Kybartai spaudoje

Nė dienos be mankštos

Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ ypatingas dėmesys skiriamas sveikos gyvensenos ugdymui.

Nuolat skatiname vaikus mankštintis, sveikai valgyti, daugiau laiko praleisti gryname ore. Dalyvaudami respublikiniame projekte „Sveikatiada“, priėmėme iššūkį „Nė dienos be mankštos“. Stengiamės išugdyti vaikams įprotį kasdien mankštintis.

Šiais metais vykdome projektą „Judam, krutam visada“. Jam gavome lėšų iš Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Per projektą organizavome įdomius ir patrauklius renginius: susipažinome su įvairiomis sporto šakomis, patys sportavome, suteikėme vaikams daugiau žinių ir praktinių įgūdžių apie sveiką mitybą, apie fizinį aktyvumą. „Lašiukų“ grupės ugdytinio Jovydo mama Eugenija supažindino vaikučius su jogos pradmenimis. Mažiesiems patiko įsikūnyti į gyvūnus ir atlikti šiems būdingus judesius.

„Bitučių“ grupės ugdytiniai estafetėse rungėsi su Kybartų vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinukais.

Vaikai po aktyvių fizinių pratimų nerūpestingai lakstė po aikštę gaudydami muilo burbulus. Ugdytiniai sportuodami surado naujų draugų ir patyrė daug gerų emocijų.

Projektą vainikavo Kakė Makė ir Nykštukas. Darželinukai apsidžiaugė netikėtai atvykusiais draugais.

Iš pradžių Kakė Makė pakvietė visus atlikti mankštą. Po to vyko įvairios rungtys. Mažieji rinko spalvotus kamuoliukus, važinėjo paspirtukais, vyresnieji mušė kamuolį į futbolo vartus, o priešmokyklinukai, įveikę kliūtis, piešė lentoje veidukus, kurie atspindėjo jų nuotaiką. Kakė Makė pasidžiaugė, kad vaikai darželyje jaučiasi laimingi, nes popieriaus lape spindėjo vien šypsenos. Po rungčių Kakė Makė pakvietė apibėgti aplink darželį. Pasibaigus aktyvioms veikloms vaikai vaišinosi sveiku pienišku desertu.

Stengiamės skatinti vaikus aktyviai judėti nuo pat mažens. Juk ne veltui filosofas ir poetas Horacijus yra pasakęs, kad tas, kas nebėgioja sveikas, turės bėgioti, kai susirgs.

Aušra POVILAITIENĖ

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė

Nuotr. Kake Make kviete darželinukus dažniau mankštintis.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-22.


Rudens šventė Matlaukyje vainikuota muziejaus atidarymu

Praeitą šeštadienį Matlaukyje šurmuliavo rudens šventė „Jei ne morkos, tai burokai“. Išradinga Matlaukio kaimo bendruomenės taryba susirinkusiuosius ne pirmą kartą nustebino kūrybingumu ir dosnumu.

Rudens šventėje dėmesio netrūko nei tradicijoms, nei naujovėms. Matlaukiečiai atšventė ne tik derliaus nuėmimo pabaigtuves, bet ir atidarė muziejų.

Jau antrą mėnesį laukuose karaliaujantis margaspalvis ruduo pagaliau leido atsipūsti ir ūkininkams. Tai jų darbščių rankų nuopelnas, kad ant stalo netrūko duonos, pyrago, lašinių, gardaus sūrio, saldaus medaus, kitokių skanumynų. Šiomis gėrybėmis jie pasidalijo ir su bendruomene.

Padėkoti už derlių ir vieni kitus bendruomenės nariai, svečiai rinkosi į šv. Mišias Virbalio bažnyčioje. Vėliau visi skubėjo į Matlaukio kaimo bendruomenės muziejaus atidarymą. Nuo šiol kiekvienas bendruomenės namų svečias galės pasklaidyti vietinių sukauptą nuotraukų, straipsnių ir dokumentų archyvą, prisiminimais pakeliauti ilgu kaimo istorijos ir bendruomenės nueitu keliu. Matlaukį garsinanti krepšinio komanda papuošė muziejų iškovotais trofėjais. Sulaukta dovanų bei palinkėjimų iš kaimyninių bendruomenių, aplankiusių svečių ir mecenatų.

Nors čia tik dalelė to, kas vyksta šiuose bendruomenės namuose, bet tai – įrodymas sau ir kitiems, kokia reikalinga kaimui vieninga, kūrybiška ir neabejinga bendruomenė, kur vietą randa kiekvienas jos narys.

Šventėje dalyvavo ir rajono Savivaldybės vadovai: meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, jo pavaduotoja Daiva Riklienė, taip pat Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Svečiai linkėjo bendruomenei ir toliau nestokoti idėjų bei sėkmės naujuose darbuose.

Matlaukio kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Dubauskienė padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie muziejaus įkūrimo.

Už pagalbą ir savanorišką nuoširdų darbą bendruomenės labui ji įteikė padėkas Vilkaviškio rajono savivaldybei, Kybartų seniūnui.

Gerų žodžių, padėkų ir savomis rankomis veltų simbolinių burokų iš pirmininkės sulaukė aktyviausi bendruomenės nariai.

Šventę papuošė ansamblio muzika, vaikų darbelių bei piešinių paroda.

Pasak vietinių, ruduo kaime – visai neniūrus, kai jame gyvena darbštūs ir gerai nusiteikę žmonės.

„Santakos“ inf.

Daivos RIKLIENĖS nuotr. Matlaukyje viešėjęs rajono meras Algirdas Neiberka peržvelgė vietos žmonių sukauptą istorinę medžiagą.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-18.


Pasaulio kybartiečių draugija tęs tradicines veiklas ir imsis naujų iššūkių

Dvyliktus metus skaičiuojanti Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) visuotiniame narių susirinkime ne tik aptarė metų darbus bei planus, bet ir išsirinko naują pirmininką.

Kitas vadovas ir atnaujinta valdyba

Iš ilgamečio draugijos vedlio Leono Narbučio draugijos vairą perėmė edukologas profesorius Vytautas Šlapkauskas. Didelį indėlį į draugiją įnešęs L. Narbutis iš veiklos nepasitraukė. Jis papildė atsinaujinusios valdybos gretas. Į draugijos valdybą taip pat išrinkti Vilniaus universiteto profesorius Romas Baronas, verslininkas Rimas Sabaliauskas, ūkininkas Robertas Mickevičius, vilnietė Violeta Mickevičiūtė, Kybartų pašto skyriaus viršininkė Jolita Ramanauskienė ir naujienų portalo lrytas.lt žurnalistė Greta Ališauskaitė.

Po visą pasaulį pasklidusius kybartiečius vienijanti draugija ketina tęsti savo tradicines veiklas ir ruošiasi naujiems iššūkiams. Kaip susirinkime sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas, PKD ne vien darbais, bet ir idėjomis prisideda prie miesto gyvenimo.

„Sunku išmatuoti kultūrinį draugijos indėlį – jis praturtina Kybartus, įneša kitų spalvų. Dėl draugijos veiklos Kybartų vardas skamba ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto“, – sakė R. Šunokas.

Dalijasi istorine medžiaga

Šiemet PKD spėjo pakartotinai išleisti du atnaujintus leidinius: „Kybartai“ (autorius Albinas Vaitkevičius) ir Vytauto Jakelaičio atsiminimų knygą „Iš Paprūsės“.

Minint Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos bei futbolo klubo „Sveikata“ gyvavimo šimtmečius PKD parengė unikalią senųjų fotografijų parodą. Jaunesni ir išvykę svetur kybartiečiai apie miestą jau žino nedaug, retas yra girdėjęs apie anksčiau jame veikusias įstaigas, gyvenusias ir prie miesto augimo prisidėjusias asmenybes, todėl aplankę parodą ne vienas atranda Kybartus iš naujo.

Pasklaidyti sukauptą neįkainojamą PKD archyvą, po dalelę atkeliavusį iš žymiausių krašto gyventojų net iš už Atlanto, kiekvienas turi progą Algimanto Kezio galerijoje.

Ši tapo dar atviresnė ir gyvesnė, nes prijungus ją prie Kybartų kultūros centro, galerija pradėjo rūpintis kūrybingoji Andželika Micutienė. Ten jau suplanuotos viena kitą keisiančios kraštiečių darbų parodos, netrūks ir kitokios kultūrinės veiklos.

PKD ir toliau ketina užsiimti kultūrinių projektų inicijavimu ir įgyvendinimu, kadangi savo šaknų ieškančių žmonių daugėja ir, kaip sakė draugijos pirmininkas prof. V. Šlapkauskas, turime fiksuoti dabartį bei saugoti ją, nes tai taps istorija ateities kartoms. Pasak profesoriaus, žmonijos viltis yra kultūra, o žmogus be istorijos – niekas.

PKD suguldė istoriją bei kybartiečių gyvenimo akimirkas į keliolika leidinių, kuriuose save ir savus atpažins kraštiečiai. Visi leidiniai artimiausiu metu bus pasiekiami interneto platformoje.

Skatina gabius jaunuolius

Dėl gimtojo krašto iš skirtingų Lietuvos miestų susibūrusius draugijos narius vienija noras prisidėti, pasidalyti su kraštiečiais gerais darbais. Šiemet ketvirtą kartą įteiktos ir PKD mokslininkų fondo premijos Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniams. Šios idėjos iniciatorius prof. R. Baronas priminė, kad iš Kybartų kilęs ne vienas žymus mokslininkas, o šiemet dešimt jų prisidėjo prie mokinių rėmimo fondo.

Profesoriaus teigimu, dabartiniai mokiniai geba pelnyti apdovanojimus aukščiausio lygio konkursuose. Ir net ne po vieną, o po kelis, todėl jie verti paskatinimo bei palinkėjimo siekti mokslo aukštumų.

Derasi dėl istorinio statinio

Susirinkime pristatyta ir ilgus metus darbotvarkėje esančio sudegusio pastato J. Basanavičiaus g. 38 situacija. Draugija ir toliau aktyviai dirba dėl istorinio statinio. Prieš metus rūpintis juo buvo paskirtas namo administratorius – UAB „Kybartų darna“. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos su iki šiol susitarti niekaip negalėjusiais savininkais. Būtent dėl to strigo namo gelbėjimo darbai. Rezultatų tikimasi iš dar šį mėnesį vyksiančio susirinkimo, kuriame savo sprendimus žada pateikti daugelis savininkų. Šiuo metu pastato būklė yra avarinė ir itin pavojinga aplinkiniams. Kad ir kaip būtų, vilčių, jog šio statinio likimas, o sykiu ir vaizdas Kybartuose pasikeis, draugija nepraranda.

Greta ALIŠAUSKAITĖ

Rimantos BARONIENĖS nuotr. Naujasis Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas prof. Vytautas Šlapkauskas (trečias iš kairės) ir dalis valdybos narių: (iš kairės) Jolita Ramanauskienė, Rimas Sabaliauskas, Greta Ališauskaitė, Leonas Narbutis ir prof. Romas Baronas pasiryžę toliau dirbti dėl Kybartų.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-29.


Geriausiu tinklininku pripažintas kybartietis

Respublikiniame Valstybės sienos apsaugos tarnybos tinklinio turnyre geriausiu tinklininku pripažintas Kybartų užkardos vyresnysis pasienietis Deividas Aželskas. Jis ir jo brolis Žydrūnas Pagėgių rinktinės komandą „ištempė“ į pirmąją vietą.

Trečiadienį Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos sporto salėje vyko VSAT tinklinio turnyras, kurį organizavo Vilniaus pasienio rinktinė.

Turnyre varžėsi šešios pasieniečių komandos iš Vilniaus, Pagėgių, Pakrančių apsaugos, Varėnos pasienio rinktinių ir Pasieniečių mokyklos bei svečiai – Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Jaunojo pasieniečio būrelio (JPB) komanda.

Komandos burtų keliu buvo suskirstytos į du pogrupius, žaidimas vyko rato sistema. Savo žaidimu iškart išsiskyrė Pagėgių rinktinės komanda, kuriai visuomet atstovauja ir mūsų rajone tarnaujantys pasieniečiai.

Kaip ir tikėtasi, finale rungtis dėl geriausiųjų vardų prie tinklo stojo Pagėgių ir Varėnos pasienio rinktinių sportininkai. Pagėgiškiai pasirodė esantys stipresni ir varėniškius nugalėjo rezultatu 2:0. Geriausios VSAT tinklinio komandos vardą Pagėgių pasienio rinktinės komanda su kybartiečiais priešakyje iškovojo penktus metus iš eilės.

Geriausiu turnyro žaidėju pripažintas Kybartų pasienio užkardos vyresnysis pasienietis Deividas Aželskas. Pareigūnas apdovanotas specialiuoju prizu.

Pagėgių rinktinės komandos žaidėjai pripažino, kad pergalės nebūtų iškovoję, jei ne brolių Deivido ir Žydrūno Aželskų iš Kybartų užkardos tandemas. Vaikinai vienas kitą papildo ir darbe, ir tinklinio aikštelėje.

Kasmetinio VSAT pareigūnų tinklinio turnyro tikslas – gerinti pasieniečių fizinį pasirengimą, skatinti tarnybos ir jos struktūrinių padalinių bendradarbiavimą, pareigūnų bendravimą bei populiarinti tinklinį ir pasieniečio profesiją.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santakos“, 2019-10-18.


Kalbės apie prezidentinę porą

Spalio 28 d., 17 val., Kybartų kultūros centro galerijoje (J. Basanavičiaus g. 9, II a.) vyks paskaita-diskusija „Lietuvos šimtmečio asmenybės: Antanas ir Sofija Smetonos“.

Apie pirmą ir paskutinį tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentą A. Smetoną ir jo žmoną Sofiją kalbės atkurtos nepriklausomos Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas, buvęs vidaus reikalų ministras, parlamentaras dr. Stasys Šedbaras ir Smetonų gyvenimo bei veiklos ekspertė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. Dviejų mokslininkų, daug savo gyvenimo valandų skyrusių Lietuvos istorijos pažinimui ir jos asmenybėms, vizitas Kybartuose – puiki proga sužinoti tai, apie ką iki šiol visuomenėje netyla diskusijos. Renginį ves rašytoja Loreta Jastramskienė.

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-03.


„Rudens kermošius“ papildė labdaros valgyklėlės lentynas

Kybartų turgavietėje šurmuliavo „Rudens kermošius“, kurį šio miesto kultūros centras organizuoja jau trečius metus. Šitos šventės tikslas – ne tik pasidžiaugti sezono derliumi, bet ir atgaivinti miesto turgaus tradicijas bei kartu surengti akciją, skirtą paremti Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos Kybartų grupės labdaros valgyklėlę.

Šiais metais gyvumo, spalvų ir šventiškumo „Rudens kermošiui“ suteikė bendruomenių kiemeliai. Savo aktyvumu džiugino Gudkaimio, Matlaukio, Kybeikių, Šiaudiniškių, Keturkaimio kaimų bendruomenės, „Virbalio vartų“ ir Kybartų bendruomenių žmonės. 

Visi išradingai išpuošė prekystalius ir pirkėjus viliote viliojo įvairiausiomis kaimo gėrybėmis. Čia buvo ir sūrio, ir medaus, ir šiltos kaimiškos duonos. Išalkę šventės dalyviai galėjo nusipirkti karštų čeburekų, kibinų, šurpos ir net uzbekiško plovo. 

Susirinkusiuosius linksmino Kybartų kultūros centro Vištyčio kultūros namų kapela „Vištytis“, Girėnų bendruomenės centro kapela „Girėnai“ (Šakių r. sav.), Akmenynų laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapela „Akmenynai“ (Kalvarijos sav.) bei netikėti Kybartų moterų linijinių šokių kolektyvo „Ladies“ pasirodymai. Netrūko linksmybių, šokių ir dainų, vyko obuolių lupimo varžytuvės. Aktyviausiems renginio dalyviams atiteko specialieji prizai su „Rudens kermošiaus“ logotipais, bendruomenių atstovams – ąžuoliukų sodinukai. 

Kaip sakė Kybartų kultūros centro darbuotoja Andželika Micutienė, gera daryti gera. Gera, kai gali suteikti nors lašelį džiaugsmo tiems, kurie jo stokoja labiausiai. O gerumo lašų prikapsėjo tikrai nemažai! Kybartų neįgaliųjų grupės labdaros valgyklėlės vadovė Leonarda Dovidaitienė nuoširdžiai dėkojo kultūros centro darbuotojams už suorganizuotą įdomią „Rudens kermošiaus“ šventę, gražius šokius, moterų „baikerių“ pasirodymą, linksmą muziką, šventės vedėjos išradingumą. 

„Išmok gyvenimui dėkoti už tai, ką turi, tada jis tau padovanos tai, ko trūksta“, – sakė vadovė, dėkodama bendruomenėms už padovanotas daržoves, vaisius, medų, saldumynus. Šventė baigėsi, bet gerumas turi išlikti. Juk ne veltui sakoma: „Daryk, ką gali, su tuo, ką turi, ten, kur esi.“ 

Pasak miesto kultūros centro darbuotojų, šventę organizuoti tampa vis lengviau, nes sulaukiama didelio Kybartų seniūnijos, UAB „Kybartų darna“, vietinės bendruomenės palaikymo. Atsiranda vis daugiau neabejingų žmonių, o bendruomenė vis labiau susitelkia daryti gerus darbus. 

„Santakos“ inf. 

Žydrūnės GUDIŠKIENĖS nuotr. Moterys dalyvavo obuolių lupimo varžytuvėse.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-03.


Pritapti prie bendruomenės romams padėtų švietimas

Ne paslaptis, kad besiplečiančią romų bendruomenę kybartiečiai laiko našta savo miestui. Romų tautybės žmonės nenori dirbti, reikalauja pašalpų, verčiasi nelegaliais verslais. Kokia to priežastis ir kaip įtraukti romus į bendruomenės gyvenimą, atskleidžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikti tyrimai.

Priežasčių daug 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotas tyrimas atskleidė, kad vos daugiau nei dešimtadalis romų dirba samdomą darbą. Tačiau dalis romų ieško būdų įsitvirtinti darbo rinkoje, nors sėkmingai įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje pavyksta nedaugeliui. 

Kai kurie romai pabrėžė, jog dirbti nekvalifikuotą, sunkų fizinį darbą, atitinkantį jų išsilavinimą, trukdo sveikatos būklė: turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų nurodė pusė apklaustųjų. Tarp mūsų šalyje gyvenančių ne romų tautybės žmonių taip apibūdinančių savo sveikatą kur kas mažiau – 37 procentai. 

Romų integracijos į Lietuvos visuomenę analizė atskleidė, kad šios tautybės žmonių nedarbas dažnai susijęs su įvairiomis socialinėmis problemomis: neraštingumu, skolomis, bendrųjų darbo ir socialinių įgūdžių stoka, tinkamos kvalifikacijos neturėjimu, lietuvių kalbos nemokėjimu bei artimųjų priešinimusi asmens darbo paieškai. 

Sunku adaptuotis 

Jau daug metų su bendruomene dirbanti Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja išskiria dvi pagrindines priežastis, trukdančias romams įsitraukti į darbo rinką. Specialistė įvardijo kvalifikacijos neturėjimą bei neigiamas gyventojų nuostatas. 

Jai pritarė ir Eišiškėse veikiančiame Romų visuomenės centre tarpininku dirbantis Henrikas Ivanovskij. Pasak jo, darbdaviai net paprasčiausios žoliapjovės nenori patikėti romų tautybės žmonėms. 

H. Ivanovskij neslėpė, jog yra romų, kurie nenori dirbti, bando išsisukti nuo įsipareigojimų, savotiškai priešinasi įtraukties procesui. Tačiau tokią poziciją lemia ne tautybė, bet socialinis kontekstas. 

Didelę įtaką šiai laikysenai daro įsisenėję įpročiai, mat ilgamečiai bedarbiai (ir ne tik romai) labai sunkiai adaptuojasi, nes sunku pakeisti gyvenimo būdą, ritmą. Be to, lūkesčiai dažnai neatitinka tikrovės, mat žmonės norėtų dirbti nesunkų darbą ir gauti padorų atlyginimą. Bet tai, anot S. Novopolskajos, ne vien romų problema. Mat daugiavaikės lietuvių šeimos, gaunančios socialines pašalpas, taip pat nenori dirbti. Jei pašalpa didesnė nei atlygis, dirbti neapsimoka finansiškai. 

Neigiamus kai kurių romų įpročius formuoja pati visuomenė, šią grupę dažnai nustumdama į paraštes. Jau vien lietuvių folkloras atskleidžia požiūrį į romus: nepaklusnūs vaikai buvo gąsdinami „čigonais“. 

Tai, kad romai nesilaiko didžiajai visuomenės daliai priimtinų normų, yra savotiškas savigynos mechanizmas: jei žmonės laiko juos pašaliniais, jie tokiais ir tampa. 

Imtis priemonių 

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 metais konsultavimo ir informavimo paslaugos suteiktos 569 romams (tiek jų buvo užsiregistravę), iš jų, teikiant tarpininkavimo paslaugas, įsidarbino 84. Šiemet per kiek daugiau nei pusmetį užimtumas suteiktas 43 šios bendruomenės nariams. 

Be individualaus konsultavimo, situaciją taip pat pagerintų papildomų paslaugų prieinamumo didinimas. Pavyzdžiui, intensyvinant suaugusiųjų švietimą. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų plane atkreipiamas dėmesys, kad romai naudojasi galimybe įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą nuotoliniu būdu suaugusiųjų švietimo centruose. 

Naudos atneštų ir asmeninio bei profesinio gyvenimo derinimo lengvinimas. Romų šeimose moterys dažnai privalo prižiūrėti vaikus ir rūpintis namų ūkiu, tad prieinamos popamokinio ir kitokio vaikų užimtumo paslaugos padėtų joms labiau įsitraukti į darbo rinką. 

Įvairūs projektai ir specializuotos priemonės, skirtos romų įdarbinimui, teikia naudą, o sėkmingai įsidarbinę asmenys tampa pavyzdžiais, įkvepiančiais kitus bendruomenės narius. 

Izabelė ŠVARAITĖ 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė spaudai 

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-03.


Susitikti paskatino nostalgija ir noras pamatyti mokyklos draugus

Po susitikimo savoje mokykloje 1979-ųjų metų laidos abiturientai išsiskirstė kupini šiltų įspūdžių ir pažadėję susitikti dažniau.

Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą (dabartinę gimnaziją) 1979-aisiais baigė keturios abiturientų klasės: A, B, C ir D. Idėja pabandyti suburti prieš 40 metų matytus ir po pasaulį išsiblaškiusius mokslo draugus kilo dabartiniams kybartiečiams. Tad netrukus buvo pradėti rinkti kontaktai, išsiuntinėti kvietimai ir imta ruoštis susitikimui. Jis įvyko dar vasariškai šiltą ir saulėtą pirmąjį rugsėjo šeštadienį. 

Pirmiausia buvę šios mokyklos mokiniai, dabar jau gana solidūs vyrai ir moterys, susirinko Kybartų bažnyčioje. Čia buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius mokinius bei mokytojus. Jautrų, susitikimo nuotaiką atspindintį pamokslą pasakė parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas. 

Ypač šiltas ir emocingas susitikimas įvyko gimnazijos aktų salėje. Susitikę klasės draugai sveikinosi, glėbesčiavosi, o ištisą prisiminimų ir nuostabos audrą sukėlė netikėtai parodytas filmukas iš mokyklos laikų. Senuose ir, žinoma, dar nespalvotuose kadruose buvo užfiksuoti jų, buvusių mokinių, taip pat tuometinių mokytojų ir mokyklos vadovų veidai – tiesa, daugelio šių žmonių jau nėra tarp gyvųjų. Visiems buvo įdomu pamatyti save dirbančius anuomet įprastose kolūkinėse talkose, dalyvaujančius mokyklos renginiuose, naujametiniuose karnavaluose, sodinančius medelius, laikančius abitūros egzaminus, o vėliau – ir atsiimančius mokyklos baigimo atestatus. Už šiuos išsaugotus istorinius kadrus visi turėtų būti dėkingi susitikime dalyvavusiai bendramokslei Irenai Baronaitei-Arlauskienei, jos broliui Romui bei tuometiniam anglų kalbos mokytojui a. a. G. Mikutaičiui. 

Susirinkusiuosius pasveikino vienintelė iš tuometinių pedagogų šventėje dalyvavusi 11A klasės pirmoji mokytoja Danutė Galčevskienė. Prisiminimais pasidalijo būtent 1979 metais šią mokyklą baigęs Romas Šunokas, Kybartų seniūnijos seniūnas, taip pat šios laidos abiturientas Valerijus Gliaubicas, UAB „Vilkastos prekyba“ direktorius, bei Arvydas Kisieliauskas, Kybartuose dirbantis muitinės tarpininku. 

Vėliau visi pasklido po neatpažįstamai pasikeitusias ir išgražėjusias dabartinės gimnazijos erdves. Į savo mokyklą sugrįžusiems mokiniams buvo smalsu pamatyti, kaip ji atrodo dabar, gera apsilankyti klasėse, kuriose prieš keturias dešimtis metų vyko pamokos, pajausti atmosferą, siejančią juos su vaikyste ir nerūpestingu anų dienų gyvenimu. 

Po viešnagės gimnazijoje buvę klasių draugai išsibarstė į kitas susitikimų vietas, kad artimiau pabendrautų, pasidalytų prisiminimais apie nostalgiją keliančius mokyklos laikus, sužinotų, kaip susiklostė kurio likimas, ko pavyko pasiekti gyvenime. 

Atsisveikindami buvę mokslo draugai dėkojo susitikimo iniciatoriams bei organizatoriams, o vieni kitiems pažadėjo susitikti dažniau – gal net ir kitais metais. 

„Santakos“ inf.

Vilmos ULDINSKIENĖS nuotr. Į Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos 1979-ųjų metų laidos abiturientų susitikimą susirinko daugiau nei pusė 11 B klasės mokinių.

Publikuota: „Santaka“, 2019-09-20.


Geležinkelininkai į Kybartus prikvietė dešimtis lankytojų

Šeštadienį į Kybartuose vykusį „Lietuvos geležinkelių“ organizuotą renginį traukiniais ir automobiliais sugužėjo daugiau nei penkios dešimtys turistų iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, aplinkinių miestų. Ekskursija po Kybartus – vienas iš ciklo „Aplink Lietuvos geležinkelius per 9 dienas“ renginių.
Nors daugelis vietinių žmonių nusistebėtų, tačiau ekskursija po Kybartus truko net 4 valandas, o tokio žmonių susidomėjimo pasienio miesteliu organizatoriai nesitikėjo. 


Ekskursija prasidėjo turtinga istorija garsėjančioje Kybartų geležinkelio stotyje, kurios prancūzų architektų projektuoti rūmai kažkada buvo didžiuliai ir labai puošnūs. Pastatas buvęs daugiau nei 200 metrų ilgio, su trimis palaukimo salėmis, trimis restoranais ir net prabangiais kambariais, kuriuose apsistodavo į Prūsiją vykdavusi Rusijos caro šeima. Pažintinę ekskursiją vedęs Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius ilgiausiu Lietuvoje virš geležinkelio nutiestu pėsčiųjų tiltu turistus nuvedė į miesto centrą ir aprodė žymiausias vietas, paminklus bei paminklinius akmenis, trijų konfesijų bažnyčias ir cerkvę, kelioms valandoms A. Smetonos prezidentūra tapusį pastatą ir vietą, kurioje jis, perbridęs upelį, pasitraukė į Vokietiją. Taip pat miesto svečiai išvydo namą, kuriame sovietiniais laikais buvo kuriami tekstai pogrindiniam leidiniui „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. 

Pro vadinamuosius Paryžiaus ir Berlyno pastatus patekę į muitinės teritoriją renginio dalyviai turėjo galimybę ne tik žvilgtelėti į kaimyninę šalį, bet ir susipažinti su pasienio bei muitinės pareigūnų darbo subtilybėmis – to tikrai nepatirtų į Kybartus atvykę kaip eiliniai turistai. 

Ekskursija baigėsi garsiuosiuose geležinkelio stoties požemiuose, pastaruoju metu tapusiuose turistų traukos vieta. 

Iš įvairių Lietuvos kraštų į Kybartus atvykę žmonės stebėjosi turtinga istorine miesto praeitimi, mat daugelis čia lankėsi pirmą kartą ir negalėjo patikėti, jog bendruomenės vadovas V. Katkevičius per vasarą jau pravedė 30 ekskursijų ir užsakytų turi dar keliems savaitgaliams. Istorinėmis žiniomis stebinusiam ir įdomius faktus apie savo miestą bėrusiam ekskursijos vadovui svečiai padėkojo plojimais. 

„Lietuvos geležinkeliai“ primena, kad renginių ciklas dar nesibaigė ir rugsėjo 28 d. kviečia Kauno bienalėje į performansą „Empatiškas kūnas: savo būgno ritmu“. Informacijos apie renginį galima rasti „Lietuvos geležinkelių“ feisbuko paskyroje. 

„Santakos“ inf. 

Elės PRANAITYTĖS nuotr. Vilnietė tinklaraštininkė Kūtvėla plačiai aprašė ekskursiją po Kybartus savo internetinėje svetainėje www.kootvela.com.

Publikuota: „Santaka“, 2019-09-20.


„Sveikatos“ šimtmetis paminėtas spalvinga vakariene

Šeštadienį raudona ir mėlyna spalvomis pasipuošę žmonės traukė į Kybartų stadioną. Čia vyko Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ 100-mečiui paminėti skirta vakarienė.

Į pirmą kartą tokio pobūdžio renginį, vykstantį Kybartuose, susirinko įvairių įstaigų, organizacijų atstovai, savo stalus pasidengė ir pavieniai žmonės, gyvenantys ne tik Kybartuose, bet ir iš viso Vilkaviškio krašto. Žinoma, gausiausias ir aktyviausias buvo paties Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ narių ir jų sirgalių stalas.

Mindaugo Bučinsko vedamas renginys prasidėjo Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestro iškilmingomis melodijomis ir sveikinimo kalbomis. Puikia iniciatyva pasidžiaugė Kybartų seniūnas Romas Šunokas, „sveikatiečių“ bendruomenę ir susirinkusiuosius pasveikino Seimo narys Kęstutis Smirnovas ir asociacijos „Startas Vilkaviškio kraštui“ pirmininkas Rimvydas Palubinskas. Išskirtinį Kybartų bendruomenės apdovanojimą jos pirmininkas Vitas Katkevičius įteikė futbolo klubo prezidentui Nerijui Demeniui, o parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas pašventino visų susirinkusiųjų vaišėmis nuklotus stalus.

Žodį tarė ir Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ prezidentas N. Demenius. Jis padėkojo visiems renginio dalyviams ir pasidžiaugė visai neseniai iš Olandijoje, Harlemo mieste, vykusio „Club of Pioneers“ tradicinio futbolo turnyro parsivežta čempionų taure. Ją iš arčiau apžiūrėti buvo galima ir vakarienės metu.

Pirmiesiems į šį spalvingą renginį užsiregistravusiems žmonėms organizatoriai dovanojo išskirtinius simbolius – klubo šimtmečio ženkliukus.

Dovanų buvo ir daugiau. Kiek sutemus šventė tapo dar jaukesnė ir spalvingesnė, kai sutvisko visiems vakarienės dalyviams išdalytos šviečiančios lazdelės-apyrankės.

Visą vakarą susirinkusiuosius džiugino puiki koncertinė programa, kurioje pasirodė talentingieji kybartiečiai: Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestras ir gausus būrys jo šokėjų (vad. Donatas Ziegoraitis ir Greta Meseckaitė), Kybartų vokalinės studijos dainininkės Sonata Mačiulaitytė ir Gabrielė Kuliešiūtė (vad. Artūras Hube), šokių studijos „Šokantys bateliai“ Kybartų šokėjų grupės „Kiba“ ir „Kibiukai“ (vad. Vilija Jakubauskė ir Žavinta Kulvinskaitė-Galinaitienė).

Dovaną savo kraštiečiams įteikė iš šio miesto kilusi dainininkė Laima Lapkauskaitė, kuri sutiko prisidėti prie šventinės programos ir padovanojo jos vadovaujamos merginų grupės „Mergaitės iš Majamio“ koncertą.

Staigmenų netrūko per visą šventinį renginį. Vyko įvairios rungtys, žaidimai, mažieji galėjo džiaugtis batutu. Aktyviausiems vakarienės dalyviams buvo įteiktos penkios nominacijos: „Gausiausiai kompanijai“, „Aktyviausiai kompanijai“, „Originaliausiam stalui“, „Stilingiausiam stalui“ ir „Labiausiai mėlynai raudonam stalui“.

Jaukų vakarą vainikavo dangų nušvietę fejerverkai bei į padangę paleisti raudoni ir mėlyni balionai.

Pasak organizatorių, ši vakarienė taps tradiciniu renginiu, kuris kasmet bus organizuojamas vis kitoje mūsų rajono vietovėje.

„Santakos“ inf.

Andriaus ŠTRIMAIČIO nuotr. Šeštadienio vakarą Kybartų stadione dominavo „Sveikatos“ klubo spalvos – mėlyna ir raudona.

Publikuota: „Santaka“, 2019-09-10.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian