Sportas

  • 0

Šachmatų turnyras pritraukė daug įvairaus amžiaus dalyvių

Praeitą šeštadienį Kybartų bendruomenė į kalėdinį turnyrą sukvietė šachmatininkus iš Kybartų, Alvito, Virbalio, Vilkaviškio, Pilviškių. Dalyviai varžėsi dėl prizų, kuriuos įsteigė bendruomenės taryba.

Turnyre, vykusiame bendruomenės namuose, dalyvavo 30 įvairaus amžiaus žaidėjų. Pasak organizatorių, jaunieji šachmatininkai savo žaidimu nė kiek nenusileido suaugusiesiems. Varžybų prizininkai apdovanoti taurėmis, medaliais, diplomais, padėkos raštais, asmeninėmis dovanomis

Geriausiai sekėsi kybartiečiui Mindaugui Giedraičiui, kuris surinko 7 taškus ir tapo kalėdinio turnyro nugalėtoju. Antrą vietą užėmė vilkaviškietis Stasys Kružinauskas (5,5 tšk.). Trečioje vietoje liko Rokas Pauža, irgi surinkęs 5,5 taško. Ketvirtas buvo kybartietis Saulius Šlivinskas.

Tarp jauniausių žaidėjų geriausiai sekėsi Austėjai Murauskaitei. Mergaitė surinko 4,5 taško. Paulius Sabaliauskas, Arnas Bikauskas ir Alfredas Gedžius pelnė po 4 taškus.

Sportininkus sveikino ir apdovanojimus įteikė bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

– Mokslas įrodė, kad šachmatai gerina atmintį, lavina operatyvų mąstymą, protą, vaizduotę, stiprina įgūdžius priimti savarankiškus sprendimus. Tikimės, jog šis turnyras taps tradiciniu ir jame dalyvaus dar daugiau šachmatų žaidimo entuziastų, – vylėsi V. Katkevičius. – Nuoširdžiai dėkojame mūsų nuolatiniams talkininkams: Vytautui Miknevičiui už teisėjavimą bei Vitaliui Šidiškiui už pagalbą organizuojant šį turnyrą.

Bendruomenės pirmininkas sakė, kad kitais metais tokį turnyrą ketinama suorganizuoti plačiajai visuomenei vasarą, miesto parke.

„Santakos“ inf.

Nuotr. Turnyre dalyvavo trisdešimt šachmatininkų.

Publikuota: „Santaka“, 2017-12-16.


  • 0

Gatvės krepšinio turnyras Kybartuose

Rugsėjo 14 d., 16 val., Kybartų bendruomenė kviečia seniūnijos vaikus ir jaunimą į gatvės krepšinio turnyrą „Sportuok ir būk sveikas“.

Turnyro vieta – krepšinio aikštelė Ėglupio g., prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Registracija – varžybų dieną pačioje aikštelėje.

Turnyras vyks pagal gatvės krepšinio 3×3 taisykles. Taip pat bus ir tritaškių metimo konkursas.

Prizines vietas iškovojusios komandos žaidėjai bus apdovanoti medaliais. Pagrindinis prizas – išvyka į „Žalgirio“ areną, kai žais Kauno „Žalgiris“.

Visus, norinčius dalyvauti varžybose, iš anksto registruoja gimnazijos mokytojas Gintaras Gražulis tel. 8 685 42 263 arba Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius tel. 8 612 85 242.

Projektą finansuoja Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Turnyras vyks bet kokiu oru. Gali būti padaryta pertrauka esant stipriam lietui.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2017-09-09.


  • 0

Padėka: aikštelės sutvarkytos bendromis pastangomis

„Sveikatos“ futbolo klubo iniciatyva Kybartuose, Kristijono Donelaičio gimnazijos teritorijoje ir prie Molyno tvenkinio, buvo atnaujintos paplūdimio tinklinio aikštelės. Norime nuoširdžiai padėkoti visiems prisidėjusiems prie šių aikštelių atnaujinimo.

Ypač dėkojame Kybartų seniūnui Romui Šunokui ir Ramutei Jablonskienei, kurie padėjo organizuoti darbus, taip pat Evaldui Mačiuliui – už paramą.

Didelio dėkingumo nusipelnė ir darbuose padėjusieji Jonas Senkus, Aidas Burbulis, Darius Matusevičius, Mantas Stebuliauskas, Aivaras Vasiliauskas, Povilas Katilius, Vaclovas Laucius, Algimantas Stučius ir kiti, kurių nepaminėjome.

Ačiū Jums visiems už pagalbą.

„Sveikatos“ futbolo klubas

Nuotr. Kybartuose atnaujintos dvi paplūdimio tinklinio aikštelės, viena jų – prie Molyno tvenkinio.

Publikuota: „Santaka“, 2017-08-12.


  • 0

Pakviesta prisijungti prie „futbolo pionierių“

Seniausio Lietuvoje futbolo klubo Kybartų „Sveikata“ nariams pastarasis laikotarpis – ypatingas.

Ekipos ambasadorius Audrius Paškevičius susitiko su seniausio pasaulio futbolo klubo „Sheffield F.C.“ ambasadoriumi Ronu Griffithu. Susitikimo metu kolegos ne tik turėjo ką aptarti, bet ir apsikeitė atminimo dovanėlėmis.

Dar prieš šį susitikimą kybartiečius pasiekė itin džiugios žinios – FK „Sveikata“ gavo kvietimą prisijungti prie seniausius pasaulio klubus vienijančios draugijos „Club of pioneers“.

Ši draugija siekia išsaugoti originalias futbolo vertybes: pagarbą, sąžiningumą, bendravimą. „Club of pioneers“ taip pat rengia susitikimus ir futbolo turnyrus tarp seniausių pasaulio klubų.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2017-07-01.


  • 0

Aikštėje – nuo vaikų iki veteranų

Vaikų futbolo turnyre čempionės titulą iškovojo Vilkaviškio sporto mokyklos komanda. Geriausiu jos žaidėju išrinktas Danas Zdancevičius. Antroji vieta atiteko Kybartų ekipai „Sveikata“, kurią sudarė 2009 m. gimę sportininkai. Geriausiu šios komandos žaidėju pripažintas Airtonas Krilavičius.

Bronzos medaliais pasipuošė taip pat jaunieji „Sveikatos“ futbolininkai – 2010 m. gimę vaikai. Jų geriausio sportininko vardas atiteko Mantui Mančekui.

Geriausiais turnyro žaidėjais pripažinti ir specialiais „Joma“ firmos prizais apdovanoti Arnas Labašauskas (Vilkaviškio sporto mokyklos komanda) ir Povilas Mickevičius („Sveikata“, gim. 2009 m.).

Veteranų turnyre čempionais tapo Kybartų „Sveikatos“ futbolininkai. Jų gretose geriausiu žaidėju išrinktas Marius Mikelkevičius. Antrąją vietą iškovojo Šilutės, trečiąją – Tauragės, o ketvirtąją – Vilkaviškio veteranai.

Susirinkusiesiems sveikinimo žodį tarė Marijampolės apskrities futbolo federacijos prezidentas Žydrūnas Buzas. Futbolo dienos renginius organizavo Kybartų klubas „Sveikata“.

„Burbulinio“ futbolo varžybomis rūpinosi alvitietis Rokas Siaurusaitis. Šis žaidimas vaikams suteikė daug gerų emocijų.

Nuotr. Veteranų turnyre niekas neprilygo Kybartų „Sveikatos“ futbolininkams.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2017-06-13.


  • 0

Jų vardus žinojo visi „Sveikatos“ žaidėjai

Siejo draugystė

Ne storu dulkių sluoksniu padengti archyvai, bet geranoriška žmonių pagalba padėjo iškelti į dienos šviesą du draugus, futbolo aistruolius ir ryškias asmenybes: Vytautą Kochanauską, Kybartų futbolo patriarchą, Lietuvoje žinomą futbolo specialistą, ir Juozą Klimą, trijų aukštųjų mokyklų absolventą, Lietuvos kariuomenės pulkininką leitenantą.

Gražūs tarpusavio santykiai siejo šiuos žmones. Abu kadaise, tik skirtingu laiku, žaidė Kybartų „Sveikatos“ komandoje, abu tapo treneriais, dviese puoselėjo istorinį futbolo žygį po kaimus ir mažus miestelius, kur dažniausiai ir užauga būsimos sporto žvaigždės. V. Kochanauskui šiais metais būtų sukakę 90 metų, o J. Klimui – 109-eri. Šio žmogaus epistolinis palikimas išties gausus: futbolo jaunuomenei parašytos knygos, sportininkams skirtos ugdymo metodikos, laiškai, kai kurie adresuoti ir V. Kochanauskui.

Sensacijos aikštėse

Apie vieną iš tokių mažų miestelių 1956 m. laikraštis „Sportas“ rašė: „Lietuvos futbolo didžiausia sensacija buvo Plungės „Linų audiniai“. Šiai komandai ryškiai nervus padirgindavo Kybartų, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės futbolininkai. Tačiau niekam iš jų nepavyko tapti Lietuvos futbolo čempionais. O 1956 m. tai pasisekė padaryti nedidelio Žemaitijos miestelio (8 tūkst.gyventojų) Plungės „Linų audinių“ futbolo komandai.“ Kas iš tikrųjų ją atvedė iki čempionų vardo, žinojo gal pora žmonių. Vienas jų – J. Klimo auklėtinis, plungiečių treneris Antanas Jadziauskas. Jį gerai pažinojo ir V. Kochanauskas.

J. Klimas buvo Kauno kūno kultūros instituto docentas, pirmasis futbolo dėstytojas šalyje. Jis negailėjo patarimų buvusiam savo auklėtiniui A. Jadziauskui. Tačiau J. Klimo niekas nekėlė ant postamento. Dėstytojas 1950 m. buvo pašalintas iš Kūno kultūros instituto už antitarybines pažiūras ir nuotaikas. Korumpuotų valdininkų nuostabai, jaunų talentų ugdytojas parodė išties čempionišką (1938 m. Lietuvos futbolo čempionas, 4 kartus (1932, 1933, 1937, 1946 m.) Lietuvos ledo ritulio čempionas, 2 kartus (1933,1934 m.) Lietuvos vyrų krepšinio čempionas) charakterį. Jis nepasidavė psichologiniam valdžios spaudimui, nepuolė į alkoholio liūną (kaip daugelis kitų žymių sportininkų) ir toliau dirbo treneriu-konsultantu visuomeniniais pagrindais.

J. Klimą pažinojo visi Kybartų „Sveikatos“ žaidėjai. Jo vardą su didžiausia pagarba tardavo V. Kochanauskas, kuriam docentas rašė: „Ne tas tikras futbolininkas, kuris laimi, bet tas, kuris moka pralaimėti.“ „Sveikatai“ jis linkėjo nepasiduoti ir pasiekti aukštą prieškarinį lygį.

V. Kochanausko vadovaujamiems futbolininkams pavyko prasimušti į geriausių Lietuvoje komandų elitą. Sekant Plungės pavyzdžiu, buvo sukurta dar viena sensacija: beveik užmiršta mažo miestelio komanda tapo Lietuvos futbolo aukščiausios lygos dalyve! J. Klimas talkino savajai „Sveikatai“, padėjo susisteminti treniruočių medžiagą. V. Kochanauskui teko svarbesnis vaidmuo: sukurti palankią psichologinę atmosferą, rūpintis žaidėjų buities ir treniruočių sąlygomis, sutelkti komandą į vieną stiprų kumštį. Žurnalistai taip pat pasistengė. Savaitraštis „Sportas“ visai Lietuvai pranešė žinią, kad nedidelio Kybartų miestelio, kur gyvena vos 7000 gyventojų ir žaidėjų pasirinkimas nėra didelis, komanda 1980 m. tapo šalies futbolo aukščiausios lygos dalyve! Ekipoje tuo metu žaidė tik Kybartuose išugdyti žaidėjai.

Nosis nukabindavo ir vokiečiai

Apie „Sveikatos“ sportines aukštumas doc. J. Klimas V. Kochanauskui rašė: „1930 m. su „Sveikata“ pirmąkart patekau į Rytprūsių (Vokietija) sostinę – Karaliaučių, kur žaidžiau su vietos „Konkordija“. Visi buvom patenkinti rezultatu, laimėjom! Džiūgavom, įveikta viena geriausių Rytų Vokietijos komandų! Mūsų gynėjas, žymusis Vytautas Geležiūnas rūbinėje apglėbė mane rankomis.“

Prisiekę aistruoliai mena, kad anuo metu komandoje žaidė žinomos Lietuvos futbolo žvaigždės. Kai kurie futbolininkai buvo šalies rinktinės žaidėjai. Tai – Edis ir Oskaras Čižauskai, broliai Vytas, Vladas ir Pranas Geležiūnai, broliai Glukauskai, broliai Kilmonai, J. Klimas bei kt.

J. Klimo žodžiai, parašyti viename iš laiškų V. Kochanauskui, liudija, jog prieškarinės kartos „Sveikatos“ pasirodymai to meto fanams labiau panašėjo į futbolo šou. Susidomėjimas rungtynėmis buvo milžiniškas. Futbolo aistruoliai, liaudiškai kalbant, „šniūrais“ traukdavo stebėti eilinių rungtynių ir nenusivildavo. Valandų valandas minia stebėdavo įvykius aikštėje, gerte gerdavo teigiamas emocijas, akys žaibuodavo, nuo šauksmų žandikaulius skaudėdavo, kai kuriems gerklės ištindavo… Kitaip ir būti negalėjo, nes futbolas buvo vienintelė pramoga žmonėms, gyvenantiems mieste prie Lieponos upelio.

1981 m. „Sveikata“ – vėl aukščiausioje lygoje! Ką tai reiškė vietiniams aistruoliams? Futbolo veteranai, anuo metu žaidę mylimame klube, tvirtina, kad dabartiniams Kybartų fanams to neįmanoma suvokti, nebent palygintume su krepšiniu – Kauno „Žalgiriu“ ir Europos čempionų lyga! O štai kaip iš Kybartų stadiono spinduliavusias nuotaikas perteikia J. Klimas, rašydamas V. Kochanauskui: „Berods, rungtynės „Sveikatai“ buvo lemiamos. Žiūrovai mėtė švarkus, kepures iš didelio džiaugsmo. Jiems grįžo senosios, prieškarinės „Sveikatos“ dvasia.“

O kokia tai buvo dvasia? Kinkos virpėjo tuometiniams futbolo meisteriams iš Vokietijos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir kitų futbolo centrų. Atvykę išlošti, tituluoti žaidėjai galiausiai nukabindavo nosis prieš provincialus iš Kybartų. Apie tai rašė daugelis prieškario laikraščių. Kauno „Iliustruotas sportas“ 1929 m. pateikia štai tokį palyginimą: „Ir provincija Kaunui daro gėdą. Kauniečiai pralaimi, o užsispyrę kybartiečiai dažnai laimi.“

Sigitas KURAS

Publikuota: „Santaka“, 2017-05-20.


  • 0

Entuziastas, ant kurio laikosi Kybartų sportas

Kategorija :Sportas

Kybartų sportas – tiek krepšinis, tiek futbolas – neįsivaizduojamas be vieno žmogaus – Juozo Murino. Be jo neįsivaizduojamos ir šiais metais šešiasdešimtmetį švenčiančios Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybės „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti.

Nepanoro važinėti į Vilkaviškį

J. Murinas nuo mažens žaidė futbolą, o krepšinis į jo gyvenimą atėjo jau mokyklos laikais. Kaip pasakojo pats kybartietis, vasarą visi vaikai žaisdavo futbolą, o žiemą vieni rinkdavosi ledo ritulį, kiti – krepšinį. Prie pastarųjų buvo ir jis.

Niekada ūgiu iš aplinkinių neišsiskyręs J. Murinas žaidė gynėjo pozicijoje. Jis buvo greitas, taiklus, gerai kamuolį mokantis valdyti krepšininkas.

Tuometiniame „Pergalės“ laikraščio turnyre J. Murinas nuo 1972 m. žaidė maždaug du dešimtmečius. Vėliau jis treniravo bei vadovavo įvairioms Kybartų komandoms. Šiandien kybartietis yra vienas iš „Santakos“ laikraščio taurės varžybų valdybos narių.

„Rungtyniauti pirmenybėse pradėjau jau dirbdamas mokytoju. Tuomet su Justinu Kazlausku, Juozu Jurkynu, Antanu Žaku bei dar keliais kybartiečiais subūrėme „Mokslo“ komandą. Ji buvo tarsi atsvara Vilkaviškio „Švietimo“ ekipai. Į pastarąją komandą keletą iš mūsų taip pat kvietė tuometinis jos vadovas Justinas Šačkus, bet nepanorome važinėti į Vilkaviškį“, – prisiminimais dalijosi J. Murinas.

Sėkmė vis nusisukdavo

Kaip žaidėjas J. Murinas niekada nebuvo laimėjęs „Pergalės“ laikraščio turnyro, nors finale rungtyniavo ne vieną sykį. Deja, kaskart pritrūkdavo sėkmės. Bene įsimintiniausias pašnekovo sužaistas finalas įvyko Pilviškiuose prieš „Švietimo“ komandą.

„Mes daug finalų pralaimėjome kelių taškų skirtumu. Fortūna vis nuo mūsų nusisukdavo. Taip buvo ir tąsyk. Tuomet išvakarėse žaidėme labai sunkų pusfinalį, o mūsų pagrindinis vidurio puolėjas Vytautas Ziegoraitis išsisuko čiurną. Darėme viską, kad jis atsigautų ir galėtų žaisti. Aišku, jis žaidė finale, bet, galima sakyti, tai darė viena koja. Po pirmojo kėlinio dar pirmavome, bet antrajame jau „Švietimas“ įrodė savo pranašumą“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Vis dėlto baigęs žaidėjo karjerą ir pradėjęs treniruoti jaunuosius Kybartų krepšininkus J. Murinas pajuto pergalės skonį. Jo vadovaujami kybartiečiai du kartus triumfavo pirmenybėse, ne kartą tapo jų prizininkais.

„Pamenu, kaip kartą finale žaidėme su vilkaviškiečiais. Rungtynėms besibaigiant keletas kybartiečių buvo priversti palikti aikštę dėl išnaudoto asmeninio pražangų limito. Aš vis dairiausi į atsarginių žaidėjų suolą ir nežinojau, ką leisti į aikštę. Nepastebėjau, kad šalia ant grindų guli Nerijus Puida. Jam, matyt, nugarą skaudėjo ar vietos ant suolo nebuvo. Tai pamatęs liepiau jam greitai eiti į aikštelę. Užtikrintas Nerijaus žaidimas tada mums ir leido iškovoti pergalę. Komandai apie savo neapsižiūrėjimą tuomet nieko nepasakojau“, – juokėsi J. Murinas.

Tais laikais, kaip ir dabar, pirmenybėse buvo galima komandoms įsiregistruoti keletą vadinamų legionierių – žaidėjų iš kitų rajonų. Kūno kultūros institute studijavęs J. Murino mokinys kybartietis Aidas Neščiokas vis atsiveždavo aukšto lygio legionierių, kurie labai padėdavo Kybartų komandai. N. Puida buvo vienas iš jų.

Iš rajono į Kybartų pirmenybes

Galima sakyti, jog neseniai pasibaigusios 41-osios Kybartų miesto krepšinio pirmenybės išsivystė iš tuometinio „Pergalės“ laikraščio turnyro. J. Murinas buvo vienas iš jų pradininkų, o šiuo metu jis – pagrindinis varžybų organizatorius.

„Laikraščio „Pergalė“ krepšinio taurės kovos prasidėdavo spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, o baigdavosi dar prieš Kalėdas. Mums nesinorėdavo keletą likusių žiemos mėnesių nieko neveikti, tad ir sugalvojome organizuoti Kybartų miesto pirmenybes. Seniau jose dalyvaudavo vien Kybartų krašto komandos. Būdavo susirenka net 12 ekipų. Šiemet varžybose kovėsi aštuoni klubai, bet tik penki iš jų atstovavo Kybartų kraštui. Žmonių mažėja, tad mažėja ir žaidžiančiųjų krepšinį“, – apgailestavo pašnekovas.

Nepaisant visko, J. Murinas džiaugėsi, kad didžioji kybartiečių krepšininkų dalis – buvę arba esami jo auklėtiniai. Tai parodo, kad dirbta ne veltui. Ypač jam malonu, kad Kybartuose atsiranda žmonių, kurie sportu „dega“ taip pat, kaip ir jis. Krepšinio reikalus į savo rankas vis labiau perima Rimantas Kivylius.

Varžėsi Lietuvos čempionate

Su krepšiniu susijusi didelė J. Murino gyvenimo dalis. Jis ne tik pats buvo žaidėjas, treneris bei komandos vadovas, bet ne vienus metus teisėjavo ir rajono pirmenybėse. Anot jo, seniau žaidėjai būdavo santūresni, ramesni, tad teisėjauti būdavo daug lengviau. Tiesa, pats kybartietis tikino visada buvęs emocingas, ne kartą baustas ir techninėmis pražangomis.

Jau baigęs žaidėjo karjerą J. Murinas kartu su bičiuliais kybartiečiais Artūru Virbicku ir Gitanu Kavaliausku subūrė rajono rinktinę, su kuria varžėsi antrojoje šalies lygoje. Tai įvyko prieš pat Lietuvai atgaunant nepriklausomybę. Tada rajono komandoje taip pat rungtyniavo vilkaviškiečiai Audrius Jankauskas, Saulius Čivinskas, Marius Burauskas, virbalietis Valdas Geležiūnas, keletas kitų sportininkų.

Mūsų krašto ekipa kovojo Kauno zonoje ir ne kartą tapo stipriausia šio regiono komanda. Tiesa, laimėti zonų nugalėtojų turnyro mūsiškiams taip ir nebuvo pavykę.

„Mūsų zonoje buvo nemažai stiprių komandų. Viena iš jų – dabar aukščiausioje Lietuvos lygoje rungtyniaujanti Prienų ekipa. Tuomet jos garbę dar gynė dabartinis komandos treneris Virginijus Šeškus. Jo komandai perlipti mūsų barjero taip niekada ir nepavyko“, – prisiminė pašnekovas.

Kovodami antrojoje Lietuvos lygoje mūsiškiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su krepšinio federacijos virtuve, susibičiuliavo su ne vienu įtakingu krepšinio atstovu.

Ragina išlaikyti dvasią

Anot pašnekovo, dabar krepšinis – daug greitesnis nei buvo prieš kelis dešimtmečius. Tiesa, seniau komandos žaisdavo nors ir lėčiau, tačiau naudodavo daugiau derinių, organizuodavo labiau apgalvotas atakas. J. Murino teigimu, paskutinė komanda, kuri žaidė „senų laikų“ krepšinį buvo brolių Tomo, Rolando ir Arūno Šunskių vedama „CH6T“ ekipa.

Nors pats J. Murinas krepšinio nežaidžia jau seniai, tačiau per televizorių stebi didžiąją dalį rodomų rungtynių. Su draugais jis taip pat vyksta į kone visas Kauno „Žalgirio“ namų rungtynes Eurolygoje.

„Gaila, jog šiais laikais žmonės yra labiau materialistai. Seniau visi daugiau dirbdavo iš idėjos. Norėtųsi, kad ir dabar atsirastų entuziastų, kurie negailėtų laiko, burtų žmones, kviestų sportuoti. Kodėl Kybartuose yra „Sveikatos“ futbolo klubas, o Vilkaviškyje tokio nėra? Todėl, kad Kybartuose visada atsirasdavo tų, kam „Sveikata“ rūpėjo. Jei sporto mėgėjų netrūks, gyvuos ir pats sportas“, – teigė J. Murinas.

Andrius GRYGELAITIS

Santaka_20170316_Murinas
Autoriaus nuotr. Juozas Murinas namuose saugo daugybę per karjerą iškovotų trofėjų.

Publikuota: „Santaka“, 2017-03-16.


  • 0

„Sveikatos“ klubas tikisi sėkmingo sezono

Kybartų futbolo klubas „Sveikata“ pradėjo naują sezoną. Dar prieš jį įvyko komandos pristatymas visuomenei.

Šiemet, kaip ir pernai, kybartiečiai varžysis antros Lietuvos futbolo lygos Pietų zonos pirmenybėse. Pasiruošimo laikotarpiu buvo sužaistos dvejos draugiškos rungtynės: Kaune 1:3 pralaimėta „Hegelmann Litauen“ komandai ir 1:0 nugalėta „Druskininkų“ ekipa.

„Sveikatos“ klubo pristatyme-konferencijoje sirgaliai išvydo parodomąsias komandos rungtynes, po kurių klubo prezidentas Nerijus Demenius kartu su vyriausiuoju ekipos treneriu Henriku Katiliumi atskleidė artėjančio sezono planus. Kybartų seniūnas Romas Šunokas palinkėjo sėkmės, tikėdamas, kad naujasis sezonas bus toks pat sėkmingas, kaip ir praėjęs, kai buvo iškovoti sidabro medaliai.

Klubo prezidentas ypač dėkojo pagrindiniams rėmėjams – Vilkaviškio rajono savivaldybei bei įmonei „Belor“. N. Demenius tvirtino, jog šiemetinis komandos tikslas – likti stipriausiųjų lygos ekipų penketuke. Jis vylėsi, kad šiais metais viskas klostysis taip pat sėkmingai, kaip ir praėjusiame sezone, ir Kybartų „Sveikata“ bus pajėgi kovoti dėl medalių.

Komandos treneriui H. Katiliui taip pat netrūko motyvacijos. „Sezoną pasitinkame šiek tiek atsinaujinę. Nors, atrodo, tiek pasikeitimų neplanavome, tačiau naujokai patys pasisiūlė padėti komandai. Pagaliau turėsime tokią sudėtį, kuri bus konkurencinga, o konkurencija visose gyvenimo srityse skatina tobulėti. Ekipą šiais metais papildė jau keturi naujokai: Domas Ivanauskas, Povilas Kalimavičius, Renaldas Stankevičius ir kaunietis Tomas Krakauskas. Gali būti, jog greta jų atsiras ir dar bent vienas žaidėjas. Tikimės, kad jie sustiprins komandą ir sirgaliams suteiks daug gerų emocijų“, – vylėsi H. Katilius.

„Sveikatos“ klubo inf.

Nuotr. „Sveikata“ šiemet tikisi likti stipriausiųjų lygos ekipų penketuke.

Publikuota: „Santaka“, 2017-05-06.


  • 0

Futbolo turnyras – Romo Karkos atminimui

Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje įvyko tradicinis Romo Karkos atminimo futbolo turnyras. Jame dalyvavo šešios vaikų, gimusių 2007 m. ir jaunesnių, komandos.

Turnyre varžėsi futbolo ekipos iš Klaipėdos, Trakų, Kauno, Šilutės, Vilkaviškio ir Kybartų. Kiekviena komanda sužaidė po penkerias rungtynes. Po atkaklios kovos pirmąją vietą iškovojo Kauno SK „Garliava“, antrąją – Šilutės SM, trečiąją – Trakų SK „Trakai“.

Ketvirti liko Kybartų SK „Kybartų jaunystė“ futbolininkai, o vilkaviškiečiai užėmė šeštą vietą.

Geriausi kiekvienos komandos žaidėjai apdovanoti prizais. Kybartiečių gretose geriausiu futbolininku išrinktas D. Cimbleris, o vilkaviškiečių – A. Labašauskas. Geriausiu turnyro vartininku pripažintas kybartietis U. Savickas. Jauniausio ir perspektyviausio žaidėjo prizas įteiktas SK „Kybartų jaunystė“ nariui S. Ciesiūnui. Visi turnyro žaidėjai apdovanoti medaliais, komandos – taurėmis. Teisėjams bei treneriams įteiktos atminimo dovanos, medaliai. Karkų šeimos taurė įteikta komandos nugalėtojos – Kauno SK „Garliava“ – žaidėjams.

Vyriausiasis turnyro teisėjas Saulius Karka dėkojo turnyro dalyviams, treneriams, teisėjams, organizatoriams už gražų renginį bei pakvietė visus po metų vėl atvykti į Kybartus.

Turnyrą organizavo SK „Kybartų jaunystė“ nariai. Renginys buvo skirtas Sporto metų ir „Saulės“ progimnazijos penkiolikos metų jubiliejui paminėti.

Vytautas VALIOKAS

SK „Kybartų jaunystė“ pirmininkas.

Publikuota: „Santaka“, 2017-02-14.


  • 0

Kybartietį tenisininką vokiečiai išlydėjo su ašaromis akyse

Kategorija :Kybartai spaudoje , Sportas

Prieš pat Naujuosius metus kybartietis Kęstutis Žeimys po penkerių metų pertraukos penktą kartą karjeroje laimėjo turnyrą, kuriame varžėsi dvylika stipriausių Lietuvos stalo teniso atstovų. Kažkada sportininku su akmens amžiaus technika vadintas kraštietis eilinį sykį nutildė savo kritikus.

Greitai tobulėjo

Meilę stalo tenisui K. Žeimiui įskiepijo jo bendravardis tėvas. Vyresnysis Kęstutis taip pat labai mėgo šią sporto šaką, todėl vykdamas į treniruotes neretai pasiimdavo ir savo penkiametį sūnų. Pastarasis labai greitai ir pats išdrįso paimti į rankas raketę. Kadangi tuo metu Kybartuose nebuvo galimybės treniruotis, vaikino dėdė Jonas Sakatauskas atidarė stalo teniso klubą bei pradėjo organizuoti treniruotes.

Labai greitai tobulėjantis K. Žeimys pajuto, kad Kybartuose neturi lygiaverčių varžovų, tad pradėjo treniruotes lankyti Vilkaviškio sporto mokykloje. Pabaigęs dešimt klasių jis ryžosi metams išvykti mokytis bei žaisti stalo tenisą į Švediją. Ten kartu su juo sportavo ir geriausi tenisininkai iš visos Europos. Kęstutis buvo vienas iš geriausių stalo tenisą žaidusių užsieniečių, todėl greitai jam sutartį pasiūlė profesionalus Švedijos klubas.

Pasibaigus mokslo metams vaikinas turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau jo talentas neliko neįvertintas. Vos sugrįžęs į gimtinę Kęstutis netrukus sulaukė pasiūlymo sportuoti Vokietijoje.

Padovanojo automobilį

Vokietijoje Kęstutis praleido septynerius metus. Ten jis atstovavo prie pat Olandijos sienos esančio Valbeko miesto komandai. Per visą šį laiką lietuvis tapo itin populiarus, apie jo pasiekimus nuolat rašydavo vietinė spauda, o pasižiūrėti jo žaidimo rinkdavosi pilnos salės žiūrovų. Kęstutis jų nenuvildavo – kas sezoną tekdavo sužaisti daugiau nei po 30 susitikimų, o pralaimėjimų kybartiečio sąskaitoje būdavo vos keli.

K. Žeimį vokiečiai itin mylėjo. Sirgaliai jam net buvo padovanoję automobilį. Deja, kas gražu, dažnai turi pabaigą. Prieš šį sezoną Valbeko stalo teniso komanda iširo, o sirgaliai lietuvį išlydėjo su ašaromis akyse. Kybartietis buvo priverstas grįžti į gimtinę. Čia jis aukščiausioje šalies lygoje atstovauja Vilkaviškio „Ryto“ komandai. Vaikinas prisipažino, kad jam daug pelningesnes sutartis siūlė ir daugybė kitų šalies komandų, tačiau jis jų atsisakė.

„Tiesiog negalėčiau žaisti prieš savus. Čia – mano širdis, mano komanda“, – sakė K. Žeimys.

Jis tikino norintis kuo daugiau padėti gimtojo krašto komandai. Tiesa, vaikino planuose – grįžimas į Vokietiją. Jis jau yra pasirašęs sutartį su kita šios šalies ekipa, tačiau kada išvyks, pasakyti dar negalėjo.

Vienas iš vaikino trenerių Viktoras Rybakas apgailestavo, kad tokių, kaip Kęstutis – vienetai. Nemažai vilkaviškiečių atstovauja kitoms šalies komandoms.

„Mūsų svajonė būtų surinkti visus geriausius vilkaviškiečius į vieną komandą, tačiau tai – labiau utopija. Pernai komandai atstovavo mano sūnus Vytautas, bet šiais metais jis išvyko į Vokietiją. Jei Vytautas būtų likęs, šiemet su juo ir Kęstučiu, ko gero, galėtume pretenduoti į aukščiausios lygos nugalėtojų vardus. Nepaisant to, džiaugiamės, kad net ir tokie maži miestai, kaip Vilkaviškis ar Kybartai, yra žinomi visoje šalyje dėl savo stiprių tenisininkų. Smagu, kad daug metų mus remia bendrovė „Rytas“, kuri net ir ne pačiais geriausiais laikais nebuvo atsukusi nugaros. Džiaugiamės, kad mus visada palaiko ir rajono stalo teniso federacijos prezidentas Algirdas Pilipavičius“, – kalbėjo V. Rybakas.

Pergalės po… užpuolimo

Kybartietis K. Žeimys nuo 2000-ųjų iki šiol atstovauja įvairaus amžiaus šalies rinktinėms. Tiesa, dabar į rinktinę patekti tampa vis sunkiau, nes dažniausiai į ją kviečiami ne visada geriausi, bet jauni ir perspektyvūs sportininkai.

Pasakodamas apie patirtį, sukauptą ginant Lietuvos garbę, vaikinas prisiminė, jog didžiausią įspūdį jam paliko pasaulio suaugusiųjų stalo teniso čempionatas, vykęs 2003 m. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Tuomet, dar būdamas jaunučių rinktinės narys, K. Žeimys gavo neeilinę progą išbandyti savo jėgas su daug labiau patyrusiais sportininkais.

Įsimintinų akimirkų kraštiečio karjeroje būta ir daugiau. Ilgametis jo treneris Mindaugas Mozūraitis prisiminė istoriją, kai per šalies jaunučių čempionatą, vykusį Šiauliuose, Kęstutį finalų išvakarėse gatvėje užpuolė nusikaltėliai ir stipriai sumušė. Nepaisant to, vaikinas kitą dieną rado savyje jėgų ir sugebėjo laimėti tiek asmenines, tiek dvejetų, tiek mišrių dvejetų varžybas ir namo parsivežė tris aukso medalius.

„Kęstutis jau nuo mažens buvo žinomas visoje šalyje. Tiesa, kiti treneriai jam nieko gero neprognozavo, vadindami jį sportininku su akmens amžiaus technika. Kadangi teniso pagrindus jis gavo iš tėčio bei dėdės, sporto mokykloje teko įgūdžius šiek tiek pataisyti. Bet vis dėlto jo technika išliko kitokia nei daugelio kitų sportininkų. Ilgainiui tai tapo Kęstučio pranašumu prieš varžovus“, – tvirtino M. Mozūraitis.

Pralaimėjo praeiviui

Su įvairaus amžiaus šalies rinktinėmis K. Žeimys apkeliavo ne vieną pasaulio valstybę, dalyvavo ne viename turnyre. Bene labiausiai iš visų aplankytų šalių jam įsiminė Kinija.

„2008-aisiais Kinijoje su šalies suaugusiųjų rinktine žaidėme pasaulio čempionate. Buvo laisva diena, tad išėjome į miestą pasivaikščioti. Ten stalo tenisas – itin populiarus. Stalai stovi kiekviename parke, gatvėse, o žaidžiančiųjų netrūksta. Pamenu, jog bevaikštinėdami priėjome žmonių minią, kuri žiūrėjo, kaip tarpusavyje varžosi eiliniai žmonės. Bežiūrint ir pačiam atėjo noras pažaisti. Sulaukęs savo eilės, laimėjau septynias kovas. Tuomet visi stebėjosi, kaip eilinis europietis sugeba taip gerai žaisti stalo tenisą. Tiesa, man pačiam buvo šiek tiek nejauku, kad atvykęs į pasaulio čempionatą, gatvėje pralaimėjau praeiviui“, – juokėsi Kęstutis.

Jis su šypsena prisiminė ir dar vieną gana neįprastą situaciją. Kartą geriausių rajono stalo tenisininkų varžybose jis pralaimėjo Vytautui Rybakui ir užėmė žemesnę vietą, nei vėliau iškovojo Lietuvos čempionate.

Į įspėjimus nereaguoja

K. Žeimys žaidžia ne tik stalo tenisą. Jis taip pat yra didelis futbolo bei krepšinio mėgėjas. Šiuo metu Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti jis atstovauja Kybartų „Ebresa“ ekipai, su kuria prasimušė į aukščiausiąją lygą. Vaikinas viliasi, kad pavyks patekti tarp keturių stipriausių lygos komandų, tačiau labiausiai norėtų, kad kiekvienose rungtynėse su varžovais būtų kovojama iki paskutinių akimirkų.

„Stalo tenisas – individualus sportas. Kartais atsibosta sportuoti vienam, norisi įsilieti į komandą. Manau, jog įgūdžiai įgyti prie teniso stalo man padeda ir krepšinyje, ir futbole, o tai, ką išmokstu kitose sporto šakose, dažnai pasitarnauja žaidžiant tenisą“, – pasakojo sportininkas.

Kęstutis teigė, kad net ir žinodamas traumų tikimybes, niekada neatsisako įžengti į aikštę. Jis prisiminė, kai prieš šalies jaunimo čempionatą žaisdamas krepšinį išsisuko koją. Svarbiausia, kad išvakarėse treneris M. Mozūraitis jo buvo prašęs pasisaugoti ir nežaisti krepšinio.

„Gavęs traumą labai bijojau skambinti treneriui. Vis dėlto net ir su išsukta koja sugebėjau tą čempionatą laimėti“, – juokėsi geriausias rajono stalo tenisininkas.

Dabar pagrindinis K. Žeimio tikslas – vėl prasimušti į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę. Tam greičiausiai neužteks neseniai iškovoto nugalėtojo vardo geriausių šalies tenisininkų turnyre. Itin svarbiu faktoriumi taps kovo pradžioje vyksiančio Lietuvos čempionato rezultatai.

Andrius GRYGELAITIS

Santaka_20170119_tenisas

Autoriaus nuotr. Kęstutis Žeimys vargiai galėtų suskaičiuoti, kiek titulų yra laimėjęs per daugiau nei dvidešimt metų besitęsiančią karjerą.

Publikuota: „Santaka“, 2017-01-19.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian