Pris­ta­ty­ta tre­čio­ji trem­tinių prisiminimų kny­ga

Tremties iš mūsų istorijos ištrinti neįmanoma, tačiau su kiekviena karta mažėja gyvų istorijos liudininkų. Knygos „Mes sugrįžom…“ trečiosios dalies pristatyme dalyvavę tremtiniai pabrėžė, kad pagrindiniu jos tikslu laiko tikrosios, neiškraipytos, istorijos perdavimą. 

Knygos pristatymo renginį vedė jos sudarytoja, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio filialo pirmininkė, aktyvi visuomenininkė Dalija Agota Karkienė. Renginys pradėtas Lietuvos himnu, tylos minute, uždegus žvakutes pagerbti negrįžusieji iš amžino įšalo žemės bei jau iškeliavę į amžinybę aktyvūs tremtiniai. Renginį pagyvino ir dainomis džiugino net trys ansambliai: LPKTS Vilkaviškio filialo „Atmintis“, Pasaulio kybartiečių draugijos „Senjoros“ ir P. Karužos 6-osios kuopos šaulių mišrus vokalinis ansamblis „Šaulys“. Muzikinę staigmeną padovanojo ir dvi buvusios mūsų krašto tremtinės – seserys Eugenija Pratosevičiūtė-Šimonienė ir Elvyra Protasevičiūtė-Valaitienė, atstovavusios Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių chorui „Laisvė“. Skambėjo mokytojo Jeronimo Šalčiūno eilės „Motinų skausmas“, geros nuotaikos linkėjo ir dainomis džiugino Virbalio kapela „Pliumpa“.

Pasak D. A. Karkienės, ši knyga yra pačių stipriausių rašinių rinkinys. „Tai jau trečioji Vilkaviškio politinių kalinių ir tremtinių Sibiro gulagus liudijanti knyga. Tai ir rajono tremtinių filialo pastarojo dešimtmečio veiklą apibendrinantis leidinys, iliustruotas Sibire kasdienybę ir šventes fotografavusių tremtinių nuotraukomis bei Lietuvoje užfiksuotomis rajono tremtinių renginių akimirkomis. Jas kruopščiai kaupia nenuilstantis tremtinių fotometraštininkas Romas Čėpla“, – mintimis apie leidinį pasidalijo jo redaktorė Violeta Mickevičiūtė.

D. A. Karkienė pasidžiaugė ir paminėjo labiausiai prie knygos aukomis prisidėjusius kraštiečius, buvusius rajono gyventojus, valdžios atstovus. Dalydamasi mintimis apie knygos kūrimo ir maketavimo procesą, pasakojo apie rašinių gausą, ilgus svarstymus dėl knygos viršelio. Jį sukūrė dailininkė Daiva Zarevičienė. Didžiausi talkininkai buvo kybartietės Antanina Burbienė, Roma Bruzbartienė, vilkaviškietė Birutė Nenėnienė, vilnietis lituanistas Albinas Petrulis ir, žinoma, redaktorė V. Mickevičiūtė. Dar viena tylos minute buvo prisimintas netikėtai miręs visų trijų knygų maketuotojas, leidėjas ir leidyklos „Naujasis lankas“ direktorius, visuomenininkas Vidmantas Zavadskis.

„Tai buvo nepaprastai šviesus, dosnus žmogus, pats tremties vaikas, itin atidus visam mūsų kraštui: vis informuodavo progai pasitaikius, kur leidžiamuose jų leidiniuose paminimi Kybartai, Vilkaviškis ar mūsų kraštiečiai… Jo rankomis maketuoti reikšmingi rajonui leidiniai: Kauno muzikinio teatro primadonos kybartietės Bernardos Petravičiūtės „Neatplėšti laiškai“, pilviškietės, gyvenančios Australijoje, Marijos Augustinienės-Grabauskienės atsiminimų knygos „Kur mano tėviškė? Sibiras-Lietuva-Australija“ bei „Po pietų kryžiumi“, taip pat Pasaulio kybartiečių draugijos leidinys „Alsavęs Kybartais. Įvadas į kraštotyrinį Vytauto Mickevičiaus palikimą“, – priminė V. Mickevičiūtė.

Susirinkusiųjų širdis suvirpino skaitovų V. Mickevičiūtės ir Gabrieliaus Zavecko, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinių skautų vadovo, skaitytos ištraukos išknygos.

D. A. Karkienė sakė, jog ši knyga jau paskutinė, joje sudėti visų, norėjusių pasidalyti savo prisiminimais, rašiniai ir nuotraukos. Tikimasi, kad ji ras kelią į skaitytojų širdis, o krašto istorijoje užims pagarbos vertą vietą.

Parodą su išlikusiomis nuotraukomis, dokumentais parengė ir susirinkusiesiems pristatė Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriaus pareigas laikinai einanti Elena Rupeikienė.

Greta ALIŠAUSKAITĖ

Tremtinių prisiminimų knygą į gyvenimą išlydėjo jos sudarytoja Dalija Agota Karkienė ir redaktorė Violeta Mickevičiūtė. Romo ČĖPLOS nuotr.

Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Romo ČĖPLOS nuotr. Tremtinių prisiminimų knygą į gyvenimą išlydėjo jos sudarytoja Dalija Agota Karkienė ir redaktorė Violeta Mickevičiūtė.

Publikuota: „Santaka”, 2014-12-04.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba