{"id":1095,"date":"2013-09-21T00:08:46","date_gmt":"2013-09-20T21:08:46","guid":{"rendered":"http:\/\/godaddy.kybartai.lt\/lab\/?p=1095"},"modified":"2013-09-21T00:08:46","modified_gmt":"2013-09-20T21:08:46","slug":"is-papruses-sunkios-slapstymosi-nuo-fronto-ugnies-dienos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/is-papruses-sunkios-slapstymosi-nuo-fronto-ugnies-dienos\/","title":{"rendered":"I\u0161 Papr\u016bs\u0117s. Sunkios slapstymosi nuo fronto ugnies dienos"},"content":{"rendered":"

1944 metais, rudeniop, frontas priart\u0117jo prie Vilkavi\u0161kio. Pasitraukusieji i\u0161 fronto \u012f Kybartus pasakojo, kad j\u0173 miestas deg\u0117 kaip ugnies katilas. Mat kariai stumd\u0117si tai u\u017eimdami Vilkavi\u0161k\u012f, tai pasitraukdami.<\/strong><\/p>\n

T\u0117v\u0173 bandymas parsivesti giminai\u010diams, gyvenantiems prie Vilkavi\u0161kio, nuve\u017etus pasaugoti ma\u017eiausiuosius broliuk\u0105 ir sesut\u0119 nu\u0117jo niekais. Atkeliavusiems iki Alvito t\u0117vams vokie\u010di\u0173 kareiviai \u012fsak\u0117 gr\u012f\u017eti namo. Taip su a\u0161aromis akyse t\u0117vai ir gr\u012f\u017eo. Nedav\u0117 ramyb\u0117s ir mintis, kad m\u016b\u0161iai prie pasienio b\u016bsi\u0105 dar baisesni. Apie kok\u012f nors traukim\u0105si \u012f Vokietij\u0105 net pagalvoti nedr\u012fsome. Mums, kaip ir daugeliui, beliko apsaugos ie\u0161koti kaime. Be to, dar reik\u0117jo saugotis ir vokie\u010di\u0173, kuri\u0173 speciali\u0173j\u0173 dalini\u0173 nariai ie\u0161kojo civili\u0173 \u017emoni\u0173, juos registravo ir ve\u017e\u0117 \u012f darbus kasti apkas\u0173.<\/p>\n

Taip vienos registracijos ir pas\u0173 surinkimo metu man pavyko pasisl\u0117pti lauko tualete. Kai visi suregistruotieji jau \u0117jo i\u0161 savivaldyb\u0117s teritorijos, a\u0161 taip pat su kastuvu ant pe\u010di\u0173 pasukau su dauguma ir pasitaikius progai sprukau nam\u0173 link. Pasas buvo pas mane! Tokiu b\u016bdu a\u0161 i\u0161vengiau darb\u0173 prie apkas\u0173, bet vidurinysis brolis pateko. Gr\u012f\u017eo jis po kiek laiko palieg\u0119s kartu su mano bendraklasiu Stasiu Marozu. Besislapstydami abu buvo i\u0161bad\u0117j\u0119 ir pervarg\u0119.<\/p>\n

I\u0161 miesto pasitrauk\u0117me \u012f Ostankino kaim\u0105, netoli Virbalio. \u0160eimininkas leido mums kluonelio \u0161alin\u0117je u\u017esimaskuoti \u0161iaudais ir \u0161ienu kartu su dar dviem besislapstan\u010diais buvusiais gele\u017einkelio tarnautojais.<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161alin\u0117je buvo labai ma\u017eai vietos, tvanku. Nak\u010diai band\u0117me miegoti gana erdviame \u016bkiniame r\u016bsyje. Ten buvome susine\u0161\u0119 ir atsive\u017et\u0105 mant\u0105, maisto atsargas. I\u0161 \u0161ios priemies\u010dio vietov\u0117s nutar\u0117me persikelti \u012f toliau esant\u012f Kurpik\u0173 kaim\u0105. Ten taip pat slapst\u0117m\u0117s \u0161alin\u0117je, pal\u0117p\u0117se. Buvome i\u0161sikas\u0119 ir sl\u0117ptuv\u0119 \u017eem\u0117je, nes \u012f kluon\u0105, pal\u0117pes vokie\u010diai paleisdavo po kelet\u0105 \u0161\u016bvi\u0173.<\/p>\n

Nuo vokie\u010di\u0173 teko gintis su pa\u017eym\u0117jimu apie u\u017ekre\u010diam\u0105 lig\u0105. \u0160\u012f pa\u017eym\u0117jim\u0105 i\u0161ra\u0161\u0117 gele\u017einkelio stotyje apsistoj\u0119s t\u0117velio giminaitis gydytojas, kuriam vokie\u010diai buvo paskyr\u0119 tarnyb\u0105. T\u0117velio papra\u0161ytas jis para\u0161\u0117, kad a\u0161 sergu u\u017ekre\u010diama plau\u010di\u0173 liga (tikriausiai tuberkulioze). \u0160ito pa\u017eym\u0117jimo man daugeliu atvej\u0173 pakako i\u0161sisukti nuo mobilizavimo \u012f vokie\u010di\u0173 darbo tarnyb\u0105 (sukarint\u0105 \u201eArbeitsdienst\u201c).<\/p>\n

Frontas stov\u0117jo vietoje per vis\u0105 vasar\u0105. \u017dmoni\u0173 mas\u0117 prie pelki\u0173, upeli\u0173, kur buvo galima pagirdyti atvestus gyvulius, lyg ir prad\u0117jo ret\u0117ti. Netek\u0119 kantryb\u0117s kai kurie, matyt, patrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105. Nesigird\u0117jo, k\u0105 \u017emon\u0117s veikia Vi\u0161ty\u010dio, Pavi\u0161ty\u010dio apylink\u0117se, kur dar pavasar\u012f mudu su kaimynu Pauliumi Getceitu buvome nuve\u017e\u0119 atsi\u0161aukim\u0173, kad gyventojai nesitraukt\u0173 i\u0161 gimtin\u0117s. \u012e kaimus i\u0161 savo nam\u0173 pab\u0117gusiems miestie\u010diams, v\u0117stant rudens orams, i\u0161 \u0161alt\u0173 \u0161alini\u0173 teko gr\u012f\u017eti \u012f miest\u0105.<\/p>\n

Mes taip pat atsid\u016br\u0117me Kybartuose ir, \u017einoma, ie\u0161kojome vietos, kur gal\u0117tume pasisl\u0117pti. Daugyb\u0117 but\u0173 buvo tu\u0161ti, gyventojai savanori\u0161kai arba i\u0161ginti vokie\u010di\u0173 buvo juos apleid\u0119. Kadangi m\u016bs\u0173 butas buvo pa\u010diame miesto centre, nedr\u012fsome jame gyventi. Saugesn\u0119 viet\u0105 suradome Tarkleryn\u0117je, apsistojome Simokai\u010di\u0173 (mano bendraklasio) bute. Gretimame name buvo nema\u017eas r\u016bsys, ten pasirinkome sl\u0117ptuv\u0117s viet\u0105. Tvarte radome palikt\u0105 karv\u0119, nes \u0161eimininkai buvo i\u0161sik\u0117l\u0119 pas gimines ar\u010diau Vilkavi\u0161kio.
\nBelaukiant ofenzyvos (kariuomen\u0117s puolimo \u2013 red. pastaba), prad\u0117jo labai tr\u016bkti maisto, tod\u0117l nusprend\u0117me karvut\u0119 papjauti. M\u0117sos buvo labai daug, tad jai s\u016bdyti druskos net i\u0161 \u017emoni\u0173 reik\u0117jo pra\u0161yti. Kadangi daugelis j\u0173 taip pat jau stokojo maisto, m\u0117sa dalijom\u0117s.<\/p>\n

Netrukus tarybiniai kariai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Kybartus. Vien\u0105 dien\u0105, mamytei verdant did\u017ekukulius, \u012f\u0117j\u0119s \u012f but\u0105 rus\u0173 kari\u0161kis paklaus\u0117, kas yra verdama. Mamyt\u0119 atsak\u0117, kad cepelinai. Kareivis atki\u0161o maistui skirt\u0105 kari\u0161k\u0105 katiliuk\u0105. Kai mamyt\u0117 \u012f j\u012f prikr\u0117t\u0117 cepelin\u0173, rusas pasak\u0117: \u201eTeper do samovo Berlina!\u201c \u2013 ir i\u0161\u0117jo. V\u0117liau da\u017enai juokaudavome, kad rusai m\u016bs\u0173 \u201ecepelinais\u201c skrido \u012f Berlyn\u0105.<\/p>\n

Kai fronto ugnis persirito \u012f Vokietijos pus\u0119, Kybart\u0173 pakra\u0161tyje vienur kitur mat\u0117me nu\u0161aut\u0173 vokie\u010di\u0173 k\u016bn\u0173 (da\u017eniausiai be bat\u0173). Taip pat pievose gul\u0117jo negyvos arba su\u017eeistos karv\u0117s. Tai buvo beau\u0161tan\u010dios karo pabaigos pasekm\u0117s, o mes \u2013 j\u0173 steb\u0117tojai. Tuo metu m\u016bs\u0173 \u0161eima i\u0161gyveno ir t\u0117velio netekt\u012f.<\/p>\n

Lauk\u0117me karo pabaigos. Eitk\u016bnai jau ner\u016bp\u0117jo \u2013 jie tikriausiai irgi buvo gerokai i\u0161tu\u0161t\u0117j\u0119, be to, ten gal\u0117jo b\u016bti daugyb\u0117 atvyk\u0117li\u0173 i\u0161 Ryt\u0173.<\/p>\n

Ne\u017einomyb\u0117, abuojumas, miglota ateitis, vargas, nerimas alino \u017emones. Kas meld\u0117si, kas keik\u0117si, spjaud\u0117si ar a\u0161arojo… Gyventi nor\u0117jo visi.<\/p>\n

Vytautas JAKELAITIS, b<\/em>uv\u0119s kybartietis<\/em><\/p>\n

Nuotr.\u00a0I\u0161tu\u0161t\u0117j\u0119 Kybart\u0173 namai.<\/em><\/p>\n

\n

Publikuota: „Santaka”,\u00a0<\/b>2013 m. Rugs\u0117jo 21 d. \u0160e\u0161tadienis.<\/em><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1944 metais, rudeniop, frontas priart\u0117jo prie Vilkavi\u0161kio. Pasitraukusieji i\u0161 fronto \u012f Kybartus pasakojo, kad j\u0173 miestas deg\u0117 kaip ugnies katilas. Mat kariai stumd\u0117si tai u\u017eimdami Vilkavi\u0161k\u012f, tai pasitraukdami. T\u0117v\u0173 bandymas<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1096,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[4,10],"tags":[],"class_list":["post-1095","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-miestas","category-miesto-istorija"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1095","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1095"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1095\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1096"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1095"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1095"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1095"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}