Verslas ir paslaugos

„Rudens kermošius“ papildė labdaros valgyklėlės lentynas

Kybartų turgavietėje šurmuliavo „Rudens kermošius“, kurį šio miesto kultūros centras organizuoja jau trečius metus. Šitos šventės tikslas – ne tik pasidžiaugti sezono derliumi, bet ir atgaivinti miesto turgaus tradicijas bei kartu surengti akciją, skirtą paremti Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos Kybartų grupės labdaros valgyklėlę.

Šiais metais gyvumo, spalvų ir šventiškumo „Rudens kermošiui“ suteikė bendruomenių kiemeliai. Savo aktyvumu džiugino Gudkaimio, Matlaukio, Kybeikių, Šiaudiniškių, Keturkaimio kaimų bendruomenės, „Virbalio vartų“ ir Kybartų bendruomenių žmonės. 

Visi išradingai išpuošė prekystalius ir pirkėjus viliote viliojo įvairiausiomis kaimo gėrybėmis. Čia buvo ir sūrio, ir medaus, ir šiltos kaimiškos duonos. Išalkę šventės dalyviai galėjo nusipirkti karštų čeburekų, kibinų, šurpos ir net uzbekiško plovo. 

Susirinkusiuosius linksmino Kybartų kultūros centro Vištyčio kultūros namų kapela „Vištytis“, Girėnų bendruomenės centro kapela „Girėnai“ (Šakių r. sav.), Akmenynų laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapela „Akmenynai“ (Kalvarijos sav.) bei netikėti Kybartų moterų linijinių šokių kolektyvo „Ladies“ pasirodymai. Netrūko linksmybių, šokių ir dainų, vyko obuolių lupimo varžytuvės. Aktyviausiems renginio dalyviams atiteko specialieji prizai su „Rudens kermošiaus“ logotipais, bendruomenių atstovams – ąžuoliukų sodinukai. 

Kaip sakė Kybartų kultūros centro darbuotoja Andželika Micutienė, gera daryti gera. Gera, kai gali suteikti nors lašelį džiaugsmo tiems, kurie jo stokoja labiausiai. O gerumo lašų prikapsėjo tikrai nemažai! Kybartų neįgaliųjų grupės labdaros valgyklėlės vadovė Leonarda Dovidaitienė nuoširdžiai dėkojo kultūros centro darbuotojams už suorganizuotą įdomią „Rudens kermošiaus“ šventę, gražius šokius, moterų „baikerių“ pasirodymą, linksmą muziką, šventės vedėjos išradingumą. 

„Išmok gyvenimui dėkoti už tai, ką turi, tada jis tau padovanos tai, ko trūksta“, – sakė vadovė, dėkodama bendruomenėms už padovanotas daržoves, vaisius, medų, saldumynus. Šventė baigėsi, bet gerumas turi išlikti. Juk ne veltui sakoma: „Daryk, ką gali, su tuo, ką turi, ten, kur esi.“ 

Pasak miesto kultūros centro darbuotojų, šventę organizuoti tampa vis lengviau, nes sulaukiama didelio Kybartų seniūnijos, UAB „Kybartų darna“, vietinės bendruomenės palaikymo. Atsiranda vis daugiau neabejingų žmonių, o bendruomenė vis labiau susitelkia daryti gerus darbus. 

„Santakos“ inf. 

Žydrūnės GUDIŠKIENĖS nuotr. Moterys dalyvavo obuolių lupimo varžytuvėse.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-03.


Kybartiečio gimnazisto projektas nudžiugino trijų kartų mamas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinio Pauliaus Norvilaičio projektai įgauna vis didesnį mastą. Šįkart prieš pat Motinos dieną vaikinas sugebėjo suorganizuoti labdaringą fotosesiją net trijų kartų mamoms.

Projekte neatlygintinai dirbo trys fotografai, kirpėja, trys vizažistės, buvo nufotografuota 14 moterų.

„Sukūriau feisbuko platformą „Pauliaus projektai“, kur skelbiu fotografų, modelių paieškas savo sugalvotiems projektams. Tai darau jau antrus metus, tad kuo toliau, tuo lengviau tampa surasti žmonių, kurie padėtų įgyvendinti mano idėjas. Dažnai jie siūlosi patys, tad daug ieškoti netenka“, – pasakojo Paulius.

Visos dienos fotosesija buvo suskirstyta į tris dalis. Pirmojoje – „Motinos, gyvenimu kvepiančios“ buvo fotografuojamos jau vaikus užauginusios brandžios mamos. Projekto organizatoriai norėjo šioms moterims padaryti šventę, tad nusprendė joms padovanoti šukuosenas bei makiažus. Tam tikslui pasitelktas būrys pagalbininkų iš jau nuolatiniais partneriais tapusių grožio namų „Stilius“ bei UAB B. Stalioraitienės mokymo centro, kurio mokinės Erika Baniulė, Aistė Lisauskaitė ir pati direktorė Birutė Stalioraitienė darė moterims makiažus. Išgražintas mamas nufotografavo fotografė Sonata Urbaitienė.

Po brandžių moterų atėjo eilė jaunoms mamoms su jų atžalomis. Ši fotosesija pavadinta „Mano mama“. Pauliaus nuomone, labiausiai moterį puošia sveiki ir gražūs vaikai. Vis dėlto turėtų būti labai gera nors vienai dienai pamiršti namų buitį ir rūpesčius. Kaip sakė kybartietis, fotosesijoje buvo norima akcentuoti nesuvaidintus jausmus bei emocijas, kurias įamžino fotografė Neringa Brazaitienė.

Trečioji tą dieną vykusio projekto dalis buvo pavadinta „Mažo stebuklo belaukiant“. „Ši man buvo viena iš gražiausių fotosesijų, nes kas gali būti gražiau už besilaukiančią moterį?“ – džiaugėsi projekto iniciatorius. Šioje dalyje fotografavosi ne tik kybartietės. Sulaukta modelių ir iš Marijampolės. Moteris įamžino „ALD foto“ studijos fotografė Aldona Mykolaitienė.

Prieš pat Motinos dieną visos projekto dalyvės gavo po elektroninį siuntinuką su retušuotų nuotraukų aplankais.

„Santakos“ inf.

Neringos BRAZAITIENĖS nuotr. Fotosesijoje „Mano mama“ buvo norima akcentuoti nesuvaidintus jausmus bei emocijas.

Publikuota: „Santaka“, 2019-05-14.


Trąšų gamybą verslininkas kilstelėjo į aukštesnį lygį

Atėjęs pavasaris greitai į sodus ir daržus išvilios žemės turinčius žmones. Ne vienas siekia sau daržovių užsiauginti nenaudodamas jokios chemijos. Tokią galimybę daržininkams suteikia biohumuso gamintojai, kurių Vilkaviškyje yra net keletas. Ir šis verslas populiarėja.

Kybartuose įsikūrusi UAB „Mobvita“ į biohumuso gamintojų gretas įstojo ne taip seniai – beveik prieš porą metų, tačiau kybartiečių atėjimas į vadinamąją sliekų augintojų rinką kilstelėjo šią gamybos sritį į aukštesnį lygį.

Bendrovės direktorius Audrius Mockaitis pasakojo, kad rengdamiesi gaminti biohumusą pirmiausia išstudijavo visas šio verslo galimybes ir nusprendė pritaikyti buvusios Kybartų prekybos įrengimų gamyklos patalpas įrengti patogioms automatinėms lodžijoms. Jose milijonai sliekų netrukdomi dirba pritemdytoje, drėgmės prisotintoje patalpoje, kurioje nuolat palaikoma pastovi temperatūra. „Darbininkams“ šerti naudojamas unikalus bendrovės sukonstruotas gaminys – šėrykla-dozatorius. Vienos automatizuotos lodžijos ilgis – 35 m, plotis – 1,5 m, aukštis – 0,6 m. Per vienus metus, laikantis tinkamų technologinių parametrų, iš vienos lodžijos galima gauti iki 150 t kokybiško vermikomposto.

Pirmąją sliekų bandą bendrovė įsigijo iš Patunkiškių kaime jau senokai veikiančios UAB „Vigrema“. Dabar greta įrengtose veisyklose sliekus veisia patys.

A. Mockaičio teigimu, organinės kilmės ekologiškai švarus kompostas gaunamas iš kraikinio mėsinių galvijų mėšlo, šienainio ir pakratams naudojamo šiaudų likučio. Mišinys kompostuojamas pagal specialią technologiją, kuri leidžia tai padaryti greitai ir kokybiškai. Mėšlą pagal sutartis UAB „Mobvitai“ tiekia Marijampolės krašto mėsinių galvijų augintojai.

– Žaliavą, pavirtusią kompostu, papildomai džioviname ir smulkiname su mechanizmais. Esame užsakę daug tyrimų ES akredituotose laboratorijose, kuriose nustatyta, kad šis kompostas yra didelės vertės dėl jo sudėtyje esančios organinės medžiagos kiekio bei pagrindinių elementų – azoto, fosforo ir kalio – kiekio. Apskritai visa mūsų produkcija – organinės kilmės, be piktžolių sėklų ir ligų sukėlėjų, puikiai „pamaitina“ nualintas dirvas ir gerina jų derlingumo, trąšos gerai tirpsta vandenyje, neturi poveikio dirvos rūgštingumui. Didelis organinės medžiagos kiekis yra labai svarbus siekiant padidinti žemių derlingumą ir nepakeičiamas jokiomis cheminėmis ar mineralinėmis trąšomis. Juo labiau kad mūsų produkcija tinka naudoti ekologinėje gamyboje pagal visus nustatytus reikalavimus, – pasakojo bendrovės direktorius.

UAB „Mobvita“ gamina ir tiekia ūkininkams ne tik kompostą, biohumusą, bet ir aukštos kokybės inovatyvias organines trąšas.

Pagrindinis produktas – skystos mikroelementinės trąšos „Humic life“, gaminamos iš aukštos humifikacijos lygio mėsinių galvijų mėšlo komposto ir leonardito humino rūgščių. Šios trąšos skirtos augalų tręšimui per lapus, sodinamosios medžiagos apdorojimui bei dirvožemio struktūros praturtinimui ir pagerinimui. Jos skatina sėklos daigumą, didina derlingumą net iki 30 proc. ir turi daug kitų puikių savybių, kurios ištirtos pasitelkiant šios srities mokslininkus. Svarbiausia, kad produktas nėra pavojingas, be cheminių ar mineralinių priedų. Jis yra išfiltruotas ir tinka purkšti šiuolaikiniais automatizuotais purkštuvais, o tai yra labai svarbu šiandieniniams ūkininkams.

Kybartuose gaminamos produkcijos efektyvumą gerai apibūdina moksliniai tyrimai. Mokslininkų nuomone, dirvožemio tausojimas, jo derlumo palaikymas yra nuolatinis darbas, o ne vienkartinė priemonė. Naudojant tokius ekologiškus produktus pagerėja augalams augti reikalingos dirvos savybės, gausėja organines liekanas skaidančių mikroorganizmų, kurie dirvoje esančias maisto medžiagas perdirba taip, kad augalai galėtų jas įsisavinti. Atsiranda daugiau mikroorganizmų, slopinančių augalų ligas. Naudojant biologinius preparatus praktiškai nebelieka mineralinių trąšų poreikio, todėl neteršiama aplinka, o žemdirbiai gali sutaupyti pinigų.

Biohumuso produktų poveikis – ilgalaikis. Preparatai dirvoje „dirba“ daugiau nei trejus metus. Palyginti su kitais kompostais, sliekų gaminamame biohumuse yra dešimtimis kartų daugiau augalų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų. Per sliekų žarnyną perėjusiose atliekose pagausėja kalcio, magnio, fosforo, mikroelementų, jos turi baktericidinių savybių, randama biostimuliatorių ir fermentų. Tyrimais yra nustatyta biohumuso savybė „surišti“ dirvožemyje ir organinėse atliekose esančius radionuklidus bei sumažinti nitratų, sunkiųjų metalų patekimą į augalus.

– Mūsų bendrovė pasiruošusi bendradarbiauti individualiai su kiekvienu ūkiu, konsultuoti, nustatyti reikiamas tręšimo humusu normas pagal auginamą kultūrą bei padėti „renovuoti“ nualintus dirvožemius. Mes skatiname bendradarbiauti ir kitus biohumuso gamintojus, galime padėti jiems įsirengti automatizuotas lodžijas su visu technologiniu aptarnavimu, konsultavimu ir priežiūra, – sakė bendrovės direktorius.

Šiuo metu visą sliekų ūkį prižiūri keturi darbuotojai. Jiems darbo vietos sukurtos pasinaudojant Užimtumo tarnybos pasiūlyta programa neįgaliesiems.

Bendrovės gaminama produkcija susidomėję ne tik rajono ir šalies ūkininkai. Neseniai UAB „Mobvita“ kartu su partneriais – UAB „Biodinamika“ – Niurnberge dalyvavo tarptautinėje natūralių maisto produktų parodoje „Biofach“. Čia jų produkcijos pavyzdžiais susidomėjo atstovai iš keliolikos pasaulio šalių. Gali būti, kad Kybartuose gaminami ekologiški preparatai greitai išeis į plačią tarptautinę rinką.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. UAB „Mobvita“ direktorius Audrius Mockaitis sakė, kad palyginti su kitais kompostais, sliekų gaminamame biohumuse yra dešimtimis kartų daugiau augalų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-22.


Paramai išleidžia ne vieną tūkstantį eurų

Buvusioje Kybartų gelžbetonio gamyklos teritorijoje penktus metus veikia UAB „Belor“ filialas. Šios įmonės pavadinimą galima matyti bemaž tarp visų seniūnijos renginių rėmėjų.

Išleidžia dešimtis tūkstančių

Kaip sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas, ši įmonė – tikras išsigelbėjimas organizuojant bet kokį renginį ar padedant nepasiturinčioms šeimoms. Vos tik įsikūrusi bendrovė jau tais pačiais metais Kalėdoms atvežė dovanų kukliau gyvenantiems vietiniams: keturiolikai šeimų nupirko buitinės technikos, kurios žmonės prašė. Tuomet kybartiečiams išdalytos 5 automatinės skalbimo mašinos, 5 dujinės viryklės, dulkių siurblys, 2 šaldytuvai, vandens siurblys su hidroforu. Šeimas, kurioms labiausiai reikia pagalbos, atrinko seniūnijos socialinės darbuotojos.

Nepamiršta užsukti ir į Kybartų vaikų globos namus. Įstaigai buvo padovanotos 5 mikrobangų krosnelės. Tuomet dovanoms išleista apie 3 tūkst. eurų. Kasmet rėmimo mastai didėjo. Kelerius metus iš eilės Kybartams ir jų žmonėms paremti įmonė išleidžia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Remiami ne tik kultūriniai renginiai, piliečių iniciatyvos, knygų leidyba, bet nepamirštas ir sportas. Kasmet po 5 tūkst. eurų iš įmonės iždo gauna futbolo klubas „Sveikata“.

– Šis klubas svarbus ne tik Kybartams. Norime, kad garsinantiems miestą sportininkams būtų lengviau, kad jie turėtų už ką nuvažiuoti į varžybas. Apskritai norime, kad žmonės šiame mieste, kuriame mes dirbame, būtų nors kiek laimingesni. Šiuo metu turime 29 darbuotojus, ir beveik visi jie kybartiečiai. Todėl šiam miestui paramos negailime. Aišku, atsirenkame, kam ji labiausiai reikalinga, bet atsisakome retai, – sakė bendrovės „Belor“ vadovas Rolandas Andzelis.

Iš tos pačios kišenės

Tiesa, jau kuris laikas Kybartuose veikiančios įmonės filialas turi kitą pavadinimą. Dabar jis vadinasi UAB „Ebresa“, tačiau ant jos pastatų vis dėlto ryškesnis „Belor“ pavadinimas ir paramą įmonė teikia šiuo vardu. Kaip sakė R. Andzelis, „Ebresa“ – dukterinė „Belor“ įmonė, tad visi pinigai – iš vienos kišenės.

– Paramą skiriame išskirtinai tik kybartiečiams. Esame gavę prašymų ir iš vilkaviškiečių, tačiau kol kas nesiruošiame remti renginių už Kybartų ribų. Ne kartą patys esame kreipęsi į Vilkaviškio rajono savivaldybę dėl žemės mokesčio sumažinimo. Mūsų gamybinis plotas – beveik 5 ha, tad ir mokesčiai susidaro solidūs. Tačiau niekada nuo jo atleisti nebuvome. Todėl iš principo nusprendėme paramą teikti tik Kybartams, – sakė direktorius.

Neskriaudžia ir darbuotojų

Netoli geležinkelio įsikūrusi įmonė neskriaudžia ir savo darbuotojų. Vidutinis atlyginimas bendrovėje „į rankas“ – daugiau nei 700 eurų. Įmonė yra nupirkusi greta gyvenusio ūkininko, kuriam nepatiko kaimynystė ir žmogus išsikėlė į kaimą, namą. Jame apgyvendinta vieno darbuotojo šeima.

Be to, bendrovėje žmonės yra maitinami. Darbuotojai penktadieniais gauna meniu iš kavinės ir išsirenka, ką kurią savaitės dieną valgys. Pietūs jiems kasdien pristatomi tiesiai į darbovietę.

– Sotus darbuotojas ir dirba geriau – juokėsi R. Andzelis, – nors blogai dirbančių mes čia neturime. Didelės problemos rasti, kas dirbtų, kol kas nejaučiame. Kaip tik žmonės prašo pas mus darbo. Kadangi tikrai planuojame plėstis, priimsime ir naujų darbuotojų. O į darbą priimame ir jaunus, ir pagyvenusius – visus, kurie nori ir gali dirbti. Tiesa, darbas nėra lengvas.

Šiuo metu bendrovė verčiasi ne tik trąšų fasavimu ir prekyba. Įmonė teikia krovos, fasavimo, saugojimo paslaugas, prekiauja akmens anglimis ir durpių briketais. Čia į įvairių talpų maišus fasuojami vagonais atvežami pašarai, pakratai gyvuliams, taip pat cukrus. Įdomu tai, kad „Ebresos“ teritorijoje saugoma visa Pietų Lietuvos keliams barstyti skirta druska. Iš čia ją išsivežioja už kelių priežiūrą atsakingos firmos. Šįmet planuojama bendrovės teritoriją išasfaltuoti.

Autorės nuotr. UAB „Ebresa“ direktorius Rolandas Andzelis sako, kad jų įmonės politika – remti tuos, kuriems pagalbos tikrai reikia.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2019-01-11.


Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubo prezidente išrinkta kybartietė

Per visuotinį Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubo susirinkimą išrinkta naujoji asociacijos prezidentė. Ja daugumos balsų persvara tapo kybartietė Edita Naidaitė.

Ilgai dvejojo

Nuo 2005 m. gyvuojantis jaunųjų verslininkų klubas vienija būrį iniciatyvių Marijampolės regiono žmonių. Tiesa, iki šiol jam nepriklausė nė vienas asmuo iš Vilkaviškio rajono. Kiek mažiau nei prieš metus klubo nare tapusi E. Naidaitė tapo pirmąja mūsų rajono atstove per trylika šios asociacijos gyvavimo metų. Moteris labai greitai užsitarnavo kitų klubo narių pasitikėjimą ir neseniai įvykusiame visuotiniame susirinkime jai bei marijampolietei verslininkei Ingai Rauluševičienei buvo pasiūlyta kovoti dėl klubo prezidento posto. Po slapto balsavimo paaiškėjo, jog daugumos balsų persvara šių metų kadencijai naująja prezidente išrinkta būtent kybartietė. Ji pakeitė praėjusiais metais klubui vadovavusį marijampolietį teisininką Andrių Papečkį.

„Klubo nariai keletą kartų netiesiogiai manęs klausė, ar nenorėčiau tapti prezidente. Ilgai šiai idėjai priešinausi. Man atrodė, kad paroje nėra tiek valandų, jog galėčiau pakankamai laiko skirti dar ir šiai veiklai. Esu samdoma darbuotoja, kasdien iš Kybartų važinėju į darbą Kalvarijoje, po darbo nepamirštu dar vienos savo aistros – šokių, auginu tris vaikus, dalyvauju Vilkaviškyje įsikūrusios asociacijos „Keisk požiūrį“ veikloje, stengiuosi užsiimti saviugda ir turiu aibes kitų veiklų. Kartą vienas kolega pasakė, kad tie, kas daro, tie ir padaro, o kas nieko neveikia, tiems visada laiko pritrūksta. Ši frazė pakeitė mano požiūrį, tad nusprendžiau nesipriešinti ir sutikau kandidatuoti į prezidento pareigas“, – prisiminė E. Naidaitė.

Tiesa, net ir sutikusi kandidatuoti į jaunųjų verslininkų klubo prezidento postą, moteris nesitikėjo, jog būtent ji bus išrinkta. Nors su kitais klubo nariais kybartietė buvo pažįstama jau keletą metų, kartu įgyvendino įvairius projektus, tačiau pati klubo nare neišbuvo nė metų. Jai atrodė, kad tiek laiko – paprasčiausiai per mažai ir yra daug vertesnių už ją kandidatų.

Nebūtinai verslininkai

Šiuo metu Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubui priklauso 25 nariai. Kasmet šis skaičius šiek tiek kinta. Be E. Naidaitės, jame nuo šiol yra ir dar viena mūsų rajono atstovė Rasa Valaitytė. Ji – buvusi E. Naidaitės mokinė, šiuo metu Kauno technologijos universitete studijuojanti Europos studijų bei Žmogiškųjų išteklių vadybą. Rasa jaunųjų verslininkų klubo nare tapo tą pačią dieną, kai jo prezidente buvo išrinkta E. Naidaitė.

„Nuolat ieškome jaunų, iniciatyvių ir aktyvių žmonių. Vyresni mūsų nariai dažniausiai vėliau prisijungia prie „Rotary“ klubo, tačiau išlieka asociacijos garbės nariais. Tapti mūsų organizacijos dalimi gali visi norintys. Jokių specialių sąlygų nėra. Svarbiausia – noras veikti. Aš suprantu, kad ne visi žmonės yra idėjų generatoriai, tačiau net ir patys „kiečiausi“ idėjų generatoriai nieko nepadarytų be tų, kurie tas idėjas įgyvendina. Yra simbolinis įstojimo bei metų narystės mokestis, bet, kaip buvo ir man pačiai, už nuveiktus darbus klubo valdyba dažniausiai pačius aktyviausius savo narius nuo mokesčio atleidžia. Už surinktus pinigus klubas pats organizuoja įvairius projektus, remia gražias iniciatyvas, padeda tiems, kuriems trūksta lėšų įgyvendinti savo sumanymus“, – pasakojo pašnekovė.

Anot Editos, asociacijos nariais gali tapti nebūtinai verslininkai, todėl ji kvietė prie klubo prisijungti visus tą norinčius padaryti vilkaviškiečius. Ji tvirtino, kad jau turi kelių kraštiečių žodinius sutikimus, tad tikimasi, jog artimiausiu metu klubo gretose mūsų rajono atstovų dar padaugės.

Didžiausias turtas – idėjos

Tapusi jaunųjų verslininkų klubo prezidente E. Naidaitė norėtų šį laikotarpį įprasminti nuveiktais darbais. O veiklų laukia išties nemažai.

Šiuo metu intensyviai planuojama trečioji Marijampolės regiono mokinių bendrovių mugė-konkursas, kurios organizavimo idėja ir kilo tuo metu dar Gražiškių gimnazijoje dirbusiai Editai. Mokinių mokomosios bendrovės – tai mokymo programa, per kurią vaikai jau mokykloje susipažįsta su verslo kūrimo bei jo vystymo pagrindais.

Šiais metais vyksiantis renginys bus išskirtinis tuo, kad truks dvi dienas. Mokiniams, kurie suvažiuos iš visų Lietuvos kampelių, bus suorganizuota ekskursija po Marijampolę, jie turės galimybę apsilankyti Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos autobuse, kuriame įkurta „maža gamykla“ su 3D spausdintuvais, virinimo prietaisais ir t. t. Per renginį vyks ir speciali konferencija, skirta moksleiviams, mokytojams bei verslininkams.

„Su Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubu ruošiame net kelias paraiškas tarptautinei „Erasmus+“ projekto mainų programai. Mes esame tie, kurie nori mokytis bei tobulėti. Šiemet vyks ir tradiciniai mūsų renginiai: dviračių žygis, Marijampolės šeimų šventė, klubo naujokų krikštynos. Dauguma klubo narių yra prisiekę buriuotojai, todėl rengsime vaikų buriavimo stovyklas. Labiausiai siekiame tapti žinomi ir matomi, tad trokštame į savo gretas pritraukti daug jaunų žmonių. Nebūtina banko sąskaitoje turėti milijono. Brangiausias turtas – idėjos. Siekiame suvienyti didžiausius regiono verslus, švietimo įstaigas, valdžios institucijas. Manau, jog pamažu žengiame šiuo keliu“, – šypsojosi naujoji jaunųjų verslininkų klubo prezidentė.

Nuotr. Naująja jaunųjų verslininkų klubo prezidente tapusi Edita Naidaitė (viduryje) tikisi savo vadovavimo laikotarpį įprasminti nuveiktais darbais.

Andrius GRYGELAITIS

Publikuota: „Santaka“, 2018-02-02.


Švenčių vietos – skanus maistas

Kavinė „Robeda“, Darvino g. 5, Kybartai, (8-342) 30106
Restoranas „Senbūviai“, J. Basanavičiaus g. 52, Kybartai
Kavinė „Stenvila“, Kudirkos Naumiesčio g. 1, Kybartai, Tel./faks.: 8-342-30567
Kavinė „Rūta“, J. Basanavičiaus g. 62, Kybartai, (8-686) 18688
Picerija „Pizza Vero“, J. Basanavičiaus g. 45A, Kybartai, Tel. 8 (612) 26976
Sodyba šventei „Gabrielė“, Vilniaus g. 45A, Kybartai, Tel. (8-683) 84670
Banketinė salė „Pas Ričiuką“, L. Prūseikos g., Kybartai, (8-600) 20120

Štai, ką gamina kybartietės!

Samanta Linkevičiūtė - rankų darbo papuošalai, naminiai grybukai
Kontaktai: samanta.linkeviciute@gmail.com, +37062598828
Raskite Facebook https://www.facebook.com/accessories.lisa/
Rūtilės dizainas  (Rūta Kriaučiūnaitė) - rankų darbo papuošalai pagal išskirtinį dizainą. www.rutilesdizainas.lt arba https://www.facebook.com/Rutilesdizainas/

Grožio paslaugos

Grožio salonas „Amber“

J.Basanavičiaus gatvė 21-1, Kybartai

Tel. Nr. (8-674) 41993
Grožio salonas „DoFa“

Vištyčio gatvė 36 B, Kybartai

Tel. Nr. (8-620) 21688
Grožio salonas „Lady G“

J. Basanavičiaus g. 13, Kybartai

Tel. Nr. 8 699 40464
Grožio salonas ,,Žydra”

Darvino 16, Kybartai

Tel. Nr. (8-611) 25503
Grožio namai „Stilius“

J.Basanavišiaus g. 33, Kybartai

Tel. Nr. 8 673 09 030
„Grožio salonas“

J.Basanavičiaus g. 11 A, Kybartai
J.Kairaitienės kirpykla

Tel. Nr. 8 686 19653

Darvino g. 11, Kybartai
Vizažistė – kosmetikė Jolanta, grožio salonas „Amber“
  
J.Basanavičiaus 21, Kybartai. 

Tel. Nr. 861482437

Pramogos ir laisvalaikio paslaugos

Sporto klubas „Impulsus“

J. Basanavičiaus g. 14 - 3, Kybartai

Kontaktai: 8 662 66100, brazauskasr@yahoo.com

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian