Rutina gimdo mintis apie beprasmybę

Rutina gimdo mintis apie beprasmybę

Kybartuose dirbančios Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos Jolanta Įkasalienė ir Veronika Jurgelaitytė sukvietė šeimas, su kuriomis joms tenka dirbti, į atvirą pokalbį su parapijos klebonu Vaidotu Labašausku apie gyvenimo beprasmybę.

Jau ne į pirmą V. Labašausko paskaitą susirinkę kybartiečiai nuščiuvę klausėsi apie tai, kaip sotus gyvenimas sukelia nuobodulį, o nevisavertiškumo jausmas skatina puikuotis daiktais.

„Nėra žmogaus, kuris neturėtų problemų, ir kiekvienam savos – pačios didžiausios. Nors yra daug blogiau gyvenančių žmonių, vis dėlto save mes linkę lyginti su pačiais geriausiais, sėkmingiausiais ir graužiamės, jog tokie nesame. Tačiau įsivaizduokit, kad visi gautų tai, ko nori. Ar tai išspręstų problemą? Jei visos moterys staiga gautų kailinius ir atrodytų vienodai, tada vėl atsirastų noras kažko kito. Arba visi vyrai gautų automobilius, apie kuriuos svajojo. Tuomet užsimanytų to, ko neturi kiti. Absoliutaus pasitenkinimo jausmo turbūt ir negali būti. Ir esmė ne daiktuose, o pačiame žmoguje. Noras pasipuikuoti brangiais daiktais slepia didžiulį nevisavertiškumo jausmą.

Mes visi norime jaustis gerai ir tai yra mūsų pagrindinis gyvenimo tikslas. Tema apie gyvenimo beprasmybę, didžiavimąsi netikromis vertybėmis – filosofinė, galbūt net labai sudėtinga, bet šiuo metu – labai aktuali.

Juk jei žmogui blogai širdyje, tai jam aplink viskas blogai, net jei problemų ir nėra. Ir atvirkščiai – laimingo žmogaus iš vėžių neišmuš jokios nesėkmės“, – kalbėjo dvasininkas.

Pasak V. Labašausko, vienintelis dalykas, kuris paverčia žmogų žmogumi, yra mąstymas. Tačiau problema ta, kad žmogus tai pamiršta, nustoja mąstyti. Dažnas galvoja, jog jis yra unikalus, ypatingas ir viską daro gerai, tik kiti to nesupranta ir neįvertina. Tik kiti viską daro blogai ir problema yra juose. Taip, būdami pilni puikybės, mes pykstame ant viso pasaulio ir jaučiamės nesuprasti, todėl nelaimingi.

Dar viena dabarties problema – manipuliavimas žmonėmis. Šioje kapitalistinėje santvarkoje verslui svarbu kuo daugiau parduoti, tad visa mūsų aplinka mirga reklamomis, nesunkiai įteigiančiomis, kad mums reikia daiktų, kurių niekada anksčiau nereikėjo. Jei mes jų neturėsime, būsime ne tokie kaip visi, kvailesni… Tada perkame daiktus, kurių mums nereikia, vien tam, kad patiktume žmonėms, kuriems iš tikrųjų net nerūpime.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Paskaitas su klebonu Vaidotu Labašausku socialinės darbuotojos rengia bent kartą per metus.

Publikuota: “Santaka”, 2017-05-20.