Organizacijos

Rudens šventė Matlaukyje vainikuota muziejaus atidarymu

Praeitą šeštadienį Matlaukyje šurmuliavo rudens šventė „Jei ne morkos, tai burokai“. Išradinga Matlaukio kaimo bendruomenės taryba susirinkusiuosius ne pirmą kartą nustebino kūrybingumu ir dosnumu.

Rudens šventėje dėmesio netrūko nei tradicijoms, nei naujovėms. Matlaukiečiai atšventė ne tik derliaus nuėmimo pabaigtuves, bet ir atidarė muziejų.

Jau antrą mėnesį laukuose karaliaujantis margaspalvis ruduo pagaliau leido atsipūsti ir ūkininkams. Tai jų darbščių rankų nuopelnas, kad ant stalo netrūko duonos, pyrago, lašinių, gardaus sūrio, saldaus medaus, kitokių skanumynų. Šiomis gėrybėmis jie pasidalijo ir su bendruomene.

Padėkoti už derlių ir vieni kitus bendruomenės nariai, svečiai rinkosi į šv. Mišias Virbalio bažnyčioje. Vėliau visi skubėjo į Matlaukio kaimo bendruomenės muziejaus atidarymą. Nuo šiol kiekvienas bendruomenės namų svečias galės pasklaidyti vietinių sukauptą nuotraukų, straipsnių ir dokumentų archyvą, prisiminimais pakeliauti ilgu kaimo istorijos ir bendruomenės nueitu keliu. Matlaukį garsinanti krepšinio komanda papuošė muziejų iškovotais trofėjais. Sulaukta dovanų bei palinkėjimų iš kaimyninių bendruomenių, aplankiusių svečių ir mecenatų.

Nors čia tik dalelė to, kas vyksta šiuose bendruomenės namuose, bet tai – įrodymas sau ir kitiems, kokia reikalinga kaimui vieninga, kūrybiška ir neabejinga bendruomenė, kur vietą randa kiekvienas jos narys.

Šventėje dalyvavo ir rajono Savivaldybės vadovai: meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, jo pavaduotoja Daiva Riklienė, taip pat Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Svečiai linkėjo bendruomenei ir toliau nestokoti idėjų bei sėkmės naujuose darbuose.

Matlaukio kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Dubauskienė padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie muziejaus įkūrimo.

Už pagalbą ir savanorišką nuoširdų darbą bendruomenės labui ji įteikė padėkas Vilkaviškio rajono savivaldybei, Kybartų seniūnui.

Gerų žodžių, padėkų ir savomis rankomis veltų simbolinių burokų iš pirmininkės sulaukė aktyviausi bendruomenės nariai.

Šventę papuošė ansamblio muzika, vaikų darbelių bei piešinių paroda.

Pasak vietinių, ruduo kaime – visai neniūrus, kai jame gyvena darbštūs ir gerai nusiteikę žmonės.

„Santakos“ inf.

Daivos RIKLIENĖS nuotr. Matlaukyje viešėjęs rajono meras Algirdas Neiberka peržvelgė vietos žmonių sukauptą istorinę medžiagą.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-18.


Prie vairo stoja naujas vedlys

Dvyliktus metus skaičiuojanti Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) visuotiniame narių susirinkime ne tik aptarė metų darbus ir planus, bet ir atsinaujino.

Profesorius, edukologas Vytautas Šlapkauskas perėmė draugijos vairą iš ilgamečio pirmininko Leono Narbučio. Didelį indėlį į draugiją įnešęs L.Narbutis iš veiklos nepasitraukė ir papildė atsinaujinusios valdybos gretas.

Kartu su juo į draugijos valdybą išrinkti: Vilniaus universiteto profesorius Romas Baronas, verslininkas Rimas Sabaliauskas, ūkininkas Robertas Mickevičius, buvusi diktorė Violeta Mickevičiūtė, Kybartų pašto skyriaus viršininkė Jolita Ramanauskienė ir naujienų portalo lrytas.lt žurnalistė Greta Ališauskaitė.

Kybartiečius visame pasaulyje vienijanti draugija pratęsė savo tradicines veiklas bei telkiasi iššūkiams. Kaip susirinkime sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas, PKD ne vien darbais, bet ir idėjomis prisideda prie Kybartų gyvenimo.

„Sunku išmatuoti kultūrinį draugijos indėlį, jis praturtina Kybartus, įneša kitas spalvas. Kybartų vardas skamba ne tik Lietuvoje dėl jūsų veiklos, bet ir už Atlanto“, – sakė R.Šunokas.

Šiemet PKD spėjo pakartotinai išleisti du atnaujintus leidinius: „Kybartai“ ir Vytauto Jakelaičio atsiminimų knygą „Iš Paprūsės“. Minint Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos bei futbolo klubo „Sveikata“ gyvavimo100-mečius, PKD parengė unikalią senųjų Kybartų parodą.

Jaunesni ir išvykę svetur kybartiečiai sunkiai gali pažinti miestą, retas žino ir anksčiau ten veikusias įstaigas, gyvenusias ir prie miesto augimo prisidėjusias asmenybes, todėl aplankę parodą ne vienas atranda Kybartus iš naujo.

Pasklaidyti sukauptą neįkainojamą PKD archyvą, atkeliavusį iš žymiausių krašto gyventojų net iš už Atlanto, kiekvienas turi progą Algimanto Kezio galerijoje. Ji tapo dar atviresnė ir gyvesnė, kadangi prisijungus ją prie Kybartų kultūros centro, ja pradėjo rūpintis kūrybos nestokojanti Andželika Micutienė. Galerijoje jau suplanuotas viena kitą keisiančios kraštiečių darbų parodos, netruks ir kitokios kultūrinės veiklos.

Vardan gimto krašto iš skirtingų Lietuvos miestų susibūrusius draugijos narius vienija noras prisidėti, pasidalyti su kraštiečiais gerais darbais. Šiemet ketvirtą kartą įteiktos ir PKD mokslininkų fondo premijos Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniams. Šios idėjos iniciatorius R.Baronas priminė, kad iš Kybartų kilęs ne vienas žymus mokslininkas, šiemet dešimt jų ir prisidėjo prie mokinių rėmimo fondo.

VU profesoriaus teigimu, dabartiniai mokiniai geba pelnyti apdovanojimus aukščiausio lygio konkursuose ir net po kelis, todėl jie verti paskatinimo bei palinkėjimo siekti mokslo aukštumų.

Susirinkime pristatyta ir ilgus metus darbotvarkėje esančio sudegusio pastato J.Basanavičiaus g.38 situacija. Draugija ir toliau aktyviai dirba dėl istorinio pastato. Prieš metus rūpintis juo buvo paskirtas namo administratorius iš UAB „Kybartų darna“.

Šiuo metu vyksta intensyvios derybos su iki šiol susitarti niekaip negalėjusiais savininkais. Būtent dėl to strigo namo gelbėjimo darbai. Rezultatų tikimasi iš dar šį mėnesį vyksiančio susirinkimo, kuriame savo sprendimus žada pateikti daugelis savininkų. Šiuo metu pastato būklė yra avarinė ir itin pavojinga aplinkiniams.

Anaiptol, vilčių, kad tiek šio pastato likimas, tiek vaizdas Kybartuose pasikeis, draugija nepraranda. Draugija ir toliau ketina užsiimti kultūrinių projektų iniciavimu ir įgyvendinimu, kadangi savo šaknų ieškančių žmonių daugėja ir kaip sakė V.Šlapkauskas, turime fiksuoti dabartį bei saugoti tai, nes tai taps istorija ateitiems kartoms. Žmonijos viltis yra kultūra, o žmogus be istorijos – niekas.

PKD suguldė istorijos gabalus bei akimirkas į keliolika leidinių, kuriuose save ir savus atpažins kraštiečiai. Visi leidiniai jau artimiausiu metu bus ranka pasiekiami internetinėje platformoje ir gali dar prieš šventes papildyti jūsų lentynas.

Pasaulio kybartiečiai draugijos valdyba


„Rudens kermošius“ papildė labdaros valgyklėlės lentynas

Kybartų turgavietėje šurmuliavo „Rudens kermošius“, kurį šio miesto kultūros centras organizuoja jau trečius metus. Šitos šventės tikslas – ne tik pasidžiaugti sezono derliumi, bet ir atgaivinti miesto turgaus tradicijas bei kartu surengti akciją, skirtą paremti Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos Kybartų grupės labdaros valgyklėlę.

Šiais metais gyvumo, spalvų ir šventiškumo „Rudens kermošiui“ suteikė bendruomenių kiemeliai. Savo aktyvumu džiugino Gudkaimio, Matlaukio, Kybeikių, Šiaudiniškių, Keturkaimio kaimų bendruomenės, „Virbalio vartų“ ir Kybartų bendruomenių žmonės. 

Visi išradingai išpuošė prekystalius ir pirkėjus viliote viliojo įvairiausiomis kaimo gėrybėmis. Čia buvo ir sūrio, ir medaus, ir šiltos kaimiškos duonos. Išalkę šventės dalyviai galėjo nusipirkti karštų čeburekų, kibinų, šurpos ir net uzbekiško plovo. 

Susirinkusiuosius linksmino Kybartų kultūros centro Vištyčio kultūros namų kapela „Vištytis“, Girėnų bendruomenės centro kapela „Girėnai“ (Šakių r. sav.), Akmenynų laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapela „Akmenynai“ (Kalvarijos sav.) bei netikėti Kybartų moterų linijinių šokių kolektyvo „Ladies“ pasirodymai. Netrūko linksmybių, šokių ir dainų, vyko obuolių lupimo varžytuvės. Aktyviausiems renginio dalyviams atiteko specialieji prizai su „Rudens kermošiaus“ logotipais, bendruomenių atstovams – ąžuoliukų sodinukai. 

Kaip sakė Kybartų kultūros centro darbuotoja Andželika Micutienė, gera daryti gera. Gera, kai gali suteikti nors lašelį džiaugsmo tiems, kurie jo stokoja labiausiai. O gerumo lašų prikapsėjo tikrai nemažai! Kybartų neįgaliųjų grupės labdaros valgyklėlės vadovė Leonarda Dovidaitienė nuoširdžiai dėkojo kultūros centro darbuotojams už suorganizuotą įdomią „Rudens kermošiaus“ šventę, gražius šokius, moterų „baikerių“ pasirodymą, linksmą muziką, šventės vedėjos išradingumą. 

„Išmok gyvenimui dėkoti už tai, ką turi, tada jis tau padovanos tai, ko trūksta“, – sakė vadovė, dėkodama bendruomenėms už padovanotas daržoves, vaisius, medų, saldumynus. Šventė baigėsi, bet gerumas turi išlikti. Juk ne veltui sakoma: „Daryk, ką gali, su tuo, ką turi, ten, kur esi.“ 

Pasak miesto kultūros centro darbuotojų, šventę organizuoti tampa vis lengviau, nes sulaukiama didelio Kybartų seniūnijos, UAB „Kybartų darna“, vietinės bendruomenės palaikymo. Atsiranda vis daugiau neabejingų žmonių, o bendruomenė vis labiau susitelkia daryti gerus darbus. 

„Santakos“ inf. 

Žydrūnės GUDIŠKIENĖS nuotr. Moterys dalyvavo obuolių lupimo varžytuvėse.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-03.


Šimtą metų skaičiuojantis ūkis klesti ir puoselėja prosenelių tradicijas

Matlaukio kaime gyvenantis Robertas Mickevičius praėjusią savaitę baigė kulti kukurūzus. Jų kokybe ūkininkas yra labai patenkintas. Tačiau šie metai R. Mickevičiui išskirtiniai ne vien dėl gero kukurūzų derliaus. Tai – jubiliejiniai jo kuriamo ūkio metai.

Prieš gamtą visi lygūs

Daugelis mūsų rajono žemdirbių praėjusį javapjūtės sezoną įvardijo kaip vieną iš blogiausių istorijoje. Ūkininkų prikultos produkcijos kiekiai buvo bent trečdaliu mažesni nei ankstesniais metais. R. Mickevičiaus ūkyje situacija – nė kiek ne geresnė. Vis dėlto žemdirbys nebuvo linkęs apgailestauti dėl ne itin nusisekusių metų.

„Šiemet turėjau pasėjęs daugiau nei tūkstantį hektarų kviečių. Jų derlius – toks pat, kaip ir pas daugumą kitų ūkininkų. Stengiuosi niekada neišgyventi dėl to, ko negaliu kontroliuoti. Prieš gamtą visi esame lygūs. Vienais metais pavyksta prikulti daugiau grūdų, kitais – mažiau. Tikiuosi, kad ateinančiais metais galėsiu pasidžiaugti pilnesniais aruodais“, – vylėsi vienas iš didžiausių mūsų rajono ūkininkų.

Be kviečių, jis taip pat buvo pasėjęs maždaug 250 ha žirnių bei dvigubai daugiau kukurūzų. Pastarųjų derliumi žemdirbys yra labai patenkintas.

„Šie metai kukurūzams buvo kaip niekada palankūs. Iš vieno hektaro vidutiniškai prikūlėme daugiau nei 10 tonų. Jų kokybė – taip pat labai gera. Mūsų kukurūzus galima naudoti ir kaip maistinius, ir kaip pašarinius“, – sakė R. Mickevičius.

Žemės darbai Mickevičių ūkyje jau eina į pabaigą. Liko tik užarti dalį plotų ir tuomet jau bus galima ramiai ruoštis žiemai. Roberto teigimu, paskutiniai traktoriai laukuose darbą turėtų baigti dar iki lapkričio 1 d. Tuomet bus galima koncentruotis į sezono derliaus realizaciją. O ji įprastai tęsiasi beveik visus metus. Dalį užaugintos produkcijos R. Mickevičius realizuoja vietinėje rinkoje, o dalį eksportuoja į užsienį.

Nors dabar ūkininkas daugiausiai verčiasi kviečių, kukurūzų ir žirnių auginimu, tačiau jis neabejoja, kad artimoje ateityje teks keisti auginamas kultūras. Jo teigimu, kas tiko prieš dešimt metų, nebūtinai tiks rytoj. Šiltėjant klimatui kaip vieną iš alternatyvų vyras mato saulėgrąžų auginimą. Jo nuomone, šiais metais saulėgrąžos būtų puikiai užderėjusios.

Prosenelių žemėje

Kaip atkurta Lietuva savo istoriją pradėjo skaičiuoti prieš šimtą metų, taip ir Mickevičiai dabartinio ūkio pradžia laiko 1918 metus. Būtent tada Roberto proseneliai toje pačioje vietoje, kur įsikūręs dabartinis jo ūkis, ėmė statyti sodybą bei ūkininkauti.

Prie pačių pasistatytos sodybos stovinčių prosenelių nuotrauka ir šiandien kabo matlaukiečio darbo kabinete. Tą nuotrauką taip pat galima išvysti ūkyje įkurtame etnografijos muziejuje. Istorija, tradicijos ir šeima Robertui – šventi dalykai. Tame pačiame muziejuje tarp kitų eksponatų galima rasti ir prie prosenelių sodybos augusios liepos kaladę. Vyrui nesinorėjo savo šeimos istoriją paversti malkomis, tad senąją kaladę išsaugojo.

„Visoje Europoje senieji ūkiai puoselėja tradicijas, saugo savo palikimą. Kuo mes kitokie?!“ – svarstė ūkininkas.

Savarankiškai ūkininkauti R. Mickevičius su tėvu Juliumi pradėjo šaliai atkūrus nepriklausomybę – 1991-aisiais. Tuomet šeima pagal Valstiečių ūkio įstatymą atsiėmė 18 hektarų prosenelių žemės.

„Sugrįžome ant savo žemės ir tęsiame istoriją, kuri tarybiniais laikais buvo sustabdyta. Nors tuomet ir buvome atplėšti nuo ūkio, bet jautėmės jį turintys“, – sakė R. Mickevičius.

Nors šiandien Mickevičių ūkyje netrūksta modernios technikos, pačių naujausių žemės ūkio padargų, tačiau taip buvo tikrai ne visada. Nuo pat pradžių Matlaukio kaimo gyventojai turėjo vieną tikslą – plėsti valdomus plotus. Jie nepirko naujų traktorių ar kombainų, o visą uždirbtą pelną stengėsi investuoti į naujų žemių įsigijimą. Šiandien ūkis – 100 kartų didesnis nei buvo prieš 27-erius metus.

„Dygsta“ piliakalniai

Apie R. Mickevičiaus veiklą jau esame rašę ne kartą. Jis kolekcionuoja senus automobilius, remia įvairius renginius ir projektus, būdamas kaimo seniūnaičiu stengiasi burti žmones bendrai veiklai. 2014 metais aprašėme ir jo sukurtą ramybės oazę, esančią 12 ha valdose Galkiemio kaime, su vietos pasididžiavimu – Brolių kalnu. Tačiau per keletą pastarųjų metų „išdygo“ dar trys piliakalniai, pastatyta pilis, pasodinta nesuskaičiuojama galybė pušų, eglučių.

Neretai Mažąja Šveicarija pavadinamą teritoriją ūkininkas pradėjo kurti prieš dešimtmetį. Buvusį apleistą žvyro karjerą Robertas sutvarkė, įrengė pasivaikščiojimo takus, poilsio erdves, iškasė keletą kūdrų, pasodino ne vieną tūkstantį medelių. Teritoriją puošia keletas skulptūrų. Viena iš jų – medinis angelas – pastatyta tik šiais metais.

Labiausiai Galkiemyje akį traukia iš visų pusių teritoriją supantys piliakalniai. Šiandien jų yra net keturi. Pirmiausiai supiltą Brolių kalną šiemet ištiko Vilniuje esančio Gedimino kalno likimas – ėmė slinkti šlaitai. Vis dėlto Robertas, su darbininkais atvežęs daugybę priekabų žvyro, problemą išsprendė.

Naujausias iš piliakalnių pavadintas Jono kalnu. Jis supiltas tik praėjusiais metais ir yra skirtas Joninėms švęsti. Viršuje esančioje plačioje aikštelėje galima kurti laužus. Kiti du piliakalniai kol kas vardų neturi.

Vienas iš neseniai atsiradusių Galkiemio akcentų – ant tvenkinio kranto stovinti trijų aukštų pilis. Joje ūkininkas norėtų įkurti krašto istoriją menantį muziejų. O eksponatais tikrai būtų ką papasakoti. Pavyzdžiui, dabar tik vieną gyventoją – R. Mickevičių – turintis Galkiemio kaimas kadaise klestėjo, čia veikė smuklė.

Šiandien šioje tvora aptvertoje teritorijoje yra įvesta elektra, veikia internetas. Atrodo, kad šeimininkas galėtų tiesiog čia atvykti bei ilsėtis, tačiau jis ir toliau galvoja, kaip dar labiau visa tai išgražinti. Vyras ketina įrengti apšvietimą, kad naktį nušvistų ne tik takai, bet ir kalnai.

Svajonėse – sodyba

Matlaukio kaimo gyventojo planuose – ir daugiau gražių sumanymų. Jis nuo seno žavisi bitininkystės amatu, kadaise pats svajojo tapti bitininku. Keletas avilių ir dabar stovi Brolių kalno papėdėje, tačiau jų vyras norėtų pastatyti ir daugiau. Tiesa, kiek kitoje vietoje. Jis jau turi numatęs didžiulį plotą, kuriame norėtų įkurti sodybą bei apgyvendinti žmogų, mokėti jam atlyginimą. Šis turėtų bitininkauti, laikyti bandą avių, arklių bei kitų gyvūnų. Į šią sodybą būtų kviečiami atvykti žmonės iš visos šalies.

„Norėtųsi parodyti senąsias mūsų tautos tradicijas. Čia atkeliavę svečiai galėtų ne tik pamatyti, kaip kadaise ūkininkavo mūsų protėviai, bet ir paragauti natūralaus medaus, sūrio ar lašinių. Bevaikščiodami po teritoriją lankytojai turėtų galimybę kur nors papietauti ar tiesiog išgerti kavos“, – planais dalijosi pašnekovas.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Nuo Roberto Mickevičiaus supiltų piliakalnių viršūnių atsiveria kerintys vaizdai.

Autoriaus nuotr. Naujausias iš piliakalniu – tik praejusiais metais „išdyges“ Jono kalnas.

Autoriaus nuotr. Triju aukštu pilaiteje ateityje
planuojama ikurti krašto istorija
menanti muzieju.

Autoriaus nuotr. Robertas Mickevicius didžiuojasi išsaugota proseneliu nuotrauka.

Autoriaus nuotr. Galkiemio kaimo teritorija puošia
tik šiais metais pastatyta medine
angelo skulptura.

Publikuota: „Santaka“, 2018-10-23.


Kviečia burtis Kybartų moteris

Kategorija : Organizacijos

Iniciatyvios Kybartų moterys kviečia burtis visas, norinčias po darbų ir namų ruošos dar pasikalbėti, pasidalyti ilgai svarstytomis, bet vis atidėliotomis mintimis.

Turite idėjų, kaip padaryti miestą gražesniu? O gal norite bent pasikalbėti apie tai? Daugiau idėjų, daugiau rankų ir rezultatas gali būti labai didelis.

Tikriausiai esate girdėjusios šūkį ar net sau kartojusios: kas jei ne aš, kada jei ne dabar! Tai jūs esate ne viena taip galvojanti.

Kviečiame jau rugpjūčio 28 d. 18 val.  į pirmą susitikimą susipažinti, pasikalbėti ir moteriškai pabūti A.Kezio galerijoje (virš pašto, antrame aukšte). Kas ateis, nežinom ir mes, bet dėl to dar įdomiau.


„Vasaros žaidynės“ sudrebino Matlaukį ir jo apylinkes

Tęsiant tradicijas, liepos mėn. 21 d. Matlaukio kaimo bendruomenėje vyko šeimų sporto ir kultūros šventė „Vasaros žaidynės”. Šventę pradėjome bendruomenės vėliavos pakėlimu ir himno giedojimu. Bendruomenės pirmininkė Daiva Dubauskienė pasveikino susirinkusius, padėkojo visiems, kurie prisidėjo savo darbu, idėjomis bei finansine parama ruošiant šventę.

Po iškilmingo šventės atidarymo mažiausiųjų dalyvių laukė muilo burbulų šou, piešimas kreidelėmis. Vyresni susiskirstę į komandas dalyvavo smiginio rungtyse, virvės traukime, kamuoliukų mėtyme taip pat varžėsi estafečių rungtyse.

Krepšininkai po apdovanojimo

Atidarymas šventės. Matlaukio kaimo bendruomenės himno giedojimas, vėliavos pakėlimas

Tinklinio varžybos ir mažųjų estafetė su kamuoliu

Verta paminėti, kad atvyko svečių ir iš kaimyninių bendruomenių. Vyko krepšinio, lauko tinklinio sportinės kovos. Krepšinio 3×3 rungtynėse kovojo trys komandos: ,,Matlaukys“, ,,Kingai“, ,,Tikslas“. Krepšininkai nenusileido vieni kitiems, tačiau komanda ,,Tikslas“ pasiekė savo tikslą ir iškovojo garbingąją pirmąją vietą.

Lauko tinklinio aikštelėje taip pat virė įnirtinga kova. Įspūdį paliko mišri merginų-vaikinų komanda, kurioje matlaukietės sesės A. ir K. Maceikaitės su savo komandos nariais iškovojo antrąją vietą. Visi šventėje dalyvavę sportininkai apdovanoti medaliais, diplomais, atminimo dovanėlėmis.

Jaunimas kiekvienais metais labai laukia šios šventės ir noriai joje dalyvauja. Ji rengiama norint skatinti aktyvumą, propoguojant sveiką gyvenimo būdą. Svarbu, kad sportavimas teiktų malonumą ir padėtų kiekvieną dieną pasitikti sveikiems ir geros nuotaikos.

Kad ši šventė įvyktų, paplušėjo ne tik bendruomenė, pateikusi paraišką bei gavusi finansavimą, bet ir partneriai. Padėkoti norisi Vilkaviškio rajono savivaldybei, pagal projektą, skyrusiai finansinę paramą, ,,UAB Art Glacio“ Vilkaviškio ledų fabrikui, parėmus saldžiosiomis dovanomis.

Taip pat burbulų gamintojams ir ,,Burbulų tetulei“ už paruoštą staigmeną mažyliams. Matlaukio krepšininkų komandos kapitonui, neformaliai jaunimo grupei „Aktyvus Matlaukio jaunimas“ už pagalbą organizuojant šventę. Bei, žinoma, šventės dalyviams, žiūrovams bei vedėjams ir visiems tiems, kurie prisidėjo prie šventės ruošimo.

Matlaukio kaimo bendruomenės taryba


Seniūnijos kaimų bendruomenės atnaujins viešąsias erdves

Kybartų bendruomenė rūpinasi ne tik savo miesto poreikiais. Iš rajono Savivaldybės gavę per 5 tūkst. eurų, kybartiečiai nupirko įvairių daiktų, skirtų laisvalaikio vietoms praturtinti, ir išdalijo juos kaimų bendruomenėms.

Kybartų seniūnijoje šiuo metu veikia devynios bendruomeninės organizacijos. Ir nors kaimuose per projektus lėšų įvairiems projektams įgyvendinti buvo galima gauti lengviau negu miestui, visgi įruoštų vietų, kur žmonės galėtų leisti laisvalaikį, kaimuose vis dar trūksta.

– Seniūnijos bendruomenių atstovai dažnai susirenkame pasitarti dėl įvairių reikalų. Tad ir sprendimas rašyti paraišką ir bendruomeninei veiklai prašyti lėšų iš Vilkaviškio rajono savivaldybės „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 m. veiksmų plano įgyvendinimo“ programos, gimė visų sutarimu, – sakė Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius. – Pasitarėme, kam ko reikia, o kai gavome per penkis tūkstančius eurų, viską nusipirkome ir išsidalijome.

Taigi, atšilus orui seniūnijos kaimuose bus tvarkomos vaikų žaidimų aikštelės, užsėtos vejos, įrengtos futbolo aikštelės, pastatyta suoliukų ir kitų įrenginių.

Gudkaimyje, netoli įrengtos krepšinio aikštelės bei darželio teritorijos, bus sutvarkyta ir futbolo aikštė. Iš gautų lėšų nupirkta metalo, reikalingo vartams suvirinti, antikorozinių dažų. Taip pat įsigyta lauko palapinė, kuri pravers bendruomenei organizuojant renginius.

Keturkaimio kaimo bendruomenė Lauckaimio gyvenvietėje planuoja savo jėgomis susitvarkyti apleistą teritoriją, ją apželdinti, o atšilus orui sustatyti iš minėtų lėšų nupirktus penkis lauko suolelius, padėti smėlio dėžę vaikams.

Bajorų kaimo bendruomenės nariai prie Širvintos upės įsirengę poilsio zoną, kur jau yra pliažas, lauko tinklinio aikštelė. Dabar čia dar galės pasistatyti ir nupirktus lauko stalus bei suolus.

Pirkiniais džiaugiasi ir Šiaudiniškių kaimo bendruomenė. Jos pirmininkė Irena Senkuvienė sakė, kad nupirkta metalinių segmentų tvora bus aptverta teritorija prie mokyklos. Čia įrengta vaikų žaidimų aikštelė, todėl reikia labai saugoti mažuosius, kad jie neišbėgtų į gatvę. Be to, greta bus pastatyti ir už jau minėtas lėšas nupirkti keturi suoliukai.

Vilkupių kaimas taip pat džiaugiasi naujais pirkiniais. Greta bendruomenės namų pastatytos sūpuoklės, tuojau bus surikiuoti suoliukai.

Sūpynėmis ir sportine laipyne praturtėjo ir kaimyninė Šūklių kaimo bendruomenė.

Gustaičių kaime bendruomenės nariai suorganizavo talką ir sutvarkė erdvę, kurioje jau įrengta pavėsinė, suolai ir stalai, vyksta bendruomenės narių susibūrimai. Dabar čia galės žaisti ir vaikai.

Matlaukio kaimo bendruomenė savo teritorijoje įsirengė pavėsinę. Jų kaimynai kybeikiškiai pasikeitė bendruomenės namų fasadines duris ir įsigijo sūpuokles bei suoliukų.

Patys kybartiečiai žmonėms su atžalomis pasibūti mieste pritaikė dvi erdves: Kudirkos Naumiesčio ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse, prie daugiabučių namų. Čia pastatyti suoleliai, sūpynės bei smėlio dėžė.

Kybartų bendruomenės pirmininkas V. Katkevičius pasidžiaugė, kad visus darbus įrengiant ir tvarkant teritorijas, statant įrenginius atliko patys bendruomenių žmonės.

Bendroms reikmėms iš minėtų lėšų dar įsigyta ir didelė lauko palapinė bei Kybartų seniūniją reprezentuojanti atributika. Ji bus reikalinga pasipuošti, kai visos bendruomenės dalyvaus rajoniniuose, respublikiniuose renginiuose.

– Kasmet dalyvaujame derliaus šventėse, patys organizuojame sportines, šeimų šventes, tad tokių dalykų mums jau seniai reikėjo, – sakė V. Katkevičius. – Atributika papuošime savanoriaujančius žmones. Pastebiu, kad po tokių renginių savanorių daugėja. Žmonėms patinka būti naudingais. Šią vasarą, Mindaugo karūnavimo dieną rengsime didelį atvirą šachmatų turnyrą miesto parke, tad ir palapinė, ir atributika mums labai pravers.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Vito KATKEVIČIAUS nuotr. Vilkupių kaimo bendruomenė praturtėjo dailiomis sūpynėmis.

Publikuota: „Santaka“, 2018-04-06.


Pirmą kartą A. Žako atminimo taurė atiteko „Gudkaimio“ komandai

Jau 42-us metus Kybartuose organizuojamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt aštuntą kartą jos vyksta buvusio mokyklos direktoriaus A. Žako atminimo taurei laimėti.

Šių metų pirmenybėse dalyvavo septynios komandos. Jos žaidė viename pogrupyje kiekviena su kiekviena. Šiemet ekipos buvo labai lygios, todėl dauguma rungtynių buvo įtemptos ir kovingos. Per visas varžybas, vykusias Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje, susirinkdavo daug sirgalių.

Žiūrovai palaikė ir finalinių kovų dalyvius. Dėl III vietos pirmenybėse kovėsi „Robedos“ ir „Keturkaimio“ komandos. Po trijų kėlinių šešiais taškais 48:42 pirmavo „Keturkaimis“. Tačiau kovingai nusiteikę „Robedos“ krepšininkai nepalūžo ir laimėjo rungtynes 63:58. Puikiai žaidė komandos veteranai R. Dailidavičius (26 tšk.), R. Baliūnas (14 tšk.), E. Baltrušaitis (10 tšk.). Pralaimėjusiesiems nepadėjo ir rezultatyvus P. Liepinaičio žaidimas (31 tšk.).

Šiemetinis finalas tarsi pakartojo praeitų metų pirmenybių rungtynes dėl trečios vietos. Jame susitiko „Gudkaimio“ ir „Gražiškių“ komandos. Tai buvo lygiaverčių varžovų dvikova. Ji vyko įdomiai ir įtemptai, pirmavo tai viena, tai kita ekipa.

Finalinis teisėjų V. Bruožio ir R. Kivyliaus švilpukas užfiksavo sunkią, bet pelnytą „Gudkaimio“ pergalę rezultatu 75:72. Prie jos daugiausiai prisidėjo E. Masaitis (20 tšk.) ir K. Linkevičius (19 tšk.). „Gražiškių“ komandoje rezultatyviausiai žaidė M. Šmigelskas (23 tšk).

Per pirmenybių uždarymą sveikinimo žodžius komandoms tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos atstovas R. Vaičaitis. A. Žako atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prisiminta miesto pirmenybių istorija, įteikti apdovanojimai.

Pirmos vietos medaliais, pereinamąja A. Žako atminimo taure ir piniginiu prizu pirmąkart pirmenybių istorijoje apdovanota „Gudkaimio“ komanda. Antros vietos medaliai ir piniginis prizas įteikti „Gražiškių“ ekipai, trečios vietos apdovanojimai atiteko „Robedos“ krepšininkams.

Miesto seniūnijos ir rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus įsteigtais prizais pagerbti geriausi pirmenybių žaidėjai. Jais pripažinti gynėjas M. Šmigelskas („Gražiškiai“), puolėjas T. Žalkauskas („Gražiškiai“) ir vidurio puolėjas M. Giedraitis („Gudkaimis“).

Kybartų seniūnijos prizais apdovanoti geriausi kiekvienos komandos žaidėjai. Jais tapo R. Baliūnas („Robeda“), M. Kaulakys („Matlaukys“), M. Kijauskas („Simedva“), E. Masaitis („Gudkaimis“), V. Tarnauskas („Keturkaimis“), T. Žvirblis („Mėgėjai“), L. Stočkus („Gražiškiai“).

AB „Rokiškio sūris“ atstovė R. Dailidavičienė įteikė prizus žaidėjams, rodantiems ilgaamžiškumo ir kovingumo pavyzdį. Jais pripažinti E. Baltrušaitis („Robeda“) ir A. Miliauskas („Gražiškiai“).

Naudingiausio žaidėjo prizas, kurį įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas, atiteko K. Linkevičiui („Gudkaimis“). Kybartų notaro ir krepšininko R. Kivyliaus įsteigtu perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizu apdovanotas „Robedos“ žaidėjas Rokas Dailidavičius.

Korektiškiausia pripažinta ir piniginiu prizu apdovanota „Simedvos“ komanda. Prizą skyrė Pasaulio kybartiečių draugija, o įteikė draugijos atstovas R. Vaičaitis.

Esame dėkingi visiems, prisidėjusiems prie šių tradicinių varžybų organizavo ir palaikymo.

Juozas MURINAS
Pirmenybių vyr. teisėjas

Nuotr. Pergale džiaugėsi naujieji pirmenybių čempionai.

Publikuota: „Santaka“, 2018-03-09.


Dviguba šventė Matlaukyje

Dviguba šventė Matlaukyje paminėta patrankų šūviais ir paminklinio akmens atidengimu. Gausus būrys matlaukiečių ir svečių Valstybės atkūrimo šimtmetį ir bendruomenės įkūrimo 15-os metų jubiliejų pasitiko su šypsenomis veide ir giedodami valstybės himną.

Šventės akcentu tapo paminklinio akmens ir koplytstulpio, skirto išnykusių senųjų kaimų įamžinimui, atidengimas ir šventinimas. Paminklą atidengti patikėta bendruomenės pirmininkei Daivai Dubauskienei ir kaimo seniūnaičiui Robertui Mickevičiui. Vėjyje plazdančių trispalvių garsus nustelbė patrankų šūviai, kuriais pagerbta Lietuva, bendruomenė ir senųjų kaimų atminimas.

Vėliau šventė persikėlė į mažųjų matlaukiečių piešiniais, vėliavėlėmis ir margaspalviais gėlių žiedais išpuoštus bendruomenės namus. Šventės dalyvius pasveikino Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Apie tolimus 1918 m., kai buvo pasirašytas nepriklausomybės aktas, papasakojo istorijos mokytoja, buvusi matlaukietė V.Venckūnienė. Nuotaiką praskaidrino Pajevonio moterų antsamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos. Savo kūrybos eiles skirtas Lietuvai, skaitė Virbalio kunigas G.Marcinkevičius ir D.Protosevičienė.

Nuo suaugusiųjų neatsiliko ir vaikai. Jie taip pat skaitė eiles skirtas Valstybės atkūrimo 100-mečiui ir visiems šventės dalyviams išdalino šiai progai sukurtus kalendoriukus su bendruomenės vaizdais, linkėdami šventinę nuotaiką parsinešti į savo namus. Pasveikinti bendruomenės žmones su Lietuvos šimtmečiu ir bendruomenės 15-uoju jubiliejumi atvyko svečiai iš Kybeikių kaimo ir svečiai iš Lenkijos Lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus klubo „Vienybė“. Jų pirmininkė Onutė Virbylienė paskaitė savo kūrybos eiles. Viešnias atlydėjo Marijampolės literatų klubo „Seklyčia“ pirmininkas Ričardas Jurgelevičius.

Jo skaitomos eilės ir sveikinimo kalba, dar kartelį privertė susimąstyti ir prisiminti apie Lietuvos ilgą kelią į laisvę. Dar ilgai netilo kalbos ir dainos jaukiuose bendruomenės namuose. Vieni kitiems linkėjo dar daug ilgų metų ir bendrų susiėjimų bendruomenės namuose.

Bendruomenės taryba

Vasario 17-ąją bendruomenės namuose apsilankė žemės ūkio įmonės „Dotnuva Baltic“ atstovai, atvykę su traktoriumi. Šios bendrovės atstovai nusprendė ypatingai pasveikinti valstybės atkūrimo 100-metį švenčiančią Lietuvą.

„Dotnuva Baltic“ žmonės sugalvojo Lietuvą geografiškai apjuosti 10 dienų trukmės kelione traktoriumi, visos kelionės atstumas – 1200 kilometrų. Jie aplankė dešimtis ūkininkų ir kaimo bendruomenių, įsikūrusių netoli valstybės sienos. Viena iš tokių aplankytų buvo Matlaukio kaimo bendruomenė.

Vaizdo filmas apie bendruomenės veiklą: ŠTAI ČIA


Per šventes Matlaukyje nebuvo pamirštas nė vienas

Kaip ir visada, šventiniu laikotarpiu bene didžiausias galvos skausmas būna dovanų pirkimas. Bet visuomet yra miela ir paprasta išeitis – rankų darbo dovanėlės. Tam pritarė ir Matlaukio kaimo bendruomenės moterys ir visas būrys vaikų.

Aktyvios kaimo moterys dar gruodžio mėnesį nutarė pradžiuginti kaimo žmones pačių keptais imbieriniais meduoliais, papuoštais 100 skaitmeniu, žyminčiu šiemet minimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.

Prie dovanėlių gaminimo prisijungė ir vaikai. Padedami socialinės darbuotojos Ingridos Brazauskienės, jie gamino šventinius atvirukus. Šventinės dovanėlės pasiekė visus kaimo gyventojus, nebuvo aplenktas nė vienas namas. Žmonės buvo maloniai nustebinti ir sveikintojus išlydėjo dėkodami už parodytą dėmesį bei šilumą.

Be abejo, kalėdinė šventė neįsivaizduojama be žaliaskarės eglutės? Ją bendruomenei dovanojo kaimo seniūnaitis Robertas Mickevičius. Eglutė tiesiog spindėjo nuo įvairiaspalvių žaisliukų, kuomet ją papuošė vaikai su socialine darbuotoja. Netruko jie sulaukti ir Kalėdų Senelio! Vieną popietę jis  su savo padėjėja atvyko nešinas dideliu maišu dovanų. Bendruomenės namuose skambėjo dainos, eilėrašiai ir nerūpestingas vaikų juokas.

Šventinio laikotarpio kulminacija įvyko palydint senuosius metus ir sutinkant Naujuosius. Širdis džiaugėsi bežiūrint, kaip žmonės renkasi šeimomis, kaimynai su kaimynais, jaunos šeimos su mažyliais į naujametinį vakarėlį. Jaukūs bendruomenės namai nuo žmonių balsų ir šurmulio tapo dar jaukesni ir šviesesni!

Už gražiai ir prasmingai užbaigtus bei sutiktus metus norisi padėkoti bendruomenės pirmininkei Daivai Dubauskienei, jos padėjėjoms Audronei Subatkienei, Danutei Gručkiūnienei, Audronei Ališauskienei, Gražinai Ryckienei, Ramutei Raulušonienei, Aldonai Dranginienei, Elytei Kulvinskienei, Ingridai Maceikienei. Be abejo, vaikams ir jų vadovei I. Brazauskienei.

Visų jų dėka, negailint savo laiko, šventės Matlaukio kaime ir jo gyventojams buvo įsimintinos ir džiugios. Gerus darbus daryti yra gera, svarbu, kad žmonės tai vertintų ir jaustųsi reikalingi!

Ir kaip džiugu, kad susirinkt surandam laiko. Ir kaip smagu, kad mes dar norim pasibūt. Nes per skubėjimą nepastebėsim ir nejusim, kiek daug dalykų nespėjam išbandyt!

Bendruomenės taryba


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian