Organizacijos

  • 0

Algimanto Kezio fotografijos konkurso nugalėtojų paroda Vištytyje

Kovo 7 dieną 13 val. Vištytyje buvo pristatyta Algimanto Kezio ir Algimanto Kezio fotografijos konkurso nugalėtojų paroda. Apie A. Kezio įvairiapusę veiklą kalbėjo kultūrologė Rimutė Gagienė, vertėja, poetė Vilija Žalienė. Vištyčio seniūnas B. Polita. pasidalino prisiminimais apie menininko apsilankymą Vištytyje.

Fotografijos meno paslaptimis dalinosi fotografijos konkurso pirmojo pogrupio laureatė Virbalio pagrindinės mokyklos mokinė Kamilė Kadaškevičiūtė. Apie pomėgį fotografuoti kalbėjo suaugusiųjų pogrupio konkurso diplomantai Regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas, jau sukaupęs virš 10 tūkstančių nuotraukų, ir kultūrologė Rimutė Gagienė.

Dainomis šį parodos pristatymą išpynė Kybartų K.Donelaičio gimnazijos mokiniai Dainius Savickas ir Paulina Menčinskaitė. Fleitomis virtuoziškai grojo Kybartų orkestro jaunieji muzikantai Povilas Dziegoraitis ir Monika Kavaliauskaitė.

Vištyčio regioninio parko lankytojų centre paroda veiks iki balandžio 7 d.
Besidomintys galės čia pavartyti A. Kezio Vištyčiui dovanotus fotografijos albumus.

Vilija Žalienė
Pasaulio kybartiečių draugijos Algimanto Kezio fotogalerijos direktorė


  • 0

Pasaulio kybartiečių draugija žada plėsti kultūrinę veiklą

Įvyko Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) visuotinis susirinkimas. Trečią kartą PKD pirmininku išrinktas Leonas Narbutis, šiek tiek pakeista valdybos sudėtis, pateikta finansinės veiklos ataskaita, patvirtinti nauji draugijos įstatai, aptarti kiti reikalai.

Susirinkime aptarta ir Algimanto Kezio galerijos būklė, kalbėta apie būsimą jos veiklą. Nepamiršti ir Kybartų architektūros paveldo reikalai, artėjantis Kybartų 100-mečio minėjimas 2019 metais bei šia proga planuojami renginiai. Kybartiečiai jau kuris laikas raginami rinkti darbą, laisvalaikį ar buitį atspindinčias nuotraukas. Jos bus panaudotos rengiant senųjų Kybartų fotografijų parodą.

Senųjų Kybartų, pirmosios Nepriklausomybės laikų ir pokario gyvenimą Kybartuose atspindinčias nuotraukas galima atnešti į Kybartų paštą PKD valdybos narei Jolitai Ramanauskienei arba atsiųsti adresu: PKD A. Kezio galerija, J. Basanavičiaus g. 9, Kybartai. Nuotraukų kopijas taip pat galima siųsti el. paštu kybartieciai@gmail.com. Iš vietos gyventojų jau surinkta kelios dešimtys senųjų nuotraukų.

Per renginių ciklą, kuris skirtas miesto šimtmečiui, planuojamos ir kybartiečių menininkų darbų parodos.

Šie metai organizacijai ypač svarbūs – šįmet PKD švęs dešimtmetį. Ta proga susirinkime apžvelgti ir nuveikti darbai.

Pernai PKD įsteigė draugijos narių mokslininkų fondą gabiausiems Kybartų gimnazistams paremti, surengė Vytauto Jakelaičio knygos „Iš Paprūsės“ pristatymą Muitinės muziejuje Vilniuje. Kartu su Kybartų seniūnija A. Kezio galerijoje organizuota Zenono Šteinio darbų paroda ir atminimo popietė, prie dailininko tėvų namo pakabinta atminimo lenta.

Draugija įsigijo ir restauravo senovinį pianiną, kurį galima naudoti A. Kezio galerijoje vykstančiuose renginiuose.

– Turime daug idėjų, kad mūsų veikla draugijoje ir Kybartuose būtų dar turiningesnė. Kviečiame prisijungti ir stengiamės nepamiršti nė vieno, kuriam rūpi mūsų kraštas, kultūra ir žmonės. Apie ateities planus galėsiu papasakoti po pirmojo valdybos posėdžio, kurį žadu sušaukti artimoje ateityje. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų organizacijos interesas bus plėsti kultūrinę veiklą ir mažinti mūsų įsipareigojimus nekilnojamo turto srityje. Ta linkme pasukome po susitikimo su rajono meru Algirdu Neiberka, kai jis įpareigojo Kybartų seniūną Romą Šunoką inicijuoti pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 38, savininkų susitikimą, kuris turėtų įvykti ateinantį mėnesį, – sakė L. Narbutis.

Pasak pirmininko, labai nebloga šių metų kultūrinės veiklos pradžia – paskelbtas fotografijos konkursas „Atrask grožio spindulį bet kurioje pasaulio kertelėje“, kurį kuruoja Vilija Žalienė.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2017-01-28.


  • 0

Ir akmenėlis turi širdį…

Trijų Karalių dieną džiaugėmės, kad Algimanto Kezio galerija sulaukė mielų svečių. Juos subūrė vokalinių ansamblių „Vakarė“ (vadovė Danutė Mažeikienė), „Atmintis“ (vad. Birutė Stonienė) ir „Senjoros“ (vad. Irma Menčinskienė) renginys „Gerumo lašai net akmenį sutvirtina“.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas šio gražaus suėjimo proga pasveikino svečius ir kybartiečius, linkėjo gerų metų, sveikatos ir skambių dainų. Mus pagerbė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė. Niekada nepritrūkstame jos dėmesio mūsų amžiui ir veiklai.

Kaip gražiausias muzikos akordas galerijoje sklido reginio vedėjos Neringos Kanclerės skaitomo Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininko Leono Narbučio laiško žodžiai: „Dabar žiema, aplinkui balta, gėlių priskinti Jums negaliu, mielosios „Senjoros“, bet sveikinu glėbiu žodžių. Tariu Jums nuoširdžiai ačiū už tai, kad esate, kad skleidžiate visoje Lietuvoje mūsų Kybartų miesto vardą, kad daina galite praskaidrinti kasdienį savo gyvenimą.“

Kas gali būti brangiau už garbių žmonių palinkėjimus? Jų padrąsinti ansambliai atvėrė savo dainų skryneles. Tai nebuvo konkursinis renginys – tai buvo mūsų skubančių metų dainų, su kuriomis negalime išsiskirti, aidai.

Visų kolektyvų dainos skambėjo žvaliai, veržliai, liudijo norą nepasiduoti bėgančiam laikui. Drąsiai galime sakyti, kad šitas blynas „neprisvilo“. Renginyje moterys susibičiuliavo, jų dainoms netrūko ir klausytojų dėmesio. Už nenuilstantį pasiaukojimą nuoširdžiai dėkojame mūsų jaunosioms ansamblių vadovėms – Irmai, Birutei ir Danutei. Oi, kaip reikėjo tokių mielų susitikimo valandėlių, to dėmesio… Sakoma: „Ir akmenėlis turi širdį.“

Irena BACEVIČIENĖ
Pasaulio kybartiečių draugijos narė

Nuotr. Bendra melodija bičiulystei sujungė trijų kolektyvų dainininkes, rado kelią į klausytojų širdis.

Publikuota: „Santaka“, 2017-01-14.


  • 0

Veikla ir darbai

2007 m. per šv. Kalėdas PKD miestiečiams nemokamai išdalino 1000 egzempliorių tiražu pačių parengtą ir išleistą senųjų bei dabartinių Kybartų atvirukų komplektą, bažnyčioje rado vietą nuolat veikiančiai parodai „Kybartai senuosiuose atvirukuose“.

2008 m. Kaune gyvenęs Kybartų praeities tyrinėtojas entuziastas Vytautas Mickevičius už kilnią veiklą nominuotas „Metų kybartiečiu“. Jis tapo ir valdybos nariu, o jo anksčiau jau įkurtas pirmasis internetinis virtualiųjų Kybartų tinklalapis tais metais dar buvo patobulintas (jį atnaujino kybartietis, Vilniaus išeivis, Marius Vilemaitis). Tų pačių metų vasarą PKD parėmė knygos apie Kybartų „Sveikatos“ sporto klubą leidimą, metų gale išleido ir kybartiečiams išdalino sieninį metų kalendorių, dizainu žadinantį kybartiečių savimonę.

2009 m. rugsėjo 29 d., miesto statuso suteikimo Kybartams 90-mečio proga, PKD iniciatyva miesto visuomenei buvo plačiau atverti miesto geležinkelio stoties komplekso požemiai – juose surengta garso ir vaizdo instaliacija su senųjų Kybartų vaizdais ir Mariaus Ivaškevičiaus esė „Civilizacija: Veržbolovo“ garsiniu skaitymu (projektą rengė akt. Arūnas Žemaitaitis, menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė, V. Mickevičius); koncertavo kybartiečių moterų vokalinis ansamblis „Senjoros“ ir svečias – bardas iš Vilniaus Vytautas V. Landsbergis, kurio senelis yra 1928 m. statytos mūrinės Kybartų bažnyčios projekto autorius.

2010–2011 m. PKD, iš Kybartų kilusio mokslininko R. Valioko iniciatyva, taip pat surinkus 1500 miesto gyventojų parašų, miesto centre (J. Basanavičiaus g. 38) 2001 m. degęs, istorinę architektūrą fasade išsaugojęs, namas grąžintas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tais metais iš Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos (Vokietija) Pasaulio kybartiečių draugijai grąžinta dalis prieškarinės Kybartų gimnazijos bibliotekos knygų. Iš Kybartų kilusio politologo Mindaugo Jurkyno iniciatyva nuo 2010 m. pavasario, pirmajam PKD pirmininkui R. Vaičaičiui padedant medeliais, Kybartuose rengiama tradicinė, dar prieškariu vykdavusi, medelių sodinimo šventė – į ją jau treti metai susirenka 20–30 miestą gražinti nusiteikusių kybartiečių. 2011 m. rudenį, PKD narių Albino Vaitkevičiaus, Vido Micutos, L. Narbučio, V. Mickevičiūtės pastangomis, pasitelkus miesto seniūną ir muitinės pareigūnus, buvo padėta regioninei Marijampolės televizijai filmuoti ir kurti kinofilmą iš ciklo „Gyvoji Sūduvos istorija. KYBARTAI“, kuris per Marijampolės TV transliuotas 2011 m. ruodžio 21 d.

2012 m. kovo 23 d., PKD pirmininkui L. Narbučiui kreipusis į Lietuvos muitinės departamentą, Vilniuje, Muitinės muziejuje, surengta paroda „XX a. pradžios Lietuvos pasienio miesteliai. Kybartai“ – į jos atidarymo iškilmes atvyko visi norėjusieji kybartiečiai, lydimi miesto seniūno R. Šunoko.

2012 m. birželį išleistas PKD leidinys – Albino Vaitkevičiaus kraštotyrinė monografija „Kybartai. Lieponos–Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža“. Visas jos tiražas per vasarą sėkmingai išplatintas kybartiečiams, knyga pristatyta Suvalkijos krašto muziejuje Paežeriuose, Kybartų kultūros centre. 2013 m. pavasarį Pasaulio kybartiečių draugija ją ketina pristatyti Lietuvos taikomosios dailės muziejuje Vilniuje.

Šiuo metu PKD globoja kompaktinės garso plokštelės leidybos projektą „Gyvoji Kybartų atmintis: pasakoja kybartiečiai“, kurį rengia Violeta Mickevičiūtė.

Plačiau apie šį sumanymą: Kybartai – unikalus pasienio miestas, amžių bėgsme tapęs vartais į Mažąją Lietuvą –Prūsiją –Vokietiją. Tarpukaris – tai laikotarpis, kurį vyresnieji Kybartų gyventojai – patys ar iš artimųjų pasakojimų – dar atsimena. Jų atmintyje dar išsaugotas nesugriautas šio pasienio miesto statinių vaizdas, miestiečių gyvensenos ypatumai, laisvalaikis, mados, pomėgiai, kultūrinis, taip pat religinis gyvenimas, mieste gyvenusių tautų – lietuvių, vokiečių, žydų, rusų, čigonų – tarpusavio santykiai. Viso to taip detaliai neišsaugosi nei vaizdinėmis, nei rašytinėmis priemonėmis, kaip jas gali perteikti žmogus, pasakojantis apie savo vaikystės miestą. Mums rūpi II pasaulinis  karas, pokaris, tuo metu patirti kybartiečių išgyvenimai, Lietuvos inteligentijos emigracija per mūsų miesto paribiais ėjusią Lietuvos–Vokietijos valstybinės sienos užkardą, II pasaulinio karo frontas, žydų getas, veikęs mūsų mieste, Kybartų krašto žydų  žūtis Pieskyne ar Vigainėse, pagaliau ilgas ir margas tarybinių Kybartų periodas. Mus domina prisiminti, kur stovėjo katalikų bei kitų religinių bendruomenių maldos namai, mokyklos, kapavietės, kaip kilo socializmo periodo Kybartų statiniai – mes suinteresuoti savo vaikams ir vaikaičiams dar išsaugoti bent žodžiais nupasakotus DINGUSIUOSIUS KYBARTUS.

Projektas sudaro galimybę vyresniųjų kartų kybartiečiams, kurių gretos jau nenumaldomai išretėjusios, dar prabilti gyvu žodžiu apie atmintin įsirėžusias miesto prie Lieponos detales ir byloti apie visa tai mūsų unikaliąja „kybartinių“ tarme. Pasaulio kybartiečių draugijai šio projekto vykdymas – tai ir bendruomeniškumo stiprinimo būdas, jame dalyvaudami gyventojai bus paskatinti ne numarinti savyje Kybartų miesto istoriją, o „nupūsdami dulkes“ nuo savo šeimos ar giminės archyvų prikelti ją mažiausiai 100 metų (sako, tiek laiko mechaninė laikmena, t. y. CD, išlaiko įrašą).  Be galo svarbu, kad šiame projekte dalyvaujantys iš Kybartų kilę ar juose gyvenantys žmonės prisidės prie istorinės medžiagos perdavimo numatomam steigti Kybartų miesto muziejui.

2013 m. parengta PKD sumanyto tęstinio projekto „Gyvoji Kybartų istorija: pasakoja kybartiečiai“ 1-oji kompaktinė garso plokštelė (8 Kybartų praeities liudytojus – šviesaus atminimo  Zigmą Jonyną, Leoną Balčiūną, Genovaitę Mackevičiūtę, taip pat Albiną Vaitkevičių, Andrių Pleškūną, Bernardą Valioką, Nijolę Černauskienę, SJE Bernadetą Mališkaitę kalbino ir įrašė PKD narė, buvusi radijo diktorė Violeta Mickevičiūtė).2013 m. spalį pasirodė, o 2014 m. pavasarį pakartotinai išleista ir plačiai platinta knygelė „Alsavęs Kybartais: įvadas į kraštotyrinį V. Mickevičiaus palikimą“. Išparduoto šio leidinio tiražo pinigai atiteks pastatui J. Basanavičiaus 38 restauruoti. Norintieji įsigyti garso plokštelę ar knygelę dar gali kreiptis el. laišku: kybartieciai@gmail.com arba tel.: 861363120.

2013 m.spalio 19 d., drauge su Vilkaviškio krašto muziejumi, tuometinio direktoriaus A. Žilinsko iniciatyva, Pasaulio kybartiečių draugijos patalpose Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 9 eksponuota kilnojamoji paroda „Senasis Virbalis“, netrukus ten pat sukabinta nuolat veikianti paroda „Prarastieji Kybartai“ (projektą gimtajam miestui dovanojo PKD narys Vidas Micuta).

2014 m. pradžioje PKD savo lėšomis UAB-je „Senamiesčio projektai“ užsakė valstybinės reikšmės kultūros paveldo objekto J. Basanavičiaus g. 38 (Un.o.k 2143) tolesnių konservavimo darbų projektą. Toliau dirbama derinant šio namo atgaivinimo žingsnius drauge su Kybartų seniūnija ir kitais namo bendrasavininkiais, taip pat pastato atstatymo rėmėjais.

2014 m. sausį buvo imtasi veiksmų stabdyti seniausio Kybartų pastato, 1880 m. statyto vieno iš ,,medinukų“, vadinamojo Popo namo, griovimą. Matuojant stogą tam, kad jis PKD lėšomis būtų apdengtas, išsiaiškinta (gretinant archyvuose rastus rodmenis ir realius matavimus), kad tai nėra Kybartų pirmoji lietuviška pradedamoji mokykla, kaip kai kurių žmonių manyta iki šiolei. Prieita prie išvados, kad ,,medinuke“ kurį laiką gyveno Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios statytojas, prefektas, klebonas Vincentas Vizgirda, taip pat iki II pasaulinio karo šiame namelyje veikė vienuolių kuruojamas vaikų darželis miesto tarnautojų atžaloms bei mokyklos bibliotekėlė. Apie tai informuotas Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinys, Kybartų seniūnija ir klebonas. Į PKD buvo kreiptasi po šių išvadų prašant suformuluoti dokumentais paremtą tekstą. Patikslinus A. Vaitkevičiui archyvinius įrašus  PKD parengtas tekstas perduotas Seniūnui. Imtis kitų konkrečių ,,medinuko“ patalpų pritaikymo kybartiečių reikmėms sumanymų mūsų draugijai nepavyko. Deja, nebuvome šio statinio savininkai, bet jaučiamės pristabdę senojo statinio griovimą.

2014 m. sausio 31 d. PKD UAB-je ,,Petro ofsetas“ nupirkę K. Donelaičio „Metų“ faksimilę,  aukštos kokybės 100 vnt. tiražu Lietuvoje išleistą Kamilės Kalibataitės leidinį, rengtą konsultuojantis su knygos istorikais, leidybos istorikais, jį dovanojome Kybartų K. Donelaičio gimnazijai, švenčiančiai K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines ir poeto vardo suteikimo Kybartų vidurinei mokyklai 25-metį. Gimnazijos šventinėje programoje dalyvavo PKD kviesta bei apmokėta aktorė, teatro meno pedagogė Alvyda Čepaitytė.

Kovo 19 ir balandžio 5 dienomis palaikant PKD narės Irenos Bacevičienės iniciatyvą Marijampolės viešojoje bibliotekoje ir Kauno istorinėje prezidentūroje buvo surengtas Nepriklausomybės akto signataro, ekonomisto Vlado Terlecko knygos apie bankininką ir Vasario 16-osios akto signatarą Joną Vailokaitį pristatymas. Abiejuose renginiuose minėtoji akt. A. Čepaitytė itin išsamiai pristatė J. Vailokaičio asmenybę, renginyje Kaune dalyvavo ir knygos autorius Vladas Terleckas su dukra Jūrate, šventę pagyvino Kybartų gimnazistų Justės ir Gyčio Jasulaičių duetas bei PKD vokalinis ansamblis ,,Senjoros“ (vad. Irma Menčinskienė). Kybartiečių kelionę į Kauną parėmė Vilkaviškio meras Algirdas Neiberka. Irenos Bacevičienės, kaip Lietuvos Vasario 16-osios klubo narės, iniciatyva Kauno savivaldybei išsiųstas prašymas- siūlymas pakabinti ant namo, kurį statė ir kuriame gyveno J. Vailokaitis, sienos jo atminimą įamžinančią lentą. Gautas atsakymas, jog Kauno miesto savivaldybė numato tai atlikti 2016 m. (Nežinantiems primename: J. Vailokaitis kilęs iš kaimyninio Šakių rajono, tačiau jo kartu su broliu įkurtos ir valdomos įmonės, Lietuvos komercinis bankas, Plytinė Kybartų kaimo laukuose turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės bei prekybos plėtrai, finansų raidai, pagaliau labdaros tradicijų Lietuvoje formavimuisi).

Birželį parėmėm dar vienos asmenybės, su kuria siejamas ir Kybartų vardas, atminimo įamžinimą: skyrėme piniginę paramą Maironio literatūros muziejaus leidinio apie rašytoją, dramaturgą, visuomenės Užatlantėje veikėją išeivį Algirdą Landsbergį, kuris 1924 m. yra gimęs Kybartuose, leidybai. Asmeniškai leidinį parėmė ir PKD nariai Rimas Sabaliauskas bei Leonas Narbutis.  Knygos autorė Virginija Babonaitė-Paplauskienė išsamiai šią asmenybę su padėka rėmėjams pristatė 2014 m. rugsėjo 15 d. svetainėje bernardinai.lt: :Gyvenimas trumpas… Noriu klausytis dainos…“.

2014 m. vasarą PKD „Senjorės“ surengė festivalį „Paprūsė dainuoja“ (dalyvavo K. Naumiesčio ir Pajevonio vokaliniai moterų ansambliai) ir Kybartuose, PKD patalpose, priėmė 2 dviratininkų žygio delegacijas, kurioms pristatė mūsų miestą.

PKD parėmė, pagarsino internete ir rajono spaudoje Kybartų gimnazijos iniciatyvą, su kuria į mus kreipėsi direktorius Saulius Spangevičius, pasodinti Virbalgiryje 300 ąžuolų K. Donelaičiui. Taip prisidėjome prie prieškario kybartiečių Medelių sodinimo tradicijos.

2014 m. balandžio 27-ąją galime laikyti Pasaulio kybartiečių draugijos Algimanto Kezio galerijos gimimo diena. Tądien iškabinus kybartiečio Rymanto Vaičaičio name J. Basanavičiaus g. 9 pasaulinio garso fotomenininko, leidėjo, visuomenės veikėjo Algimanto Kezio 34 darbus iš jo ankstyvojo periodo ciklų „Society‘s man ir ,,Double prints“, ir eksponavus paties A. Kezio miestui atsiųstą fotoalbumų kolekciją inicijavome šio Kybartų išeivio, vaikystėje čia gyvenusio ir lankiusio pradžios mokyklą, darbų parodą. Savo lėšomis išleidome  išsamų A. Kezio gyvenimą nušviečiantį lankstinuką. Galerija – tai Leono Narbučio, Andželikos Micutienės, Rymanto Vaičaičio, Jolantos Janulaitytės ir Jolitos Ramanauskienės atidaus labdaringo darbo rezultatas. Po parodos, kuri gražiai susiderino su miesto sode vykusiu Kybartų dailininkių būrelio„Smiltis“ darbų aukcionu, tarsi aišku, kad tai gali virsti tradicija. Informuojame, kad Kybartų pašte kiekvienas asmuo kreipęsis į draugijos valdybos narę Jolitą Ramanauskienę gali patekti į galeriją ir ją apžiūrėti. A. Kezio bičiulis fotografas Zinas Kazėnas Kybartams yra dovanojęs 3 edukacinius videofilmus.

Gegužės mėnesį PKD nario VU prof. Romo Barono dėka mums pavyko pratęsti Rožinskaitės-Rožėnienės premijos teikimo pažangiausiems gimnazistams tradiciją.

PKD dirba toliau, kad JAV lietuvių išeivių Algimanto Kezio, Edvardo Šulaičio ir kitų kybartiečių, turinčių originalių eksponatų, archyvai visiems laikams rastų vietą Kybartuose.

PKD planuose – eksponatų būsimajam Kybartų miesto muziejui arba galerijai kaupimas, jų dokumentavimas, taip pat Vytauto Jakelaičio, Ričardo Janušausko prisiminimų apie tarpukario Kybartus bei Albino Vaitkevičiaus rengiamos Kybartiečių šviesuolių enciklopedijos leidyba.

2015 m. PKD veiklos ataskaita 2015 m. Vieša PKD ataskaita

2017 m. Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) veiklos dešimtmetis

Vienas iš pirmųjų draugijos tikslų buvo gaivinti miesto įvaizdį. Norėta atstatyti sudegusį pastatą J. Basanavičiaus gatvėje. Tuomet draugija surinko apie pusantro tūkstančio parašų, kad griūvantis statinys nebūtų išbrauktas iš Kultūros paveldo registro. Tuomet atrodė, kad pastatas bus išgelbėtas. Deja, kybartiečiams nepavyko nugalėti žmonių abejingumo. PKD organizavo rinkliavas, net teisėsi teismuose, tačiau galiausiai atsidūrė akligatvyje ir suprato, jog finansinė našta šiai visuomeninei organizacijai yra per didelė. PKD savąją namo dalį siūlė perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybei, ši sutiko pastatą perimti su sąlyga, kad ir likusieji savininkai atsisakys savo dalies. Deja, vienas savininkų to padaryti kategoriškai nesutiko, du – suabejojo, taip veikiausiai pasmerkdami pastatą visiškam sunykimui.

PKD dėka lankytojams atverti Kybartų geležinkelio stoties požemiai, talkinta Marijampolės televizijai filmuojant laidą „Gyvoji Sūduvos istorija. Kybartai“, 2012 m. Vilniuje surengta paroda apie XX a. pradžios Lietuvos pasienio miestelius, išleista knygų ir padaryta daug kitų darbų. PKD savo nuveiktus ir jau vien svajonėse pasilikusius darbus vainikavo nauju leidiniu – enciklopedinio pobūdžio biografiniu žinynu „Kybartų krašto žmonės“. Knygos sudarytojų tikslas buvo įamžinti gabius, kūrybingus, veiklius Kybartų krašto žmones, kurie veikdami savo profesinėje, socialinėje srityse yra tapę vietos bendruomenei ar net visai Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis. Žinyno sudarytojai – Albinas Vaitkevičius ir Violeta Mickevičiūtė bei jų pagalbininkai.

L. Narbutis, pasinaudodamas proga, išreiškė viltį, kad Kybartuose atsiras krašto muziejus ar bent jo filialas, nes draugija jau galėtų pasidalyti sukauptais eksponatais.


  • 0

PKD leidiniai

Pasaulio kybartiečių draugijos leidžiamos knygos ir kiti leidiniai

  1. Albinas Vaitkevičius, „Kybartai. Lieponos – Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža“, Vilnius 2012 

    Šis leidinys – gausiai iliustruotas, jame sutalpinta per 250 iliustracijų, o apimtis – apie trys šimtai puslapių.  A. Vaitkevičiaus kūrinio turinys apima laikmetį nuo XVI a. pradžios iki šių laikų. Knygos viršelyje pavaizduotas angelas – pirmasis 1923 m. patvirtintas Kybartų miesto herbas.Spaudinį redagavo buvusi kybartietė Violeta Mickevičiūtė. Istorijos klausimais konsultavo Genia ir Juozas Jurkynai. Taigi, galima sakyti, kad knyga „Kybartai“ yra jungtinis buvusių ir esamų kybartiečių darbas.
     

  2. Violeta Mickevičiūtė, „Alsavęs Kybartais“, Vilnius 2013 



  3. Ričardas Janušauskas „Žaliųjų Kybartų vaizdeliai“ Atsiminimai, Vilnius 2015

    Ištrauka iš knygos
    
    „Ir taip, patyręs vargo ir gražių įspūdžių, rugpjūčio pabaigoje parvažiavau namo. Čia radau didelį subruzdimą. Beveik visi tuo metu Kybartuose gyvenę vokiečiai ruošėsi išvažiuoti į Vokietiją. Vieni tai darė išdidžiai, girdamiesi, jog „faterlandas“ kviečia savo vaikus, kiti – su ašaromis akyse. Girdėjau suaugusiuosius kalbant, jog čia ne prieš gera. Išvyko ir mūsų gatvelės vokietukai Vilis ir Vilma. Išlydėdami apsižliumbėme. Ir jiedu, ir mes, ir kiti vaikai.
    
    Vieną vakarą, ar tai rugsėjo pirmą, ar antrą dieną, tiksliai neatsimenu, žiūriu mama traukia iš spintos paklodes ir kruopščiai uždangsto langus, kad iš lauko nebūtų matyti jokios šviesos.
    
    – Mama, kam tu tuos langus dangstai ? – klausiu aš.
    
    – Toks įstatymas gautas iš valdžios. Vokiečiai kariauja su lenkais! – atsakė mama. – Jeigu lėktuvai skrisdami pamatys šviesą, dar pagalvos, jog čia Lenkija ir gali ant mūsų numesti bombą. Karas, vaikai, baisus dalykas. Juk ir meldžiamės, sakydami: „ Nuo karo, bado ir ugnies apsaugok mus Viešpatie“, – patikslino mama.
    
    Čia man daug kas buvo neaišku. Juk tas karas toli nuo mūsų! Koks tas karas, mano vaizduotė nenešė. Bet toliau neklausinėjau.
    
    Taip ir bėgo dienos. Ėjome į mokyklą, stebėjome gimnazijoje krepšinio varžybas, žaidėme futbolą, lipdavome per tvorą į stadioną pažiūrėti rungtynių. Ypač daug entuziazmo būdavo, kai žaisdavo mūsų miestelio pažiba – „Sveikatos“ futbolo komanda. Į varžybas reikėdavo pirkti bilietą, o tėvai tam pinigų neduodavo. Todėl mes nutaikę momentą, perlipdavome per tvorą. Žinoma, ne visada tai baigdavosi sėkmingai. Kai vykdavo svarbios rungtynės, kad surinktų daugiau pinigų (komandos save išlaikydavo), būdavo pasamdomi raiti policininkai. Jie jodinėdavo patvoriui ir saugodavo, kad niekas neliptų, o pirktųsi bilietus.
    
    Vieną kartą ir mudviem su Vytu teko paragauti „banano“. Kažkaip nepastebėjome, kad iš už kampo tvoros išlenda raitas policininkas. Mudviem lipant per tvorą, jau kabant ant jos, o ji buvo kokių dviejų metrų aukščio, policininkas taip šmaukštelėjo bizūnu abiems per užpakalius, kad iš to skausmo ir baimės vertėmės kūlversčiais, net susidraskėme kelnes. Persivertę abu apsižliumbėme, ne tik iš skausmo, bet ir iš baimės: už sudraskytas kelnes dar laukė nemalonumai namuose. Greitai apsiraminę stebėjome rungtynes, kartu su kitais vaikais šaukdami ir švilpdami kiek jėgos nešė, nes tik stadione gali išlieti visas emocijas, ir niekas dėl to tavęs kvailiu nelaiko.

     

  4. Vytautas Jakelaitis „Iš Paprūsės“ Kybartai atsiminimuose, Vilnius 2016


5. Bibliografinis žinynas – Kybartų krašto žmonės, 2017

Knygos sudarytojų tikslas – įamžinti gabius, kūrybingus, veiklius Kybartų krašto žmones, kurie veikdami savo profesinėje, socialinėje srityse, yra tapę krašto visuomenei ar net visai Lietuvai įsimintinais žmonėmis.

Knygoje pirmiausia ,,šventai‘‘ suregistruoti mūsų kraštiečiai: 51 knygnešys, 96 Lietuvos kariuomenės savanoriai, 45 kunigai, 6 vienuolės, 87 pedagogai, 59 muzikantai, dainininkai, chorvedžiai, dirigentai, per 50 mokslui, apie 60 sportui atsidavusių kraštiečių, 40 dailininkų ir tautodailininkų, 30 medicinos ir sveikatos apsaugos darbuotojų, 27 rašytojai (profesionalai arba mėgėjai), 25 politikos veikėjai, 98 visuomenininkai, 4 bendruomenių pirmininkai, 31 žurnalistas ar spaudos darbuotojas, 38 buvę ar esami Pasaulio kybartiečių draugijos nariai.

Knygas Kybartuose galite įsigyti pas Jolitą Ramanauskienę. Kituose miestuose galima įsigyti susisiekus el. paštu kybartietis@gmail.com


  • 0

Algimanto Kezio fotografijos konkursas

ALGIMANTO KEZIO FOTOGRAFIJOS KONKURSO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  • Algimanto Kezio fotografijos konkurso nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato tikslus, reglamentuoja reikalavimus konkurso dalyviams, konkurso organizavimo, darbų vertinimo ir nugalėtojų apdovanojimo tvarką.
  • Konkurso tema – „Atrask grožio spindulį bet kurioje pasaulio kertelėje!“
  • Konkurso organizatoriai – Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) Algimanto Kezio galerija.
  • Konkurso rėmėjai – Pasaulio kybartiečių draugija ir šią iniciatyvą parėmę privatūs asmenys.

II. TIKSLAI

  • Garsinti Kybartų krašte gimusio ir augusio, žymaus JAV visuomenininko, lietuvybės puoselėtojo, fotomenininko Algimanto Kezio vardą.
  • Populiarinti fotografiją kaip saviraiškos priemonę.
  • Ugdyti jaunuomenės kūrybinius gebėjimus.

III. DALYVIAI
Skiriamos 3 konkurso dalyvių amžiaus grupės:

  • nuo 12 iki 16 metų,
  • nuo 17 iki 21 metų,
  • nuo 22 metų.

IV. KONKURSO SĄLYGOS IR DARBŲ PATEIKIMAS

  • Konkurso darbų pristatymo terminas – iki 2017 m. vasario 11 d. Vėliau fotografijos nepriimamos, įskaitomos tik tos, kurios gautos paštu su pašto žyme, kad išsiųstos iki fotografijų pateikimo termino pabaigos.
  • Skaitmeninės fotografijos registruojamos el. paštu: kybartieciai@gmail.com nuo 2017 m. sausio 14 iki vasario 11 d. Nuotraukos pateikiamos A3 formato šiuo adresu: Kybartai, J. Basanavičiaus 9, PKD Algimanto Kezio galerija, nuo vasario 1 iki 11 d.
  • Fotografijos dedamos į voką, tarp dviejų kartono lakštų. Voke turi būti lapas su duomenimis (autoriaus vardas, pavardė, amžius, gimimo data; namų, mokyklos adresai, telefonai, mokytojo arba vadovo vardas, pavardė, telefonas).
  • Vienas autorius konkursui gali siųsti ne daugiau kaip 2 fotografijas pagal siūlomus žanrus: gatvės fotografija, socialinė fotografija, natiurmortas, portretas, peizažas, architektūra, eksperimentinė fotografija.
  • Visų skaitmeninių fotografijų bylos dydis neturi viršyti 30 MB, formatas – JPG (JPEG), raiška – ne mažesnė nei 300 dpi, ilgosios kraštinės ilgis – ne mažesnis nei 2000 pikselių.
  • Prie visų fotografijų būtina nurodyti autorių ir nuotraukos pavadinimą.

V. DARBŲ VERTINIMAS, NUGALĖTOJŲ APDOVANOJIMAS

  • Darbus vertina PKD sudaryta komisija.
  • Kiekvienoje amžiaus grupėje numatoma skirti I, II ir III vietas.
  • Konkurso nugalėtojai apdovanojami PKD Algimanto Kezio galerijos diplomais, organizatorių bei rėmėjų prizais.
  • Paroda atidaroma, konkurso rezultatai skelbiami, nugalėtojai apdovanojami 2017 m. vasario 24 d. 15.00 val. adresu: Kybartai, J. Basanavičiaus 9, PKD Algimanto Kezio galerija.
  • Fotografijos, pateiktos vėliau nurodyto termino, neatitinkančios techninių reikalavimų bei konkurso tematikos, nevertinamos.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  • Organizatoriai turi teisę be atskiro autoriaus sutikimo ir nemokėdami honorarų atsiųstas fotografijas (nurodant jų autorystę) naudoti nekomerciniais tikslais – konkursui viešinti ir mokinių fotografijai bei fotografams mėgėjams populiarinti (plakatai, katalogai, periodinė spauda ir kt.), eksponuoti parodose, publikuoti internetinėje erdvėje.
  • Autorius, atsiųsdamas fotografijas ir dalyvio anketą, patvirtina, kad yra konkursui pateiktų fotografijų autorius. Už autorių teisių pažeidimus pagal galiojančius teisės aktus atsako nuotraukas atsiuntę konkurso dalyviai.
  • Dalyvavimas šiame konkurse reiškia autoriaus sutikimą su visomis nuostatų sąlygomis.
  • Projektą kuruoja Algimanto Kezio fotografijos konkurso koordinatorė Vilija ŽALIENĖ, tel. 861215929, el. adresas kybartieciai@gmail.com

Pasaulio kybartiečių draugijos 10 metų jubiliejui skirto Algimanto Kezio konkurso nugalėtojai

I amžiaus grupė

I vieta
Kamilė Kadaškevičiūtė (Virbalio pagrindinė mokykla, mokytoja Gailutė Ivaškevičiūtė)

Nominacija Deividui Roveršteinui už meistriškai užfiksuotą šviesos žaismą kalnų ir dangaus erdvėje( Virbalio pagrindinė mokykla, mokytoja Gailutė Ivaškevičiūtė)

Nominacija Miglei Dubickaitei už meilę Žemei ir Paukščiams (Virbalio pagrindinė mokykla, mokytoja Gailutė Ivaškevičiūtė)

II amžiaus grupė

I vieta
Lukas Kodis, Vilnius

II vieta
Marta Bielskutė ( Kybartų K.Donelaičio gimnazija, mokytoja Jolanta Janulaitytė)
Geda Murinaitė, Vilnius

III vieta
Karolis Vasiliauskas (Kybartų K.Donelaičio gimnazija, mokytoja Jolanta Janulaitytė)
Dovydas Kaminskas, Marijampolė

Nominacija Tadui Skelčiui už „Puslapį iš istorijos,“ išradingai perskaitytą iš paukščio skrydžio (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, mokytoja Reda Viktažentienė)

Paežerių dvaro nominacija Tadui Skelčiui už didingą Paežerių dvaro vaizdą iš paukščio skrydžio (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, mokytoja Reda Viktažentienė)

III amžiaus grupė (nuo 22 m.)

I vieta
Goda Gurinskaitė, Vilniaus Dailės akademija.

II vieta
Juozas Vaitkevičius, Kaunas
Agnė Valaitienė, Kaunas

III vieta
1. Aldona Mateikienė, Kybartai
2. Kostas Keženis, Kybartai
3. Aurelija Mykolaitytė, Kaunas

Diplomantai:
1. Nerijus Paškauskas, Vištytis
2. Rimutė Gagienė, Vilkaviškis
3. Irma Maurienė, Vilkaviškis

KONKURSUI pateiktas fotografijas galima PERŽIŪRĖTI ČIA.

Pasaulio kybartiečių draugijos valdyba


  • 0

2017 m. sausio 14 d. PKD visuotinis susirinkimas

2017 m. sausio 14 d., 12 val., J. Basanavičiaus g. 9, Kybartuose, šaukiamas Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) visuotinis susirinkimas.

    Darbotvarkė

  1. PKD metinės ir finansinės veiklos ataskaitų bei naujųjų PKD įstatų tvirtinimas.
  2. PKD valdybos ir pirmininko rinkimai.
  3. Algimanto Kezio galerijos Kybartuose būklės aptarimas ir būsimos jos veiklos pristatymas.
  4. Kybartų architektūros paveldo reikalai.
  5. Pasirengimas Kybartų miesto 100-mečiui.
  6. Kiti klausimai.

Prisiminkime, kad 2017 metais švęsime Pasaulio kybartiečių draugijos dešimtmetį. Jūsų indėlis į Draugijos veiklą ir apmąstymai dėl jos pobūdžio bus labai svarbūs aptariant PKD ateities gaires.

2016-siais metais: įsteigėme PKD mokslininkų fondą gabiausiems Kybartų gimnazistams paremti, surengėme Vytauto Jakelaičio knygos „Iš Paprūsės“ pristatymą Muitinės muziejuje Vilniuje, kartu su Kybartų seniūnija PKD A. Kezio galerijoje organizavome Zenono Šteinio darbų parodą ir atminimo popietę, prie dailininko tėvų namo pakabinome atminimo lentą; paskelbėme Algimanto Kezio vardo fotografijos konkursą „Atrask grožio spindulį bet kurioj žemės kertelėj“; iš vietos gyventojų surinkome kelias dešimtis senųjų nuotraukų, kuriuose atsispindi Kybartų ir kybartiečių gyvenimas nuo 1930 m.; įsigijome ir restauravome senovinį pianiną PKD A. Kezio galerijos renginiams.

Jau turime idėjų ateinantiems metams dėl dar turiningesnės veiklos draugijoje ir Kybartuose organizavimo. Kviečiame prisijungti ir stengiamės nepamiršti nė vieno, kuriam rūpi mūsų kraštas, kultūra ir žmonės.

Norime priminti, kad nario mokestis 2017 metams yra 10 eurų. Nario mokestį galėsite sumokėti atvykę į susirinkimą arba galite tai padaryti pervesdami minėtąją sumą į Pasaulio kybartiečių draugijos banko (Swedbank) sąskaitą: LT057300010104528621

Iki pasimatymo Kybartuose!

Leonas Narbutis
Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas


  • 0

Kad praeitis užmarštin neišeitų

Gruodžio 2 dieną Pasaulio kybartiečių draugijos moterų vokalinis ansamblis turėjo renginį ir kelionę, kurios maršrutas vedė abipus Nemuno, brolių Vailokaičių gyvenimo keliais.

Pirmasis sustojimas buvo Sintautų kapinėse. Čia palaidoti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktą pasirašiusio signataro Jono ir jo brolio kunigo Juozo Vailokaičių tėvai. Atsidėkodami už rūpestį paminklą tėvams broliai užsakė Italijoje. Toks paminklas – vienintelis Lietuvoje, jis yra valstybės saugomas paveldas.

Kitapus Nemuno aplankėme Paštuvos kapines, kur ilsisi broliai Vailokaičiai. Juos žinojo ir vertino visa laisva Lietuva 1918–1940 m. Jiedu buvo bendraminčiai ir ekonominės laisvės kūrėjai, savo darbais pasiekę tiek, kad Lietuvą žinojo visos didžiosios šalys. Tik baisioji karo audra be gailesčio viską sunaikino. Kunigas Juozas buvo ištremtas į Sibirą, o grįžęs kunigavo Paštuvos bažnytėlėje iki pat mirties 1953 m. Parapijiečiai jį labai mylėjo. Signataras Jonas su šeima priverstinai emigravo į Vokietiją. Prispaustas sunkios ligos 1944 m. mirė. Priešmirtiniame laiške šeimai rašė: „Norėčiau, kad laikams aprimus, mano palaikai būtų pervežti į Lietuvą.“ Labai daug metų praėjo belaukiant tų ramių laikų…

Nuoširdumą ir pagarbą signatarui Jonui Vailokaičiui parodė Kauno rajono savivaldybės vadovai, organizavę palaikų iš Blankenburgo perlaidojimo gražią ceremoniją Paštuvoje. Tai buvo 2007 m. rugpjūčio 18 d. Nuo tada broliai ir vėl kartu. Jų amžino poilsio vietoje liko ir mūsų gėlės, žvakelės, malda bei pagarba.

Palikę brolių Vailokaičių ramybės uostą Kauno rajono keliais pajudėjome Raudondvario link. Čia buvome laukiami Vailokaičiams skirtoje popietėje. Kultūros centro salėje susirinko daug to krašto šviesuolių – pagyvenusių žmonių. Kas paminėjo kunigėlį Juozą, kas turėjo sukaupęs atsiminimų apie signatarą Joną, kas buvo dalyvavę perlaidojime, kas lankantys brolių kapus. Apie šių didžiavyrių gyvenimą išsamiai kalbėjo aktorė Alvyda Sipienė. Kiekvienas jos žodis iš signataro Vlado Terlecko knygos „Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir veiklos bruožai“ pasiekė širdį. Raudondvario kultūros centro direktorė Jolanta Zizienė kėlė svarbią mintį, kad artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui būtina tinkamai įvertinti Nepriklausomybės Akto reikšmę ir deramai įprasminti signatarų atminimą, kad jaunoji karta suvoktų ir pagarbiai vertintų jų idėjas bei atliktus darbus.

Verta buvo popietėje prisiminti ir tai, kas pamiršta. Dar esant gyvam Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Bronislovui Lubiui valdybos sprendimu signataras Jonas Vailokaitis buvo pripažintas geriausiu ano meto pramonininku. Tada buvo numatyta deramai pažymėti jo pasiekimus ir pastatyti paminklą. Tam reikėjo tik artimųjų pritarimo. Signataro dukra Ramutė Backer atsiuntė pritarimo ir padėkos laišką. Apie tai žinojo ir dabartinis pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jei stalčiuose raštai atsirastų, gal būtų galimybė pažadą įgyvendinti iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakties. Lietuva to labai laukia. Juk dirbant broliams Vailokaičiams kilo mūrinė Lietuva, šuoliais vystėsi pramonė, savo lėšomis jie mokėjo stipendijas dviem šimtams studentų, teikė paramą visur, kur tik jos reikėjo.

Šventėje Raudondvaryje neapsieita ir be dainų. Gėrėjomės naujai susibūrusiu Raudondvario „Senjorų“ ansambliu ir dar negirdėtomis jų dainomis. Mes, Pasaulio kybartiečių draugijos moterų vokalinis ansamblis „Senjoros“ (vadovė Irma Menčinskienė), taip pat dovanojome susirinkusiesiems savo gražiausias dainas.

Irena BACEVIČIENĖ
Pasaulio kybartiečių draugijos narė

Nuotr. Renginyje buvo parengta broliams Vailokaičiams skirta ekspozicija.

Publikuota: „Santaka“, 2016-12-10


  • 0

Šventinė sakralinės muzikos popietė

Gruodžio mėn. 18 d. 13.30 val. (sekmadienis) Kybartų požemiuose. J. Basanavičiaus g. 37, Kybartai
(LR Maisto ir veterinarijos tarnybos pastatas)

skelbimas

Popietėje dalyvaus:
Vilkaviškio kultūros centro mišrus kamerinis choras „Uosija“ vadovė L. Venclovienė ir
Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokiniai.

Skambės giesmės ir pasaulietiniai lietuvių ir užsienio autorių kūriniai.

Renginys nemokamas.

Organizatorius Kybartų bendruomenės taryba


  • 0

Miestas dar saugo daug neatskleistų paslapčių

Jau kuris laikas tvarkomas J. Basanavičiaus g. 22-o namo fasadas. Ne vienus metus byrantis pastatas remontuojamas namą administruojančios UAB „Kybartų darna“ iniciatyva iš bendro naudojimo objektams tvarkyti surinktų lėšų.

Nors šio namo gyventojai, anot bendrovės direktoriaus Egidijaus Ausiejaus, nėra labai pareigingi, kai reikia mokėti mokesčius, pastatą nuspręsta tvarkyti vien dėl to, kad jis stovi greta pagrindinės miesto arterijos ir labai gadina bendrą vaizdą.

Pasak Kybartų seniūno Romo Šunoko, įdomu tai, kad vos „pajudinti“ senieji objektai pateikia įvairių netikėtumų.

– Kai tvarkant minėtą namą buvo nuskaldytas byrantis tinkas, ant vienos sienos atradome užrašą „Cukrainė“. Darbininkams liepiau jį uždengti, kad lietus ir vėjas nesuniokotų, – pasakojo seniūnijos vadovas.

Meniškos prigimties seniūnas nutarė šį užrašą išsaugoti. Jis bus užkonservuotas toks, koks yra. Kol kas laukiama sausesnių orų.

Kaip sakė R. Šunokas, Kybartai vis dar pilni netikėtumų. Štai pernai, ieškant trūkusio vamzdžio, miesto centre aptikta senovinė kanalizacija. Jos planai seniai kažkur dingę, tad vamzdynų išsišakojimų kelią galima tik nuspėti arba atrasti netikėtai. Įdomu tai, kad senųjų nuotekų tinklas dar yra veikiantis.

Prieš kurį laiką netikėtai atkastas ir įdomus arkinis rūsys Kybartų kultūros centro kieme. Šis radinys dabar irgi uždengtas nedideliu žemių sluoksniu, kad nebūtų niokojamas, ir reikalui esant gali būti nesunkiai atkastas. O kiek dar radinių esama privačiose valdose, tik ne visi savininkai noriai jais dalijasi.

Taigi, šis miestas gali pasigirti ne tik matomomis vertybėmis, bet ir dar neatrastais lobiais, kurie gali būti tikru masalu istorijos mėgėjams. Kol kas kybartiečiai svečiams giriasi ilgiausiu Lietuvoje pėsčiųjų tiltu virš geležinkelio bėgių. Nuo jo matyti ne tik Kybartų miestas, bet ir dalis Kaliningrado srities. Pasinaudojus gerais žiūronais, nuo tilto galima apžvelgti nemažai užsienio įdomybių. Tai nenuostabu, nes 1870 metais statyta geležinkelio stotis – aukščiausios klasės imperinis statinys, tuomet savo dydžiu Vakarų Rusijoje nusileidęs tik Sankt Peterburgo geležinkelio stočiai.

Ne mažiau svarbūs miesto istorijoje ir tiek pat metų skaičiuojantys požemiai, esantys po Kybartų kelio pasienio veterinarijos postu. Daugiau nei 100 metrų ilgio įspūdingi rūsiai ilgą laiką buvo apsemti vandens ir tik jį išsiurbus tapo prieinami lankytojams. Kybartų svečiams visada parodomos ir kitos istorinės vietos: „Berlynu“ bei „Paryžiumi“ vadinami pastatai, bažnyčia, kurioje klebonu dirbo Sigitas Tamkevičius, muitinė, kitos bažnyčios (Kybartai jų turi net keturias), Isaako Levitano paminklinis biustas, taip pat vieta, kur per upelį į Vokietiją pabėgo prezidentas Antanas Smetona. Tačiau ši vieta – apaugusi žolėmis ir brūzgynais, tad parodyti ją galima tik iš tolo. Požemiai irgi sunkiai prieinami turistams. Visų pirma, dėl to reikia susitarti su pasienio veterinarijos postu. Patekti į požemius galima tik per siaurą landą, o viduje ant plytų grindinio telkšo slidaus dumblo balos.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Tvarkant pastatą, ant sienos aptiktas senoviškas užrašas „Cukrainė“. Dabar jis pridengtas nuo lietaus, o ateityje ruošiamasi šį užrašą užkonservuoti.

Publikuota: „Santaka“, 2016-11-19.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian