Organizacijos

  • 0

Kybartų gimnazistams – mokslininkų premijos

Ilgus metus gabiausiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams būdavo įteikiamos kraštietės Elenos Rovinskaitės-Rožėnienės premijos. Deja, jai pasitraukus į Amžinybę, nutrūko ir jos skiriama parama. Iniciatyvą remti gabiausius gimnazistus perėmė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) nariai. Šiemet jie įsteigė specialų fondą, iš kurio lėšų nuo šiol bus remiami labiausiai moksle pasižymėję Kybartų moksleiviai.

Šios idėjos sumanytojas – PKD valdybos narys, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjas prof. dr. Romas Baronas. Būtent jo iniciatyva ir buvo sukurtas PKD mokslininkų fondas. Šiais metais savo įnašais prie jo prisidėjo dešimt mokslo atstovų: R. Baronas, Nijolė Drazdienė, Ramutis Drazdys, Rūta Grigaitytė-Girdzijauskienė, Vytautas Iešmantavičius, Mindaugas Jurkynas, Arūnas Mickevičius, Vytautas Šlapkauskas, Ramūnas Valiokas bei Juozas Vyšniauskas. Visi jie – buvę K. Donelaičio vidurinės mokyklos arba gimnazijos mokiniai.

„Iš Kybartų yra kilusios bent kelios dešimtys garsių mokslininkų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus. Norėtųsi, kad grandinė nenutrūktų, todėl ir nusprendėme finansiškai paskatinti jaunimą domėtis mokslu, eksperimentuoti, siekti aukštų rezultatų dalykinėse olimpiadose bei konkursuose“, – pasakojo VU profesorius R. Baronas.

Jis tvirtino, jog į šią premiją ateityje galės pretenduoti ne tik Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai, bet ir kitos Kybartų ugdymo įstaigos – „Saulės“ progimnazijos – atstovai. Minimali premijos suma niekada neturėtų būti mažesnė nei 100 eurų.

Šiais metais pirmą kartą įsteigtą premiją pasidalijo keturi gimnazistai: Ieva Žarskytė, Lukas Gasiūnas, Gabrielius Zaveckas bei Matas Aleknavičius. Pasak R. Barono, kam įteikti piniginius paskatinimus, sprendė visi fondo steigėjai. Nors kandidatų buvo gerokai daugiau, tačiau pagal pasiekimus moksle išrinkti patys geriausi.

Ieva šiais metais laimėjo pirmas vietas rajoninėse rusų kalbos, istorijos bei lietuvių kalbos olimpiadose. Ji taip pat užėmė antrą vietą rajoninėje chemijos ir trečią – biologijos olimpiadose. Lukas tapo rajoninės informacinių technologijų olimpiados laimėtoju ir buvo pripažintas jaunųjų filologų konkurso laureatu. Gabrieliaus pasiekimai – irgi įspūdingi. Jis taip pat tapo rajoninio jaunųjų filologų konkurso laureatu ir užėmė pirmąją vietą šio konkurso zoniniame etape. Vaikinas šiemet rajoninėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje iškovojo antrąją vietą. Jaunųjų filologų konkurso laureatu tapo ir Matas. Jam taip pat nebuvo lygių rajoninėje matematikos olimpiadoje.

Premijos gavėjai džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo. G. Zaveckas netgi tvirtino, jog tai ne tik gera paskata toliau siekti žinių moksle, bet ir savotiškas įpareigojimas prie fondo gyvavimo prisidėti ateityje.

„Nors vaikų sparčiai mažėja, tačiau mūsų įstaigos ugdytinių pasiekimai išlieka aukšti. Tai leidžia mums konkuruoti su kitomis mokyklomis. Smagu, kad mūsų mokiniai už savo pasiekimus yra skatinami ir finansiškai. Tai jiems taip pat prideda motyvacijos mokytis. Nežinau, ar kurioje nors kitoje ugdymo įstaigoje taip yra“, – džiaugėsi gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Jis ypač dėkojo Pasaulio kybartiečių draugijos nariams už nuolatinę paramą ir įteikė simbolines dovanas gimnazistus sveikinti atvykusiam draugijos pirmininkui Leonui Narbučiui bei šios organizacijos valdybos nariams R. Baronui ir Violetai Mickevičiūtei.

Kybartų K. Donelaičio gimnazijos auklėtiniai išties turi motyvacijos stengtis gerai mokytis, nes jiems finansinę paramą skiria ir keletas kitų rėmėjų.

Buvusiems gimnazijos auklėtiniams, studijuojantiems verslą, ekonomiką ir panašias specialybes, už gerus pasiekimus moksle skiriamos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio premijos. Geriausiai istorijos brandos egzaminą išlaikiusiam abiturientui kasmet būna įteikiama Juozo ir Genios Jurkynų premija, o geriausiai gamtos mokslų egzaminą išlaikiusiam dvyliktokui – Ramūno Valioko piniginis paskatinimas. Geriausias lietuvių kalbos ir literatūros žinias egzamine pademonstravusį gimnazistą apdovanoja Rūta Dailidavičiūtė.

Pinigine premija geriausiai pamokas lankantį įstaigos ugdytinį paskatina įstaigos tėvų komiteto nariai, o geriausią gimnazijos mokinį apdovanoja Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Motyvuotiems socialiai remtiniems esamiems arba buvusiems gimnazijos mokiniams kasmet yra įteikiama Kęstučio Lukoševičiaus premija.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pirmą kartą įsteigtą premiją pasidaliję (stovi iš kairės) Gabrielius Zaveckas, Matas Aleknavičius, Lukas Gasiūnas bei Ieva Žarskytė dėkojo premijos steigėjams – Pasaulio kybartiečių draugijos nariams Leonui Narbučiui (sėdi dešinėje) bei Romui Baronui.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-09.


  • 0

Būsimos gatvės pavadinimas priklausys nuo kybartiečių nuomonės

Kybartų miesto riboms prasiplėtus į Daugėlaičių kaimą, nuo L. Prūseikos gatvės pietų kryptimi drieksis nauja gatvė. Tiesa, jos dar nėra, tačiau čia jau planuojami gyvenamieji sklypai, tad dėl gatvės pavadinimo bandoma tartis su kybartiečiais.

– Turime tris raštiškus siūlymus dėl jos pavadinimo, – sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Savo valią pareiškė Kybartų bendruomenės taryba, Pasaulio kybartiečių draugija ir kybartietis Gabrielius Zaveckas. Kiti žmonės kol kas nuomonę reiškia vangiai, nors pasvarstymų mieste girdėti visokių. Tad norėčiau paraginti visus kybartiečius, jog šie nepatingėtų ateiti, paskambinti ar parašyti į seniūniją, kad gatvės pavadinimą išrinktume visi bendrai.

Pasaulio kybartiečių draugija mano, jog bent viena gatvė mieste turėtų būti pavadinta maestro Antano Ziegoraičio vardu. Pasak draugijos pirmininko Leono Narbučio, visi kybartiečiai žino, kokie šio žmogaus nuopelnai miestui, tad A. Ziegoraičio gatvė būtų tarsi paminklas jo atminimui.

Tuo tarpu visuotiniame Kybartų bendruomenės narių susirinkime išsiskyrus nuomonėms šis klausimas nebuvo išspręstas. Tuomet bendruomenė nutarė, kad tai turėtų spręsti bendruomenės taryba. Prieš porą savaičių susirinkę šeši jos nariai apie tai diskutavo. Penki iš jų buvo įsitikinę, jog vis dėlto gatvė turėtų būti pavadinta neutraliai, o ne žmogaus pavarde. Tarybos narys Juozas Murinas pasiūlė gatvei suteikti Saulėtekio pavadinimą. Už A. Ziegoraičio vardo gatvę pasisakiusi Milda Vaičaitienė tokią nuomonę išsakė vienintelė.

Žymaus žmogaus pavarde gatvę siūlė pavadinti ir G. Zaveckas. Jo siūlyme seniūnui rašoma, kad naujai gatvei labai tiktų Leono Prapuolenio vardas. Šis žmogus – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, 1941 m. birželio sukilimo vadas, per sukilėlių užimtą radijo stotį paskelbęs Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo deklaraciją.

L. Prapuolenis gimė Kybartų seniūnijoje, tame pačiame Daugėlaičių kaime, kur drieksis ir būsima gatvė. Mokėsi ir augo jis taip pat Kybartuose. G. Zavecko nuomone, L. Prapuolenio asmenybė svarbi ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai. Taigi simboliška, logiška ir garbinga Kybartams būtų turėti gatvę, pavadintą L. Prapuolenio vardu.

Verta paminėti, jog Lietuvoje šio kovotojo už laisvę vardu pavadintų gatvių dar nėra, tad Kybartai būtų originalūs, nusprendę išsiskirti tuo, kuo iš tiesų verta didžiuotis – reikšmingomis asmenybėmis, svarbiomis ne vien miestui, bet ir visai valstybei.

Taigi, siūlymų jau yra, belieka išrinkti tą, kuris labiausiai atitiktų daugumos kybartiečių lūkesčius. Tad miesto – ir ne tik jo – gyventojai raginami išreikšti savo nuomonę. Galima siūlyti ir kitokį variantą.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Andriaus GRYGELAIČIO nuotr. Kol kas čia plyti laukai, tačiau ilgainiui atsiras nauja gatvė, kuriai reikia pavadinimo.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-04


  • 0

Lankys kalnų miestelius

Kiekvieną vasarą Kybartų bendruomenė tradiciškai organizuoja pažintines keliones į užsienį. Į jas kviečiami ne vien bendruomenės nariai.

Šįmet kybartiečiai autobusu lankys Slovakijos kalnų miestelius, grožėsis unikalia gamta. Išvyka numatyta liepos 21–24 dienomis.

Kelionės maršrutas prasidės nuo Pieninų nacionalinio parko. Keliauninkai plauks mediniais plaustais Dunajeco upe. Antrąją dieną planuojama pasiekti „Belianska Jaskyne“ stalaktitų ir stalagmitų urvus, po to vykti į aukščiausiai Slovakijoje įsikūrusį Aukštųjų Tatrų kurortą – Štrbske Pleso ir keltis iki kalnų trobelės „Chata Solisko“. Norintieji galės kopti į Predne Solisko viršukalnę. Trečiąją dieną iš Tatrų Lomnicos keltuvais bus keliamasi iki Skalnate ežero. Turistai galės pailsėti „Skalnata chata“ trobelėje pas garsiausią vietos kalnų šerpą Lasko, pasimaudyti terminiuose šaltiniuose po atviru dangumi Vrbove.

Pakeliui namo žadama aplankyti senąją Lenkijos sostinę Krokuvą, pasigėrėti naktiniu miestu. Susidomėjusieji kviečiami prisijungti. Smulkesnė informacija teikiama tel. 8 612 85 242.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-04.


  • 0

Rūpesčių metai gali nueiti perniek

Eina šešiolikti metai, kai J. Basanavičiaus g. 38-ame name kilo gaisras. Paliktas likimo valiai kompensacijas pasiėmusių būstų savininkų, šis išskirtinis, kažkada miestą puošęs statinys tik nyko ir byrėjo.

Pastatą globoti apsiėmusi Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) dabar susilaukia kaltinimų. Esą nereikėjo stengtis įtraukti pastato į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, nes tuomet namo remontas nebūtų taip pabrangęs. Kiti kybartiečiai garsiai svarsto, kad galbūt PKD išvis pamiršo, kuo rūpinasi, ir ar rūpinasi išvis?..

Pranoko dvarus

Padarytus darbus, kelią, nuklampotą link įvairių institucijų, padėjo prisiminti dabartinis PKD pirmininkas Leonas Narbutis.

Pasak jo, šiam pastatui „nesisekė“ jau seniai. Senųjų Kybartų prabangios architektūros likučiai pokariu buvo ardomi plytoms, perstatyti, paversti ankštais daugiabučiais ar net sandėliais. Šiam namui teko daugiabučio dalia. Tačiau savo architektūrine verte prabangią praeitį primenantis pastatas, iškilęs 1900 m., visiems kybartiečiams visada buvo neatskiriama miesto dalis. Dėl savo vientisumo, išlikusios puošybos, Karaliaučiuje pagamintų metalinių žaliuzių krautuvių langams jis buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Pasak Pasaulio kybartiečių draugijos, šis namas savo verte pranoko net daugelį dvarų ir rūmų.

Iš skęstančio laivo

Kaip jau ne kartą rašėme, 2000 m. dėl gaisro privačiame Svetlanos Kantautienės bute nudegė pastato stogas. Tuo metu namą valdė 11 privačių asmenų, o apie 7 proc. ploto priklausė Vilkaviškio rajono savivaldybei. Pasiėmę Savivaldybės nukentėjusiems nuo gaisro skiriamą paramą, beveik visi privatūs savininkai apleido pastatą, ir be stogo likusi namo dalis pradėjo irti. Tik du savininkai, Leonas Kuzmenskas ir Vytautas Ričkauskas, savo pastangomis sutaisė dalį stogo. Jų dėka namas tebestovi iki šiol.

Praėjus beveik metams po gaisro šiam pastatui suteikta teisinė apsauga, o 2005 m. jis vėl įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Pastatas toliau stovėjo apleistas: nei Savivaldybė, nei savininkai juo nesirūpino, niekur nesikreipė paramos. Dar po trejų metų trenkė it perkūnas iš giedro dangaus: kultūros ministras pasirašė dokumentą, kuriuo pastatas išbrauktas iš valstybės saugomų vertybių sąrašo ir įtrauktas kitas, esantis Vilkaviškyje. Pasak L. Narbučio, vėliau susitikime su PKD atstovais ministras teigė, jog taip pasielgė Vilkaviškio rajono savivaldybės iniciatyva. Kybartuose jau anksčiau sklandė gandai, kad „sudegėliu“ ruošiamasi ramiai atsikratyti, o išvalytame sklype statyti prekybos centrą. Kybartiečiai kuždėjosi, esą kažkokie verslininkai buvo surinkę namo bendraturčių duomenis ir kai kuriems savininkams nesutikus perleisti savo dalies bandę daryti spaudimą.

Kilo į žygį

– 2008 m. vasario 27 d. vykome pas kultūros ministrą ir įteikėme kybartiečių laišką, kuriame buvo išreikštas nepritarimas istorinio namo J. Basanavičiaus g. 38 išbraukimui iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo. Laiške taip pat protestavome prieš aplaidų atsakingų valstybės ir savivaldos institucijų darbą, dėl kurio šis pastatas, sudegus tik daliai jo stogo, gerokai sunyko. Šį laišką pasirašė 1051 kybartietis, – apie PKD darytus žygius pasakojo L. Narbutis. – Tais pačiais metais dar susitikta su Kultūros paveldo departamento direktoriais A. Kuncevičiumi, D. Varnaite, tuometiniais Vilkaviškio rajono savivaldybės meru Algirdu Bagušinsku bei susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi – pastarasis žadėjo padėti gauti lėšų. Buvo siekta sugrąžinti pastatą į saugomų vertybių sąrašą arba gauti paramą avarinei statinio būklei šalinti. PKD siūlė įvairius bendradarbiavimo būdus išsaugant ir atstatant pastatą, tačiau nė viena iš atsakingų institucijų jokios konkrečios pagalbos dėl pastato išsaugojimo nesuteikė.

Svarbu ne visiems

2008 m. vasarą ir rudenį PKD perėmė kelių bendraturčių dalį. Savo būstus draugijai perleido Aldona Kerevičienė, Asta Pasaulytė, Deivydas Markevičius ir Laimutė Lukoševičienė. Taip draugija tapo 25,68 proc. patalpų savininke. Tačiau valdomas ketvirtadalis pastato nesuteikė teisės organizacijai dalyvauti europiniuose projektuose. Pasirodė, kad toli gražu ne visiems pastato išlikimas svarbesnis už nuosavybę, nors ši, sugriuvus statiniui, tiesiog nustos egzistuoti. O šis neabejotinai sugrius, jei nebus padėta jį atstatyti tiek savininkams asmeniškai prisidedant, tiek dovanojant draugijai savo dalį.

Kaip matyti iš PKD turimų savininkų sąrašų, dvi turto valdytojos gyvena Kybartuose, viena yra vilnietė. Šios trys moterys valdo ketvirtadalį visos pastato nuosavybės. Dar ketvirtadalis priklauso trims verslininkams. Du iš jų aktyviai prisideda tvarkant unikalų statinį. Trečiosios dalies pastato nuosavybės teisinis statusas neišspręstas. Jame prieš gaisrą veikė Kaune registruota UAB „Perkūnas“.

Likusio ketvirtadalio padėtis išvis neaiški: daugiau nei 11 proc. patalpų čia nepriklauso niekam. Dar vienas butas, mirus jo savininkei, taip pat „kabo“ nežinomybėje. Likusi dalis, sudaranti daugiau nei 6 proc. pastato ploto, iki 2009 metų priklausė Vilkaviškio rajono savivaldybei. Pasak PKD pirmininko, tais metais rajono valdžia Savivaldybės dalį pardavė, apie tai neinformuodama draugijos nei kaip bendraturtės, nei kaip organizacijos, besirūpinančios pastato išsaugojimu ir suinteresuotos konsolidacija. Sudegusią ir sugriuvusią nuosavybę įsigijo privatūs asmenys.

Rankų nenuleido

Pasak draugijos narių, prieš tai kultūros ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu pastatas buvo sugrąžintas į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą. Po poros mėnesių Kultūros paveldo departamente įvyko jo direktorės D. Varnaitės, Vilkaviškio rajono savivaldybės ir PKD atstovų pasitarimas dėl neatidėliotinų veiksmų. Departamento atstovai tuomet pabrėžė, kad Savivaldybė, kaip turimo turto bendraturtė, turi su dviguba atsakomybe imtis iniciatyvos šalindama avarinę būklę, taip pat atsakydama už name esančias neregistruotas patalpas ir taip pat privalėdama garantuoti aplinkinių pastatų, įstaigų bei gyventojų saugumą. Tačiau realiai po šio susirinkimo Savivaldybė jokių veiksmų nesiėmė. Tiksliau – ėmėsi. Pardavė savo nuosavybės dalį…

Tačiau PKD rankų nenuleido. 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. draugijos pastangomis surinkta apie 30 tūkst. litų, už kuriuos parengtas avarinės būklės darbų šalinimo projektas, atlikti kai kurie darbai. Dalį reikalingų lėšų skyrė Vilkaviškio rajono savivaldybė bei Kultūros paveldo departamentas.

Ėmėsi teisinių priemonių

2010 m. PKD iškėlė ieškinį dėl bendraturčių prievolės prisidėti prie namo avarinės būklės likvidavimo. 2011 m. Vilkaviškio apylinkės teismas šį ieškinį patenkino ir PKD iš bendraturčių atgavo dalį išlaidų už įvykdytus darbus.

Vėliau, tarpininkaujant Kybartų seniūnui Romui Šunokui, draugija rengė susitikimus, bandė įtikinti kitus savininkus dirbti kartu, stengtis namą išsaugoti ir atstatyti. Pasak L. Narbučio, daugeliui savininkų įnešti reikiamą savo indėlį būtų sunku, nes šis gana nemažas, tačiau be pinigų išsaugoti namo neįmanoma.

Prieš porą metų PKD užsakymu ir lėšomis už 7 tūkst. litų UAB „Senamiesčio projektai“ parengė namo restauravimo projektą ir gavo visus leidimus. Dar pernai vasaros pabaigoje PKD pateikė paraišką Kultūros paveldo departamentui dėl namo avarinės būklės pašalinimo darbų kofinansavimo. Sąmata – 145 tūkstančiai eurų.

PKD už dalį darbų įsipareigojo sumokėti savo lėšomis. Daliai darbų suteikti paramą pažadėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybė. Deja, dar iki šios dienos atsakymas iš departamento negautas.

– Jeigu negausime valstybės paramos, PKD ir kiti namo savininkai atlikti darbus turės savo lėšomis, o vėliau galės pretenduoti į valstybės kompensaciją, kuri siekia iki 50 proc., – sakė L. Narbutis. – Tačiau, kaip jau minėjau, dėl nuo mūsų nepriklausančių priežasčių surinkti pinigus iš visų neįmanoma, tad parama iš valstybės – mūsų paskutinė viltis. Pasikliauti savininkų sąmoningumu, kaip rodo patirtis, negalima. Tuomet beliks stebėti, kaip ilgų metų pastangos eina perniek.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Nuotr. Kažkada, pasak kybartiečių, šis namas savo verte pranoko net daugelį dvarų ir rūmų.

Publikuota: „Santaka“, 2016-05-07.


  • 0

Pasaulio kybartiečių draugijos Mokslininkų fondo ir premijų skyrimo nuostatai

Pasaulio kybartiečių draugijos Mokslininkų fondo ir premijų skyrimo nuostatai

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pasaulio kybartiečių draugijos (toliau – PKD) Mokslininkų fondo (toliau – fondas) ir premijų skyrimo nuostatai reglamentuoja PKD Mokslininkų fondo sudarymą, PKD Mokslininkų premijos atrankos kriterijus ir premijos skyrimo tvarką.
2. Fondo steigėjai – mokslininkai, Kybartų K. Donelaičio gimnazijos (vidurinės mokyklos) buvę mokiniai, savo įnašais prisidedantys prie fondo sudarymo. Mokslininkas tampa fondo steigėju, atlikęs įnašą į fondą. Fondo steigėjas praranda fondo steigėjo statusą dvejus metus paeiliui neatlikęs jokios įmokos į fondą.
3. Fondo premijų tikslas – skatinanti Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos (toliau – gimnazijos) ir Kybartų „Saulės“ progimnazijos (toliau – progimnazijos) mokinių domėjimąsi moksliniais tyrimais, mokslininko profesija, ugdyti jų kūrybinius ir tiriamuosius gebėjimus, stiprinti gimnazijos bendruomenės ir jos alumnų ryšius.
4. Fondą sudaro fondo steigėjų, kitų fizinių ir juridinių asmenų savanoriški įnašai. Fondo lėšos kaupiamos specialioje PKD sąskaitoje. Fondo lėšos naudojamos tik fondo premijoms ir fondo reikmėms.
5. Fondo veiklą organizuoja PKD valdybos nutarimu paskirtas fondo administratorius. Premijos fondo administratorius privalo vykdyti premijos fondo apskaitą, nurodydamas paramos davėjus bei premijos gavėjus ir jos dydį; įstatymų nustatyta tvarka vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę buhalterinę informaciją fondo steigėjams ir PKD valdybai. Premijos fondo apskaitos metai yra kalendoriniai metai.
6. Premija skiriama gimnazijos ir progimnazijos mokiniams už aukštus pasiekimus dalykinėse olimpiadose ar konkursuose ir mokslinę, meninę bei visuomeninę veiklą.
7. Premijos dydis ir jų skaičius nustatomas PKD valdybos posėdyje, derinant tai su fondo steigėjais ir gimnazijos bei progimnazijos administracija. Skiriamų premijų dydis ir jų skaičius nustatomas kiekvienais metais atskirai ir priklauso nuo tuo metu turimų fondo lėšų ir kandidatūrų premijai gauti. Minimalus vienos premijos dydis – 100 EUR.

II. KANDIDATŲ PREMIJAI GAUTI ATRANKOS KRITERIJAI

8. Kandidatams premijai gauti taikomi šie atrankos kriterijai:
8.1. prizinės vietos Lietuvos ar regioninėse dalykinėse olimpiadose ar konkursuose;
8.2. pilietiškai ir tautiškai aktyvi bei kūrybinga veikla mokykloje ir už jos ribų;
8.3. sėkmingi mokymosi rezultatai;
8.4. palankios mokyklos vadovų, mokytojų ir tėvų komiteto rekomendacijos;
8.5. tolesnės veiklos orientacija į mokslą.

III . PREMIJOS SKYRIMO TVARKA IR ĮTEIKIMAS

9. Pretendentus premijai gauti turi teisę siūlyti gimnazijos ir progimnazijos administracijos, mokytojai ir mokinių tarybos nariai.
10. Kandidatūros raštu (asmens duomenys, pasiekimų aprašas, rekomendacijos) teikiamos PKD valdybai iki einamųjų metų gegužės 15 d.
11. Kandidatūras aptaria fondo steigėjai ir iki einamųjų metų gegužės 25 d. savo nuomonę teikia premijos skyrimo komisijai, į kurią įeina gimnazijos atstovas, progimnazijos atstovas, fondo steigėjų atstovas ir du PKD atstovai. Komisija savo nutarimus priima paprasta balsų dauguma. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau nei pusė narių. Komisijos organizacines sąlygas užtikrina PKD valdyba.
12. Premijos įteikimą organizuoja gimnazijos ir progimnazijos administracijos. Premija įteikiama mokslo metų užbaigimo ar kitoje šventėje.
13. Premijas įteikia fondo steigėjų ir (ar) PKD atstovai.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Šie nuostatai gali būti keičiami, papildomi ar naikinami fondo steigėjų, PKD valdybos, gimnazijos direktoriaus ar progimnazijos direktoriaus siūlymu. Sprendimą dėl nuostatų atnaujinimo priima PKD valdyba. Šie nuostatai keičiami, išdėstant juos nauja redakcija.
15. Šie nuostatai viešai skelbiami PKD, gimnazijos ir progimnazijos interneto svetainėse. Skelbiant nuostatus PKD svetainėje nurodoma ir konkreti fondo sąskaita bei fondo administratoriaus kontaktiniai duomenys.

____________________________

Kybartiečių Mokslininkų fondo sąskaita:
Nr. LT824010040100060129 (AB DNB bankas)
Gavėjas: Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija
Gavėjo kodas: 190485294

Fondo administratorius:
Jolita Ramanauskienė, el. paštas: kau.kybartai@post.lt
____________________________

PATVIRTINTA
Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos posėdyje,
2016 m. balandžio 27 d., protokolas Nr. 3

____________________________

SUDERINTA
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos tarybos
2016 m. kovo 28 d. posėdžio
protokoliniu nutarimu Nr. S-1-13

____________________________

Pasaulio kybartiečių draugijos Mokslininkų fondo pradininkai:
1. prof. dr. Romas Baronas, Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Programų sistemų katedra.
2. prof. dr. Nijolė Drazdienė, Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Akušerijos ir ginekologijos klinika, Vaikų ligų katedra.
3. dr. Ramutis Drazdys, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Fizikos institutas.
4. prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, Klaipėdos universitetas, Menų akademija, Muzikos katedra.
5. dr. Vytautas Iešmantavičius, Friedrich Miescher biomedicinos mokslų institutas, Proteomikos ir baltymų analizės laboratorija (Šveicarija).
6. prof. dr. Mindaugas Jurkynas, Vytauto Didžiojo universitetas, Viešojo administravimo katedra.
7. doc. dr. Arūnas Mickevičius, Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, Filosofijos katedra.
8. prof. dr. Vytautas Šlapkauskas, Mykolo Romerio universitetas, Viešojo saugumo fakultetas, Teisės katedra.
9. dr. Ramūnas Valiokas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Nanoinžinerijos skyrius.
10. dr. Juozas Vyšniauskas, Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas, Radiofizikos katedra.
____________________________


  • 0

Tarp Kybartų ir Vilniaus: V. Jakelaičio knygos „Iš Paprūsės“ pristatymas

Buvęs kybartietis, ilgametis pedagogas Vytautas Jakelaitis žinomas ne tik savo kraštiečiams, išėjęs į užtarnautą poilsį, dar 1994 m. Vilniuje jis įkūrė Muitinės muziejų.

Pastarojo iniciatyva, bendradarbiaujant su Pasaulio kybartiečių draugija, sostinės gyventojams ir svečiams bus pristatyta pedagogo V. Jakelaičio knyga. Jis ne kartą yra prisipažinęs, kad mintimis nuolatos sugrįžta į savo vaikystės ir jaunystės miestą – Kybartus, kur praėjo patys gražiausi gyvenimo metai ir kuriuos jis labai myli. Taip gimė knyga „Iš Paprūsės“.

Todėl 2016 m. gegužės 20 d. 16 val. Muitinės muziejuje bus sukurtas tiltas, jungiantis Kybartus ir Vilnių, prisimenant knygos autorių, jo aprašytus Kybartus. Prisiminimais apie V. Jakelaitį dalinsis jo artimieji ir kolegos. Knygą istorinių faktų pristatys Gediminas Kulikauskas ir Violeta Mickevičiūtė, kuri skaitys ir knygos ištraukas. Svečiai turės galimybę pamatyti išskirtinę nuotraukų ekspoziciją, sukurtą būtent šiam knygos pristatymui. Malonią atmosferą tarp muziejaus sienų sukurs Pasaulio kybartiečių draugijos moterų vokalinis ansamblis „Senjoros“.

V.Jakelaičio knygos pristatymas


  • 0

Poeziją papildėme dainomis

Pasaulio kybartiečių draugijos moterų vokalinis ansamblis buvo pakviestas į Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos rengiamą tradicinę vieno eilėraščio šventę „Lygiadienio giesmė“. Šiemet ji buvo jubiliejinė – 20-oji.

Salomėjos Nėries namai-memorialinis muziejus Palemone prisipildė gerumo auros ir pačių gražiausių eilių. Čia spinduliavo pagarbos vienų kitiems jausmas. Skaitomuose eilėraščiuose pagarbiausi žodžiai buvo skirti Tėvynei, žmogui, meilei, gamtai.

Tokiose šventėse mes su poetais esame bendraminčiai – jie rašo, mes dainuojame jų sukurtus posmus. Ta artuma labai sujungė viso renginio programą.

Tarp kitų kūrėjų sutikome ir savo kraštietį, Marijampolės literatų klubo „Sietynas“ vadovą Ričardą Jurgelevičių, kuris mums padovanojo savo kūrybos knygelių.

Šventėje dalyvavo kūrėjų iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Daug prasmingos kūrybos paskaityta – kai kurie žodžiai mintyse neišblės. Kad ir Juozo Čičirkos eilutės: „Mes būkim žeme, iš kurios išauga / Tautos taikos ir laisvės medis naujas. / Tegul jį laisto ir tegul jį saugo / Kiekvieno meilė, o kai reiks – ir kraujas!“

Eilių skaitymą keitė dainos. Kad tai buvo nuostabi šventė, pasakys tas, kuris ten pabuvo!

Irena BACEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-26.


  • 0

Netekome žymaus pasaulio kybartiečio

IN MEMORIAM

Ketvirtadienį mirė žurnalistas Romas Sakadolskis, ilgus metus dirbęs JAV radijo stotyje „Amerikos balsas“. 68 m. R. Sakadolskis mirė ketvirtadienio rytą Niujorko ligoninėje.

R. Sakadolskis turėjo tamprių sąsajų su mūsų kraštu, buvo Pasaulio kybartiečių draugijos narys, vienas iš šios draugijos steigėjų. Jo tėvai iki 1944 metų gyveno Kybartuose, iš kur pasitraukė kartu su paskutiniais karo pabėgėliais.

– Gimiau Vokietijoje, apgriautame Fuldos mieste, amerikiečių karo ligoninėje. Tėvai ten atsidūrė pabėgėlių stovykloje, Lietuvą palikę iš Kybartų važiuojančiu paskutiniu traukiniu, antrą kartą artėjant bolševikų frontui. Jie iš tėvynės pasitraukė laikinai. Lietuvos praradimą išgyveno ne tiek tada, kai išvyko, bet kai suprato, jog geležinė uždanga visam laikui atskyrė juos nuo tėvynės. Reikėjo tvarkyti gyvenimą… Dauguma karo pabėgėlių, tarp jų ir mūsų šeima, pasuko į Ameriką, – taip apie savo šaknis yra pasakojęs pats R. Sakadolskis.

R. Sakadolskis buvo žurnalistas, radijo kompanijos „Amerikos balsas“ lietuvių redakcijos Vašingtone bendradarbis, nuo 1977 m. – Vidurio Vakarų biuro Čikagoje reporteris, lietuviškų laidų vedėjas, nuo 1994 m. – „Amerikos balso“ žurnalistas, 1977–1979 m. buvo leidinio „Pasaulio lietuvis“ redakcijos narys. Atvykęs į Lietuvą dėstė Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose, 2006-2009 m. buvo LRT tarybos narys. R. Sakadolskis gimė 1947 m. gegužės 31 d. 1974 m. baigė Merilendo universitetą. Ketvirtadienį paskelbta, kad R. Sakadolskiui už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą skirtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.

„Santakos“ info


  • 0

Pasaulio kybartiečių draugijos planuose – muziejus ir biblioteka

Neseniai įvykusiame kasmetiniame Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) visuotiniame susirinkime buvo aptarti būsimi darbai, išrinkta nauja valdyba bei jos pirmininkas.

Dažniau bendraus

Buvusį draugijos vadovą Rymantą Vaičaitį pakeitė prieš kelerius metus prie šios organizacijos vairo jau stovėjęs Leonas Narbutis. Naujasis draugijos pirmininkas jai vadovauti turėtų artimiausius trejus metus.

PKD valdybą nuo šiol sudarys Rymantas Vaičaitis, Ramūnas Valiokas, Romas Baronas, Violeta Mickevičiūtė, Greta Ališauskaitė, Jolanta Janulaitytė, Jolita Ramanauskienė ir Rimas Sabaliauskas.

„Dauguma valdybos narių – ne vietiniai, todėl matytis galime ne taip dažnai, kaip norėtume. Dėl šios priežasties stringa ir kai kurie mūsų darbai. Nuo šiol nusprendėme, kad daugiau bendrausime internetu. Kartą per mėnesį ar du rengsime vaizdo konferencijas“, – sakė L. Narbutis.

Planuose – muziejus

PKD nariai aptarė muziejaus steigimo Kybartuose klausimą. Šiuo reikalu jie glaudžiai bendradarbiauja su seniūnija, rajono valdžios atstovais. Rajono meras Algirdas Neiberka yra pažadėjęs, kad Kybartų muziejaus reikalai bus sprendžiami tuo pat metu, kai paaiškės Vilkaviškio krašto muziejaus ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro jungimo klausimas.

„Šiuo metu yra sudaryta speciali darbo grupė, kuri turi artimiausiu metu pateikti tam tikras išvadas dėl planuojamo Vilkaviškio krašto muziejaus ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro sujungimo. Kiek žinau, muziejų norima kurti ne tik Kybartuose, tad žiūrėsime, gal visas šias įstaigas bus galima padaryti naujo darinio, esančio Paežeriuose, padaliniais. Ieškosime geriausių variantų“, – sakė A. Neiberka.

L. Narbutis pabrėžė, kad Kybartų muziejui tikrai netrūktų eksponatų. Daug vertingos medžiagos yra palikta išeivijos fonduose. Ypač gausus fotomenininko Algimanto Kezio bei žurnalisto Edvardo Šulaičio palikimas.

„Aišku, kurį laiką muziejinę veiklą galima vystyti ir A. Kezio galerijoje, bet naujos patalpos vis tiek yra reikalingos. Tai būtų ne tik galimybė kybartiečiams plačiau susipažinti su savo krašto istorija, bet ir taptų turistų traukos centru“, – pabrėžė L. Narbutis.

Sąlygos – apgailėtinos

Vienas iš PKD veiklos prioritetų – Kybartų bibliotekos perkėlimas į kitas, labiau pritaikytas, patalpas. Šiuo metu ji glaudžiasi kultūros centre, tačiau sąlygos čia – apgailėtinos.

Jau dešimtmetį Savivaldybėje vyksta įvairios diskusijos šiuo klausimu, tačiau nieko konkrečiai nedaroma. Kybartiečius neretai ima pavydas, žiūrint į kaimyninio Virbalio biblioteką, kuri neseniai gavo erdvias, šiltas ir visas būtinas sąlygas atitinkančias patalpas.

„Aš pats esu buvęs dabartinėje bibliotekoje ir žinau, kad sąlygos ten – ne pačios geriausios. Ieškosime būdų, kaip išspręsti šią problemą. Lygiai tokios pat prastos būklės yra ir Vilkaviškio biblioteka. Turime ir daugiau panašių problemų rajone, tačiau dėl lėšų stygiaus negalime visko imti ir iškart sutvarkyti“, – apgailestavo A. Neiberka.

Leidžia knygas

Susirinkime buvo pristatyta buvusio Kybartų mokytojo, Muitinės muziejaus Vilniuje įkūrėjo Vytauto Jakelaičio knyga „Iš Paprūsės“. Tai – ne vienintelis PKD iniciatyva išleistas leidinys.

„Mūsų pasididžiavimas – prieš keletą metų išleisti beveik visą istoriją apie miestą papasakojantys „Kybartai“. Pernai išleidome Ričardo Janušausko atsiminimų knygą „Žalieji Kybartų vaizdeliai“. Ateityje mūsų draugija taip pat ketina užsiimti knygų apie Kybartus leidyba. Prie viso to labai daug prisideda mūsų narė Violeta Mickevičiūtė“, – sakė L. Narbutis.

Organizacija didžiuojasi ir moterų vokaliniu ansambliu „Senjoros“, vadovaujamu Irenos Bacevičienės. Anot PKD pirmininko, jame koncertuojančios atlikėjos žavi ne tik savo veikla, bet ir optimizmu, požiūriu į gyvenimą.

Sena problema

Susirinkime neliko neaptarta ir viena iš opiausių PKD problemų. Galima net teigti, jog būtent jos sprendinių ieškojimas ir padėjo pamatus draugijos įsikūrimui 2007 m. Tai – pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 38, išsaugojimas.

Šiuo metu laukiama atsakymo iš Kultūros ministerijos dėl PKD teiktos paraiškos skirti lėšų minėtam pastatui konservuoti. Draugijos nariai yra atidarę specialią banko sąskaitą, į kurią galima pervesti pinigų, skirtų pastatui išsaugoti. Šiuo metu jau surinkta per 4000 eurų. Pirmiausia norima pakeisti pastato stogą ir sutvirtinti sienas. Labiausiai procesą stabdo tai, kad pastatas priklauso net aštuoniems savininkams, keleto jų net nežinoma buvimo vieta.

Šimtmečio paminėjimo planai

Aptartas ir artėjantis Kybartų 100-mečio minėjimas 2019 metais bei šia proga planuojami renginiai. Kybartiečiai jau dabar raginami pasidalyti jų darbą, laisvalaikį ar buitį atspindinčiomis nuotraukomis. Jos bus panaudotos rengiant senųjų Kybartų fotografijų parodą.

Senųjų Kybartų, pirmosios Nepriklausomybės laikų ir pokario gyvenimą Kybartuose atspindinčias nuotraukas galima atnešti į Kybartų paštą Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narei Jolitai Ramanauskienei arba atsiųsti adresu: PKD A. Kezio galerija, J. Basanavičiaus g. 9, Kybartai. Nuotraukų kopijas taip pat galima siųsti el. paštu kybartieciai@gmail.com.

Renginių ciklo, skirto miesto šimtmečiui, metu nebus pamirštos ir kybartiečių menininkų darbų parodos. Ketinama įgyvendinti paminklo, jau nugriauto caro laikų medinio namuko buvusioje vietoje, pastatymo idėją.

Vienas iš artimiausių PKD planų – „Metų kybartiečio“ nominacijos žymens įteikimas. Šiemet nominuotas Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas Donatas Ziegoraitis. Žymuo bus įteiktas vasario 12 d. per Vilniuje vyksiantį „Kybartų“ orkestro koncertą.

Pasigenda dėmesio

„Kybartai turi daug iškilių žmonių, nusipelniusių įvertinimo ir pagarbos. Gaila, kad kartais šio krašto žmonės pasigenda valdžios dėmesio. Dažniausiai viskas koncentruojama Vilkaviškyje, o Kybartai lieka primiršti“, – apgailestavo L. Narbutis.

Rajono meras A. Neiberka nebuvo linkęs sutikti su šiuo teiginiu.

„Natūralu, kad daugiau lėšų koncentruojama rajono centre. Juk čia esančius objektus ar vykstančius renginius lanko ir kybartiečiai. Vis dėlto Kybartams taip pat skiriame daug dėmesio. Ten lygiai taip pat tvarkomos miesto gatvės, poilsio erdvės. Kybartus taip pat pasieks nemažai lėšų iš Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio tikslinių teritorijų fondo“, – teigė rajono vadovas.

Andrius GRYGELAITIS

Romo BARONO nuotr. Leonas Narbutis po kelerių metų pertraukos vėl išrinktas draugijos pirmininku.

Santaka_20160206_Senjoros
Draugijos pasididžiavimas – moterų vokalinis ansamblis „Senjoros“.

Publikuota: „Santaka“, 2016-02-06.


  • 0

Sprendė, kur panaudoti ES fondų pinigus

Ketvirtadienį į Kybartų bendruomenės namus rinkosi vietiniai žmonės, kurie turėjo nuspręsti, kur panaudoti iš ES fondų „ateinančias“ lėšas miesto infrastruktūrai gerinti. Nors kybartiečiai į tokią sueigą rinkosi jau antrą kartą, diskusijų šia tema netrūko. Vis dėlto pavyko priimti bendrus sprendimus.

Iki 2020 metų Kybartai turėtų panaudoti apie 1 mln. eurų savo infrastruktūrai gerinti. Tad susirinkę bendruomenės nariai, seniūnaičiai, Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai ir seniūnas Romas Šunokas nusistatė prioritetus, kas miestui reikalingiausia.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistė Milda Vaičaitienė paaiškino, ką leidžiama daryti už šiuos pinigus, o ko – ne.

Naudojantis jau minėtomis lėšomis nebus leidžiama tvarkyti pastatų išorės, o viduje bus galima remontuoti tas patalpas, kurios anksčiau buvo nenaudojamos ir kurios bus pritaikytos visuomenės reikmėms, taip pat galima statyti naujus statinius. Vienas iš programos prioritetų – naujų darbo vietų sukūrimas. Kybartiečiai atsižvelgė ir į dar daug kitų dalykų, kuriais vadovautasi priimant sprendimą.

Nuomonių ir norų buvo įvairių: kad miestui labiau reikalingas apvažiavimas, kad reikia iš centro iškelti „terminalą“, netgi reikia įrengti turgavietę, kur nemokamai galėtų prekiauti pensinio amžiaus žmonės. Grandioziniams planams milijono eurų būtų per mažai, juolab kad miesto apvažiavimas jau yra suplanuotas ir laukiama lėšų, kurias gauti, be abejo, užtruks.

Pasitarus, pasiginčijus ir išklausius visų argumentų, nuspręsta, jog miestui reikalingi keturi dalykai: viešasis tualetas, suremontuotas kultūros centras, jaunimo pramogų parkas ir Tarybų bei Eitkūnų gatvių rekonstrukcija. Kybartiečiai savo mieste planuoja statyti metalinį konteinerinį viešąjį tualetą, kurio nesugebėtų nuniokoti vandalai. Tokie statiniai jau stovi ne tik didžiuosiuose, bet ir kai kuriuose mažesniuose šalies miestuose. Tad problemų dėl priežiūros neturėtų kilti ir Kybartams.

Šis sprendimas, pasirašytas dalyvavusių visuomeninių organizacijų atstovų, bus atiduotas Kybartų seniūnui R. Šunokui. Jis paruoš dokumentą ir pateiks rajono Savivaldybės tarybai, o ši ir spręs tolesnį kybartiečių norų likimą.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“. 2016-02-06.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian