Plenere dalyvavę dailininkai iš naujo atrado prarastą miesto grožį

Pasaulio kybartiečių draugija tapo dar vieno puikaus renginio iniciatore. Plenere „Atrasti prarastieji…“ nutapytais kūriniais grožėtis galės tiek kybartiečiai, tiek miesto svečiai.

Užfiksuoti drobėje 

Aktyviai savo miestą, iš kurio yra kilę ar jame gyvenę, garsinantys Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) nariai kaskart nustebina bendruomenę originaliomis idėjomis ir iš jų išaugančiais projektais. Šįkart naujai išrinktai PKD draugijos valdybai kilo mintis surengti tapybos plenerą, o dailininkų prašyti savo kūriniuose pavaizduoti nykstančią Kybartų architektūrą. 

Kaip pasakojo viena iš idėjos autorių, PKD valdybos narė ir plenero kuratorė Violeta Mickevičiūtė, pernai prieš Kalėdas kilusią idėją nutarta įgyvendinti vasarą. Draugijos nariams kaskart širdį drasko griūvanti miesto architektūra. Jie ne kartą ėmėsi žygių, telkdami vietos kybartiečių ir po pasaulį pasklidusių kraštiečių jėgas ir pinigines aukas, kad miesto architektūra būtų išsaugota, atgaivinta. Tad ir pleneras – tarsi šios veiklos tęsinys, galintis suteikti Kybartų bendruomenei jėgų kovoti už savo miestą, pasitelkiant dailei gabių žmonių kuriamą grožį arba bent užfiksuoti tai, ko greit galime amžiams netekti. 

– Žinojome, kad vietiniame kultūros centre veikiančios menų studijos „Smiltys“ veikla labai intensyvi, tačiau sumanėme jos dailininkes ,,pasigrobti‘‘ vasarai, dar pritraukdami bent vieną kitą iš Kybartų kilusį dailės profesionalą, kuris vėl „atrastų“ gimtinę, pamatytų, kad prieškaryje klestėjęs miestas ir šiais laikais yra išlaikęs traukos aurą“, – pasakojo V. Mickevičiūtė. 

Su istorija ir mokslu 

Ši vasara plenerui pasirinkta ir dėl to, kad rugpjūčio 30 d. bus minimas Kybartuose gimusio pasaulinio masto dailininko Isako Levitano 160-asis gimtadienis, šiemet šviesaus atminimo pirmajam PKD garbės nariui, kraštotyros entuziastui, plačiai prigijusios frazės „Prarastieji Kybartai“ autoriui Vytautui Mickevičiui būtų sukakę 75-eri. 

Liepos 27-ąją prasidėjęs pleneras tęsėsi penkias dienas. Jame dalyvavo ne tik menų studijos „Smiltys“ narės Aušrinė Dubauskienė, Ilona Mikalainienė, Irena Šunokienė ir Irena Abraitienė, bet ir Sūdavos kaime (Klausučių sen.) gyvenantis, iš kaimyninio Kybeikių kaimo (Kybartų sen.) kilęs Raimondas Dailidavičius bei Vilniuje gyvenanti kybartietė Teresė Juodėnienė. 

Pirmąją dieną dailininkai, vedami gido Vito Katkevičiaus, aplankė istorines Kybartų vietas ir rinkosi objektus, kuriuos rengiasi nutapyti. Vakare savo muziejuje ir rekreaciniame Galkiemio kaime (Vištyčio sen.) plenero dalyvius priėmė PKD valdybos narys ūkininkas Robertas Mickevičius. 

Kitos dienos buvo skirtos tapymui. Menininkų artelė įsikūrė Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos salėje, kur palinkusiems prie molbertų tapytojams kūrybinį darbą paįvairino paskaitos apie žmogaus ryšius su visata bei lietuvių išeivijos dailininkus JAV, kurias skaitė PKD pirmininkas prof. Vytautas Šlapkauskas ir PKD valdybos narys Leonas Narbutis. 

Dovanojo kūrinius 

Paskutinę plenero dieną vyko projekto aptarimas. Kaip sakė darbus pristatęs edukologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Šlapkauskas, visų tapytojų darbuose jis įžvelgė daug džiaugsmo, tikėjimo ir vilties, kad Kybartai dar atgims. Mat per savo istoriją miestas buvo ne kartą nušluotas nuo žemės paviršiaus, tačiau visada prisikeldavo ir sužibėdavo dar ryškiau. 

Savo kūrinius pristatę dailininkai pasakojo, kodėl rinkosi tapyti vieną ar kitą istorinį objektą: Eucharistinio Išganytojo bažnyčią, cerkvę, Paryžiumi vadinamą namą, geležinkelio požemius ar jau išnykusius, tik iš nuotraukų menamus pastatus. 

Visi plenero dalyviai simboliškai buvo apdovanoti taip pat kybartiečio, dabar Kaune gyvenančio stiklo menininko Edmundo Unguraičio sukurtais obuoliais su autografu ir graviruotu užrašu „At(pra)rastieji Kybartai“. Šis dailininkas, žinomas ir kaip karikatūrų meistras, gimtajam miestui padovanojo ir savo darbų leidinį „Karikatūros“. 

Šis, kaip ir plenere sukurtos drobės, drauge su kitomis dovanomis Kybartams – PKD bičiulio, Kybartuose gimusio Lietuvos dailės akademijos dėstytojo Aliaus Berdenkovo darbų albumais, jo iš liepos sukurta mažosios plastikos freska, Višakio Rūdoje vasaromis kuriančios tapytojos Audronės Petrašiūnaitės paveikslu „Irisai“, bus eksponuojami Kybartuose. Tinkama vieta bus išrinkta menų studijos „Smiltys“ narėms grįžus iš tarptautinio plenero Kuršių nerijoje, o kol kas darbai puošia parapijos namų sienas. 

Konkursai dar vyksta 

Finaliniame plenero renginyje buvo apdovanoti ne tik Kybartų architektūrą piešę menininkai, bet ir į Pasaulio kybartiečių draugijos skelbtus konkursus „Etnožaislą gaminuosi pats“ ir „Senų namų istorijos“ atsiliepę žmonės. Konkursai dar tęsiasi iki rugsėjo 15 d., jų nuostatus galima rasti www.kybartai.lt. 

I-ojo konkurso etapo prizus ir padėkas pelnė Kybartų vaikų dienos centro darbuotojos Silvijana Ažukienė ir Renata Dėdynienė, taip pat Toma Venslauskienė, Sigita Dobiliauskaitė ir Juozas Murinas, aprašę senąją Daugėlaičių sodybą bei J. Basanavičiaus g. 46 ,,medinuką“. 

Tataurovų šeima Pasaulio kybartiečių draugijos padėką pelnė už padovanotas archyvines pokarinių Kybartų nuotraukas, kurias užfiksavo fotografas Vladas Tataurovas. 

Pasaulio kybartiečių draugija gali pasigirti dar vienu dideliu šiemet nuveiktu darbu: sutvarkyta prieš 10 metų mirusios mokslininkės, biologijos mokslų daktarės, sovietmečiu Kybartuose vykusių respublikinių gėlių parodų organizatorės Rimantės Kelpšaitės kapaviete Virbalyje. Jos mokinių, kolegų, kaimynų, giminaičių lėšomis garbingos giminės amžinojo poilsio vieta pagaliau tinkamai įamžinta. 

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Plenero dalyves (iš kairės) Teresę Juodėnienę, Iloną Mikalainienę, Aušrinę Dubauskienę, Ireną Abraitienę ir Ireną Šunokienę (dešinėje) pristatė projekto iniciatoriai Violeta Mickevičiūtė ir prof. Vytautas Šlapkauskas.

Publikuota: „Santaka“, 2020-08-07.

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba