Jaunieji filologai nušluostė nosis didžiųjų šalies mokyklų atstovams

Jaunieji filologai nušluostė nosis didžiųjų šalies mokyklų atstovams

Palangoje įvykęs 51-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas buvo itin sėkmingas mūsų rajono gimnazistams. Net septyni iš jų namo grįžo su apdovanojimais.

Derlingiausi metai

Jaunųjų filologų konkurse mūsų rajono mokiniai dalyvauja kiekvienais metais ir kone kasmet grįžta su apdovanojimais. Tiesa, tiek daug prizinių vietų mūsiškiai dar nebuvo iškovoję. Šiemet tai padarė keturi Kybartų Kristijono Donelaičio ir trys Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos atstovai.

Į Palangoje vykusį respublikinį etapą buvo pakviesti 127 mokiniai iš visos Lietuvos. Pagal savo darbus jie buvo suskirstyti į septynias kategorijas, kuriose varžėsi tarpusavyje. Geriausiai iš mūsiškių sekėsi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos Virbalio skyriaus mokytojos Ingos Kardauskienės mokinei Ievai Milerytei. Ji poezijos kategorijoje ne tik pelnė pirmojo laipsnio diplomą, bet ir buvo apdovanota pirmąja poeto Valdemaro Kukulo premija.

Net tris prizines vietas pelnė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokytojos Nijolės Černauskienės paruošti mokiniai. Antrojo laipsnio diplomas už labai gerą tautosakos darbą atiteko Ugnei Rickevičiūtei, toks pat apdovanojimas įteiktas ir Ievai Antanavičiūtei, pasižymėjusiai publicistikos ir eseistikos srityje. Šioje kategorijoje trečiojo laipsnio diplomas įteiktas gimnazistui Deivydui Stankevičiui.

Antrojo laipsnio diplomą literatūros kritikos kategorijoje laimėjo Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokytojos Vaidos Kainauskienės mokinė Živilė Šarkauskaitė. Trečiojo laipsnio diplomais už gerus tautosakos darbus apdovanotos minėtos gimnazijos pedagogės Rasos Kvirevičienės ugdytinės Viktorija Staneikaitė ir Radvilė Blažaitytė.

Nejauku tarp „smegenočių“

Reguliariai nuo 2011 m. su savo auklėtiniais jaunųjų filologų konkursuose dalyvaujanti N. Černauskienė teigė iki šiol turėjusi daug „perliukų“, tačiau tokių derlingų metų dar nebuvo. Pedagogė juokavo, kad smagiausios akimirkos būna tos, kai jos mokiniai eina atsiimti apdovanojimų, o juos pavydžiai stebi didžiųjų šalies mokyklų atstovai. Ji apgailestavo, kad šalyje vis dar dažnai nuvertinami mažų miestelių mokiniai.

Jos mokinė U. Rickevičiūtė šiemet filologų konkurse dalyvavo trečią kartą. Ankstesnės nesėkmės merginą tik užgrūdino, tad šįkart užimta antrąja vieta ji labai džiaugėsi.

„Šiais metais atlikau darbą tautosakos srityje. Kalbinau eilėraščius kuriančią ir patarles užrašančią kybartietę Oną Savukaitienę. Finaliniame etape reikėjo pristatyti savo darbą, įvardyti, kuo jis yra svarbus. Kai kurie kiti mokiniai buvo parengę skaidres, o aš tiesiog pasakojau viską iš širdies, kalbėdama tarsi viską mačiau prieš akis. Neslėpsiu, abejojau savo galimybėmis, nes mačiau ir kitus darbus. Kai kurie iš jų atrodė labai stiprūs“, – teigė U. Rickevičiūtė.

Taip pat antrąją vietą pelniusi I. Antanavičiūtė filologų konkurse dalyvavo antrą kartą. Šiemet iš komisijos narių mergina sulaukė komplimentų, kad, palyginti su praėjusiais metais, ji labai patobulėjo. Šįkart Ieva rašydama esė daugiausiai rėmėsi asmenine patirtimi, įgyta per viešnagę Slovakijoje. Šiuos potyrius kybartietė susiejo su nuo vaikystės mėgstamomis Antikos laikotarpio detalėmis. Ji prisipažino, jog slapta vylėsi negrįžti namo tuščiomis.

„Man tai buvo pirma, bet gera patirtis. Konkursui pateiktą rašinį kūriau natūraliai, kasdieniškai. Rašiau apie žmogaus gyvenimą, jo reikšmę. Iš pradžių Palangoje net šiek tiek nejauku pasidarė tarp visų „smegenočių“, bet vėliau apsipratau. Kai aptarinėjome vieni kitų darbus, už savo stilistiką gavau pipirų, todėl tikrai nesitikėjau ką nors laimėti“, – šypsojosi D. Stankevičius.

Šiemet vaikino rašiniai nuskynė ir daugiau laurų. Respublikiniame konkurse „Ką šiandien pasakyčiau Lietuvos partizanui?“ jis iškovojo pirmąją vietą, tokį patį apdovanojimą pelnė ir Šaulių sąjungos rengtame esė konkurse. Kartu su klasės drauge Ugne Račylaite ruoštas darbas pateko tarp 15 geriausių rašinių, Užsienio reikalų ministerijos skelbtame konkurse „Mūsų teisės, mūsų laisvės, mūsų Europa. Kokius įsivaizduoji ateities europiečius?“. Be to, Deivydas šiemet tapo rajoninės istorijos olimpiados nugalėtoju, o geografijos ir lietuvių kalbos olimpiadose iškovojo antrąsias vietas.

Nė kiek nuo jo neatsilieka ir I. Antanavičiūtė bei U. Rickevičiūtė. Ieva šiemet rajoninėje lietuvių kalbos olimpiadoje pelnė trečiąją vietą, o ankstesniais metais ne kartą buvo istorijos, anglų ir geografijos olimpiadų nugalėtoja bei prizininkė. Tuo tarpu Ugnė juokavo, kad ją galima vadinti trejetukininke. Tiek šiais, tiek ankstesniais metais įvairiose olimpiadose ar konkursuose ji dažniausiai lieka trečioje vietoje. Pavyzdžiui, šiemet mergina trečiąsias vietas iškovojo rajoninėse chemijos, fizikos bei matematikos olimpiadose.

„Visi šie vaikai yra labai darbštūs. Ugnė ir Ieva per pastaruosius kelerius metus labai išaugo, patobulėjo. Žinau, kad jos niekada nenuvils, jomis galima pasitikėti. Deivydas man buvo didžiulis atradimas. Tai – kuklus, bet kartu ir pasitikintis savimi vaikinas. Kažkada maniau, kad jis neklauso mano patarimų, bet tik vėliau supratau, kad tuo metu, kai aš mokau, jis jau pats turi vaizduotėje viziją, kaip įgyvendinti tai, apie ką mes kalbame“, – šypsojosi N. Černauskienė.

Mokytoja nežinojo

Pirmąją vietą iškovojusi I. Milerytė filologų konkurse dalyvavo antrą sykį. Trejus metus poeziją rašanti virbalietė šiandien yra sukūrusi apie 130 eilėraščių lietuvių ir anglų kalbomis. Filologų konkursui ji privalėjo pateikti bent 25 kūrinius. Pati Ieva teigė į savo galimybes laimėti žiūrėjusi skeptiškai, nes, priešingai nei kitų kategorijų kūrėjai, ji nematė daugumos konkurentų darbų, todėl nežinojo, ko galima tikėtis.

„Mano kūrybos temos keičiasi priklausomai nuo nuotaikos. Rašau, nes norisi kur nors išlieti savo emocijas, potyrius. Eilėraščiai – tarsi mano dienoraštis“, – prisipažino I. Milerytė.

Jos mokytoja I. Kardauskienė teigė, kad Ieva savo potencialą kūryboje atskleidė gana netikėtai. Pati pedagogė apie tai, kad I. Milerytė rašo eiles, sužinojo tik iš jos klasės draugės.

„Kai pamačiau jos kūrinius, supratau, kad būtina juos viešinti. Ievos tekstai, žodžiai ir vertybės padėjo man suprasti jauno žmogaus vidinį pasaulį“, – prisipažino I. Kardauskienė.

Savo gimnazijos ugdytinių sėkme labai džiaugėsi direktorius Saulius Spangevičius. Jis atskleidė, kad už nuopelnus šio ketvertuko greičiausiai lauks ir kybartiečių mokslininkų įsteigtos piniginės premijos.

„Norėtųsi, kad tokių mokinių būtų kuo daugiau. Būtent dėl jų šiemet paskelbtame šalies gimnazijų reitinge mes užėmėme aukščiausią per pastaruosius penkerius metus 111-ąją vietą. Kalbant apie mokinius negalima pamiršti ir pedagogų nuopelno. Tai jie pastebi gabiausiuosius, skatina juos visur dalyvauti, padeda savo patarimais. Kartu jie – neišskiriamas duetas“, – kalbėjo S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Mokytojos Inga Kardauskienė (kairėje) bei Nijolė Černauskienė išugdė keturis jaunųjų filologų konkurso prizininkus: Ievą Antanavičiūtę, Ievą Milerytę, Ugnę Rickevičiūtę bei Deivydą Stankevičių.

Publikuota: „Santaka“, 2019-05-28.


Palikite atsiliepimą

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian