• 0

Maestro karjeroje – posūkis į Kybartus

Visą gyvenimą muzikai ir savo fleitai atidavusiam vilkaviškiečiui teko groti didžiausiose pasaulio scenose. Net ir išėjęs į užtarnautą poilsį, jis vis dar groja ir yra vienintelis vilkaviškietis „Kybartų“ orkestre.

Siekė nuo mažens

Vilkaviškyje gimęs ir augęs Violetas Višinskas paskirti gyvenimą muzikai nutarė vos baigęs keturias mokyklos klases. Berniukas ypač žavėjosi orkestrine muzika, mat mokyklos orkestre, kuriam tuomet vadovavo savo darbo fanatikas Motiejus Kurila, grojo vyresnysis Violeto brolis. Tačiau pats būsimas fleitos virtuozas tuomet dar galėjo pasigirti tik subtilia klausa, aibe išmoktų dainų, kurias traukdavo su muzikaliais šeimos nariais, ir begaliniu noru muzikuoti.

Kai vienuolikmečiam berniukui nepavyko įstoti į M. K. Čiurlionio meno mokyklą, jis pats nuėjo pas orkestro vadovą ir paprašė pamokyti groti. Pramokęs griežti klarnetu, po metų jau labiau pasitikėjo savo jėgomis. Tad kai brolis parlėkė iš mokyklos pranešti, jog iš Vilniaus atvažiavo muzikantus į M. K. Čiurlionio meno mokyklą renkanti komisija, dvylikametis Violetas drąsiai nuvyko, pasirodė ir buvo priimtas.

Tačiau, berniuko nuostabai, komisija nusprendė, kad jam labiau tiktų groti fleita, nors ir kaip dvylikametis įtikinėjo, jog jau moka groti klarnetu.

Karjera klostėsi

Vis dėlto V. Višinskas vėliau įsitikino, kad komisija tikrai neklydo. Mat dar besimokydamas menų mokykloje jis tapo dviejų respublikinių jaunųjų fleitos atlikėjų konkursų laureatu, o toliau kelias vedė tiesiai į Vilniaus konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur taip pat studijavo fleitos ir dirigavimo specialybes.

Gabus vilkaviškietis dar studijuodamas pabandė dalyvauti konkurse, kai Nacionaliniame simfoniniame orkestre, vadovaujamame legendinio dirigento Juozo Domarko, atsirado fleitininko vieta. Nugalėjęs konkurentus, studentas pradėjo dirbti prestižiniame šalies kolektyve ir jame grojo net 42-ejus metus. Tiesa, jau dirbdamas orkestre Violetas dar neakivaizdžiai baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos asistentūrą-stažuotę. Tais laikais tokios studijos buvo aukščiausias muzikantų pasiekimų laiptelis.

Pamatė pasaulio

Daugiau nei keturis dešimtmečius grojęs prestižiniame kolektyve vilkaviškietis dalijosi savo muzikine patirtimi su studentais: dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje.

V. Višinskas sako niekada nesigailėjęs, jog gyvenimo meile ir prasme pasirinko muziką. Su Nacionaliniu simfoniniu orkestru jam teko apvažiuoti kone visą pasaulį.

– Esu koncertavęs daugelyje šalių. Iš Rytų pusrutulio nesu buvęs tik dviejose valstybėse – Rumunijoje ir Azerbaidžane, – pasakojo V. Višinskas. – Buvo daugybė nuostabių koncertų, begalė įspūdžių, aplodismentų, kuriuos prisiminus ir dabar šiurpuliukas kūnu nubėga.

Violetas dar prisimena tą širdies virpesį, kai teko koncertuoti Kelno (Vokietija) filharmonijos salėje, kur atsistoję plojo keli tūkstančiai žiūrovų, taip pat kai grojo su vienu garsiausių Vokietijos pianistų Justus Frantzu Hamburgo (Vokietija) stadione šimtatūkstantinei žiūrovų miniai. Didelį įspūdį paliko koncertai Japonijoje, kurių per vienas gastroles buvo daugiau nei dvi dešimtys.

Praturtino dvasią

Didelė laimė ir garbė teko koncertuoti su pasaulinio garso violončelininku bei dirigentu Mstislavu Rostropovičiumi, su kuriuo atlikdamas bendrą programą orkestras koncertavo didžiausiose Paryžiaus salėse.

Koncertai su tokio masto žvaigždėmis Lietuvos muzikantus praturtindavo ne tik profesine, bet ir dvasine prasme. Nuo jaudulio orkestrantams drebėjo kiekvienas kūno raumuo.

Vilkaviškietis fleitininkas gali pasigirti ne tik orkestrine, bet ir soline veikla, mat laimėjęs pirmą vietą tarptautiniame fleitininkų konkurse buvo laukiamas daugelio šalių koncertų salėse. Vokietijoje J. S. Bacho „Brandenburgo koncertą Nr. 4“ dviem fleitoms ir smuikui teko groti su Lietuvos kameriniu orkestru (vad. Saulius Sondeckis), taip pat koncertuoti su pasaulinio garso smuikininkais, tokiais kaip Igoris Oistrachas ir kt.

Dirigento talentu mūsų kraštietis sužibo su Radiono Ščedrino „Muzikine auka“, parašyta kompozitoriaus J. S. Bacho 300 metų jubiliejinei sukakčiai. Kūrinys buvo atliekamas vargonais ir 9 pučiamaisiais instrumentais: fleitomis, fagotais, trombonais. Trijų valandų trukmės kūrinyje V. Višinskas ne tik pats grojo fleita, bet ir vadovavo visam kolektyvui, kur reikia atsistodamas ir padiriguodamas. Šis kūrinys buvo įrašytas ir išleistas plokštelių albumas.

Susipažino koncerte

V. Višinskas prisipažįsta dažnai prisimenantis gastroles ir koncertus su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, tad ir dabar nueina paklausyti šio kolektyvo koncertų. Nors prieš trejus metus išėjo į užtarnautą poilsį ir reikiamybės groti tarsi nėra, nebuvo dienos, kad Violetas nepaimtų savo fleitos.

– Galiu būti nevalgęs, bet negroti negaliu, – nuoširdžiai sako vilkaviškietis, dar ir dabar dirbantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur Džiazo katedroje dėsto klasikinę fleitą.

Todėl visai nenuostabu, jog Violeto gyvenime po Nacionalinio simfoninio orkestro iš karto atsirado kitas kolektyvas, kuriame maestro gali save realizuoti. Prieš trejus metus atėjęs į Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje surengtą Kybartų orkestro koncertą, skirtą jo ilgamečio vadovo maestro Antano Ziegoraičio atminimui, V. Višinskas pirmą kartą pamatė naująjį Kybartų orkestro vadovą Donatą Ziegoraitį, susipažino su buvusiais kybartiečiais, Vilniuje subūrusiais savą orkestrėlį. Violetas nepasikuklino ir pats pasiprašė priimamas į vilniečių kolektyvą.

Taip 55-erius metus Vilniuje gyvenantis vilkaviškietis tapo „kybartinių“ orkestro nariu ir jame groja iki šiol.

Giminystės ryšys

Kai vilniečiai pakvietė Violetą kartu važiuoti ir į didžiojo Kybartų orkestro repeticijas, profesionalus fleitininkas neatsisakė. Tuomet jis dažnai vykdavo į Vilkaviškį aplankyti sergančios mamos, tad manė pakeliui užsuksiantis ir į Kybartus.

Tačiau Kybartų orkestro vadovas D. Ziegoraitis iškart Violetą pristatė kaip naują kolektyvo narį ir vilnietis-vilkaviškietis prigijo „Kybartuose“. Dabar Violetas ten groja jau trečius metus ir juokauja esantis vienintelis „negrynakraujis“ kybartietis gilias savo miestelio tradicijas ir ilgametę savastį išlaikiusiame orkestre.

– Kai manęs paklausia, kodėl aš, vilkaviškietis, groju Kybartų orkestre, sakau, jog su Kybartų miestu mane sieja senas „giminystės“ ryšys, mat viena mano sesuo yra krikštyta Kybartų bažnyčioje, – aiškina humoro jausmo nestokojantis muzikantas. – Be to, kalbu suvalkietiškai, tad visai svetimas iš šalies neatrodau.

Jautiesi svarbus

V. Višinskas labai džiaugiasi tokiu savo karjeros posūkiu ir jaučia didelį malonumą grįžti į gimtąjį rajoną, groti saviems klausytojams, gyventi muzika. Juolab kad meilę muzikai sugebėjo įskiepyti ir savo atžaloms: dukra Jurgita dirba „Liepaičių“ choro koncertmeistere, du anūkai šiemet pabaigė B. Dvariono muzikos mokyklą, o jaunėlis įstojo į M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Violetas tikisi, jog eis senelio pėdomis – pasirinks fleitos specialybę.

– Muzikanto gyvenimas – be galo įdomus ir dinamiškas, – atviravo V. Višinskas. – Jis suteikia daug peno sielai ir didžiulį savivertės jausmą. Net ir būdamas maža orkestro dalelyte jautiesi be galo svarbus, kai tau ploja tūkstančiai žiūrovų. Tad kol turėsiu sveikatos, būtinai grosiu ir vilnietiškame, ir vietiniame Kybartų orkestruose.

Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Lino SINKEVIČIAUS nuotr. Neseniai su Mažuoju Kybartų orkestru Violetas Višinskas (antras iš dešinės) dalyvavo konkurse Kroatijoje, kur iškovota geriau šio orkestro nominacija savo kategorijoje.

Santaka_20170527_Visinskas
Mindaugo JASULEVIČIAUS nuotr. Violetas Višinskas su fleita nesiskiria jau 55-erius metus.

Publikuota: „Santaka“, 2017-05-27


  • 0

Kybartų orkestro pasiekimai įvertinti trečia „Aukso paukšte“

Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestras gerbėjus vėl nudžiugino ne tik puikiu koncertu Vilkaviškio kultūros centre, bet ir išskirtine jo surengimo proga. Kolektyvas tapo pirmuoju šalyje, pelniusiu trečią „Aukso paukštės“ apdovanojimą ir geriausio mėgėjų orkestro Lietuvoje pripažinimą.

Neslėpė susižavėjimo

Į Vilkaviškio kultūros centro salėje vykusį renginį „Lietuva, mums pavyks!?..“ gausiai susirinkę žiūrovai šįkart galėjo mėgautis ne tik profesionaliai atliekama „Kybartų“ pučiamųjų instrumentų orkestro muzika, žavėtis gausiu įvairių kartų muzikantų bei jaunų šokėjų būriu, skambiu Lauros Ziegoraitytės vokalu, bet ir klausytis renginio vedėjo, kybartiečio pedagogo Mindaugo Bučinsko į bendrą scenarijaus visumą sudėliotų, suklusti ir susimąstyti verčiančių Rimvydo Stankevičiaus, Juozo Erlicko, Čarlzo Bukovskio tekstų.

Tačiau renginio kulminacija tapo „Aukso paukštė“, kurią į sceną iš Vilniaus „atskraidino“ Lietuvos nacionalinio kultūros centro vyresnysis specialistas Rolandas Lukošius.

Išskirtinį apdovanojimą, kuris kasmet skiriamas geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams, atvežęs svečias neslėpė susižavėjimo kybartiečių orkestru, o kartu ir nuostabos, kad mažo miestelio saviveiklininkai sugebėjo pasiekti tokį profesionalumo lygį.

Išskirtinis įvertinimas

R. Lukošius pripažino, jog yra tik keletas kolektyvų šalyje, kurie per 18 metų (prieš tiek laiko Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė šias nominacijas) pelnė jau antrą „Aukso paukštę“. Iš viso šalyje išdalyta tik apie 200 „Aukso paukščių“ įvairių žanrų mėgėjų meno kolektyvams, tarp kurių – chorai, folkloro ir šokių ansambliai, teatrai, liaudiškos muzikos kapelos bei liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrai.

Tačiau orkestras „Kybartai“ – vienintelis šalyje, šią nominaciją sugebėjęs pelnyti jau trečią kartą. Tad ant garbingos pakylos, pačiame scenos centre tarp orkestrantų, išsirikiavo visos trys „Aukso paukštės“ – 2000 m. ir 2004 m. pelnytos Tarptautinio spindesio bei Ryškiausios Lietuvos žvaigždės nominacijos bei šiųmetinė – Geriausio pučiamųjų instrumentų orkestro ir vadovo.

„Kybartų“ orkestro vadovui Donatui Ziegoraičiui įteikti ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos nacionalinio kultūros centro raštai, liudijantys, kad kolektyvas ir jo vadovas 2016 m. pripažinti geriausiais.

Palygino su krepšiniu

Kolektyvą aukšto įvertinimo proga sveikino ir rajono meras Algirdas Neiberka bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, palyginę mūsų rajoną garsinantį „Kybartų“ orkestrą su Lietuvos vardą prezentuojančiu krepšiniu.

Jie D. Ziegoraičiui padovanojo „burtų lazdelę“ – dirigento batutą, kuria jis tikrai sugebės ir „prakalbinti“ orkestrą, ir užburti žiūrovus.

Pats trumpam su renginio vedėju M. Bučinsku scenoje vaidmenimis susikeitęs ir puikų skaitovo talentą atskleidęs D. Ziegoraitis sakė, jog „Aukso paukštė“ – didžiulis jų darbo įvertinimas. Tačiau tai – ne vien orkestro, bet ir visų jiems talkinančiųjų: Kybartų kultūros centro, šokėjų ir jų vadovės Editos Vasiliauskienės, renginių vedėjų, dainininkų, rėmėjų ir ištikimų žiūrovų – nuopelnas.

Prasmingi metai

D. Ziegoraitis pripažino, kad toks darbo įvertinimas visuomet teikia didžiulį džiaugsmą ir vidinį pasitenkinimą. Vis dėlto kolektyvas išties nusipelnė būti įvertintas, nes per 2016 metus nuveikė labai daug.

Metus pradėjo debiutu Zitos Kelmickaitės kuriamoje televizijos laidoje „Ryto suktinis“. O jau vasarį laukė įspūdingas koncertas kartu su solistu Linu Adomaičiu Vilniaus kongresų rūmuose. Jame apsilankiusi garsioji muzikologė Z. Kelmickaitė neslėpė susižavėjimo Kybartų fenomenu ir kolektyvą žiniasklaidoje pavadino brangakmeniu mūsų krašto karūnoje.

Koncerte lankęsi orkestrinio žanro žinovai komentavo, jog pučiamųjų instrumentų muzikoje „Kybartų“ orkestras sugebėjo atversti visai naują puslapį.

D. Ziegoraitis įsitikinęs, kad koncertas Vilniaus kongresų rūmuose, kur susirinko daug pučiamųjų instrumentų muzikos profesionalų, privertė pastebėti ir iš naujo įvertinti aukštą kybartiečių orkestrantų lygį.

Po šio renginio orkestras iškart buvo pakviestas į Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatą. Tačiau ne dalyvių teisėmis, kaip kiti orkestrai, o koncertuoti baigiamojoje apdovanojimų ceremonijoje. Paprastai šioje ceremonijoje koncertuoja tik profesionaliausias šalyje Lietuvos kariuomenės orkestras arba užsienio šalių orkestrai, laurus skynę tarptautiniuose čempionatuose.

Kybartiečiai taip pat buvo atrinkti dalyvauti prestižiniame pučiamųjų muzikos renginyje – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionate (European Brass Band Championship – EBBC), kuris 2019 m. vyks Palangoje.

Malonumas ir garbė

Net ir pasiekęs aukštų apdovanojimų kybartiečių kolektyvas neturi laiko atsipūsti, nes jų darbo kalendoriuje – aibės renginių ir festivalių. Vadovas jau susitaikė su dalia, kad šiemet, kaip ir kasmet, teks atsisveikinti su mokyklą baigsiančiais ir į studijas išvyksiančiais muzikantais. Bet jų gretas tuoj papildys nauji, jau porą metų repetuojantys ir besirengiantys didžiajai scenai.

Mažųjų muzikantų orkestras kol kas dar nekoncertuoja su vyresniaisiais, tačiau, anot vadovo, vaikai jau groja pakankamai gerai, tad netrukus įsilies į didįjį kolektyvą.

Tačiau D. Ziegoraičiui be galo malonu, kad „Kybartų“ orkestro nepamiršta ir senieji, iš Kybartų prieš dešimtmečius išvykę, muzikantai, sugrįžtantys ir į repeticijas, ir į koncertus. Jų gretos vis pildosi. Pavyzdžiui, šiame koncerte žiūrovai muzikantų gretose galėjo atpažinti politologą profesorių Mindaugą Jurkyną, pirmą kartą su orkestru pasirodžiusį savo gimtojo rajono scenoje.

Po ilgos pertraukos paimti klarnetą į rankas garsų politologą prikalbino Donato brolis Aidas Ziegoraitis, Vilniuje įkūręs Mažąjį Kybartų orkestrą, gyvavimo pradžioje pasivadinusį žaismingu „Kybartinių“ vardu. Šio kolektyvo nariai – ne tik dideli pučiamųjų muzikos, bet ir gimtųjų Kybartų patriotai. Jie sukaria šimtus kilometrų vien tam, kad vaikystės dienų orkestre groti ne tik malonu, bet ir didelė garbė.

Vis dėlto pats „Kybartų“ orkestro vadovas D. Ziegoraitis pripažino, jog kolektyvo įvertinimas nominacijomis ar užimtomis aukštomis vietomis nors ir paglosto sielą, tačiau nėra pagrindinis siekis. Kur kas maloniau, kai tiek muzikantams, tiek orkestro besiklausantiems žmonėms būna tiesiog gera.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Juozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr. 57 metus skaičiuojančiame „Kybartų“ orkestre groja ir jaunoji, ir vyresnioji muzikantų karta.

Santaka_20170330_Donatas
Juozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr. Orkestro vadovas Donatas Ziegoraitis „Aukso paukštę“ pavadino didžiuliu jų darbo įvertinimu.

Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Publikuota: „Santaka“, 2017-03-30.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian