Pasaulio kybartiečių draugija

Kybartų skauduliams sutvarkyti reikia pinigų

Neatsakingas vieno žmogaus poelgis sukėlė rimtų rūpesčių ne tik visiems namo gyventojams, bet ir daugiabučius administruojančiai bendrovei. Kas turėtų sumokėti už patirtus nuostolius ir skirti lėšų namo remontui, kol neprasidėjo šalčiai, neaišku.

Žalos neatlygins

„Santakoje“ rašėme apie rugsėjo 29 d. nelaimę Kybartuose, kai viename Darvino gatvės daugiabutyje sprogus dujoms visiškai sudegė butas, o sprogimo banga išvertė kelių tos pačios laiptinės butų duris, išdaužė langus, išklibino neseniai renovuoto daugiabučio balkonų, sienų konstrukcijas, o skrieję daiktai apdaužė kieme stovėjusius automobilius.

Sprogimo priežasčiai nustatyti policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau jis kol kas nebaigtas. Visgi surinkti duomenys leidžia manyti, kad pasitvirtins pirminė versija: buto gyventojas pats nupjovė prie viryklės prijungto dujotiekio žarnelę ir sukėlė sprogimą. Jei ši versija pasitvirtins ir baigus ikiteisminį tyrimą, niekas padarytos žalos neatlygins, nes pats kaltininkas, praėjus kelioms dienoms po nelaimės, dėl kūno nudegimų mirė.

Teoriškai, civilinį ieškinį būtų galima pareikšti kaltininko turto paveldėtojams, tačiau pastarasis nieko vertingo neturėjo – pats gyveno sūnaus, augusio globos namuose ir būstą įsigijusio už našlaičio įsikūrimo pašalpą, bute, kurį ir nuniokojo ugnis. Taigi tikėtis, kad padaryta žala bus atlyginta, ko gero, naivu.

Įvertins ekspertai

Daugiabučius Kybartuose administruojančios UAB „Kybartų darna“ vadovas Egidijus Ausiejus pripažino, kad minėtas namas – didžiausias administratorių skaudulys. Netrukus prasidės žiema, o išdužę butų ir laiptinių langai tik „užkamšyti“. Laiptinėse į paketinių langų rėmus įstatytas skaidrus polikarbonatas, o buto, kuriame įvyko sprogimas, langai užkalti fanera.

Tačiau tokios priemonės – tik laikinos. Tam, kad namas atitiktų energinio naudingumo reikalavimus ir mokėdami už šildymą nekentėtų visi jo gyventojai, langus bei balkonus būtina įstiklinti tokiomis medžiagomis, kaip numatyta renovacijos projekte.

Tačiau pinigų nenumatytiems darbams „Kybartų darna“ neturi. Patys gyventojai, kurie už namo renovaciją moka paskolą bankui, tikrai nenusiteikę ieškoti papildomų lėšų.

Egidijus Ausiejus sakė, kad didelį rūpestį kelia ne tik sprogimo išdaužyti langai, bet ir aprūkęs namo fasadas. Po sprogimo kilus gaisrui ugnies liežuviai vertėsi pro išdužusius langus, kaitino izoliacines namo sienų konstrukcijas.

– Baiminamės, kad ugnis nebūtų patirpdžiusi fasadą dengiantį putų polistireną, – nuogąstavimais dalijosi E. Ausiejus. – Dabar matome tik aprūkusį tinko sluoksnį, bet nežinome, kas dedasi po juo. Kad būtų įvertinta polistireno būklė, reikia kviesti ekspertus. Vien ekspertizė kainuos daugiau nei pusę tūkstančio eurų.

Galėjo įsitikinti

E. Ausiejus sakė, kad šioje situacijoje įžvelgia vienintelį pliusą – pasitvirtino, jog sienų šiltinimo medžiagos nėra degios, mat nuo tokios kaitros sienos aplink degantį langą būtų užsiliepsnojusios, o tai galėjo turėti labai skaudžių pasekmių. Grybštelėjus ugnies liežuviams liepsna galėjo nubėgti visu fasadu ir visiškai „nurengti“ namo „kailinius“, išpyškinti langus, sukelti gaisrus kituose butuose.

– Kai tvirtinome investicinius renovacijos projektus, iš gyventojų dažnai girdėdavau priekaištų, kad izoliacinė medžiaga neva labai degi ir kad kilus gaisrui supleškės visas daugiabutis, – aiškino E. Ausiejus. – Aš rodydavau medžiagų sertifikatus, tačiau skeptikai nelabai jais tikėjo. Dabar turėjome progos įsitikinti, kad šiltinti naudojamos medžiagos tikrai nedegios ir atitinka sertifikatus.

Kol kas orai dar palankūs ir šaltis pro laikinus langus nesiveržia. Tačiau problemą reikia spręsti kuo skubiau, nes šalčiai gali užeiti bet kuriuo momentu. E. Ausiejus jau kreipėsi į rajono Savivaldybę, kad skirtų lėšų daugiabučio namo remonto darbams. Tačiau kol kas net nežinia, kiek pinigų tam reikėtų.

Bandymai bliūkšta

Minėtas Darvino gatvės daugiabutis – ne vienintelis pastatas, dėl kurio galvą skauda „Kybartų darnos“ vadovui. J. Basanavičiaus g. 38-as namas, pripažintas paveldosaugos objektu, griūva tiesiog akyse, tačiau metai iš metų kalbos apie jo restauravimą ir lieka kalbomis. Lėšų statinio remontui ieškojo Pasaulio kybartiečių draugija, prieš 19 metų buvo parengtas namo atstatymo projektas, tačiau per tiek laiko darbai iš mirties taško nepajudėjo ir paveldo vertybėmis pripažintos architektūrinės detalės baigia subyrėti.

„Kybartų darna“ kreipėsi į Būsto energijos taupymo agentūrą ir tikėjosi gauti lėšų iš daugiabučių modernizavimui skirtų projektų, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Mat agentūra rengia projektus energijos taupymui, o ne namams, kurie praktiškai virtę griuvėsiais, atstatyti.

Ieško savininkų

Namo administratoriai surado banką ir investicinę bendrovę, kurie sutiktų duoti paskolą namo remontui. Tačiau skolintojai kelia aukštus reikalavimus būstų savininkams – jie turi būti pakankamai mokūs, kad galėtų sugrąžinti paskolą. Akivaizdu, kad griūvančio statinio savininkai to padaryti nepajėgūs.

E. Ausiejus pasakojo, kad neseniai suplazdėjo dar viena viltis – atsirado žmogus, kuris sutiktų perimti visus minėto namo butus savo nuosavybėn ir savo lėšomis suremontuotų istorinį pastatą. Tačiau dabar kilo rūpestis surasti visus butų savininkus, tarp kurių yra ir jau seniai bankrutavusių įmonių iš kitų miestų. Tad „Kybartų darna“ laukia atsakymo iš Registrų centro, kur rasti žmones ir įmones – oficialius griūvančio namo savininkus. E. Ausiejus viliasi, kad bent šis planas pasiseks.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Eglės MIČIULIENĖS nuotr. UAB „Kybartų darna“ vadovas Egidijus Ausiejus nerimauja, kas atlygins žalą už sprogimo nuniokotus butus.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-29.


Pasaulio kybartiečių draugija tęs tradicines veiklas ir imsis naujų iššūkių

Dvyliktus metus skaičiuojanti Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) visuotiniame narių susirinkime ne tik aptarė metų darbus bei planus, bet ir išsirinko naują pirmininką.

Kitas vadovas ir atnaujinta valdyba

Iš ilgamečio draugijos vedlio Leono Narbučio draugijos vairą perėmė edukologas profesorius Vytautas Šlapkauskas. Didelį indėlį į draugiją įnešęs L. Narbutis iš veiklos nepasitraukė. Jis papildė atsinaujinusios valdybos gretas. Į draugijos valdybą taip pat išrinkti Vilniaus universiteto profesorius Romas Baronas, verslininkas Rimas Sabaliauskas, ūkininkas Robertas Mickevičius, vilnietė Violeta Mickevičiūtė, Kybartų pašto skyriaus viršininkė Jolita Ramanauskienė ir naujienų portalo lrytas.lt žurnalistė Greta Ališauskaitė.

Po visą pasaulį pasklidusius kybartiečius vienijanti draugija ketina tęsti savo tradicines veiklas ir ruošiasi naujiems iššūkiams. Kaip susirinkime sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas, PKD ne vien darbais, bet ir idėjomis prisideda prie miesto gyvenimo.

„Sunku išmatuoti kultūrinį draugijos indėlį – jis praturtina Kybartus, įneša kitų spalvų. Dėl draugijos veiklos Kybartų vardas skamba ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto“, – sakė R. Šunokas.

Dalijasi istorine medžiaga

Šiemet PKD spėjo pakartotinai išleisti du atnaujintus leidinius: „Kybartai“ (autorius Albinas Vaitkevičius) ir Vytauto Jakelaičio atsiminimų knygą „Iš Paprūsės“.

Minint Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos bei futbolo klubo „Sveikata“ gyvavimo šimtmečius PKD parengė unikalią senųjų fotografijų parodą. Jaunesni ir išvykę svetur kybartiečiai apie miestą jau žino nedaug, retas yra girdėjęs apie anksčiau jame veikusias įstaigas, gyvenusias ir prie miesto augimo prisidėjusias asmenybes, todėl aplankę parodą ne vienas atranda Kybartus iš naujo.

Pasklaidyti sukauptą neįkainojamą PKD archyvą, po dalelę atkeliavusį iš žymiausių krašto gyventojų net iš už Atlanto, kiekvienas turi progą Algimanto Kezio galerijoje.

Ši tapo dar atviresnė ir gyvesnė, nes prijungus ją prie Kybartų kultūros centro, galerija pradėjo rūpintis kūrybingoji Andželika Micutienė. Ten jau suplanuotos viena kitą keisiančios kraštiečių darbų parodos, netrūks ir kitokios kultūrinės veiklos.

PKD ir toliau ketina užsiimti kultūrinių projektų inicijavimu ir įgyvendinimu, kadangi savo šaknų ieškančių žmonių daugėja ir, kaip sakė draugijos pirmininkas prof. V. Šlapkauskas, turime fiksuoti dabartį bei saugoti ją, nes tai taps istorija ateities kartoms. Pasak profesoriaus, žmonijos viltis yra kultūra, o žmogus be istorijos – niekas.

PKD suguldė istoriją bei kybartiečių gyvenimo akimirkas į keliolika leidinių, kuriuose save ir savus atpažins kraštiečiai. Visi leidiniai artimiausiu metu bus pasiekiami interneto platformoje.

Skatina gabius jaunuolius

Dėl gimtojo krašto iš skirtingų Lietuvos miestų susibūrusius draugijos narius vienija noras prisidėti, pasidalyti su kraštiečiais gerais darbais. Šiemet ketvirtą kartą įteiktos ir PKD mokslininkų fondo premijos Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniams. Šios idėjos iniciatorius prof. R. Baronas priminė, kad iš Kybartų kilęs ne vienas žymus mokslininkas, o šiemet dešimt jų prisidėjo prie mokinių rėmimo fondo.

Profesoriaus teigimu, dabartiniai mokiniai geba pelnyti apdovanojimus aukščiausio lygio konkursuose. Ir net ne po vieną, o po kelis, todėl jie verti paskatinimo bei palinkėjimo siekti mokslo aukštumų.

Derasi dėl istorinio statinio

Susirinkime pristatyta ir ilgus metus darbotvarkėje esančio sudegusio pastato J. Basanavičiaus g. 38 situacija. Draugija ir toliau aktyviai dirba dėl istorinio statinio. Prieš metus rūpintis juo buvo paskirtas namo administratorius – UAB „Kybartų darna“. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos su iki šiol susitarti niekaip negalėjusiais savininkais. Būtent dėl to strigo namo gelbėjimo darbai. Rezultatų tikimasi iš dar šį mėnesį vyksiančio susirinkimo, kuriame savo sprendimus žada pateikti daugelis savininkų. Šiuo metu pastato būklė yra avarinė ir itin pavojinga aplinkiniams. Kad ir kaip būtų, vilčių, jog šio statinio likimas, o sykiu ir vaizdas Kybartuose pasikeis, draugija nepraranda.

Greta ALIŠAUSKAITĖ

Rimantos BARONIENĖS nuotr. Naujasis Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas prof. Vytautas Šlapkauskas (trečias iš kairės) ir dalis valdybos narių: (iš kairės) Jolita Ramanauskienė, Rimas Sabaliauskas, Greta Ališauskaitė, Leonas Narbutis ir prof. Romas Baronas pasiryžę toliau dirbti dėl Kybartų.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-29.


Prie vairo stoja naujas vedlys

Dvyliktus metus skaičiuojanti Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) visuotiniame narių susirinkime ne tik aptarė metų darbus ir planus, bet ir atsinaujino.

Profesorius, edukologas Vytautas Šlapkauskas perėmė draugijos vairą iš ilgamečio pirmininko Leono Narbučio. Didelį indėlį į draugiją įnešęs L.Narbutis iš veiklos nepasitraukė ir papildė atsinaujinusios valdybos gretas.

Kartu su juo į draugijos valdybą išrinkti: Vilniaus universiteto profesorius Romas Baronas, verslininkas Rimas Sabaliauskas, ūkininkas Robertas Mickevičius, buvusi diktorė Violeta Mickevičiūtė, Kybartų pašto skyriaus viršininkė Jolita Ramanauskienė ir naujienų portalo lrytas.lt žurnalistė Greta Ališauskaitė.

Kybartiečius visame pasaulyje vienijanti draugija pratęsė savo tradicines veiklas bei telkiasi iššūkiams. Kaip susirinkime sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas, PKD ne vien darbais, bet ir idėjomis prisideda prie Kybartų gyvenimo.

„Sunku išmatuoti kultūrinį draugijos indėlį, jis praturtina Kybartus, įneša kitas spalvas. Kybartų vardas skamba ne tik Lietuvoje dėl jūsų veiklos, bet ir už Atlanto“, – sakė R.Šunokas.

Šiemet PKD spėjo pakartotinai išleisti du atnaujintus leidinius: „Kybartai“ ir Vytauto Jakelaičio atsiminimų knygą „Iš Paprūsės“. Minint Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos bei futbolo klubo „Sveikata“ gyvavimo100-mečius, PKD parengė unikalią senųjų Kybartų parodą.

Jaunesni ir išvykę svetur kybartiečiai sunkiai gali pažinti miestą, retas žino ir anksčiau ten veikusias įstaigas, gyvenusias ir prie miesto augimo prisidėjusias asmenybes, todėl aplankę parodą ne vienas atranda Kybartus iš naujo.

Pasklaidyti sukauptą neįkainojamą PKD archyvą, atkeliavusį iš žymiausių krašto gyventojų net iš už Atlanto, kiekvienas turi progą Algimanto Kezio galerijoje. Ji tapo dar atviresnė ir gyvesnė, kadangi prisijungus ją prie Kybartų kultūros centro, ja pradėjo rūpintis kūrybos nestokojanti Andželika Micutienė. Galerijoje jau suplanuotas viena kitą keisiančios kraštiečių darbų parodos, netruks ir kitokios kultūrinės veiklos.

Vardan gimto krašto iš skirtingų Lietuvos miestų susibūrusius draugijos narius vienija noras prisidėti, pasidalyti su kraštiečiais gerais darbais. Šiemet ketvirtą kartą įteiktos ir PKD mokslininkų fondo premijos Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniams. Šios idėjos iniciatorius R.Baronas priminė, kad iš Kybartų kilęs ne vienas žymus mokslininkas, šiemet dešimt jų ir prisidėjo prie mokinių rėmimo fondo.

VU profesoriaus teigimu, dabartiniai mokiniai geba pelnyti apdovanojimus aukščiausio lygio konkursuose ir net po kelis, todėl jie verti paskatinimo bei palinkėjimo siekti mokslo aukštumų.

Susirinkime pristatyta ir ilgus metus darbotvarkėje esančio sudegusio pastato J.Basanavičiaus g.38 situacija. Draugija ir toliau aktyviai dirba dėl istorinio pastato. Prieš metus rūpintis juo buvo paskirtas namo administratorius iš UAB „Kybartų darna“.

Šiuo metu vyksta intensyvios derybos su iki šiol susitarti niekaip negalėjusiais savininkais. Būtent dėl to strigo namo gelbėjimo darbai. Rezultatų tikimasi iš dar šį mėnesį vyksiančio susirinkimo, kuriame savo sprendimus žada pateikti daugelis savininkų. Šiuo metu pastato būklė yra avarinė ir itin pavojinga aplinkiniams.

Anaiptol, vilčių, kad tiek šio pastato likimas, tiek vaizdas Kybartuose pasikeis, draugija nepraranda. Draugija ir toliau ketina užsiimti kultūrinių projektų iniciavimu ir įgyvendinimu, kadangi savo šaknų ieškančių žmonių daugėja ir kaip sakė V.Šlapkauskas, turime fiksuoti dabartį bei saugoti tai, nes tai taps istorija ateitiems kartoms. Žmonijos viltis yra kultūra, o žmogus be istorijos – niekas.

PKD suguldė istorijos gabalus bei akimirkas į keliolika leidinių, kuriuose save ir savus atpažins kraštiečiai. Visi leidiniai jau artimiausiu metu bus ranka pasiekiami internetinėje platformoje ir gali dar prieš šventes papildyti jūsų lentynas.

Pasaulio kybartiečiai draugijos valdyba



Gabiausiems gimnazistams įteiktos premijos, padėkos ir dovanos

Tradiciškai Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokslo metai užbaigiami padėkojant tiems, kurie savo veikla įrodė, kad yra verti geriausiųjų vardo.

Geriausi per penkmetį

Ne pirmą kartą, pasibaigus mokslo metams, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė susirinko į šventę, kurioje apžvelgti nuveikti darbai, atiduota pagarba patiems geriausiems mokiniams bei juos ruošusiems pedagogams. Padėkos skirtos ne vien už puikius mokslo ar kitų sričių pasiekimus, bet ir už gerą pamokų lankymą. Šventėje taip pat paskelbtas gimnazijos Metų mokinys bei Metų klasė. Išskirtinio dėmesio sulaukė tie ugdytiniai, kuriems jau ketvirtą kartą įteiktos Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) mokslininkų fondo premijos.

„Šiais metais mūsų visų nuskintas derlius išties džiugina. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija reitingų lentelėje yra aukščiausiai per pastaruosius penkerius metus, o mūsų mokinių pasiekimai negali nežavėti. Tai buvo rekordiniai mokslo metai daugelyje sričių. Turime 54 mokinius ar jų kolektyvus, kurie pasiekė bent vieną prizinę vietą rajoninėse, regioninėse ar respublikinėse olimpiadose bei konkursuose. Didelis nuopelnas dėl šių laimėjimų tenka ir mokytojams. Šiemet net 21 mūsų pedagogas gali pasigirti išugdęs bent vieną prizininką. Būtent mokytojai stengiasi, ieško, randa ir siūlo mokiniams savo jėgas išbandyti platesniuose vandenyse“, – kalbėjo gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Ne po vieną laimėjimą

Ugdymo įstaigos vadovas dėkojo ir mokinių tėvams, kurie taip pat daug prisideda prie jaunuolių pasiekimų. Šiais metais Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniai net 57 kartus tapo įvairių konkursų bei olimpiadų prizininkais rajone, džiaugėsi keturiomis prizinėmis vietomis regione ir net 28-iomis – šalyje. Viena gimnazistė tapo tarptautinio konkurso laureate.

Daugiausiai laimėjimų – net 8 – šiemet iškovojo gimnazistas Deivydas Stankevičius. Vos vienu laimėjimu nuo jo atsiliko Ugnė Rickevičiūtė. Po keturias prizines vietas iškovojo Ieva Antanavičiūtė, Vilma Kokanskytė, Miglė Rickevičiūtė, Aiva Adomaitytė, Gabija Guntoriūtė bei Kamilė Kušlevičiūtė, po tris – Skaistė Vaitkevičiūtė, Skaistė Navickaitė bei Paulius Sabaliauskas.

Daugiausiai prizininkų įvairiuose konkursuose bei olimpiadose – net 20 – išugdė Asta Spangevičienė, 12 mokinių paruošė Nijolė Černauskienė, 8 – Dalia Viliušienė, 7 – Virginija Venckūnienė, 5 – Rima Lazdauskienė, po 4 – Janina Judickienė bei Alfonsas Juškevičius.

Visiems per mokslo metus pasižymėjusiems mokiniams bei juos ugdžiusiems pedagogams atiteko rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus, gimnazijos direktoriaus bei kitokio pobūdžio padėkos, taip pat įvairios dovanos. Keletas mokinių apdovanoti už tai, kad per visus mokslo metus nepraleido nė vienos pamokos. Puikiai jas lankė Lukas Lenkavičius, Egidijus Klimavičius, Ugnė Račilaitė bei Eglė Valaitytė. Verta paminėti, jog Eglė nė vienos pamokos nepraleido ir praėjusiais mokslo metais.

Piniginės premijos

Viena iš laukiamiausių renginio akimirkų buvo Metų mokinio nominacija. Nors tarp pretendenčių buvo U. Rickevičiūtė bei G. Guntoriūtė, šis titulas atiteko D. Stankevičiui.

Metų klasės apdovanojimas skirtas gimnazijos pirmokams ir jų vadovui Aurelijui Viliušui. Kaip sakė komisijos nariai, ši nominacija paskirta ne už gerus mokslo ar kitų sričių rezultatus, bet už klasės aktyvumą, iniciatyvumą, pilietiškumą bei vienybę.

Šventę vainikavo kybartiečių mokslininkų įsteigtų piniginių premijų įteikimo ceremonija geriausius rezultatus dalykinėse olimpiadose, konkursuose, mokslinėje, meninėje bei visuomeninėje veikloje parodžiusiems gimnazistams. Jas gavo D. Stankevičius, S. Vaitkevičiūtė, A. Adomaitytė, M. Rickevičiūtė bei jos sesuo U. Rickevičiūtė. Įdomu tai, kad premijas mokslininkai teikia ketvirtus metus ir visą tą laiką tarp laureatų buvo U. Rickevičiūtė.

Šiais metais pirmą kartą buvo skirta ir paskatinamoji premija. Ji atiteko Kybartų „Saulės“ progimnazijos pirmokui Mantui Želviui, kuris respublikinėje pradinių klasių mokinių mokslinėje konferencijoje-konkurse „STEAM virusas“ sukūrė robotą ir laimėjo antrąją vietą šalyje.

„Tikiuosi, jog ateityje premijas gavę mokiniai dar ne kartą mus džiugins savo pasiekimais, o vieną dieną patys prisidės prie fondo. Tuomet galėsime apdovanoti dar daugiau mokinių“, – kalbėjo PKD valdybos narys, Vilniaus universiteto prof. dr. Romas Baronas.

Būtent jo iniciatyva ir buvo sukurtas PKD mokslininkų fondas. Šiemet savo įnašais prie jo prisidėjo dešimt mokslo atstovų: R. Baronas, Nijolė Drazdienė, Ramutis Drazdys, Rūta Girdzijauskienė, Vytautas Iešmantavičius, Mindaugas Jurkynas, Arūnas Mickevičius, Vytautas Šlapkauskas, Ramūnas Valiokas bei Juozas Vyšniauskas. Visi jie – buvę Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos arba gimnazijos mokiniai.

Kartu su R. Baronu mokinius bei pedagogus sveikino PKD pirmininkas Leonas Narbutis, profesorius V. Šlapkauskas bei PKD valdybos narė Violeta Mickevičiūtė. Visi jie linkėjo nesustoti tobulėti, išlaikyti savo tapatybę, o gyvenime vadovautis tiek protu, tiek širdimi.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Didžioji dalis gimnazistų apdovanoti už pasiekimus akademinėje srityje.

Publikuota: „Santaka“, 2019-07-02.


„Namo į Lietuvą grįžtu kasmet“, – sako dešimtmetį už Atlanto gyvenantis kraštietis

Su kraštiečiu Mariumi VILEMAIČIU kalbamės apie gyvenimą emigracijoje, pilietybės išsaugojimo svarbą ir ryšius su gimtine.

– Mariau, papasakokite apie save, apie tai, kaip atsidūrėte JAV. Ką ligi tolei veikėte ir ką veikiate dabar?

– Esu gimęs, augęs ir iki kaulų smegenų kybartietis. Iki šiol dažnai prisistatydamas pasakau, kad buvo laikai, kai Lietuvoje buvo 3 geležinkelio stotys: Vilniaus, Kauno ir Kybartų. Žmona yra iš Alytaus, auginame du sūnus – dešimtmetį Tadą ir keturmetį Vytį. Studijavome Kaune, po studijų 10 metų gyvenome ir dirbome Vilniuje, o pastarąjį dešimtmetį – Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Save laikau profesiniu emigrantu, nes sprendimą persikelti gyventi kitur lėmė būtent noras plėstis savo profesinėje srityje, o finansai buvo tik veiksnys, paskatinęs apsispręsti. Tiek Lietuvoje, tiek JAV dirbu informacinių technologijų srityje. Tad persikėlus nelabai kas pasikeitė, išskyrus veiklos mastelius. Kaip juokauju, informacinėse technologijose ir kalbos stipriai mokėti nereikia. Juk kompiuterių pasaulyje galimi tik trys žodžiai: veikia, neveikia ir „viskas griūva“. Čia ne teisininko ar rašytojo darbas, kur reikia labai turtingos ir taisyklingos kalbos.

– Ar vietovėje, kurioje gyvenate, yra lietuvių bendruomenė, ar dalyvaujate jos veikloje?

– Gyvename Naujojo Džersio (New Jersey) valstijoje. Pati vieta yra labai patogi, nes už poros valandų kelionės automobiliu yra bent 4 lietuvių bendruomenės, kuriose buriasi tautiečiai. Tad galimybių pabūti lietuviškoje aplinkoje tikrai netrūksta, tiek dalyvaujant renginiuose, tiek su draugais, šeimomis pasėdint ramioje aplinkoje.

Taip pat dažnai dalyvauju įvairiose veiklose Lietuvoje. Pastaruosius porą metų labiausiai koncentravausi į švietimo sritį. Viena iš labiausiai pačiam patinkančių veiklų yra robotikos ir programavimo pamokos lituanistinėje mokykloje JAV. Jas telekonferencijos būdu veda gimnazistai iš Lietuvos.

– Kokia Jūsų nuomonė dėl dvigubos pilietybės? Kodėl išeiviams iš Lietuvos svarbu išsaugoti savo pilietybę?

– Aš pritariu pilietybės išsaugojimui. Ir ne tik dėl to, kad pats esu emigrantas. Turiu begalę argumentų ir faktų. Žinoma, labai daug jų (tiek už, tiek prieš) galima rasti masinės informacijos priemonėse. Tačiau noriu išskirti vieną argumentą, kuriam, mano manymu, yra skirta per mažai dėmesio. Tai emigrantų įtaka Lietuvos gyvenimui nuo pat XIX amžiaus.

Gyvenant JAV tenka domėtis emigracijos istorija, bendrauti tiek su ankstesnių emigracijos bangų atstovais, jų vaikais ar anūkais, tiek su lietuvių emigracijos istorijos žinovais. Nenustoju stebėtis, kodėl mes iki šiol tiek mažai žinome apie emigrantų įtaką Lietuvai nuo pat XIX amžiaus.

Žinoma, dažniausiai prisimenami asmenys yra Prezidentas Valdas Adamkus, buvęs krašto apsaugos ministras Jonas Kronkaitis, ambasadorius ir buvęs kandidatas į prezidentus Statys Lozoraitis ar partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kuris, beje, yra gimęs JAV, emigrantų šeimoje. Netgi krepšinio proveržis XX amžiaus pradžioje, pasirodo, vyko dėka emigrantų, sugrįžusių žaisti už Lietuvą.

Dažnai šia tema diskutuoju įvairiose aplinkose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Natūralu, kad yra skirtingų nuomonių, tačiau mane liūdina vienas dalykas – žinių ir informacijos trūkumas ne tik apie emigracijos istoriją, bet netgi ir apie artėjantį referendumą.

Pavyzdžiui, yra nemažai žmonių, kurie mano, jog šiuo referendumu siekiama suteikti pilietybę užsieniečiams. Ne. Šiuo referendumu sprendžiamas klausimas, ar leisti pilietybę išlaikyti tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iš tėvynės išvyko po Nepriklausomybes atkūrimo (1990 m.) ir įgijo kitos šalies pilietybę. Išvykusiesiems iki Nepriklausomybės atkūrimo ir taip yra suteikta teisė išlaikyti Lietuvos pilietybę.

– Kokią pilietybę turite Jūs, Jūsų šeimos nariai?

– Mūsų šeima vis dar turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Jaunesnysis sūnus, kuris yra gimęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, automatiškai turi ir JAV, ir Lietuvos pilietybę.

– Ar visi išeiviai, su kuriais bendraujate, pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą?

– Absoliuti dauguma. Kaip pagrindinę priežastį daugelis įvardija galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę mūsų vaikams. Mums, pirmos kartos emigrantams, jos netekimas nesumažins noro prisidėti prie savo šalies gyvenimo, nes mes esame gimę Lietuvoje ir tas prisirišimas išliks. Tačiau emigrantų vaikai, kurie auga užsienyje, neturėdami Lietuvos Respublikos piliečio paso, kur kas lengviau pamirš savo tėvų kraštą.

– Ar dvigubos pilietybės įteisinimas paskatintų po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius kažkada sugrįžti į tėvynę?

– Nemanau, kad pilietybės išsaugojimas sukels masinę emigrantų sugrįžimo bangą. Moksliškai yra paskaičiuota, kad tai gali padidinti emigrantų sugrįžimą 3–4 proc. Bet argi mes iš tiesų vertiname žmogaus naudą tik jo fiziniu buvimu Lietuvos teritorijoje?

Pradėkim nuo pačių „žemiškiausių“, lengviausiai paskaičiuojamų dalykų – piniginių pervedimų iš užsienio į Lietuvą. Jie yra milžiniški. Tačiau tai tik maža dalis to, ką mums reikėtų įvertinti. Vertėtų pagalvoti, kokią naudą turėtume su emigrantais užmezgę verslo pažintis, sudarę sandorius, gaudami pagalbą mokslo, kultūros ir meno srityse ar net diplomatinėje veikloje.

Įsivaizduokite, viena emigrantų šeima užaugina du vaikus, kurie susituokia, tai jau 6 piliečiai – žmonės, kurie gali potencialiai padėti Lietuvai minėtose srityse. O kur dar vaikų vaikai? O kur galimybės, kad jie vasaromis sugrįš į vasaros stovyklas ar atvirkščiai – pasikvies draugų iš Lietuvos vasaroti, praktikai ar stažuotėms JAV?

– Oponentai teigia, jog sprendimas dėl dvigubos pilietybės paremtas daugiau emocijomis, o ne argumentais, ir siūlo kaip ryšio su valstybe įprasminimo formą priimti „lietuvio pasą“, nors ir neturintį jokios teisinės galios, bet suteikiantį teisę supaprastinta tvarka susigrąžinti arba įgyti Lietuvos pilietybę. Ką Jūs manote apie tai?

– Mano nuomone, suteikus kažkokį tarpinį statusą, žmonėms būtų iškomunikuota, kad jie jau yra nebe tokie patys, kaip Lietuvoje gyvenantys. Emociškai žmogus pasijustų atskirtas.

Pateiksiu labai supaprastintą pavyzdį. Krepšinio komandos pagrindinės sudėties žaidėjams būtent tą dieną prasčiau sekasi kovoti, treneris nori į aikštelę išleisti atsarginį žaidėją. Kaip, Jūsų nuomone, jis sužaistų, jeigu išleidžiant būtų pasakytos dvi skirtingos frazės? Pirmoji: „Mums šiandien reikia tavo pagalbos, sužaisk, kaip moki.“ Antroji: „Eik sužaisti, vis tiek jau mūsų pagrindiniams nesiseka – blogiau nebus.“

– Jau daugiau kaip dešimtmetį gyvuoja Pasaulio kybartiečių draugija. Ar palaikote ryšius su ja?

– Žinoma, kad palaikau. Juk pats dalyvavau Pasaulio kybartiečių draugijos steigime, buvau pirmosios valdybos narys. Esu bendruomenių šalininkas ir iki šiol tikiu jų nauda, ypač mažesniuose miesteliuose, nes aktyvi bendruomenė gali daryti labai didelę įtaką visuomeniniam gyvenimui.

Kybartuose gyvuoja bent dvi didesnės bendruomenės ir dažnai manęs klausiama, kaip sekasi konkuruoti. Mano atsakymas paprastas: jos nė kiek nekonkuruoja, jos tiesiog viena kitą papildo. Niekada neteko pastebėti jokių veiklos trinties elementų tarp šių bendruomenių, o kalbantis su jų nariais vieni apie kitus atsiliepia tik teigiamai.

Pirmuosius kelerius metus gana aktyviai dalyvavau draugijos veikloje, tačiau pastaruoju metu prisidedu tik epizodiškai ir gerokai mažiau, nei norėtųsi. Pagrindinė to priežastis, kad nemažai laisvo laiko skiriu lietuviškai veiklai JAV.

– Ar dažnai grįžtate į Lietuvą?

– Namo grįžtame bent kartą per metus. Juk čia gyvena ne tik mūsų su žmona tėvai, bet nenutrūkęs ir artimas bendravimas su draugais, yra gan didelis ratas artimų pažįstamų.

Jau kelinti metai mūsų vyresnysis sūnus, kuriam tuoj bus 11 metų, išvyksta į Lietuvą keliomis savaitėmis anksčiau ir dalyvauja stovyklose arba gyvena kaime pas senelį. Maloniai nustebina tai, jog ten vaikas ne tik linksmai leidžia laiką su savo bendraamžiais, bet grįžęs į namus kiekvieną savaitgalį susiskambina su draugais iš Lietuvos ir kartu žaidžia žaidimus. Gal mums būtų sunku vertinti, kiek pagerėja sūnaus lietuvių kalbos žinios, nes mes ir taip šeimoje nuolatos bendraujame lietuviškai, tačiau išduoda vienas momentas: po atostogų Lietuvoje vaiko kalboje atsiranda draugų vartojamas žargonas ir to regiono akcentas ar netgi nauji frazeologizmai.

Dangyra APANAVIČIENĖ

Nuotr. iš asmeninio albumo. Simbolinis 100 metų jubiliejų švenčiančio Kybartų „Sveikatos“ futbolo klubo kamuolys pasiekė ne tik JAV gyvenantį Marių Vilemaitį, bet ir daugelį po pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių.

Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Ryšys su Lietuva Vilemaiciu šeimai labai svarbus. Nuotr. iš šeimos albumo

Publikuota: „Santaka“, 2019-05-10.


Algimanto Kezio galerija taps atviresnė lankytojams

Algimanto Kezio galerija oficialiai prisijungė prie Kybartų kultūros centro ir tapo jo filialu.

Sutartį pasirašė ilgametis Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) pirmininkas Leonas Narbutis ir Kybartų kultūros centro direktorė Asta Vencienė. Ji patikino, kad tai – tik šeimininkų pasikeitimas, nes jokių esminių pokyčių nebus. Algimanto Kezio galerijos veikla rūpinsis jau ne tik Kybartų kultūros centro, bet ir galerijos darbuotoja Andželika Micutienė.

Žymaus mūsų kraštiečio, išeivio, fotografo, JAV kultūros veikėjo Algimanto Kezio galerija Kybartuose buvo atidaryta prieš penkerius metus, balandžio 27 dieną, PKD patalpose. Tądien vyko ir pirmoji A. Kezio darbų paroda – eksponuotos originalios fotografijos, albumai. Šios galerijos įkūrimas buvo neabejotinai didelis žingsnis mažo miesto kultūriniame gyvenime. Be to, nuo 2007-ųjų gyvuojanti PKD surinko gausų istorinių, meninių eksponatų lobyną apie Kybartus, žymius kybartiečius ir, saugodama istorinį miesto atminimą, ketino steigti Kybartų miesto muziejų.

A. Micutienės teigimu, sukaupta vertinga medžiaga, knygos apie Kybartus, originalūs A. Kezio atvežti meno albumai taps prieinami visiems. Galerija bus atvira norintiesiems geriau pažinti miestą, taip pat tiems, kurie, turėdami įdomių reliktų apie Kybartus, gali prisidėti prie muziejaus plėtros.

„Mūsų siekiamybė – maksimaliai išnaudoti galerijos erdvę įvairiems kultūriniams renginiams, vaikų bei suaugusiųjų edukacijai. Kamerinė galerijos aplinka puikiai tinka parodoms, knygų pristatymams. Viliamės, jog pavyks atgaivinti muziejaus veiklą, pritraukti daugiau lankytojų, paskatinti aktyvesnį kybartiečių dalyvavimą galerijos veikloje. Kol kas Algimanto Kezio galerija susidomi atvykstančios ekskursijos, Amerikos lietuviai, iš užsienio sugrįžtantys kybartiečiai“, ‒ kalbėjo A. Micutienė.

Daugiau informacijos bus paskelbta Kybartų kultūros centro puslapyje www.kybartukc.lt. Dėl galerijos lankymo kreiptis tel. (8 342) 30 635.

Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ

Nuotr. PKD pirmininkas Leonas Narbutis ir Kybartų kultūros centro direktorė Asta Vencienė (abu sėdi) su miesto entuziastais seniūnu Romu Šunoku (iš kairės), Violeta Mickevičiūte, Andželika Micutiene ir Rymantu Vaičaičiu tikisi, kad gyvenimas galerijoje suaktyvės.

Publikuota: „Santaka“, 2019-04-05.


Tradicinės premijos – buvusiems gimnazistams

Keturiems buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio bei brolių Algimanto ir Romo Kezių vardinės premijos. Jas gavo Evelina Krečikaitė, Džineta Valinskaitė, Paulius Kuliešius bei Rytis Astrauskas.

Puoselėja lietuvybę

Lietuvių fondą 1962 metais įsteigė keletas JAV gyvenančių tautiečių, iš kurių didžioji dalis buvo medikai. Kaip pasakojo šio fondo įgaliotinis Lietuvoje, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis, įkurtas fondas buvo skirtas lietuvybei išlaikyti už Lietuvos ribų. Iš pradžių jame buvo tik 20 tūkst. dolerių.

Laikui bėgant prie fondo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė jo sąskaitą banke. Šiandien sukaupta daugiau nei 39 milijonai dolerių. Iš susikaupusių palūkanų kasmet finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta apie milijonas dolerių.

Lietuvių fonde įsteigta per 100 vardinių fondų, kurie steigėjų nurodymu remia įvairius lietuvybės projektus ir skiria stipendijas studentams.

Vienas iš tų „mažųjų“ fondų pavadintas mūsų kraštiečių A. ir R. Kezių vardu. Jų vardinė stipendija skiriama buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems universitetuose. Šio fondo premijas šiemet gavo E. Krečikaitė bei P. Kuliešius.

D. Valinskaitė ir R. Astrauskas džiaugėsi premija iš A. Karaičio vardinio fondo. Įprastai ši premija iš buvusio kraštiečio vardo fondo skiriama buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems ekonomikos ir verslo srityse.

Šiemet premiją buvusiems gimnazistams įteikė L. Narbutis, o juos sveikino įstaigos direktorius Saulius Spangevičius bei būrys gimnazijos pedagogų.

Ateitis – Lietuvoje

Kybartiečiai E. Krečikaitė, P. Kuliešius ir R. Astrauskas (dėl įtempto studijų grafiko D. Valinskaitė negalėjo atvykti atsiimti premijos) džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo, dėkojo premijų steigėjams bei juos pastebėjusiems buvusiems klasių vadovams. Būtent jie kasmet teikia premijos gavėjų kandidatūras.

„Nepaprastai smagu gauti šią premiją. Tai bus didelė paskata toliau sėkmingai mokytis ir nenuvilti tų, kas mane pastebėjo ir įvertino. Kauno technologijų universitete studijuoju informacines technologijas, tad už gautą stipendiją žadu pirkti naują kompiuterį“, – sakė P. Kuliešius.

Pirmame kurse studijuojantis vaikinas tikino, kad didžiausias jo noras baigus studijas būtų likti Lietuvoje bei susirasti darbą, kurį galėtų atlikti iš bet kurios vietos. Anot jo, būnant informacinių technologijų specialistu tai nesunkiai įmanoma. Be to, vaikinas jau turi panašios patirties – iš namų jis klientams kartais kuria įvairius muzikinius kūrinius.

Kita premijos gavėja Evelina taip pat teigė ateitį siejanti su Lietuva. Mergina šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja anglų filologiją.

„Iki pat dvyliktos klasės pabaigos buvau įsitikinusi, kad studijuoti ir gyventi norėčiau tik užsienyje. Net buvau įstojusi į universitetą Danijoje, tačiau paskutinę akimirką persigalvojau ir likau Lietuvoje. Dabar visiškai to nesigailiu. Vos pradėjusi studijuoti sužinojau, kad lingvistų ir kalbotyrininkų niekada nepakeis jokie kompiuteriai ar robotai, nes kalba – gyvas, besikeičiantis organizmas. Tai įkvėpė šiek tiek optimizmo“, – šypsojosi E. Krečikaitė.

Ji, kaip ir Paulius, į gimtuosius Kybartus grįžta dažnai. Abu jaunuoliai groja miesto pučiamųjų instrumentų orkestre.

„Apie šią premiją sužinojau per savo gimtadienį. Tai buvo didžiulė ir labai maloni staigmena. Šiuo metu Kauno technologijų universitete studijuoju finansus. Kol kas sekasi puikiai. Jaučiuosi įsėdęs į savo roges“, – teigė R. Astrauskas.

Jis, kaip ir kiti premijos laureatai, teigė ketinantis likti gyventi Lietuvoje, o dirbti labiausiai norėtų Lietuvos banke.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Premijų laureatus Paulių Kuliešių (antras iš kairės), Eveliną Krečikaitę ir Rytį Astrauską sveikino Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis (kairėje) bei gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.


Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių

Kybartuose jau daugiau nei dešimtmetį pagalbos laukiančiam istoriniam pastatui J. Basanavičiaus g. 38 bus paskirtas namo administratorius. Juo turės rūpintis UAB „Kybartų darna“.

Derinimo stadijoje

Apdegusio ir dėl savininkų nepriežiūros sunykusio, bet stebuklingai vis dar stovinčio statinio reikalams spręsti organizuotas jau ne vienas susirinkimas, tačiau realūs jo gelbėjimo darbai vis stringa. Paskutiniajame posėdyje, vykusiame spalio 19 d., vėl buvo svarstyta, kalbėta, ginčytasi ir nuspręsta visą atsakomybės naštą užkrauti… UAB „Kybartų darna“, paskiriant ją namo administratoriumi, atsakingu už visus teisinius ir namo aplinkos tvarkymo reikalus. Nors po susirinkimo praėjo beveik mėnuo, bendrovės direktorius apie šį sprendimą informuotas tik žodžiu. O laikas tiksi ne senojo pastato naudai.

„Santakos“ kalbintas Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas sakė, kad jo įsakymas dar derinimo su juristais stadijoje, nes reikia numatyti visus teisinius žingsnius. Mat paskirti administratorių tokios būklės pastatui nėra lengva. Atstovas skiriamas tik gyvenamiesiems namams, o šis akivaizdžiai toks nėra. Šiaip ar taip, „Kybartų darna“ minėtas pareigas turės prisiimti, nes, V. Gavėno nuomone, Savivaldybė turi užtikrinti žmonių saugumą, o šis objektas yra pavojingas. Vos tik gavusi administratoriaus įpareigojimus bendrovė turės imtis priemonių, kad pastatas nekeltų pavojaus praeiviams. Ar pastatyti stoginę, ar padorų užtvarą – spręsti turės greitai ir visa tai padaryti iš savo lėšų, o po to – išsiuntinėti sąskaitas statinio savininkams. Jiems neapmokėjus bus galima kreiptis į teismą.

Nugriauti neleidžia

Sprendimą paskirti administratorių priėmė susirinkę namo savininkai ir rajono Savivaldybės atstovai. Pasitarti dėl apgailėtinos būklės kultūros paveldo pastato susirinko nemažai žmonių, mat įspėjimai ir užklausimai jiems buvo išsiuntinėti raštu. Raštus namo savininkams išsiuntė ne tik Savivaldybė, bet ir Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio paveldosaugininkai. Tie, kurie susirinkime dalyvauti negalėjo, savo nuomonę išreiškė telefonu. Dauguma bendraturčių buvo nusiteikę savo dalis perleisti tam, kas pastatą sutvarkys, kad tik patiems nereikėtų investuoti. Su vienu savininku susisiekti nepavyko, o dar vienas veltui savo dalies atiduoti neketino, nes sakė, jog daug į ją investavęs.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas susidariusią padėtį įvardijo kaip tragišką ir ragino visus susitarti vardan žmonių saugumo, o jeigu jau kitaip neįmanoma, pastatą išbraukti iš kultūros vertybių registro ir tiesiog nugriauti, o ne laukti kol atsitiks nelaimė.

Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjos Violetos Kasperavičiūtės teigimu, statinys yra įtrauktas į vertybių registrą, taigi valstybės saugomas ir griauti jo jokiu būdu nevalia. Juolab kad pagrindinės vertingosios savybės yra išlikusios, todėl naikinti jo teisinės apsaugos nėra pagrindo. Vedėjos nuomone, pastato savininkai turėtų gelbėti vertybę. Pasak V. Kasperavičiūtės, didesni reikalavimai būtų pagrindiniam fasadui, o likusioms sienoms – tiktai atstatyti jų tūrį. Tačiau jei savininkai priimtų sprendimą pastatą griauti ir prašyti jį išbraukti iš kultūros paveldo objektų sąrašo, jie privalėtų prašyti iš naujo įvertinti jo techninę būklę. Kreiptis reikėtų jau į Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių vertinimo tarybą, veikiančią Vilniuje, kurią įstatymai įgalioja tokius sprendimus priimti arba nepriimti.

Namo savininkai nesusitaria

Daugiau nei dešimtmetį pastatu besirūpinusios Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) pirmininkas Leonas Narbutis tvirtino, kad draugija toliau materialiai stabdyti pastato griūtį yra neįgali ir tai viešai yra prisipažinusi jau prieš metus, nes kiek pajėgė, tiek į jo išsaugojimą investavo. Draugija išsaugoti pastatą nori, bet visos pastangos ir lėšų rinkimas kreipiantis į geranoriškus pasaulio kybartiečius parodė, jog jungtinės pastangos ir lėšos pastato būklei stabilizuoti yra per menkos. Pinigai surinkti ir yra laikomi atskiroje PKD sąskaitoje.

Savininkų pastangos susitarti per tiek metų buvo bergždžios ir atrodo, kad rasti bendros išeities jiems taip ir nepavyks. Todėl į situaciją tenka reaguoti Vilkaviškio rajono savivaldybei, kuri, pasirodo, jokios pastato dalies jau nebeturi – ją yra perleidusi privatiems asmenims.

Kaip sakė rajono meras Algirdas Neiberka, Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia Savivaldybei skirti pastato techninės priežiūros administratorių, todėl ir buvo nuspręsta tai padaryti. Pastarajam žingsniui nereikia atsiklausti savininkų nuomonės, sprendimą priima Savivaldybė, o administratorius turi juridinę galią visus vienodai priversti rūpintis objekto konservavimu bei saugumu. Iš nesirūpinančiųjų savo turtu teismo keliu bus galima pareikalauti apmokėti sąskaitas.

Tiek rajono Savivaldybė, tiek Pasaulio kybartiečių draugija neveiklumu kaltina Kultūros paveldo departamentą, kuris ne tik finansiškai neprisidėjo prie pastato išsaugojimo (į tai draugijos nariai dėjo didžiausias viltis), draudė jį paremontuoti paprastesniais būdais, bet ir nesikreipė į teismą, kad priverstų savo turtą susitvarkyti namo savininkus.

Pasak mero, kaip jau parodė situacija su Vištyčio malūnu, reikalai greitai pajuda, kai institucijos pradeda ieškoti teisinių kelių. A. Neiberka sakė, kad visa ši situacija taip pat pakeitė kai kurias Savivaldybės teikiamos paramos nukentėjusiesiems taisykles. Dabar Savivaldybė, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems nuo gaisro neperveda pinigų į sąskaitą, kaip buvo anksčiau, o taip pat ir Kybartų sudegusio pastato atveju, bet paramą teikia statybinėmis medžiagomis.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Prieš daugiau nei dešimtmetį sudegusio namo viduje dabar jau likęs tik oras, tačiau paveldosaugininkai vis tiek ragina išsaugoti bent jau fasadą.

Publikuota: „Santaka“, 2018-11-16.


Susitikime aptarti miestui aktualūs klausimai

Savivaldybėje apsilankę Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai su rajono vadovais aptarė du svarbius klausimus: dėl Pasaulio kybartiečių galerijos Kybartuose įkūrimo ir dėl avarinės būklės pastato, kuris dėl išskirtinės architektūros yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą, likimo.

Kalbėdamas apie Pasaulio kybartiečių galerijos Kybartuose įkūrimo galimybes Savivaldybės meras Algirdas Neiberka draugijos narius informavo, kad jau yra nuspręsta galeriją įkurti prie Kybartų kultūros centro. Tačiau tam reikia inicijuoti Kybartų kultūros centro veiklos nuostatų pakeitimus, į šios įstaigos funkcijas įtraukiant kultūrinio švietimo veiklą. Artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje ketinama pristatyti naujų Kybartų kultūros centro veiklos nuostatų projektą ir jį patvirtinti.

Susitikime Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl avarinės būklės pastato Kybartuose, J. Basanavičiaus gatvėje, likimo. Dalies šio statinio bendrasavininkė yra ir Pasaulio kybartiečių draugija. Pasak draugijos atstovų, siekdami išsaugoti pastatą per daugelį metų jie jau padarė viską, kas buvo jų galiose, tačiau dabar supranta, kad yra nebepajėgūs toliau tęsti šį sumanymą.

Dėl vientisumo, išsaugotos puošybos, Karaliaučiuje pagamintų metalinių žaliuzių krautuvėlių langams pastatas J. Basanavičiaus gatvėje įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Tačiau namą 2000 metais itin nuniokojo kilęs gaisras ir kai kurių jo patalpų savininkų neveiklumas. Šiuo metu pastatas yra tokios būklės, kad, regis, tuoj grius. Aplinkiniams jis kelia didelį pavojų. Tad namą reikia arba sutvarkyti, arba nugriauti, tačiau tam turi pritarti visi savininkai.

Šis klausimas ne kartą buvo svarstytas su patalpų savininkais, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Marijampolės teritorinio padalinio atstovais, tačiau prie vieningos nuomonės, kaip išsaugoti pastatą, taip ir nebuvo prieita.

Prastėjant pastato būklei, prieš keletą savaičių (rugpjūčio 29 d.) Savivaldybė raštu kreipėsi į visus patalpų savininkus dėl statinio nepriežiūros, nurodydama, kad nesiimant jokių veiksmų dėl patalpų avarinės grėsmės pašalinimo bus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir Savivaldybės administracija skirs baudas. Dėl statinio nepriežiūros neigiamai pasisakė ir Kultūros paveldo departamentas.

Savivaldybė nenusišalina nuo pagalbos sprendžiant šį klausimą, tačiau galutinis sprendimas – tik savininkų rankose.

Ieva ŠLIVINSKIENĖ

Autorės nuotr. Pasaulio kybartiečių draugijos atstovus Savivaldybėje priėmė rajono vadovai.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian