Vilkaviškio rajono žmonių su negalia reabilitacinio specialių menų centro „Gyvybės jėga“ vadovė Bronė Vyšniauskienė apimta nevilties: jos vadovaujamos įstaigos patalpos sulietos vandeniu, nuo lubų jau ėmė byrėti tinkas.

Siurprizas po lietaus

Potvynį „Gyvybės jėgoje“ šio centro vadovė aptiko pirmadienio rytą.

– Atvykę su vyru Juozu atsirakinome duris ir žengėme tiesiai į balą, – pasakojo kybartietė B. Vyšniauskienė. – Nuo lubų kapsėjo lašai, o klanas ant grindų vis didėjo. Supratome, kad tai – sekmadienio liūties pasekmės. Iš kur tiek vandens, iš pradžių nesusivokėme. Tik vėliau kieme pamatėme, kad laša iš antrojo aukšto balkono, kur buvo užsikimšusi vandens nubėgimo sistema. Bėda ta, kad bute, kuriam priklauso balkonas, niekas negyvena, ten įeiti negalėjome, o „ežeras“ centro patalpoje tik didėjo.

Vyšniauskai pasakojo, kad iškart po to, kai suprato, kur yra problema, jie skambino į UAB „Kybartų darna“. Kybartiečiams buvo pasakyta, kad darbininkus, kurie galėtų užlipti į balkoną, bendrovė galės atsiųsti tik po pietų, nes dabar jie išvažiavę į kitus objektus.

– Svarbiausia, kad dar buvome aprėkti, kaip drįstame trukdyti dėl tokių niekų, nes galime patys susitvarkyti. Mat balkonas – viso namo. O kaip mums į jį įeiti, jei durys – svetimame bute? – klausė įsiskaudinusi moteris.

Problema – senas namas

Vis dėlto pirmadienį po pietų pagalbos menų centre sulaukta. Atvykę „Kybartų darnos“ darbuotojai išvalė užsikimšusį betoniniame balkone įmontuotą vandens nubėgimo vamzdį, iš kurio iškart kliūstelėjo vanduo. Jo buvo beveik iki kelių. Juozas Vyšniauskas svarstė, kad per metalo siją, kuri nuo balkono eina į „Gyvybės jėgos“ patalpas, vanduo prasigraužė kelią. Drėgmei paveikus lubas ėmė byrėti tinkas.

UAB „Kybartų darna“ vadovas Egidijus Ausiejus sakė, kad problema šį kartą likviduota, bet neaišku, kada vėl iškils naujų bėdų. Mat namas senas, jį tvarkyti reikėtų labai rimtai, o pinigų dideliems remontams nesurenkama. Dėl to, kad žmonėms ilgai teko laukti pagalbos, vadovas taip pat turėjo argumentų. Pasak jo, tądien, po liūties, teko padėti ne vieno namo gyventojams, nes ir kitur iškilo daugybė problemų. Senų namų Kybartuose – ne vienas ir ne du, kiekviename – savos bėdos.

Jaučiasi atstumti

Daugiau nei prieš 25 metus sename J. Basanavičiaus gatvės name įsikūrusiame neįgalių žmonių menų centre dažnai atsiranda visokių problemų. Jo vadovei dėl mokesčių UAB „Kybartų darna“ net teko bylinėtis teisme. Tuomet moteris sakė savo tiesos neįrodžiusi ir jai tekę sumokėti per ilgus metus susikaupusius mokesčius, apie kuriuos B. Vyšniauskienė teigė nieko nežinojusi, nes negaudavusi jokių kvitų. Dabar jau ne vienus metus kvitus už komunalininkų paslaugas vadovė gauna paštu.

– Kiekvieną mėnesį iš savo pensijos moku po 13 eurų, tačiau kad namas būtų prižiūrimas – nepasakyčiau. Lietvamzdžiai seni, kai kur jų visai nėra. O kai nutinka koks nenumatytas atvejis ir tenka skambinti bei kviestis į pagalbą, tai dar sulaukiame nepasitenkinimo, – pasakojo B. Vyšniauskienė. – Ir taip jau varganai gyvename, paramos nesulaukiame iš niekur. Kai mieste vyksta kokios šventės, mūsų niekas nesikviečia parodyti darbų, jaučiamės atstumti.

Jėgos išseko

Tiesą pasakius, atrodo, kad menų centro jėgos išsikvėpė. Pasak B. Vyšniauskienės, daug „Gyvybės jėgos“ narių jau iškeliavo į amžinybę, likusieji – apie 15 žmonių – nepajėgia ateiti.

O anksčiau kukliose, neprabangiose, o žiemą dar ir šaltose centro patalpose rinkdavosi žmonės, repetavo ansamblis. Malkų krosnelei pakūrenti parūpindavo J. Vyšniauskas, kuris prisipažino, jog dėl to reikėdavo eiti „elgetauti“, tai yra prašyti visų, kas gali padėti, kad centre būtų bent kiek šilčiau. Tad nors ir neidealiomis sąlygomis, bet gyvybė menų centre „Gyvybės jėga“ buvo juntama. Čia buvo rengiamos autorinės parodos, popietės, knygų pristatymai.

– Kiek buvo užsukę pas mus žmonių iš kitų miestų, tai visi stebėjosi, kad turime tokią unikalią įstaigą ir kad subūrėme kuriančius neįgalius žmones. Tačiau kai susiduri su abejingumu, kai metų metus reikia už save kovoti, tai galų gale imi ir nuleidi rankas, – atvirai sakė kybartiečiai Vyšniauskai.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Kybartiečiai Juozas ir Bronė Vyšniauskai pasigenda pagalbos ir aplinkinių supratimo.