{"id":2467,"date":"2020-04-11T09:43:34","date_gmt":"2020-04-11T06:43:34","guid":{"rendered":"http:\/\/kybartai.lt\/?p=2467"},"modified":"2020-04-11T09:45:35","modified_gmt":"2020-04-11T06:45:35","slug":"prabangaus-ir-pasiturincio-kybartieciu-gyvenimo-praeities-aidai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/prabangaus-ir-pasiturincio-kybartieciu-gyvenimo-praeities-aidai\/","title":{"rendered":"Prabangaus ir pasiturin\u010dio kybartie\u010di\u0173 gyvenimo praeities aidai"},"content":{"rendered":"\n

Kybart\u0173 miestelis tre\u010diajame pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtmetyje \u201e\u017eyd\u0117jo kaip pinavija\u201c. Knib\u017ed\u0117jo vienuolika t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173. Kiekviename name buvo po dvi, tris krautuves. \u017dmon\u0117s prekiavo viskuo, k\u0105 tik buvo galima parduoti. Kas ketvirt\u0105 nam\u0105 puo\u0161\u0117 restorano reklamin\u0117s afi\u0161os.<\/strong><\/p>\n\n\n\n


\u0160altiniuose teigiama, kad kybartie\u010diai vaik\u0161\u010diojo u\u017esienieti\u0161kais kostiumais ir voki\u0161kais \u0161ilkais pasidabin\u0119. Gerdavo auk\u0161\u010diausios kokyb\u0117s kav\u0105, liker\u012f ir konjak\u0105. \u0160vaistydavosi \u0161imtin\u0117mis kaip Pary\u017eiaus aristokratai. O savaitgali\u0173 vakarais traukdavo \u012f Eitk\u016bnus. Da\u017eniausiai apsistodavo vokie\u010dio Mentalio u\u017eeigoje.\u00a0

Deja, po de\u0161imtme\u010dio Kybartuose liko jau tik \u0161e\u0161i t\u016bkstan\u010diai gyventoj\u0173. Linksmosios dienel\u0117s paskendo u\u017emar\u0161tyje, o litas pasidar\u0117 laukiamas sve\u010dias. Ir viskas d\u0117l to, kad Kybartuose nebeliko garsiosios muitin\u0117s, \u201eu\u017etr\u016bko\u201c ma\u017easis pasienio susisiekimas. Kaip ta karvut\u0117 mo\u010diut\u0117s sodyboje…\u00a0

Tie, kurie buvo \u0161iek tiek pasitaup\u0119, pab\u0117go \u012f Kaun\u0105. Deja, ne visiems taip pasisek\u0117 \u2013 daugelis dejavo lik\u0119 Kybartuose. Anks\u010diau \u017emon\u0117s dirbo artel\u0117se ir peln\u0117si i\u0161 prekybos, ta\u010diau paskutin\u012f nepriklausomyb\u0117s de\u0161imtmet\u012f s\u0117d\u0117jo rankas sud\u0117j\u0119. Tur\u0117jo savo sklyp\u0105, namus ir dar\u017e\u0105, kuris pad\u0117jo i\u0161gyventi, bet nuolatinis pinig\u0173 \u0161altinis i\u0161seko.\u00a0

Buvo siun\u010diamos i\u0161tisos delegacijos \u012f laikin\u0105j\u0105 sostin\u0119 Kaun\u0105. Su \u0161\u016bkiais ir dokumentais, kurie maldaute maldavo gr\u0105\u017einti muitin\u0119 atgal \u012f Kybartus. Kaunas tokio g\u0117rio atiduoti nenor\u0117jo. Kybartie\u010diai dar ilgai negal\u0117jo patik\u0117ti, kad i\u0161 praeities \u0161lov\u0117s liko tik pelenai.\u00a0

Tokia pad\u0117tis paskatino \u012fvairius nuotykius. Senais gerais laikais lietuviai \u201enespjaudavo \u012f vokietes i\u0161 Eitk\u016bn\u0173\u201c \u2013 dalydavo savo gyvenim\u0105 \u012f dvi dalis: pus\u0117 \u2013 Kybartuose, pus\u0117 \u2013 Pr\u016bsijoje. At\u0117jus \u012f vald\u017ei\u0105 Adolfui, galvas \u012f vir\u0161\u0173 prad\u0117jo kelti nacionalistai. Jeigu kybartie\u010dio \u017emona priimdavo Lietuvos pilietyb\u0119, vokie\u010diai jos reikalaudavo i\u0161sikraustyti \u012f Kybartus. Jeigu moteris vis dar jausdavosi vokiet\u0117, rasistai pasi\u016blydavo i\u0161si\u017ead\u0117ti lietuvio ir \u201egr\u012f\u017eti \u012f doros keli\u0105\u201c.\u00a0

Kybart\u0173 miest\u0105 ap\u0117musi kriz\u0117 griov\u0117 \u0161eim\u0173 gyvenimus. \u012esimyl\u0117jusi vokiet\u0117 likviduodavo vis\u0105 turt\u0105 Eitk\u016bnuose ir skub\u0117davo pas vyr\u0105 \u012f Kybartus. Bet kartais meil\u0119 nusverdavo arij\u0173 ras\u0117s kraujas \u2013 \u017emona lietuviui liepdavo niekada jos nelankyti. Varg\u0161as vyras, netek\u0119s \u0161eimos, raudavosi plaukus ir linksniuodavo prakeikt\u0105 Adolf\u0105.\u00a0

Kontrabanda buvo vis\u0173 likusi\u0173 Kybartuose ramstis. Bet ir ji labai sumenko, nuskurdo, nes siena tapo akylai saugoma. Pasienio vyrai steb\u0117davo kiekvieno art\u0117jan\u010dio link ribo\u017eenklio \u017eingsn\u012f. Tapo labai rizikinga ne tik \u0161ilko gabal\u0105, bet ir vien\u0105 kit\u0105 apelsin\u0105 po skvernu persine\u0161ti. Na, kartais \u017eiebtuv\u0117l\u012f pavykdavo \u201epra\u0161mugeliuoti\u201c. Gars\u016bs Kybart\u0173 kontrabandininkai tapo tik agent\u0173 i\u0161 Eitk\u016bn\u0173 pasiuntinukais. Rizikavo u\u017edraustais \u012f Lietuv\u0105 \u012fve\u017eti vaisiais ir savo galva atsakydavo u\u017e pasekmes. \u201eTegul \u0161imtas velni\u0173 t\u0105 Hitler\u012f\u201c, \u2013 skamb\u0117jo keiksmai miesto gatv\u0117se.\u00a0

Vietiniai, anks\u010diau nor\u0117dav\u0119 truput\u012f u\u017esidirbti, versdavosi apelsin\u0173 prekyba. Nueidavo \u012f Eitk\u016bnus ir legaliai parsine\u0161davo po tris apelsinus. Po to pardavin\u0117jo Kybartuose u\u017edirbdami po de\u0161imt cent\u0173 nuo kiekvieno vaisiaus. Per dien\u0105 daugyb\u0119 kart\u0173 \u012fveikdami t\u0105 pat\u012f mar\u0161rut\u0105, sugeb\u0117davo u\u017esidirbti kelet\u0105 lit\u0173.\u00a0

Sen\u0173j\u0173 \u201everslo\u201c ry\u0161i\u0173 tarp vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 nei\u0161ard\u0117 net Adolfas. Buvo praktikuojama labai \u012fdomi \u017evejyba. Kybartietis nusipirkdavo kelet\u0105 svar\u0173 sviesto, de\u0161ros, la\u0161ini\u0173 ir traukdavo prie Lieponos upelio \u017evejoti. Ramiai sau pakrant\u0117je atsis\u0117sdavo, u\u017emesdavo me\u0161ker\u0119. O anapus upelio, reicho pus\u0117je, s\u0117d\u0117davo toks pats me\u0161keriotojas, gerai pa\u017e\u012fstamas lietuviui.\u00a0

Staiga \u017evejys i\u0161vyniodavo virvut\u0119, prie vieno galo priri\u0161davo sviesto svar\u0105 ir mesdavo \u012f Pr\u016bsijos pus\u0119. Tokiu b\u016bdu vokie\u010diai gaudydavo lietuvi\u0161kus taukus ir sviest\u0105, o kybartie\u010diui netik\u0117tai \u201eu\u017ekibdavo\u201c keletas marki\u0173. Prie\u0161kario Kybartuose tai buvo paskutinis kontrabandos pasispardymas.\u00a0

Visais laikais Kybartus nuo Eitk\u016bn\u0173 skyr\u0117 tiltas per Lieponos upel\u012f. Kartais vokie\u010diai per tilt\u0105 atvarydavo \u012f Kybart\u0173 pasienio punkt\u0105 \u201ene\u017einomos kilm\u0117s piliet\u012f\u201c ir palikdavo. \u0160tai, sakydavo, \u2013 lietuvis, pasiimkite. Paai\u0161k\u0117davo, kad tas ne\u017einomasis \u201egim\u0119s Lom\u017eoje, gyven\u0119s Olandijoje, atvyk\u0119s i\u0161 Pranc\u016bzijos\u201c. Kybart\u0173 pasienie\u010diai \u017emogel\u012f vesdavo atgal \u012f reicho teritorij\u0105. Vokie\u010diai nepriimdavo \u2013 atvesdavo ant tilto v\u0117l. Taip \u201ekab\u0117davo\u201c \u017emogus tarp dangaus ir \u017eem\u0117s. Buvo juokaujama, kad atostogauja niekieno \u017eem\u0117je.\u00a0

Tre\u010diajame pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtmetyje Kybartai gars\u0117jo azartiniais \u017eaidimais. Ant kort\u0173 stalo gul\u0117jo stambios sumos, o miesto vald\u017eia net lo\u0161im\u0173 rulet\u0119 buvo \u012ftaisiusi. Ketvirtajame de\u0161imtmetyje, per kriz\u0119, apie tai buvo nepadoru net kalb\u0117ti. Tik pikt\u0173 \u017emon\u0173 priekai\u0161tai primindavo vyrams skaud\u017ei\u0105 j\u0173 praeit\u012f.\u00a0

Labai pesimisti\u0161ka buvo 1939 met\u0173 Kybart\u0173 panorama. Turtinga miesto praeitis buvo dingusi be \u017einios, bet prisiminti j\u0105 nor\u0117josi. O ateitis? Ateitis paskutiniais pirmos Lietuvos Respublikos metais kybartie\u010dius vert\u0117 kr\u016bp\u010dioti. Antrojo pasaulinio karo aidai vis labiau art\u0117jo prie lietuvi\u0161k\u0173 pasienio miest\u0173 ir miesteli\u0173.\u00a0

Tomas SU\u0160INSKAS\u00a0
Muziejininkas\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Nuotr. Kybart\u0173 gele\u017einkelio stotyje 1918 metais.<\/p>\n\n\n\n

Publikuota: „Santaka”, 2020-04-10.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kybart\u0173 miestelis tre\u010diajame pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtmetyje \u201e\u017eyd\u0117jo kaip pinavija\u201c. Knib\u017ed\u0117jo vienuolika t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173. Kiekviename name buvo po dvi, tris krautuves. \u017dmon\u0117s prekiavo viskuo, k\u0105 tik buvo galima parduoti. Kas ketvirt\u0105<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":2468,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[3,10],"tags":[],"class_list":["post-2467","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kybartai-spaudoje","category-miesto-istorija"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2467","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2467"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2467\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2470,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2467\/revisions\/2470"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2468"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2467"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2467"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2467"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}