Sportas

Aikštėje – nuo vaikų iki veteranų

Vaikų futbolo turnyre čempionės titulą iškovojo Vilkaviškio sporto mokyklos komanda. Geriausiu jos žaidėju išrinktas Danas Zdancevičius. Antroji vieta atiteko Kybartų ekipai „Sveikata“, kurią sudarė 2009 m. gimę sportininkai. Geriausiu šios komandos žaidėju pripažintas Airtonas Krilavičius.

Bronzos medaliais pasipuošė taip pat jaunieji „Sveikatos“ futbolininkai – 2010 m. gimę vaikai. Jų geriausio sportininko vardas atiteko Mantui Mančekui.

Geriausiais turnyro žaidėjais pripažinti ir specialiais „Joma“ firmos prizais apdovanoti Arnas Labašauskas (Vilkaviškio sporto mokyklos komanda) ir Povilas Mickevičius („Sveikata“, gim. 2009 m.).

Veteranų turnyre čempionais tapo Kybartų „Sveikatos“ futbolininkai. Jų gretose geriausiu žaidėju išrinktas Marius Mikelkevičius. Antrąją vietą iškovojo Šilutės, trečiąją – Tauragės, o ketvirtąją – Vilkaviškio veteranai.

Susirinkusiesiems sveikinimo žodį tarė Marijampolės apskrities futbolo federacijos prezidentas Žydrūnas Buzas. Futbolo dienos renginius organizavo Kybartų klubas „Sveikata“.

„Burbulinio“ futbolo varžybomis rūpinosi alvitietis Rokas Siaurusaitis. Šis žaidimas vaikams suteikė daug gerų emocijų.

Nuotr. Veteranų turnyre niekas neprilygo Kybartų „Sveikatos“ futbolininkams.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2017-06-13.


Jų vardus žinojo visi „Sveikatos“ žaidėjai

Siejo draugystė

Ne storu dulkių sluoksniu padengti archyvai, bet geranoriška žmonių pagalba padėjo iškelti į dienos šviesą du draugus, futbolo aistruolius ir ryškias asmenybes: Vytautą Kochanauską, Kybartų futbolo patriarchą, Lietuvoje žinomą futbolo specialistą, ir Juozą Klimą, trijų aukštųjų mokyklų absolventą, Lietuvos kariuomenės pulkininką leitenantą.

Gražūs tarpusavio santykiai siejo šiuos žmones. Abu kadaise, tik skirtingu laiku, žaidė Kybartų „Sveikatos“ komandoje, abu tapo treneriais, dviese puoselėjo istorinį futbolo žygį po kaimus ir mažus miestelius, kur dažniausiai ir užauga būsimos sporto žvaigždės. V. Kochanauskui šiais metais būtų sukakę 90 metų, o J. Klimui – 109-eri. Šio žmogaus epistolinis palikimas išties gausus: futbolo jaunuomenei parašytos knygos, sportininkams skirtos ugdymo metodikos, laiškai, kai kurie adresuoti ir V. Kochanauskui.

Sensacijos aikštėse

Apie vieną iš tokių mažų miestelių 1956 m. laikraštis „Sportas“ rašė: „Lietuvos futbolo didžiausia sensacija buvo Plungės „Linų audiniai“. Šiai komandai ryškiai nervus padirgindavo Kybartų, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės futbolininkai. Tačiau niekam iš jų nepavyko tapti Lietuvos futbolo čempionais. O 1956 m. tai pasisekė padaryti nedidelio Žemaitijos miestelio (8 tūkst.gyventojų) Plungės „Linų audinių“ futbolo komandai.“ Kas iš tikrųjų ją atvedė iki čempionų vardo, žinojo gal pora žmonių. Vienas jų – J. Klimo auklėtinis, plungiečių treneris Antanas Jadziauskas. Jį gerai pažinojo ir V. Kochanauskas.

J. Klimas buvo Kauno kūno kultūros instituto docentas, pirmasis futbolo dėstytojas šalyje. Jis negailėjo patarimų buvusiam savo auklėtiniui A. Jadziauskui. Tačiau J. Klimo niekas nekėlė ant postamento. Dėstytojas 1950 m. buvo pašalintas iš Kūno kultūros instituto už antitarybines pažiūras ir nuotaikas. Korumpuotų valdininkų nuostabai, jaunų talentų ugdytojas parodė išties čempionišką (1938 m. Lietuvos futbolo čempionas, 4 kartus (1932, 1933, 1937, 1946 m.) Lietuvos ledo ritulio čempionas, 2 kartus (1933,1934 m.) Lietuvos vyrų krepšinio čempionas) charakterį. Jis nepasidavė psichologiniam valdžios spaudimui, nepuolė į alkoholio liūną (kaip daugelis kitų žymių sportininkų) ir toliau dirbo treneriu-konsultantu visuomeniniais pagrindais.

J. Klimą pažinojo visi Kybartų „Sveikatos“ žaidėjai. Jo vardą su didžiausia pagarba tardavo V. Kochanauskas, kuriam docentas rašė: „Ne tas tikras futbolininkas, kuris laimi, bet tas, kuris moka pralaimėti.“ „Sveikatai“ jis linkėjo nepasiduoti ir pasiekti aukštą prieškarinį lygį.

V. Kochanausko vadovaujamiems futbolininkams pavyko prasimušti į geriausių Lietuvoje komandų elitą. Sekant Plungės pavyzdžiu, buvo sukurta dar viena sensacija: beveik užmiršta mažo miestelio komanda tapo Lietuvos futbolo aukščiausios lygos dalyve! J. Klimas talkino savajai „Sveikatai“, padėjo susisteminti treniruočių medžiagą. V. Kochanauskui teko svarbesnis vaidmuo: sukurti palankią psichologinę atmosferą, rūpintis žaidėjų buities ir treniruočių sąlygomis, sutelkti komandą į vieną stiprų kumštį. Žurnalistai taip pat pasistengė. Savaitraštis „Sportas“ visai Lietuvai pranešė žinią, kad nedidelio Kybartų miestelio, kur gyvena vos 7000 gyventojų ir žaidėjų pasirinkimas nėra didelis, komanda 1980 m. tapo šalies futbolo aukščiausios lygos dalyve! Ekipoje tuo metu žaidė tik Kybartuose išugdyti žaidėjai.

Nosis nukabindavo ir vokiečiai

Apie „Sveikatos“ sportines aukštumas doc. J. Klimas V. Kochanauskui rašė: „1930 m. su „Sveikata“ pirmąkart patekau į Rytprūsių (Vokietija) sostinę – Karaliaučių, kur žaidžiau su vietos „Konkordija“. Visi buvom patenkinti rezultatu, laimėjom! Džiūgavom, įveikta viena geriausių Rytų Vokietijos komandų! Mūsų gynėjas, žymusis Vytautas Geležiūnas rūbinėje apglėbė mane rankomis.“

Prisiekę aistruoliai mena, kad anuo metu komandoje žaidė žinomos Lietuvos futbolo žvaigždės. Kai kurie futbolininkai buvo šalies rinktinės žaidėjai. Tai – Edis ir Oskaras Čižauskai, broliai Vytas, Vladas ir Pranas Geležiūnai, broliai Glukauskai, broliai Kilmonai, J. Klimas bei kt.

J. Klimo žodžiai, parašyti viename iš laiškų V. Kochanauskui, liudija, jog prieškarinės kartos „Sveikatos“ pasirodymai to meto fanams labiau panašėjo į futbolo šou. Susidomėjimas rungtynėmis buvo milžiniškas. Futbolo aistruoliai, liaudiškai kalbant, „šniūrais“ traukdavo stebėti eilinių rungtynių ir nenusivildavo. Valandų valandas minia stebėdavo įvykius aikštėje, gerte gerdavo teigiamas emocijas, akys žaibuodavo, nuo šauksmų žandikaulius skaudėdavo, kai kuriems gerklės ištindavo… Kitaip ir būti negalėjo, nes futbolas buvo vienintelė pramoga žmonėms, gyvenantiems mieste prie Lieponos upelio.

1981 m. „Sveikata“ – vėl aukščiausioje lygoje! Ką tai reiškė vietiniams aistruoliams? Futbolo veteranai, anuo metu žaidę mylimame klube, tvirtina, kad dabartiniams Kybartų fanams to neįmanoma suvokti, nebent palygintume su krepšiniu – Kauno „Žalgiriu“ ir Europos čempionų lyga! O štai kaip iš Kybartų stadiono spinduliavusias nuotaikas perteikia J. Klimas, rašydamas V. Kochanauskui: „Berods, rungtynės „Sveikatai“ buvo lemiamos. Žiūrovai mėtė švarkus, kepures iš didelio džiaugsmo. Jiems grįžo senosios, prieškarinės „Sveikatos“ dvasia.“

O kokia tai buvo dvasia? Kinkos virpėjo tuometiniams futbolo meisteriams iš Vokietijos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir kitų futbolo centrų. Atvykę išlošti, tituluoti žaidėjai galiausiai nukabindavo nosis prieš provincialus iš Kybartų. Apie tai rašė daugelis prieškario laikraščių. Kauno „Iliustruotas sportas“ 1929 m. pateikia štai tokį palyginimą: „Ir provincija Kaunui daro gėdą. Kauniečiai pralaimi, o užsispyrę kybartiečiai dažnai laimi.“

Sigitas KURAS

Publikuota: „Santaka“, 2017-05-20.


Entuziastas, ant kurio laikosi Kybartų sportas

Kategorija : Sportas

Kybartų sportas – tiek krepšinis, tiek futbolas – neįsivaizduojamas be vieno žmogaus – Juozo Murino. Be jo neįsivaizduojamos ir šiais metais šešiasdešimtmetį švenčiančios Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybės „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti.

Nepanoro važinėti į Vilkaviškį

J. Murinas nuo mažens žaidė futbolą, o krepšinis į jo gyvenimą atėjo jau mokyklos laikais. Kaip pasakojo pats kybartietis, vasarą visi vaikai žaisdavo futbolą, o žiemą vieni rinkdavosi ledo ritulį, kiti – krepšinį. Prie pastarųjų buvo ir jis.

Niekada ūgiu iš aplinkinių neišsiskyręs J. Murinas žaidė gynėjo pozicijoje. Jis buvo greitas, taiklus, gerai kamuolį mokantis valdyti krepšininkas.

Tuometiniame „Pergalės“ laikraščio turnyre J. Murinas nuo 1972 m. žaidė maždaug du dešimtmečius. Vėliau jis treniravo bei vadovavo įvairioms Kybartų komandoms. Šiandien kybartietis yra vienas iš „Santakos“ laikraščio taurės varžybų valdybos narių.

„Rungtyniauti pirmenybėse pradėjau jau dirbdamas mokytoju. Tuomet su Justinu Kazlausku, Juozu Jurkynu, Antanu Žaku bei dar keliais kybartiečiais subūrėme „Mokslo“ komandą. Ji buvo tarsi atsvara Vilkaviškio „Švietimo“ ekipai. Į pastarąją komandą keletą iš mūsų taip pat kvietė tuometinis jos vadovas Justinas Šačkus, bet nepanorome važinėti į Vilkaviškį“, – prisiminimais dalijosi J. Murinas.

Sėkmė vis nusisukdavo

Kaip žaidėjas J. Murinas niekada nebuvo laimėjęs „Pergalės“ laikraščio turnyro, nors finale rungtyniavo ne vieną sykį. Deja, kaskart pritrūkdavo sėkmės. Bene įsimintiniausias pašnekovo sužaistas finalas įvyko Pilviškiuose prieš „Švietimo“ komandą.

„Mes daug finalų pralaimėjome kelių taškų skirtumu. Fortūna vis nuo mūsų nusisukdavo. Taip buvo ir tąsyk. Tuomet išvakarėse žaidėme labai sunkų pusfinalį, o mūsų pagrindinis vidurio puolėjas Vytautas Ziegoraitis išsisuko čiurną. Darėme viską, kad jis atsigautų ir galėtų žaisti. Aišku, jis žaidė finale, bet, galima sakyti, tai darė viena koja. Po pirmojo kėlinio dar pirmavome, bet antrajame jau „Švietimas“ įrodė savo pranašumą“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Vis dėlto baigęs žaidėjo karjerą ir pradėjęs treniruoti jaunuosius Kybartų krepšininkus J. Murinas pajuto pergalės skonį. Jo vadovaujami kybartiečiai du kartus triumfavo pirmenybėse, ne kartą tapo jų prizininkais.

„Pamenu, kaip kartą finale žaidėme su vilkaviškiečiais. Rungtynėms besibaigiant keletas kybartiečių buvo priversti palikti aikštę dėl išnaudoto asmeninio pražangų limito. Aš vis dairiausi į atsarginių žaidėjų suolą ir nežinojau, ką leisti į aikštę. Nepastebėjau, kad šalia ant grindų guli Nerijus Puida. Jam, matyt, nugarą skaudėjo ar vietos ant suolo nebuvo. Tai pamatęs liepiau jam greitai eiti į aikštelę. Užtikrintas Nerijaus žaidimas tada mums ir leido iškovoti pergalę. Komandai apie savo neapsižiūrėjimą tuomet nieko nepasakojau“, – juokėsi J. Murinas.

Tais laikais, kaip ir dabar, pirmenybėse buvo galima komandoms įsiregistruoti keletą vadinamų legionierių – žaidėjų iš kitų rajonų. Kūno kultūros institute studijavęs J. Murino mokinys kybartietis Aidas Neščiokas vis atsiveždavo aukšto lygio legionierių, kurie labai padėdavo Kybartų komandai. N. Puida buvo vienas iš jų.

Iš rajono į Kybartų pirmenybes

Galima sakyti, jog neseniai pasibaigusios 41-osios Kybartų miesto krepšinio pirmenybės išsivystė iš tuometinio „Pergalės“ laikraščio turnyro. J. Murinas buvo vienas iš jų pradininkų, o šiuo metu jis – pagrindinis varžybų organizatorius.

„Laikraščio „Pergalė“ krepšinio taurės kovos prasidėdavo spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, o baigdavosi dar prieš Kalėdas. Mums nesinorėdavo keletą likusių žiemos mėnesių nieko neveikti, tad ir sugalvojome organizuoti Kybartų miesto pirmenybes. Seniau jose dalyvaudavo vien Kybartų krašto komandos. Būdavo susirenka net 12 ekipų. Šiemet varžybose kovėsi aštuoni klubai, bet tik penki iš jų atstovavo Kybartų kraštui. Žmonių mažėja, tad mažėja ir žaidžiančiųjų krepšinį“, – apgailestavo pašnekovas.

Nepaisant visko, J. Murinas džiaugėsi, kad didžioji kybartiečių krepšininkų dalis – buvę arba esami jo auklėtiniai. Tai parodo, kad dirbta ne veltui. Ypač jam malonu, kad Kybartuose atsiranda žmonių, kurie sportu „dega“ taip pat, kaip ir jis. Krepšinio reikalus į savo rankas vis labiau perima Rimantas Kivylius.

Varžėsi Lietuvos čempionate

Su krepšiniu susijusi didelė J. Murino gyvenimo dalis. Jis ne tik pats buvo žaidėjas, treneris bei komandos vadovas, bet ne vienus metus teisėjavo ir rajono pirmenybėse. Anot jo, seniau žaidėjai būdavo santūresni, ramesni, tad teisėjauti būdavo daug lengviau. Tiesa, pats kybartietis tikino visada buvęs emocingas, ne kartą baustas ir techninėmis pražangomis.

Jau baigęs žaidėjo karjerą J. Murinas kartu su bičiuliais kybartiečiais Artūru Virbicku ir Gitanu Kavaliausku subūrė rajono rinktinę, su kuria varžėsi antrojoje šalies lygoje. Tai įvyko prieš pat Lietuvai atgaunant nepriklausomybę. Tada rajono komandoje taip pat rungtyniavo vilkaviškiečiai Audrius Jankauskas, Saulius Čivinskas, Marius Burauskas, virbalietis Valdas Geležiūnas, keletas kitų sportininkų.

Mūsų krašto ekipa kovojo Kauno zonoje ir ne kartą tapo stipriausia šio regiono komanda. Tiesa, laimėti zonų nugalėtojų turnyro mūsiškiams taip ir nebuvo pavykę.

„Mūsų zonoje buvo nemažai stiprių komandų. Viena iš jų – dabar aukščiausioje Lietuvos lygoje rungtyniaujanti Prienų ekipa. Tuomet jos garbę dar gynė dabartinis komandos treneris Virginijus Šeškus. Jo komandai perlipti mūsų barjero taip niekada ir nepavyko“, – prisiminė pašnekovas.

Kovodami antrojoje Lietuvos lygoje mūsiškiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su krepšinio federacijos virtuve, susibičiuliavo su ne vienu įtakingu krepšinio atstovu.

Ragina išlaikyti dvasią

Anot pašnekovo, dabar krepšinis – daug greitesnis nei buvo prieš kelis dešimtmečius. Tiesa, seniau komandos žaisdavo nors ir lėčiau, tačiau naudodavo daugiau derinių, organizuodavo labiau apgalvotas atakas. J. Murino teigimu, paskutinė komanda, kuri žaidė „senų laikų“ krepšinį buvo brolių Tomo, Rolando ir Arūno Šunskių vedama „CH6T“ ekipa.

Nors pats J. Murinas krepšinio nežaidžia jau seniai, tačiau per televizorių stebi didžiąją dalį rodomų rungtynių. Su draugais jis taip pat vyksta į kone visas Kauno „Žalgirio“ namų rungtynes Eurolygoje.

„Gaila, jog šiais laikais žmonės yra labiau materialistai. Seniau visi daugiau dirbdavo iš idėjos. Norėtųsi, kad ir dabar atsirastų entuziastų, kurie negailėtų laiko, burtų žmones, kviestų sportuoti. Kodėl Kybartuose yra „Sveikatos“ futbolo klubas, o Vilkaviškyje tokio nėra? Todėl, kad Kybartuose visada atsirasdavo tų, kam „Sveikata“ rūpėjo. Jei sporto mėgėjų netrūks, gyvuos ir pats sportas“, – teigė J. Murinas.

Andrius GRYGELAITIS

Santaka_20170316_Murinas
Autoriaus nuotr. Juozas Murinas namuose saugo daugybę per karjerą iškovotų trofėjų.

Publikuota: „Santaka“, 2017-03-16.


„Sveikatos“ klubas tikisi sėkmingo sezono

Kybartų futbolo klubas „Sveikata“ pradėjo naują sezoną. Dar prieš jį įvyko komandos pristatymas visuomenei.

Šiemet, kaip ir pernai, kybartiečiai varžysis antros Lietuvos futbolo lygos Pietų zonos pirmenybėse. Pasiruošimo laikotarpiu buvo sužaistos dvejos draugiškos rungtynės: Kaune 1:3 pralaimėta „Hegelmann Litauen“ komandai ir 1:0 nugalėta „Druskininkų“ ekipa.

„Sveikatos“ klubo pristatyme-konferencijoje sirgaliai išvydo parodomąsias komandos rungtynes, po kurių klubo prezidentas Nerijus Demenius kartu su vyriausiuoju ekipos treneriu Henriku Katiliumi atskleidė artėjančio sezono planus. Kybartų seniūnas Romas Šunokas palinkėjo sėkmės, tikėdamas, kad naujasis sezonas bus toks pat sėkmingas, kaip ir praėjęs, kai buvo iškovoti sidabro medaliai.

Klubo prezidentas ypač dėkojo pagrindiniams rėmėjams – Vilkaviškio rajono savivaldybei bei įmonei „Belor“. N. Demenius tvirtino, jog šiemetinis komandos tikslas – likti stipriausiųjų lygos ekipų penketuke. Jis vylėsi, kad šiais metais viskas klostysis taip pat sėkmingai, kaip ir praėjusiame sezone, ir Kybartų „Sveikata“ bus pajėgi kovoti dėl medalių.

Komandos treneriui H. Katiliui taip pat netrūko motyvacijos. „Sezoną pasitinkame šiek tiek atsinaujinę. Nors, atrodo, tiek pasikeitimų neplanavome, tačiau naujokai patys pasisiūlė padėti komandai. Pagaliau turėsime tokią sudėtį, kuri bus konkurencinga, o konkurencija visose gyvenimo srityse skatina tobulėti. Ekipą šiais metais papildė jau keturi naujokai: Domas Ivanauskas, Povilas Kalimavičius, Renaldas Stankevičius ir kaunietis Tomas Krakauskas. Gali būti, jog greta jų atsiras ir dar bent vienas žaidėjas. Tikimės, kad jie sustiprins komandą ir sirgaliams suteiks daug gerų emocijų“, – vylėsi H. Katilius.

„Sveikatos“ klubo inf.

Nuotr. „Sveikata“ šiemet tikisi likti stipriausiųjų lygos ekipų penketuke.

Publikuota: „Santaka“, 2017-05-06.


Futbolo turnyras – Romo Karkos atminimui

Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje įvyko tradicinis Romo Karkos atminimo futbolo turnyras. Jame dalyvavo šešios vaikų, gimusių 2007 m. ir jaunesnių, komandos.

Turnyre varžėsi futbolo ekipos iš Klaipėdos, Trakų, Kauno, Šilutės, Vilkaviškio ir Kybartų. Kiekviena komanda sužaidė po penkerias rungtynes. Po atkaklios kovos pirmąją vietą iškovojo Kauno SK „Garliava“, antrąją – Šilutės SM, trečiąją – Trakų SK „Trakai“.

Ketvirti liko Kybartų SK „Kybartų jaunystė“ futbolininkai, o vilkaviškiečiai užėmė šeštą vietą.

Geriausi kiekvienos komandos žaidėjai apdovanoti prizais. Kybartiečių gretose geriausiu futbolininku išrinktas D. Cimbleris, o vilkaviškiečių – A. Labašauskas. Geriausiu turnyro vartininku pripažintas kybartietis U. Savickas. Jauniausio ir perspektyviausio žaidėjo prizas įteiktas SK „Kybartų jaunystė“ nariui S. Ciesiūnui. Visi turnyro žaidėjai apdovanoti medaliais, komandos – taurėmis. Teisėjams bei treneriams įteiktos atminimo dovanos, medaliai. Karkų šeimos taurė įteikta komandos nugalėtojos – Kauno SK „Garliava“ – žaidėjams.

Vyriausiasis turnyro teisėjas Saulius Karka dėkojo turnyro dalyviams, treneriams, teisėjams, organizatoriams už gražų renginį bei pakvietė visus po metų vėl atvykti į Kybartus.

Turnyrą organizavo SK „Kybartų jaunystė“ nariai. Renginys buvo skirtas Sporto metų ir „Saulės“ progimnazijos penkiolikos metų jubiliejui paminėti.

Vytautas VALIOKAS

SK „Kybartų jaunystė“ pirmininkas.

Publikuota: „Santaka“, 2017-02-14.


Kybartietį tenisininką vokiečiai išlydėjo su ašaromis akyse

Kategorija : Kybartai spaudoje , Sportas

Prieš pat Naujuosius metus kybartietis Kęstutis Žeimys po penkerių metų pertraukos penktą kartą karjeroje laimėjo turnyrą, kuriame varžėsi dvylika stipriausių Lietuvos stalo teniso atstovų. Kažkada sportininku su akmens amžiaus technika vadintas kraštietis eilinį sykį nutildė savo kritikus.

Greitai tobulėjo

Meilę stalo tenisui K. Žeimiui įskiepijo jo bendravardis tėvas. Vyresnysis Kęstutis taip pat labai mėgo šią sporto šaką, todėl vykdamas į treniruotes neretai pasiimdavo ir savo penkiametį sūnų. Pastarasis labai greitai ir pats išdrįso paimti į rankas raketę. Kadangi tuo metu Kybartuose nebuvo galimybės treniruotis, vaikino dėdė Jonas Sakatauskas atidarė stalo teniso klubą bei pradėjo organizuoti treniruotes.

Labai greitai tobulėjantis K. Žeimys pajuto, kad Kybartuose neturi lygiaverčių varžovų, tad pradėjo treniruotes lankyti Vilkaviškio sporto mokykloje. Pabaigęs dešimt klasių jis ryžosi metams išvykti mokytis bei žaisti stalo tenisą į Švediją. Ten kartu su juo sportavo ir geriausi tenisininkai iš visos Europos. Kęstutis buvo vienas iš geriausių stalo tenisą žaidusių užsieniečių, todėl greitai jam sutartį pasiūlė profesionalus Švedijos klubas.

Pasibaigus mokslo metams vaikinas turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau jo talentas neliko neįvertintas. Vos sugrįžęs į gimtinę Kęstutis netrukus sulaukė pasiūlymo sportuoti Vokietijoje.

Padovanojo automobilį

Vokietijoje Kęstutis praleido septynerius metus. Ten jis atstovavo prie pat Olandijos sienos esančio Valbeko miesto komandai. Per visą šį laiką lietuvis tapo itin populiarus, apie jo pasiekimus nuolat rašydavo vietinė spauda, o pasižiūrėti jo žaidimo rinkdavosi pilnos salės žiūrovų. Kęstutis jų nenuvildavo – kas sezoną tekdavo sužaisti daugiau nei po 30 susitikimų, o pralaimėjimų kybartiečio sąskaitoje būdavo vos keli.

K. Žeimį vokiečiai itin mylėjo. Sirgaliai jam net buvo padovanoję automobilį. Deja, kas gražu, dažnai turi pabaigą. Prieš šį sezoną Valbeko stalo teniso komanda iširo, o sirgaliai lietuvį išlydėjo su ašaromis akyse. Kybartietis buvo priverstas grįžti į gimtinę. Čia jis aukščiausioje šalies lygoje atstovauja Vilkaviškio „Ryto“ komandai. Vaikinas prisipažino, kad jam daug pelningesnes sutartis siūlė ir daugybė kitų šalies komandų, tačiau jis jų atsisakė.

„Tiesiog negalėčiau žaisti prieš savus. Čia – mano širdis, mano komanda“, – sakė K. Žeimys.

Jis tikino norintis kuo daugiau padėti gimtojo krašto komandai. Tiesa, vaikino planuose – grįžimas į Vokietiją. Jis jau yra pasirašęs sutartį su kita šios šalies ekipa, tačiau kada išvyks, pasakyti dar negalėjo.

Vienas iš vaikino trenerių Viktoras Rybakas apgailestavo, kad tokių, kaip Kęstutis – vienetai. Nemažai vilkaviškiečių atstovauja kitoms šalies komandoms.

„Mūsų svajonė būtų surinkti visus geriausius vilkaviškiečius į vieną komandą, tačiau tai – labiau utopija. Pernai komandai atstovavo mano sūnus Vytautas, bet šiais metais jis išvyko į Vokietiją. Jei Vytautas būtų likęs, šiemet su juo ir Kęstučiu, ko gero, galėtume pretenduoti į aukščiausios lygos nugalėtojų vardus. Nepaisant to, džiaugiamės, kad net ir tokie maži miestai, kaip Vilkaviškis ar Kybartai, yra žinomi visoje šalyje dėl savo stiprių tenisininkų. Smagu, kad daug metų mus remia bendrovė „Rytas“, kuri net ir ne pačiais geriausiais laikais nebuvo atsukusi nugaros. Džiaugiamės, kad mus visada palaiko ir rajono stalo teniso federacijos prezidentas Algirdas Pilipavičius“, – kalbėjo V. Rybakas.

Pergalės po… užpuolimo

Kybartietis K. Žeimys nuo 2000-ųjų iki šiol atstovauja įvairaus amžiaus šalies rinktinėms. Tiesa, dabar į rinktinę patekti tampa vis sunkiau, nes dažniausiai į ją kviečiami ne visada geriausi, bet jauni ir perspektyvūs sportininkai.

Pasakodamas apie patirtį, sukauptą ginant Lietuvos garbę, vaikinas prisiminė, jog didžiausią įspūdį jam paliko pasaulio suaugusiųjų stalo teniso čempionatas, vykęs 2003 m. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Tuomet, dar būdamas jaunučių rinktinės narys, K. Žeimys gavo neeilinę progą išbandyti savo jėgas su daug labiau patyrusiais sportininkais.

Įsimintinų akimirkų kraštiečio karjeroje būta ir daugiau. Ilgametis jo treneris Mindaugas Mozūraitis prisiminė istoriją, kai per šalies jaunučių čempionatą, vykusį Šiauliuose, Kęstutį finalų išvakarėse gatvėje užpuolė nusikaltėliai ir stipriai sumušė. Nepaisant to, vaikinas kitą dieną rado savyje jėgų ir sugebėjo laimėti tiek asmenines, tiek dvejetų, tiek mišrių dvejetų varžybas ir namo parsivežė tris aukso medalius.

„Kęstutis jau nuo mažens buvo žinomas visoje šalyje. Tiesa, kiti treneriai jam nieko gero neprognozavo, vadindami jį sportininku su akmens amžiaus technika. Kadangi teniso pagrindus jis gavo iš tėčio bei dėdės, sporto mokykloje teko įgūdžius šiek tiek pataisyti. Bet vis dėlto jo technika išliko kitokia nei daugelio kitų sportininkų. Ilgainiui tai tapo Kęstučio pranašumu prieš varžovus“, – tvirtino M. Mozūraitis.

Pralaimėjo praeiviui

Su įvairaus amžiaus šalies rinktinėmis K. Žeimys apkeliavo ne vieną pasaulio valstybę, dalyvavo ne viename turnyre. Bene labiausiai iš visų aplankytų šalių jam įsiminė Kinija.

„2008-aisiais Kinijoje su šalies suaugusiųjų rinktine žaidėme pasaulio čempionate. Buvo laisva diena, tad išėjome į miestą pasivaikščioti. Ten stalo tenisas – itin populiarus. Stalai stovi kiekviename parke, gatvėse, o žaidžiančiųjų netrūksta. Pamenu, jog bevaikštinėdami priėjome žmonių minią, kuri žiūrėjo, kaip tarpusavyje varžosi eiliniai žmonės. Bežiūrint ir pačiam atėjo noras pažaisti. Sulaukęs savo eilės, laimėjau septynias kovas. Tuomet visi stebėjosi, kaip eilinis europietis sugeba taip gerai žaisti stalo tenisą. Tiesa, man pačiam buvo šiek tiek nejauku, kad atvykęs į pasaulio čempionatą, gatvėje pralaimėjau praeiviui“, – juokėsi Kęstutis.

Jis su šypsena prisiminė ir dar vieną gana neįprastą situaciją. Kartą geriausių rajono stalo tenisininkų varžybose jis pralaimėjo Vytautui Rybakui ir užėmė žemesnę vietą, nei vėliau iškovojo Lietuvos čempionate.

Į įspėjimus nereaguoja

K. Žeimys žaidžia ne tik stalo tenisą. Jis taip pat yra didelis futbolo bei krepšinio mėgėjas. Šiuo metu Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti jis atstovauja Kybartų „Ebresa“ ekipai, su kuria prasimušė į aukščiausiąją lygą. Vaikinas viliasi, kad pavyks patekti tarp keturių stipriausių lygos komandų, tačiau labiausiai norėtų, kad kiekvienose rungtynėse su varžovais būtų kovojama iki paskutinių akimirkų.

„Stalo tenisas – individualus sportas. Kartais atsibosta sportuoti vienam, norisi įsilieti į komandą. Manau, jog įgūdžiai įgyti prie teniso stalo man padeda ir krepšinyje, ir futbole, o tai, ką išmokstu kitose sporto šakose, dažnai pasitarnauja žaidžiant tenisą“, – pasakojo sportininkas.

Kęstutis teigė, kad net ir žinodamas traumų tikimybes, niekada neatsisako įžengti į aikštę. Jis prisiminė, kai prieš šalies jaunimo čempionatą žaisdamas krepšinį išsisuko koją. Svarbiausia, kad išvakarėse treneris M. Mozūraitis jo buvo prašęs pasisaugoti ir nežaisti krepšinio.

„Gavęs traumą labai bijojau skambinti treneriui. Vis dėlto net ir su išsukta koja sugebėjau tą čempionatą laimėti“, – juokėsi geriausias rajono stalo tenisininkas.

Dabar pagrindinis K. Žeimio tikslas – vėl prasimušti į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę. Tam greičiausiai neužteks neseniai iškovoto nugalėtojo vardo geriausių šalies tenisininkų turnyre. Itin svarbiu faktoriumi taps kovo pradžioje vyksiančio Lietuvos čempionato rezultatai.

Andrius GRYGELAITIS

Santaka_20170119_tenisas

Autoriaus nuotr. Kęstutis Žeimys vargiai galėtų suskaičiuoti, kiek titulų yra laimėjęs per daugiau nei dvidešimt metų besitęsiančią karjerą.

Publikuota: „Santaka“, 2017-01-19.


Kybartietis – geriausias šalyje

Kategorija : Sportas

Iš Kybartų kilęs stalo teniso atstovas Kęstutis Žeimys trečią kartą karjeroje tapo geriausiu tenisininku šalyje.

Šalčininkuose vykusiame stipriausių Lietuvos stalo tenisininkų „Top-12“ čempionate triumfavęs K. Žeimys finale 4:1 nugalėjo šiaulietį Beną Skirmantą.

Trečiąją vietą užėmė panevėžietis Paulius Gūra, kurį mūsų krašto atstovas įveikė pusfinalyje.

„Santakos“ inf.

Nuotr. Kęstutis Žeimys Lietuvos čempionu tapo trečią kartą.

Publikuota: „Santaka“, 2017-01-10.


Istorinis „Sveikatos“ futbolininkų triumfas

Vienas iš seniausių futbolo klubų Lietuvoje – Kybartų „Sveikata“ baigė istorinį sezoną. Ekipa šalies futbolo federacijos II lygos Pietų zonos pirmenybėse iškovojo antrą vietą.

Šventė visiems Kybartams

Nesvarbu, kaip pasibaigia metai, tačiau „Sveikatos“ futbolininkai kasmet renkasi į sezono uždarymo šventę. Šį rudenį ji buvo ypatinga. Skambant Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestro (vad. Donatas Ziegoraitis) muzikai, Kybartų kultūros centre šalies II lygos Pietų zonos pirmenybių vicečempionus sveikino būrys garbių svečių: Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas, Kauno apskrities futbolo federacijos viceprezidentas Romas Pikčilingis, Marijampolės futbolo federacijos vadovas Romas Kukis ir kt. Kybartiečiams buvo įteikta didžiulė antros vietos laimėtojų taurė bei užkabinti medaliai. R. Pikčilingis asmeninę dovaną skyrė geriausiam „Sveikatos“ žaidėjui Dariui Kereišai, o R. Kukis už įvairius nuopelnus padėkos raštus įteikė klubo treneriui Henrikui Katiliui ir žaidėjams Jauniui Mikalauskui bei Gintarui Čibirkai.

Ilgamečiai ekipos sirgaliai Lilija ir Antanas Žilinskai jau ne pirmą kartą įsteigė paskatinamuosius piniginius prizus. Šiemet jie buvo įteikti dviem klubo jaunuoliams Justui Vaišniui ir Deividui Karpavičiui.

„Sveikatos“ klubo tarybos narys, Lietuvos futbolo čempionų – Vilniaus „Žalgirio“ vartininkų treneris Audrius Paškevičius perdavė stipriausios šalies ekipos administracijos sveikinimus, o klubo prezidentui Nerijui Demeniui įteikė „Žalgirio“ marškinėlius su visų žaidėjų parašais.

Sirgaliai taip pat įteikė dovaną. Kadangi Kybartai turi dvi vizitines korteles – „Sveikatą“ ir orkestrą, ekipos gerbėjai klubo vadovui padovanojo įrėmintą seną orkestro pučiamąjį instrumentą.

„Padarėme šventę ne tik sau, bet ir visiems Kybartams“, – džiaugėsi N. Demenius.

Po dešimtmečio

Paskutinį kartą „Sveikata“ medaliais džiaugėsi lygiai prieš dešimtmetį – 2006-aisiais. Tada klubui dar vadovavo šiuo metu garbės prezidento pareigas einantis Juozas Murinas, ekipą treniravo dabartinis vadovas N. Demenius, o šiandien kybartiečius treniruojantis H. Katilius tada dar buvo žaidėjas. Tais metais ekipa iškovojo bronzos medalius, o sidabro apdovanojimai ant kybartiečių krūtinių spindėjo dar seniau – 2000-aisiais.

„Pernai likome penktoje vietoje, vos keliais taškais atsilikę nuo lyderių trejeto. Dėl šios priežasties šiemet dar prieš sezoną kalbėjome, kad reikia kaip nors bandyti pasiekti apdovanojimų pakylą. Vis dėlto įtampa išsilaikė iki paskutinių turų – galėjome likti tiek antri, tiek ketvirti. Laimei, viskas susiklostė labai gerai“, – džiaugėsi „Sveikatos“ prezidentas N. Demenius.

Varžybose šiemet triumfavo Kauno „Stumbro“ antroji komanda, kuri, anot klubo prezidento, buvo visa galva stipresnė už varžovus. „Sveikatos“ vadovas tvirtino, kad pirmenybės buvo gana aukšto lygio. Jose varžėsi nemažai aukščiausios bei pirmos lygos klubų dukterinių komandų, kurios bet kada galėdavo pasistiprinti žaidėjais iš aukštesnių lygų.

Per sezoną kybartiečiai įmušė 42 įvarčius, o praleido tik 16. Net dešimtyje iš šešiolikos žaistų rungtynių mūsų futbolininkai vartus apskritai išlaikė „sausus“. „Sveikatos“ žaidėjams įvarčius pelnė net 13 sportininkų, o rezultatyviausiai žaidė po 6 kartus pasižymėję J. Vaišnys ir D. Karpavičius.

„Šiais metais surinkome visus geriausius rajono futbolininkus. Ekipoje žaidė ne vien kybartiečiai, bet ir vilkaviškiečiai. Tikimės visus juos išlaikyti ir ateinančiame sezone“, – vylėsi komandos treneris H. Katilius.

Beje, iškovoti sidabro medaliai nebuvo vienintelis „Sveikatos“ laimėjimas šiame sezone. Kybartiečiai triumfavo ir Marijampolės apskrities futbolo pirmenybėse.

Šis sezonas kybartiečiams įsimintinas dar ir tuo, kad buvo įkurta dukterinė komanda „Sveikata-Ireland“. Į ją susibūrė šiuo metu Airijoje gyvenantys buvę kybartiečiai. Keli iš jų grįžę atostogų į tėvynę spėjo sužaisti po keletą rungtynių ir kaip pagrindinės ekipos nariai.

Galvoja apie ateitį

Kybartų „Sveikata“ iš visų II lygos Pietų zonos pirmenybių dalyvių išsiskyrė gausiausiu sirgalių būriu ir stipriu palaikymu. Kaskart namų rungtynes stebėdavo apie 150 aistruolių. Jie nuolat keliaudavo ir į išvykose rengtas varžybas, kur savo gausa ir skanduotėmis neretai nustelbdavo vietinius sirgalius. Beje, prieš kiekvieną namų dvikovą stadione sirgaliai giedodavo klubo himną. Jį dar senais laikais pagal gerai žinomos dainos „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“ melodiją sukūrė buvęs futbolininkas Vytautas Balalis. Šiais metais žodžius šiek tiek pakoregavo J. Murinas, o himno įrašą padarė Alfonsas Juškevičius.

Vis dėlto ne vien tik sirgaliai nulėmė klubo sėkmę. Anot N. Demeniaus, vienam sezonui ekipai reikia mažiausiai 12 tūkst. eurų. Komandos futbolininkai žaidžia be jokio atlygio. Jei kada klubas norėtų dalyvauti aukštesnėje lygoje, ši suma stipriai išaugtų.

„Sveikatos“ prezidentas džiaugėsi, kad šiemet pavyko gauti didžiulę paramą iš UAB „Belor“, taip pat iš rajono Savivaldybės administracijos, Seimo nario Algirdo Butkevičiaus bei kelių kitų rėmėjų.

„Artėja klubo šimtmečio jubiliejus, kuris bus 2019 metais. Planų turime pačių įvairiausių, tačiau labiausiai norėtųsi iki to laiko rekonstruoti mūsų stadioną. Kol jo neturėsime, apie jokias aukštesnes lygas negalėsime net svajoti, nes niekas neduos licencijos. Nuolat apie tai kalbame su rajono vadovais, žinome, kad rekonstrukcijai reikėtų maždaug 600 tūkst. eurų. Be Europos Sąjungos paramos čia neišsiversime. Jei to nepadarysime dabar, bijau, kad nepadarysime niekada“, – kalbėjo klubo prezidentas.

Šiuo metu „Sveikatos“ žaidėjai atostogauja. Dalis jų šiandien išbėgs į aikštelę prasidedančiose rajono salės futbolo pirmenybėse. Visa komanda į vieną vietą vėl susiburs pavasarį, kai ruošis ne tik apginti iškovotas pozicijas, bet stengsis užkopti į dar neregėtas aukštumas.

„Kol kas sunku pasakyti, kaip bus kitais metais. Mūsų lygoje komandos nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, šiemet teko žaisti net su šešiomis naujomis ekipomis, neliko praėjusių metų čempionų iš Druskininkų. Neaišku, kaip kitąmet bus suskirstyta mūsų zona. Aišku viena – stengsimės kovoti su visais“, – pažadėjo klubo treneris H. Katilius.

Andrius GRYGELAITIS

Nuotr. Sidabro medaliais Kybartų „Sveikatos“ futbolininkai pasipuošė po 16 metų pertraukos. Nuotraukoje – komanda su pasveikinti atvykusiais svečiais.

Publikuota: „Santaka“, 2016-12-03.


Krepšininkai varžėsi dėl A. Žako atminimo taurės

Kategorija : Sportas

Jau 40 metų Kybartuose rengiamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt šeštą kartą jos vyko buvusio mokyklos direktoriaus Antano Žako atminimo taurei laimėti.

Šių metų pirmenybėse dalyvavo aštuonios komandos. Jos žaidė viename pogrupyje. Kadangi visų ekipų jėgos buvo gana lygios, dauguma rungtynių vyko įtemptai ir kovingai. Per visas pirmenybes Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje susirinkdavo daug sirgalių.

Po rungtynių pogrupyje paaiškėjo keturios stipriausios komandos. Pirmame pusfinalyje susitiko „Gudkaimio“ ir „Keturkaimio“ krepšininkai. Ši dvikova buvo verta finalo. Rungtynės vyko labai kovingai ir atkakliai, pirmavo tai viena, tai kita komanda. Vis dėlto ketvirtame kėlinyje keturkaimiečiai, vedami P. Liepinaičio ir V. Morkevičiaus (abu pelnė po 34 taškus), palaužė „Gudkaimio“ pasipriešinimą ir nugalėjo 92:80. Pastarosios ekipos žaidėjas A. Bujauskas surinko 32 taškus, K. Linkevičius – 19 taškų.

Kitame pusfinalyje „Robeda“ susitiko su „Mėgėjais“. Šios rungtynės taip pat pasižymėjo atkaklumu. Nors taškų pelnyta mažiau nei ankstesniame pusfinalyje, įtampos netrūko. Po trijų kėlinių vos vieno taško persvarą 43:42 turėjo „Mėgėjai“. Jie daugiausia E. Račkausko (44 tšk.) ir R. Kivyliaus (10 tšk.) pastangomis ketvirtame kėlinyje padidino persvarą ir nugalėjo 66:59. „Robedai“ R. Baliūnas pelnė 20 taškų, R. Mačiulaitis – 14 taškų.

Kovo 12 dieną pilnoje žiūrovų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje dėl III vietos kovojo „Gudkaimio“ ir „Robedos“ komandos. Jau nuo pirmų žaidimo minučių buvo akivaizdus geresnis „Gudkaimio“ krepšininkų nusiteikimas rungtynėms. Jie gana nesunkiai 81:46 įveikė gerokai vyresnius „Robedos“ sportininkus. Nugalėtojų gretose, kaip ir visada, rezultatyviai žaidė A. Bujauskas (31 tšk.) ir D. Kivyta (18 tšk.). Pralaimėjusios ekipos žaidėjai R. Mačiulaitis bei R. Dailidavičius pelnė po 14 taškų.

Finalinės rungtynės tarp „Keturkaimio“ ir „Mėgėjų“ komandų apylygiai vyko tik du kėlinius. Trečiame kėlinyje iniciatyvos vėl ėmėsi nesulaikomi P. Liepinaitis bei V. Morkevičius ir keturkaimiečiai persvarą padidino iki 30 taškų (72:42). Ketvirtame kėlinyje „Mėgėjams“ pavyko tik truputį sumažinti atsilikimą. Galutinis rungtynių rezultatas – 86:61 „Keturkaimio“ naudai.

Varžybų uždaryme sveikinimo žodžius tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininko pavaduotojas R. Vaičaitis. A. Žako atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prisiminta Kybartų miesto krepšinio pirmenybių istorija ir paskelbti rezultatai. Pirmosios vietos diplomu, pereinamąja taure ir piniginiu prizu apdovanota „Keturkaimio“ komanda. Antrosios vietos diplomas ir piniginis prizas teko „Mėgėjų“ ekipai, trečiosios vietos diplomas ir piniginis prizas – „Gudkaimiui“. Žaidėjai apdovanoti atitinkamos spalvos medaliais. Piniginius prizus, kaip ir visada, skyrė buvęs kybartietis V. Baltrušaitis.

Miesto seniūnijos bei rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus įsteigtais prizais apdovanoti geriausi pirmenybių žaidėjai: gynėjas A. Bujauskas („Gudkaimis“), puolėjas R. Kivylius („Mėgėjai“), vidurio puolėjas V. Morkevičius („Keturkaimis“).

Kybartų seniūnijos prizai įteikti kiekvienos komandos geriausiems žaidėjams: R. Mačiulaičiui („Robeda“), S. Pavelčikui („Matlaukys“), M. Kliučnikui („Simedva“), D. Kivytai („Gudkaimis“), L. Liepinaičiui („Keturkaimis“), P. Katiliui („Žaibas“), E. Račkauskui („Mėgėjai“) ir A. Bagušinskui („TNT“). Naudingiausio žaidėjo prizą įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas. Jį steigėjas įteikė „Keturkaimio“ krepšininkui P. Liepinaičiui. Perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizą įsteigė Kybartų notaras, krepšininkas R. Kivylius. Šiuo prizu apdovanotas „Robedos“ žaidėjas L. Baliūnas. Pasaulio kybartiečių draugija piniginį prizą skyrė korektiškiausiai pripažintai „Robedos“ komandai. Jį įteikė draugijos pirmininko pavaduotojas R. Vaičaitis.

Juozas MURINAS
Varžybų vyr. teisėjas

G. MURINAITĖS nuotr. Pirmenybių nugalėtojų taurė ir medaliai – „Keturkaimio“ krepšininkų rankose.

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-17.

Jau 40 metų Kybartuose rengiamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt šeštą kartą jos vyko buvusio mokyklos direktoriaus Antano Žako atminimo taurei laimėti.

Šių metų pirmenybėse dalyvavo aštuonios komandos. Jos žaidė viename pogrupyje. Kadangi visų ekipų jėgos buvo gana lygios, dauguma rungtynių vyko įtemptai ir kovingai. Per visas pirmenybes Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje susirinkdavo daug sirgalių.

Po rungtynių pogrupyje paaiškėjo keturios stipriausios komandos. Pirmame pusfinalyje susitiko „Gudkaimio“ ir „Keturkaimio“ krepšininkai. Ši dvikova buvo verta finalo. Rungtynės vyko labai kovingai ir atkakliai, pirmavo tai viena, tai kita komanda. Vis dėlto ketvirtame kėlinyje keturkaimiečiai, vedami P. Liepinaičio ir V. Morkevičiaus (abu pelnė po 34 taškus), palaužė „Gudkaimio“ pasipriešinimą ir nugalėjo 92:80. Pastarosios ekipos žaidėjas A. Bujauskas surinko 32 taškus, K. Linkevičius – 19 taškų.

Kitame pusfinalyje „Robeda“ susitiko su „Mėgėjais“. Šios rungtynės taip pat pasižymėjo atkaklumu. Nors taškų pelnyta mažiau nei ankstesniame pusfinalyje, įtampos netrūko. Po trijų kėlinių vos vieno taško persvarą 43:42 turėjo „Mėgėjai“. Jie daugiausia E. Račkausko (44 tšk.) ir R. Kivyliaus (10 tšk.) pastangomis ketvirtame kėlinyje padidino persvarą ir nugalėjo 66:59. „Robedai“ R. Baliūnas pelnė 20 taškų, R. Mačiulaitis – 14 taškų.

Kovo 12 dieną pilnoje žiūrovų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje dėl III vietos kovojo „Gudkaimio“ ir „Robedos“ komandos. Jau nuo pirmų žaidimo minučių buvo akivaizdus geresnis „Gudkaimio“ krepšininkų nusiteikimas rungtynėms. Jie gana nesunkiai 81:46 įveikė gerokai vyresnius „Robedos“ sportininkus. Nugalėtojų gretose, kaip ir visada, rezultatyviai žaidė A. Bujauskas (31 tšk.) ir D. Kivyta (18 tšk.). Pralaimėjusios ekipos žaidėjai R. Mačiulaitis bei R. Dailidavičius pelnė po 14 taškų.

Finalinės rungtynės tarp „Keturkaimio“ ir „Mėgėjų“ komandų apylygiai vyko tik du kėlinius. Trečiame kėlinyje iniciatyvos vėl ėmėsi nesulaikomi P. Liepinaitis bei V. Morkevičius ir keturkaimiečiai persvarą padidino iki 30 taškų (72:42). Ketvirtame kėlinyje „Mėgėjams“ pavyko tik truputį sumažinti atsilikimą. Galutinis rungtynių rezultatas – 86:61 „Keturkaimio“ naudai.

Varžybų uždaryme sveikinimo žodžius tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininko pavaduotojas R. Vaičaitis. A. Žako atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prisiminta Kybartų miesto krepšinio pirmenybių istorija ir paskelbti rezultatai. Pirmosios vietos diplomu, pereinamąja taure ir piniginiu prizu apdovanota „Keturkaimio“ komanda. Antrosios vietos diplomas ir piniginis prizas teko „Mėgėjų“ ekipai, trečiosios vietos diplomas ir piniginis prizas – „Gudkaimiui“. Žaidėjai apdovanoti atitinkamos spalvos medaliais. Piniginius prizus, kaip ir visada, skyrė buvęs kybartietis V. Baltrušaitis.

Miesto seniūnijos bei rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus įsteigtais prizais apdovanoti geriausi pirmenybių žaidėjai: gynėjas A. Bujauskas („Gudkaimis“), puolėjas R. Kivylius („Mėgėjai“), vidurio puolėjas V. Morkevičius („Keturkaimis“).

Kybartų seniūnijos prizai įteikti kiekvienos komandos geriausiems žaidėjams: R. Mačiulaičiui („Robeda“), S. Pavelčikui („Matlaukys“), M. Kliučnikui („Simedva“), D. Kivytai („Gudkaimis“), L. Liepinaičiui („Keturkaimis“), P. Katiliui („Žaibas“), E. Račkauskui („Mėgėjai“) ir A. Bagušinskui („TNT“). Naudingiausio žaidėjo prizą įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas. Jį steigėjas įteikė „Keturkaimio“ krepšininkui P. Liepinaičiui. Perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizą įsteigė Kybartų notaras, krepšininkas R. Kivylius. Šiuo prizu apdovanotas „Robedos“ žaidėjas L. Baliūnas. Pasaulio kybartiečių draugija piniginį prizą skyrė korektiškiausiai pripažintai „Robedos“ komandai. Jį įteikė draugijos pirmininko pavaduotojas R. Vaičaitis.

Juozas MURINAS
Varžybų vyr. teisėjas

G. MURINAITĖS nuotr. Pirmenybių nugalėtojų taurė ir medaliai – „Keturkaimio“ krepšininkų rankose.

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-17.


Kybartuose – kalėdinis krepšinio turnyras

Kategorija : Sportas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos sporto salėje vyko tradicinis sporto klubo „Kristido“ organizuojamas kalėdinis 3×3 krepšinio turnyras.

Šiemet jame pareiškė norą žaisti aštuonios komandos. Dalyvavo po 4 jaunimo ir suaugusiųjų ekipas. Jaunimo grupėje savo pajėgumu išsiskyrė trys komandos: „Valančiūnai“ (R. Astrauskas, A. Alkevičius, K. Bradūnas, T. Eidukaitis), „RKS“ (A. Litvinavičius, M. Grybas, H. Krašauskas), ir „Čiopkos“ (L. Šalnauskas, L. Karpavičius, A. Grigaitis). Tarp šių ekipų vyko bekompromisė kova. „Valančiūnai“ laimėjo visas rungtynes ir tapo turnyro nugalėtojais. Kiek netikėtai „Čiopkos“ 10:9 įveikė „RKS“ ir užėmė antrą vietą. Treti liko „RKS“, ketvirti – „Oginsko“ krepšininkai.

Vyrų varžybos vyko taip pat labai atkakliai. Finale „Gudkaimio“ krepšininkai (L. Žemaitis, D. Kivyta, K. Linkevičius) tik po pratęsimo 21:16 nugalėjo „Dikembės“ komandą (D. Verbyla, S. Ramanauskas, J. Abraitis, A. Kisieliauskas). Rungtynėse dėl trečios vietos labiau patyrusi „Robeda“ (R. Dailidavičius, L. Savickas, V. Stankevičius) 28:16 nugalėjo „RKS“ žaidėjus.

Pasibaigus turnyrui, komandos prizininkės buvo apdovanotos sporto klubo „Kristido“ įsteigtais medaliais. Visi varžybų dalyviai apdovanoti Kauno „Žalgirio“ lankstinukais. Organizatoriai pakvietė žaidėjus dalyvauti ir 2016 metų Kybartų miesto krepšinio pirmenybėse A. Žako taurei laimėti.

Juozas MURINAS

Varžybų vyr. teisėjas

Nuotr. Suaugusiųjų grupės nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti sporto klubo „Kristido“ įsteigtais medaliais.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-31.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian