REKVIEM CARO LAIKŲ MEDINUKUI

Mielieji kybartiečiai, bičiuliai ir tik iš matymo pažįstami, o trumpiau – sesės ir broliai!

2014-ųjų sausis kandžiojasi ne tik šalčiais, bet ir Kybartų miesto veidą keičiančiais sprendimais. Mes, Pasaulio kybartiečių draugijos nariai, išgirdę, kad  miesto valdžiai tvarkant Č. Darvino gatvę, seniai apleistas, niekieno malonės taip ir nesulaukęs istorinis namas medinukas Nr. 6 turės būti nugriautas, kreipiamės į Jus šiuo, gal iš pirmo žvilgsnio keistoku laišku. Ne, nesame nei šio pastato savininkai, nei nuolatiniai miesto gyventojai, pasakysit, glūdėtume sau  ramiai didmiesčiuose, internete stebėdami gimtosios provincijos realybę… Bet prisiminimais ir praeities romantizavimo vizijomis apaugusi meilė gimtajam vaikystės miestui, senųjų Kybartų mokytojų giliai įskiepytas neabejingumas kultūros ir istorijos atminčiai, norom nenorom verčia pasidalinti su kitais sąmoningais žmonėmis nerimu, kraštotyrinėmis žiniomis ir gimstančiais pesimistiniais apibendrinimais… 

Ar jau iš tikro kasmet vis turtingėjančioje Lietuvoje esame tokie bejėgiai ir bepinigiai, kad ypatinga istorija pasižymėjusio ir  tiek  negandų atlaikiusio Kybartų pastato vietoje ateities kartoms teišgalime  palikti tik Suvalkijos lygumų akmenį? Ar iš tikro visad teisūs tvirtinantieji, kad buvo, yra ir bus paprasčiau nauja pastatyti, negu sena atgaivinti?

Su gėda prisipažinkime: taip ir neatsirado bent vieno kybartiečio (-ės), daugiau ar mažiau įžymesnio (-ės), turtingesnio (-ės), kuris (-i) stebėdamas (-a) tiek metų užkaltą ir plėšiamą negyvenamą namą, būtų nuėjęs pas miesto Seniūną ar Kleboną ir taręs:  „Kadangi myliu Kybartus darbais, o ne žodžiais, nutariau skirti dalį to, ką užgyvenau, kad mokykla, kurioje prieš 95 metus į mažuosius kybartiečius pirmąkart buvo kreiptasi lietuviškai, stovėtų Č. Darvino ,,trikampyje“ dar bent tiek pat, kiek stovėjusi!“ 

Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkė Violeta Mickevičiūtė

Albinas Vaitkevičius, knygos „Kybartai. Lieponos–Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža“ autorius

NELAIMĖLIO NAMO ISTORIJA 

„Namą 1880 m. pastatė Kybartų posado stačiatikių parapija. Jame 1880–1885 m. gyveno pirmasis Kybartų parapijos šventikas  M. Semenovskis. 1895–1914 m. jame gyveno dar du šventikai. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1914–1918 m., name gyveno vokiečių Kybartų orto komendantas. 1918 m. buvo atlikta detali namo inventorizacija. 1918 m. šiame name (ir dabartiniame klebonijos name) buvo įkurdinta ir iki 1924 m. veikė PIRMOJI LIETUVIŠKA KYBARTŲ MIESTO PRADINĖ MOKYKLA. 1924 m. mokyklą iškeldinus į Senapilės g. 31 (dabar – J. Basanavičiaus g., senos statybos namas šalia gaisrinės), namas atiteko Kybartų katalikų parapijai. Šiame name 1924–1940 m. laikotarpiu veikė Kybartų parapijos bibliotekėlė, glaudėsi katalikiškos visuomeninės organizacijos. 1941–1944 m. pietinį namo galą parapija buvo pavedusi Kybartų gimnazijai. Jame buvo laikomi ir mokytojams dalijami Kybartų gimnazijos moksleivių tėvų suaukoti maisto produktai. Kas jame buvo po 1945 m. neatsimenu, žinau tik, kad po kurio laiko jame buvo padaryti butai, o juose apgyvendinti žmonės. Ar jie buvo vėliau privatizuoti, nežinau,  reikėtų apie tai pasiteirauti jaunesnių už mane kybartiečių.

Labai liūdna  ir graudu, kad užuot kabinę atminimo lentą ant namo Č. Darvino g. 6 – kuriame prieš 95 metus į mažuosius kybartiečius pirmąkart naujai atidarytoje Kybartų pirmojoje lietuviškoje mokykloje buvo prabilta lietuviškai – šiandien tematome to namo  griūtį.“

Ramūnas Valiokas, fizikos mokslų daktaras:

„Šiandien man paskambino iš Kybartų ir pranešė, kad yra griaunamas tas caro medinukas priešais buvusią gimnaziją…
Istorinių pastatų naikinimas rodo lietuvių tautos gilų kultūrinį atsilikimą. O kai čia pat taškomasi milijonais visokioms nesamonėms iš trinkelių – dar ir azijatišką korupciją. Deja, nuo jos apsiginti mūsų bendruomenės per silpnos! Sovietai padarė savo.“

ZENONAS LANGAITISKybartų praeitį daug metų tyrinėjantis kraštietis, privataus Radijo muziejaus Kaune įkūrėjas: „ Mano matymu, dėl savo geografinės padėties, dėl Gelžkelio, dėl tiltelio kelyje tarp Rytų ir Vakarų, kuriuo simboline prasme keliavo Napoleonas, Prūsijos karalius, Rusijos caras, Leninas, Lietuvos pirmasis Prezidentas, Hitleris, Stalinas  – visas KYBARTŲ miestas yra vienas didelis istorinis paveldas. Jame yra 30 oficialiai paskelbtų Kultūros paveldo departamento saugomų objektų. Tai išskirtinis miestukas! Ne be reikalo senųjų atvirukų daugiausia yra apie Vilnių, Kauną ir .. apie Kybartus. Gaila, kad Lietuvos vadovybė, iš šiandieninio biednumo (ir ne tik), to nemato… Kaip rodo pavyzdžiai Europoje, bus praregėta vėliau, ale ar beliks iki tada ką saugot?“
Ir keli senųjų kybartiečių vertinimai

  1. „Netikiu, galvoje netelpa! Negi ką Dievai per du pasaulinius karus ir sovietmetį išsaugojo, dabar kunigai sugriaus?“
  2. Taigi čia senieji išpuoselėti rąstai, dvarus prieš šimtmetį iš tokių statė…  Nutūps kur nors paežerėj, ne kitaip…“
  3. ,, Atėjo tėtis šiandien ryte pas mane ir sako (jam 72 metai): durni visai, griauna Maleckų namą! Buvau pažiūrėt nuėjęs, o žinok, sienmedžiai tai net „barška”… Dar jis būtų šimtą metų stovėjęs, tik aptvarkyt šeimininko neatsirado… “

P.S. ATSILIEPKIT, KOMENTUOKIT, ARGUMENTUOKIT! O GAL DAR GIMS KIENO NORS GALVOJE „SALIAMONIŠKA“ IŠEITIS, PANEIGIANTI LIETUVIŠKĄ „IŠMINTĮ“: „GERIAU JAU NAUJĄ PASTATYTI NEGU SENĄ ATGAIVINTI…“?

PKD informacija ir nuotraukos

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba