{"id":1810,"date":"2018-07-06T10:05:30","date_gmt":"2018-07-06T07:05:30","guid":{"rendered":"http:\/\/kybartai.lt\/?p=1810"},"modified":"2018-07-06T10:05:30","modified_gmt":"2018-07-06T07:05:30","slug":"1941-uju-vasara-tai-atsitiko-kybartuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/1941-uju-vasara-tai-atsitiko-kybartuose\/","title":{"rendered":"1941-\u0173j\u0173 vasara: tai atsitiko Kybartuose"},"content":{"rendered":"

Lietuvos knygynuose gausu prisiminim\u0173 apie Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105. \u0160\u012f realiais \u012fvykiais pagr\u012fst\u0105 pasakojim\u0105 istorikas Antanas \u017dilinskas pareng\u0117 pagal maskviet\u0117s atsiminimus apie jos jaunyst\u0117s i\u0161gyvenimus Kybartuose vokie\u010di\u0173 okupacijos metais.<\/strong><\/p>\n

Sovietin\u0117s ideologijos dvasia i\u0161aukl\u0117ta jauna moteris i\u0161gyveno pirm\u0173j\u0173 karo dien\u0173 baisumus, sutiko lietuvi\u0173. Vieni rus\u0119 gelb\u0117jo, o kiti nor\u0117jo atker\u0161yti u\u017e okupacijos metais patirtas skriaudas. <\/p>\n

Susitikimas su Lietuva<\/em><\/strong> <\/p>\n

Karo i\u0161vakar\u0117se, 1941 m. bir\u017eelio 18-\u0105j\u0105, pas savo vyr\u0105, pasienio tarnybos politin\u012f vadov\u0105, atvyksta jaunut\u0117 devyniolikmet\u0117 \u017emona Lidija Nekrasova-Voronkova. Jos vyras tarnavo netoli Kybart\u0173, Kybeikiuose. Sien\u0105 saugojo 25 pasienie\u010diai. <\/p>\n

Jaunoji moteris atvyko tik\u0117damasi susikurti asmenin\u0119 laim\u0119. Bet po keli\u0173 dien\u0173, i\u0161gyvenusi vyro \u017e\u016bt\u012f, atsid\u016br\u0117 vokie\u010di\u0173 okupuotoje teritorijoje, tapo ir okupant\u0173, ir lietuvi\u0173 samdine, pigia darbo j\u0117ga. <\/p>\n

\u012e Kybart\u0173 Virbalio gele\u017einkelio stot\u012f traukinys atvyko nakt\u012f. Atvyk\u0117l\u0119 nustebino aklina tamsa. Pasienio mieste nedeg\u0117 n\u0117 vienas \u017eibur\u0117lis. \u010cia jos nelauk\u0117 n\u0117 vyras \u2013 leitenantas Sergejus Voronkovas bud\u0117jo poste. <\/p>\n

Pernakvojusi karinink\u0173 bute, ryt\u0105 Lidija Voronkova i\u0161\u0117jo \u012f miest\u0105. Kybartai j\u0105 nustebino plytel\u0117mis i\u0161klotais \u0161aligatviais, jaukiais, \u017eieduose paskendusiais nameliais, \u0161vara. Po lietaus \u0161vie\u017eumu kvep\u0117jo g\u0117l\u0117s. <\/p>\n

Netrukus i\u0161 pasienio gr\u012f\u017e\u0119s Lidijos vyras Sergejus apkabino savo jaun\u0105j\u0105 \u017emon\u0105. \u012e Kybeiki\u0173 pasienio u\u017ekard\u0105 \u0161eima gr\u012f\u017eo mieste prisipirkusi b\u016btiniausi\u0173 daikt\u0173. \u012esimyl\u0117j\u0117liai \u0117jo susikib\u0119 u\u017e rank\u0173. <\/p>\n

Namelis Kybeikiuose<\/em><\/strong> <\/p>\n

Jaunoji \u0161eima i\u0161sinuomojo kambar\u012f pas pasiturint\u012f valstiet\u012f. Namas buvo m\u016brinis, su \u010derpi\u0173 stogu. Kambar\u012f puo\u0161\u0117 kabanti \u017eibalin\u0117 keramikin\u0117 lempa. Sode m\u0117lynavo aviliai, kuriuos juos\u0117 alyv\u0173 kr\u016bmai. Ant tvarto stogo \u2013 gandralizdis. Sodybos \u0161eimininkas Jonas Ryckis vald\u0117 trisde\u0161imties hektar\u0173 \u016bk\u012f, tur\u0117jo dvi karves, arkl\u012f, daug \u012fvairi\u0173 namini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173. \u0160eimininkas su s\u016bnumi Jurgiu ir dukra Elena dirbo nuo au\u0161ros iki sutem\u0173. \u0160eiminink\u0117 tetul\u0117 Petr\u0117 sirguliavo, tad sukosi po namus. Darbyme\u010diu Ryckis kviesdavo \u012f talk\u0105 kaimynus, po to jiems talkindavo pats. Taip visas kaimas dirbdavo savuosius laukus. <\/p>\n

\u0160eimininkas Jonas Ryckis vie\u0161ni\u0105 sutiko draugi\u0161kai, palink\u0117jo laim\u0117s \u0161eimoje. Rusi\u0161kai kalb\u0117jo su akcentu. <\/p>\n

Naujakuriai gretimame kaime aplank\u0117 kito karininko \u0161eim\u0105, kuri gyveno pas \u016bkinink\u0105 Barni\u0161k\u012f. J\u0173 dukra Albina nusi\u0161ypsojusi rusi\u0161kai pagyr\u0117 Lidij\u0105 ir pakviet\u0117 \u012f trob\u0105. \u010cia gyveno u\u017ekardos vadas Vorobjovas. <\/p>\n

Karo i\u0161vakar\u0117se<\/em><\/strong> <\/p>\n

Vien\u0105 dien\u0105 Kybartuose kilo sumai\u0161tis. Su lagaminais \u0117jo \u017emon\u0117s, va\u017eiavo ve\u017eimai, pilni keleivi\u0173 i\u0161sigandusiais veidais. \u0160ios permainos stebino atvyk\u0117l\u0119. \u012e miest\u0105 apsipirkti atvykusi\u0105 Lidij\u0105 draug\u0117s ramino: juk su Vokietija pasira\u0161yta nepuolimo sutartis. Vyras j\u0105 irgi guod\u0117, ai\u0161kino, kad Vokietija u\u017e sienos rengia manevrus. Bet \u017emon\u0117s jau kalb\u0117jo apie kar\u0105… <\/p>\n

Miest\u0105 paliko \u017eydai. Juos i\u0161g\u0105sdino karo i\u0161vakar\u0117se pasirod\u0119 lapeliai su raginimais: \u201eRus\u0173 kareiviai! Meskite ginklus, mu\u0161kite \u017eydus ir komunistus! Pereikite \u012f m\u016bs\u0173 pus\u0119.\u201c <\/p>\n

Sunerim\u0119 kaimie\u010diai Lidijos klausin\u0117jo apie kolchozus, karo galimybes. Naivuol\u0117 maskviet\u0117 liep\u0117 skaityti tarybinius laikra\u0161\u010dius ir gandais netik\u0117ti. Lidija svajojo i\u0161mokti lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir \u0161viesti kaimie\u010dius. <\/p>\n

Karas! Vokie\u010diai, lietuviai ir kiti lietuviai<\/em><\/strong><\/p>\n

Bir\u017eelio 22-osios ryt\u0105 Lidija pabudo nuo griausmo. \u201eGal audra?\u201c \u2013 paman\u0117 mergina ir v\u0117l u\u017esn\u016bdo. Dundesys nesiliov\u0117. Buvo tre\u010dia valanda ryto. Staiga namel\u012f supurt\u0117 \u0161\u016bvi\u0173 serija. Pasigirdo beldimas \u012f duris. \u0160eimininkas su\u0161uko: \u201ePonia! Karas! Sl\u0117pkit\u0117s r\u016bsyje!\u201c <\/p>\n

Ta\u010diau pasienie\u010dio \u017emona nepatik\u0117jo. Ji vis dar man\u0117, kad tai manevrai. Ta\u010diau j\u0105 kankino nerimas d\u0117l vyro, kuris buvo tarnyboje. <\/p>\n

Pa\u017evelgusi pro i\u0161dau\u017et\u0105 lang\u0105 Lidija ant kelio pamat\u0117 ginkluotus raitus vokie\u010di\u0173 karius. Netrukus pro i\u0161lau\u017etas duris \u012f kambar\u012f \u012fsiver\u017e\u0117 vokie\u010di\u0173 kareiviai. Karininkas, \u012fr\u0117m\u0119s \u012f moters kr\u016btin\u0119 pistolet\u0105, paniekinamai i\u0161si\u0161iep\u0117, liep\u0117 sakyti, kur jos vyras \u201epolitrukas\u201c. <\/p>\n

D\u0117d\u0117 Jonas Ryckis ramino karinink\u0105 ai\u0161kindamas, kad ji nesupranta voki\u0161kai. Karininkas atsak\u0117: \u201eMes su moterimis nekariaujame, tik komunistai gali ty\u010diotis i\u0161 silpnosios lyties. Pasakyk jai, kad po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 mes paimsime Maskv\u0105 ir ji gal\u0117s gr\u012f\u017eti namo. O dabar pristatyk j\u0105 \u012f policij\u0105. O tavo \u201epolitrukui\u201c \u2013 \u201ekaput\u201c. <\/p>\n

Sodybos \u0161eimininkas i\u0161 karininko i\u0161pra\u0161\u0117 antspauduot\u0105 dokument\u0105, leid\u017eiant\u012f Lidijai pasilikti pas jos gyn\u0117jus. U\u017e tai Ryckis \u012fteik\u0117 vokie\u010diui pintin\u0119 su kiau\u0161iniais ir kumpiais. <\/p>\n

Lidija \u0161eiminink\u0105 tikino, kad Raudonoji armija greitai sumu\u0161 vokie\u010dius ir jos Sergiejus sugr\u012f\u0161 kaip nugal\u0117tojas. \u012e tokias kalbas Jonas tik li\u016bdnai lingavo galva. <\/p>\n

Ie\u0161kodama vyro Lidija nuskub\u0117jo \u012f u\u017ekard\u0105. Pakel\u0117 buvo nus\u0117ta raudonarmie\u010di\u0173 lavonais. Sergejaus tarp j\u0173 nerado. Pasienio u\u017ekarda \u017eioj\u0117jo i\u0161dau\u017eytais langais, viduje gul\u0117jo gal de\u0161imt kareivi\u0173 vienais baltiniais. Matyt, vokie\u010diai juos prik\u0117l\u0117 i\u0161 lov\u0173 ir su\u0161aud\u0117. <\/p>\n

Naktiniai siaubai<\/em><\/strong> <\/p>\n

Rycki\u0173 namuose nakt\u012f pasigirdus beldimui \u012f duris \u0161eimininko dukt\u0117 Elena Lidij\u0105 skubiai nuved\u0117 \u012f sl\u0117ptuv\u0119, netaisyklingai rusi\u0161kai ai\u0161kindama: \u201eAt\u0117jo \u0160aknickis, \u0161imto dvide\u0161imt \u017eemi\u0173 dvarininkas. Sako, tavo \u201epolitrukas\u201c… Kaunas… Sodino kal\u0117jimas… Dabar jis at\u0117jo, nori u\u017emu\u0161ti tave. T\u0117t\u0117 neduoti, t\u0117t\u0117 pasak\u0117 ponia vakar i\u0161\u0117jo miestas! Ir Gaidys \u010dia!\u201c <\/p>\n

At\u0117j\u016bnai \u0161auk\u0117 Jonui i\u0161duoti rus\u0173 \u201epolitruko\u201c \u017emon\u0105. \u0160is prie\u0161ais mosavo vokie\u010dio karininko dokumentu. Kybeiki\u0173 kaimo vyrai u\u017etar\u0117 Ryck\u012f. <\/p>\n

Vakare Lidij\u0105 i\u0161ved\u0117 pas kaimyn\u0105 Galin\u012f, kuris karininko \u017emon\u0105 pasl\u0117p\u0117 \u0161alin\u0117je. J\u0105 globojo Galinio \u017emona Maryt\u0117 ir dvylikametis s\u016bnus Vitas. Jis parod\u0117 savo u\u017era\u0161\u0173 s\u0105siuvin\u012f su \u012fra\u0161u \u201eSergejus Voronkovas\u201c. Berniuk\u0105 rus\u0173 kalbos mok\u0117 Lidijos vyras. <\/p>\n

Galiniai Lidij\u0105 slapst\u0117 \u0161iene, maitino, nes \u0160aknickas nenurimo, visur ie\u0161kodamas \u201epolitruko\u201c \u017emonos. Lidija nusprend\u0117 pati vykti \u012f policij\u0105, nes bijojo, kad d\u0117l jos nenukent\u0117t\u0173 geradariai. <\/p>\n

Vokie\u010di\u0173 nelaisv\u0117je<\/em><\/strong> <\/p>\n

Vien\u0105 ryt\u0105 Ryckis i\u0161ve\u017e\u0117 Lidij\u0105 \u012f miest\u0105. Buvo turgaus diena. Kaimie\u010diai duon\u0105, la\u0161inius, kiau\u0161inius, miltus main\u0117 \u012f drabu\u017eius, drusk\u0105, degtukus, \u017eibal\u0105, muil\u0105. <\/p>\n

Miesto policijoje Ryckis perdav\u0117 Lidij\u0105 budin\u010diam policininkui. \u0160is nuved\u0117 \u012f pastat\u0105, kur did\u017eiuliame kambaryje ant grind\u0173 s\u0117d\u0117jo, gul\u0117jo tarybini\u0173 karinink\u0173 \u017emonos ir vaikai. \u010cia ji sutiko vyresniojo leitenanto V. Zgvozdjanovo \u017emon\u0105 \u017dan\u0105 su s\u016bneliu ant rank\u0173. Dvide\u0161imtmet\u0119 gra\u017euol\u0119 ukrainiet\u0119 vienas vokietis, at\u0117m\u0119s i\u0161 jos vaik\u0105, nusitemp\u0117 \u012f virtuv\u0119. I\u0161 ten ji gr\u012f\u017eo si\u016bbuodama, su m\u0117lyn\u0117mis veide, ir krito ant grind\u0173. Po keli\u0173 savai\u010di\u0173 \u017dana mir\u0117 nuo kraujo u\u017ekr\u0117timo, nes band\u0117 atsikratyti naujos gyvyb\u0117s. <\/p>\n

Na\u0161laitis berniukas verk\u0117 graud\u017eiomis a\u0161aromis. Po keli\u0173 dien\u0173 moteris aplank\u0117 lietuvis policininkas ir gr\u0105\u017ein\u0119s pasus pasak\u0117, kad karininko \u017emon\u0105 i\u0161niekin\u0119s vokietis nubaustas ir i\u0161si\u0173stas \u012f front\u0105. <\/p>\n

I\u0161vestos \u012f komendant\u016br\u0105 moterys mat\u0117, kaip vokie\u010diai, sunkve\u017eimiu atve\u017e\u0119 grupel\u0119 \u017eyd\u0173, privert\u0117 juos i\u0161 \u0161io pastato po\u017eemi\u0173 i\u0161vilkti \u017euvusius raudonarmie\u010dius. Gindamiesi pasienio komendant\u016broje \u017euvo keturiolika rus\u0173 kari\u0173. Keturios moterys atpa\u017eino savo vyrus ir juos apraudojo. <\/p>\n

Vienas vokietis, parod\u0119s ranka \u012f \u017euvusiuosius, savo kareiviams i\u0161kilmingai parei\u0161k\u0117: \u201eKareiviai! \u0160tai taip reikia kovoti u\u017e T\u0117vyn\u0119 \u2013 kaip \u0161ie rus\u0173 didvyriai!\u201c <\/p>\n

Pad\u0117ka geradariams<\/em> <\/strong><\/p>\n

Kelyje moterys i\u0161vydo dar vien\u0105 li\u016bdn\u0105 vaizd\u0105. Virtin\u0117 ve\u017eim\u0173 ve\u017e\u0117 su\u0161audyt\u0173 lietuvi\u0173 gele\u017einkelio darbuotoj\u0173 komunist\u0173 k\u016bnus. Buvo sakoma, kad d\u0117l j\u0173 mirties kaltas ka\u017ekoks vir\u0161ininkas rusas. Jis tur\u0117j\u0119s sunaikinti seif\u0105 su komunist\u0173 s\u0105ra\u0161ais. Ta\u010diau vir\u0161ininkas, pasodin\u0119s \u012f garve\u017e\u012f savo \u017emon\u0105 ir vaikus, \u012fr\u0117m\u0119s pistolet\u0105 ma\u0161inistui \u012f galv\u0105, paspruko \u012f Rusij\u0105. Vokie\u010diai, atidar\u0119 seif\u0105, rado s\u0105ra\u0161us ir are\u0161tavo gele\u017einkelininkus. <\/p>\n

Lietuvis policininkas i\u0161dav\u0117 Lidijai leidim\u0105 aplankyti Ryck\u012f ir pasiimti i\u0161 jo dal\u012f savo daikt\u0173. Ji pasteb\u0117jo i\u0161kabintus ant med\u017ei\u0173 ir stulp\u0173 \u012fsakymus, draud\u017eian\u010dius savival\u0119 ir lin\u010do teismus. Pas Ryck\u012f Lidija sutiko ir Galin\u012f, vyrams ji pad\u0117kojo u\u017e i\u0161gelb\u0117jim\u0105 nuo savivaliautoj\u0173. <\/p>\n

I\u0161 Ryckio Lidija su\u017einojo, kod\u0117l kai kuriuose kaimuose lietuviai \u017eud\u0117 raudonarmie\u010dius ir j\u0173 \u0161eimos narius. Likus savaitei iki karo be teismo daug \u0161eim\u0173 buvo i\u0161ve\u017eta \u012f Sibir\u0105 ir sklido gandai, kad ten moterys, vaikai buvo su\u0161audyti. I\u0161 Ryckio Lidija su\u017einojo, kaip lietuvi\u0173 \u0161eimas \u012f vagonus gr\u016bdo milicininkai lietuviai ir kari\u0161kiai. Ryckis Lidijai parod\u0117 jos \u017euvusio vyro kap\u0105 ir atidav\u0117 kruvin\u0105 kario knygel\u0119. Po karo S. Voronkovo palaikai buvo perlaidoti Kybart\u0173 sovietini\u0173 kari\u0173 kapuose. <\/p>\n

Susidorojimas ir gelb\u0117jimas<\/em><\/strong> <\/p>\n

Belaisv\u0117s rus\u0173 karinink\u0173 moterys po keturiolika valand\u0173 per dien\u0105 dirbo skalbykloje. Skalbiniai ir vokie\u010di\u0173 kari\u0173 apranga buvo sand\u0117liuojami buvusio kino teatro antrajame auk\u0161te. <\/p>\n

Gete Marijai Kisieliovai prasid\u0117jo s\u0105r\u0117miai. Policininkai i\u0161kviet\u0117 lietuv\u0119 medicinos seser\u012f pagelb\u0117ti gimdyvei, bet \u0161i kategori\u0161kai atsisak\u0117. \u012e pagalbos \u0161auksm\u0105 atsiliep\u0117 gydytojas Juozas Zubrickas. Jis k\u0105 tik buvo gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 Kauno kal\u0117jimo, kuriame kal\u0117jo are\u0161tuotas sovietini\u0173 pareig\u016bn\u0173. Kaip ra\u0161o L. Nekrasova-Voronkova, gydytojas negalvodamas atskub\u0117jo \u012f pagalb\u0105 \u201erus\u0173 komisarei\u201c. Medikas Zubrickas buvo plataus profilio gydytojas, tur\u0117jo savo klinik\u0105 ir sodyb\u0105 netoli Kybart\u0173. Likus dviem savait\u0117ms iki karo buvo suimtas. Nors ir nukent\u0117j\u0119s nuo taryb\u0173 vald\u017eios, gydytojas laik\u0117si Hipokrato priesaikos, gelb\u0117jo \u017emones, nepaisydamas j\u0173 tautyb\u0117s ir \u012fsitikinim\u0173. <\/p>\n

Buvusiose kareivin\u0117se vokie\u010diai \u012fkurdino i\u0161 visos apylink\u0117s suve\u017etus \u017eydus. Geto gyventojai gal\u0117jo nusipirkti tik du \u0161imtus gram\u0173 duonos ir pus\u0119 litro pieno vienai parai. Dav\u0119 ky\u0161\u012f lietuviai gal\u0117jo patekti \u012f get\u0105. U\u017e maisto produktus \u017eydai atiduodavo daiktus, brangenybes. <\/p>\n

Rus\u0117s ir ukrainiet\u0117s buvo apgyvendintos tu\u0161\u010diuose kybartie\u010di\u0173 namuose. Ukrainiet\u0117s namelius nuda\u017e\u0117 balta spalva. Vietiniai \u0161\u012f kvartal\u0105 pavadino Rus\u0173 gatve. Tai buvo Gedimino gatv\u0117. <\/p>\n

Lidija i\u0161 draugi\u0173 su\u017einojo, kad atsirado lietuvi\u0173 vyr\u0173, kurie nor\u0117jo vesti \u017eydaites ir krik\u0161tytis. Bet vald\u017eia tai grie\u017etai draud\u0117. <\/p>\n

Vien\u0105 dien\u0105 po Kybartus pasklido \u017einia, kad \u017eydus ka\u017ekur i\u0161ve\u017ea. Prie geto prad\u0117jo rinktis miestie\u010diai. \u012e sunkve\u017eimius atne\u0161\u0117 ir ligonius, tarp j\u0173 \u2013 ir gerai kybartie\u010diams \u017einom\u0105 gydytoj\u0105 Kogan\u0105. Kalb\u0117ta, kad medik\u0105 steng\u0117si i\u0161gelb\u0117ti jo buv\u0119 mokiniai. Garsus gydytojas J. Zubrickas net siunt\u0119s telegram\u0105 Hitleriui. \u017dmon\u0117s kalb\u0117jo, kad greitai at\u0117j\u0119s atsakymas, jog \u017eydams, kad ir kas jie b\u016bt\u0173, jokio pasigail\u0117jimo negali b\u016bti… Gete likusioms moterims buvo paai\u0161kinta, kad j\u0173 vyrus i\u0161ve\u017ea \u012f Liublin\u0105 dirbti. <\/p>\n

Po keli\u0173 dien\u0173 mieste pasklido bais\u016bs gandai, kad sm\u0117lyne trat\u0117jo kulkosvaid\u017eiai, buvo gird\u0117ti riksmai. <\/p>\n

Netrukus prie kareivini\u0173 atvyko dengti sunkve\u017eimiai, moterims buvo liepta neimti daikt\u0173 ir pasakyta, kad jas i\u0161ve\u017ea \u012f Liublin\u0105. <\/p>\n

Viena i\u0161 Lidijos draugi\u0173 Ana Potapenko savo akimis mat\u0117, kas vyko Sm\u0117lyne. Ji \u0117jo \u012f kaim\u0105 parsine\u0161ti pieno ir, pama\u010diusi vokie\u010dius, pasisl\u0117p\u0117 kr\u016bmyne. Tai, k\u0105 ji i\u0161vydo, buvo baisu ir ne\u012ftik\u0117tina. <\/p>\n

Prie ilgo, sm\u0117lyje i\u0161kasto griovio, kampuose, stov\u0117jo kulkosvaid\u017eiai, kuriuos saugojo lietuviai policininkai ir civiliai. Netrukus priva\u017eiavo vokie\u010diai baud\u0117jai su did\u017eiuliais \u0161unimis. Baud\u0117jai i\u0161lipo ir apsupo griov\u012f. Netrukus Ana i\u0161girdo ka\u017ekok\u012f gausm\u0105. Ji i\u0161vydo atva\u017eiuojan\u010dius sunkve\u017eimius, kuriuos lyd\u0117jo motocikluose s\u0117dintys lietuviai policininkai. I\u0161varytas i\u0161 sunkve\u017eimio moteris policininkai ir baud\u0117jai apsupo ir \u012fsak\u0117 atiduoti brangenybes: \u017eiedus, laikrod\u017eius, apyrankes. Moterys \u0117jo prie stalo, pastatyto ant \u017eem\u0117s, ir palikusios ant jo savo puo\u0161menas gr\u012f\u017edavo \u012f b\u016br\u012f. <\/p>\n

Kai \u0161is apipl\u0117\u0161imas baig\u0117si, joms buvo \u012fsakyta nusirengti ir nurengti savo vaikus. Moterys, matyt, tik\u0117damos, kad jas ve\u017ea \u012f Liublin\u0105, apsireng\u0117 geriausiais r\u016bbais. Kilo baisus klyksmas ir vaik\u0173 verksmas. Besiprie\u0161inan\u010dias moteris civiliai apsireng\u0119 lietuviai \u017eali\u016bkai ir policininkai st\u016bm\u0117 \u012f duob\u0119 ir \u0161aud\u0117, o vokie\u010diai steb\u0117jo. Kai visos nelaimingos moterys buvo nurengtos, jas i\u0161 eil\u0117s grupel\u0117mis ved\u0117 prie griovio ir \u012fsak\u0117 \u012f j\u012f gultis. Sutrat\u0117jo kulkosvaid\u017eiai. I\u0161 priekio \u012f jas \u0161aud\u0117 civiliai apsireng\u0119 vyrai. Lipan\u010dias i\u0161 duob\u0117s moteris u\u017esiundydavo \u0161unimis. <\/p>\n

Kulkosvaid\u017ei\u0173 trat\u0117jimas, klyksmai ir aimanos, \u0161un\u0173 lojimas, grub\u016bs policinink\u0173 keiksmai susiliejo \u012f vien\u0105 gaudes\u012f, alsuojant\u012f mirtimi. <\/p>\n

Vien\u0105 dien\u0105 Lidij\u0105 darbams namuose per policij\u0105 nusamd\u0117 nam\u0173 valdyboje dirb\u0119s tarnautojas. \u0160eiminink\u0117 darbinink\u0119 pamaitino ir nurod\u0117, kokius darbus atlikti. <\/p>\n

I\u0161ne\u0161usi kilimus \u012f kiem\u0105, Lidija i\u0161vydo i\u0161 kaimyninio namo i\u0161\u0117jus\u012f saul\u0117je \u012fdegus\u012f gal dvide\u0161imt trej\u0173 met\u0173 vaikin\u0105. \u0160eiminink\u0117, linktel\u0117jusi \u012f j\u012f galv\u0105, tarstel\u0117jo: \u201e\u0160tai \u0161is niek\u0161as \u0161aud\u0117 \u017eyd\u0173 moteris. Kas gal\u0117jo pagalvoti? Juk augo mano akyse.\u201c <\/p>\n

Jaunuolis u\u017ekalbino kilim\u0105 valan\u010di\u0105 Lidij\u0105. <\/p>\n

\u2013 Tu rusk\u0117? \u2013 paklaus\u0117 jis. V\u0117liau prat\u0119s\u0117: \u2013 Kai visus \u017eydus u\u017emu\u0161ime, ateis j\u016bs\u0173 eil\u0117… <\/p>\n

Tarp Lidijos ir \u017eyd\u0161aud\u017eio u\u017esimezg\u0117 pokalbis, nes moteris nor\u0117jo i\u0161kvosti koki\u0173 nors \u017eini\u0173 apie draug\u0119 \u017eydait\u0119 Marij\u0105. <\/p>\n

\u2013 Tu sakai, kad ateis m\u016bs\u0173 eil\u0117? Negi ir tu \u017eudei? \u2013 klaus\u0117 Lidija. <\/p>\n

\u2013 \u017dinoma, o kas \u010dia tokio? \u2013 nuo pa\u0161nekovo dvelk\u0117 pagiriomis ir tabaku. <\/p>\n

\u2013 Kaip tu gal\u0117jai pakelti rank\u0105 prie\u0161 niekuo nekaltus \u017emones? \u2013 \u0161iurpo moteris. <\/p>\n

\u2013 Mums moka u\u017e \u017eydo ir komunisto galv\u0105 po de\u0161imt marki\u0173. Kur a\u0161 galiu u\u017edirbti tokius pinigus? Reikia juk i\u0161 ka\u017eko gyventi, \u2013 nesutriko \u017emog\u017eudys. <\/p>\n

\u2013 Kaip tu gal\u0117jai?.. \u2013 pakartojo klausim\u0105. <\/p>\n

\u2013 Na, i\u0161 prad\u017ei\u0173 negal\u0117jau, o po to vokie\u010diai dav\u0117 ka\u017eko i\u0161gerti, ir prasid\u0117jo. Tomis akimirkomis a\u0161 gal\u0117jau ir savo motin\u0105 be jokio gailes\u010dio nu\u017eudyti, o tuos tai… <\/p>\n

\u2013 Sakyk, o moteris irgi \u017eudei? <\/p>\n

\u2013 \u017dinoma, tai labai paprasta. Jos gi \u017eyd\u0117s, o ne moterys. Jau pripratau. Ir moka gerai. Kai boboms liep\u0117 atiduoti brangenybes \u2013 atidav\u0117, kai liep\u0117 nusirengti nuogai, cha cha cha, jos prad\u0117jo muistytis. Bet kai vokie\u010diai kelias \u010dia pat pribaig\u0117, tai i\u0161 karto numet\u0117 visus drabu\u017eius. Tik viena ,,sovietik\u0117\u201c nenusireng\u0117 ir dar spjov\u0117 vokie\u010diui \u012f veid\u0105, \u2013 od\u0105 \u0161iurpino atsakymas. <\/p>\n

\u0160eiminink\u0117, pas kuri\u0105 tarnavo Lidija, j\u0105 ramino ir kalb\u0117jo: ,,Kod\u0117l tu su juo \u0161nek\u0117jai, su tuo padugne, ter\u0161ian\u010dia lietuvi\u0173 taut\u0105? Su juo niekas nenori kalb\u0117ti. Dirbti nenori, tai nu\u0117jo \u017emoni\u0173 \u017eudyti. U\u017e pinigus. Tikras niek\u0161as!\u201c <\/p>\n

Dirbusi vis\u0105 dien\u0105 Lidija gavo u\u017edarb\u012f \u2013 dvi markes \u2013 ir gr\u012f\u017eo \u012f namus. Alkana, apsia\u0161arojusi band\u0117 valgyti, bet tik supykino. Kaimyn\u0117s moterys prasitar\u0117, kad Lidija galb\u016bt laukiasi. Ir nuog\u0105stavo, kaip ji, elgeta, gimdys ir augins vaik\u0105, kai net padoraus apsirengimo neturi. <\/p>\n

*** <\/p>\n

Antroje atsiminim\u0173 dalyje Lidija Nekrasova-Voronkova ra\u0161o apie kan\u010dias, kurias patyr\u0117 i\u0161ve\u017eta \u012f Vokietij\u0105. Ten jai gim\u0117 s\u016bnus, kuris u\u017eaugo. Rad\u0119s motinos atsiminimus, s\u016bnus paruo\u0161\u0117 juos spaudai. <\/p>\n

Pareng\u0117
\nAntanas \u017dILINSKAS <\/p>\n

Redakcijos priera\u0161as. Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 s\u016bnus per Rusijos ambasad\u0105 kreip\u0117si \u012f Kybart\u0173 seni\u016bnij\u0105 su pra\u0161ymu surasti jo mam\u0105 gelb\u0117jusius \u017emones ir \u012fteikti jiems Lidijos Nekrasovos-Voronkovos knyg\u0105. Link\u0117jimai ir d\u0117kingumas adresatus pasiek\u0117. Kybartuose tebegyvena Jono Ryckio dukra Elena. <\/p>\n

Publikuota: „Santaka”, 2018-06-26, 2018-06-29, 2018-07-06.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos knygynuose gausu prisiminim\u0173 apie Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105. \u0160\u012f realiais \u012fvykiais pagr\u012fst\u0105 pasakojim\u0105 istorikas Antanas \u017dilinskas pareng\u0117 pagal maskviet\u0117s atsiminimus apie jos jaunyst\u0117s i\u0161gyvenimus Kybartuose vokie\u010di\u0173 okupacijos metais. Sovietin\u0117s ideologijos<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":1811,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[3,10],"tags":[],"class_list":["post-1810","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kybartai-spaudoje","category-miesto-istorija"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1810","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1810"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1810\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1812,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1810\/revisions\/1812"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1811"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1810"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1810"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1810"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}