Garsusis maumedis lankytojus pasitiks atjaunėjęs

Daugėlaičių kaime prie pat Kybartų esantį Dabulevičių maumedį jau aplankė arboristai. Apsamanojęs, vylingą moters figūrą primenantis medis profesionaliai apgenėtas, jam gaminamos specialios atramos.

Šis maumedis jau daugelį metų į Dabulevičių namus privilioja žmonių. Šįmet jis įtrauktas į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Medis aprašytas kaip vienas iš įspūdingiausių. Dabulevičių sodyboje augančio maumedžio kamieno apimtis siekia 2,2 metro, aukštis – 14 metrų. Šis medis išsiskiria masyviais išsišakojimais, vertikaliomis ir horizontaliomis šakelių gijomis.

Kaip „Santakai“ praeitą vasarą pasakojo jau į amžinybę iškeliavusi namo savininkė Salomėja Dabulevičienė, vertingą sodybos akcentą iš Brazilijos pargabeno dar jos proprosenelis. Pasak kybartietės, jis buvo laivo kapitonas ir planavo sodyboje pasodinti dar daugiau maumedžių. Tačiau planams nebuvo lemta išsipildyti. Protėvis, parplukdydamas dar keletą maumedžių, pakeliui susirgo ir mirė. Jūreiviai palaidoję kapitoną jūroje kartu su jo mėgstamais medžiais. S. Dabulevičienė sakė, kad įdomiajam augalui – keli šimtai metų.

Maumedį apžiūrėję arboristai šia gražia legenda suabejojo.

– Pagal kamieno storį net ir du šimtai metų – daugoka. Medžiui galėtų būti 100–150 metų, – teigė į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtrauktų medžių priežiūros darbus atliekančios UAB „Arbovita“ direktorius Renaldas Žilinskas. – Veikiausiai dėl išskirtinės savo formos maumedis ir įtrauktas į valstybės saugomų medžių sąrašą.

Pasak arboristų, maumedžio forma visiškai nebūdinga šios rūšies augalams. Medžių priežiūros specialistai juokavo, jog gal tokį jo augimą nulėmė kokios nors mistinės priežastys. Štai, pavyzdžiui, Lenkijoje netoli Gryfino yra keistai išsikerojusių medžių giraitė. Joje auga gausybė G raidės formos medžių, kurių tokio išsikraipymo niekas negali paaiškinti.

– Gali būti, kad ankstyvoje „jaunystėje“ maumedžiui buvo nulaužta viršūnė, o naujai formuotis trukdė ar kažkokie statiniai, ar kiti augalai. Šoninės šakos nulinko, o vėliau, ieškodamas erdvės, medis pradėjo stiebtis į viršų ir formuoti naujas viršūnes. Tai viena iš galimų jo formavimosi versijų, atmetant visas mistikas, – jau rimtai aiškino R. Žilinskas. – Juolab kad kiti sodybos medžiai neturi kokių nors ypatingų formų. Mes pašalinome sausas, blogai seniau nupjautas šakas, patrumpinome keletą šakų, kurios per toli buvo „išbėgusios“ ar krito ant stogo. Dabar ruošiami ramsčiai, kuriais augalas bus paremtas.

Arboristai šiuo metu jau dairosi į kitus minėtame sąraše įrašytus medžius, tačiau tenka apgailestauti, jog orai darbams ligi šiol buvo nepalankūs. Vaikščioti po medžio lają nesaugu ir nepatogu, nes pliaupiant lietui šakos būna ypač slidžios.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Nuotr. Maumedį apžiūrėjęs UAB „Arbovita“ direktorius Renaldas Žilinskas istorijos apie medžio amžių pagrįstumu suabejojo.

Publikuota: „Santaka”, 2016-08-20.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba