Sportas

  • 0

Futbolo turnyras – Romo Karkos atminimui

Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje įvyko tradicinis Romo Karkos atminimo futbolo turnyras. Jame dalyvavo šešios vaikų, gimusių 2007 m. ir jaunesnių, komandos.

Turnyre varžėsi futbolo ekipos iš Klaipėdos, Trakų, Kauno, Šilutės, Vilkaviškio ir Kybartų. Kiekviena komanda sužaidė po penkerias rungtynes. Po atkaklios kovos pirmąją vietą iškovojo Kauno SK „Garliava“, antrąją – Šilutės SM, trečiąją – Trakų SK „Trakai“.

Ketvirti liko Kybartų SK „Kybartų jaunystė“ futbolininkai, o vilkaviškiečiai užėmė šeštą vietą.

Geriausi kiekvienos komandos žaidėjai apdovanoti prizais. Kybartiečių gretose geriausiu futbolininku išrinktas D. Cimbleris, o vilkaviškiečių – A. Labašauskas. Geriausiu turnyro vartininku pripažintas kybartietis U. Savickas. Jauniausio ir perspektyviausio žaidėjo prizas įteiktas SK „Kybartų jaunystė“ nariui S. Ciesiūnui. Visi turnyro žaidėjai apdovanoti medaliais, komandos – taurėmis. Teisėjams bei treneriams įteiktos atminimo dovanos, medaliai. Karkų šeimos taurė įteikta komandos nugalėtojos – Kauno SK „Garliava“ – žaidėjams.

Vyriausiasis turnyro teisėjas Saulius Karka dėkojo turnyro dalyviams, treneriams, teisėjams, organizatoriams už gražų renginį bei pakvietė visus po metų vėl atvykti į Kybartus.

Turnyrą organizavo SK „Kybartų jaunystė“ nariai. Renginys buvo skirtas Sporto metų ir „Saulės“ progimnazijos penkiolikos metų jubiliejui paminėti.

Vytautas VALIOKAS

SK „Kybartų jaunystė“ pirmininkas.

Publikuota: „Santaka“, 2017-02-14.


  • 0

Kybartietį tenisininką vokiečiai išlydėjo su ašaromis akyse

Kategorija :Kybartai spaudoje , Sportas

Prieš pat Naujuosius metus kybartietis Kęstutis Žeimys po penkerių metų pertraukos penktą kartą karjeroje laimėjo turnyrą, kuriame varžėsi dvylika stipriausių Lietuvos stalo teniso atstovų. Kažkada sportininku su akmens amžiaus technika vadintas kraštietis eilinį sykį nutildė savo kritikus.

Greitai tobulėjo

Meilę stalo tenisui K. Žeimiui įskiepijo jo bendravardis tėvas. Vyresnysis Kęstutis taip pat labai mėgo šią sporto šaką, todėl vykdamas į treniruotes neretai pasiimdavo ir savo penkiametį sūnų. Pastarasis labai greitai ir pats išdrįso paimti į rankas raketę. Kadangi tuo metu Kybartuose nebuvo galimybės treniruotis, vaikino dėdė Jonas Sakatauskas atidarė stalo teniso klubą bei pradėjo organizuoti treniruotes.

Labai greitai tobulėjantis K. Žeimys pajuto, kad Kybartuose neturi lygiaverčių varžovų, tad pradėjo treniruotes lankyti Vilkaviškio sporto mokykloje. Pabaigęs dešimt klasių jis ryžosi metams išvykti mokytis bei žaisti stalo tenisą į Švediją. Ten kartu su juo sportavo ir geriausi tenisininkai iš visos Europos. Kęstutis buvo vienas iš geriausių stalo tenisą žaidusių užsieniečių, todėl greitai jam sutartį pasiūlė profesionalus Švedijos klubas.

Pasibaigus mokslo metams vaikinas turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau jo talentas neliko neįvertintas. Vos sugrįžęs į gimtinę Kęstutis netrukus sulaukė pasiūlymo sportuoti Vokietijoje.

Padovanojo automobilį

Vokietijoje Kęstutis praleido septynerius metus. Ten jis atstovavo prie pat Olandijos sienos esančio Valbeko miesto komandai. Per visą šį laiką lietuvis tapo itin populiarus, apie jo pasiekimus nuolat rašydavo vietinė spauda, o pasižiūrėti jo žaidimo rinkdavosi pilnos salės žiūrovų. Kęstutis jų nenuvildavo – kas sezoną tekdavo sužaisti daugiau nei po 30 susitikimų, o pralaimėjimų kybartiečio sąskaitoje būdavo vos keli.

K. Žeimį vokiečiai itin mylėjo. Sirgaliai jam net buvo padovanoję automobilį. Deja, kas gražu, dažnai turi pabaigą. Prieš šį sezoną Valbeko stalo teniso komanda iširo, o sirgaliai lietuvį išlydėjo su ašaromis akyse. Kybartietis buvo priverstas grįžti į gimtinę. Čia jis aukščiausioje šalies lygoje atstovauja Vilkaviškio „Ryto“ komandai. Vaikinas prisipažino, kad jam daug pelningesnes sutartis siūlė ir daugybė kitų šalies komandų, tačiau jis jų atsisakė.

„Tiesiog negalėčiau žaisti prieš savus. Čia – mano širdis, mano komanda“, – sakė K. Žeimys.

Jis tikino norintis kuo daugiau padėti gimtojo krašto komandai. Tiesa, vaikino planuose – grįžimas į Vokietiją. Jis jau yra pasirašęs sutartį su kita šios šalies ekipa, tačiau kada išvyks, pasakyti dar negalėjo.

Vienas iš vaikino trenerių Viktoras Rybakas apgailestavo, kad tokių, kaip Kęstutis – vienetai. Nemažai vilkaviškiečių atstovauja kitoms šalies komandoms.

„Mūsų svajonė būtų surinkti visus geriausius vilkaviškiečius į vieną komandą, tačiau tai – labiau utopija. Pernai komandai atstovavo mano sūnus Vytautas, bet šiais metais jis išvyko į Vokietiją. Jei Vytautas būtų likęs, šiemet su juo ir Kęstučiu, ko gero, galėtume pretenduoti į aukščiausios lygos nugalėtojų vardus. Nepaisant to, džiaugiamės, kad net ir tokie maži miestai, kaip Vilkaviškis ar Kybartai, yra žinomi visoje šalyje dėl savo stiprių tenisininkų. Smagu, kad daug metų mus remia bendrovė „Rytas“, kuri net ir ne pačiais geriausiais laikais nebuvo atsukusi nugaros. Džiaugiamės, kad mus visada palaiko ir rajono stalo teniso federacijos prezidentas Algirdas Pilipavičius“, – kalbėjo V. Rybakas.

Pergalės po… užpuolimo

Kybartietis K. Žeimys nuo 2000-ųjų iki šiol atstovauja įvairaus amžiaus šalies rinktinėms. Tiesa, dabar į rinktinę patekti tampa vis sunkiau, nes dažniausiai į ją kviečiami ne visada geriausi, bet jauni ir perspektyvūs sportininkai.

Pasakodamas apie patirtį, sukauptą ginant Lietuvos garbę, vaikinas prisiminė, jog didžiausią įspūdį jam paliko pasaulio suaugusiųjų stalo teniso čempionatas, vykęs 2003 m. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Tuomet, dar būdamas jaunučių rinktinės narys, K. Žeimys gavo neeilinę progą išbandyti savo jėgas su daug labiau patyrusiais sportininkais.

Įsimintinų akimirkų kraštiečio karjeroje būta ir daugiau. Ilgametis jo treneris Mindaugas Mozūraitis prisiminė istoriją, kai per šalies jaunučių čempionatą, vykusį Šiauliuose, Kęstutį finalų išvakarėse gatvėje užpuolė nusikaltėliai ir stipriai sumušė. Nepaisant to, vaikinas kitą dieną rado savyje jėgų ir sugebėjo laimėti tiek asmenines, tiek dvejetų, tiek mišrių dvejetų varžybas ir namo parsivežė tris aukso medalius.

„Kęstutis jau nuo mažens buvo žinomas visoje šalyje. Tiesa, kiti treneriai jam nieko gero neprognozavo, vadindami jį sportininku su akmens amžiaus technika. Kadangi teniso pagrindus jis gavo iš tėčio bei dėdės, sporto mokykloje teko įgūdžius šiek tiek pataisyti. Bet vis dėlto jo technika išliko kitokia nei daugelio kitų sportininkų. Ilgainiui tai tapo Kęstučio pranašumu prieš varžovus“, – tvirtino M. Mozūraitis.

Pralaimėjo praeiviui

Su įvairaus amžiaus šalies rinktinėmis K. Žeimys apkeliavo ne vieną pasaulio valstybę, dalyvavo ne viename turnyre. Bene labiausiai iš visų aplankytų šalių jam įsiminė Kinija.

„2008-aisiais Kinijoje su šalies suaugusiųjų rinktine žaidėme pasaulio čempionate. Buvo laisva diena, tad išėjome į miestą pasivaikščioti. Ten stalo tenisas – itin populiarus. Stalai stovi kiekviename parke, gatvėse, o žaidžiančiųjų netrūksta. Pamenu, jog bevaikštinėdami priėjome žmonių minią, kuri žiūrėjo, kaip tarpusavyje varžosi eiliniai žmonės. Bežiūrint ir pačiam atėjo noras pažaisti. Sulaukęs savo eilės, laimėjau septynias kovas. Tuomet visi stebėjosi, kaip eilinis europietis sugeba taip gerai žaisti stalo tenisą. Tiesa, man pačiam buvo šiek tiek nejauku, kad atvykęs į pasaulio čempionatą, gatvėje pralaimėjau praeiviui“, – juokėsi Kęstutis.

Jis su šypsena prisiminė ir dar vieną gana neįprastą situaciją. Kartą geriausių rajono stalo tenisininkų varžybose jis pralaimėjo Vytautui Rybakui ir užėmė žemesnę vietą, nei vėliau iškovojo Lietuvos čempionate.

Į įspėjimus nereaguoja

K. Žeimys žaidžia ne tik stalo tenisą. Jis taip pat yra didelis futbolo bei krepšinio mėgėjas. Šiuo metu Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti jis atstovauja Kybartų „Ebresa“ ekipai, su kuria prasimušė į aukščiausiąją lygą. Vaikinas viliasi, kad pavyks patekti tarp keturių stipriausių lygos komandų, tačiau labiausiai norėtų, kad kiekvienose rungtynėse su varžovais būtų kovojama iki paskutinių akimirkų.

„Stalo tenisas – individualus sportas. Kartais atsibosta sportuoti vienam, norisi įsilieti į komandą. Manau, jog įgūdžiai įgyti prie teniso stalo man padeda ir krepšinyje, ir futbole, o tai, ką išmokstu kitose sporto šakose, dažnai pasitarnauja žaidžiant tenisą“, – pasakojo sportininkas.

Kęstutis teigė, kad net ir žinodamas traumų tikimybes, niekada neatsisako įžengti į aikštę. Jis prisiminė, kai prieš šalies jaunimo čempionatą žaisdamas krepšinį išsisuko koją. Svarbiausia, kad išvakarėse treneris M. Mozūraitis jo buvo prašęs pasisaugoti ir nežaisti krepšinio.

„Gavęs traumą labai bijojau skambinti treneriui. Vis dėlto net ir su išsukta koja sugebėjau tą čempionatą laimėti“, – juokėsi geriausias rajono stalo tenisininkas.

Dabar pagrindinis K. Žeimio tikslas – vėl prasimušti į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę. Tam greičiausiai neužteks neseniai iškovoto nugalėtojo vardo geriausių šalies tenisininkų turnyre. Itin svarbiu faktoriumi taps kovo pradžioje vyksiančio Lietuvos čempionato rezultatai.

Andrius GRYGELAITIS

Santaka_20170119_tenisas

Autoriaus nuotr. Kęstutis Žeimys vargiai galėtų suskaičiuoti, kiek titulų yra laimėjęs per daugiau nei dvidešimt metų besitęsiančią karjerą.

Publikuota: „Santaka“, 2017-01-19.


  • 0

Kybartietis – geriausias šalyje

Kategorija :Sportas

Iš Kybartų kilęs stalo teniso atstovas Kęstutis Žeimys trečią kartą karjeroje tapo geriausiu tenisininku šalyje.

Šalčininkuose vykusiame stipriausių Lietuvos stalo tenisininkų „Top-12“ čempionate triumfavęs K. Žeimys finale 4:1 nugalėjo šiaulietį Beną Skirmantą.

Trečiąją vietą užėmė panevėžietis Paulius Gūra, kurį mūsų krašto atstovas įveikė pusfinalyje.

„Santakos“ inf.

Nuotr. Kęstutis Žeimys Lietuvos čempionu tapo trečią kartą.

Publikuota: „Santaka“, 2017-01-10.


  • 0

Istorinis „Sveikatos“ futbolininkų triumfas

Vienas iš seniausių futbolo klubų Lietuvoje – Kybartų „Sveikata“ baigė istorinį sezoną. Ekipa šalies futbolo federacijos II lygos Pietų zonos pirmenybėse iškovojo antrą vietą.

Šventė visiems Kybartams

Nesvarbu, kaip pasibaigia metai, tačiau „Sveikatos“ futbolininkai kasmet renkasi į sezono uždarymo šventę. Šį rudenį ji buvo ypatinga. Skambant Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestro (vad. Donatas Ziegoraitis) muzikai, Kybartų kultūros centre šalies II lygos Pietų zonos pirmenybių vicečempionus sveikino būrys garbių svečių: Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas, Kauno apskrities futbolo federacijos viceprezidentas Romas Pikčilingis, Marijampolės futbolo federacijos vadovas Romas Kukis ir kt. Kybartiečiams buvo įteikta didžiulė antros vietos laimėtojų taurė bei užkabinti medaliai. R. Pikčilingis asmeninę dovaną skyrė geriausiam „Sveikatos“ žaidėjui Dariui Kereišai, o R. Kukis už įvairius nuopelnus padėkos raštus įteikė klubo treneriui Henrikui Katiliui ir žaidėjams Jauniui Mikalauskui bei Gintarui Čibirkai.

Ilgamečiai ekipos sirgaliai Lilija ir Antanas Žilinskai jau ne pirmą kartą įsteigė paskatinamuosius piniginius prizus. Šiemet jie buvo įteikti dviem klubo jaunuoliams Justui Vaišniui ir Deividui Karpavičiui.

„Sveikatos“ klubo tarybos narys, Lietuvos futbolo čempionų – Vilniaus „Žalgirio“ vartininkų treneris Audrius Paškevičius perdavė stipriausios šalies ekipos administracijos sveikinimus, o klubo prezidentui Nerijui Demeniui įteikė „Žalgirio“ marškinėlius su visų žaidėjų parašais.

Sirgaliai taip pat įteikė dovaną. Kadangi Kybartai turi dvi vizitines korteles – „Sveikatą“ ir orkestrą, ekipos gerbėjai klubo vadovui padovanojo įrėmintą seną orkestro pučiamąjį instrumentą.

„Padarėme šventę ne tik sau, bet ir visiems Kybartams“, – džiaugėsi N. Demenius.

Po dešimtmečio

Paskutinį kartą „Sveikata“ medaliais džiaugėsi lygiai prieš dešimtmetį – 2006-aisiais. Tada klubui dar vadovavo šiuo metu garbės prezidento pareigas einantis Juozas Murinas, ekipą treniravo dabartinis vadovas N. Demenius, o šiandien kybartiečius treniruojantis H. Katilius tada dar buvo žaidėjas. Tais metais ekipa iškovojo bronzos medalius, o sidabro apdovanojimai ant kybartiečių krūtinių spindėjo dar seniau – 2000-aisiais.

„Pernai likome penktoje vietoje, vos keliais taškais atsilikę nuo lyderių trejeto. Dėl šios priežasties šiemet dar prieš sezoną kalbėjome, kad reikia kaip nors bandyti pasiekti apdovanojimų pakylą. Vis dėlto įtampa išsilaikė iki paskutinių turų – galėjome likti tiek antri, tiek ketvirti. Laimei, viskas susiklostė labai gerai“, – džiaugėsi „Sveikatos“ prezidentas N. Demenius.

Varžybose šiemet triumfavo Kauno „Stumbro“ antroji komanda, kuri, anot klubo prezidento, buvo visa galva stipresnė už varžovus. „Sveikatos“ vadovas tvirtino, kad pirmenybės buvo gana aukšto lygio. Jose varžėsi nemažai aukščiausios bei pirmos lygos klubų dukterinių komandų, kurios bet kada galėdavo pasistiprinti žaidėjais iš aukštesnių lygų.

Per sezoną kybartiečiai įmušė 42 įvarčius, o praleido tik 16. Net dešimtyje iš šešiolikos žaistų rungtynių mūsų futbolininkai vartus apskritai išlaikė „sausus“. „Sveikatos“ žaidėjams įvarčius pelnė net 13 sportininkų, o rezultatyviausiai žaidė po 6 kartus pasižymėję J. Vaišnys ir D. Karpavičius.

„Šiais metais surinkome visus geriausius rajono futbolininkus. Ekipoje žaidė ne vien kybartiečiai, bet ir vilkaviškiečiai. Tikimės visus juos išlaikyti ir ateinančiame sezone“, – vylėsi komandos treneris H. Katilius.

Beje, iškovoti sidabro medaliai nebuvo vienintelis „Sveikatos“ laimėjimas šiame sezone. Kybartiečiai triumfavo ir Marijampolės apskrities futbolo pirmenybėse.

Šis sezonas kybartiečiams įsimintinas dar ir tuo, kad buvo įkurta dukterinė komanda „Sveikata-Ireland“. Į ją susibūrė šiuo metu Airijoje gyvenantys buvę kybartiečiai. Keli iš jų grįžę atostogų į tėvynę spėjo sužaisti po keletą rungtynių ir kaip pagrindinės ekipos nariai.

Galvoja apie ateitį

Kybartų „Sveikata“ iš visų II lygos Pietų zonos pirmenybių dalyvių išsiskyrė gausiausiu sirgalių būriu ir stipriu palaikymu. Kaskart namų rungtynes stebėdavo apie 150 aistruolių. Jie nuolat keliaudavo ir į išvykose rengtas varžybas, kur savo gausa ir skanduotėmis neretai nustelbdavo vietinius sirgalius. Beje, prieš kiekvieną namų dvikovą stadione sirgaliai giedodavo klubo himną. Jį dar senais laikais pagal gerai žinomos dainos „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“ melodiją sukūrė buvęs futbolininkas Vytautas Balalis. Šiais metais žodžius šiek tiek pakoregavo J. Murinas, o himno įrašą padarė Alfonsas Juškevičius.

Vis dėlto ne vien tik sirgaliai nulėmė klubo sėkmę. Anot N. Demeniaus, vienam sezonui ekipai reikia mažiausiai 12 tūkst. eurų. Komandos futbolininkai žaidžia be jokio atlygio. Jei kada klubas norėtų dalyvauti aukštesnėje lygoje, ši suma stipriai išaugtų.

„Sveikatos“ prezidentas džiaugėsi, kad šiemet pavyko gauti didžiulę paramą iš UAB „Belor“, taip pat iš rajono Savivaldybės administracijos, Seimo nario Algirdo Butkevičiaus bei kelių kitų rėmėjų.

„Artėja klubo šimtmečio jubiliejus, kuris bus 2019 metais. Planų turime pačių įvairiausių, tačiau labiausiai norėtųsi iki to laiko rekonstruoti mūsų stadioną. Kol jo neturėsime, apie jokias aukštesnes lygas negalėsime net svajoti, nes niekas neduos licencijos. Nuolat apie tai kalbame su rajono vadovais, žinome, kad rekonstrukcijai reikėtų maždaug 600 tūkst. eurų. Be Europos Sąjungos paramos čia neišsiversime. Jei to nepadarysime dabar, bijau, kad nepadarysime niekada“, – kalbėjo klubo prezidentas.

Šiuo metu „Sveikatos“ žaidėjai atostogauja. Dalis jų šiandien išbėgs į aikštelę prasidedančiose rajono salės futbolo pirmenybėse. Visa komanda į vieną vietą vėl susiburs pavasarį, kai ruošis ne tik apginti iškovotas pozicijas, bet stengsis užkopti į dar neregėtas aukštumas.

„Kol kas sunku pasakyti, kaip bus kitais metais. Mūsų lygoje komandos nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, šiemet teko žaisti net su šešiomis naujomis ekipomis, neliko praėjusių metų čempionų iš Druskininkų. Neaišku, kaip kitąmet bus suskirstyta mūsų zona. Aišku viena – stengsimės kovoti su visais“, – pažadėjo klubo treneris H. Katilius.

Andrius GRYGELAITIS

Nuotr. Sidabro medaliais Kybartų „Sveikatos“ futbolininkai pasipuošė po 16 metų pertraukos. Nuotraukoje – komanda su pasveikinti atvykusiais svečiais.

Publikuota: „Santaka“, 2016-12-03.


  • 0

Krepšininkai varžėsi dėl A. Žako atminimo taurės

Kategorija :Sportas

Jau 40 metų Kybartuose rengiamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt šeštą kartą jos vyko buvusio mokyklos direktoriaus Antano Žako atminimo taurei laimėti.

Šių metų pirmenybėse dalyvavo aštuonios komandos. Jos žaidė viename pogrupyje. Kadangi visų ekipų jėgos buvo gana lygios, dauguma rungtynių vyko įtemptai ir kovingai. Per visas pirmenybes Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje susirinkdavo daug sirgalių.

Po rungtynių pogrupyje paaiškėjo keturios stipriausios komandos. Pirmame pusfinalyje susitiko „Gudkaimio“ ir „Keturkaimio“ krepšininkai. Ši dvikova buvo verta finalo. Rungtynės vyko labai kovingai ir atkakliai, pirmavo tai viena, tai kita komanda. Vis dėlto ketvirtame kėlinyje keturkaimiečiai, vedami P. Liepinaičio ir V. Morkevičiaus (abu pelnė po 34 taškus), palaužė „Gudkaimio“ pasipriešinimą ir nugalėjo 92:80. Pastarosios ekipos žaidėjas A. Bujauskas surinko 32 taškus, K. Linkevičius – 19 taškų.

Kitame pusfinalyje „Robeda“ susitiko su „Mėgėjais“. Šios rungtynės taip pat pasižymėjo atkaklumu. Nors taškų pelnyta mažiau nei ankstesniame pusfinalyje, įtampos netrūko. Po trijų kėlinių vos vieno taško persvarą 43:42 turėjo „Mėgėjai“. Jie daugiausia E. Račkausko (44 tšk.) ir R. Kivyliaus (10 tšk.) pastangomis ketvirtame kėlinyje padidino persvarą ir nugalėjo 66:59. „Robedai“ R. Baliūnas pelnė 20 taškų, R. Mačiulaitis – 14 taškų.

Kovo 12 dieną pilnoje žiūrovų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje dėl III vietos kovojo „Gudkaimio“ ir „Robedos“ komandos. Jau nuo pirmų žaidimo minučių buvo akivaizdus geresnis „Gudkaimio“ krepšininkų nusiteikimas rungtynėms. Jie gana nesunkiai 81:46 įveikė gerokai vyresnius „Robedos“ sportininkus. Nugalėtojų gretose, kaip ir visada, rezultatyviai žaidė A. Bujauskas (31 tšk.) ir D. Kivyta (18 tšk.). Pralaimėjusios ekipos žaidėjai R. Mačiulaitis bei R. Dailidavičius pelnė po 14 taškų.

Finalinės rungtynės tarp „Keturkaimio“ ir „Mėgėjų“ komandų apylygiai vyko tik du kėlinius. Trečiame kėlinyje iniciatyvos vėl ėmėsi nesulaikomi P. Liepinaitis bei V. Morkevičius ir keturkaimiečiai persvarą padidino iki 30 taškų (72:42). Ketvirtame kėlinyje „Mėgėjams“ pavyko tik truputį sumažinti atsilikimą. Galutinis rungtynių rezultatas – 86:61 „Keturkaimio“ naudai.

Varžybų uždaryme sveikinimo žodžius tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininko pavaduotojas R. Vaičaitis. A. Žako atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prisiminta Kybartų miesto krepšinio pirmenybių istorija ir paskelbti rezultatai. Pirmosios vietos diplomu, pereinamąja taure ir piniginiu prizu apdovanota „Keturkaimio“ komanda. Antrosios vietos diplomas ir piniginis prizas teko „Mėgėjų“ ekipai, trečiosios vietos diplomas ir piniginis prizas – „Gudkaimiui“. Žaidėjai apdovanoti atitinkamos spalvos medaliais. Piniginius prizus, kaip ir visada, skyrė buvęs kybartietis V. Baltrušaitis.

Miesto seniūnijos bei rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus įsteigtais prizais apdovanoti geriausi pirmenybių žaidėjai: gynėjas A. Bujauskas („Gudkaimis“), puolėjas R. Kivylius („Mėgėjai“), vidurio puolėjas V. Morkevičius („Keturkaimis“).

Kybartų seniūnijos prizai įteikti kiekvienos komandos geriausiems žaidėjams: R. Mačiulaičiui („Robeda“), S. Pavelčikui („Matlaukys“), M. Kliučnikui („Simedva“), D. Kivytai („Gudkaimis“), L. Liepinaičiui („Keturkaimis“), P. Katiliui („Žaibas“), E. Račkauskui („Mėgėjai“) ir A. Bagušinskui („TNT“). Naudingiausio žaidėjo prizą įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas. Jį steigėjas įteikė „Keturkaimio“ krepšininkui P. Liepinaičiui. Perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizą įsteigė Kybartų notaras, krepšininkas R. Kivylius. Šiuo prizu apdovanotas „Robedos“ žaidėjas L. Baliūnas. Pasaulio kybartiečių draugija piniginį prizą skyrė korektiškiausiai pripažintai „Robedos“ komandai. Jį įteikė draugijos pirmininko pavaduotojas R. Vaičaitis.

Juozas MURINAS
Varžybų vyr. teisėjas

G. MURINAITĖS nuotr. Pirmenybių nugalėtojų taurė ir medaliai – „Keturkaimio“ krepšininkų rankose.

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-17.

Jau 40 metų Kybartuose rengiamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt šeštą kartą jos vyko buvusio mokyklos direktoriaus Antano Žako atminimo taurei laimėti.

Šių metų pirmenybėse dalyvavo aštuonios komandos. Jos žaidė viename pogrupyje. Kadangi visų ekipų jėgos buvo gana lygios, dauguma rungtynių vyko įtemptai ir kovingai. Per visas pirmenybes Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje susirinkdavo daug sirgalių.

Po rungtynių pogrupyje paaiškėjo keturios stipriausios komandos. Pirmame pusfinalyje susitiko „Gudkaimio“ ir „Keturkaimio“ krepšininkai. Ši dvikova buvo verta finalo. Rungtynės vyko labai kovingai ir atkakliai, pirmavo tai viena, tai kita komanda. Vis dėlto ketvirtame kėlinyje keturkaimiečiai, vedami P. Liepinaičio ir V. Morkevičiaus (abu pelnė po 34 taškus), palaužė „Gudkaimio“ pasipriešinimą ir nugalėjo 92:80. Pastarosios ekipos žaidėjas A. Bujauskas surinko 32 taškus, K. Linkevičius – 19 taškų.

Kitame pusfinalyje „Robeda“ susitiko su „Mėgėjais“. Šios rungtynės taip pat pasižymėjo atkaklumu. Nors taškų pelnyta mažiau nei ankstesniame pusfinalyje, įtampos netrūko. Po trijų kėlinių vos vieno taško persvarą 43:42 turėjo „Mėgėjai“. Jie daugiausia E. Račkausko (44 tšk.) ir R. Kivyliaus (10 tšk.) pastangomis ketvirtame kėlinyje padidino persvarą ir nugalėjo 66:59. „Robedai“ R. Baliūnas pelnė 20 taškų, R. Mačiulaitis – 14 taškų.

Kovo 12 dieną pilnoje žiūrovų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje dėl III vietos kovojo „Gudkaimio“ ir „Robedos“ komandos. Jau nuo pirmų žaidimo minučių buvo akivaizdus geresnis „Gudkaimio“ krepšininkų nusiteikimas rungtynėms. Jie gana nesunkiai 81:46 įveikė gerokai vyresnius „Robedos“ sportininkus. Nugalėtojų gretose, kaip ir visada, rezultatyviai žaidė A. Bujauskas (31 tšk.) ir D. Kivyta (18 tšk.). Pralaimėjusios ekipos žaidėjai R. Mačiulaitis bei R. Dailidavičius pelnė po 14 taškų.

Finalinės rungtynės tarp „Keturkaimio“ ir „Mėgėjų“ komandų apylygiai vyko tik du kėlinius. Trečiame kėlinyje iniciatyvos vėl ėmėsi nesulaikomi P. Liepinaitis bei V. Morkevičius ir keturkaimiečiai persvarą padidino iki 30 taškų (72:42). Ketvirtame kėlinyje „Mėgėjams“ pavyko tik truputį sumažinti atsilikimą. Galutinis rungtynių rezultatas – 86:61 „Keturkaimio“ naudai.

Varžybų uždaryme sveikinimo žodžius tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininko pavaduotojas R. Vaičaitis. A. Žako atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prisiminta Kybartų miesto krepšinio pirmenybių istorija ir paskelbti rezultatai. Pirmosios vietos diplomu, pereinamąja taure ir piniginiu prizu apdovanota „Keturkaimio“ komanda. Antrosios vietos diplomas ir piniginis prizas teko „Mėgėjų“ ekipai, trečiosios vietos diplomas ir piniginis prizas – „Gudkaimiui“. Žaidėjai apdovanoti atitinkamos spalvos medaliais. Piniginius prizus, kaip ir visada, skyrė buvęs kybartietis V. Baltrušaitis.

Miesto seniūnijos bei rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus įsteigtais prizais apdovanoti geriausi pirmenybių žaidėjai: gynėjas A. Bujauskas („Gudkaimis“), puolėjas R. Kivylius („Mėgėjai“), vidurio puolėjas V. Morkevičius („Keturkaimis“).

Kybartų seniūnijos prizai įteikti kiekvienos komandos geriausiems žaidėjams: R. Mačiulaičiui („Robeda“), S. Pavelčikui („Matlaukys“), M. Kliučnikui („Simedva“), D. Kivytai („Gudkaimis“), L. Liepinaičiui („Keturkaimis“), P. Katiliui („Žaibas“), E. Račkauskui („Mėgėjai“) ir A. Bagušinskui („TNT“). Naudingiausio žaidėjo prizą įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas. Jį steigėjas įteikė „Keturkaimio“ krepšininkui P. Liepinaičiui. Perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizą įsteigė Kybartų notaras, krepšininkas R. Kivylius. Šiuo prizu apdovanotas „Robedos“ žaidėjas L. Baliūnas. Pasaulio kybartiečių draugija piniginį prizą skyrė korektiškiausiai pripažintai „Robedos“ komandai. Jį įteikė draugijos pirmininko pavaduotojas R. Vaičaitis.

Juozas MURINAS
Varžybų vyr. teisėjas

G. MURINAITĖS nuotr. Pirmenybių nugalėtojų taurė ir medaliai – „Keturkaimio“ krepšininkų rankose.

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-17.


  • 0

Kybartuose – kalėdinis krepšinio turnyras

Kategorija :Sportas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos sporto salėje vyko tradicinis sporto klubo „Kristido“ organizuojamas kalėdinis 3×3 krepšinio turnyras.

Šiemet jame pareiškė norą žaisti aštuonios komandos. Dalyvavo po 4 jaunimo ir suaugusiųjų ekipas. Jaunimo grupėje savo pajėgumu išsiskyrė trys komandos: „Valančiūnai“ (R. Astrauskas, A. Alkevičius, K. Bradūnas, T. Eidukaitis), „RKS“ (A. Litvinavičius, M. Grybas, H. Krašauskas), ir „Čiopkos“ (L. Šalnauskas, L. Karpavičius, A. Grigaitis). Tarp šių ekipų vyko bekompromisė kova. „Valančiūnai“ laimėjo visas rungtynes ir tapo turnyro nugalėtojais. Kiek netikėtai „Čiopkos“ 10:9 įveikė „RKS“ ir užėmė antrą vietą. Treti liko „RKS“, ketvirti – „Oginsko“ krepšininkai.

Vyrų varžybos vyko taip pat labai atkakliai. Finale „Gudkaimio“ krepšininkai (L. Žemaitis, D. Kivyta, K. Linkevičius) tik po pratęsimo 21:16 nugalėjo „Dikembės“ komandą (D. Verbyla, S. Ramanauskas, J. Abraitis, A. Kisieliauskas). Rungtynėse dėl trečios vietos labiau patyrusi „Robeda“ (R. Dailidavičius, L. Savickas, V. Stankevičius) 28:16 nugalėjo „RKS“ žaidėjus.

Pasibaigus turnyrui, komandos prizininkės buvo apdovanotos sporto klubo „Kristido“ įsteigtais medaliais. Visi varžybų dalyviai apdovanoti Kauno „Žalgirio“ lankstinukais. Organizatoriai pakvietė žaidėjus dalyvauti ir 2016 metų Kybartų miesto krepšinio pirmenybėse A. Žako taurei laimėti.

Juozas MURINAS

Varžybų vyr. teisėjas

Nuotr. Suaugusiųjų grupės nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti sporto klubo „Kristido“ įsteigtais medaliais.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-31.


  • 0

„Sveikata“ baigė sezoną

Baigėsi Lietuvos antros lygos Pietų zonos futbolo pirmenybės, kuriose dalyvavo Kybartų „Sveikatos“ futbolininkai. Tarp dešimties komandų užimta penkta vieta.

Šiais metais antra lyga gerokai sustiprėjo: čia žaidė A lygos „Stumbro“, „Sūduvos“, „Spyrio“ bei pirmos lygos „Lietavos“, „Kauno“ ir „Šilo“ dublerių komandos. Kadangi „Sveikatos“ ekipoje žaidžia tik mūsų rajono futbolininkai, buvo be galo sunku kovoti su komandomis, papildytomis aukščiausio lygio futbolininkais. Džiugu, o kartu ir liūdna paminėti, kad nuo ketvirtą vietą užėmusios ekipos atsilikome tik vienu tašku, o iki bronzos medalių pritrūko vos dviejų taškų.

Dar prieš sezoną futbolininkai treniravosi lauke ir sporto klube „Impulsus“. Buvo sužaisti du draugiški susitikimai su Kazlų Rūdos ir Alytaus komandomis. Jau trečią sezoną komandą kovoms ruošė treneris Henrikas Katilius, jam padėjo jaunimo treneris Liutauras Savickas.

Sezono atidarymo rungtynėse Kybartuose po dramatiškos kovos 4:3 buvo nugalėta „Sūduvos-2“ komanda. Vėliau iškovota pergalė (2:1) Kaune prieš „Spyrio-2“ ekipą ir pasiektos garbingos lygiosios 0:0 su šių metų nugalėtoja „Druskininkų“ komanda. Po pergalės namuose prieš Kazlų Rūdos „Šilą“ netikėtai atsidūrėme turnyrinės lentelės viršūnėje. Pirmajame rate dar pasiekėme pergalę Jonavoje prieš „Fajetoną“ 3:1. Deja, pirmojo rato antroje pusėje buvo pralaimėtos kelerios rungtynės.

Vasarą „Sveikatos“ žaidėjai daug poilsio neturėjo, nes laukė LFF taurės varžybos, kuriose buvome nedalyvavę nuo 2012 metų. Pirmajame etape 2:0 nugalėjome Biržų „Širvėną“, bet antrajame apmaudžiai pralaimėjome Vilniaus „Prelegentams“. Kaip ir kiekvienais metais, surengėme stovyklą, kurioje kartu atostogavo klubo žaidėjai ir jų šeimų nariai.

Antrajame rate buvo ir pergalių, ir pralaimėjimų. Žiūrovams ypač įsiminė puikios rungtynės su „Dainava“ Alytuje – jas laimėjome net 11:0. Įsiminė ir vienos lygiosios su čempionų „Druskininkų“ komanda. Apmaudu, kad kybartiečiai antrąjį šių rungtynių kėlinį turėjo kiekybinį žaidėjų pranašumą prieš varžovus, tačiau nesugebėjo laimėti svarbių 3 taškų, kurie būtų užtikrinę trečiąją vietą lygoje.

Pasak trenerio H. Katiliaus, pasiekti dar geresnių rezultatų sutrukdė pora apmaudžių pralaimėjimų bei atakų lyderio Karolio Kereišos ir vartininko Tautvydo Zavicko išvykimas į užsienį. Smagu, kad jų vietą užėmė jauni žaidėjai – tai suteikia optimizmo kitame sezone siekti aukštesnių rezultatų.

Visą sezoną puikiai ir rezultatyviai žaidė J. Mikalauskas ir D. Karpavičius, pelnę po 10 įvarčių, taip pat komandos senbuvis G. Čibirka (8 įvarčiai) bei gynėjas M. Kereiša (4 įvarčiai).

Per sezono uždarymo vakaronę prizais ir diplomais buvo apdovanoti metų „debiutantu“ tapęs vartininkas L. Šalnauskas, geriausiu gynėju pripažintas V. Norkeliūnas, saugu – D. Karpavičius, visi kiti žaidėjai gavo atminimo dovanėles.

Nerijus DEMENIUS

Sporto klubo „Sveikata“ prezidentas

Daug žmonių padėjo „Sveikatos“ klubui dalyvauti pirmenybėse. Dėkingi esame Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, premjerui Algirdui Butkevičiui, Kybartų specialiosios mokyklos „Rasa“ direktorei Lilijai Žilinskienei, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktoriui Martynui Kasperaičiui, „Saulės“ progimnazijos direktoriui Arvydui Judickui, Rimvydui Brazauskui, Stasiui Katinskui, Mindaugui Balčiūnui, Aurelijui ir Žydrūnei Zorskiams, Audriui Balbieriui, Andriui ir Mildai Vaičaičiams, Evaldui Mačiuliui, Vaidui Bruožiui, Liutaurui Burbai, Vytautui Skinkiui, Nerijui Butauskui.

Ypač norisi padėkoti mūsų ištikimiems sirgaliams, kurių palaikymas namuose ir išvykose gerokai prisidėjo prie komandos rezultatų.

Nuotr. Kybartų „Sveikatos“ futbolininkai.


  • 0

Futbolo legendos: Algio Civinsko jubiliejus

Ne vieną iškilų futbolininką išugdę Kybartai mūsų šaliai dovanojo ir vartininkus Juozą Vaitkevičių bei Algį Civinską. Vilkaviškietį A. Civinską, atrodo, pripažino visa Lietuva. Jubiliejaus proga ant futbolo kamuolio, kurį jam padovanojo J. Vaitkevičius (pirmasis Kybartų futbolininkas, žaidęs meistrų komandoje), pasirašė daugelis praeityje garsių futbolininkų, trenerių, taip pripažindami ir įvertindami A. Civinsko žmogiškąsias savybes ir nuopelnus Lietuvos futbolui.

Darbininkas iš intelektualų giminės

Vasaros pabaigoje 75 metų jubiliejų šventęs A. Civinskas savo gyvenime nieko nekeistų ir eitų tuo pačiu keliu. Jo bute Vilkaviškyje, Gedimino gatvėje, viskas po senovei: jauki virtuvė, svetainė, kur knygų lentynose surikiuota pasaulinės ir lietuvių literatūros klasika, kampe – televizorius, kuris reikalingas tik sportinėms laidoms, transliuojamoms iš viso pasaulio, žiūrėti.

A. Civinskas rodė savo trofėjus, nuotraukas, daug pasakojo apie gyvenimą ir sportą. Vyriškis dirbo statybose, po to – Kybartų prekybos įrengimų gamykloje, treniravosi šio miesto „Sveikatos“ futbolo komandoje.

Emocingoje Algio kalboje kartais švysteli vienas kitas nenušlifuotas žodis, atėjęs iš gatvės žodyno. Todėl kai kalbiesi, nėra minties, jog sportininko dėdė – Kazimieras Baršauskas, akademikas, tuometinio Kauno politechnikos instituto rektorius. Eruditas ir didelis sporto gerbėjas ne kartą Algį ragino mesti darbininko profesiją ir bandyti stoti į institutą ar politechnikumą. Dėdės raginimą A. Civinskas suprato labai paprastai: dar labiau stengėsi dirbti, per dieną įvykdydamas trijų žmonių gamybinę užduotį. Dėdės sūnus Petras Baršauskas, dabartinis Kauno technologijos universiteto rektorius, kaip ir A. Civinskas, didelis sporto gerbėjas, daugelį metų žaidė futbolą. Jis sugebėjo derinti mokslą ir sportą. Algis taip pat šaudė du zuikius: sugebėjo derinti futbolą ir darbą. „Buvo pavyzdys aplinkiniams: pareigingas, kruopštus, labai tvarkingas – treniruočių ir varžybų apranga visada blizgėjo. Aikštėje gerbė partnerius ir varžovus, buvo disciplinuotas. Už aikštės ir joje – kolektyvo žmogus“, – taip Algį apibūdino nusipelnęs mokytojas ir sporto žinovas kybartietis Vytautas Miknevičius.

Gyvenimo skauduliai ir futbolas

Atsidavęs visa siela futbolui Kybartų „Sveikatos“ vartininkas A. Civinskas komandoje žaidė 15 metų. 17 metų metų jis teisėjavo visose Lietuvos futbolo lygose. Algis – reto atkaklumo žmogus. Turėdamas rimtų problemų su regėjimu, tikrai negalėjo tapti futbolininku, bet juo tapo. Ir dar kokiu! Kybartietį kvietė Klaipėdos „Granitas“ ir kiti klubai, bet Kybartų „Sveikatai“ jis liko ištikimas iki pat karjeros pabaigos.

A. Civinskas išsiskyrė iš kitų vartininkų tuo, jog rimtai treniruotis pradėjo vėlai, būdamas 19 metų. Kybartų „Sveikatos“ vartus vyras stojo ginti grįžęs iš Sibiro tremties.

Savo žaidimu jis stebino žiūrovus ir trenerius. „Greta tokių žaidėjų kaip R. Simanavičius, A. Ziegoraitis, V. Pakalka, A. Mikalauskas, R. Karka Algis Civinskas greitai tapo patikimu „Sveikatos“ vartininku“, – taip rašė respublikinė spauda (1994-06-04) straipsnyje, skirtame „Sveikatos“ klubo 75 metų jubiliejui.

A. Civinskas – vaikščiojanti sporto enciklopedija. Stebi visas futbolo transliacijas, atmintinai žino ne tik futbolo, bet ir krepšinio, ledo ritulio rungtynių rezultatus. Apie dabartinius futbolininkus atsiliepia skeptiškai. Pasak jo, tik mažas procentas dabartinio jaunimo gali sekti J. Vaitkevičiaus, A. Liubinsko, A. Puodžiūno, R. Karkos, V. Tutlio, R. Kochanausko, J. Sakatausko, A. Mikalausko pėdomis.

Gyvenimas futbolo veteraną užgrūdino. Vaikystėje išgyventi tremties į Sibirą baisumai, ankstyva mamos netektis ir žmonos mirtis… „Kai susiduri su skausmu, išmoksti kitaip vertinti gyvenimo įvykius. Daug kas jaudina mažiau. Ir juoktis daug lengviau, jeigu tavo gyvenimo kelyje buvo daug sunkumų“, – sako A.Civinskas

„Auksinis“ kamuolys

Rašant straipsnį apie A.Civinską, teko susitikti ir su kitu vartininku – J. Vaitkevičiumi, kuris per ilgą sportinį gyvenimą (būdamas 36 metų žaidė paskutines rungtynes) ir 15-os metų trenerio darbą matė visą galeriją puikių futbolo meistrų. Talentingus futbolininkus (S. Ramelį, G. Kalėdinską, B. Zelkevičių, A. Žilinską, V. Žitkų), su kuriais jam teko žaisti meistrų komandoje, vadino „kietuoliais“. Prisiminė jis ir A. Civinską. Mūsų pokalbiui artėjant prie pabaigos, truputį pagalvojęs paprašė minutėlę luktelėti ir kuriam laikui pradingo ištaigingame name, pastatytame ant aukšto Neries upės skardžio.

Sugrįžo su fotoalbumu ir futbolo kamuoliu. „Perduokit Algiui“, – paprašė ir suspaudęs kamuolį tvirtose rankose brūkštelėjo parašą. Dar paprašė, kad ant kamuolio pasirašytų kuo daugiau futbolo fanų. „Bus linksmiau jubiliatui“, – pasakė plačiai nusišypsojęs.

A. Civinskas tvirtina, kad J. Vaitkevičių – daugkartinį futbolo čempioną (3 kartus – Lietuvos, 3 kartus – Latvijos, 5 kartus – „Tiesos“ taurės nugalėtoją, 2 kartus – TSRS ginkluotųjų pajėgų ir 2 kartus – kaip trenerį) matė ginantį Kėdainių „Nevėžio“ „spalvas“ ir Mažeikiuose, kada Juozas treniravo „Atmosferą“. Tačiau dviem vartininkams – dviem gyvoms futbolo legendoms – nebuvo lemta susitikti ir paspausti vienas kitam ranką.

Šiandien, spalio 17 d., įvyks neakivaizdinis vartininkų susitikimas. A. Civinskui bus įteikta ypatinga kolegos dovana – „auksinis“, jo akimis žiūrint, kamuolys su daugelio futbolui nusipelniusių žmonių parašais.

Sigitas KURAS

Nuotr. Algis Civinskas (stovi pirmas iš kairės) penkiolika metų gynė Kybartų „Sveikatos“ vartus.

Santaka_20151017_Civinskas
Laimos Vabalienės nuotr. Algis Civinskas – vaikščiojanti sporto encikopedija.

Publikuota: „Santaka“, 2015-10-17.


  • 0

Turnyras priminė buvusius „Sveikatos“ futbolininkus

Kybartuose antrą kartą buvo surengtas turnyras buvusiems futbolo klubo „Sveikata“ žaidėjams atminti.

Šiais metais turnyre dalyvavo net 8 komandos. Varžybos dar kartą įrodė, kad Kybartuose yra sportuojančio jaunimo, kuris tokio pobūdžio turnyruose kiekvienais metais dalyvauja labai aktyviai.

Po finalinių varžybų paaiškėjo stipriausios Kybartų ekipos. Nugalėtojais tapo „Tauro“ futbolininkai, aplenkę antroje vietoje likusius „Sveikatos-2“ žaidėjus. Bronzos apdovanojimai atiteko „Senjorams“.

Kaip ir praėjusiais metais, stadione susirinkusieji vėl dalijosi įvairiais prisiminimais. Varžybų vietoje buvo pastatytas stendas, kuriame apie praeities akimirkas bylojo senos nuotraukos. Istorinius futbolo žaidimo momentus primenantis stendas šį kartą buvo papildytas naujomis nuotraukomis iš asmeninių R. Jakimavičiaus, A. Ramanausko, Č. Janušausko albumų.

Per turnyro uždarymą organizatoriai dėkojo jo rėmėjams ir Ziegoraičių, Ramanauskų, Kereišų, Norkeliūnų, Katilių, Jakimavičių šeimoms, kurių nariai buvo „Sveikatos“ žaidėjai. Atskirų padėkų sulaukė turnyro teisėjai A. Žilinskas ir A. Dailidė. Tylos minute pagerbti neseniai mūsų gretas palikęs A. Ziegoraitis, R. Simanavičius, E. Gudžiūnas. Keturiasdešimtmečio proga pasveikintas klubo „Sveikata-2“ vadovas L. Savickas, taip pat – geriausi turnyro žaidėjai. Šias metais geriausio vartininko prizas atiteko V. Bujauskui, geriausiu finalo rungtynių „Sveikatos-2“ komandoje žaidėju pripažintas M. Kapačinskas, o „Tauro“ ekipoje – H. Kerušauskas. Absoliučiai geriausiu turnyro žaidėju tapo D. Karpavičius.

„Norisi padėkoti „Sveikatos“ klubo vadovui Nerijui Demeniui bei nuolat didėjančiam žaidėjų šeimų, kurios noriai sutiko paremti turnyrą, ratui. Tikimės, kad kitais metais jis bus dar didesnis ir solidesnis“, – padėkos žodžių negailėjo vienas iš turnyro organizatorių H. Katilius.

Nuotr. Varžybų nugalėtojais tapo „Tauro“ futbolininkai.
FK „Sveikata“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2015-10-06.


  • 0

Garsiausia rajono šaškininkė pamainos sau nemato

Kategorija :Sportas

Bene garsiausia rajono šaškininkė Konstancija Brovkienė atšventė garbingą aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Ir šiandien mielai prie šaškių lentos sėdanti kybartietė vis dar garsina Vilkaviškio rajoną savo pergalėmis, tačiau apie augančią pamainą ji kalba atsargiai – šaškėmis besidominčio jaunimo mūsų krašte beveik nėra.

Pasveikinti K. Brovkienę su jubiliejumi vyko rajono meras Algirdas Neiberka bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Lipinas. Meras jubiliatei įteikė ne tik simbolinę dovaną, bet ir padėką už ilgametę sportinę veiklą bei rajono sportinių tradicijų puoselėjimą. Panašios padėkos jubiliejaus proga kybartietė sulaukė ir iš Lietuvos šaškių federacijos vadovybės.

Nuo 18 metų šaškėmis žaidžiančią kybartietę tai daryti išmokė spaustuvėje dirbę kolegos. Tikėjęsi, kad per pertraukėles Konstancija su jais sės prie šaškių lentos, bendradarbiai labai greitai nusivylė. Jos meistriškumas augo kaip ant mielių, tad pripažinti pralaimėjimą kolegos turėdavo vos po kelių ėjimų. Panaši istorija nutiko ir Konstancijos vyrui Algirdui.

„Su žmona šaškėmis žaidžiau tik santuokos pradžioje. Vėliau ją šio žaidimo paslapčių pradėjo mokyti sporto meistras, daugkartinis šalies čempionas kybartietis Jonas Sinkevičius. Konstancija pradėjo gilintis į įvairią literatūrą ir man jau nebūdavo šansų prieš ją laimėti. Jai žaisti su manimi taip pat tapo neįdomu“, – su šypsena prisiminė beveik 60 metų santuokoje kartu gyvenantis sportininkės vyras Algirdas.

Vaikai su mama taip pat niekada nežaidė šaškėmis. Dukra Rasa juokavo, kad šį žaidimą žaisdavo tik su broliais Vytautu ir Lioniumi, tačiau jei kuris iš vaikų matydavo, kad gresia pralaimėjimas, tuoj pat į pagalbą šaukdavosi mamą.

Greitai išmokusi žaisti šaškėmis K. Brovkienė netrukus pasiekė ir pirmuosius savo laimėjimus. Šiandien moteris jų negali net suskaičiuoti. Bene didžiausios pergalės buvo iškovotos 1996 ir 1997 metais. Tuomet kybartietė du kartus tapo Lietuvos Respublikos paprastųjų šaškių moterų čempionato nugalėtoja. Vėliau šiose varžybose ji nebedalyvavo. Tiesa, įvairiuose turnyruose ji kovoja iki šiol. Šiais metais moteris dar ketina vykti į Lenkiją, iš kur tikisi parsivežti kokį nors apdovanojimą. Kybartietei prie šaškių lentos dažniausiai tenka grumtis su vyrais. Moterų, žaidžiančių šį žaidimą, yra nedaug.

„Kartą viename turnyre Vilniuje užėmiau antrą vietą tarp vyrų. Organizatoriams teko gerai pamąstyti, ką daryti su apdovanojimu, mat jis buvo skirtas vyriškos lyties atstovui ir jie nesitikėjo, kad tarp prizininkų gali būti moteris“, – šypsojosi jubiliatė.

K. Brovkienė pasakojo, kad seniau mielai žaisdavo ir su vaikais, tačiau dabar to nedaranti. Pagrindinė priežastis – jaunimas labai skaudžiai išgyvena pralaimėjimus, o žiūrėti į verkiančius vaikus kybartietei yra itin sunku. Keletą kartų dėl to ji specialiai pasistengė pralaimėti šaškių partiją, kad tik dar labiau neskaudintų mažųjų rajono sportininkų.

„Gaila, bet mūsų rajone šaškėmis žaidžiančių talentingų jaunuolių beveik nėra. Keletą jų buvau pasiruošusi pati pamokyti, siūliau savo pagalbą, tačiau niekas rimčiau nesusidomėjo“, – apmaudo neslėpė K. Brovkienė.

Pati Konstancija tikino negalinti pasakyti, kas ją taip sudomino šiame žaidime, kad jo atsisakyti negali jau daugiau nei šešiasdešimt metų. Ji mielai žaidžia ir šachmatais, kortomis, iki dabar sprendžia kryžiažodžius bei sudoku. Moteris juokavo, jog „Santakos“ laikraštyje spausdinami sudoku būna gana sunkūs, norint juos išspręsti tenka gerai pasukti galvą.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Šaškininkės Konstancijos Brovkienės meistriškumą liudija įspūdinga apdovanojimų kolekcija.

Publikuota: „Santaka“, 2015-07-16.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian