Danų spaudos puslapiuose – Kybartai

Danų žurnalistas Michaelis Rachlinas parašė nemažą straipsnį apie savo ir giminaičių viešnagę Kybartuose.

Rudenį Kybartuose lankėsi trys čia kažkada gyvenusių, o vėliau į Sibirą ištremtų žydų Izraelio ir Rachelės Rachlinų palikuoniai: sūnūs Samuelis bei Šneuras ir pastarojo sūnus Michaelis.

Michaelis Rachlinas yra populiaraus, ypač vertinamo už intelektualumą danų dienraščio „Weekendavisen“ redaktorius. Savo leidinyje jis išspausdino didelį straipsnį apie pirmąją savo viešnagę senelio ir tėvo gimtinėje Kybartuose.

– Aš aprašiau savo jausmus, potyrius, kurie užplūdo mane, sėdintį prie automobilio vairo ir sukantį į tėčio gimtinę, kurioje niekada nebuvau, – pasakojo žurnalistas M. Rachlinas. – Įsivaizdavau, kokius jausmus turėjo patirti ir sėdintis šalia manęs tėtis, nebuvęs gimtinėje 71 metus…

M. Rachlinas straipsnyje aprašo savo senelių gyvenimą Kybartuose, namą, kuriame jie kažkada gyveno, tremtį. Pro danų skaitytojų akis praplaukia ištisas istorinis laikotarpis: Pirmasis pasaulinis karas, naciai, komunistai, paminėtas net ir Napoleonas, kuris buvo apsistojęs Vilkaviškyje prieš 200 metų.

Rašydamas apie Kybartų šiandieną autorius teigia, kad per du dešimtmečius mūsų šalis patyrė labai gerų pokyčių. Tačiau, pažvelgus į kai kuriuos žmones, gyvenančius šiame pasienio miestelyje, progreso nejaučiama. Moteris, kuri gyvena bute, esančiame senajame Rachlinų name, danams pasirodė labai varginga.

Užsienietis dalijasi džiaugsmu, kad jo seneliams pavyko surasti tokį žmogų, kaip Vitas Katkevičius. Šis kybartietis jiems padėjo atrasti gimtuosius namus, parodė atvykusiems keliauninkams tikrą svetingumą. Straipsnyje pateiktas ir V. Katkevičiaus pasakojimas apie sovietinius laikus, apie 1991 metų neramumus mieste ir žmonių viltis.

M. Rachlinas vaizdžiai pasakoja apie holokausto aukų kapus, pateikia savo pasvarstymus apie tai, kas būtų atsitikę jo šeimai, jeigu sovietai nebūtų ištrėmę senelių į Sibirą.

Žurnalistas pasakoja apie pasienį su Kaliningrado sritimi, aprašo atvirą sieną tarp Lietuvos ir Lenkijos, kur žmonės gali laisvai važinėti, bendrauti – lygiai taip pat, kaip danai su švedais ar vokiečiais. Lygindamas mūsų šalį su savąja, danas randa daug bendra.

„Tik įsivaizduokite, koks ilgas laiko tarpas yra 71 metai. Ir štai čia, senelių gimtojoje žemėje, stovime mes visi trys – paskutiniai Rachlinų giminės palikuoniai, tarsi užversdami dar vieną istorijos puslapį…“ – rašo M. Rachlinas.

Šiuo metu žurnalistas rengia straipsnį kitam leidiniui – žurnalui „Goldberg“, kuris rašo apie žydų kultūrą. Rašinyje atsispindės daugiau faktų iš Vilniaus ir Kybartų žydų gyvenimo.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Publikuota: 2012 m. Gruodžio 8 d. Šeštadienis.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba