Prevencinė akcija – dėl žmonių saugumo

Prevencinė akcija – dėl žmonių saugumo

Pastarosiomis dienomis kai kurie Kybartų ir jų seniūnijos kaimų gyventojai sulaukė priešgaisrinę saugą tikrinančių pareigūnų vizito.

Visoje Lietuvoje

Gegužės ir birželio mėnesiais visoje Lietuvoje vykdoma respublikinė prevencinė akcija „Kai žinau – namie saugiau“. Per ją priešgaisrine sauga besirūpinantys pareigūnai kartu su savivaldybės socialiniais darbuotojais lanko socialinės rizikos šeimas. Ypač didelis dėmesys skiriamas namams, kuriuose auga vaikų.

Prevencinėje akcijoje dalyvaujantys pareigūnai apžiūri būstų priešgaisrinę būklę, suteikia patarimų gyventojams, kaip apsaugoti namus ir savo artimus žmones nuo gaisro, atkreipia šeimininkų dėmesį į didžiausios rizikos šaltinius būste.

Mūsų rajone suplanuota aplankyti 215 socialinės rizikos šeimų.

Nuo Kybartų

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) inspektoriai važinėti po socialinės rizikos šeimas pradėjo nuo Kybartų seniūnijos. Joje yra 44-ios vaikus auginančios socialinės rizikos šeimos.

Po šią seniūniją važinėjo VPGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininkas Saulius Bakša ir Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinė darbuotoja Vida Reviakienė.

Pati Kybartų seniūnija, ugniagesių duomenimis, praėjusiais metais buvo antra pagal gaisrų skaičių rajone. Iš viso čia kilo 30 gaisrų – kybartiečius aplenkė tik Vilkaviškio seniūnija, kurioje kilo 44 gaisrai. Tačiau buvę ne vieni metai, kai Kybartai šioje liūdnoje statistikoje rajone pirmavo.

– Gamybiniuose, įvairiuose visuomeninės reikšmės objektuose pastaraisiais metais gaisrų beveik nėra buvę arba buvę labai nežymūs, su minimaliais nuostoliais. Tad, atmetus degusias atviras teritorijas, kiti gaisrai kilo gyvenamajame sektoriuje – privačiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, – aiškino S. Bakša. – Tiesa, pagal gyventojų socialines grupes gaisrų mes neskirstome. Tačiau keleto pastarųjų metų statistika rodo, jog didžioji dauguma gaisrų, per kuriuos žuvo ar buvo traumuoti žmonės, yra susiję su alkoholio vartojimu ir gyvenimo būdu, ypač būdingu socialinės rizikos asmenų grupei.

Butuose – saugiau

Ugniagesių pareigūnui ne visos durys buvo atidarytos. Kai kurių būstų šeimininkų nebuvo namuose, kai kurie net ir rytui jau gerokai išbrėškus dar nenoriai kėlėsi iš lovos. O dalis, pasak V. Reviakienės, ne visuomet mato reikalą įsileisti įvairių institucijų atstovus, tad neįsileido ir šįkart. Vis dėlto didžioji dauguma aplankytų šeimų buvo namuose ir savo duris atvėrė.

VPPP viršininkas iš karto perspėjo žmones, jog ši akcija skirta ne bausti, kad jokių represinių priemonių dėl rastų pažeidimų nebus taikoma.

Aplankytuose daugiabučiuose namuose esančiuose būstuose priešgaisrinių pažeidimų nustatyta kur kas mažiau. Tai visai natūralu, mat dauguma butų šildomi centralizuotai, nėra vietinių kūrenimo įrenginių, elektros instaliacija palyginti saugi, laidai išvedžioti po tinku. Tokiuose namuose gaisro pavojus daugiau kyla nebent dėl pačių žmonių gyvenimo būdo, kai gyventojas nesaugiai elgiasi padauginęs alkoholio, užmiega su neužgesinta cigarete. Nors beveik visi šių būstų gyventojai tvirtino rūkantys lauke arba balkone (nors balkone dabartiniai įstatymai rūkyti draudžia), kai kur, net ir prie kelių savaičių kūdikio, kambariuose tvyrojo šviežių dūmų smarvė.

Krosnys varganos

Visai kita padėtis buvo individualiuose namuose, kuriuose gyvena socialinės rizikos šeimos. Žmonės tokius būstus šildosi patys kūrendami krosnis, ir beveik be išimčių jie visi yra seni, gerokai apleisti.

Nors šiuo metu orai jau šyla, bet dar ne viename būste kūrenosi krosnis: vieni gyventojai šildėsi namus, kiti kaitino vandenį, ant krosnies virė maistą ar ėdalą gyvuliams. Taigi gaisro tikimybė dėl kūrenimo įrenginių išlieka ir šiltuoju metų periodu.

– Bent 80-yje proc. iš šių būstų kūrenimo įrenginiai yra netvarkingi, dauguma jų apirę, apgriuvę. Beveik prie visų jų gyventojai nesilaiko saugaus atstumo, laikydami degias medžiagas. Prie pat krosnies sienelės kraunamos malkos, džiovinami skudurai ir pan. Po pakuromis dažniausiai nėra tinkamo dydžio skardos lakštų, su kūrenimo įrenginiais liečiasi degios medžiagos – plastikinė ar medinė apdaila, popieriniai tapetai, baldai. Taigi bet kuriuo momentu gali kilti gaisras. Negana to, daug kur prie pat krosnių pristumti dujų balionai, nors jie nuo šildymo įrenginių turėtų būti pastatyti mažiausiai metro atstumu, – matytus vaizdus apibendrino S. Bakša.

Beveik visuose tokiuose būstuose elektros instaliacija išvedžiota beviltiškai seniai ir yra netvarkinga. Daug kur nėra paskirstymo dėžučių, bet kaip išvedžioti ir sujungti variniai bei aliumininiai laidai. Yra nekalibruotų saugiklių, netvarkingų kištukų, šviestuvai – be gaubtų ir t. t.

Nė viename iš aplankytų būstų pareigūnas nerado nei dūmų detektorių, nei gesintuvų.

Surašys rekomendacijas

Apsileidimą priešgaisrinėje srityje gyventojai teisino lėšų stygiumi.

– Šitas mūsų namelis jau labai senas, aš ir pati žinau, kad reikia pervedžioti visą elektros instaliaciją. Bet iš kur pinigų paimti? – galvą lingavo viena su dviem anūkais namuose buvusi močiutė.

Vis dėlto dauguma gyventojų klausėsi pareigūno pastabų, o vienas kitas netgi žadėjo imtis būtiniausių saugumo priemonių.

Baigę tikrinti būstus inspektoriai surašys patikrinimo aktus bei rekomendacijas, kokius trūkumus būtina pašalinti, ką gyventojas turi susitvarkyti, kad aplinka būtų saugesnė. Šie dokumentai bus padalyti tiek seniūnijoms, tiek patiems būstų naudotojams. Pastarieji, anot ugniagesių, jei jau neturi lėšų susitvarkyti patys, galės su tokiu raštu kreiptis prašydami paramos.

– Tačiau ne visur ir reikia didelių finansinių išteklių. Juk daug nekainuos prie krosnies užkalti skardos lakštą, padaryti, kad nesiliestų tapetai ar plastiko lentelės, užsimūryti krosnyje skyles ar išsivalyti kaminą, – kalbėjo S. Bakša.

Su namo ar buto priešgaisrine būkle bus naudinga susipažinti ir savivaldos atstovams, juo labiau kad ne vienas toks būstas priklauso Savivaldybei. Galbūt įvertinus situaciją bus nuspręsta, kaip galima padėti būtiniausiais atvejais ar bent jau nupirkti dūmų detektorius vaikus auginančioms šeimoms.

Eglė MIČIULIENĖ

Autorės nuotr. Priešgaisrinės pastatų būklės tikrinimą Saulius Bakša pradėjo nuo kybartiečių būstų.

Publikuota: “Santaka”, 2016-05-21.