Organizacijos

Poeziją papildėme dainomis

Pasaulio kybartiečių draugijos moterų vokalinis ansamblis buvo pakviestas į Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos rengiamą tradicinę vieno eilėraščio šventę „Lygiadienio giesmė“. Šiemet ji buvo jubiliejinė – 20-oji.

Salomėjos Nėries namai-memorialinis muziejus Palemone prisipildė gerumo auros ir pačių gražiausių eilių. Čia spinduliavo pagarbos vienų kitiems jausmas. Skaitomuose eilėraščiuose pagarbiausi žodžiai buvo skirti Tėvynei, žmogui, meilei, gamtai.

Tokiose šventėse mes su poetais esame bendraminčiai – jie rašo, mes dainuojame jų sukurtus posmus. Ta artuma labai sujungė viso renginio programą.

Tarp kitų kūrėjų sutikome ir savo kraštietį, Marijampolės literatų klubo „Sietynas“ vadovą Ričardą Jurgelevičių, kuris mums padovanojo savo kūrybos knygelių.

Šventėje dalyvavo kūrėjų iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Daug prasmingos kūrybos paskaityta – kai kurie žodžiai mintyse neišblės. Kad ir Juozo Čičirkos eilutės: „Mes būkim žeme, iš kurios išauga / Tautos taikos ir laisvės medis naujas. / Tegul jį laisto ir tegul jį saugo / Kiekvieno meilė, o kai reiks – ir kraujas!“

Eilių skaitymą keitė dainos. Kad tai buvo nuostabi šventė, pasakys tas, kuris ten pabuvo!

Irena BACEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-26.


Netekome žymaus pasaulio kybartiečio

IN MEMORIAM

Ketvirtadienį mirė žurnalistas Romas Sakadolskis, ilgus metus dirbęs JAV radijo stotyje „Amerikos balsas“. 68 m. R. Sakadolskis mirė ketvirtadienio rytą Niujorko ligoninėje.

R. Sakadolskis turėjo tamprių sąsajų su mūsų kraštu, buvo Pasaulio kybartiečių draugijos narys, vienas iš šios draugijos steigėjų. Jo tėvai iki 1944 metų gyveno Kybartuose, iš kur pasitraukė kartu su paskutiniais karo pabėgėliais.

– Gimiau Vokietijoje, apgriautame Fuldos mieste, amerikiečių karo ligoninėje. Tėvai ten atsidūrė pabėgėlių stovykloje, Lietuvą palikę iš Kybartų važiuojančiu paskutiniu traukiniu, antrą kartą artėjant bolševikų frontui. Jie iš tėvynės pasitraukė laikinai. Lietuvos praradimą išgyveno ne tiek tada, kai išvyko, bet kai suprato, jog geležinė uždanga visam laikui atskyrė juos nuo tėvynės. Reikėjo tvarkyti gyvenimą… Dauguma karo pabėgėlių, tarp jų ir mūsų šeima, pasuko į Ameriką, – taip apie savo šaknis yra pasakojęs pats R. Sakadolskis.

R. Sakadolskis buvo žurnalistas, radijo kompanijos „Amerikos balsas“ lietuvių redakcijos Vašingtone bendradarbis, nuo 1977 m. – Vidurio Vakarų biuro Čikagoje reporteris, lietuviškų laidų vedėjas, nuo 1994 m. – „Amerikos balso“ žurnalistas, 1977–1979 m. buvo leidinio „Pasaulio lietuvis“ redakcijos narys. Atvykęs į Lietuvą dėstė Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose, 2006-2009 m. buvo LRT tarybos narys. R. Sakadolskis gimė 1947 m. gegužės 31 d. 1974 m. baigė Merilendo universitetą. Ketvirtadienį paskelbta, kad R. Sakadolskiui už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą skirtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.

„Santakos“ info


Pasaulio kybartiečių draugijos planuose – muziejus ir biblioteka

Neseniai įvykusiame kasmetiniame Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) visuotiniame susirinkime buvo aptarti būsimi darbai, išrinkta nauja valdyba bei jos pirmininkas.

Dažniau bendraus

Buvusį draugijos vadovą Rymantą Vaičaitį pakeitė prieš kelerius metus prie šios organizacijos vairo jau stovėjęs Leonas Narbutis. Naujasis draugijos pirmininkas jai vadovauti turėtų artimiausius trejus metus.

PKD valdybą nuo šiol sudarys Rymantas Vaičaitis, Ramūnas Valiokas, Romas Baronas, Violeta Mickevičiūtė, Greta Ališauskaitė, Jolanta Janulaitytė, Jolita Ramanauskienė ir Rimas Sabaliauskas.

„Dauguma valdybos narių – ne vietiniai, todėl matytis galime ne taip dažnai, kaip norėtume. Dėl šios priežasties stringa ir kai kurie mūsų darbai. Nuo šiol nusprendėme, kad daugiau bendrausime internetu. Kartą per mėnesį ar du rengsime vaizdo konferencijas“, – sakė L. Narbutis.

Planuose – muziejus

PKD nariai aptarė muziejaus steigimo Kybartuose klausimą. Šiuo reikalu jie glaudžiai bendradarbiauja su seniūnija, rajono valdžios atstovais. Rajono meras Algirdas Neiberka yra pažadėjęs, kad Kybartų muziejaus reikalai bus sprendžiami tuo pat metu, kai paaiškės Vilkaviškio krašto muziejaus ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro jungimo klausimas.

„Šiuo metu yra sudaryta speciali darbo grupė, kuri turi artimiausiu metu pateikti tam tikras išvadas dėl planuojamo Vilkaviškio krašto muziejaus ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro sujungimo. Kiek žinau, muziejų norima kurti ne tik Kybartuose, tad žiūrėsime, gal visas šias įstaigas bus galima padaryti naujo darinio, esančio Paežeriuose, padaliniais. Ieškosime geriausių variantų“, – sakė A. Neiberka.

L. Narbutis pabrėžė, kad Kybartų muziejui tikrai netrūktų eksponatų. Daug vertingos medžiagos yra palikta išeivijos fonduose. Ypač gausus fotomenininko Algimanto Kezio bei žurnalisto Edvardo Šulaičio palikimas.

„Aišku, kurį laiką muziejinę veiklą galima vystyti ir A. Kezio galerijoje, bet naujos patalpos vis tiek yra reikalingos. Tai būtų ne tik galimybė kybartiečiams plačiau susipažinti su savo krašto istorija, bet ir taptų turistų traukos centru“, – pabrėžė L. Narbutis.

Sąlygos – apgailėtinos

Vienas iš PKD veiklos prioritetų – Kybartų bibliotekos perkėlimas į kitas, labiau pritaikytas, patalpas. Šiuo metu ji glaudžiasi kultūros centre, tačiau sąlygos čia – apgailėtinos.

Jau dešimtmetį Savivaldybėje vyksta įvairios diskusijos šiuo klausimu, tačiau nieko konkrečiai nedaroma. Kybartiečius neretai ima pavydas, žiūrint į kaimyninio Virbalio biblioteką, kuri neseniai gavo erdvias, šiltas ir visas būtinas sąlygas atitinkančias patalpas.

„Aš pats esu buvęs dabartinėje bibliotekoje ir žinau, kad sąlygos ten – ne pačios geriausios. Ieškosime būdų, kaip išspręsti šią problemą. Lygiai tokios pat prastos būklės yra ir Vilkaviškio biblioteka. Turime ir daugiau panašių problemų rajone, tačiau dėl lėšų stygiaus negalime visko imti ir iškart sutvarkyti“, – apgailestavo A. Neiberka.

Leidžia knygas

Susirinkime buvo pristatyta buvusio Kybartų mokytojo, Muitinės muziejaus Vilniuje įkūrėjo Vytauto Jakelaičio knyga „Iš Paprūsės“. Tai – ne vienintelis PKD iniciatyva išleistas leidinys.

„Mūsų pasididžiavimas – prieš keletą metų išleisti beveik visą istoriją apie miestą papasakojantys „Kybartai“. Pernai išleidome Ričardo Janušausko atsiminimų knygą „Žalieji Kybartų vaizdeliai“. Ateityje mūsų draugija taip pat ketina užsiimti knygų apie Kybartus leidyba. Prie viso to labai daug prisideda mūsų narė Violeta Mickevičiūtė“, – sakė L. Narbutis.

Organizacija didžiuojasi ir moterų vokaliniu ansambliu „Senjoros“, vadovaujamu Irenos Bacevičienės. Anot PKD pirmininko, jame koncertuojančios atlikėjos žavi ne tik savo veikla, bet ir optimizmu, požiūriu į gyvenimą.

Sena problema

Susirinkime neliko neaptarta ir viena iš opiausių PKD problemų. Galima net teigti, jog būtent jos sprendinių ieškojimas ir padėjo pamatus draugijos įsikūrimui 2007 m. Tai – pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 38, išsaugojimas.

Šiuo metu laukiama atsakymo iš Kultūros ministerijos dėl PKD teiktos paraiškos skirti lėšų minėtam pastatui konservuoti. Draugijos nariai yra atidarę specialią banko sąskaitą, į kurią galima pervesti pinigų, skirtų pastatui išsaugoti. Šiuo metu jau surinkta per 4000 eurų. Pirmiausia norima pakeisti pastato stogą ir sutvirtinti sienas. Labiausiai procesą stabdo tai, kad pastatas priklauso net aštuoniems savininkams, keleto jų net nežinoma buvimo vieta.

Šimtmečio paminėjimo planai

Aptartas ir artėjantis Kybartų 100-mečio minėjimas 2019 metais bei šia proga planuojami renginiai. Kybartiečiai jau dabar raginami pasidalyti jų darbą, laisvalaikį ar buitį atspindinčiomis nuotraukomis. Jos bus panaudotos rengiant senųjų Kybartų fotografijų parodą.

Senųjų Kybartų, pirmosios Nepriklausomybės laikų ir pokario gyvenimą Kybartuose atspindinčias nuotraukas galima atnešti į Kybartų paštą Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narei Jolitai Ramanauskienei arba atsiųsti adresu: PKD A. Kezio galerija, J. Basanavičiaus g. 9, Kybartai. Nuotraukų kopijas taip pat galima siųsti el. paštu kybartieciai@gmail.com.

Renginių ciklo, skirto miesto šimtmečiui, metu nebus pamirštos ir kybartiečių menininkų darbų parodos. Ketinama įgyvendinti paminklo, jau nugriauto caro laikų medinio namuko buvusioje vietoje, pastatymo idėją.

Vienas iš artimiausių PKD planų – „Metų kybartiečio“ nominacijos žymens įteikimas. Šiemet nominuotas Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas Donatas Ziegoraitis. Žymuo bus įteiktas vasario 12 d. per Vilniuje vyksiantį „Kybartų“ orkestro koncertą.

Pasigenda dėmesio

„Kybartai turi daug iškilių žmonių, nusipelniusių įvertinimo ir pagarbos. Gaila, kad kartais šio krašto žmonės pasigenda valdžios dėmesio. Dažniausiai viskas koncentruojama Vilkaviškyje, o Kybartai lieka primiršti“, – apgailestavo L. Narbutis.

Rajono meras A. Neiberka nebuvo linkęs sutikti su šiuo teiginiu.

„Natūralu, kad daugiau lėšų koncentruojama rajono centre. Juk čia esančius objektus ar vykstančius renginius lanko ir kybartiečiai. Vis dėlto Kybartams taip pat skiriame daug dėmesio. Ten lygiai taip pat tvarkomos miesto gatvės, poilsio erdvės. Kybartus taip pat pasieks nemažai lėšų iš Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio tikslinių teritorijų fondo“, – teigė rajono vadovas.

Andrius GRYGELAITIS

Romo BARONO nuotr. Leonas Narbutis po kelerių metų pertraukos vėl išrinktas draugijos pirmininku.

Santaka_20160206_Senjoros
Draugijos pasididžiavimas – moterų vokalinis ansamblis „Senjoros“.

Publikuota: „Santaka“, 2016-02-06.


Sprendė, kur panaudoti ES fondų pinigus

Ketvirtadienį į Kybartų bendruomenės namus rinkosi vietiniai žmonės, kurie turėjo nuspręsti, kur panaudoti iš ES fondų „ateinančias“ lėšas miesto infrastruktūrai gerinti. Nors kybartiečiai į tokią sueigą rinkosi jau antrą kartą, diskusijų šia tema netrūko. Vis dėlto pavyko priimti bendrus sprendimus.

Iki 2020 metų Kybartai turėtų panaudoti apie 1 mln. eurų savo infrastruktūrai gerinti. Tad susirinkę bendruomenės nariai, seniūnaičiai, Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai ir seniūnas Romas Šunokas nusistatė prioritetus, kas miestui reikalingiausia.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistė Milda Vaičaitienė paaiškino, ką leidžiama daryti už šiuos pinigus, o ko – ne.

Naudojantis jau minėtomis lėšomis nebus leidžiama tvarkyti pastatų išorės, o viduje bus galima remontuoti tas patalpas, kurios anksčiau buvo nenaudojamos ir kurios bus pritaikytos visuomenės reikmėms, taip pat galima statyti naujus statinius. Vienas iš programos prioritetų – naujų darbo vietų sukūrimas. Kybartiečiai atsižvelgė ir į dar daug kitų dalykų, kuriais vadovautasi priimant sprendimą.

Nuomonių ir norų buvo įvairių: kad miestui labiau reikalingas apvažiavimas, kad reikia iš centro iškelti „terminalą“, netgi reikia įrengti turgavietę, kur nemokamai galėtų prekiauti pensinio amžiaus žmonės. Grandioziniams planams milijono eurų būtų per mažai, juolab kad miesto apvažiavimas jau yra suplanuotas ir laukiama lėšų, kurias gauti, be abejo, užtruks.

Pasitarus, pasiginčijus ir išklausius visų argumentų, nuspręsta, jog miestui reikalingi keturi dalykai: viešasis tualetas, suremontuotas kultūros centras, jaunimo pramogų parkas ir Tarybų bei Eitkūnų gatvių rekonstrukcija. Kybartiečiai savo mieste planuoja statyti metalinį konteinerinį viešąjį tualetą, kurio nesugebėtų nuniokoti vandalai. Tokie statiniai jau stovi ne tik didžiuosiuose, bet ir kai kuriuose mažesniuose šalies miestuose. Tad problemų dėl priežiūros neturėtų kilti ir Kybartams.

Šis sprendimas, pasirašytas dalyvavusių visuomeninių organizacijų atstovų, bus atiduotas Kybartų seniūnui R. Šunokui. Jis paruoš dokumentą ir pateiks rajono Savivaldybės tarybai, o ši ir spręs tolesnį kybartiečių norų likimą.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“. 2016-02-06.


Tradicinės premijos – buvusioms mokinėms

Trims buvusioms Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtinėms įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio premijos. Jas gavo Rūta Dailidavičiūtė, Samanta Linkevičiūtė ir Gerda Šalčiūnaitė.

Puoselėja lietuvybę

Šios premijos buvusiems gimnazijos auklėtiniams skiriamos nuo 2001 metų. Jos atitenka tiems mokiniams, kurie studijuoja verslo, ekonomikos ir panašias specialybes. Viena iš privalomų sąlygų – būti nusipelniusiems lietuvybei, jos puoselėjimui.

Per visus premijos skyrimo metus kybartiečiams buvo išdalyta 8908 dolerių suma. Šiais metais R. Dailidavičiūtė, S. Linkevičiūtė ir G. Šalčiūnaitė lygiomis dalimis pasidalijo 1193 dolerius. Premijas merginoms įteikė Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys, buvęs šios organizacijos pirmininkas Leonas Narbutis. Jis ne tik pasveikino premijos laureates, bet ir trumpai papasakojo apie Lietuvių fondo veiklą.

Prieš 52 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose keturių daktarų įkurtas fondas buvo skirtas lietuvybei išlaikyti už Lietuvos ribų. Iš pradžių fonde buvo tik 20 tūkst. dolerių. Laikui bėgant prie šio fondo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė jo sąskaitą banke. Šiandien joje yra sukaupta daugiau nei 38 milijonai dolerių. Kasmet iš susikaupusių palūkanų finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta apie 760 tūkst. dolerių.

„Kasmet Lietuvių fondas skiria paramą įvairiems projektams, kurie puoselėja ir plėtoja lietuvių švietimą, kultūrą bei veiklą išeivijoje, padeda gyvenant toli nuo tėvynės išsaugoti lietuvių kalbą ir tradicijas. Didžiausias prioritetas skirstant paramą yra lituanistinis švietimas, tačiau be fondo paramos vargu ar išsilaikytų lietuviški centrai, jaunimo stovyklos. Parama skiriama ir laikraščiams, žurnalams, radijui, remiami tokie renginiai, kaip dainų ar šokių šventės, teatro festivaliai išeivijoje ir kt. Dažnai tik dėl Lietuvių fondo paramos mažesnėse tautiečių susitelkimo vietose įmanoma surengti kultūrinius renginius. Daugiausiai projektų įgyvendinama JAV, tačiau neužmirštami išeivijos lietuviai, gyvenantys ir kitose šalyse. Remiami ir kai kurie projektai Lietuvoje“, – pasakojo L. Narbutis.

Ateitis – Lietuvoje

Premiją gavusi G. Šalčiūnaitė šiuo metu Vilniaus ISM vadybos ir ekonomikos universitete studijuoja verslo vadybą ir analitiką. Mergina labai džiaugiasi pasirinkta specialybe ir žada ateitį sieti būtent su ja. S. Linkevičiūtė Kauno Aleksandro Stulginskio universitete kremta žemės ūkio verslo vadybos žinias. Įdomu tai, kad už merginos mokslus moka Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Jos yra įsipareigojusios Samantai surasti darbą, vos tik ši baigs savo studijas. Vienintelė iš trejetuko Lietuvoje nestudijuoja R. Dailidavičiūtė. Ji Londono Grinvičo universitete mokosi tarptautinio verslo ir prancūzų kalbos. Nors šiuo metu Rūta žinių siekia toli nuo Lietuvos, baigusi studijas žada grįžti į gimtinę ir būtent čia kurti savo ateitį. Apie tolimesnį gyvenimą Lietuvoje galvoja ir kitos dvi premijos laureatės.

Visos merginos dar besimokydamos Kristijono Donelaičio gimnazijoje buvo labai aktyvios, gerai mokėsi, dalyvavo užklasinėje veikloje. Gavusios premijas, jos tvirtino, jog tai įpareigoja dar labiau tobulėti ir siekti savo tikslų.

„Ypač smagu, kad šios premijos iniciatoriai gyvena ne Lietuvoje, o už jos ribų. Tai rodo, kaip jie myli savo gimtąjį kraštą, jo žmones, nori sukurti gražesnę ateitį būsimoms kartoms“, – sakė R. Dailidavičiūtė.

Laureates taip pat sveikino Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narė Jolita Ramanauskienė. Ji merginoms padovanojo savo atstovaujamos organizacijos išleistas knygas. Jaunosioms kybartietėms sėkmės linkėjo Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, keletas šios įstaigos pedagogų.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Leonas Narbutis (viduryje) bei Saulius Spangevičius premijos laureatėms (iš kairės) Samantai Linkevičiūtei, Rūtai Dailidavičiūtei bei Gerdai Šalčiūnaitei linkėjo sėkmės tolimesniame jų gyvenimo kelyje.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-09.


2% PKD veiklai paremti

Gerbiami ir mieli PKD nariai ir mūsų draugai,

kadangi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos suteikia mums galimybę 2 procentais paremti, tarp kitų subjektų, ir visuomenines organizacijas, norime Jūsų paprašyti, jei dar nesate apsisprendę, kad prisimintumėte ir Pasaulio kybartiečių draugiją mokėdami 2015 metų pajamų mokestį. Tai paramos teikimo būdas, nereikalaujantis iš Jūsų papildomų materialinių išlaidų, bet, kita vertus, šis Draugijos narių ir jos draugų 2 procentų finansinis įnašas į Draugijos iždą tikrai prisidės prie mūsų Miesto kultūrinio paveldo puoselėjimo ir jo išsaugojimo.

Su Jūsų pagalba Pasaulio kybartiečių draugija jau yra išleidusi keturias knygas, skirtas Kybartams – tai tik vienas iš mūsų užsibrėžtų tikslų, kurį mes vykdome.
Dabar mūsų laukia dar didesni darbai: esame įsteigę Algimanto Kezio galeriją ir tikime, jog tai – konkreti užuomazga Kybartų muziejaus idėjos realizavimui. Jau esame pradėję kaupti archyvinę medžiagą, skirtą Kybartams, ir tikimės, kad Jums ir Vilkaviškio savivaldybei padedant šis Pasaulio kybartiečių draugijos kultūrinis iššūkis artimoje ateityje Kybartuose bus įgyvendintas.

Čia, gerbiamieji kybartiečiai, tik dalis mūsų veiklos, kuri, be abejo, neapsieina be išlaidų (reikia pastebėti, kad Draugijos valdybos nariai tiesiogines išlaidas organizacijos veikloje susimoka patys).

O ką galime pasakyti apie mūsų Draugiją? Tai visi tie, kuriems yra svarbūs gimtieji, arba vaikystės, Kybartai – su įsirėžusiais atmintyje vaizdais ir prisiminimais… Juk mes – „kybartiniai“ ir tuo galime didžiuotis!

Tad ir šiais metais (juk dar ne per vėlu) kviečiame visus Lietuvos piliečius, neabejingus Pasaulio kybartiečių draugijos veiklai, skirti 2 procentus nuo savo pajamų mokesčio. Formą paramai galite pateikti iki gegužės 1 dienos.

Sekmės ir gero ūpo
PKD pirmininkas Leonas Narbutis


PIRMAS BŪDAS: Atsisiųskite iš Valstybės mokesčių inspekcijos internetinės svetainės www.vmi.lt formą fr0512 versija 02 ir ją atsispausdinkite.

  • Formos viršuje spausdintinėmis raidėmis įrašykite savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, el. paštą ir telefoną.
  • Formos apačioje įrašykite pildymo datą, pažymėkite, kad forma yra pirminė, pažymėkite mokestinį laikotarpį ir nurodykite kiek procentų skiriate organizacijai. Įrašykite organizacijos duomenis: PASAULIO KYBARTIEČIŲ DRAUGIJA J. BASANAVIČIAUS G. 44, KYBARTAI LT-70405.juridinio asmens kodas – formoje įvardinta kaip „Paramos gavėjo identifikacijos numeris“: 301240791 (Banko duomenų pildyti nereikia).
  • Formos apačioje pasirašykite ir parašykite savo vardą ir pavardę.
  • Įdėkite formą į paprastą voką ir užklijuokite, o ant užklijavimo vietos pasirašykite.
  • Užklijuotą voką pristatykite į VMI.
    Užpildytos formos priimamos iki šių metų gegužės 1 d.

ANTRAS BŪDAS: Jeigu naudojatės internetine bankininkyste, galite užpildyti ir išsiųsti 2 proc. formą FR0512 internetu:

  • Įeikite į savo internetinį banką ir pasirinkite elektroninį deklaravimą.Tada bankas Jums atidarys Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę.
  • Atidarę užpildykite formą FR0512, v.2. Visos instrukcijos išsamiai paaiškintos.
    Duomenys apie organizaciją, kurių prireiks: PASAULIO KYBARTIEČIŲ DRAUGIJA J. Basanavičiaus g. 44, Kybartai LT-70405, juridinio asmens kodas 301240791 (banko duomenų pildyti nereikia).

Svarbu žinoti:

  • Jeigu pildote metinę pajamų deklaraciją, 2 proc. prašymą reikėtų atiduoti kartu su ja.
  • Jeigu 2 proc. skiriate ne vienai, o kelioms organizacijoms, svarbu, kad užpildytumėte apie jas vienoje prašymo formoje.
  • Jeigu Jūsų prašymuose bus klaidų, VMI jums grąžins formą pataisymui ir iki einamųjų metų liepos 1 dienos. Jūs dar galėsite užpildyti patikslintą formą.

Tapk PKD nariu

Pagrindinė informacija

PKD nariu gali būti kiekvienas, kuriam rūpi Kybartai, draugija tik galimybė daryti didesnius darbus, surasti palaikančius ir padedančius

Kodėl verta būti PKD nariu?

Bus galimybė balsuoti dėl svarbiausių Kybartams ir draugijai svarbių klausimų, galėsite pareikšti savo nuomonę, siūlyti idėjas, gausite naujausią informaciją apie draugijos veiklą.

Forma

PRASYMAS PRIIMTI I PKD


Senųjų Kybartų nuotraukų paroda – kreipimasis į kybartiečius

2019 m. gruodžio 22 d. sueis 100 metų, kai KYBARTAI, pagal pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos savivaldybių įstatymą, tapo MIESTU. Norime, kad vienas iš būsimų šventinių akcentų, pradedant 2016 metais, būtų Kybartų Algimanto Kezio galerijoje rengiamos SENŲJŲ KYBARTŲ NUOTRAUKŲ PARODOS. Žinoma, tik su Jūsų pagalba!

Jau kuris laikas šioje galerijoje pagarbiai saugome nuotraukų stendus su „Prarastųjų Kybartų“ vaizdais. Būtų nuostabu, jei galėtume papildyti ne tik šią kolekcijos dalį, bet ir sukaupti pokarinių Kybartų gyvenimo istorinius atspindžius. Tikimės, jog kybartiečiai – nesvarbu, kur gyventų, Lietuvoj ar užsieny – išgirdę apie šį projektą geranoriškai mus parems: pasidalins įdomiomis jų darbą, buitį ar laisvalaikį atspindinčiomis nuotraukomis.

Kiekvienai Jūsų dovanojamai nuotraukai reikalinga ir „gimimo metrika“: ant atskiro lapo surašyti kada, kur, kokia proga, kieno fotografuota, jei yra žmonių veidų, tai – kokie jų vardai ir pavardės. Labai svarbu ir dovanotojo vardas bei pavardė.

Ir Senųjų Kybartų, ir Pirmosios Nepriklausomybės laikų, ir pokario gyvenimą Kybartuose atspindinčias nuotraukas galite atnešti į Kybartų paštą Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narei Jolitai Ramanauskienei (tinkamai nuskenuosime) arba siųskite adresu: PKD A. Kezio galerijai, J. Basanavičiaus g. 9, Kybartai. Laukiame senųjų nuotraukų kokybiškų kopijų ir el. paštu: kybartieciai@gmail.com.

Skubėkime dalintis veringomis Kybartų praeities gyvenimo akimirkomis, kol jų dar neapgaubė užmaršties dulkės! Juk visa tai – bendra mūsų istorija, kurią niekas kitas, tiktai mes, galim perduoti ateities kartoms!

Iš anksto dėkinga 

Pasaulio kybartiečių draugijos valdyba


Dainomis apie gimtąją Lietuvą suskambėjusi popietė

Apie Pasaulio kybartiečių draugijos renginį A. Kezio galerijoje nebuvo jokių skelbimų – tik žinutė „Santakos“ laikraštyje. Ją perskaitę į popietę ir susirinko garbaus amžiaus kybartiečiai.

Į renginį mūsų pakviesti atvyko Vilkaviškio šauliai. Jų vadas Algimantas Šeronas atsivežė savo naujagimį“ – muzikinį albumą „Lietuvai“. Kartu atvyko solistai ir muzikantai. Pradėdama renginį sakiau, kad turime išsklaidyti visą rudeninį rūką ir visi kartu padaryti šventę tokią, kad liktų pamalonintos širdys, kad grįžę įspūdžiais galėtume pasidalyti su kaimynais.

Susipažinome su A. Šerono liūdnomis ir linksmomis gyvenimo istorijomis, jo neblėstančiu jaunatvišku polėkiu, meile muzikai, dainai, žmonėms, Tėvynei.

Gražiai savo dainas padainavo Pasaulio kybartiečių draugijos „Senjoros“. Šaulių ansamblio uniformos, dainos ir muzika galerijoje kūrė saugią ir jaukią atmosferą. Melodijoms apie Lietuvą, rodės, niekad nebus pabaigos. Dainos ir muzika dar valandėlę skambėjo ir prie kuklaus vaišių stalo.

Irena BACEVIČIENĖ
Pasaulio kybartiečių draugijos narė

Antano JOTAUTO nuotr. Popietėje dainavo šaulių ansamblis ir kybartiečių „Senjoros“.

Publikuota: „Santaka“, 2015-11-27.


Istorija – nuotraukose

Pasaulio kybartiečių draugijos narė Irena Bacevičienė, žvelgdama į 50 metų senumo Kybartų choro nuotrauką, sako, kad tai jau tampa istorine vertybe, primenančia šio miesto gyvenimą ir žmones.

Kybartų pašto antrame aukšte, draugijos įkurtoje Algimanto Kezio galerijoje, nuotraukų stendai „Prarastieji Kybartai“ pasakoja apie senesniuosius, prieškario, laikus. Manoma, jog galerijoje būtų galima skirti vietos ir pokario metų miesto gyvenimo atspindžiams.

Ne vieno kybartiečio albume tikriausiai rasis į istoriją nueinančio laiko iliustracijų.

Įdomesnėmis, darbą, laisvalaikį ir buitį atspindinčiomis, nuotraukomis būtų galima pasidalyti su visais.

„Jei nepasirūpinsime dabar, vėliau nebeturėsime ką parodyti savo anūkams ir proanūkiams“, – mano I. Bacevičienė.

Moteris sako pastebėjusi, su kokiu susidomėjimu ir džiaugsmu, atradus pažįstamų veidų, apžiūrinėjamas futbolo klubui „Sveikata“ skirtas nuotraukų stendas.

Beje, „Sveikata“ kitais metais minės jau 100 metų savo gyvavimo sukaktį, tad būtų gražu ir šį stendą papildyti naujomis nuotraukomis.

Pokario metų gyvenimą Kybartuose atspindinčias nuotrauka galima pristatyti į paštą Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narei Jolitai Ramanauskienei.

„Santakos“ inf.

Nuotr. iš Aldonos MURINIENĖS asmeninio albumo. Kybartai – dainininkų ir muzikantų miestas. 1965 metais Kybartų chore dainavo aštuoniasdešimt žmonių, jam vadovavo Šulskis.

Publikuota: „Santaka“, 2015-11-21.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian