{"id":1226,"date":"2013-06-18T01:26:41","date_gmt":"2013-06-17T22:26:41","guid":{"rendered":"http:\/\/godaddy.kybartai.lt\/lab\/?p=1226"},"modified":"2013-06-18T01:26:41","modified_gmt":"2013-06-17T22:26:41","slug":"dailininke-is-paryziaus-ilgisi-vaikystes-kybartu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/dailininke-is-paryziaus-ilgisi-vaikystes-kybartu\/","title":{"rendered":"Dailinink\u0117 i\u0161 Pary\u017eiaus ilgisi vaikyst\u0117s Kybart\u0173"},"content":{"rendered":"

Vilniuje, Tolerancijos centre, eksponuojama grafik\u0117s Cecilijos Reims darb\u0173 paroda, \u012f Lietuv\u0105 atkeliavusi i\u0161 Pranc\u016bzijos.<\/strong><\/p>\n

Grafikos k\u016brini\u0173 autor\u0117 C. Reims, gimusi 1927 m. Pranc\u016bzijoje, anksti netekusi motinos, augo Kybartuose, seneli\u0173 i\u0161 motinos pus\u0117s namuose.<\/p>\n

Tolerancijos centro direktor\u0117s Ievos \u0160ad\u017eevi\u010dien\u0117s pakviestas, parodos atidaryme dalyvavo ir Kybart\u0173 seni\u016bnas Romas \u0160unokas. \u201eB\u016bt\u0173 Kybartuose muziejus, \u012f mus \u017ei\u016br\u0117t\u0173 visa Europa\u201c, \u2013 po Cecilijos Reims parodos pristatymo sak\u0117 R. \u0160unokas.<\/p>\n

Ekspozicij\u0105 atidar\u0117 Gaono \u017eyd\u0173 muziejaus direktorius Markas Zingeris ir Pranc\u016bzijos ambasador\u0117 Lietuvoje Maryse Berniau.
\nC. Reims \u012f parodos lankytojus kreip\u0117si i\u0161 ekrano. Su nostalgija prisimin\u0117 nuostabi\u0105 vaikyst\u0119 Kybartuose, nor\u0105 sugr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105 ir pasimatyti su gimin\u0117mis.<\/p>\n

Deja, i\u0161 artim\u0173j\u0173 Lietuvoje gyvi liko tik d\u0117d\u0117 ir pusseser\u0117. I\u0161gyveno patyrusieji Sibiro tremt\u012f, o Lietuvoje buv\u0119 \u0161eimos nariai tapo holokausto aukomis.<\/p>\n

Karo metais, slapstydamasi nuo vokie\u010di\u0173, C. Reims pas Joseph\u0105 Hecht\u0105 mok\u0117si gravi\u016bros meno.
\nSu\u017einojusi apie Lietuvoje i\u0161\u017eudyt\u0105 \u0161eim\u0105 ir nor\u0117dama suteikti prasm\u0117s savo saugiam gyvenimui, 1946 m. C. Reims slapta i\u0161vyko \u012f Palestin\u0105, kurioje v\u0117l tapo \u017eyde.<\/p>\n

Kai gyveno Kybartuose, \u0161eimoje buvo kalbama voki\u0161kai. Palestinoje C. Reims i\u0161moko prot\u0117vi\u0173 kalb\u0105.
\nParodos atidaryme Vilniuje, kaip integrali ekspozicijos dalis, buvo demonstruotas re\u017eisieriaus Mathieu Chatelier dokumentinis filmas \u201e\u017di\u016br\u0117k, kuo virsta \u0161e\u0161\u0117liai\u201c.<\/p>\n

Meninink\u0117s pasirinkta gravi\u016bros forma itin reikli. Jos rankose rai\u017eiklis tapo privilegijuotu i\u0161rai\u0161kos \u012frankiu, kuriuo buvo sukurti \u012fdom\u016bs siurrealistiniai gravi\u016br\u0173 ciklai \u201ePsalm\u0117s\u201c, \u201eIspanijos veidai\u201c, \u201eMetamorfoz\u0117s\u201c, \u201eMirties bestiaras\u201c, \u201eKosmogonijos\u201c, \u201eKadi\u0161as\u201c.<\/p>\n

Kybartai Lietuvai ir pasauliui i\u0161augino tris \u017eymius \u017eyd\u0173 kilm\u0117s menininkus: Isaak\u0105 Levitan\u0105, Aharon\u0105 April\u012f ir C. Reims.
\nMieste gim\u0117 ir augo \u017eym\u016bs lenkai Emilis Mlynarskis, Var\u0161uvos konservatorijos \u012fk\u016br\u0117jas, kompozitorius, E. Znamenkofa-Pffuferova, etnolog\u0117, Torun\u0117s etnografijos muziejaus \u012fk\u016br\u0117ja.<\/p>\n

Antanas \u017dILINSKAS<\/em>
\nVilkavi\u0161kio kra\u0161to muziejaus direktorius<\/em><\/p>\n

\n

Publikuota: „Santaka”,\u00a0<\/b>2013 m. Bir\u017eelio 18 d. Antradienis.<\/em><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vilniuje, Tolerancijos centre, eksponuojama grafik\u0117s Cecilijos Reims darb\u0173 paroda, \u012f Lietuv\u0105 atkeliavusi i\u0161 Pranc\u016bzijos. Grafikos k\u016brini\u0173 autor\u0117 C. Reims, gimusi 1927 m. Pranc\u016bzijoje, anksti netekusi motinos, augo Kybartuose, seneli\u0173 i\u0161<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":618,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[8,4,10],"tags":[],"class_list":["post-1226","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","category-miestas","category-miesto-istorija"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1226","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1226"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1226\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/618"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1226"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1226"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1226"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}