Kybartų skauduliams sutvarkyti reikia pinigų

Kybartų skauduliams sutvarkyti reikia pinigų

Neatsakingas vieno žmogaus poelgis sukėlė rimtų rūpesčių ne tik visiems namo gyventojams, bet ir daugiabučius administruojančiai bendrovei. Kas turėtų sumokėti už patirtus nuostolius ir skirti lėšų namo remontui, kol neprasidėjo šalčiai, neaišku.

Žalos neatlygins

„Santakoje“ rašėme apie rugsėjo 29 d. nelaimę Kybartuose, kai viename Darvino gatvės daugiabutyje sprogus dujoms visiškai sudegė butas, o sprogimo banga išvertė kelių tos pačios laiptinės butų duris, išdaužė langus, išklibino neseniai renovuoto daugiabučio balkonų, sienų konstrukcijas, o skrieję daiktai apdaužė kieme stovėjusius automobilius.

Sprogimo priežasčiai nustatyti policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau jis kol kas nebaigtas. Visgi surinkti duomenys leidžia manyti, kad pasitvirtins pirminė versija: buto gyventojas pats nupjovė prie viryklės prijungto dujotiekio žarnelę ir sukėlė sprogimą. Jei ši versija pasitvirtins ir baigus ikiteisminį tyrimą, niekas padarytos žalos neatlygins, nes pats kaltininkas, praėjus kelioms dienoms po nelaimės, dėl kūno nudegimų mirė.

Teoriškai, civilinį ieškinį būtų galima pareikšti kaltininko turto paveldėtojams, tačiau pastarasis nieko vertingo neturėjo – pats gyveno sūnaus, augusio globos namuose ir būstą įsigijusio už našlaičio įsikūrimo pašalpą, bute, kurį ir nuniokojo ugnis. Taigi tikėtis, kad padaryta žala bus atlyginta, ko gero, naivu.

Įvertins ekspertai

Daugiabučius Kybartuose administruojančios UAB „Kybartų darna“ vadovas Egidijus Ausiejus pripažino, kad minėtas namas – didžiausias administratorių skaudulys. Netrukus prasidės žiema, o išdužę butų ir laiptinių langai tik „užkamšyti“. Laiptinėse į paketinių langų rėmus įstatytas skaidrus polikarbonatas, o buto, kuriame įvyko sprogimas, langai užkalti fanera.

Tačiau tokios priemonės – tik laikinos. Tam, kad namas atitiktų energinio naudingumo reikalavimus ir mokėdami už šildymą nekentėtų visi jo gyventojai, langus bei balkonus būtina įstiklinti tokiomis medžiagomis, kaip numatyta renovacijos projekte.

Tačiau pinigų nenumatytiems darbams „Kybartų darna“ neturi. Patys gyventojai, kurie už namo renovaciją moka paskolą bankui, tikrai nenusiteikę ieškoti papildomų lėšų.

Egidijus Ausiejus sakė, kad didelį rūpestį kelia ne tik sprogimo išdaužyti langai, bet ir aprūkęs namo fasadas. Po sprogimo kilus gaisrui ugnies liežuviai vertėsi pro išdužusius langus, kaitino izoliacines namo sienų konstrukcijas.

– Baiminamės, kad ugnis nebūtų patirpdžiusi fasadą dengiantį putų polistireną, – nuogąstavimais dalijosi E. Ausiejus. – Dabar matome tik aprūkusį tinko sluoksnį, bet nežinome, kas dedasi po juo. Kad būtų įvertinta polistireno būklė, reikia kviesti ekspertus. Vien ekspertizė kainuos daugiau nei pusę tūkstančio eurų.

Galėjo įsitikinti

E. Ausiejus sakė, kad šioje situacijoje įžvelgia vienintelį pliusą – pasitvirtino, jog sienų šiltinimo medžiagos nėra degios, mat nuo tokios kaitros sienos aplink degantį langą būtų užsiliepsnojusios, o tai galėjo turėti labai skaudžių pasekmių. Grybštelėjus ugnies liežuviams liepsna galėjo nubėgti visu fasadu ir visiškai „nurengti“ namo „kailinius“, išpyškinti langus, sukelti gaisrus kituose butuose.

– Kai tvirtinome investicinius renovacijos projektus, iš gyventojų dažnai girdėdavau priekaištų, kad izoliacinė medžiaga neva labai degi ir kad kilus gaisrui supleškės visas daugiabutis, – aiškino E. Ausiejus. – Aš rodydavau medžiagų sertifikatus, tačiau skeptikai nelabai jais tikėjo. Dabar turėjome progos įsitikinti, kad šiltinti naudojamos medžiagos tikrai nedegios ir atitinka sertifikatus.

Kol kas orai dar palankūs ir šaltis pro laikinus langus nesiveržia. Tačiau problemą reikia spręsti kuo skubiau, nes šalčiai gali užeiti bet kuriuo momentu. E. Ausiejus jau kreipėsi į rajono Savivaldybę, kad skirtų lėšų daugiabučio namo remonto darbams. Tačiau kol kas net nežinia, kiek pinigų tam reikėtų.

Bandymai bliūkšta

Minėtas Darvino gatvės daugiabutis – ne vienintelis pastatas, dėl kurio galvą skauda „Kybartų darnos“ vadovui. J. Basanavičiaus g. 38-as namas, pripažintas paveldosaugos objektu, griūva tiesiog akyse, tačiau metai iš metų kalbos apie jo restauravimą ir lieka kalbomis. Lėšų statinio remontui ieškojo Pasaulio kybartiečių draugija, prieš 19 metų buvo parengtas namo atstatymo projektas, tačiau per tiek laiko darbai iš mirties taško nepajudėjo ir paveldo vertybėmis pripažintos architektūrinės detalės baigia subyrėti.

„Kybartų darna“ kreipėsi į Būsto energijos taupymo agentūrą ir tikėjosi gauti lėšų iš daugiabučių modernizavimui skirtų projektų, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Mat agentūra rengia projektus energijos taupymui, o ne namams, kurie praktiškai virtę griuvėsiais, atstatyti.

Ieško savininkų

Namo administratoriai surado banką ir investicinę bendrovę, kurie sutiktų duoti paskolą namo remontui. Tačiau skolintojai kelia aukštus reikalavimus būstų savininkams – jie turi būti pakankamai mokūs, kad galėtų sugrąžinti paskolą. Akivaizdu, kad griūvančio statinio savininkai to padaryti nepajėgūs.

E. Ausiejus pasakojo, kad neseniai suplazdėjo dar viena viltis – atsirado žmogus, kuris sutiktų perimti visus minėto namo butus savo nuosavybėn ir savo lėšomis suremontuotų istorinį pastatą. Tačiau dabar kilo rūpestis surasti visus butų savininkus, tarp kurių yra ir jau seniai bankrutavusių įmonių iš kitų miestų. Tad „Kybartų darna“ laukia atsakymo iš Registrų centro, kur rasti žmones ir įmones – oficialius griūvančio namo savininkus. E. Ausiejus viliasi, kad bent šis planas pasiseks.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Eglės MIČIULIENĖS nuotr. UAB „Kybartų darna“ vadovas Egidijus Ausiejus nerimauja, kas atlygins žalą už sprogimo nuniokotus butus.

Publikuota: „Santaka“, 2019-10-29.


Palikite atsiliepimą

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian