Iš Paprūsės. Pirkti ūkininkų žąsis buvo privalu

Iš Paprūsės. Pirkti ūkininkų žąsis buvo privalu

Taip buvo carinės Rusijos laikais ir vaizdus, kuriuos aprašysiu, Paprūsėje buvo galima išvysti maždaug iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio.
Kybartų mieste buvo aptvertas žemės trikampis, kurį sudarė į Eitkūnus vedančios gatvės dalis nuo geležinkelio pervažos iki sandūros su keliu, vedančiu į Kudirkos Naumiestį. Rudenį, kai užaugdavo naminiai paukščiai (žąsys, antys ir kt.), prekiaujantieji su Vokietija paukštiena minėtą žemės plotą ištvarstydavo lentomis. Taip atsirasdavo didelis žardis, padalytas į daugybę mažų gardelių.
Supirkimo dienomis Kudirkos Naumiesčio gatve nusitęsdavo ilgiausia vežimų su paukščiais eilė. Supirkdavo vienos rūšies paukščius, dažniausiai žąsis. Kiek tūkstančių paukščių vienu metu suveždavo ūkininkai, sunku pasakyti.
Nupirktas žąsis leisdavo į taką tarp užtvarų, ir jos, krypuodamos pro prekiautojus, kurie paukščius skaičiuodavo, išeidavo į plentą. Čia žąseles pasitikdavo varovai. Didžiulį paukščių srautą vyrai reguliuodavo ilgomis lazdomis, prie kurių galų buvo pritvirtinti storos vielos kabliai. Jais pagaudavo nepaklusnias žąsis ir sugrąžindavo į bendrą būrį, plentu siūbuojantį, banguojantį į Eitkūnų pusę. Greta važiuodavo vežimas, į kurį sutupdydavo pervargusius, nebepaeinančius paukščius.
Taip lietuviškos žąsys per pasienio punktą atsidurdavo Vokietijoje. Pagal sutartį paukščius varovai nuvarydavo iki priėmimo punkto Eitkūnuose. Lietuvos pusėje už žąsis su ūkininkais atsiskaitydavo supirkėjų kasininkas.
Žąsų ūkininkai priaugindavo daug – visų jų net nepajėgdavo supirkti. Dėl to paukštienos kaina buvo nedidelė.
Lietuvoje ne vienus metus dirbantiesiems būdavo privaloma pirkti paukščių, kad nekiltų ūkininkų nepasitenkinimo dėl sunkumų realizuojant išaugintas žąsis. Pirkimo normas nustatydavo darboviečių vadovai atsižvelgdami į darbuotojo gaunamą atlyginimą ir šeimos sudėtį.
Daugiau galimybių eksportuoti lietuviškus paukščius atsirado pradėjus juos gabenti geležinkeliu. Žąsys būdavo kraunamos į vagonus, o visi supirkimo darbai vykdavo geležinkelio teritorijoje, ties muitinės sandėliu.

Vytautas JAKELAITIS
Buvęs kybartietis

Nuotr. Lietuviškos žąsys per sieną buvo varomos į Vokietiją.

Publikuota: “Santaka”, 2013 m. Gegužės 18 d. Šeštadienis