Parapijiečius pritraukia ne tik jauki bažnyčia

Parapijiečius pritraukia ne tik jauki bažnyčia

Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje neseniai baigta dalis vidaus remonto darbų. Čia suklotos šildomos granito grindys, naujai išvedžiota elektros instaliacija, pakabinti gražesni šviestuvai, pastatytas naujas mažasis altorius, krikštykla ir pultas. Kad patalpos būtų dar jaukesnės, reikėtų sudėti naujus langus ir perdažyti sienas.

Šie darbai, pasak klebono Vaidoto Labašausko, dar nebuvo labai būtini, bet taip susiklostė, kad netikėtai buvo pasiūlyta verslininkų parama. Nuvykęs pasikonsultuoti, kaip būtų galima bažnyčioje įrengti grindų šildymą, nes šventovėje žiemą labai šalta, kunigas iš Marijampolės verslininkų gavo dovanų – 500 m² granito plytelių. Būtent tiek ir reikėjo visoms bažnyčios grindims pakeisti. Sykiu sumontuotas ir modernus aeroterminis grindų šildymas, kuris kaip šilumos šaltinį naudoja lauko orą. Tad bažnyčios šildymas yra ekologiškas ir ekonomiškas, nereikalaujantis kūrikų, kuro sandėlių ir pan.

– Iš tikro tai net neplanavau pradėti tokių darbų, niekad nieko neprašinėjau, tačiau, matyt, taip jau turėjo būti. Ne pirmą kartą bendrauju su UAB „Morita“ vadovu Vygantu Subačiumi, kuris padėjo man ir būnant klebonu Keturvalakiuose. Tad ir šįkart patarimo užsukau pas jį. Taip jau įvyko, kad verslininkas tiesiog pasiūlė padovanoti granito plyteles. Pasikvietėme architektą, kuris pabraižė, kaip jas sudėti, patarė neprimarginti. Tamsesnes plyteles įrėminti nusipirkome patys. Tarpininkaujant tai pačiai marijampoliečių firmai užsakėme ir naują granito altorių, laiptų pakopas, kitus daiktus. Jie buvo užsakyti Kinijoje, tad kainavo kelis kartus pigiau nei perkant Lietuvoje. Ir kokybė tikrai neprasta, – pasakojo kun. V. Labašauskas.

Pasak dvasininko, buvo labai neramu, kaip reikės į bažnyčią įvežti altorių, kuris sveria apie 3 tonas. Rūpėjo, kad nesutrūktų naujos grindys. Laimei, sunkaus dirbinio gabenimas į nuolatinę vietą pavyko.

Kun. V. Labašauskas sakė, kad žmonės, pamatę, jog bažnyčioje vyksta darbai, siūlėsi padėti savo noru. Pinigų remontui skyrė premjeras Algirdas Butkevičius, parėmė verslininkas Rimas Sabaliauskas. Po šimtą ar kelis šimtus eurų paaukojo pavieniai žmonės. Pasak klebono, net ir parapijiečiai, kurie gyvena nepasiturinčiai, daugiau aukojo bažnyčiai, nors tokios žinios, kad reikia remontui pinigų, paskleista nebuvo.

Kalbinti parapijiečiai sakė, kad būtent tuo kuklumu ir kitų supratimu juos patraukia klebonas. Jis niekada nemoralizuoja, nieko neprašo, užjaučia ir yra labai nuoširdus. Todėl žmonės mielai renkasi į pamaldas, dalyvauja šv. Mišiose.

Kybartiečiai sako, kad skųstis klebonais jie negali. Tiek kun. V. Labašauskas, tiek ir buvęs klebonas kun. Vytautas Sakavičius rūpinosi bažnyčia. Čia kasmet vyksta kokie nors darbai.

Prieš septynerius metus suremontuotas Kybartų bažnyčios didysis altorius. Trejus metus trukusius konservavimo ir restauravimo darbus tuomet finansavo Kultūros paveldo departamentas. Bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūrinę grupę, dedikuotą Išganytojui, apie 1929 metus sukūrė skulptorius Bronius Pundzius. Ši kompozicija yra viena iš nedaugelio XX a. pirmosios pusės Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia ir altorius smarkiai nukentėjo, vėliau šventovė buvo kelis kartus remontuota. Prieš dešimt metų varpinėje suskambėjo nauji varpai. Parapijiečių suaukotomis lėšomis maldos namai užpernai uždengti nauju stogu, pernai aptvarkytos ir nudažytos išorinės sienos, kiek padažyta viduje. Dar anksčiau buvo pasirūpinta želdiniais, modernia laistymo sistema, apšvietimu.

– Klebono Stanislovo Čepulio rūpesčiu pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą 1927–1928 m. pastatyta neorenesanso stiliaus bažnyčia – vienintelė tokia Lietuvoje, – sakė kun. V. Labašauskas. – Tačiau ne vien dėl to ją turime saugoti, prižiūrėti. Tai – labai svarbi Kybartų miesto dalis. Todėl visas lėšas, kiek sutaupome, skiriame bažnyčiai atnaujinti. Kokios nors specialios rinkliavos nerengiu, bet žmonės, pamatę, kad vyksta darbai, skiria aukų būtent jiems. Vietinių kybartiečių firma sutvarkė stogą, dažė sienas. Kybartietis Vytautas Sabaliauskas padarė suolus. Jų pagal poreikį dar pagaminama.

Šiuo metu bažnyčiai reikėtų naujų langų ir vidaus kosmetinio remonto, nes išvedžiojus elektros instaliaciją liko grioveliai sienose. Be to, sienų spalva jau netinka prie naujų grindų. Pasak kun. V. Labašausko, tai – ateities darbai, kurie pamažu bus atlikti.

Ankstesnis klebonas kun. V. Sakavičius ypač puoselėjo aplinką. Jo rūpesčiu šventoriuje susodinti dekoratyviniai medeliai, įrengta moderni laistymo sistema.

– Aplinką prižiūrėti turime darbininką, – sakė kun. V. Labašauskas. – Kai reikia, padeda seniūnija, sutariame ir su „Kybartų darna“. Juk bažnyčia – mūsų miesto dalis, o mes esame dalis jos.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Pasak klebono Vaidoto Labašausko, sunkus akmens masės altorius, pultas bei krikštykla buvo užsakyti Kinijoje ir dabar puošia bažnyčią.