Švietimas

„Ra­tas ant ašies braškė­dams…“ jau ap­sisuko

Įžanga

Žiemos vakarai. Advento takas, vedantis į GIMIMĄ, taip pat į sausį – METŲ RATO pabaigą. Pastebėjau, kad baigiantis metams žmonės pernelyg dažnai vartojažodį „ratas“. Įdomu. Atsiverčiau Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ir suradau visas siūlomas žodžio „ratas“ reikšmes.

Labiausiai sudomino žodžio reikšmės: skritulys su stipinais ir grupė žmonių. Šios reikšmės tiktų apibūdinti mūsų, kaip Kristijono Donelaičio bendruomenės, šiemetinę veiklą. Juk jau penkiasdešimt metų širdimi, mintimis ir darbais žvelgiame Tolminkiemio link ir sukame RATĄ ANT AŠIES. Likome vienintelė gimnazija Lietuvoje su poeto vardo inicialais, todėl net kartais ir braškantį, bet ratą sukame. Stipinai ratą sutvirtina, ištiesina, metaforiškai kalbant, susivienija ir padeda ratui kuo greičiau ir ilgiau suktis. Stipinų, manyčiau, turėtų būti ne mažiau dvylika. Juk Metų ratas. Taigi pradėkime nuo pradžių – RATO STIPINŲ.

PIRMAS. „Ei ryto rytelio, ryto ratuto…“ 

Mintis – idėja apie K. Donelaičio jubiliejinių renginių minėjimą gimė dar 2011 metų spalio mėnesį, kai nuvykome į tradicinį Guseve (Gumbinėje) rengiamą menų festivalį „Metų laikai“. Pertraukos metu akys nukrypo į fojė transliuojamus Kaliningrado televizijos reportažo fragmentus – Tolminkiemyje buvo sodinamos obelaitės.

Susižavėjusi idėja rytojaus dieną pravėriau gimnazijos direktoriaus S. Spangevičiaus duris. „Reikia palikti pėdsaką Tolminkiemyje ir mums“, – pratariau. Štai tada ir ėmėme rutulioti koplytstulpių – Metų alėjos idėją. Įspraudėme pirmąjį stipiną – abiturientų dovanos poetui jo 300-ųjų gimimo metinių proga viziją.

ANTRAS. „Rats ratą vijo vijo ir viens kito nepavijo…“ 

Jubiliejinių metų išvakarės. Spalio 26–27 dienomis Gusevo menų mokykla organizavo trečiąjį festivalį „Metų laikai“, skirtą K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Tarp 400 skirtingo žanro meno atlikėjų šurmuliavo ir mūsų gimnazijos mokiniai. Iš daugybės parodoje besipuikuojančių buvo išskirti gimnazijos mokinių tapybos darbai: Emilija Socilaitė laimėjo pirmąją vietą, o Gustė Venckūnaitė– trečiąją. Liaudies šokių kategorijoje gimnazijos merginų liaudies šokių kolektyvas užėmė antrąją vietą.

TREČIAS. „Botagas, ratai, vadžios – ir vėl iš pradžios“ 

Vis dar išvakarės. Lapkričio 15 d. Paežerių dvaro rūmuose K. Donelaičio „Metų“ posmais gimnazistai prabilo jau muzikos fone: festivalio „Viva la musica“ baigiamajame koncerte buvo atlikta dviejų dalių literatūrinė kompozicija, kurią parengė lietuvių kalbos mokytojas M. Bučinskas.

KETVIRTAS. „Savi ratai į sveikatą“ 

GretaMarijampolės liuteronų bažnyčios atidengto paminklo K. Donelaičiui tą lapkričio 22-osios popietę ištikrųjų jautėmės tarsi savuoseratuose: pirmasis poetui pastatytas paminklas po Nepriklausomybės atkūrimo ir dar Sūduvos žemėje! Skulptorius Zigmas Buterlevičius irgi sūduvis – Rygiškių Jono gimnazijos ugdytinis. Minioježmonės šypsojosi, plojo – marijampoliečiai džiūgavo. Ir mes kartusujais.

PENKTAS. „Taisyk ratus žiemą, o roges vasarą“ 

Nusprendėme poeto gimtadienį atšvęsti kiek anksčiau – gruodžio, o ne sausio mėnesį. Sumanėme savotiškai paeksperimentuoti – ieškoti naujų šiuolaikinį mokinį dominančių ugdymo formų. Integruotos pamokos nėra naujiena, na o pamoka-debatai, pamoka-susitikimas skamba daug patraukliau. Atviroje lietuvių kalbos ir tikybos pamokoje „Žmogus ar Dievas valdo likimą „Metuose“ atsakyti į klausimus mums buvo pasiruošę padėti net du dvasininkai. Pamoka-debatai vyko pusantros valandos. Nepaisant ginčų, priėjome išvadą, kad Dievas labiau lemia žmogaus likimą poemoje „Metai“, tačiau žmogus taip pat gali jį šiek tiek koreguoti ar keisti.

ŠEŠTAS. „Kokios rogės, toks ponas – kokie ratai, toks vežėjas“ 

Jubiliejiniai metai prasidėjo. Sausio 24 d. gimnazijoje vyko jau tradiciniu tapęs projektas „Mokinys mokiniui“, kurio metu gimnazijos trečiokai pristatė lietuvių literatūros pamokų apie K. Donelaitį projektinę veiklą. Jos tikslas buvo pateikti K. Donelaičio gyvenimą ir jo kūrybą kitaip: atskleisti poemos simbolius dailės darbuose, pristatyti būrų vaikų žaislų įvairovę, netgi parengti videomedžiagą – „Klausimėlį“ (mokiniai darbą atliko bendraudami ne tik su kybartiečiais, bet ir su vilkaviškiečiais).

SEPTINTAS. „Viską tu palik šitame rate / Kas priklauso tau, sukasi jame“ (Gytis Paškevičius) 

Kūrybinių darbų konkursas, kuriame kvietėme dalyvauti visas rajono vidurinio ugdymo mokyklas, tikėto „anšlago“ nesusilaukė. Nenuostabu, nes nevisiems lengvai įkandama poeto kūryba, didaktinis jo požiūris į to meto gyvenimą. Tačiau visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti geromis mūsų renginių rėmėjų dovanomis ir, manau, nusivylusių nebuvo. Smagu, kad mokiniai pristatė įvairaus žanro kūrybinius darbus – esė, miniatiūras, samprotavimo rašinius, eilėraščius, įvairia technika atliktus piešinius. Konkurso nugalėtojais tapo ne tik mūsų, bet ir Gražiškių gimnazijos bei Virbalio vidurinės mokyklos mokiniai.

AŠTUNTAS. „Be kepurės ir be batų apie svirną suką ratą“ 

„Jau saulelė vėl…“ Ne, tikrai ne toks buvo tarptautinės konferencijos pavadinimas, bet SAULĖS RATĄ aš paminėjau dėl skaisčių jos spindulių kovo 14 d., kai į minėtą konferenciją sugužėjo lituanistai (ir netik) iš įvairių Lietuvos miestų. Rūpi, vis dar rūpi mano plunksnos broliams Donelaitis. Tada jaudindamasi pasakiau: „Ne saulelėjus kėlė, o jūs saulelę.“ Ir buvo verta. Konferencijoje „Kitaip kalbėtis su Donelaičiu“ pranešimus skaitė Vilniaus universiteto docentai, pedagogai, kultūrininkai, rašytojai…

„Donelaitis yra visų mūsų pradžia“, – baigusi skaityti savo kūrybą pasakė tada rašytoja G. Adomaitytė. Na, o aš dar pridurčiau – paties Kristijono pradžia buvo SAULĖ, jos ratas rytiniame Tolminkiemio klebonijos lange. Būtent pavasaris, kaip ir poemoje, vėl tapo atgimimo metas ir mūsų gimnazijoje ieškoti naujų bendravimo formų, dalytis gerąja patirtimi su apskrities mokyklomis, išklausyti mokslininkų naujausių įžvalgų apie senosios literatūros skambesį, perteikti jas šiandieniam jaunimui – tautos atžalynui, kuris galbūt po kelių dešimčių vėl kitaip minės klasiko jubiliejų.

DEVINTAS. „Liežuviu nors nuo ratų purvą mazgok, o rankoms valios neduok“ 

Kovo 15 d. ir vėl mus globojo SAULĖ, o žmonės būreliais traukėį kultūros centre netrukus prasidėsiantį minėjimą-koncertą „Laiko ženklai“, skirtą Kristijono Donelaičio vardo suteikimo mokyklai 50-mečiui.

Koncertas išsiskyrė originalumu ir įdomiais vaidinimais, kuriuose buvo prabylama apie didžiausias žmogaus vertybes: tikėjimą, sąžinę, meilę.

Buvo įteikti padėkos raštai mokytojams, pasiekusiems aukštesnes kategorijas, ir aptarnaujančiam personalui, kuris visada prisideda prie garbingų darbų ir juos atsakingai atlieka, sveikinimo žodį tarė svečiai. Tačiau įspūdingiausią staigmeną pateikė Pasaulio kybartiečių draugijos valdyba ir buvusieji mokinių tėvų komiteto pirmininkai, padovanoję gimnazijai vieną iš šimto praėjusiais metais Lietuvoje išleistų faksimilių – L. Rėzos 1818 m. išleistos K. Donelaičio poemos autentišką pavyzdį.

DEŠIMTAS. „Mažieji ratai sukasi, kai didelis ratas pradedasuktis“ 

Tikra tiesa slypi šioje liaudies išmintyje – didelis ratas turi savo idėjomis skatinti mažuosius. Gimnazijos administracijai kilo idėja pasodinti 300 ąžuolų giraitę poeto vardo atminimui įamžinti. Į talką susirinko mokytojai, mokiniai, dalyvavo Pasaulio kybartiečių draugijos nariai ir kt. Gausaus entuziastų būrio dėka prie Virbalio tvenkinio buvo pasodinta netgi daugiau kaip 300 ąžuolų.

VIENUOLIKTAS. „Kieno ratuos sėdi, tam ir giesmę giedi“ 

Spalio 29 d. mes, gimnazijos mokytojų delegacija, besibaigiančių jubiliejinių METŲ RATAIS atvykome į Tolminkiemį – Kristijono pastangomis 18 a. viduryje puoselėtą ir lietuvišką žodį tąkart išsaugojusią Mažosios Lietuvos parapiją. Nebe pirmą kartą vaikštinėdami po bažnyčios šventorių, autentiškais tų laikų baldais apstatytą kleboniją, žvilgsniu lytėdami gerokai paaugusias per trejus metus obelaites, nebuvome pernelyg linksmai nusiteikę. Ypač po muziejaus direktorės L. Silovos žodžių: „Mes jūsų nuo pirmadienio laukiame. Dvi dienas kotletus šildžiau, paskui pasakė, kad koplytstulpių iš Kybartų gimnazijos iki iškilmių neatveš. O gaila. Gal pavasarį pavyks?“

Viliamės, kad pavyks, kad nepritrūks to vieno popierėlio, dėl kurio anksčiau straipsnyje minėta gimnazijos abiturientų dovana šį kartą nepasiekė Tolminkiemio.

Na, o šventinis minėjimas buvo organizuotas puikiai: spalio 28 d. Kaliningrado (Karaliaučiaus) filharmonijoje įvyko iškilmingas jubiliejinis Kristijono Donelaičio metų vakaras.

Sveikindama susirinkusiuosius kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė akcentavo, kad per visą Lietuvai sudėtingą laikotarpį K. Donelaičio vardas buvo atspirtis tiems, kam rūpėjo lietuvių tautos išlikimas. Buvo pagerbti ir apdovanoti kaliningradiečiai, nusipelnę puoselėjant jo kūrybą bei įamžinant atminimą. Vizito metu Kristijono Donelaičio vardas suteiktas Nesterovo (Stalupėnai), kur 1740–1743 m. kantoriumi dirbo K. Donelaitis, bibliotekai. Delegacija aplankė paminklą poeto gimtinėje Lazdynėliuose, paminklą Guseve, kur K. Donelaitis buvo pakrikštytas. Iškilmingas minėjimas įvyko ir Tolminkiemyje – čia poetas tarnavo parapijiečiams didžiąją savo gyvenimo dalį. Tolminkiemio bažnyčioje ir buvusioje klebonijoje, kur buvo sukurti „Metai“, 35 metus veikia Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus.

Ragaudami obuolių iš naujai pasodinto poeto garbei sodo, spaudėme ranką šios idėjos sumanytojui N. Kitkauskui, kuris jau būdamas garbingo amžiaus vis dar viltingai žiūrėjo į apleistus našlių namo pamatus. Architekto nuomone, jie turėtų atgimti. O greta šulinio išsirikiuoti mūsų gimnazistų ąžuolinė „Metų alėja“. Viliamės, kad taip ir bus.

DVYLIKTAS. „Aukso ratais ir prie karaliaus privažiuosi, ir dangun nuvažiuosi“ 

Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimą gruodžio 9 d. Kultūros ministerijoje vainikavo šventinė popietė ir lietuvių grožinės literatūros klasiko atminimo puoselėjimui nusipelniusių žmonių pagerbimo ceremonija.

Kultūros ministro padėkos raštais, atminimo medaliais ir knygomis apdovanoti Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas dr. Napoleonas Kitkauskas ir draugijos nariai už aktyvią, kūrybingą ir ilgametę veiklą populiarinant lietuvių literatūros klasiko atminimą ir nuolatinį rūpestį prižiūrint memorialines vietas Tolminkiemyje bei Lazdynėliuose. Pagerbti daugiau kaip du dešimtmečius veikiančios K. Donelaičio draugijos Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės skyrių nariai, K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių jubiliejaus komisijos nariai, taip pat ir mes – Kybartų K. Donelaičio gimnazijos atstovai: direktorius Saulius Spangevičius, lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė, technologijų mokytojas Alfonsas Juškevičius. Tai buvo staigmena mums visiems – būti pastebėtiems, anot patarlės, karališkoje menėje (kultūros ministerijoje).

EPILOGAS 

Grįžkime prie „Metų“ poemos. „Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai/ Irgi žemes biaurias išplėšdams teškina šmotais.“ Ar tikrai sunkiai ritosi Kristijono Donelaičio darbų ratas? Braškėdamas? Tikrai ne. Gimnazijos bendruomenė, kaip stipinai ratuose, padėjo RATUI smagiai suktis ir vežimas sparčiai riedėjo per visus metus.

Kadangi literatūros klasikas buvo didaktikas, aš irgi straipsnį norėčiau baigti savotišku pamokymu. Prisiminusi gruodžio 3 d. jau antrą kartą šiemet į gimnaziją atvykusio ir gimnazijos trečiokams paskaitą skaičiusio literatūrologo Regimanto Tamošaičio mintį „Gyvenime nebuvo pažadėta, kad bus lengva“, norėčiau tvirtai pasakyti, jog veikla niekada nebus varginanti, jeigu sumanymas yra kilnus. K. Donelaitis savo kūryboje darbą iškėlė kaip svarbiausią vertybę, sakė, kad tik nuoširdžiai dirbdamas žmogus patiria pasitenkinimą ir naudą.

Suprantu, jog nemažai žmonių šiandien skeptiškai vertina darbą, mokiniai dažnai klausia, kodėl poema „Metai“ baigiama žodeliu „vargsim“ – kaip savotiška aliuzija į tautos ateitį. Tai, kas buvo vertinama prieš šimtą, du, tris šimtus metų, šiandien gali atrodyti niekniekis, nebe svarbios tampa tradicijos. To niekas sustabdyti negali. Tačiau kai pradedamos paminti svarbiausios moralinės vertybės: atsakomybė, sąžinė, žmogiškumas, tada nelieka nieko kito, kaip tik kalbėti apie žmonijos moralinę degradaciją.

Todėl Mokytojui skirta ypatinga misija – savo pavyzdžiu mokiniams įrodinėti amžinųjų vertybių tiesas, kaip ir Kristijonas Donelaitis įrodinėjo savo parapijiečiams, juk „be trūso Dievs mus išmaitint nežadėjo, / O tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam“.

Nijolė ČERNAUSKIENĖ
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

Nuotr. Gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, lietuvių kalbos mokytojai Nijolė Černauskienė ir Mindaugas Bučinskas, III klasės mokiniai Laurynas Drazdys, Gabrielius Zaveckas ir Jonas Valaitis Marijampolėje prie paminklo K. Donelaičiui.

Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-10.


Ar norėtum bū­ti ty­rėjas?

Ky­bartų Kris­tijono Done­laičio gim­na­zijos moky­tojai ir mokiniai yra nuola­tiniai tarptau­tinio projekto „Ty­rėjų naktis“ da­lyviai.Todėl la­bai apsidžiau­gėme, kai su­žinojome, jog į mū­sų gim­na­ziją atvyks mobilioji de­monstra­cinė la­bora­torija su renginiu „Ty­rėjo die­na“.

Mo­ki­niams organi­zuo­jama „Tyrė­jo diena“ yra pro­jekto „Mo­ki­nių jau­nųjų tyrė­jų atsklei­di­mas ir ugdymo sistemos su­kū­ri­mas – II etapas“ dalis. Po Lietu­vos mo­kyklas keliau­janti moksli­ninkų ko­manda kviečia į įvai­rių mokslo sri­čių paskai­tas, ku­rių metu pri­stato savo atliekamus tyri­mus,šių dienų aktualiau­sius moksli­nius klau­simus. Mo­ki­niai ir mo­kyto­jai tu­ri išskirti­nę pro­gą su­si­pažinti su fi­zi­nių, bio­medi­ci­nos, žemės ūkio ir tech­no­lo­gi­jos mokslų tyrimais bei mo­derniau­sia jiems nau­do­jama įranga.

Mo­bi­lio­sios demonstraci­nės labo­ratori­jos dalis – mo­dernus pri­pu­čiamas planetariu­mas. Jame mo­ki­niai atsi­gu­lę ant čiu­žinių klau­sė­si astro­no­mi­jos paskai­tos „Mes ir Vi­sata“ (lekto­rius Audrius Bri­džius) ir stebė­jo planetariu­mo skliau­te skriejančius dangaus kū­nus.

Ar galė­tų tapti gydyto­jais, gimnazistai galė­jo pasi­tikrinti stebė­dami 3D filmą „I, human“. Žmo­gaus organizmas iš vi­daus, operaci­jų vaizdai – tikrai ne vi­si mo­ki­niai ramiai stebė­jo šį filmą.

Taip pat bu­vo gali­ma su­si­pažinti ir su ju­desių registravi­mo sistema. Specialia apranga su pri­tvirtintais ju­desių registravi­mo davikliais aprengtas mo­ki­nys kompiu­terio ekrane virto ani­muo­tu žmo­geliu­ku. Su­žino­jo­me, kaip bu­vo ku­riamas filmas „Avataras“, kaip įvai­rūs prietai­sai pri­tai­ko­mi medi­ci­no­je, karo pramo­nė­je, ro­bo­ti­ko­je, ku­riant kompiu­teri­nius žai­di­mus. Paskaitą „Bio­mechani­ka ir ju­desių
registravi­mo sistema“ skai­tęs lekto­rius Gintaras Jo­nai­tis kvietė mo­ki­nius bū­ti aktyvius, do­mė­tis ir kurti.

Su grei­tavei­kės filmavi­mo kameros gali­mybė­mis su­pažindi­no lektorius Gedi­mi­nas Meškauskas. Mo­kiniai stebė­jo sprogstančio balio­no, krintančio vandens lašo, degtuko ir žiebtu­vė­lio uždegi­mo su­lė­tintus vaizdus. Kasdieni­niai reiški­niai, į ku­riuos net nekrei­piame dė­mesio, pasi­ro­dė esą to­kie nuo­stabūs.

Organi­zuo­dami šį ir ki­tus panašius rengi­nius, no­ri­me mo­ki­niams paro­dyti, ko­kie įdo­mūs gali bū­ti gamtos ir tikslieji mokslai, ko­kios di­džiu­lės mokslo gali­mybės yra dabar ir ko­kie atradi­mai dar lau­kia atei­tyje. Jei­gu bent keletas mo­kinių, kuriems matemati­ka, fi­zi­ka ar chemi­ja atro­dė neįvei­kiama, su­si­domės šia sri­ti­mi, savo tikslą bū­si­me pasiekę.

Rimutė LAZ­DAUSKIE­NĖ
Ky­bartų Kristijono Donelaičio gimnazijos
chemijos ir biologijos moky­toja

Nuotr. Gimnazistai žiūrėjo 3D filmą „I, human“.


Išvykoje pasi­ju­tome moksli­ninkais

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje jau susiformavo tradicija keliauti į įdomiąsias tyrėjų naktis, vykstančias visoje Europoje.

Lydimi gamtos mokslų mokytojų Rimutės Lazdauskienės, Janinos Judickienės ir Violetos Maknavičiūtės gimnazistai vyko į laikinąją sostinę – Kauną, kur rinkosi jaunieji Lietuvos gamtos mokslų tyrėjai. Tikriausiai daugeliui kils klausimas, kas yra tos tyrėjų naktys?

Tai išskirtinis renginys, kai daugelis Europos mokslo bei tyrimų laboratorijų atveria duris ir pabendrauti, susipažinti su visuomene „išlenda“ mokslininkai bei tyrėjai, paprastai dirbantys uždarose laboratorijose ir mokslo centruose.

Jaubeveik dešimtmetį tyrėjų naktiskasmet moksloentuziastuskviečia įsitraukti į intriguojančiusir įdomiusmoksliniustyrimus, inovacijasbei išradimus. Šiaismetaistyrėjų naktispasiūlė per 200 nemokamų renginių.

Mumsdurisplačiai atvėrė Kaunotechnologijosir VytautoDidžiojouniversitetai bei VDU botanikossodas. Pirmiausia apsilankėme įspūdingame sode, kuriame auga daugiaukaip 8653 rūšių augalų, veikia tryslaboratorijos, biblioteka, muziejus, herbariumas, oranžerijosir šiltnamiai.

Vėliau vykome į Vytauto Didžiojo universitetą, kur mūsų jau laukė grupelė savanorių. Jie rodė įmantriausias naująsias technologijas, leido išbandyti įdomius žaidimus, taip pat pasinėrėme į robotų konstravimą (o tai, kovgero, visiemsvpalikovdidžiausiąvįspūdį).

Šilta bei jauki universiteto atmosfera leido nors trumpam įsilieti į studentų gretas ir šiek tiek pažinti informacinių technologijų galimybes.

Lankydamiesi Kauno technologijos universitete atlikome daugybę įvairiausių fizikos tyrimų ir bandymų. Vieni iš jų buvo lengvi, kiti – sunkesni. Vizitą Kaune vainikavo ugnies šou.

Visą savaitę vyko renginiai ir mūsų gimnazijoje: stebėjome bandymus, tyrinėjome augalus, ekosistemas, buvo vedamos įdomiosio sanglų kalbos, muzikos, informacinių technologijų pamokos. Chemijos pamokoje dalyvavo„Saulės“ progimnazijos penktokai.

Tokie renginiai leidžia mums iš arčiau pažvelgti į šiuolaikines technologijas, svarstyti, kiek toli jos pažengusios ir yra reikšmingos mūsų visuomenei. Juk esminis šiandienos žmogaus bruožas– eiti pirmyn.

Toma MIKELKEVIČIŪTĖ

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinė.

Nuotr. Didelį įspūdį Kybartų gimnazistams paliko Kauno botanikos sodas.

Publikuota: „Santaka“, 2014-10-16


„Saulės“ progimna­zija pa­minė­jo Moky­tojų dieną

Kybartų „Saulės“ progimnazijoje tradiciškai buvo paminėta Mokytojų diena.

Tą rudenišką rytą visi mokiniai skubėjoį pirmąją auklėtojų vedamą pamoką, sveikino visus mokytojus su jų švente.

Antrąją pamoką vedę tėveliai papasakojo apie savo profesijas ir linkėjo nepasimesti renkantis gyvenimo kelią.

Vėliau savo mokytojus pakvietėme į šventinį koncertą, kurį režisavo lietuvių kalbos mokytoja Gitana Katkevičienė. Tą dieną apie Mokytoją buvo pasakyta daug gražių ir šiltų žodžių. Scenoje savo pasirodymu visus nustebino labai keistas svečias– Dėdė Rudenėlis. Jis į mokyklą atvyko netuščiomis, o su rudeniškomis vaišėmis mūsų mokytojams.

Šventę pagyvino muzikos mokytojos Vilijos Gaurienės paruošti dainininkai. Rimvydas Varnas visus užbūrė klarneto muzika (mokytojas Linas Daubaras). Savo naują nuotaikingą pasirodymą pristatė šokių mokytojos Irenos Šunokienės suburta šokėjų grupė.

Kartais pykstame ant savo mokytojų, jų nesuprantame, neklausome, bet ištiesų jie mums labai svarbūs. Mokytojai mus moko rašyti, skaičiuoti, suprasti. Jie padeda suvokti tai, kas bus labai svarbu ateityje. Tad dėkojome mokytojams ir mes, mokiniai, ir į šventę pasveikinti jų atėję tėveliai.

Mokytojus pasveikino ir padėkojo už jų kilnų darbą progimnazijos direktorius Arvydas Judickas. Savo mokytojams visi linkėjome naujų idėjų, kūrybiškumo ir išminties.

Gabija GUNTORIŪTĖ,

Skaistė VAITKEVIČIŪTĖ

Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokinės

Nuotr. Mokiniai dovanojo mokytojams gražų koncertą.

Publikuota: „Santaka“, 2014-10-11


Sporto šventėje emocijos liejosi per kraštus

Jau antrus metus Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje organizuojama sporto šventė, kurios iniciatoriai yra antrų klasių vadovai J. Judickienė, G. Gražulis ir L. Zdancevičius.

Kaip teigė mokytojai, pagrindinis renginio tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp šeimos ir mokyklos, propaguoti tėvų, vaikų bei klasių vadovų laisvalaikio leidimą kartu, ugdyti sveiką gyvenimo būdą.

Šiemet į šią šventę gausiai susirinkę dalyviai galėjo džiaugtis puikia nuotaika ir geruoru, pamiršti rūpesčius ir pasportuoti. Prieš estafetes visi atliko linksmąją mankštą ir susiskirstė į komandas. Tėveliams kartu su savo vaikais teko prisiminti vaikystę.

Emocijos liejosi perkraštus, aidėjo juokas, garsūs šūksniai, kai kas irašarąbandėnubraukti. Juk taip norėjosi įrodyti, kad esi pats greičiausias, pats stipriausias, pats vikriausias ir atkakliausias!

Labiausiai buvo laukiama pasitikėjimo rungties, perkurią atsiskleidė glaudus vaikų ir tėvų tarpusavio ryšys. Po atkaklių kovų jau buvo nebe taip svarbu, kam sekėsi geriau, o kam prasčiau. Laimėjo visi, kurie tą vakarą atėjo pasimankštinti su savo atžalomis.

Tėvai ir mokiniai nuoširdžiai dėkojo klasių vadovams už gerus įspūdžius, galimybę atitrūkti nuo kasdienybės ir turiningai praleisti laiką kartu. Po tokio renginio kyla tik viena mintis, jog mokiniai, jų tėvai ir klasių vadovai glaudų ryšį sustiprina organizuodami ir dalyvaudami renginiuose, kurie vyksta netradicinėje aplinkoje.

Evelina BALIŪNAITĖ

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinė

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. spalio 2 d.


Valgyklos įrangą pažadėjo atnaujinti

Kristijono Donelaičio gimnazijos taryba susirūpino sąlygomis, kokiomis dirba virėjos ugdymo įstaigos valgykloje.

– Dėl maisto kokybės ar skonio, žinoma, visiems neįtiksi. Vieniems būna skanu, kitiems – ne, – sakė šios gimnazijos tarybos pirmininkas, mokytojas Mindaugas Bučinskas. – Tačiau kad valgyklai reikia šeimininko rankos, tai akivaizdu. Kažin ar kur kitur dar yra tokių puodų, o jei pamatytumėt mėsmalę…

Kartu su pirmininku ir mokinių atstove Martina Saukaityte užsukę į valgyklą nebuvome priimti džiaugsmingai. Neseniai, tik prieš rugsėjį, pradėjusi dirbti vyriausioji virėja sakė negalinti nieko pasakyti ir paskambino VšĮ „Kretingos maistas“ Vilkaviškio skyriaus direktorei Jūratei Žilionienei. Ši liepė jai su žurnalistais nebendrauti ir į patalpas neleisti. Tačiau to, ką pamatėme pro atvertas duris, užteko. Gimnazijos tarybos pirmininko žodžiai tikrai nebuvo laužti iš piršto.

Susisiekėme su VšĮ „Kretingos maistas“ direktore Alisa Norkuviene. Ji užtikrino, kad įstaiga visada aprūpina savo aptarnaujamus padalinius reikiama įranga, indais, inventoriumi, taip pat atliekamas ir patalpų remontas.

– Įmonėje patvirtinta įrangos, inventoriaus ir indų užsakymo tvarka, kuri yra įdiegta pagal ES ISO reikalavimus. Virtuvėje už viską: maisto gaminimą, maisto produktų bei žaliavų užsakymą, gavimą, laikymą bei naudojimą, maitinimo paslaugos teikimą, darbų planavimą, reikiamo inventoriaus, indų ar įrangos užsakymą, maisto saugos reikalavimų laikymąsi ir pan., atsako vyr. virėja, kuri pati nusprendžia, ko reikia jos vadovaujamos valgyklos darbui. Nesvarbu, ar tai būtų stalo įrankiai, indai, puodai, ar kas kita. Vyr. virėja užpildo paraišką ir per savo vadovę pateikia įmonės administracijai, kuri, vadovaudamasi nustatyta tvarka, aprūpina įmonės padalinius. Todėl aš negaliu pasakyti, kodėl Kybartų gimnazijos valgykloje yra ne nauja mėsmalė. Jeigu ji nėra tinkama maisto gamybai, tada įrengsime kitą. Tokia pati ir puodų užsakymo tvarka. Norėčiau pažymėti, jog sutartį su Vilkaviškio rajono savivaldybe vykdome tinkamai ir sąžiningai, – aiškino tvarką L. Norkuvienė.

Pasak direktorės, visi minimi dalykai yra lengvai išsprendžiami, tik gaila, kad patys Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos atstovai nesikreipė tiesiogiai ir neišreiškė savo norų, pageidavimų ar pastabų. L. Norkuvienė pažadėjo susisiekti su gimnazijos vadovybe ir aptarti aktualius klausimus. Juolab kad atsinaujinti suinteresuota ir įmonė. Mat su senesne įranga maistas gaminamas ilgiau, tai lemia ir didesnes energijos sąnaudas.
Kaip ir žadėjo, L. Norkuvienė susisiekė su gimnazijos vadovybe. Pakalbintas ugdymo įstaigos direktorius Saulius Spangevičius sakė, jog kartu su taryba pateikė VšĮ „Kretingos maistas“ reikiamos naujos virtuvės įrangos sąrašą. Tik tokį jie jau buvo pateikę prieš metus…

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Tokia įranga iki šiol Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos valgyklos virtuvėje smulkinama mėsa.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Rugsėjo 13 d.


Garbios kraštietės premija neišnyko

Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) antrus metus tesi gimtajam miestui duotą žodį palaikyti šviesaus atminimo buvusios vietinės gyventojos E. Rovinskaitės-Rožėnienės iniciatyvą mokslo metų pabaigoje premijuoti pažangiausius Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivius.

Jos įsteigtą premiją šįmet įteikė PKD steigėjas ir valdybos narys, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjas, Lietuvos 2012 m. mokslo premijos laureatas prof. dr. Romas Baronas.

Šventinę popietę draugijos patalpose buvo ankšta – tiek daug tėvelių ir mokytojų susirinko pasveikinti 39 premiją gavusių moksleivių ar jų grupių iš Kristijono Donelaičio gimnazijos.

Kaip sakė jos direktorius Saulius Spangevičius, šiemet ši mokslo įstaiga pasiekė dvigubai daugiau įvairių laimėjimų olimpiadose ir įvairiuose konkursuose. Kiekvienais metais atrodo, kad gimnazija, išleidusi gabiausią mokinį, jau niekada daugiau tokio neturės, tačiau, žiūrėk, jo vietą užima kitas, kartais dar įdomesnis ir įvairiapusiškesnis. Kasmet atsiranda vis daugiau žinių siekiančio jaunimo, stebinančio savo talentais, sugebėjimais ir darbštumu.

Šiemet gabiausiems miesto gimnazistams finansinę paramą atseikėjęs R. Baronas – kybartietis, gimęs ir augęs J. Basanavičiaus ir Vištyčio gatvių sankirtoje. Pasak profesoriaus, valstybinės premijos atsiėmimo dieną jis davė sau žodį finansiškai paremti Kybartų mokinius ir dabar džiaugiasi galėdamas bent taip grąžinti skolą Kybartų K. Donelaičio vidurinei mokyklai bei šviesaus atminimo savo mokytojams.

Kybartietis pasidžiaugė gimtojo miesto pasiekimais ir sakė, jog čia visais laikais buvo daug protingų ir talentingų žmonių.

– Kybartai išaugino daugiau profesorių negu Virbalis ir Vilkaviškis kartu sudėjus, – kalbėjo R. Baronas. – Tikiu, kad ateityje jų bus dar daugiau, nes matau, jog vien šioje salėje yra nemažai gabių vaikų.

Mokiniai buvo apdovanoti už olimpiadų rezultatus ir pasiekimus menų srityje. Premijas gavo Povilas Šlikas, Mantas Savickas, Dovydas Valiokas, Povilas Adomaitis, Deividas Dorša, Monika Šomkaitė, Lina Stepanauskaitė, Modestas Mažerimas, Eglė Buzaitytė, Jonas Valaitis, Rūta Dailidavičiūtė, Rytis Astrauskas, Eva Kakliugina, Greta Paulauskaitė, Geda Murinaitė, Jurgita Masaitytė, Martynas Rinkevičius, Domas Ziegoraitis, Margarita Aleksynaitė, Martina Saukaitytė, Diana Ustinovaitė, Silvija Mykolaitytė, Auksė Seliokaitė, Rūta Kriaučiūnaitė, Monika Skeltytė, Paula Pasaulytė, Meda Mikalainytė, Elona Paulikaitytė, Erika Nestronaitė, Rasita Liepuoniūtė, Rūta Vaičelionytė, Emilija Socilaitė, Gustė Venskūnaitė, Gerda Šalčiūnaitė, vokalinė grupė VIVO ir merginų tautinių šokių grupė.

Didžiausių laimėjimų pasiekė 2b klasės mokinys Gabrielius Zaveckas. Jo nuopelnus skaitęs Kybartų kultūros centro projektų vadovas Mindaugas Bučinskas Gabrieliaus prašė ateiti atsiimti apdovanojimo lėčiau, kad spėtų perskaityti visus gimnazisto titulus. Šis moksleivis – keturių skirtingų olimpiadų ir penkių konkursų prizininkas.

Apdovanoti gimnazistai visiems susirinkusiems dovanojo jaukų koncertą.

Kraštietė

Premijos gabiausiems mokiniams iniciatorė E. Rovinskaitė-Rožėnienė – 1943 m. laidos Kybartų valstybinės gimnazijos abiturientė.
Po Antrojo pasaulinio karo šeimai emigravus iš Lietuvos, E. Rovinskaitė 5 metus gyveno Vokietijoje, kur mokėsi medicinos universitete ir ištekėjo už dr. Alekso Rožėno.

Apsigyvenusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1950 m. įsteigė pašalpos fondą Kybartų vidurinei mokyklai ir padėdavo į JAV atvykusiems lietuviams. Buvo ateitininkė ir aktyvi Bendro Amerikos lietuvių šalpos fondo (BALF – 1944 m. įsteigtas Čikagoje kaip karitatyvinė organizacija ir gyvavęs 64 metus) rėmėja.

Garbi kraštietė mirė 2011 m. birželį, bet graži tradicija premijuoti geriausius gimnazistus nenutrūko – ją perėmė PKD.

Autorės nuotr. Dr. Romas Baronas (dešinėje) su malonumu įteikė premiją Gabrieliui Zaveckui, kurio pasiekimus įvairiose srityse renginį vedęs Mindaugas Bučinskas skaitė labai ilgai.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Birželio 7 d. 


Pedagogės sėkmės paslaptis – reiklumas ir didelis tempas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje turbūt mokosi geriausi rajono informatikai. Jau daugiau nei dešimtmetį įvairiuose informatikos konkursuose ir olimpiadose daugybė šios įstaigos mokinių nuolat laimi prizines vietas. Visą šį laiką jaunuosius informatikus ugdo kybartietė mokytoja Ina Paulikaitienė.

Daugiau nei dešimtmetį

Pedagoginę karjerą I. Paulikaitienė pradėjo 2000 metais Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinėje mokykloje ir ten išdirbo 7 metus. Tiesa, nuo 2002 m. ji kartu pradėjo mokytojauti ir Kybartų K. Donelaičio gimnazijoje, kur sėkmingai dirba iki šiol.

Be I. Paulikaitienės ugdomų mokinių turbūt neįsivaizduojama nė viena rajoninė informatikos olimpiada ar informacinių technologijų konkursas. Pavyzdžiui, šiemet šios pedagogės ruošti moksleiviai rajoninėje informatikos olimpiadoje įvairiose amžiaus grupėse iškovojo tris pirmas bei po vieną antrą ir trečią vietas. Panašiai buvo ir praeitais, ir užpraeitais, ir dar ankstesniais metais.

Pati I. Paulikaitienė pasakojo, kad jos mokiniai kasmet tarp geriausiųjų patenka jau daugiau nei dešimtmetį.

Pedagogė prisimena ir pirmą savo mokinį, kuris laimėjo rajoninę informatikos olimpiadą. Tai buvo Vištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos ugdytinis Tautvydas Želvys. Vėliau šis vaikinas pasirinko informatiko kelią.

Tokių kaip T. Želvys, išugdytų I. Paulikaitienės ir vėliau tapusių informatikais, yra ne vienas.

Pasak mokytojos, su buvusiais mokiniais ji dažnai bendrauja, dalijasi patarimais, idėjomis, patirtimi.

Ilgas kelias

Kybartietei teko nueiti ilgą kelią iki tol, kol tapo mokytoja. Baigusi tą pačią ugdymo įstaigą, kurioje dabar dirba, I. Paulikaitienė įstojo į Kauno technologijos universitetą (KTU) ir įgijo maisto produktų technologijos inžinieriaus diplomą. Deja, tuomet Lietuvoje pradėjo daugėti bedarbių, kai kurios specialybės tapo nepaklausios.

„Taip atsitiko ir su mano profesija. Teko ieškoti kitų išeičių. Tvirtai apsisprendžiau tapti informatikos mokytoja, nes tai atrodė perspektyvi ir paklausi specialybė. Atrodo, pasirinkimas buvo teisingas“, – šyptelėjo pašnekovė.

Norinčiųjų studijuoti informatikos specialybę buvo ne vienas, o be matematinio išsilavinimo į šią studijų programą nebuvo galima net pretenduoti. Tai žinodama I. Paulikaitienė tame pačiame KTU baigė matematikos studijų programą ir įgijo matematikos mokytojo kvalifikaciją. Tame pačiame universitete vėliau ji pabaigė informatikos studijas.

Svarbiausia – mokinys

Save I. Paulikaitienė apibūdina kaip reiklią ir itin didelį darbo tempą mėgstančią mokytoją. Tiesa, ji neverčia kiekvieno mokinio kuo greičiau atlikti tam tikras užduotis, ypač jei šie to nesugeba.

„Svarbu, kad vaikai dirbtų pagal savo galimybes. Aš visada juos skatinu padaryti kuo daugiau užduočių, tačiau ne visi geba dirbti vienodu tempu“, – sakė pedagogė.

Nepaisant to, kad jos ugdytiniai nuolat laimi aukščiausias vietas konkursuose ir olimpiadose, I. Paulikaitienė savo indėlio nesureikšmina. Pasak jos, tokių rezultatų įmanoma pasiekti tik vieningai ir kryptingai dirbant tiek ugdymo įstaigai, tiek mokytojui, tiek pačiam mokiniui. Būtent pastarasis ir yra svarbiausias sėkmės veiksnys.

Mokytoja tvirtino pastebėjusi, kad iš pradžių vaikų susidomėjimas informatika būna didžiulis, tačiau pradėjus gilinti žinias atsiranda nemažai tokių, kurių entuziazmas išgaruoja. Tuomet mokytoja bando juos motyvuoti sakydama, jog „niekas negimė mokėdamas“, ragindama nebijoti paaukoti laisvalaikio ir įdėti šiek tiek darbo bei pastangų. Dažnai tai duoda teigiamų rezultatų.

K. Donelaičio gimnazijos mokinius motyvuoja ne tik mokytoja, bet ir pati įstaiga. Gerai besimokantys vaikai skatinami nemokamomis ekskursijomis, įvairiomis rėmėjų dovanomis. Mokiniams, užėmusiems prizines vietas rajoninėse bei šalies olimpiadose ar konkursuose, mokslo metų pabaigoje įteikiamos E. Rožinienės-Rozen, R. Valioko, G. ir J. Jurkynų ir kitų rėmėjų piniginės premijos.

Mokytojas turi mokytis

Mokytojos nuomone, šiuolaikinis pedagogas privalo kuo anksčiau pastebėti gabų mokinį ir padėti jam atskleisti savo gabumus, visuomet diferencijuoti mokymą pamokų metu, suteikti galimybę įsisavinti kursą paties mokinio tempu, naudoti įvairius mokymo metodus, neleisti mokiniui užmigti ant laurų, pateikiant jam vis sudėtingesnes užduotis, taip pat nuolat skatinti dalyvauti įvairiuose konkursuose, olimpiadose.

Kybartietė tvirtino, kad mokytojas privalo pats nuolat mokytis, gilinti savo žinias, visuomet siekti užsibrėžto tikslo. Priešingu atveju vaikai greitai supras, jog pedagogas negali jiems padėti, ir nuo jo nusisuks.

„Aš pati visuomet stengiuosi dalyvauti dalykiniuose seminaruose tam, kad papildyčiau žinių bagažą. Pavyzdžiui, neseniai Vilniaus universitete baigiau papildomas ekonomikos studijas. Man to reikia, nes, be informatikos, gimnazijoje taip pat dėstau ir ekonomiką bei verslumą“, – pasakojo pedagogė.

Mokytoja pasidžiaugė, kad ir šioje srityje jos mokinius lydi sėkmė. Šiemet pedagogės ruošta vienuoliktokė Elona Paulikaitytė pateko į respublikinę Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadą.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pasak kybartietės Inos Paulikaitienės, šiuolaikinis pedagogas privalo pats nuolat mokytis.

Publikuota: „Santaka“


Medelių sodinimo šventė

Kybartų apželdinimo  medeliais  sumanymo talkininkų žiniai!

Š. m. balandžio 4 d. (penktadienį) 13 val. „300 ąžuolų – Kristijonui Donelaičiui“ idėjos  įgyvendintojai renkasi Kybartų K. Donelaičio gimnazijos kieme su stipriais grėbliais, pirštinėmis, sumuštiniais ir gera nuotaika. Vykstama savu transportu (vežama nebus) į Virbalgirio laukus, kur ,,Kybartų darna“ jau bus nudirbusi sunkiausius parengiamuosius darbus. Talkininkų tikslas  – sugraboti dirvoje likusias šakas ir jas sudeginti.

 Ąžuolai į išpurentą dirvą bus sodinami balandžio 12 d. (šeštadienį) 10 val.  

Kybartiečiai, pirmyn į tradicinę Medelių sodinimo Kybartuose ir jų apylinkėse talką, kurios ištakos sieka dar tarpukario Lietuvą!!!

Šiųmetės iniciatyvos organizatoriai – Kybartų K. Donelaičio gimnazija ir Pasaulio kybartiečių draugija (PKD).
Iki susitikimo,

Kybartų gimnazijoje – renginių maratonas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijai šie metai – ypatingi. Minint 300-ąsias lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio gimimo bei 50-ąsias poeto vardo suteikimo mokyklai metines, ugdymo įstaigoje vyksta gausybė renginių.

Į juos atvyksta svečių ne tik iš visos šalies, bet ir iš kaimyninių valstybių.

Pasigenda dėmesio iš „viršaus“.

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija yra vienintelė šalyje ugdymo įstaiga, galinti didžiuotis šio poeto vardu. Dėl šios priežasties šiemet gimnazijoje kaip niekad gausu renginių. Praėjusios savaitės pabaigoje čia vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Kitaip kalbėtis su Donelaičiu“ ir šventinis minėjimas-koncertas „Laiko ženklai“, skirtas poeto vardo suteikimo mokyklai 50-mečiui paminėti.

Į konferenciją susirinko beveik 100 pedagogų iš Šakių, Marijampolės, Jurbarko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir kt. Atvyko ir keletas svečių iš Lenkijos Punsko valsčiaus bei Rusijos Karaliaučiaus srities.

Pagrindinis konferencijos tikslas buvo pažvelgti į K. Donelaičio kūrybą iš kitos, netradicinės, pusės. Pranešimus šia tema skaitė buvęs kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė, kiti lektoriai iš Punsko, Kaliningrado, Utenos, Vilniaus, Marijampolės bei Šakių. Savo mintimis apie K. Donelaičio kūrybą pasidalijo ir mūsų rajono pedagogai: Virginija Tabarienė, Nijolė Černauskienė bei Vaida Kainauskienė.

„Nedaug tautų gali didžiuotis tokia savo grožinės literatūros pradžia. Graikai turi Homero „Odisėją“, romėnai – Vergilijaus „Eneidą“, o mes – K. Donelaičio „Metus“, – sakė Vilniaus universiteto doc. dr. Regimantas Tamošaitis.

Šios konferencijos bei daugelio kitų K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti skirtų renginių iniciatorė – Kybartų K. Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė džiaugėsi, kad į Kybartus atvyko tiek daug svečių, tačiau neslėpė apmaudo, jog gimnazijos veikla nesudomina „aukščiau sėdinčių“ valdžios atstovų.

„Visoje šalyje šiemet vyksta įvairūs renginiai, skirti K. Donelaičiui. Esame vienintelė respublikoje poeto vardu pavadinta mokykla, todėl kartais atrodo šiek tiek keista ir apmaudu, kad mūsų veikla nesidomi nei Ugdymo plėtotės centras, nei Švietimo ir mokslo ministerija. Per visus metus nesulaukėme nė vieno jų skambučio, laiško ar paprasčiausios žinutės. Atrodo, jog šiais, jubiliejiniais, metais turėtume būti gana svarbūs šioms institucijoms. Deja, esame jiems neįdomūs“, – nusivylimo neslėpė N. Černauskienė.

Kenkia lietuvybei

Vienas iš konferencijos svečių – Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės bei Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo pirmininkas Sigitas Šamborskas susirinkusiesiems papasakojo apie ne visiems gerai žinomą Karaliaučiaus lietuvių padėtį. Pasak jo, kaimyninėje Rusijos Federacijos srityje pastaruoju laiku lietuvybę stengiamasi naikinti ir įvairiais būdais užgožti.

Šiuo metu Kaliningrade mokosi apie tūkstantis lietuvių vaikų. Vis dėlto jų padėtis nėra pati geriausia. Vietinė valdžia nuolat ieško įvairių pretekstų, kaip pakenkti lietuvių kalbos mokytojams.

„Sugalvojama, kad jie vaikus moko pagal nepatvirtintas ugdymo programas, kad jų lietuviški vadovėliai nėra išversti į rusų kalbą. Lietuviams mokytojams vilkinama išduoti vizas į Lietuvą, todėl šie neturi galimybės dalyvauti įvairiuose čia vykstančiuose jiems skirtuose renginiuose“, – vardijo S. Šamborskas.

Pasak jo, per visuotinius gyventojų surašymus dalis tautiečių dėl valdžios požiūrio jau bijo arba nenori prisipažinti esantys lietuviai. Pagal oficialią statistiką, Kaliningrado srityje šiuo metu gyvena tik apie 14 tūkstančių mūsų tautiečių, tačiau lietuviškų šaknų turinčių žmonių iš tikrųjų yra kur kas daugiau – apie 30 tūkst.

„Dalis mūsų tautiečių yra laikomi vos ne Rusijos priešais. Ypač tai pasakytina apie lietuvių kalbos mokytojus. Gaila, jog Lietuvos valdžia yra pasyvi. Norėtųsi, kad diplomatai dirbtų aktyviau, sklaidydami neteisingus mitus apie mus“, – kalbėjo svečias iš Karaliaučiaus.

Planuose – ąžuolynas, koplytstulpiai ir bėgimas

Pasibaigus mokslinei konferencijai, kitą dieną buvo surengtas koncertas, skirtas poeto vardo suteikimo mokyklai 50-mečiui paminėti. Į Kybartų kultūros centrą atvykę žiūrovai išvydo įspūdingą programą, kurioje pasirodė pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ (vad. Donatas Ziegoraitis) ir Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleiviai. Šventės proga gimnazijos direktorių Saulių Spangevičių sveikino rajono meras Algirdas Neiberka, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas ir kt.

Koncerto metu buvę gimnazijos tėvų komiteto pirmininkai bei Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos nariai šiai ugdymo įstaigai įteikė brangią dovaną – vieną iš 100 išleistų K. Donelaičio „Metų“ faksimilių. Jos vertė siekia apie 900 litų.

Tai dar nebuvo visi K. Donelaičiui šiais metais skirti renginiai. Jau balandžio 26 d. planuojamas žygis į Tolminkiemį, kur palaidotas lietuvių grožinės literatūros tėvas. Ten kybartiečiai žada pastatyti keturis gimnazijos ugdytinių pagamintus koplytstulpius ir įrengti „Metų alėją“. Tą pačią dieną planuojamas ir simbolinis mokinių bei mokytojų bėgimas iš Tolminkiemio į Kybartus. Beveik 30 kilometrų distanciją pasikeisdami ketina įveikti trys dešimtys Kristijono Donelaičio gimnazijos bei Gusevo 5-osios vidurinės mokyklos moksleivių ir pedagogų.

S. Spangevičius sakė, kad gimnazijos bendruomenė yra numačiusi pasodinti ir simbolinį Kristijono Donelaičio ąžuolyną.

„Ąžuolynas turėtų atsirasti dar šį pavasarį prie Virbalgirio, tarp Virbalio ir Pajevonio. Esame susitarę dėl žemės sklypo, o ąžuoliukų pažadėjo padovanoti Pajevonio girininkija. Mums patiems reikės suorganizuoti talką ir sutvarkyti būsimą ąžuolyno teritoriją. Šiemet ketiname simboliškai pasodinti 300 medelių, o ateityje šį skaičių galėtume nuolat didinti“, – svarstė S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

 Autoriaus nuotr. Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius (trečias iš kairės) bei daugelio poetui skirtų renginių iniciatorė Nijolė Černauskienė (antra iš kairės) buvusiam kultūros ir švietimo ministrui Dariui Kuoliui bei Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkei Vidai Mickuvienei aprodė tarptautiniam konkursui „Metų laikai Guseve 2013“ skirtus gimnazijos ugdytinių darbus.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Kovo 20 d. Ketvirtadienis.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian