates“, – sakė MAATC valdybos narys Darius Bunikis. 

Dauguma konteinerių aikštelių liks senose vietose, tačiau atsiras ir keletas naujų vietų – daugiausia jų numatyta prie garažų, sodų bendrijose. Prie kiekvieno įvažiavimo į sodų bendriją turėtų atsirasti po aikštelę, kurioje bus ir rūšiuojamų bei mišrių komunalinių atliekų talpyklos. Prie kapinių taip pat numatyta pastatyti rūšiavimui skirtus konteinerius. 

Iš pradžių buvo numatyta, kad projektas turi baigtis šių metų gruodį, tačiau užstrigus paslaugų pirkimo ir kitoms procedūroms jis nukeltas iki 2021 m. pradžios. 

Kybartų DGAS aikštelė dirbs ne visą darbo savaitę: ketvirtadieniais ir penktadieniais – nuo 9 iki 18 val., su pietų pertrauka nuo 13 iki 13.45 val., ir šeštadieniais – nuo 9 iki 13 val. 

Esant reikalui darbo laiką planuojama koreguoti. 

Eglė MIČIULIENĖ

Autorės nuotr. Atvežtas atliekas priims aikštelėje dirbantis Juozas Lukoševičius.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-06.


Eglutės įžiebimas

Publikuota: „Santaka“, 2019-11-29.


Kybartiečiai protestuoja dėl maumedžio pavadinimo

Kybartuose kerojantis Dabulevičių maumedis nuolat sulaukia dėmesio. Ir ne tik dėl savo įdomios formos. Jau kelintą kartą įvairioms instancijoms nepasitenkinimą reiškia vietiniai kybartiečiai, kurie mano, kad šiam medžiui suteiktas neteisingas pavadinimas.

Savininkės valia 

Pasak žmonių, tikrasis senosios sodybos savininkas buvo muitinės tarnautojas Adolfas Draugėlaitis. Maumedis ir greta namų augantis sodas sodintas jo šeimos. Tad ir medis turėtų būti pavadintas Draugėlaičių maumedžiu. Žmonės mano, kad negalima taip palikti, ir norėtų parengti peticiją dėl pavadinimo pakeitimo. 

Apie tai paklaustas Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, jog suteikiant pavadinimą ir įtraukiant medį į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą niekas seniūnijos neklausė. Pasak jos vadovo, vietiniai žmonės pasakoja visokių istorijų, yra klausę ir jo nuomonės po to, kai atsirado medžio vietą nurodanti rodyklė, tačiau tikslios informacijos seniūnija neturi. 

Vilkaviškio rajono savivaldybės ekologas Darius Bunikis buvo tiesmukas: „Nesuprantu, kokie klausimai gali kilti dėl pavadinimo. Šis medis auga privačioje teritorijoje, tad su sodybos šeimininke a. a. Salomėja Dabulevičiene ir derinome pavadinimą. Jei medis būtų augęs valstybinėje žemėje, tuomet greičiausiai būtume atsiklausę visuomenės nuomonės. Apskritai džiaugiamės, kad šeimininkė leido žmonėms lankytis privačiame kieme. Jos noru medis ir pavadintas Dabulevičių maumedžiu, tad jokių diskusijų būti neturėtų.“ 

Bendra gyvenimo istorija 

Taigi, paskutiniosios šeimininkės norų reikėtų paisyti, juolab kad ir jos gyvenimo istorija su šia sodyba glaudžiai susijusi. Prieš trejetą metų čia praleidusi paskutines savo gyvenimo dienas S. Dabulevičienė yra pasakojusi, jog gimė ne šioje sodyboje, tačiau ilgai joje gyveno. Kai buvo maža, tik dvejų metukų, čionai ją atsivežė mamos brolis Adolfas Draugėlaitis, kuris su žmona vaikų neturėjo. Salomėja tvirtino, kad čia jai meilės netrūko, ir apie savo gyvenimą su giminaičiais ji atsiliepė labai šiltai. 

Tačiau taip jau atsitiko, jog netrukus dėdės šeima buvo ištremta į Sibirą. Tuokart dėdienės namuose nebuvo, tad liūdno likimo ji išvengė. Užtat A. Draugėlaitį su Salomėja stribai išvežė į traukinį, kuris riedėjo Sibiro pusėn. Po ilgų peripetijų šeima mergaitę susigrąžino į Lietuvą, o dėdė tremtyje pasiliko ilgam. Jo žmona iki pat savo mirties gyveno sodyboje. Jai vėliau vėl teko priglausti likimo mėtomą Salomėją. 

Kaip pasakojo S. Dabulevičienė, anuomet mirus jos mamai, tėtis vedė antrą kartą, šeima pasipildė dar penkiais broliais. Kai mergaitei sukako 12 metų, mirė ir tėtis. Tuomet pamotė išvijo Salomėją iš namų ir ši apsigyveno pas Sibire likusio dėdės žmoną. 

Apskritai, didžiąją dalį savo gyvenimo S. Dabulevičienė praleido šioje sodyboje. 

Gražia legenda abejoja 

Dar būdama gyva kybartietė į savo kiemą priimdavusi visus čia užsukančius svečius ir galėdavusi paporinti daugybę savo giminės istorijų. Moteris buvo įsitikinusi, kad šioje jos širdžiai brangioje sodyboje, prie pamėgto Molyno ir ištisai čiurlenančio vandens gręžinio, nenutrūks giminės ištiestos gijos. 

Kaip 2015 m. vasarą „Santakai“ pasakojo pati S. Dabulevičienė, vertingą sodybos akcentą iš Brazilijos pargabeno dar jos proprosenelis – laivo kapitonas. Moteris tuomet sakė, jog įdomiajam augalui – keli šimtai metų.

Vis dėlto maumedį tvarkę arboristai šia gražia legenda suabejojo. Pasak jų, pagal kamieno storį net ir du šimtai metų šiam medžiui būtų daugoka. Maumedžiui galėtų būti 100–150 metų. Tačiau tai nė kiek nesumažina jo vertės. 

Pasak specialistų, medžio forma visiškai nebūdinga šios rūšies augalams. Gali būti, kad ankstyvoje „jaunystėje“ maumedžiui buvo nulaužta viršūnė, o naujai formuotis trukdė kažkokie statiniai ar kiti augalai. Šoninės šakos nulinko, o vėliau, ieškodamas erdvės, medis pradėjo stiebtis į viršų ir formuoti naujas viršūnes. Tai viena iš galimų jo formavimosi versijų. 

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ.

Autorės nuotr. Įtraukiant medį į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą, maumedžio pavadinimas buvo derinamas su sodybos šeimininke. Jos valia augalas pavadintas Dabulevičių maumedžiu.

Publikuota: „Santaka“, 2019-11-29.



lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian