Buvusiems gimnazistams – tradicinės premijos

Buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio bei brolių Algimanto ir Romo Kezių vardinės premijos. Jas gavo studentai Vilma Kokanskytė, Karolis Vasiliauskas bei Tomas Matulevičius.

Lietuvybės puoselėjimui 

Buvusius gimnazistus sveikino mokyklos direktorius Saulius Spangevičius, būrys mokytojų bei Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys Leonas Narbutis. Pastarasis ne tik įteikė vardines premijas bei tai patvirtinančius sertifikatus, bet ir papasakojo apie Lietuvių fondo veiklą. L. Narbutis yra šio fondo įgaliotinis mūsų šalyje. 

Lietuvių fondą 1962 metais įsteigė keletas JAV gyvenančių tautiečių, iš kurių didžioji dalis buvo medikai. Nuo pat pradžių pagrindinis jo tikslas buvo išlaikyti lietuvybę už Lietuvos ribų. 

Iš pradžių fonde buvo tik 20 tūkst. dolerių. Laikui bėgant prie jo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė fondo sąskaitą banke. Šiandien sukaupta beveik 40 mln. dolerių. Iš susikaupusių palūkanų kasmet finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta maždaug 1,2 mln. dolerių. 

Lietuvių fonde įsteigta per 100 vardinių fondų, kurie steigėjų nurodymu remia įvairius lietuvybės projektus ir skiria stipendijas studentams. 

Vienas iš tų „mažųjų“ fondų pavadintas mūsų kraštiečių A. ir R. Kezių vardu. Jų vardinė stipendija skiriama buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems universitetuose. Šio fondo premiją šiemet gavo V. Kokanskytė. 

K. Vasiliauskas ir T. Matulevičius džiaugėsi premija iš A. Karaičio vardinio fondo. Įprastai ši premija iš buvusio kraštiečio vardo fondo skiriama Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientams, sėkmingai studijuojantiems ekonomikos ir verslo srityse. 

„Dar būdamas vaikas mačiau A. Karaitį Kybartuose žaidžiantį krepšinį. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, tačiau į Kybartus grįžtu labai dažnai. Nors čia praleidau vos penkerius metus, nuo 1939-ųjų iki 1944-ųjų, tačiau būtent Kybartai paliko didžiausią įspaudą mano gyvenime. Ne veltui sakoma, kad didžiausi yra vaikystėje pažinti miestai. Galbūt dėl to Kybartai man yra pats didžiausias pasaulio miestas. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę pagerbti jaunąją kybartiečių kartą“, – sveikindamas buvusius gimnazistus kalbėjo L. Narbutis. 

Sieks tapti prezidentu 

Kybartiečiai V. Kokanskytė, K. Vasiliauskas ir T. Matulevičius džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo, dėkojo premijų steigėjams bei juos pastebėjusiems buvusiems klasių vadovams, į kurių rekomendacijas atsižvelgiant išrinkti premijų gavėjai. 

„Šiuo metu Vilniaus kolegijos antrame kurse studijuoju tarptautinį verslą anglų kalba. Kone kas savaitgalį grįžtu į gimtuosius Kybartus. Kelias nėra trumpas, tad žadu pirkti nuosavą automobilį. Premija ir bus skirta šiam tikslui“, – atskleidė T. Matulevičius. 

Kiti buvę gimnazistai dar negalėjo pasakyti, kur išleis gautus pinigus. Tik Vilniaus kolegijos verslo ekonomikos studijų antrakursis K. Vasiliauskas teigė, kad premiją gavo doleriais, tačiau jos iškeisti į eurus dar neskubės. Esą tam kol kas dar nėra pats tinkamiausias laikas. 

Karolis, kaip ir Tomas, į Kybartus grįžta kone kiekvieną savaitę. Jis tikino pasiilgstantis mokyklos, buvusių mokytojų. 

„Studijos sekasi labai gerai. Esu gavęs darbo pasiūlymą iš įmonės „Grant Thorton“, bet kol kas dar neskubu jo priimti. Baigęs kolegiją ketinu tęsti išlyginamąsias studijas, o tada mėginsiu įgyti magistro diplomą. Ateityje žadu dirbti pagal specialybę Lietuvoje. Manau, jog mūsų šalis – neišnaudotas potencialas. Mūsų ekonomika sparčiai auga ir neabejoju, kad Lietuvoje kiekvienas gali atrasti save“, – užtikrintai kalbėjo K. Vasiliauskas. 

Jam gerai sekasi ne tik mokslai, bet ir visuomeninė veikla. Kybartietis yra kolegijos studentų atstovybės finansininkas ir kitais metais ketina siekti kolegijos studentų atstovybės prezidento pareigų. 

Arčiau šeimos 

Kaip ir Karolis, Lietuvoje baigusi studijas norėtų likti ir V. Kokanskytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitete visuomenės sveikatos studijų pirmakursė šiuo metu daugiausia koncentruojasi į mokslus, kurie merginai sekasi išties gerai. 

„Studijas laikinojoje sostinėje pasirinkau neatsitiktinai. Norėjau likti arčiau šeimos, o Kybartus iš Kauno galima pasiekti pakankamai greitai. Dar nežinau, kurią tiksliai studijų kryptį pasirinksiu ateityje. Šiuo metu labiausiai galvoju apie gyvensenos medicinos arba laboratorinės medicinos biologijos studijas. Jei kada nors turėčiau galimybę, mielai savo vardo premiją įsteigčiau Kybartų gimnazistams“, – sakė V. Kokanskytė. 

Priešingai nei Vilma ar Karolis, Tomas savęs Lietuvoje neįsivaizduoja. Vaikinas norėtų bent kurį laiką padirbėti kur nors Europoje ar JAV. T. Matulevičius tikino, jog dabartinės studijos jam sekasi puikiai, o labiausiai už suteiktą žinių bagažą jis dėkoja gimnazijos anglų kalbos mokytojai Albinai Ščitnik. 

Andrius GRYGELAITIS
Autoriaus nuotr. Premijų laureatus Tomą Matulevičių (antras iš kairės), Vilmą Kokanskytę bei Karolį Vasiliauską sveikino gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius (kairėje) bei Pasaulio kybartiečių draugijos narys Leonas Narbutis.

Projektą „Auginu save – auginu pasaulį“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Publikuota: „Santaka“, 2020-02-14.

lt_LTLietuvių kalba