{"id":2944,"date":"2021-12-03T13:19:59","date_gmt":"2021-12-03T11:19:59","guid":{"rendered":"https:\/\/kybartai.lt\/?p=2944"},"modified":"2022-02-08T22:33:28","modified_gmt":"2022-02-08T20:33:28","slug":"krastietes-p-b-sickaites-svikruchovos-nuopelnai-lietuvybei","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/krastietes-p-b-sickaites-svikruchovos-nuopelnai-lietuvybei\/","title":{"rendered":"Kra\u0161tiet\u0117s P. B. \u0160i\u010dkait\u0117s-\u0160vikruchovos nuopelnai lietuvybei"},"content":{"rendered":"\n

Lai\u0161kas, kur\u012f ie\u0161kodamas biografin\u0117s med\u017eiagos apie savo giminait\u0119 \u012f bibliotek\u0105 atsiunt\u0117 Brunonas \u0160i\u010dkus, paskatino dar kart\u0105 ir dar giliau pasidom\u0117ti i\u0161 Kybart\u0173 kilusios mokytojos Petron\u0117l\u0117s Birut\u0117s \u0160i\u010dkait\u0117s-\u0160vikruchovos veikla bei gyvenimo aplinkyb\u0117mis. Labai d\u017eiaugiam\u0117s, kad u\u017emezg\u0119 ry\u0161ius su jos dukter\u0117\u010dia Laima Valiuliene ir Vilniaus \u017dv\u0117ryno gimnazijos darbuotoja Lilija Lasauskiene lietuvyb\u0119 puosel\u0117jusios kra\u0161tiet\u0117s biografij\u0105 gal\u0117jome papildyti unikalia informacija, kurios nebuvo kituose \u0161altiniuose<\/strong>.

Gimtasis miestas<\/em><\/strong> 

XX a. prad\u017eia Lietuvai buvo ypa\u010d sud\u0117tingas istorinis laikotarpis, susij\u0119s su spaudos draudimu. Net atgavus teis\u0119 \u012f lietuvi\u0161k\u0105 raid\u0119 bei \u017eod\u012f liko aktualus lietuvi\u0173 kalbos, lietuvyb\u0117s ir Lietuvos teritorijos i\u0161saugojimas. Daug \u0161i\u0173 klausim\u0173 savo straipsniuose aptar\u0117 Jonas Basanavi\u010dius, o greta jo tuo pat metu lietuvi\u0161k\u0105 \u017eod\u012f puosel\u0117jo ir daugelis kit\u0173 m\u016bs\u0173 kra\u0161tie\u010di\u0173. Viena j\u0173 \u2013 pedagog\u0117, vert\u0117ja Petron\u0117l\u0117 Birut\u0117 \u0160i\u010dkait\u0117-\u0160vikruchova, apie kuri\u0105 iki \u0161iol buvo ma\u017eai \u017einoma. 

P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 gim\u0117 1900 m. liepos 24 d. Kybartuose. Drauge augo seserys Bron\u0117 ir Leon\u0117, broliai \u010ceslovas bei Juozas. T\u0117vas Baltramiejus buvo kil\u0119s i\u0161 Veiveri\u0173, o motina Magdalena Snabaityt\u0117 \u2013 i\u0161 Gra\u017ei\u0161ki\u0173. 

Iki 1914 m. \u0161eima gyveno Kybartuose. T\u0117vas dirbo artel\u0117je, v\u0117liau \u2013 muitin\u0117je. Petron\u0117l\u0117 baig\u0117 prad\u017eios mokykl\u0105. Pirmojo pasaulinio karo metu \u0161eima pasitrauk\u0117 \u012f Vilni\u0173 drauge su kitais pab\u0117g\u0117liais. 

Tapo mokytoja <\/em><\/strong>

Po karo t\u0117vai gr\u012f\u017eo \u012f Kybartus, o Petron\u0117l\u0117 liko gyventi Vilniuje. Tai ir l\u0117m\u0117 jos aktyv\u0173 \u012fsitraukim\u0105 \u012f to kra\u0161to lietuvi\u0173 darbus, dalyvavim\u0105 visuomenin\u0117je veikloje Lietuvos labui. 

1917 m. mergina baig\u0117 Vilniaus kra\u0161to lietuvi\u0173 \u0161vietimo draugijos \u201eRytas\u201c pedagoginius kursus. Mok\u0117si labai gerai, sunkiau sek\u0117si tik aritmetika ir pie\u0161imas, nors baigiam\u0173j\u0173 kvotim\u0173 (egzamin\u0173 \u2013 aut. past.) metu jai teko ne bet koks, o tryliktas bilietas. 

D\u0117stytoj\u0173 ir egzaminuotoj\u0173 vardai daugeliui \u017einomi ir dabar: Povilas Gaidelionis, Matas Bagdonas, kun. dr. Juozas Bak\u0161tys, kun. Kristupas \u010cibiras, Bronislava Bir\u017ei\u0161kien\u0117, Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius, Mykolas Bir\u017ei\u0161ka, Jurgis Talmantas, kun. dr. Juozapas Stankevi\u010dius ir netgi Aleksandras Stulginskis. Taigi, tuometinius pedagogus ruo\u0161\u0117 i\u0161ties ypatingos asmenyb\u0117s. 

Baigusi kursus P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 mokytojavo \u017die\u017emari\u0173 prad\u017eios mokykloje, Vilniaus did\u017eiosios prieglaudos dviklas\u0117je mokykloje, dirbo lietuvai\u010di\u0173 zitie\u010di\u0173 ir \u201eRyto\u201c draugijose Vilniuje. 

Vilniaus kra\u0161to visuomen\u0117s veik\u0117ja<\/em><\/strong> 

B\u016bdama vos 25-eri\u0173 Petron\u0117l\u0117 \u012fsitrauk\u0117 \u012f aktyvi\u0105 visuomenin\u0119 veikl\u0105 ir buvo pripa\u017einta. Apie tai liudija faktas, kad 1925 m. kovo 29 d. pirmininkaujant J. Basanavi\u010diui mokytoja P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 drauge su kitais vilnie\u010diais ir provincijos atstovais buvo i\u0161rinkta VII Laikinojo Vilniaus lietuvi\u0173 komiteto nare (\u0161iuos rinkimus steb\u0117jo keletas lenk\u0173 policinink\u0173), v\u0117liau liko ir VIII komiteto nare. 

Tais pa\u010diais metais po \u0161v. Kal\u0117d\u0173 \u012fvyko Lietuvi\u0173 mokytoj\u0173 s\u0105jungos steigiamasis susirinkimas. Lietuvi\u0173 mokytoj\u0173 s\u0105jungos garb\u0117s pirmininku buvo i\u0161rinktas J. Kairi\u016bk\u0161tis, \u012f valdyb\u0105 \u2013 mokytojai Marija \u010cenyt\u0117, Stasys Matjo\u0161aitis, P. B. \u0160i\u010dkait\u0117, Paulina Tamulevi\u010di\u016bt\u0117 (pirminink\u0117) ir kunigas K. \u010cibiras. 

Lietuvi\u0173 mokytoj\u0173 s\u0105jungos II suva\u017eiavime 1926 m. gruod\u017eio m\u0117n. P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 i\u0161rinkta S\u0105jungos valdybos nare, o visuotiniame suva\u017eiavime 1937 m. sausio 31 d. \u2013 S\u0105jungos vicepirmininke. Lietuvi\u0173 mokytoj\u0173 s\u0105jungoje ji dirbo ir sekretore, kasininke. 

Mokytojaudama Petron\u0117l\u0117 Birut\u0117 \u0160i\u010dkait\u0117 labai dom\u0117josi istorija, gerai mok\u0117jo lenk\u0173, rus\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbas, silpniau \u2013 pranc\u016bz\u0173. 

Bostone leistoje \u201eLietuvi\u0173 enciklopedijoje\u201c ra\u0161oma, kad mokytoja P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 \u2013 Vilniaus kra\u0161to visuomen\u0117s veik\u0117ja, aktyviai dalyvavusi Vilniaus \u201eRyto\u201c mokykl\u0173 organizaciniame darbe. \u201eRyto\u201c valdybos buvo siun\u010diama \u012f atskiras vietoves steigti lietuvi\u0161kas mokyklas. Daug dirbo Vilniaus lietuvi\u0173 mokytoj\u0173 s\u0105jungoje, ilgus metus valdyboje eidama \u012fvairias pareigas. Mokytoj\u0173 suva\u017eiavimuose buvo nuolatin\u0117 darbo prezidiumo dalyv\u0117 ir da\u017ena paskaitinink\u0117. 

M\u0117gino apkaltinti prie\u0161valstybine veikla 
<\/em><\/strong>
Ypatingas gyvenimo ir veiklos laikotarpis kra\u0161tiet\u0117s biografijoje siejamas su jos darbu \u0160al\u010dinink\u0173 rajone (tuomet\u0117je Lydos apskrityje). Ji buvo viena pirm\u0173j\u0173 mokytoj\u0173 \u0160al\u010dinink\u0173 r. Kalesnik\u0173 prad\u017eios mokykloje, Dainavos mokykloje. 

Priklaus\u0117 Lietuvi\u0173 \u0161v. Kazimiero draugijai, Lietuvi\u0173 mokytoj\u0173 s\u0105jungai, Lietuvi\u0173 \u016bkio draugijos apylink\u0117s skyriui. Mokytojas tais laikais buvo svarbus ir gerbiamas \u017emogus, kuris ne tik mokydavo mokinius, bet ir pad\u0117davo \u016bkininkams reikaling\u0105 ra\u0161t\u0105 vald\u017eiai sura\u0161yti, organizuodavo \u0161ventes, patardavo gydymo klausimais, ruo\u0161davo vaikus pirmajai Komunijai. 

D\u0117l to \u012f juos buvo \u017ei\u016brima \u012ftariai, mokytojai da\u017enai sulaukdavo kaltinim\u0173 d\u0117l antilenki\u0161kos veiklos, lietuvi\u0161kos draud\u017eiamosios spaudos dalijimo, siekiant paskatinti Vilniaus kra\u0161to prijungim\u0105 prie Lietuvos. B\u016btent d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 1936 m. lenkai P. B. \u0160i\u010dkait\u0119 atleido i\u0161 pareig\u0173 ir m\u0117gino apkaltinti prie\u0161valstybine veikla. 1938 m., tr\u016bkstant \u012frodym\u0173, ji buvo i\u0161teisinta. 

Retos ir sunkios kelion\u0117s \u012f Lietuv\u0105, \u012f gimtin\u0119 
<\/em><\/strong>
Tuo metu savo \u0161eimos P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 netur\u0117jo. Da\u017enai susitikti su Lietuvoje gyvenusiais t\u0117vais ir kitais artimaisiais jai, turin\u010diai Lenkijos pilietyb\u0119, taip pat nebuvo lengva. Atgavus Vilniaus kra\u0161t\u0105 situacija kiek pager\u0117jo. 1938 m. vasar\u0105 jai pavyko sudalyvauti Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s 20 met\u0173 sukaktuvi\u0173 i\u0161kilm\u0117se, v\u0117liau vie\u0161\u0117jo pas gimines Kaune ir pas t\u0117vus Kybartuose. 

Tuo metu ra\u0161\u0117 Lietuvos vidaus reikal\u0173 ministrui pra\u0161ydama \u201eleisti gyventi vienerius metus laiko Nepriklausomoj Lietuvoj\u201c, nes turi pataisyti sveikat\u0105, kurios nustojo \u201edirbdama Vilniaus kra\u0161te kaipo \u201eRyto\u201c dr-jos mokytoja per i\u0161tisus dvide\u0161imt met\u0173 be jokios pertraukos\u201c. Deja, netik\u0117ta kli\u016btimi tapo pasibaig\u0119s jos u\u017esienio paso galiojimo laikas. 

Atgavus Vilniaus kra\u0161t\u0105 mokytoja vis dar negal\u0117jo laisvai gr\u012f\u017eti \u012f gimtuosius Kybartus, nes tai buvo u\u017edrausta zona pasienio ruo\u017ee. Reik\u0117jo gauti net kriminalin\u0117s milicijos nuovados pa\u017eym\u0105, kad Vilniaus spec. skyriaus nusikalt\u0117li\u0173 registracijos skyriuje ji neu\u017eregistruota. 

Po met\u0173, 1939 m. vasar\u0105, mokytoja v\u0117l buvo atvykusi \u012f Lietuv\u0105, \u0161\u012fkart ils\u0117josi Palangoje. 

T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 ruden\u012f P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 Kauno apskr. Ma\u017e\u0173j\u0173 Lapi\u0173 prad\u017eios mokykloje prad\u0117jo laikinai eiti jaunesniosios mokytojos pareigas laisvai samdomos teis\u0117mis, bet jau gruod\u017eio 1 d. savo pra\u0161ymu perkelta \u012f Vilniaus \u017dv\u0117ryno prad\u017eios mokykl\u0105 Nr. 2 (v\u0117liau \u2013 Nr. 33) kaip \u0161ios mokyklos ved\u0117ja su VII kategorijos alga (280 Lt). 

Palaidota \u010cekoslovakijoje 
<\/em><\/strong>
Karo pabaigoje art\u0117jant frontui, nelaukdama gr\u012f\u017etan\u010dios soviet\u0173 vald\u017eios ir nenor\u0117dama patirti i\u0161tremt\u0173 brolio bei sesers likimo, kartu su daugybe kit\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173 Lietuv\u0105 paliko ir P. B. \u0160i\u010dkait\u0117. 

Traukdamasi per Vokietij\u0105 patyr\u0117 Drezdeno bombardavim\u0105. Po keli\u0173 dien\u0173 rasta ir i\u0161traukta i\u0161 griuv\u0117si\u0173 ilgai gyd\u0117si, buvo i\u0161si\u0173sta \u012f nedidel\u012f miestel\u012f Vejprty prie Karlovi Var\u0173 kurorto, kur ir pasiliko. Jos pavard\u0117 \u012fra\u0161yta \u012f \u017euvusi\u0173j\u0173 per Drezdeno bombardavim\u0105 memorialo s\u0105ra\u0161\u0105. Draugai, nerad\u0119 Petron\u0117l\u0117s griuv\u0117siuose ir prarad\u0119 paskutin\u0119 vilt\u012f, prane\u0161\u0117 apie \u017e\u016bt\u012f. Apie tai liudijo dukter\u0117\u010dia Laima Valiulien\u0117, kuri vie\u0161\u0117dama Drezdene lank\u0117si tose kapin\u0117se ir mat\u0117 \u012fra\u0161\u0105. 

P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 Vejprty miestelyje dirbo ma\u0161ininke, sekretore, vert\u0117ja, nuolat palaik\u0117 artimus ry\u0161ius su brolio Juozo \u0161eima, susira\u0161in\u0117jo. Gyvendama \u010cekoslovakijoje P. B. \u0160i\u010dkait\u0117 sutiko Piotr\u0105 \u0160vikruch\u0105 \u2013 \u0161ird\u017eiai miel\u0105 \u017emog\u0173, u\u017e kurio i\u0161tek\u0117jo. Jam mirus gyveno viena, v\u0117liau pablog\u0117jus sveikatai pra\u0161\u0117si parve\u017eama \u012f Lietuv\u0105, ta\u010diau taip ir mir\u0117 nepama\u010diusi gimtin\u0117s bei artim\u0173j\u0173. Netrukus at\u0117jo prane\u0161imas apie jos mirt\u012f. P. B. \u0160i\u010dkait\u0117-\u0160vikruchova palaidota Vejprty miestelio kapin\u0117se. 

U\u017e informacij\u0105 apie m\u016bs\u0173 kra\u0161tiet\u0119, nuotraukas ir \u0161ilt\u0105 bendravim\u0105 nuo\u0161ird\u017eiai d\u0117kojame P. B. \u0160i\u010dkait\u0117s-\u0160vikruchovos dukter\u0117\u010diai Laimai Valiulienei ir Vilniaus \u017dv\u0117ryno gimnazijos darbuotojai Lilijai Lasauskienei. 

Gitana PUMERYT\u0116-VOSYLIEN\u0116 
Vilkavi\u0161kio rajono savivaldyb\u0117s bibliotekos 
Bibliografijos ir informacijos skyriaus ved\u0117ja<\/p>\n\n\n\n

Laimos VALIULIEN\u0116S asmeninio archyvo nuotr.<\/strong> Petron\u0117l\u0117 Birut\u0117 \u0160i\u010dkait\u0117-\u0160vikruchova 1940 m.<\/p>\n\n\n\n

Publikuota: „Santaka”, 2021-12-03.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lai\u0161kas, kur\u012f ie\u0161kodamas biografin\u0117s med\u017eiagos apie savo giminait\u0119 \u012f bibliotek\u0105 atsiunt\u0117 Brunonas \u0160i\u010dkus, paskatino dar kart\u0105 ir dar giliau pasidom\u0117ti i\u0161 Kybart\u0173 kilusios mokytojos Petron\u0117l\u0117s Birut\u0117s \u0160i\u010dkait\u0117s-\u0160vikruchovos veikla bei gyvenimo<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3040,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-2944","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2944","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2944"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2944\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3041,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2944\/revisions\/3041"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3040"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2944"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2944"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2944"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}