Duonos, muzikos ir spalvų dermė

Duonos, muzikos ir spalvų dermė

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos kolektyvas 2019-uosius metus simboliškai pabaigė susibūręs į meno terapijos renginį „Duona kasdieninė…“

Duona kaip metafora meno terapijoje veikia tiesiogine prasme lyg maistas. Kalbant apie ją galimi netgi fiziniai pojūčiai – skonis ar kvapas. Kiekvienas iš mūsų turime mėgstamą jos rūšį. Iškyla įvairūs atsiminimai, vaizdiniai, emocijos ir jausmai. Duona gali būti ir dvasios „maistu“. Tai, kas užpildo plačiąja prasme: kultūrinė tapatybė, tauta, protėviai, Lietuva.

Plačiau susipažinę su duona, jos svarba žmogui, atlikome praktinę užduotį piešdami savąją duoną ant lapo. Buvo labai smagu matyti pedagogus, įsitraukusius į veiklą. Tvyrojo nuoširdaus bendravimo, atsipalaidavimo atmosfera – laikas buvo leidžiamas kitaip. Pabaigus užduotį diskutavome, dalijomės savo „duona“, įžvalgomis, emocijomis. 

Ankstų renginio dienos rytą su džiaugsmu kolektyvui kepiau duoniukus, kurie buvo dalis sumanymo materialų maistą sujungti su dvasiniu. Pokalbiai prie arbatos puodelio leidžia suprasti, kaip svarbu šiltas, nuoširdus bendravimas. 

Šiuo dailės terapijos renginiu simboliškai užbaigėme kalendorinius metus gimnazijoje, o kitu – pradėjome. 

Kartu su muzikos mokytoja V. Gauriene 2b klasės mokiniams vedėme integruotą psichologijos ir muzikos pamoką, per kurią kūrėme spontanišką spalvų ir garsų simfoniją. Diskutuodami, klausydami muzikos, dirbdami komandoje bei pasitelkdami jausmus, emocijas gimnazistai bendrame lape „sugrojo“ savitą simfoniją. Skambėjo kaip orkestras, kuriame kiekvienas buvo svarbus instrumentas. 

Tai nauja meno terapijos praktika gimnazijoje, kuri sujungia muziką, žmogaus kūno, patiriamų emocijų, jausmų spontanišką išraišką spalvomis „čia ir dabar“ ant lapo. Įdomu stebėti, kai keičiantis muzikos stiliui keičiamos dažų spalvos, ieškoma dar neužpildytų lapo vietų, o gal tiesiog po dažų sluoksniu paslepiama tai, kas jau nupiešta… 

Po spontaniškai sukurtos spalvų ir garsų „simfonijos“ gimnazistai dalijosi potyriais. Kai vienas kalbėjo, kiti klausėsi. Taip mokėmės įsiklausyti ir priimti kito žmogaus nuomonę. Būti išklausytam, išgirstam – tai žmogui labai svarbu. 

Meno terapijos užduotys lavina, atskleidžia, skatina kurti, atrasti save, drąsiai būti, daryti taip, kaip jaučiu, kaip atrodo, jog reikia. Tai saugi priemonė dirbti su savimi bei greta esančiais. Žmogus yra galingas, savitas „instrumentas“, o kaip ir ką „groti“, renkamės patys. 

Audronė JARUTYTĖ 

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos psichologė

Nuotr. Per integruotą psichologijos ir muzikos pamoką gimnazistai kūrė spontanišką spalvų ir garsų simfoniją.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-21.


Palikite atsiliepimą

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian