{"id":1363,"date":"2013-02-10T17:06:10","date_gmt":"2013-02-10T14:06:10","guid":{"rendered":"http:\/\/godaddy.kybartai.lt\/lab\/?p=1363"},"modified":"2013-02-10T17:06:10","modified_gmt":"2013-02-10T14:06:10","slug":"tarp-lietuvos-mokslu-premijos-laureatu-ir-kybartiecio-vardas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/tarp-lietuvos-mokslu-premijos-laureatu-ir-kybartiecio-vardas\/","title":{"rendered":"Tarp Lietuvos moksl\u0173 premijos laureat\u0173 ir kybartie\u010dio vardas"},"content":{"rendered":"

 <\/p>\n

\u0160.m. vasario 7d. Lietuvos mokslo premij\u0173 komisija paskelb\u0117 2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, tarp kuri\u0173 ir kybartietis, profesorius dr. Romas Baronas (VU matematikos ir informatikos fakulteto program\u0173 sistem\u0173 katedros ved\u0117jas), kuris kartu su Feliksu Ivanausku apdovanoti u\u017e darb\u0173 cikl\u0105 „Matematinis netiesini\u0173 proces\u0173 ir sistem\u0173 nehomogenin\u0117se terp\u0117se modeliavimas (1997 – 2011).<\/strong><\/p>\n

Vyriausyb\u0117s nutarimu Lietuvos mokslo premijos skiriamos kiekvienais metais u\u017e Lietuvai reik\u0161mingus fundamentinius ir taikomuosius mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir eksperimentin\u0117s (socialin\u0117s, kult\u016brin\u0117s) pl\u0117tros darbus.<\/p>\n

Daugiau apie 2012 m. premij\u0173 paskyrim\u0105\u00a0skaitykite \u010dia<\/a>.<\/p>\n

Romas Baronas yra Pasaulio kybartie\u010di\u0173 draugijos valdybos narys. Nors gyvena Vilniuje, ta\u010diau aktyviai prisideda prie kybartai.lt internetinio puslapio veiklos.<\/p>\n

Romo Barono foto i\u0161 asmeninio archyvo<\/em><\/p>\n

Pateikiame Viletos Mickevi\u010di\u016bt\u0117s pokalbius su Romu prie\u0161 premijos laureat\u0173 paskelbimus.<\/p>\n

\u201ePrisigalvoti lyg\u010di\u0173, kurios gal ir bus naudingos po 100 met\u0173 \u2013 pernelyg didel\u0117 prabanga tokiai \u0161aliai kaip Lietuva…\u201c<\/p>\n

\u00a0<\/i>Kai su \u017eemie\u010diu, Vilniaus universiteto informatiku, profesoriumi Romu Baronu susitikome vis atid\u0117liojamam pokalbiui apie Kybartus ir jo su bendraautoriais parengt\u0105 monografij\u0105, kuri prie\u0161 pat \u0160v. Kal\u0117das buvo i\u0161leista arab\u0173 kalba, i\u0161 Romo i\u0161girdau, kad ir jo mokslinis darbas tarp 18 \u00a0kit\u0173 darb\u0173 pristatytas \u00a02012 m. Lietuvos mokslo premijai gauti.\u00a0<\/i>Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet u\u017e Lietuvai reik\u0161mingus fundamentinius ir taikomuosius mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir eksperimentin\u0117s pl\u0117tros darbus. Ir \u0161tai 2013 m. vasario 7 d. \u00a0paai\u0161k\u0117jo, kad\u00a0<\/i>Romas Baronas pateko tarp laimingiausi\u0173j\u0173: premija jam su kolega Feliksu Ivanausku paskirta<\/i>fizini\u0173 moksl\u0173 srityje u\u017e darb\u0173 cikl\u0105 \u201eMatematinis netiesini\u0173 proces\u0173 ir sistem\u0173 nehomogenin\u0117se terp\u0117se modeliavimas (1997\u20132011)\u201c<\/i><\/p>\n

Taigi g\u0117da b\u016bt\u0173 susilaikyti nepasikalb\u0117jus su tokiu garbingu i\u0161 Kybart\u0173 kilusiu \u017emogumi.<\/i><\/p>\n

Skaityti paskaitas \u2013 tolygu kopimui \u012f kalnus<\/b><\/p>\n

S\u0117dime gurk\u0161nodami profesoriaus bute kav\u0105, kuri\u0105 jis pasi\u0161ov\u0117 paruo\u0161ti naujuoju, Kal\u0117d\u0173 Senelio dovanotu aparatu, triau\u0161kiame Romo m\u0117gstamiausius \u201eVilniaus\u201c saldainius ir laukiame i\u0161 mokyklos gr\u012f\u017etan\u010dios jo \u017emonos Rimantos, beje, taip pat kybartiet\u0117s.<\/p>\n

Romas Baronas yra baig\u0119s taikom\u0105j\u0105 matematik\u0105. \u201eTai ne nauja mokslo \u0161aka, ji sena kaip istorija\u201c, \u2013 m\u012fslingai \u0161ypsosi Romas. Abu Lietuvos mokslo premij\u0105 peln\u0119 profesoriai (F. Ivanauskas ir R. Baronas) \u2013 anaiptol ne \u00a0atsiskyr\u0117liai, u\u017esidar\u0119 savo kabinetuose: jie intensyviai skaito paskaitas studentams ir laiko tai smagiu, nors ir nelengvu, mokslininko darbo aspektu. \u201eDar ir dabar po paskaitos jau\u010diuosi lyg u\u017elip\u0119s \u012f kaln\u0105\u201c, \u2013 linksmai teigia R. Baronas, nors Vilniaus universitete dirba jau 30 met\u0173. 2005 m. jam suteiktas \u00a0profesoriaus vardas, nuo 2006 m. jis \u2013 Program\u0173 sistem\u0173 katedros ved\u0117jas.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

I\u0161 lietuvi\u0173 knygos mokysis ir arabai<\/b><\/p>\n

\u00a0<\/b>Kartu su biochemiku Juozu Kuliu ir matematiku F. Ivanausku R. Barono para\u0161yta monografija (Mathematical Modeling of Biosensors: An Introduction for Chemists and Mathematicians<\/i>) buvo i\u0161versta \u012f \u00a0arab\u0173 kalb\u0105. \u201eDaugelis sunkiai gali patik\u0117ti, kad m\u016bs\u0173 knyga sudomino arab\u0173 mokslininkus \u2013 juk jie net tam tikr\u0173 mokslini\u0173 termin\u0173 neturi\u201c, \u2013 sako R. Baronas. Angli\u0161kai \u0161i monografija pasirod\u0117 dar anks\u010diau \u2013 2010 m. presti\u017ein\u0117je\u00a0\u00a0SPRINGER<\/i>\u00a0leidykloje. Vienas i\u0161 bendraautori\u0173 \u2013 prof. J. Kulys \u2013 yra biojutikli\u0173 (biosensori\u0173) matematinio modeliavimo pasaulyje vienas i\u0161 pradinink\u0173. Jis \u2013 biochemikas, prof. F. Ivanauskas \u2013 matematikas, o R. Baronas save laiko informatiku.<\/p>\n

\u0160ios mokslinink\u0173 trijul\u0117s darb\u0173 esm\u0117 \u2013 konstruojant, kuriant jautresnius, tobulesnius biojutiklius taikyti matematinius modelius. O matematiniai modeliai jau seniai taikomi ir fizikoje, ir chemijoje, ir biochemijoje. \u201ePaprastai kalbant, \u2013 sako R. Baronas, \u2013 tuose fiziniuose moksluose, kurie susij\u0119 su eksperimentais, kol b\u016bna gautas koks nors efektas, tenka sukioti daug ranken\u0117li\u0173, t. y. atlikti daugyb\u0119 fizini\u0173 eksperiment\u0173. O \u0161tai matematikas gali prisigalvoti visokiausi\u0173 lyg\u010di\u0173, kurios bus naudojamos gal tiktai po 100 met\u0173. Bet tai jau b\u016bt\u0173 pernelyg didel\u0117 prabanga tokiai \u0161aliai, kaip Lietuva.\u201c U\u017etat, pasak kybartie\u010dio mokslininko, \u00a0vienas i\u0161 reikalavim\u0173, keliam\u0173 \u0161i\u0173 dien\u0173 mokslininkams, ir yra j\u0173 darb\u0173 aktualumas.<\/p>\n

\u201eLietuvoje, kaip \u017einai, \u2013 m\u0117gina suprantamai man, humanitarei, paai\u0161kinti Romas, \u2013 auk\u0161to pasaulinio lygio mokslo sri\u010di\u0173 n\u0117ra taip jau daug. Viena i\u0161 toki\u0173 pla\u010diausiai \u017einom\u0173 sri\u010di\u0173 yra lazeriai, kita \u2013 biotechnologijos. O jos glaud\u017eiai siejasi su biochemija. Nors Vilniaus universitete veikia ir biotechnologijos, ir biochemijos institutai,\u00a0 ne visada ai\u0161ku, kur baigiasi kuris tiriamasis mokslas, o kur prasideda biotechnologij\u0173 sritis. Profesorius ir akademikas J. Kulys yra vienas i\u0161 matematinio modeliavimo taikymo biochemijoje pradinink\u0173 ir yra vienas i\u0161 labiausiai u\u017esienio mokslinink\u0173 cituojam\u0173 Lietuvos mokslinink\u0173.\u00a0 \u0160is \u017emogus sugeba formuluoti u\u017edavinius, o tai aktualu biojutikli\u0173 konstruotojams ir modeliuotojams, \u201c \u2013 apibendrina savo impovizuot\u0105 paskait\u0105 man, kiemo kaimynei, 2012 met\u0173 Lietuvos mokslo premijos laureatas.<\/p>\n

Biochemik\u0173 paslaug\u0173 prireikia neretai Lietuvos \u0161eimai<\/b><\/p>\n

\u201eLabiausiai \u017einomas biojutiklis, \u2013 sako Romas, \u2013 yra 1962 m. mokslininko L. Klarko sukurtas prietaisas cukraus, arba gliukoz\u0117s, kiekiui kraujuje matuoti.\u00a0 Prie\u0161 kokius trejus metus viena lietuv\u0117 mokslinink\u0117 atliko tok\u012f eksperiment\u0105: nusipirkusi vaistin\u0117je (ne kokiame nors turguje!) tris skirting\u0173 firm\u0173 gamintus biojutiklius (ai\u0161ku, jie yra sertifikuoti), atliko to paties kraujo m\u0117ginio matavim\u0105 ir jais, ir laboratorijoje. Ir kaip nustebo, kai t\u0173, vaistin\u0117je pirkt\u0173, prietais\u0173 rodmenys pastebimai skyr\u0117si. O juk cukriniu diabetu sergantys ligoniai nuolatos turi badytis sau pir\u0161tus, imti krauj\u0105 ir tokiu biojutikliu nusistatyti cukraus kiek\u012f jame, sekdami, ar jis neart\u0117ja prie gyvybei pavojingos ribos. Pasirodo, jutikli\u0173 b\u0117da yra ta, kad jie greitai sensta, mat j\u0173 pagrindin\u0117 med\u017eiaga \u2013 fermentas, biologi\u0161kai aktyvi med\u017eiaga, o kiekviena tokia ,,gyva\u201c med\u017eiaga laikui b\u0117gant sensta. Tod\u0117l, \u2013 ai\u0161kina toliau kybartietis mokslininkas, \u2013 ir yra svarbu t\u0105 ferment\u0105 tame prietaise \u201eu\u017ekonservuoti\u201c, tarkim, u\u017edengti dar viena poring\u0105ja membrana. Poringoji membrana krauj\u0105 praleis, o pat\u012f ferment\u0105, kurio molekul\u0117s yra \u017eymiai didesn\u0117s nei kraujo, u\u017erakins.\u201c<\/p>\n

Kanar\u0117l\u0117s \u2013 pirmieji biojutikliai<\/b><\/p>\n

Pasak Romo, jau pirmieji Amerikos angliakasiai naudojo biojutiklius. Leisdamiesi \u012f \u0161acht\u0105 jie su savimi pasiimdavo narvelyje patupdyt\u0105 kanar\u0117li\u0173 porel\u0119. Jei metano duj\u0173 koncentracija \u0161achtoje vir\u0161ydavo norm\u0105, kanar\u0117l\u0117s u\u017eversdavo kojeles… Dabartiniai biojutikliai yra labai sud\u0117tingi prietaisai, kuriuose mikro-, net nana- lygmeniu veikia daugyb\u0117 sud\u0117ting\u0173 fizini\u0173 ir chemini\u0173 proces\u0173 \u2013 \u0161tai \u010dia ir prireikia matematinio modeliavimo. Biochemikas J.Kulys pad\u0117jo F. Ivanauskui sukurti model\u012f \u2013 sud\u0117tingas lygtis, apra\u0161an\u010dias biojutiklyje vykstan\u010dius procesus, o R. Baronas, talkinant j\u0173 doktorantams, atliko kompiuterinius skai\u010diavimus. Romas sako, kad su kompiuteriu galima i\u0161spr\u0119sti labai daug k\u0105, nors kai kuri\u0173 jutikli\u0173 modeliavimai\u00a0 kompiuteriu trunka kelet\u0105 par\u0173.<\/p>\n

Biojutikliai gali b\u016bti naudojami ne tik medicinoje, bet ir, tarkime, patikimai ir greitai nustatyti vandens u\u017eter\u0161tum\u0105, aptikti narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173, sprogmen\u0173 ar biologinio ginklo p\u0117dsakus.<\/p>\n