Organizacijos

Tradicinės premijos – buvusioms mokinėms

Trims buvusioms Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtinėms įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio premijos. Jas gavo Rūta Dailidavičiūtė, Samanta Linkevičiūtė ir Gerda Šalčiūnaitė.

Puoselėja lietuvybę

Šios premijos buvusiems gimnazijos auklėtiniams skiriamos nuo 2001 metų. Jos atitenka tiems mokiniams, kurie studijuoja verslo, ekonomikos ir panašias specialybes. Viena iš privalomų sąlygų – būti nusipelniusiems lietuvybei, jos puoselėjimui.

Per visus premijos skyrimo metus kybartiečiams buvo išdalyta 8908 dolerių suma. Šiais metais R. Dailidavičiūtė, S. Linkevičiūtė ir G. Šalčiūnaitė lygiomis dalimis pasidalijo 1193 dolerius. Premijas merginoms įteikė Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys, buvęs šios organizacijos pirmininkas Leonas Narbutis. Jis ne tik pasveikino premijos laureates, bet ir trumpai papasakojo apie Lietuvių fondo veiklą.

Prieš 52 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose keturių daktarų įkurtas fondas buvo skirtas lietuvybei išlaikyti už Lietuvos ribų. Iš pradžių fonde buvo tik 20 tūkst. dolerių. Laikui bėgant prie šio fondo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė jo sąskaitą banke. Šiandien joje yra sukaupta daugiau nei 38 milijonai dolerių. Kasmet iš susikaupusių palūkanų finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta apie 760 tūkst. dolerių.

„Kasmet Lietuvių fondas skiria paramą įvairiems projektams, kurie puoselėja ir plėtoja lietuvių švietimą, kultūrą bei veiklą išeivijoje, padeda gyvenant toli nuo tėvynės išsaugoti lietuvių kalbą ir tradicijas. Didžiausias prioritetas skirstant paramą yra lituanistinis švietimas, tačiau be fondo paramos vargu ar išsilaikytų lietuviški centrai, jaunimo stovyklos. Parama skiriama ir laikraščiams, žurnalams, radijui, remiami tokie renginiai, kaip dainų ar šokių šventės, teatro festivaliai išeivijoje ir kt. Dažnai tik dėl Lietuvių fondo paramos mažesnėse tautiečių susitelkimo vietose įmanoma surengti kultūrinius renginius. Daugiausiai projektų įgyvendinama JAV, tačiau neužmirštami išeivijos lietuviai, gyvenantys ir kitose šalyse. Remiami ir kai kurie projektai Lietuvoje“, – pasakojo L. Narbutis.

Ateitis – Lietuvoje

Premiją gavusi G. Šalčiūnaitė šiuo metu Vilniaus ISM vadybos ir ekonomikos universitete studijuoja verslo vadybą ir analitiką. Mergina labai džiaugiasi pasirinkta specialybe ir žada ateitį sieti būtent su ja. S. Linkevičiūtė Kauno Aleksandro Stulginskio universitete kremta žemės ūkio verslo vadybos žinias. Įdomu tai, kad už merginos mokslus moka Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Jos yra įsipareigojusios Samantai surasti darbą, vos tik ši baigs savo studijas. Vienintelė iš trejetuko Lietuvoje nestudijuoja R. Dailidavičiūtė. Ji Londono Grinvičo universitete mokosi tarptautinio verslo ir prancūzų kalbos. Nors šiuo metu Rūta žinių siekia toli nuo Lietuvos, baigusi studijas žada grįžti į gimtinę ir būtent čia kurti savo ateitį. Apie tolimesnį gyvenimą Lietuvoje galvoja ir kitos dvi premijos laureatės.

Visos merginos dar besimokydamos Kristijono Donelaičio gimnazijoje buvo labai aktyvios, gerai mokėsi, dalyvavo užklasinėje veikloje. Gavusios premijas, jos tvirtino, jog tai įpareigoja dar labiau tobulėti ir siekti savo tikslų.

„Ypač smagu, kad šios premijos iniciatoriai gyvena ne Lietuvoje, o už jos ribų. Tai rodo, kaip jie myli savo gimtąjį kraštą, jo žmones, nori sukurti gražesnę ateitį būsimoms kartoms“, – sakė R. Dailidavičiūtė.

Laureates taip pat sveikino Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narė Jolita Ramanauskienė. Ji merginoms padovanojo savo atstovaujamos organizacijos išleistas knygas. Jaunosioms kybartietėms sėkmės linkėjo Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, keletas šios įstaigos pedagogų.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Leonas Narbutis (viduryje) bei Saulius Spangevičius premijos laureatėms (iš kairės) Samantai Linkevičiūtei, Rūtai Dailidavičiūtei bei Gerdai Šalčiūnaitei linkėjo sėkmės tolimesniame jų gyvenimo kelyje.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-09.


2% PKD veiklai paremti

Gerbiami ir mieli PKD nariai ir mūsų draugai,

kadangi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos suteikia mums galimybę 2 procentais paremti, tarp kitų subjektų, ir visuomenines organizacijas, norime Jūsų paprašyti, jei dar nesate apsisprendę, kad prisimintumėte ir Pasaulio kybartiečių draugiją mokėdami 2015 metų pajamų mokestį. Tai paramos teikimo būdas, nereikalaujantis iš Jūsų papildomų materialinių išlaidų, bet, kita vertus, šis Draugijos narių ir jos draugų 2 procentų finansinis įnašas į Draugijos iždą tikrai prisidės prie mūsų Miesto kultūrinio paveldo puoselėjimo ir jo išsaugojimo.

Su Jūsų pagalba Pasaulio kybartiečių draugija jau yra išleidusi keturias knygas, skirtas Kybartams – tai tik vienas iš mūsų užsibrėžtų tikslų, kurį mes vykdome.
Dabar mūsų laukia dar didesni darbai: esame įsteigę Algimanto Kezio galeriją ir tikime, jog tai – konkreti užuomazga Kybartų muziejaus idėjos realizavimui. Jau esame pradėję kaupti archyvinę medžiagą, skirtą Kybartams, ir tikimės, kad Jums ir Vilkaviškio savivaldybei padedant šis Pasaulio kybartiečių draugijos kultūrinis iššūkis artimoje ateityje Kybartuose bus įgyvendintas.

Čia, gerbiamieji kybartiečiai, tik dalis mūsų veiklos, kuri, be abejo, neapsieina be išlaidų (reikia pastebėti, kad Draugijos valdybos nariai tiesiogines išlaidas organizacijos veikloje susimoka patys).

O ką galime pasakyti apie mūsų Draugiją? Tai visi tie, kuriems yra svarbūs gimtieji, arba vaikystės, Kybartai – su įsirėžusiais atmintyje vaizdais ir prisiminimais… Juk mes – „kybartiniai“ ir tuo galime didžiuotis!

Tad ir šiais metais (juk dar ne per vėlu) kviečiame visus Lietuvos piliečius, neabejingus Pasaulio kybartiečių draugijos veiklai, skirti 2 procentus nuo savo pajamų mokesčio. Formą paramai galite pateikti iki gegužės 1 dienos.

Sekmės ir gero ūpo
PKD pirmininkas Leonas Narbutis


PIRMAS BŪDAS: Atsisiųskite iš Valstybės mokesčių inspekcijos internetinės svetainės www.vmi.lt formą fr0512 versija 02 ir ją atsispausdinkite.

  • Formos viršuje spausdintinėmis raidėmis įrašykite savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, el. paštą ir telefoną.
  • Formos apačioje įrašykite pildymo datą, pažymėkite, kad forma yra pirminė, pažymėkite mokestinį laikotarpį ir nurodykite kiek procentų skiriate organizacijai. Įrašykite organizacijos duomenis: PASAULIO KYBARTIEČIŲ DRAUGIJA J. BASANAVIČIAUS G. 44, KYBARTAI LT-70405.juridinio asmens kodas – formoje įvardinta kaip „Paramos gavėjo identifikacijos numeris“: 301240791 (Banko duomenų pildyti nereikia).
  • Formos apačioje pasirašykite ir parašykite savo vardą ir pavardę.
  • Įdėkite formą į paprastą voką ir užklijuokite, o ant užklijavimo vietos pasirašykite.
  • Užklijuotą voką pristatykite į VMI.
    Užpildytos formos priimamos iki šių metų gegužės 1 d.

ANTRAS BŪDAS: Jeigu naudojatės internetine bankininkyste, galite užpildyti ir išsiųsti 2 proc. formą FR0512 internetu:

  • Įeikite į savo internetinį banką ir pasirinkite elektroninį deklaravimą.Tada bankas Jums atidarys Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę.
  • Atidarę užpildykite formą FR0512, v.2. Visos instrukcijos išsamiai paaiškintos.
    Duomenys apie organizaciją, kurių prireiks: PASAULIO KYBARTIEČIŲ DRAUGIJA J. Basanavičiaus g. 44, Kybartai LT-70405, juridinio asmens kodas 301240791 (banko duomenų pildyti nereikia).

Svarbu žinoti:

  • Jeigu pildote metinę pajamų deklaraciją, 2 proc. prašymą reikėtų atiduoti kartu su ja.
  • Jeigu 2 proc. skiriate ne vienai, o kelioms organizacijoms, svarbu, kad užpildytumėte apie jas vienoje prašymo formoje.
  • Jeigu Jūsų prašymuose bus klaidų, VMI jums grąžins formą pataisymui ir iki einamųjų metų liepos 1 dienos. Jūs dar galėsite užpildyti patikslintą formą.

Tapk PKD nariu

Pagrindinė informacija

PKD nariu gali būti kiekvienas, kuriam rūpi Kybartai, draugija tik galimybė daryti didesnius darbus, surasti palaikančius ir padedančius

Kodėl verta būti PKD nariu?

Bus galimybė balsuoti dėl svarbiausių Kybartams ir draugijai svarbių klausimų, galėsite pareikšti savo nuomonę, siūlyti idėjas, gausite naujausią informaciją apie draugijos veiklą.

Forma

PRASYMAS PRIIMTI I PKD


Senųjų Kybartų nuotraukų paroda – kreipimasis į kybartiečius

2019 m. gruodžio 22 d. sueis 100 metų, kai KYBARTAI, pagal pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos savivaldybių įstatymą, tapo MIESTU. Norime, kad vienas iš būsimų šventinių akcentų, pradedant 2016 metais, būtų Kybartų Algimanto Kezio galerijoje rengiamos SENŲJŲ KYBARTŲ NUOTRAUKŲ PARODOS. Žinoma, tik su Jūsų pagalba!

Jau kuris laikas šioje galerijoje pagarbiai saugome nuotraukų stendus su „Prarastųjų Kybartų“ vaizdais. Būtų nuostabu, jei galėtume papildyti ne tik šią kolekcijos dalį, bet ir sukaupti pokarinių Kybartų gyvenimo istorinius atspindžius. Tikimės, jog kybartiečiai – nesvarbu, kur gyventų, Lietuvoj ar užsieny – išgirdę apie šį projektą geranoriškai mus parems: pasidalins įdomiomis jų darbą, buitį ar laisvalaikį atspindinčiomis nuotraukomis.

Kiekvienai Jūsų dovanojamai nuotraukai reikalinga ir „gimimo metrika“: ant atskiro lapo surašyti kada, kur, kokia proga, kieno fotografuota, jei yra žmonių veidų, tai – kokie jų vardai ir pavardės. Labai svarbu ir dovanotojo vardas bei pavardė.

Ir Senųjų Kybartų, ir Pirmosios Nepriklausomybės laikų, ir pokario gyvenimą Kybartuose atspindinčias nuotraukas galite atnešti į Kybartų paštą Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narei Jolitai Ramanauskienei (tinkamai nuskenuosime) arba siųskite adresu: PKD A. Kezio galerijai, J. Basanavičiaus g. 9, Kybartai. Laukiame senųjų nuotraukų kokybiškų kopijų ir el. paštu: kybartieciai@gmail.com.

Skubėkime dalintis veringomis Kybartų praeities gyvenimo akimirkomis, kol jų dar neapgaubė užmaršties dulkės! Juk visa tai – bendra mūsų istorija, kurią niekas kitas, tiktai mes, galim perduoti ateities kartoms!

Iš anksto dėkinga 

Pasaulio kybartiečių draugijos valdyba


Dainomis apie gimtąją Lietuvą suskambėjusi popietė

Apie Pasaulio kybartiečių draugijos renginį A. Kezio galerijoje nebuvo jokių skelbimų – tik žinutė „Santakos“ laikraštyje. Ją perskaitę į popietę ir susirinko garbaus amžiaus kybartiečiai.

Į renginį mūsų pakviesti atvyko Vilkaviškio šauliai. Jų vadas Algimantas Šeronas atsivežė savo naujagimį“ – muzikinį albumą „Lietuvai“. Kartu atvyko solistai ir muzikantai. Pradėdama renginį sakiau, kad turime išsklaidyti visą rudeninį rūką ir visi kartu padaryti šventę tokią, kad liktų pamalonintos širdys, kad grįžę įspūdžiais galėtume pasidalyti su kaimynais.

Susipažinome su A. Šerono liūdnomis ir linksmomis gyvenimo istorijomis, jo neblėstančiu jaunatvišku polėkiu, meile muzikai, dainai, žmonėms, Tėvynei.

Gražiai savo dainas padainavo Pasaulio kybartiečių draugijos „Senjoros“. Šaulių ansamblio uniformos, dainos ir muzika galerijoje kūrė saugią ir jaukią atmosferą. Melodijoms apie Lietuvą, rodės, niekad nebus pabaigos. Dainos ir muzika dar valandėlę skambėjo ir prie kuklaus vaišių stalo.

Irena BACEVIČIENĖ
Pasaulio kybartiečių draugijos narė

Antano JOTAUTO nuotr. Popietėje dainavo šaulių ansamblis ir kybartiečių „Senjoros“.

Publikuota: „Santaka“, 2015-11-27.


Istorija – nuotraukose

Pasaulio kybartiečių draugijos narė Irena Bacevičienė, žvelgdama į 50 metų senumo Kybartų choro nuotrauką, sako, kad tai jau tampa istorine vertybe, primenančia šio miesto gyvenimą ir žmones.

Kybartų pašto antrame aukšte, draugijos įkurtoje Algimanto Kezio galerijoje, nuotraukų stendai „Prarastieji Kybartai“ pasakoja apie senesniuosius, prieškario, laikus. Manoma, jog galerijoje būtų galima skirti vietos ir pokario metų miesto gyvenimo atspindžiams.

Ne vieno kybartiečio albume tikriausiai rasis į istoriją nueinančio laiko iliustracijų.

Įdomesnėmis, darbą, laisvalaikį ir buitį atspindinčiomis, nuotraukomis būtų galima pasidalyti su visais.

„Jei nepasirūpinsime dabar, vėliau nebeturėsime ką parodyti savo anūkams ir proanūkiams“, – mano I. Bacevičienė.

Moteris sako pastebėjusi, su kokiu susidomėjimu ir džiaugsmu, atradus pažįstamų veidų, apžiūrinėjamas futbolo klubui „Sveikata“ skirtas nuotraukų stendas.

Beje, „Sveikata“ kitais metais minės jau 100 metų savo gyvavimo sukaktį, tad būtų gražu ir šį stendą papildyti naujomis nuotraukomis.

Pokario metų gyvenimą Kybartuose atspindinčias nuotrauka galima pristatyti į paštą Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narei Jolitai Ramanauskienei.

„Santakos“ inf.

Nuotr. iš Aldonos MURINIENĖS asmeninio albumo. Kybartai – dainininkų ir muzikantų miestas. 1965 metais Kybartų chore dainavo aštuoniasdešimt žmonių, jam vadovavo Šulskis.

Publikuota: „Santaka“, 2015-11-21.


Pagerbėme ir aplankėme savo kraštiečius

Kilnūs tikslai

Grupelė Pasaulio kybartiečių draugijos bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių spalio 16 d. lankydamasi Vilniuje turėjo du kilnius tikslus: aplankyti sostinėje besigydančią kybartietę, rajono tremtinių vadovę Daliją Agotą Karkienę ir dalyvauti garbaus kraštiečio fotomenininko Algimanto Kezio palaikų perlaidojime.

Netikėtai gavome galimybę apsilankyti ir Vilniaus universitete. Likus laiko iki šv. Mišių, į savo mokslo tvirtovę mus pakvietė Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys prof. Romas Baronas.

Palydėjome į Menininkų kalnelį

11 val. Šv. Jonų bažnyčioje prasidėjo iškilmingos šv. Mišios, skirtos A. Keziui – keliauninkui, „besidalinusiam atrasto grožio džiaugsmu“. Be mūsų, jose dalyvavo ir daugiau rajono atstovų: Vištyčio ir Kybartų seniūnai Bronislavas Polita bei Romas Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Rymantas Vaičaitis.

Mišias aukoję kunigai jėzuitai Antanas Saulaitis ir Gediminas Kijauskas (beje, mūsų kraštietis nuo Bartninkų, 1944 m. emigravęs į Vakarus ir dar jaunystėje susibičiuliavęs su A. Keziu) prisiminė velionį kaip užkrečiančio kūrybingumo kupiną, visad linksmą ir maloniai bendravusį žmogų.

Po šv. Mišių už A. Kezio sielą garsųjį mūsų kraštietį kaip nepamainomą unikalios šviesos skleidėją JAV viešintiems lietuviams prisiminė istorikas Egidijus Aleksandravičius. Kaip fotografijos meistrą, fiksavusį didmiesčių grožį ir juose slypinčią grėsmę, minėjo fotomenininkas Algimantas Kunčius. Kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas iškėlė A. Kezį kaip retų filmų apie unikalias išeivijos asmenybes režisierių.

Prisiminimais apie Kezių šeimos gyvenimo kelią nuo pat vaikystės išsamiai dalijosi menininko sesuo Danutė Kezytė-Wolosenko. Ji su vyru išpildė paskutinį Algimanto norą amžino poilsio sugrįžti į Lietuvą. Bažnyčioje buvo parengta ir Kezių šeimos gyvenimą liudijančių nuotraukų bei knygų ekspozicija.

Po šv. Mišių urną su A Kezio palaikais išlydėjome į Antakalnio kapines, Menininkų kalnelį.

Norime pasidžiaugti, kad D. Kezytė-Wolosenko per savo trumpą viešnagę Lietuvoje rado laiko atvykti ir į Kybartus. Ji apžiūrėjo Algimanto Kezio galeriją, susitiko su Pasaulio kybartiečių draugijos atstovais, Kybartų miesto ir gimnazijos vadovais, prašydama prisiminti ne tik Algimanto, bet ir brolio Romo bei sesers Aldonos, gimusių Vištytyje, o pradžios mokslus ėjusių Kybartuose, nuopelnus Lietuvai.

Užsienio reikalų ministerijoje buvo atidaryta Algimanto Kezio fotografijos darbų paroda. Parodos pristatyme dalyvavo ir fotomenininko sesuo Danutė Kezytė-Wolosenko.

Pasveikinome besigydančią bičiulę

Po pietų jau buvome laukiamos Šv. Roko ligoninėje Vilniuje. Palatoje susiradome mūsų bičiulę – aktyviąją kybartietę Daliją Agotą Karkienę. Visi persikėlėme į svečiams skirtą kambarėlį ir ligonę pasveikinome su 70 metų jubiliejumi, kurį ji minėjo šiomis dienomis. Gera ir pakili nuotaika neblėso Dalijos veide. Atvežtą Vilkaviškio rajono savivaldybės mero Algirdo Neiberkos padėkos raštą D. A. Karkienė vertino ir džiaugėsi kaip geriausiu vaistu sveikstant.

Simboliškai iššovę šampaną ir sugiedoję „Ilgiausių metų“, po valandėlės bendravimo turėjome atsisveikinti. Dalijai dar likę tęsti gydymo kursą, tad mes prižadėjome ją vėl aplankyti.

Irena BACEVIČIENĖ
Pasaulio kybartiečių draugijos narė

Romo BARONO nuotr. Pagarbos ir susikaupimo akimirka Menininkų kalnelyje, Algimanto Kezio amžino poilsio vietoje. Su chrizantemų puokšte – Danutė Kezytė-Wolosenko.

Santaka_20151024_Kezys2
Šv. Jonų bažnyčioje buvo aukotos šv. Minis už Algimanto Kezio sielą.

Santaka_20151024_Karkiene
Autorės nuotr. Ligoninėje esančią Daliją Agotą Karkienę pradžiugino bendražygių apsilankymas.

Publikuota: „Santaka“, 2015-10-24.


Gatvės pavadinimas – žmonių rankose

Šiuo metu svarstoma, ar 70 metų turėję Čarlzo Darvino gatvę Kybartai pasiruošę atsisakyti niekuo su jų miestu nesusijusio pavadinimo.

Į seniūniją dėl gatvės pervadinimo, tiksliau – senojo Bažnyčios pavadinimo grąžinimo, kreipėsi Pasaulio kybartiečių draugija.

Pasak jos narių, pagal šimtmečiais susiklosčiusią tradiciją Lietuvos miestuose ir miesteliuose gatvės, einančios pro konfesijų maldos namus, buvo vadinamos jų vardais. Šios tradicijos iki Antrojo pasaulinio karo buvo laikomasi ir Kybartuose.

Štai 1870 m. pastačius sinagogą pro ją ėjusi gatvė vadinosi Sinagogos gatve. Tiesa, dabar ji išnykusi ir dalį buvusios teritorijos užima prekybos centras „Maxima“.

Po to, kai 1928 m. katalikų parapija čia pastatė bažnyčią, pro šventovę einanti gatvė gavo Bažnyčios pavadinimą. Taip ji buvo vadinama iki 1945 m.

Sovietmečiu buvo „perkrikštytos“ net 22 miesto gatvės. Siekiant atsikratyti Bažnyčios vardo, gatvė buvo sujungta su tuometine Žvalgų gatve ir pavadinta net menkiausios sąsajos su Kybartais neturinčio anglų gamtininko, organizmų evoliucijos teorijos kūrėjo Č. Darvino vardu.

„Tikimės, kad seniūnui ir Kybartų miesto visuomenei pakaks ryžto atskirti buvusiąją Bažnyčios gatvės dalį nuo Žvalgų gatvės ir abiem dalims bus grąžinti istoriniai vardai“, – savo kreipimesi rašo pasaulio kybartiečiai.

Tiesa, draugija buvusiai Žvalgų gatvės daliai siūlo istoriškai labiau tinkamą Daugėlaičių vardą. Mat ji driekiasi per 1536 m. karalienės Bonos įkurtą Daugėlaičių kaimą, kurio didžioji dalis dabar yra atsidūrusi Kybartų miesto ribose.

Pasak seniūno R. Šunoko, gatvės pavadinimą pakeisti įmanoma. Tam reikia paruošti motyvuotą, reikalingumą įrodantį dokumentą ir pateikti jį patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai. Bet visų pirma būtina atsiklausti kybartiečių nuomonės, o ypač tų, kurie gyvena Č. Darvino gatvėje. Mat pavadinimo keitimas labiausiai palies būtent juos: teks keisti nuosavybės dokumentus, registracijos vietas, sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir patirti kitokių nepatogumų.

Seniūnijos darbuotojai norėdami išsiaiškinti, ar kybartiečiai pasiryžę dėl miesto istorijos aukoti savo laiką ir pinigus, kviečia miestiečius ateiti, skambinti, rašyti ir pareikšti savo nuomonę.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Pro bažnyčią vedanti gatvė jau 70 metų „nešioja“ su Kybartais niekuo nesusijusio gamtininko pavardę.

Publikuota: „Santaka“, 2012-09-12.



Lietuvybės žiburys Amerikoje

Pasaulio kybartiečių draugija A. Kezio galerijoje surengė popietę, skirtą iš Kybartų kilusiam Algirdui Jeronimui Landsbergiui atminti, pakviesdama jos dalyvius į kelionę po žymaus rašytojo gyvenimą ir kūrybą.

Nuo Kybartų iki Amerikos

Apibūdinti visas sritis, kuriose reiškėsi ir dirbo Kybartuose gimęs bei Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs Algirdas Jeronimas Landsbergis (1924–2004), nėra lengva dėl jų gausybės. Kraštietis Lietuvoje ir pasaulyje žinomas kaip vienas iš nedaugelio išeivių rašytojų, rašiusių anglų ir lietuvių kalbomis bei sukaupusių gausų kūrybinį derlių.

Nors rašytojo šeima išbandė gyvenimą ne tik Kybartuose, bet ir Seredžiuje, Ariogaloje, Birštone, Kaune, tačiau savo gimtąjį miestą išeivis minėdavo nuolatos. Todėl būtent Kybartuose ir buvo surengta popietė šiam kraštiečiui atminti.

Dalyvavo artimieji iš JAV

Pasaulio kybartiečių draugijos suorganizuotu susitikimu labai pasidžiaugė iš JAV atvykę ir renginyje dalyvavę artimieji – rašytojo brolis Algimantas Landsbergis su sūnumi Liudu ir žmona Terese Landsbergiene. Pastaroji viešnia dėkojo kybartiečiams už parodytą dėmesį bei pagarbą ir didelio susidomėjimo sulaukusį leidinį „Archyvai: kelionė į Algimanto Landsbergio kelionę“.

Šią knygą kybartiečiams pristatė jos autorė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Jai pačiai yra tekę bendrauti su rašytoju, o beveik visas A. J. Landsbergio archyvinis rinkinys yra Maironio lietuvių literatūros muziejuje. V. Babonaitė-Paplauskienė išsamiai papasakojo apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą.

Brangino Lietuvos vardą

Pasak knygos autorės, humanitarinių mokslų profesoriaus A. J. Landsbergio asmenybė jau nuo jaunystės išsiskyrė veiklumu, talentu ir potraukiu literatūrai, kultūrai bei visuomeninei veiklai. 1941–1943 m. būsimasis rašytojas Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką, o 1944 m. šeimai pasitraukus į Vakarus studijas baigė Vokietijoje, kur vėliau dėstė vokiečių bei anglų kalbas. 1949 metais jis išvyko į JAV.

Gyvenimo sunkumai ir permainos Lietuvoje, Vokietijoje bei Amerikoje tik užgrūdino jauną rašytoją, todėl jam nebuvo sunku rasti bendraminčių, įsilieti į kūrėjų gretas ir savo entuziazmu užkrėsti kitus.

A. J. Landsbergiui visuomet buvo brangi gimtinė. Lietuvos vardą jis minėjo ne tik kūriniuose, bet ir savo veikloje, keliaudamas ir skaitydamas paskaitas. Jis buvo literatūros kritikas, „Laisvosios Europos“ radijo žurnalistas, Tarptautinio PEN klubo Lietuvių skyriaus išeivijoje ilgametis pirmininkas, daugelio leidinių bendradarbis, redakcinės kolegijos narys, atsakingasis redaktorius. A. J. Landsbergį žavėjo pasaulio pažinimas, jis aktyviai domėjosi mokslo, literatūros, teatro naujovėmis. Tam puikiai pasitarnavo jo mokamos šešios užsienio kalbos.

Kūryba įvertinta premijomis

Vieni iš ryškiausių A. J. Landsbergio darbų – tai romanas „Kelionė“, už kurį jam buvo paskirta „Draugo“ romano premija, novelių rinkiniai „Ilgoji naktis“ ir „Muzika įžengiant į neregėtus miestus“. Už pastarąją knygą kūrėjui skirta Lietuvių rašytojų draugijos premija. Atskiromis knygomis išleistos ir jo pjesės. A. J. Landsbergio kūriniai buvo verčiami į įvairias kalbas, pjesės statomos tiek Lietuvos, tiek kitų šalių teatro scenose.

Už nuopelnus Lietuvai A. J. Landsbergis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

Jauki ir turininga popietė

Popietėje Kybartuose dalyvavęs Kauno dramos teatro aktorius Petras Venslovas pasidalijo mintimis apie potyrius, kuriuos išgyveno vaidindamas A. J. Landsbergio dramoje „Penki stulpai turgaus aikštėje“. Beje, ji buvo išversta net į septynias kalbas ir pastatyta ne viename teatre.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas pripažino, kad popietė suteikė daug žinių apie garsų kraštietį, ir pasidžiaugė Pasaulio kybartiečių draugijos siekiu prisiminti tokius žmones, pristatyti juos dabartinei kybartiečių kartai.

Malonią atmosferą literatūrinės popietės dalyviams sukūrė Pasaulio kybartiečių draugijos ansamblio „Senjoros“ (vad. Irma Menčinskienė) pasirodymas.

Greta ALIŠAUSKAITĖ

DSC_0039

Autorės nuotr. Popietėje Kybartuose dalyvavo (iš kairės) Kauno dramos teatro aktorius Petras Venslovas, A. ir A. J. Landsbergių pusbrolis Zigmas Kriaunevičius, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė, brolis Algimantas Landsbergis su žmona Terese bei Pasaulio kybartiečių draugijos narys vilnietis Leonas Narbutis.

Publikuota: „Santaka“, 2015-09-19.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian