Kybartai spaudoje

  • 0

Algimanto Kezio galerija taps atviresnė lankytojams

Algimanto Kezio galerija oficialiai prisijungė prie Kybartų kultūros centro ir tapo jo filialu.

Sutartį pasirašė ilgametis Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) pirmininkas Leonas Narbutis ir Kybartų kultūros centro direktorė Asta Vencienė. Ji patikino, kad tai – tik šeimininkų pasikeitimas, nes jokių esminių pokyčių nebus. Algimanto Kezio galerijos veikla rūpinsis jau ne tik Kybartų kultūros centro, bet ir galerijos darbuotoja Andželika Micutienė.

Žymaus mūsų kraštiečio, išeivio, fotografo, JAV kultūros veikėjo Algimanto Kezio galerija Kybartuose buvo atidaryta prieš penkerius metus, balandžio 27 dieną, PKD patalpose. Tądien vyko ir pirmoji A. Kezio darbų paroda – eksponuotos originalios fotografijos, albumai. Šios galerijos įkūrimas buvo neabejotinai didelis žingsnis mažo miesto kultūriniame gyvenime. Be to, nuo 2007-ųjų gyvuojanti PKD surinko gausų istorinių, meninių eksponatų lobyną apie Kybartus, žymius kybartiečius ir, saugodama istorinį miesto atminimą, ketino steigti Kybartų miesto muziejų.

A. Micutienės teigimu, sukaupta vertinga medžiaga, knygos apie Kybartus, originalūs A. Kezio atvežti meno albumai taps prieinami visiems. Galerija bus atvira norintiesiems geriau pažinti miestą, taip pat tiems, kurie, turėdami įdomių reliktų apie Kybartus, gali prisidėti prie muziejaus plėtros.

„Mūsų siekiamybė – maksimaliai išnaudoti galerijos erdvę įvairiems kultūriniams renginiams, vaikų bei suaugusiųjų edukacijai. Kamerinė galerijos aplinka puikiai tinka parodoms, knygų pristatymams. Viliamės, jog pavyks atgaivinti muziejaus veiklą, pritraukti daugiau lankytojų, paskatinti aktyvesnį kybartiečių dalyvavimą galerijos veikloje. Kol kas Algimanto Kezio galerija susidomi atvykstančios ekskursijos, Amerikos lietuviai, iš užsienio sugrįžtantys kybartiečiai“, ‒ kalbėjo A. Micutienė.

Daugiau informacijos bus paskelbta Kybartų kultūros centro puslapyje www.kybartukc.lt. Dėl galerijos lankymo kreiptis tel. (8 342) 30 635.

Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ

Nuotr. PKD pirmininkas Leonas Narbutis ir Kybartų kultūros centro direktorė Asta Vencienė (abu sėdi) su miesto entuziastais seniūnu Romu Šunoku (iš kairės), Violeta Mickevičiūte, Andželika Micutiene ir Rymantu Vaičaičiu tikisi, kad gyvenimas galerijoje suaktyvės.

Publikuota: „Santaka“, 2019-04-05.


  • 0

Susirūpinta mieste palaidoto kunigo vardo įamžinimu

Neseniai Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus taryba kreipėsi į Vilkaviškio rajono valdžią prašydama įamžinti kunigo Virgilijaus Jaugelio atminimą. Jų atstovų įteiktame rašte prašoma suteikti V. Jaugelio vardą esamai Č. Darvino gatvei arba pavadinti kraštiečio garbei kitą gatvę.

Šią iniciatyvą iškėlė buvęs kybartietis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Romas Žemaitis. Jis šiuo metu yra ir Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos pirmininko pavaduotojas.

– Seniai norėjau, kad būtų kokiu nors būdu įamžintas šis puikus žmogus, kuris yra palaidotas Kybartų bažnyčios varpinės bokšto sienoje. Kitais metais sukaks 40 metų nuo kunigo mirties datos, tad, manau, būtų labai prasminga, jei Kybartuose atsirastų Virgilijaus Jaugelio gatvė. Prisimenu šį kunigą, pats esu patarnavęs jo laikomose mišiose. Man tuomet buvo 12 metų, – pasakojo R. Žemaitis.

Kybartiečio iniciatyva sulaukė ir šalies dvasininkų pritarimo. Minėtą prašymą pasirašė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kunigai Robertas Grigas, Saulius Paulius Bytautas, Vaclovas Stakėnas, Vaidotas Labašauskas. Kaip yra minėjęs S. Tamkevičius, V. Jaugelis buvo nepaprastas jaunuolis ir kunigas, kuris mokėjo nugalėti bet kokią baimę ir niekuomet nesileido į jokius sąžinės kompromisus.

Sąjūdiečio prašymas pasiekė ir Kybartų seniūną Romą Šunoką. Pasak jo, šiuo metu svarstomi trys variantai, kaip pasielgti su Č. Darvino gatvės pavadinimu: pervadinti ją vienu iš dviejų siūlomų vardų ar palikti tą patį.

– Ši gatvė yra labai ilga, tad galėtume ją suskaidyti į dvi dalis. Tą dalį, kurioje yra bažnyčia, klebonija ir vaikų globos namai, būtų galima pavadinti kitu vardu. Kokiu – bus nuspręsta atsižvelgiant į kybartiečių balsavimą. Šiuo metu yra iškelta ir dar viena žmonių iniciatyva, kad gatvei reikėtų sugrąžinti anksčiau buvusį Bažnyčios pavadinimą. Šiaip ar taip, atsiklausime vietinių žmonių. Esu išsiuntinėjęs raštus Kybartuose veikiančioms bendruomenėms, paraginsiu savo nuomonę pareikšti kiekvieno gatvės namo gyventojus. Tad turintieji minčių gali ateiti ar paskambinti į seniūniją ir išreikšti savo poziciją, – sakė R. Šunokas.

Priminsime, jog prieš keletą metų jau buvo inicijuotas Č. Darvino gatvės pavadinimo keitimas į Bažnyčios, tačiau tuomet jis nesulaukė daugumos gyventojų palaikymo.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Raimundo KAMINSKO nuotr. Kybartietis Romas Žemaitis dažnai aplanko pažinoto kunigo Virgilijaus Jaugelio amžinojo poilsio vietą.

Publikuota: „Santaka“, 2019-04-05.


  • 0

Turnyro čempionai – „Sveikatos“ futbolininkai

Marijampolėje įvyko kasmetinis senjorų futbolo turnyras, skirtas Kostui Tamulynui atminti.

Tai buvo jau šešioliktos varžybos, kuriomis pagerbiamas buvęs garsus Lietuvos futbolo teisėjas, Marijampolės teisėjų ugdytojas. Jas kiekvienais metais organizuoja Marijampolės apskrities futbolo federacija.

Šiemet turnyre dalyvavo ekipos iš Šilutės, Kybartų, Veisiejų bei Marijampolės. Antrus metus iš eilės čempionais tapo mūsų rajono atstovai – Kybartų „Sveikatos“ senjorai.

Geriausiu komandos žaidėju pripažintas kybartietis Mindaugas Matulaitis, o rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo „Sveikatos“ futbolininkas Jaunius Mikalauskas.

„Santakos“ inf.

Nuotr. Kybartų „Sveikatos“ senjorai turnyro nugalėtojais tapo antrus metus iš eilės.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-22.


  • 0

Gavėnios savaičių esmė – atsigręžti į Dievą

Dalis Kybartų bendruomenės narių jau kuris laikas šeštadienio vakarais renkasi į Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesers Bernadetos Mališkaitės vedamus seminarus „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“.

Šis seminarų ciklas nėra B. Mališkaitės iniciatyva. Idėja gimė pasibaigus antriesiems Kybartų parapijos namuose vykusiems „Alfa“ kursams. Žmonės, patyrę bendrystės džiaugsmą, norėjo dar tęsti susitikimus, nerti giliau ieškodami tikėjimo tiesų.

Paklausta, kokie žmonės ateina į seminarą, sesuo Bernadeta teigia, kad tai – suaugę, brandūs žmonės, jau turintys gyvenimiškos patirties ir siekiantys naujo gylio savo egzistencijoje. Jiems gyvenimo prasmės klausimas – ne periferinis.

„Juk natūraliausia krikščionio būsena – trokšti ir alkti. Dvasiniai dalykai žmonėms tebėra svarbūs, norisi atgaivinti sielos troškimus, pagilinti turimas žinias“, – sako sesuo.

B. Mališkaitė jau dvidešimt metų dirba VšĮ „Gyvenimo ir tikėjimo institutas“, kurio pagrindinė veikla – neformalus katalikiškas suaugusiųjų švietimas. Remdamasi visa praktine, darbine patirtimi B. Mališkaitė taip pat ruošia seminarų ciklo medžiagą.

Sesuo Bernadeta sako, jog pagrindinis informacijos šaltinis – Šventasis Raštas – tikrai suprantamas visiems. Per užsiėmimus skiriama laiko diskusijoms mažesnėse grupelėse, refleksijai, neretai talkina ir Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas.

Anot B. Mališkaitės, žmonėms svarbu suvokti, pažinti Dievo įvaizdį, atsiribojant nuo klaidinančių, dar iš vaikystės atėjusių įsitikinimų.

„Dievo įvaizdis kinta per laiką, per patirtį, jį formuoja santykis su savimi, su kitais, su Dievu“, – teigia sesuo Bernadeta, ir priduria: „Svarbu, kad Dievo įvaizdis būtų biblinis, auginantis, padiktuotas mūsų sąžinės.“

Gavėnia – liturginis gerosios žinios metas, prasidedantis nuo Pelenų dienos. B. Mališkaitė įžvelgia simbolinę šios dienos prasmę: sudega viskas, kas menka ir trapu, lieka tai, kas nesunaikinama.

Paklausta, ko palinkėtų žmonėms Gavėnios metu, sesuo Bernadeta atsakė: „Rasti laiko sustoti ir permąstyti, kas esu ir kokia mano buvimo prasmė, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą bei sprendimus. Atsakyti sau į klausimą: ar tai, kaip dabar gyvenu, turi išliekamąją vertę, ar tik nuolat glaudžiuos prie to, kas svetima, laikina ir netikra?“

Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ

Autorės nuotr. Sesers Bernadetos Mališkaitės vedamuose seminaruose žmonės ieško tikėjimo tiesų.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-22.


  • 0

Trąšų gamybą verslininkas kilstelėjo į aukštesnį lygį

Atėjęs pavasaris greitai į sodus ir daržus išvilios žemės turinčius žmones. Ne vienas siekia sau daržovių užsiauginti nenaudodamas jokios chemijos. Tokią galimybę daržininkams suteikia biohumuso gamintojai, kurių Vilkaviškyje yra net keletas. Ir šis verslas populiarėja.

Kybartuose įsikūrusi UAB „Mobvita“ į biohumuso gamintojų gretas įstojo ne taip seniai – beveik prieš porą metų, tačiau kybartiečių atėjimas į vadinamąją sliekų augintojų rinką kilstelėjo šią gamybos sritį į aukštesnį lygį.

Bendrovės direktorius Audrius Mockaitis pasakojo, kad rengdamiesi gaminti biohumusą pirmiausia išstudijavo visas šio verslo galimybes ir nusprendė pritaikyti buvusios Kybartų prekybos įrengimų gamyklos patalpas įrengti patogioms automatinėms lodžijoms. Jose milijonai sliekų netrukdomi dirba pritemdytoje, drėgmės prisotintoje patalpoje, kurioje nuolat palaikoma pastovi temperatūra. „Darbininkams“ šerti naudojamas unikalus bendrovės sukonstruotas gaminys – šėrykla-dozatorius. Vienos automatizuotos lodžijos ilgis – 35 m, plotis – 1,5 m, aukštis – 0,6 m. Per vienus metus, laikantis tinkamų technologinių parametrų, iš vienos lodžijos galima gauti iki 150 t kokybiško vermikomposto.

Pirmąją sliekų bandą bendrovė įsigijo iš Patunkiškių kaime jau senokai veikiančios UAB „Vigrema“. Dabar greta įrengtose veisyklose sliekus veisia patys.

A. Mockaičio teigimu, organinės kilmės ekologiškai švarus kompostas gaunamas iš kraikinio mėsinių galvijų mėšlo, šienainio ir pakratams naudojamo šiaudų likučio. Mišinys kompostuojamas pagal specialią technologiją, kuri leidžia tai padaryti greitai ir kokybiškai. Mėšlą pagal sutartis UAB „Mobvitai“ tiekia Marijampolės krašto mėsinių galvijų augintojai.

– Žaliavą, pavirtusią kompostu, papildomai džioviname ir smulkiname su mechanizmais. Esame užsakę daug tyrimų ES akredituotose laboratorijose, kuriose nustatyta, kad šis kompostas yra didelės vertės dėl jo sudėtyje esančios organinės medžiagos kiekio bei pagrindinių elementų – azoto, fosforo ir kalio – kiekio. Apskritai visa mūsų produkcija – organinės kilmės, be piktžolių sėklų ir ligų sukėlėjų, puikiai „pamaitina“ nualintas dirvas ir gerina jų derlingumo, trąšos gerai tirpsta vandenyje, neturi poveikio dirvos rūgštingumui. Didelis organinės medžiagos kiekis yra labai svarbus siekiant padidinti žemių derlingumą ir nepakeičiamas jokiomis cheminėmis ar mineralinėmis trąšomis. Juo labiau kad mūsų produkcija tinka naudoti ekologinėje gamyboje pagal visus nustatytus reikalavimus, – pasakojo bendrovės direktorius.

UAB „Mobvita“ gamina ir tiekia ūkininkams ne tik kompostą, biohumusą, bet ir aukštos kokybės inovatyvias organines trąšas.

Pagrindinis produktas – skystos mikroelementinės trąšos „Humic life“, gaminamos iš aukštos humifikacijos lygio mėsinių galvijų mėšlo komposto ir leonardito humino rūgščių. Šios trąšos skirtos augalų tręšimui per lapus, sodinamosios medžiagos apdorojimui bei dirvožemio struktūros praturtinimui ir pagerinimui. Jos skatina sėklos daigumą, didina derlingumą net iki 30 proc. ir turi daug kitų puikių savybių, kurios ištirtos pasitelkiant šios srities mokslininkus. Svarbiausia, kad produktas nėra pavojingas, be cheminių ar mineralinių priedų. Jis yra išfiltruotas ir tinka purkšti šiuolaikiniais automatizuotais purkštuvais, o tai yra labai svarbu šiandieniniams ūkininkams.

Kybartuose gaminamos produkcijos efektyvumą gerai apibūdina moksliniai tyrimai. Mokslininkų nuomone, dirvožemio tausojimas, jo derlumo palaikymas yra nuolatinis darbas, o ne vienkartinė priemonė. Naudojant tokius ekologiškus produktus pagerėja augalams augti reikalingos dirvos savybės, gausėja organines liekanas skaidančių mikroorganizmų, kurie dirvoje esančias maisto medžiagas perdirba taip, kad augalai galėtų jas įsisavinti. Atsiranda daugiau mikroorganizmų, slopinančių augalų ligas. Naudojant biologinius preparatus praktiškai nebelieka mineralinių trąšų poreikio, todėl neteršiama aplinka, o žemdirbiai gali sutaupyti pinigų.

Biohumuso produktų poveikis – ilgalaikis. Preparatai dirvoje „dirba“ daugiau nei trejus metus. Palyginti su kitais kompostais, sliekų gaminamame biohumuse yra dešimtimis kartų daugiau augalų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų. Per sliekų žarnyną perėjusiose atliekose pagausėja kalcio, magnio, fosforo, mikroelementų, jos turi baktericidinių savybių, randama biostimuliatorių ir fermentų. Tyrimais yra nustatyta biohumuso savybė „surišti“ dirvožemyje ir organinėse atliekose esančius radionuklidus bei sumažinti nitratų, sunkiųjų metalų patekimą į augalus.

– Mūsų bendrovė pasiruošusi bendradarbiauti individualiai su kiekvienu ūkiu, konsultuoti, nustatyti reikiamas tręšimo humusu normas pagal auginamą kultūrą bei padėti „renovuoti“ nualintus dirvožemius. Mes skatiname bendradarbiauti ir kitus biohumuso gamintojus, galime padėti jiems įsirengti automatizuotas lodžijas su visu technologiniu aptarnavimu, konsultavimu ir priežiūra, – sakė bendrovės direktorius.

Šiuo metu visą sliekų ūkį prižiūri keturi darbuotojai. Jiems darbo vietos sukurtos pasinaudojant Užimtumo tarnybos pasiūlyta programa neįgaliesiems.

Bendrovės gaminama produkcija susidomėję ne tik rajono ir šalies ūkininkai. Neseniai UAB „Mobvita“ kartu su partneriais – UAB „Biodinamika“ – Niurnberge dalyvavo tarptautinėje natūralių maisto produktų parodoje „Biofach“. Čia jų produkcijos pavyzdžiais susidomėjo atstovai iš keliolikos pasaulio šalių. Gali būti, kad Kybartuose gaminami ekologiški preparatai greitai išeis į plačią tarptautinę rinką.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. UAB „Mobvita“ direktorius Audrius Mockaitis sakė, kad palyginti su kitais kompostais, sliekų gaminamame biohumuse yra dešimtimis kartų daugiau augalų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-22.


  • 0

„Lengva mokyti, jei tai teikia malonumą“

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos matematikos mokytojos Astos Spangevičienės mokiniai nuolat puikiai pasirodo laikydami brandos egzaminus bei konkursuose ir olimpiadose. Šiemet rajoninėje matematikos olimpiadoje nugalėtojais ir prizininkais tapo net penki pedagogės ruošti jaunuoliai.

Sekėsi nuo mažens

Atrodo, kad A. Spangevičienei pats likimas lėmė būti matematike. Jai nuo mažens labai patiko šis dalykas, o mama buvo matematikos mokytoja. Tiesa, pati Asta iš pradžių ketino sukti kitu keliu ir Vilniaus universitete studijuoti ekonominę kibernetiką.

„Deja, tada įstoti nepavyko – pretenduodami į paskutinę vietą su vienu vaikinu surinkome po lygiai balų, tačiau kvietimą studijuoti gavo jis“, – prisiminė mokytoja.

Nenorėdama likti be aukštojo mokslo ji Vilniaus pedagoginiame institute įgijo matematiko specialybę. 1985 m. baigusi mokslus A. Spangevičienė labai norėjo grįžti dirbti į gimtuosius Kybartus. Iš pradžių jai teko darbuotis tuometėje Kybartų pagalbinėje mokykloje, vėliau – mokyti pradinukus, o dar po kelių metų pedagogei buvo patikėta ugdyti įvairaus amžiaus mokinius.

Tuomet ji šiek tiek baiminosi dirbti vyresnėse klasėse, abejojo, ar ūgtelėję mokiniai jos klausys. „Kartą atėjau į pamoką, o kabinetas užrakintas. Supratau, kad vaikai iš kažkur gavo raktą ir iš vidaus užsirakino. Kai vis dėlto pavyko įeiti į klasę, joje radau ant suolų užkeltas kėdes ir ant jų sėdinčius mokinius. Dabar tokiu atveju tikrai jiems kažką pasakyčiau, sudrausminčiau, tačiau tada to nedariau. Tiesiog ėmiau vesti pamoką“, – su šypsena kelių dešimtmečių senumo įvykį prisiminė pašnekovė.

Patinka argumentuoti dialogai

Daugiau nei trisdešimt metų mokykloje dirbanti specialistė teigė, kad per šį laikotarpį labai pasikeitė ir mokiniai, ir pati ugdymo sistema. Anot jos, seniau daugiau laiko būdavo skiriama kartojimui, naujos medžiagos įsisavinimui. Dabar mokymo tempas išaugęs.

Dauguma mokinių A. Spangevičienę laiko griežta mokytoja, tačiau ji tikino norinti racionaliai išnaudoti laiką.

„Man nepatinka, kai vaikai į pamokas eina tiesiog praleisti laiko. Norisi, kad per tas 45 minutes jiems galvoje liktų informacijos. Seniau ir mokiniai, ir jų tėvai puikiai suprasdavo mokymosi svarbą. Dabar vaikus reikia sudominti, išaiškinti, kodėl jiems apskritai reikalingos žinios. Puikiai prisimenu 2002 m. vykusį dialogą su vėliau šimtuką gavusiu Mingaudu Giedraičiu. Tuomet per tikimybių teorijos pamoką abu turėjome savų argumentų, o likę mokiniai net buvo pasiskirstę į palaikančiuosius Mingaudą arba mane. Visuomet vertinu, kai gimnazistai savo nuomonę gina remdamiesi tvirtais argumentais“, – teigė pašnekovė.

Reikalingi pokyčiai

A. Spangevičienė teigė puikiai besijaučianti dabartiniame darbe, tačiau apgailestavo, kad pedagogo profesijos ateitis yra miglota. Anot specialistės, švietimo sistema žengia ne tuo keliu.

„Daug ką kopijuojame iš užsienio, nors patys šalyje turime daug kompetentingų ir specialybei pasišventusių mokytojų. Į jų norus ir pasiūlymus retai kada atsižvelgiama. Švietimo reformas reikėtų pradėti ne nuo etatinio darbo užmokesčio įvedimo, o nuo ugdymo turinio sutvarkymo“, – kalbėjo pedagogė.

Jos teigimu, reikėtų ne tik vadovėlius rengti kiek kitokiu principu, nes dabar dažnai tenka papildomos informacijos ieškoti kitur, bet ir pamokų tvarkaraštį sudarinėti kitaip.

„Mokiniai labai vertina praktinius užsiėmimus. Pernai su vienuoliktokais buvome išėję į miestą, matavome tiltą, skaičiavome, kiek dažų reikėtų jam nudažyti. Gimnazistams tokia praktinė veikla labai patiko. Deja, per 1–2 akademines valandas tiek niekada nepadarytume, todėl norėtųsi, kad kai kurios pamokos tvarkaraštyje būtų išdėliotos po 3–4 iš eilės“, – svarstymais dalijosi A. Spangevičienė.

Taiso egzaminų darbus

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogės teigimu, lengva mokyti, kai tas teikia malonumą. Pasak jos, sunkiausia yra prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vaikų, o kiekviena karta – skirtinga.

„Dabartiniam jaunimui didelės įtakos daro kompiuteriai, telefonai. Tarkime, norėdami apskaičiuoti paprasčiausią trupmeną, jie dabar naudoja skaičiuotuvus, o anksčiau visa tai turėdavo atlikti mintinai. Kai kuriems mokytojams šitą suvokti būna sunku. Jau 4–5 metus taisau valstybinių brandos egzaminų darbus. Sykį komisijos pirmininkui, kuris buvo vyresnio amžiaus profesorius, teko ilgai įrodinėti, kad tam tikrų veiksmų mokiniai nenusirašė, o atliko skaičiuotuvais. Juos naudoti per egzaminus galima“, – prisiminė matematikė.

Ji teigė, jog taisyti egzaminų darbus – neįkainojama patirtis. Tada mokytoja daug bendrauja su kolegomis iš kitų rajonų, grįžusi gali savo mokiniams patarti, į kuriuos niuansus kreipti daugiausiai dėmesio.

A. Spangevičienė ugdytinius ragina ne tik atsakingai ruoštis artėjantiems egzaminams, bet ir skatina dalyvauti matematikos olimpiadose. Anot jos, dalyvavimas tokio lygio konkursuose mokiniams padeda ne tik geriau pasiruošti egzaminams, bet ir netikėtoms gyvenimo situacijoms.

Noras tobulėti nugalėjo

A. Spangevičienė dirba gimnazijoje, kuriai vadovauja jos vyras Saulius Spangevičius. Ji sakė, kad dėl to jokio diskomforto nejaučia. Matematikės vedamas pamokas stebi ne direktorius, o jo pavaduotojos ugdymui. Specialistė prisiminė, jog vos tik S. Spangevičius buvo paskirtas Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktoriumi, ji perėjo dirbti į tuometę Kybartų pagrindinę mokyklą. Praleidusi ten 5 metus, mokytoja sugrįžo į buvusią darbovietę. Tuomet nugalėjo noras dirbti su vyresniais mokiniais.

„Dirbti su vyresniais mokiniais yra smagiau. Jie – labiau motyvuoti, žino, ko nori. O ir man pačiai norisi sudėtingesnių uždavinių, tobulėti. Stengiuosi savo darbą atlikti gerai, kad nei man, nei vyrui nebūtų gėda“, – šypsojosi pašnekovė.

Paklausta, ar dažnai tenka su sutuoktiniu, kuris taip pat yra matematikos mokytojas, namuose diskutuoti su šia disciplina susijusiomis temomis, ji teigė, kad darbo reikalų šeimoje dažniausiai neaptarinėja.

„Niekada neteko taisyti vienas kito mokinių darbų. Man pačiai labai knieti pažiūrėti, kaip maniškiams sekėsi įveikti uždavinius. Visada stengiuosi darbus ištaisyti kuo greičiau, nemėgstu šito darbo atidėlioti“, – teigė A. Spangevičienė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pedagogės Astos Spangevičienės teigimu, šiais laikais mokymosi tempas yra labai išaugęs.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-14.


  • 0

  • 0

Už ką atsakingi augintinių šeimininkai?

Kiekvienas pavasaris ne tik iš žiemos stingulio vaduoja žemę, bet ir parodo, kiek daug ją teršiame. Gyvenantiesiems mieste ar miestelyje ir auginantiems vaikus labai svarbu, kad jų žaidimo erdvės būtų saugios bei švarios, todėl didelė higienos normų paisymo atsakomybė tenka tiems, kurie turi augintinų ir juos vedžioja lauke.

Kybartų mieste, Č. Darvino gatvėje, yra tik viena vaikams skirta erdvė, tačiau net ir joje gausu šunų ekskrementų. Problema, ko gero, išsispręstų, jeigu vaikų žaidimų erdvėje būtų pastatyti šunis vedžioti draudžiantys ženklai (šiuo metu aikštelėje uždrausta tik rūkyti). Situacija atskiruose daugiabučių kiemuose dar liūdnesnė. Ten ne tik nėra ribos tarp vaikų žaidimo ir augintinių vedžiojimo erdvių. Ten mažiesiems nesaugu ir smėlio dėžėse. Keliems daugiabučiams tenkanti viena ir, deja, nedengiama smėlio dėžė prižiūrima prastai: smėlis nevalomas, tik ant viršaus užpilama švaraus, o vienos gyventojos katei dėžė virtusi tiesiog kasdieniu tualetu. Toks aplaidumas stebina, kaip ir nepagarbūs šunų augintojų įpročiai – ekskrementus renkantį pamatysi vos vieną kitą, kai didžiuosiuose miestuose tai daryti tampa įprasta.

Apie atsakingą augintinių vedžiojimą lauke rašoma interneto svetainėje www.tavogyvunas.lt. Publikacijose teigiama, kad palikti šunų ekskrementai nėra vien estetinė problema – taip platinamos ligos ir parazitai. Ten pat skelbiama statistika: „Labiausiai paplitusios šunų ir kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė“, – rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys.“ Didžiausia rizika užsikrėsti šiomis ligomis kyla būtent vaikams.

Norisi priminti, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba draudžia vedžioti gyvūnus vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.

Vis dėlto panašu, kad gyventojų negąsdina nė gresiančios baudos, galinčios siekti ir 230 eurų.

Deja, jaunoms šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, nelieka atskirų poilsio erdvių. Jų negarantuoja nei miesto valdžia, nei menkas šunų augintojų sąmoningumas.

Galbūt padėtų tik gyventojų solidarumas praktiškai taikant įstatyme numatytas baudas?

Ona VALEIKAITĖ


  • 0

Stovai kelia nesantaiką tarp kaimynų

Kategorija :Kybartai spaudoje

Renovuoto Kybartų daugiabučio gyventojai neranda bendros kalbos. Vieni mano, kad už bendrus stovus reikia mokėti vienodai, kiti – kad kaina turi būti adekvati gautam šilumos energijos kiekiui.

Daug priekaištų

Į redakciją paskambinęs vieno S. Dariaus ir S. Girėno gatvės namo gyventojas piktinosi, kad už vamzdynų stovo skleidžiamą šilumą kas mėnesį tenka pakloti 8 eurus. Apmaudžiausia, jog stovo vamzdis jo bute visiškai trumpas, tad šilumos išskiria mažai. O pas kaimynus, gyvenančius pirmajame aukšte, vamzdis eina per visą patalpos aukštį.

– Jūs tik pagalvokit, kiek šis vamzdis šilumos energijos atiduoda mano bute, o kiek kaimynų!? O mokame visi vienodai. Nesuprantu, kodėl man reikia mokėti už kaimynų šilumą? – piktinosi renovacija nepatenkintas kybartietis.

Vyras tvirtino, kad buvo sušauktas susirinkimas – norėta išspręsti nelygybės klausimą. Tačiau balsavimas baigėsi tuo, jog visi butai ir toliau moka po lygiai.

– Žinoma, negi tie, pas kuriuos vamzdis ilgesnis, balsuos už tai, kad mokėtų brangiau, – svarstė kybartietis. – Gal balsavimas būtų baigęsis ir kitaip, jei name nebūtų socialinio būsto, už kurį išvis niekas nemoka, nes jis šiuo metu stovi tuščias. Aišku, kad jo mokesčiai išdalijami mums visiems.

Kybartietis piktinosi ir tuo, jog bendrojo naudojimo patalpose radiatorius neva užsuktas, o už jį kas mėnesį tenka mokėti po 6 eurus. Žodžiu, mokesčiai už šilumą tik piktina ir pjudo kaimynus.

Pasikeitė metodika

Su kybartiečio skundais supažindinome namą administruojančios UAB „Kybartų darna“ vadovą Egidijų Ausiejų. Jis sakė gerai žinąs situaciją ir girdėjęs ne vieną skundą, tačiau ne visi jie pagrįsti. Juolab administratorius negali išspręsti problemų, jei kaimynai nesusitaria tarpusavyje.

– Kai kurie gyventojai neįsigilina į tai, kad pasikeitė šilumos mokesčių skaičiavimo metodika. Dabar renovuotuose namuose jie skaičiuojami pagal metodiką Nr. 6, – aiškino daugiabučius Kybartuose administruojančios bendrovės vadovas. – Tai reiškia, jog už šildymą butų savininkai moka pagal daliklių parodymus.

Metodikoje nurodyta, kaip skaičiuoti šilumos kiekį, išskiriamą stovų, skirtinguose aukštuose: išvedamas sąlyginis stovų skaičius pirmojo ir antrojo aukštų butuose ir pritaikomas koeficientas.

Dauguma nepritarė

Tačiau tokią šilumos stovų išskiriamos energijos skaičiavimo metodiką galima taikyti tik tuo atveju, jei būstų savininkų dauguma išreiškia pritarimą raštu ar per vardinį balsavimą.

Taigi minėto namo gyventojai jau rengė ne vieną susirinkimą šiuo klausimu. Vis dėlto akivaizdu, kad pritarti naujai skaičiavimo metodikai pasirengę tik tie, kurių butuose vamzdynas trumpesnis. Taigi jiems mokėti tektų mažiau.

Tie, kuriems mokesčiai padidėtų, naująja tvarka nesuinteresuoti. O butų, esančių pirmajame aukšte ir turinčių didesnį vamzdynų kiekį, yra lygiai tiek pat, kiek esančių antrajame aukšte. Tad pirmą kartą susirinkimas apskritai neįvyko, nes nesusirinko reikiamas gyventojų skaičius ir nebuvo kvorumo. Neseniai vykusiame susirinkime kvorumas buvo, tačiau nubalsuota tvarkos nekeisti, mat naujai metodikai pritarė penkių, o prieštaravo šešių butų savininkai.

Moka savininkas

E. Ausiejus stebėjosi, kad gyventojams vis dar kyla klausimų, kas moka už socialinius būstus. Visi socialiniai būstai priklauso rajono Savivaldybei, tad savininkė už juos ir moka mokesčius. Namo gyventojams tikrai netenka padengti socialinių būstų išlaidų. Jei butas išnuomotas teisę į socialinį būstą turintiems asmenims, už paslaugas moka patys jo gyventojai.

Tiesa, UAB „Kybartų darna“ direktorius pripažino, kad yra žmonių, kurie už paslaugas sumoka tik gavę teismo sprendimą. Ir nebūtinai tai socialiniuose būstuose gyvenantys kybartiečiai.

Tokių skundų, kad tenka mokėti už neva „užsuktus“ radiatorius, E. Ausiejus teigia girdėjęs ne kartą. Tačiau laiptinių radiatoriai tikrai šyla, tik ant jų sumontuoti termoreguliatoriai reguliuoja pateikiamos šilumos kiekį. Jie reaguoja į laiptinės patalpos temperatūrą ir patys reguliuoja, kokį šilumos kiekį tiekti į radiatorių.

Kviečia domėtis

Bendrojo naudojimo patalpų šildymo prietaisų suvartojamas šilumos kiekis taip pat skaičiuojamas pagal specialią metodiką ir sąskaitose išdalijamas visiems butams.

– Jei gyventojai ateitų į daugiabučių administratoriaus organizuojamus susirinkimus ir domėtųsi savo būstais, jiems tikrai taptų aišku, kiek ir už ką moka, – sakė E. Ausiejus. – Per susirinkimus esu pats ne kartą aiškinęs, braižęs schemas, kaip skaičiuojami šilumos mokesčiai, kokiais įstatymais vadovaujantis taikoma skaičiavimo metodika. Tiems, kas domėjosi, tikrai tapo aišku, tad nekyla spekuliacijų, kad reikia mokėti už paslaugas, kurių negauna.

UAB „Kybartų darna“ vadovas visus kybartiečius, kurie turi klausimų apie šilumos mokesčius, skaičiavimo metodiką, renovaciją, kvietė užsukti pas administratorių ir pasiaiškinti. Vadovas priminė, kad bendrovė persikraustė į naujas patalpas, tad komunalininkų jau reikėtų ieškoti ten, kur prieš keletą metų buvo įsikūrusi Kybartų policijos nuovada.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Stovų ir bendrųjų patalpų radiatorių sunaudojamos energijos dalis atimama iš tos, kurią parodo bendras namo šilumos skaitiklis.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-08.


  • 0

Buvę kybartiečiai Lietuvoje skleidžia muzikos ir labdaros idėją

Praėjusį savaitgalį Mažasis Kybartų orkestras surengė labdaros koncertą, kuriame surinktos lėšos skirtos sergantiems alytiškiams.

Kilnią misiją muzikantai vykdė drauge su gydytojų klounų organizacija „Raudonos nosys“.

Senos tradicijos

Vilniuje Aido Ziegoraičio į Mažąjį Kybartų orkestrą suburtas kolektyvas siekia ne tik garsinti savo gimtąjį miestą, tęsti senąsias buvusio „Kybartų“ orkestro vadovo šviesaus atminimo Antano Ziegoraičio puoselėtas tradicijas, bet ir aktyviai koncertuoja, skina laurus konkursuose bei festivaliuose.

Savo malonumui į orkestrą susibūrę buvę kybartiečiai užsiima ir labdaringa veikla. Po įvairius Lietuvos miestus išsibarstę, tačiau kas savaitę į kolektyvo repeticijas Vilniuje vykstantys orkestrantai jau yra surengę labdaros koncertų vaikų socialinės globos, senelių namuose, onkologinėje ligoninėje. Kraštiečiams noriai talkina didžiojo „Kybartų“ orkestro vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis.

Dovanojo alytiškiams

Praėjusį savaitgalį Alytaus teatre įvykęs paramos koncertas „Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio“ – jau ketvirtas orkestro labdaros renginys. Šįkart Mažasis Kybartų orkestras ir jo solistė „Lietuvos balso“ finalininkė Laura Ziegoraitytė labdaros renginio partneriais pakvietė būti gydytojų klounų organizaciją „Raudonos nosys“. Šio renginio iniciatorius – Mažojo Kybartų orkestro muzikantas, dabar Alytuje gyvenantis Erikas Vaičaitis, sakė nusprendęs prisijungti prie kilnios „Raudonų nosių“ skleidžiamos idėjos.

„Gydytojai klounai jau aštuonerius metus neša džiaugsmą ten, kur jo labiausiai trūksta. Pasitelkę humorą, jie dovanoja šypsenas ir teikia emocinę bei psichosocialinę pagalbą mažiesiems ligoniukams, senjorams ir kitoms labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, – sakė E. Vaičaitis. – Gydytojai klounai dalijasi šypsenomis, o mes – muzika. Vadinasi, mus sieja bendra idėja.“

Pražydo šypsenomis

E. Vaičaitis pasakojo pats paskambinęs į organizaciją „Raudonos nosys“ ir pasiūlęs bendrą projektą, kuriame surinktos lėšos būtų skirtos gydytojų klounų vizitams Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Jo iniciatyvą daugiau nei tūkstantį sergančių vaikų per mėnesį aplankantys gydytojai klounai priėmė labai palankiai.

Kiekvienas į koncertą atvykęs alytiškis už auką dovanų gavo raudoną nosį. Kai renginio vedėjas paprašė žiūrovų pasipuošti raudonomis nosimis, salė pražydo šypsenomis. Visi turėjo progą įsitikinti, kad emocijas keliančios raudonos nosys ir puiki pučiamųjų instrumentų orkestro atliekama muzika – tikrai „veikia“.

Iš viso per renginį surinkta daugiau nei 600 eurų, pinigai perduoti asociacijai „Raudonos nosys“. Buvusių kybartiečių orkestras tikisi su panašiomis misijomis aplankyti ir daugiau miestų, tarp jų – ir Vilkaviškį.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Lino SINKEVIČIAUS nuotr. Mažojo Kybartų orkestro muzikantai, patys aukoję pinigų labdaringai veiklai, turėjo progos įsitikinti, kad raudonos nosys tikrai kelia šypseną.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-01.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian